JauA?iuosi kaip avilio motinAi??lAi??, kurios bitAi??s iA?silaksto

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??BirutAi?? JonuA?kaitAi??
DATA: 2014-02

RaA?ytojAi?? DaivAi?? TamoA?aitytAi?? kalbina BirutAi?? JonuA?kaitAi??

ai??i?? PerskaiA?ius Tavo biografijAi??, susidaro A?spAi??dis, kad esi A?mogus orkestras, puikiai iA?manantis ne vienAi?? kultAi??ros sritA?. Nuosekliai darbuojiesi ir muzikos, ir literatAi??ros, ir filosofijos baruose. Vis dAi??lto norAi??A?iau pradAi??ti nuo A?aknA?, nuo A?eimos, kuri formuoja kiekvieno jauno A?mogaus pasaulAi??A?valgAi??, santykA? su visuomene, su tauta ir netgi tAi??vyne. Taigi kaip Tau atrodo, kiek Tave vaikystAi??je ir jaunystAi??je paveikAi?? Tavo garsiA? tAi??vA? aplinka, jA? muzikinAi?? ir kultAi??rinAi?? veikla? Ar apskritai buvo sunku, o gal kaip tik patogu bAi??ti TamoA?aityte?

Female Viagra cheap

ai??i?? IA? laiko perspektyvos A?iAi??rint, vis labiau aiA?kAi??ja, kad buvau savaip palaiminta, gimusi Reginos PaskaA?imaitAi??s ir Prano TamoA?aiA?io A?eimoje. Mama kilusi iA? bajorA? giminAi??s, kuri davAi?? pradA?iAi?? PanevAi??A?io miestui, jos kilmAi?? apraA?yta istorikAi??s Rimos MaksimaitytAi??s monografijoje. MokAi??si skambinti fortepijonu privaA?iai, paskui muzikos mokykloje pas garsA? pedagogAi?? AntanAi?? BelazarAi??. TAi??vai jai nupirko fortepijonAi??, kuris ir dabar stovi mAi??sA? bute, tiesiastygis archajinis eksponatas. Beje, juo skambino tokiA? galimybiA? neturAi??jusi GraA?ina RuA?ytAi??-LandsbergienAi??, mamos vaikystAi??s draugAi??, paskui jAi?? su A?eima iA?veA?Ai?? A? SibirAi??. Ai??eima turAi??jo ir ai??zPhilipsai??? radijAi??, retenybAi?? tais laikais ai??i?? daug kaimynA? sueidavo pasiklausyti A?iniA?. Mama klausydavosi muzikos ir svajojo tapti pianiste. Jos senelis Antanas Briedelis-Briedis buvo knygneA?ys, o dirbo policininku, turAi??jo mAi??sos krautuvAi?? ai??i?? puiki priedanga! Mama visada didA?iavosi, kad jos mama Antanina BriedelytAi??-PaskaA?imienAi??, teismo raA?tininkAi??, buvo GabrielAi??s PetkeviA?aitAi??s-BitAi??s auklAi??tinAi??, o tAi??vas, Stanislovas PaskaA?imas ai??i?? PanevAi??A?io miesto teismo sekretorius. UA?Ai??jus rusams ir kaA?kam A?skundus, buvo represuotas ir iA?veA?tas A? VorkutAi??. Paliko trijA? vaikA? A?eimAi??, jauniausiajam Gintautui tebuvo keturiolika mAi??nesiA?. Mama jA? ir iA?augino, nes moA?iutAi?? neteko darbo, vertAi??si sunkiai, galiausiai A?sidarbino paukA?tyne. Senelis grA?A?o iA? lagerio netikAi??tai, staiga vaikai vienAi?? dienAi?? pamatAi?? keistAi?? senA? su ai??zbuA?latuai???, kuris, eidamas pro vartelius, vis grAi??A?iojos per petA? ai??i?? ar kas neseka… PraradAi??s visus dantis nuo skorbuto, amA?iams perA?aldytais plauA?iais. PasikeitAi?? jo asmenybAi??, tapo uA?daras. Vaikams buvo sunku suderinti A?A? naujAi?? A?mogA? su atmintyje iA?likusiu savimi pasitikinA?iu tAi??vu, kuris buvo ginkluotA? A?ekistA? paryA?iais iA?vestas su elegantiA?ka skrybAi??le ir geriausiu kostiumu. Bet esmAi?? paliko: vis kalbAi??jo apie rusus, visada alkanus ir bedalius, kurie yra ai??zdvilypAi??s kitaikosai???, ai??zazijataiai???… Savo asmeninius iA?gyvenimus slAi??pAi??, sAi??dAi??davo susimAi??stAi??s per dienas savo krAi??sle. Jis mane augino, kai tAi??vai bAi??davo iA?vaA?iavAi?? A? koncertinius turnAi??: pindavo kasas, virdavo panevAi??A?ietiA?kus varA?kAi??A?ius su spirgais. Senelius atsimenu su didA?iausiu pietetu: erdvius namus ir didA?iulA? sodAi?? senamiestyje ant NevAi??A?io kranto, A?laitAi?? iki upAi??s, kuriuo vaikai, ir mano mama, A?iuoA?davo A?iemAi?? paA?iAi??A?omis. Ten, PanevAi??A?yje, prabAi??go daug mano paaugliA?kA? vasaros atostogA?, daugybAi?? knygA? ten perskaiA?iau po obelimis. IA? mamos aplinkos, tAi??viA?kAi??s gavau pamatinA? miesto inteligento auklAi??jimAi?? ai??i?? visada pasitempAi?? seneliai, atvykstantys su kiA?kio pyragais per A?ventes, darbA?tumas, atsakomybAi?? prieA? kaimynus, gimines ai??i?? visa tai A?strigo visam laikui. Turiu AuA?ros VartA? Ai??vA?. Marijos nuostabA? sidabru inkrustuotAi?? paveikslAi??, ant kurio nugarAi??lAi??s drebanA?ia ranka moA?iutAi?? pieA?tuku A?raA?Ai??, kad VyrAi??, vaikA? TAi??vAi??, iA?veA?Ai??… DidA?iulA? pluoA?tAi?? senelio mamai raA?ytA? laiA?kA? (moA?iutAi?? mirAi?? anksti), kuriuose atsispindi tvirta A?eimos etika. Tokie dalykai auklAi??ja be A?odA?iA?. IA? mamos, jos giminAi??s, kurios visi yra A?inomi muzikai arba gydytojai (iki pat tetA?, vaikA?, pusbroliA? ir pusseseriA?), gavau tikrAi?? supratimAi?? apie savo A?aknis, tautinA? orumAi?? ir niekada neturAi??jau problemA? dAi??l ai??zpirmos kartos nuo A?agrAi??sai??? komplekso. Anksti suvokiau, kad mes visada turAi??jome savo lietuviA?kAi?? miesto kultAi??rAi??, ir esu tikroji jos atstovAi??. Laikau save aukA?taite.

O tAi??vas kilAi??s nuo Jurbarko, ten baigAi??s pradA?ios mokslus ir gimnazijAi?? (bet gimAi??s MolynAi??s kaime, kur tebAi??ra tAi??vonija, tik sovietmeA?iu parduota), ir jo istorija kitokia. MoA?iutAi?? Ona buvo kilusi iA? senos A?vejA? nemunieA?iA? Ai??imkA? giminAi??s, bet jos motina ai??i?? atbAi??gusi iA? TauragAi??s dvaro didikAi?? RutkauskaitAi??, dar merguA?Ai?? slAi??pusis nuo caro represijA? dAi??l 1863 metA? sukilimo ir iA?tekAi??jusi uA? paprasto valstieA?io, mano prosenelio. JAi?? visada ir vadino ai??zpani Rutkowskaai???, kitaip nedrA?so, net A?eimynykA?A?iai. Nugyveno ar ne A?imtAi?? metA?. Sovietams uA?Ai??jus A?eimoje buvo uA?drausta bet kam pasakyt, kad buvo gryno kraujo kunigaikA?tytAi??. TAi??vo senelis Juozas TamoA?aitis buvo stambus ir paA?angus Ai??kininkas, bet turAi??jo daug vaikA? ir iA?dalijo A?emAi??. O mano senelis iA? tAi??vo pusAi??s, Kleopas TamoA?aitis, buvo muzikantas ir siuvAi??jas, turAi??jo kapelAi??, grodavo vestuvAi??se. Taip iA?liko per karA? baisumus. Ir ai??i?? kas visai A?domu ai??i?? uA? tAi??vo paliktAi?? A?emAi?? A?sigijo brangA? vokiA?kAi?? ai??zHohnerai??? firmos akordeonAi??, kokio niekas tais laikais neturAi??jo. KaA?kaip negalAi??jo jis nei A?emAi??s arti, nei tinklA? Nemune traukti… Dabar sunku patikAi??t, kad tas akordeonas kainavo visAi?? palikimAi??! Kleopo antros eilAi??s pusbrolis Antanas TamoA?aitis buvo prezidento Antano Smetonos teisingumo ministras. Apie tai tarybiniais metais irgi buvo nutylima, aiA?ku kodAi??l. Mano tAi??vas augo darnioje A?eimoje, bet karo baisumai ilgainiui paliko jA? vienAi?? patA? sau. Teko verstis kaip iA?manant, rAi??pintis motina ir seserimi. Jis viskAi?? pasiekAi?? savo gabumais ir darbA?tumu. Susitiko tAi??vai Vilniuje, susituokAi?? ir visAi?? gyvenimAi?? praleido kartu, puoselAi??dami liaudies menAi??. KanklininkAi?? ir birbynininkas, iA?vedAi?? mAi??sA? liaudies menAi?? A? tarptautines aukA?tumas. IA? tikrA?jA? mums, vaikams, buvo kuo didA?iuotis: kai 1957 metais laimAi??jo auksAi?? pasauliniame jaunimo ir studentA? festivalyje Maskvoje, atsivAi??rAi?? durys A? uA?sienius. Pamenu tAi??vus nuolat besirengianA?ius koncertams, gastrolAi??ms. JA? daA?niausiai nebAi??davo namie, mus auginti padAi??jo moA?iutAi?? ir senelis. Tame buvo tam tikras iA?skirtinumas, nes sovietai A? uA?sienA?, ypaA? kapitalistines A?alis, iA?leisdavo tik savo srityje pasiA?ymAi??jusius menininkus. Atranka bAi??davo grieA?ta, keliapakopAi??, respublikinAi?? ir sAi??junginAi??. Su seseria Dalia baigAi??me M. K. A?iurlionio meno mokyklAi??, studijavome ValstybinAi??je konservatorijoje. Tas pasaulis buvo saugus, graA?us. TAi??vai tarp kolegA? iA? tiesA? turAi??jo didelA? autoritetAi??. Bet, kaip sakai, ai??zbAi??ti TamoA?aityteai??? reiA?kAi?? bAi??ti talentingA? pedagogA?, atlikAi??jA? vaiku, ir ne daugiau. Ne visada buvo patogu. Nebuvau nei Lenino, nei Korsako anAi??ke, jokiA? paveldimA? politiniA? privilegijA? neturAi??jau.

ai??i?? Augdama A?inomA? kultAi??ros A?moniA? A?eimoje, bAi??dama senamiesA?io gatveliA? vaikas, tikriausiai turi A?domiA? prisiminimA? iA? tA? laikA?: su kuo bendraudavo Tavo tAi??vai, kas rAi??pAi??jo ano meto inteligentams, kokios diskusijos vykdavo JAi??sA? namuose, kas buvo Tavo jaunystAi??s draugai?

ai??i?? Va, ir pasakyA?iau: nesu senamiesA?io gatveliA? vaikas. Esu gamtos A?mogus. Matai, lietuvis nuo seno, ar gyventA? mieste, ar kaime, visada turAi??jo sklypelA? A?emAi??s ir sodAi??. Mano moA?iutAi?? karo metais laikAi?? ir karvutAi?? (senamiestyje, miesto centre), kad iA?maitintA? vaikus. Tas mAi??sA? tautos ryA?ys su gamta mane visada A?avAi??jo ir stebino. Tokia darna, visas etinis pasaulis buvo sukurtas. TodAi??l net mieste visada ilgAi??jausi gamtos. Gyvendama Lazdynuose ir Antakalnyje kasdien po kelias valandas vaikA?A?iodavau po miA?kus, paneriais. Vasaras leidau prie SartA? eA?ero arba puA?yno apsuptam sode. O kai persikrausA?iau A? tikrAi?? miestAi??, TotoriA? gatvAi??, ant akmenA?, pasigedau miA?ko. Bet kaip atpildas man yra didA?iulis klevas po namA? langais, stelbiAi??s visAi?? akiplotA?, ir SereikiA?kiA? parkas, ir Belmontas… Lietuvis niekada nebus urbanistinAi?? bAi??tybAi??, o jei tokia taps, praras visAi?? tAi??kstantametAi?? sakralinAi?? pajautAi??. Be to ilgesio, man iA?likAi?? iA? vaikystAi??s miA?kai, gojai, grybavimas DzAi??kijoje, Labanore. Tai tokia veikla, kuri nesuvokiama urbanizuotam europieA?iui: kas per velnias? O tai meditacija natAi??raliausia forma, gyvas santykis su protAi??viais. Man miA?kas ai??i?? baA?nyA?ia. Ten nusiraminu, sutelkiu pajautas. Kiekvienas visada savaip oA?iantis medis, debesys, kas akimirkAi?? besikeiA?iantis apA?vietimas, genys, atskridAi??s A? uoksAi??, praliuoksAi??jAi??s zuikis, suA?narAi??jAi??s A?olAi??j A?altys ar eA?ys, iA?duodantis savo bAi??stAi?? ai??i?? mano broliai. O uogos, laukianA?ios, kad jas nuraA?kyA?iau… Baranauskas graA?iai pasakAi?? apie visa tai. Beje, puikiai jauA?iausi ir Niujorke, ir kituose didmiesA?iuose. TaA?iau tai buvo veikiau gyvenimo tyrimas, ne gyvenimas. Lietuvoje gyvenu gamta. Tai ai??i?? atspirties taA?kas. TAi??vas mane iA?mokAi?? valdyti valtA?, A?vejoti ai??i?? iA? bado nemirA?iau… Ar esi ant eA?ero, ar miA?ke ai??i?? laikas teka kitaip, mintys sustoja, A?A?engi A? kitAi?? dvasios lygmenA?.

Kadangi tikro kaimo neturAi??jau, Sartuose A?kyrAi??jau valstieA?iams: rAi??pAi??jo vadelioti sartA?, dalyvauti A?ienapjAi??tAi??je, melA?ti karvAi??, degti lauA?us… Tai buvo fantastiA?ki patyrimai. Dalyvavau ir skerstuvAi??se prieA? KalAi??das, kimA?au deA?ras, A?iemAi?? vaA?inAi??jausi po kaimus rogAi??mis su varpeliais, skrajojau su aerorogAi??mis po SartA? eA?erAi??. VasarAi?? buriavau. Kur dabar visa tai?

Kas rAi??pAi??jo to meto inteligentams? IA?laikyti savastA?, be abejonAi??s. Daugelis dirbo tuose frontuose. Su nuostoliais, taip pat ir A?mogiA?kais. Mano tAi??vai paA?inojo visAi?? to meto muzikos ir meno aukA?tuomenAi??, nes nAi?? vienas renginys nepraeidavo be jA?, be ai??zSutartinAi??sai??? ir tAi??vo birbynAi??s ai??i?? KompozitoriA? sAi??jungos ir Filharmonijos renginiai pirmiausia. Draugavo su dailininkais ai??i?? Algimantu Ai??vaA?u, Igoriu Piekuru, Stasiu Krasausku. Turime jA? dovanotA? darbA?. IA? kompozitoriA? tAi??vAi?? labai mAi??go Balys Dvarionas, muzikologas Juozas Gaudrimas, Jadvyga A?iurlionytAi??, rektorius Jurgis KarnaviA?ius, kiti. Beveik visi A?inomiausi Lietuvos dainininkai praAi??jo tAi??vo ai??zkalvAi??ai???. Bet ai??i?? A?sidAi??mAi??tina ai??i?? bohemos aplinkos mAi??sA? namuose nebuvo. Ir aA?iAi?? Dievui! Ai??eima ir darbas buvo atskiros planetos. Bohemai laiko tiesiog nelikdavo, o ir charakteris nebuvo toks. PasakyA?iau daugiau: bohema ir tikroji lietuvio savastis ai??i?? nesuderinama. Tai mano tAi??vas ir motina suvokAi?? savaimingai: namuose nebuvo jokiA? iA?gertuviA?, paleistuvysA?iA? ar svieto perAi??jAi??nA?, uA?siimanA?iA? neva pasaulio meno problemA? narstymu. Ai??A? bei tAi?? galima suA?inoti iA? monografijos apie PranAi?? TamoA?aitA?, kuriAi?? kartu su prof. Algirdu VyA?intu parengiau, o iA?leido Muzikos ir teatros akademijos leidykla 2011 metais. Rimta monografija, su daugelio autoriA? prisiminimais ir priedais, iA? kuriA? gali suprasti, koks didA?iulis darbas buvo nuveiktas. Ana Achmatova pasakAi??: ai??zNet neA?sivaizduojate, iA? kokio mAi??A?lo iA?auga kAi??ryba.ai??? Tai va, A?ito mAi??A?lo mAi??sA? aplinkoje nebuvo. IA? tAi??vA? gyvenimo aiA?kAi??jo, kad kAi??ryba nebAi??tinai auga iA? trAi??A?aus A?mogiA?kA? nelaimiA? ir paklydimA? mAi??A?lo, bet prieA?ingai, iA? A?variA? idAi??jA? ir gyvenimo. Tam patvirtinimAi?? gavau ir iA? pasaulio literatAi??ros. Kas ieA?ko, tas randa. NebAi??tina pulti A? purvo duobAi?? tam, kad suprastum, kas yra purvas. Draugai? Visada buvau vieniA?a. DidelAi??s idAi??jos sulaukia patyA?iA? ir nesupratimo. Tik vienas A?mogus manAi??s neapvylAi?? ai??i?? mano vyras. UA? jo iA?tekAi??jau dAi??l idealizmo. F. Nietzsche bAi??tA? patenkintas.

ai??i?? Tavo profesinis kelias, atrodo, klostAi??si savaime, nes juk lankei M. K. A?iurlionio meno mokyklAi?? ir stojai A? konservatorijAi??. TaA?iau baigusi studijas ne tiek jau ilgai buvai koncertmeistere, Ai??jai fortepijono dAi??stytojos pareigas ai??i?? greitai A?i veikla liko lyg ir A?eA?Ai??lyje, ai??i?? pasinAi??rei A? muzikos kritikAi??, vertimus, literatAi??rAi??. Ar teisingai man atrodo, kad Tavo daugiaplanei asmenybei, renesansinAi??s prigimties A?mogui, vien muzikos atlikAi??jos vaidmuo buvo per siauras, reikAi??jo platesnio veiklos lauko?

vmax viagra.

ai??i?? Taip, tokia ai??zrenesansine asmenybeai??? mane A?vardijo ir Regimantas TamoA?aitis, ir Viktorija DaujotytAi??, ir Jonas Mikelinskas. Ir ne tik jie. Sutrikau: nejaugi kiti A?monAi??s neturi tokiA? aspiracijA? kaip aA?? Nejaugi tave aprAi??A?ia specialybAi??? Visada pasaulA? matuoji savo matu. DAi??sA?iau akademijoje septyniolika metA?. Buvau tikrai vertinama. Bet nedavAi?? ramybAi??s tas tikrasis paA?aukimas: literatAi??ra. Juk mokykloje buvau klasAi??s literatAi??, ir mano raA?inAi??liai skaityti kaip pavyzdiniai. RaA?iau proginius ai??zhepeninginiusai??? tekstus vaidinimams. AuklAi??toja AlAi?? KristapaviA?ienAi?? sykA? pasivedAi??jo mane ir pasakAi??: ai??zJeigu neA?inoA?iau, kad esi nukreipta A? konservatorijAi??, siAi??lyA?iau stoti tik A? universitetAi??, Filologijos fakultetAi??.ai??? RaA?iau ir libretAi?? operai, sugalvojau temAi??: ai??zOrfAi??jas ir EuridikAi??ai???. MuzikAi?? paraA?Ai?? Amosas Traubas. Dailininkai sukAi??rAi?? fantastiA?kus kostiumus, dekoracijas. Tais laikais A?iurlioniukA? abiturientA? statoma opera buvo didelis A?vykis. PraAi??jo su pasisekimu. O toliau? Ne tik skambinau fortepijonu, rengiau teminius vakarus MenininkA? rAi??muose, dabartinAi??je prezidentAi??roje. Jungiau muzikAi?? ir literatAi??rAi?? muzikos kritikos baruose. Pagaliau subrendo atsakomybAi?? prieA? mAi??sA? ateitA?, jaunAi?? A?mogA?. Pasirinkau sunkiausiAi?? keliAi??: iA?Ai??jau iA? savo Alma Mater, kad galAi??A?iau kalbAi??ti nepriklausydama nuo bet kokiA? politiniA? konjunktAi??rA?. Daug kas nesuprato. Ai??okas. Juk buvau tam tikra prasme asmenybAi??, A? kuriAi?? dAi??tos didelAi??s viltys. Gerai mokiausi, buvau aktyvi visuomenininkAi?? (sienlaikraA?tis, seminarai, visokie renginiai) ai??i?? talentingas ai??zkadrasai???, taip sakant. RengAi?? man karjerAi??. Ir staiga ai??i?? A?ast! Pateikiau iA?A?Ai??kA?. Materialiai totaliai rizikavau. Bet dvasiA?kai pasijutau iA?silaisvinusi. Penkerius metus raA?iau tai, kas man buvo ai??zant A?irdiesai???. Ir atsakas A? kiekvienAi?? paskelbtAi?? straipsnA? ai??i?? ne maA?iau nei A?imtas atsiliepimA? internete. TeigiamA? ir nAi?? vieno nepagarbaus. Gyvenau ai??zBhagavadgytosai??? tiesomis: kad neliktA? nieko, kas palaikytA? ego, kad iA?nyktA? visi prisiriA?imai. Beje, tuo metu ai??i?? gal sutapimas ai??i?? kovojau su liga, kuri uA?klupo mane staiga: lyg ir turAi??jau atsidurti po A?eme, bet iA?gelbAi??jo apvaizda. Tai buvo ai??i?? nesumeluosiu ai??i?? laimingiausias tarpsnis mano gyvenime. Ai??vertinau savo jAi??gas. PerskaiA?iau daugybAi?? unikalios literatAi??ros, atsisiA?stos iA? uA?sieniA?. PamAi??ginau tas tiesas iA?gyventi savo kailiu. Ir Aidas MarA?Ai??nas yra prisipaA?inAi??s: kas rytAi?? skaitau ai??zBhagavadgytAi??ai???. Kadangi jA? paA?inojau kitokiame kontekste, nudA?iugau. O gal? Tuo metu, kai lietuviai staA?ia galva puolAi?? A? pralobimo liAi??nAi??, puoselAi??jau beprotiA?kas idAi??jas. Atsisakiau visko. NeturAi??jau jokio pragyvenimo A?altinio, iA?skyrus honorarus, skaiA?iavau centus. Nors automobilA? vairavau nuo dvideA?imties metA?, volgas ir A?igulius, pasakiau sau: dabar ai??zne fasonasai??? vairuoti BMW ar mersedesAi?? (tAi??vas turAi??jo), aA? vairuosiu sumautAi?? dA?etAi??… Namuose rengiausi sesers vienuolAi??s drabuA?iais, kuriuos ji jau dAi??vAi??jo deA?imt metA?. Kol skylAi??s atsirado paA?astyse. ViskAi?? dariau prieA?ingai nuvoriA?ams. Tai buvo maiA?tas. Tas suvokimas ai??i?? kad A?mogui reikia tiek nedaug ai??i?? buvo svaiginantis.

ai??i?? Ai??domi Tavo biografijos dalis ai??i?? domAi??jimasis klasikine indA? muzikos estetika ir filosofija, lyginamosios indologijos studijos. 2009 metais apsigynei disertacijAi?? ai??zMoteriA?kasis Ai??akti principas Sri Aurobindo naciona-linAi??s indA? tapatybAi??s sampratojeai???. Kada ir kodAi??l pradAi??jai domAi??tis RytA? filosofija? KAi?? A?is domAi??jimasis (be paraA?ytA? straipsniA?, esAi??, moksliniA? darbA?) davAi?? Tau paA?iai ai??i?? kaip A?mogui, gyvenanA?iam visai kitokiA? ideologijA? veikiamoje Lietuvoje?

ai??i?? Labai geras klausimas. Virsmas vyko apie 1986 metus. Baigiau konservatorijAi?? ir iA? esmAi??s turAi??jau viskAi??, kAi?? gali turAi??ti jaunas A?mogus: laimingAi?? A?eimAi??, gerus tAi??vus, prestiA?inA? darbAi?? ai??i?? buvau jauniausia dAi??stytoja tuo metu, dvideA?imt ketveriA? metA?, ir rAi??bininkAi?? man nenorAi??davo iA?duoti drabuA?iA? dAi??stytojA? skyriuje ai??i?? eik, kur studentai… Bet trAi??ko kaA?ko esminio. Buvau nelaiminga! Tada ir susipaA?inau su Kazimieru SeibuA?iu. AtsivAi??rAi?? kitas pasaulis, apie kurA? nieko neA?inojau. SovietmeA?iu domAi??jimasis RytA? kultAi??ra, ypaA? religijomis, buvo disidentinAi?? veikla, stebima ir net baudA?iama, kaip antai vaiA?navA? mAi??ginimas praktikuoti vegetarystAi??. Knygos kontrabanda buvo atveA?amos iA? uA?sienio ai??i?? pamename kad ir Sigito Gedos A?ygdarbA?, kai jis atgabeno ai??zBhagavadgytosai??? tomelA?. Mokslininkai budizmAi?? studijavo vykdami A? BuriatijAi?? ar kitas respublikas arba mAi??gino skaityti bibliotekose specialiuose fonduose saugomAi?? literatAi??rAi??. Kai kada tos pastangos prilygo kone detektyvui. Filologas Kazimieras Seibutis (mano bAi??simasis vyras) nesitenkindavo Vilniaus universiteto ai??zprofesoriaisai??? (taip buvo vadinama skaitykla), o vykdavo A? Maskvos centrinAi?? bibliotekAi?? ir dominanA?ias knygas, kuriA? nAi?? su A?iburiu nebAi??tum radAi??s Lietuvoje, susitarAi??s su bibliotekininke, slapA?ia atsiA?viesdavo. Kai kurie tomeliai atsirado iA? perfotografuotA? mikrofilmA?, kuriuos jis su draugais susiAi??davo. Ai??i veikla ir skaitymas (o raidAi??s buvo maA?ytAi??s, vos A?A?iAi??rimos, fonas pilkai rausvas) tapo kone ritualiniu uA?siAi??mimu. Tuo metu (tai buvo septintasis, aA?tuntasis praAi??jusio amA?iaus deA?imtmetis) Seibutis turAi??jo unikaliAi?? namA? bibliotekAi??, kuria naudojosi dabar A?inomi Lietuvos mokslininkai, literatai, dailininkai, muzikantai, diplomatai: Algis UA?davinys, Dainius Razauskas, Regimantas TamoA?aitis, Julius Keleras, Erikas SlavAi??nas, Dainius Strazdas, EglAi?? SausanaviA?iAi??tAi??, Mindaugas Butkus, Rasa JurgelAi??naitAi??, Ginas DabaA?inskas, Marius Stasiulionis ir daugelis kitA?, galAi??jAi?? pasirinkti kokiAi?? tik nori sritA?: skaityti Lao Dze, Ai??ventAi??jA? RaA?tAi??, sanskrito tekstus su A?odynu, Toynbee ar BerdiajevAi??… Arba iA? plokA?teliA? klausytis klasikinAi??s indA? muzikos. PaA?velgus atgal galima teigti, kad tai buvo nauja knygneA?ystAi??s forma, suvaidinusi didA?iulA? vaidmenA? tarp naujosios kartos lietuviA? inteligentA?.

Man paA?iai atradimas buvo Aurobindo Ghoseai??i??o, labiau A?inomo kaip Sri Aurobindo, raA?ytinis palikimas, jo idAi??jos. BAi??tent jo raA?tuose atradau atsakymus A? man rAi??pimus klausimus: kas mes esame, kodAi??l viskas yra taip, kaip yra, koks A?mogaus ir visos A?monijos gyvenimo tikslas. Jokia VakarA? filosofija man to tikrumo ir saugumo, A?inojimo nesuteikAi??. IA?protautos tiesos, sistemos, mitai man dvasinAi??s A?takos nedarAi??, nors nuo maA?ens buvau knygos A?mogus. Skaitydama tarp eiluA?iA? pajusdavau, ar autorius kaA?kAi?? iA?radinAi??ja, perpasakoja, ar remiasi autentiA?ku patyrimu. Ai??iuo atveju skaitymas atvAi??rAi?? ir vidinius horizontus, A?kvAi??pAi?? graikiA?kAi?? entuziazmAi?? paA?inti pasaulA? ir jo sandarAi?? ne tik protu, bet ir vidinAi??mis juslAi??mis, intuicija.

cialis black 800mg side effects

Indologijos studijos man papildAi?? VakarA? iA?minties fondAi??, be jA? sunku susidaryti visavertA? pasaulio vaizdAi??. PadAi??jo A?vertinti mAi??sA?, lietuviA?, kultAi??ros A?aknis tuo poA?iAi??riu, kad jos pasirodAi?? esanA?ios fantastiA?kai rafinuotos, subtilios ir galingos dvasiA?kai. Net jA? likuA?iai! Lyginamosios studijos geriausiai padeda pamatyti tai, kas Lietuvoje turi ateitA?, yra gyvybinga. Aurobindo Ghoseai??i??o, baigusio KembridA?e klasikinAi??s filologijos studijas, tekstai labai sudAi??tingi. A?inoma, juos galima studijuoti atsietai akademiniame lygmenyje. Bet PuduA?erio aA?rame Indijoje aptikau tai, kAi?? prarado Vakarai: gyvAi?? iA?minties perdavAi??. Tai buvo bAi??dinga Sokrato laikais, o Gaonas Lietuvoje irgi kAi??rAi?? panaA?iAi?? tradicijAi??. Prie Aurobindo labai priartAi??ja VydAi??nas. Turime Daukanto, Maironio, Ai??alkauskio, BasanaviA?iaus, MilaA?iaus vizijas. Manau, Lietuvoje bAi??tina atgaivinti tokiAi?? tradicijAi??. Tik paremtAi?? antikiniu lietuviA? paveldu.

generic Antabuse tretinoin gel .1 for sale.

ai??i?? Tavo moksliniai filosofiniai darbai, idAi??jA? narstymas, profesionalios muzikos recenzijos galbAi??t yra labiau skirtos A?iA? sriA?iA? specialistams, taA?iau kiekvienam skaitytojui, manau, yra puikiai suprantama ir rekomenduotina Tavo esAi?? knyga ai??zSena ir naujaai???, kuri tarytum reziumuoja ne tik Tavo, bet ir mAi??sA? visA? pastaruosius du deA?imtmeA?ius nepriklausomoje Lietuvoje. Kaip manai, kuo ji skiriasi nuo A?iA? dienA? madingA? esAi?? knygA?, apie kurias garsiai kalba visa A?iniasklaida? Ar nejauti, kad dAi??l tam tikrA? prieA?asA?iA? A?i labai svarbi Tavo knyga yra tarsi nutylAi??ta?

ai??i?? Kad ji savaip nutylAi??ta, nieko nuostabaus. Beveik visos pirmosios knygos esti nutylAi??tos ai??i?? tai reiA?kia, kad nerecenzuotos. Ai??i (A?iaip jau ne pirma) buvo recenzuota ir jos pristatymas rodytas per Lietuvos televizijAi??. TaA?iau man daug svarbiau, kaip jAi?? priima A?monAi??s. Knyga sudaryta iA? publikuotA? straipsniA?, kuriuos skaitytojai smarkiai komentavo internete. Yra ir dalis, kuri nebuvo publikuota ai??i?? tai filosofiniai aforizmai. Kita vertus, knyga apima daug gyvenimo sriA?iA?, ir kiekvienas mato tai, kas artimiausia. GalbAi??t tuo ji ir kitokia ai??i?? tuo A?vairialypumu: politika, kultAi??ra, menas, religija, kinas, muzika… Bet viskas aptariama konkreA?iu poA?iAi??riu. PaAi??miau jAi?? A? rankas ir skaiA?iau kaip neA?inomAi?? tekstAi??. AtsivAi??rAi?? vientisos pasaulAi??A?iAi??ros perspektyva. TruputA? iA?sigandau. Ai?? daiktAi?? surinkti tekstai yra jAi??ga, kuri turi savo logikAi??. Buvo apie kAi?? pagalvoti. MAi??sA?iau: kaip gali skaitytojas suvokti tas tiesas? Juk neA?prasta. Be specialaus pasiruoA?imo ai??i?? nelengva. Kai kurie skaitytojai sakAi??, kad pasitelkAi?? A? pagalbAi?? kelis A?odynus. TokA? knygos ai??znemadingumAi??ai??? tarp kritikA? suvokiu kaip komplimentAi??. Nors veikiau tai nuraA?au A? laiko stygiA?. Beje, Valdas Kukulas reaguodavo A? mano tekstus ir buvo pasirengAi??s knygAi?? A?vertinti. Deja, nespAi??jo. Pasistengus galima iA?reklamuoti kiekvienAi?? savo kAi??rinA?, bet man svarbiau tikra recepcija. Buvo labai A?domiA? ir nuoA?irdA?iA? atsiliepimA?. Galvoju, kad oficialiai (veikiau oficioziniu reklaminiu lygmeniu) A? jAi?? bus atsiA?velgta tik tada, kai mano lentynoje rikiuosis bent pustuzinis knygA?, ir ne tik publicistikos, bet ir groA?inAi??s literatAi??ros. Neskubu. Visada maniau, kad kaA?kAi?? rimta galima pasakyti tik sulaukus brandos.

ai??i?? Kaip jautiesi A?iuolaikinAi??je mAi??sA? visuomenAi??je, kuri daA?niausiai nenori gilintis A? rimtus dalykus, nenori pastebAi??ti gana akivaizdA?iA? problemA? ir yra linkusi po kokia nors madinga Briuselio vAi??liava plaukti pasroviui A? plaA?iuosius Europos ar pasaulio vandenis, visiA?kai nesijaudindama dAi??l savo tAi??vynAi??s?

ai??i?? JauA?iuosi kaip avilio motinAi??lAi??, kurios bitAi??s iA?silaksto. Augau ir brendau su visai kitomis vertybAi??mis, negu dabar propaguojamos. Reikia suvokti: jei tu nuo A?eA?eriA? metA? sAi??di prie fortepijono visAi?? dienAi?? ir groji BachAi??, BeethovenAi??, ChopinAi?? ir A?iurlionA?, skaitai Goetheai??i??s, van Gogho ar Napoleono biografijas, tai A?gauni imunitetAi?? bet kokiems pasaulio skersvAi??jams. Hermannas Hesse buvo sudarAi??s visai neblogAi?? skaitytinA? knygA? sAi??raA?Ai??. Galima tAi?? veiklAi?? papildyti savo nuoA?iAi??ra. Taip ir dariau. Tai hermetinAi?? patirtis. Ai??alia pulsavo tAi??vA? A?skiepyta meilAi?? mAi??sA? tautiniam paveldui, kuris vis dar menkinamas, nutylimas. Tas spragas reikia pildyti ir pildyti. ElitinAi?? kultAi??ra visada buvo keleto A?moniA? reikalas. Gyvenimas per trumpas, kad viskAi?? perskaitytum, pergrotum. Bet yra kertiniai akmenys. Dabar matau, kad tA? dalykA? A?monAi??s nemokomi. Plaukia pavAi??jui. SkAi??sta interneto platybAi??se, kuriose gali rasti visko, tik nebAi??ra to kelrodA?io, autoriteto, kuris pasakytA?, kas yra verta.

Mes visada buvome Europoje, ir nebAi??tina to A?rodinAi??ti priesaikomis Briuseliui. Bet pirmiausia reikia suvokti savo savastA? ir indAi??lA? A? Europos kultAi??rAi??. IndAi??lis buvo, ir ateity gali bAi??ti labai savitas, A?spAi??dingas. Sovietmetis paliko nevisavertiA?kumo kompleksAi??, kuris trukdo matyti tai, kas ne laikina, o amA?ina. IA? A?ia ir bejAi??giA?kumas, pasidavimas, pataikavimas. Mirksnio dialektika.

GalbAi??t jauA?iuosi kaip A?vAi??ris, ginamas iA? pamAi??gtA? slAi??ptuviA?. MaA?iau pasaulio pakankamai, ir visada grA?A?davau A? TAi??vynAi?? kaip A? palaimintAi?? A?emAi??. Tik A?ia galiu jaustis namuose. JauA?iu kaA?kokA? nenusakomAi?? A?ventumo, paslapties dvelksmAi??. A?kanotAi?? ir iki kaulA? smegenA? savAi??. Kitur ai??i?? tremtinAi??. DA?iaugiausi, kad, palyginti su A?sibAi??gAi??jusiais procesais kitur, nepaisant istoriniA? invazijA?, esame kaip beveik neliesta sala. Bet pasaulis juda pasaulio-valstybAi??s link. Netgi VakarA? ir RytA? prieA?prieA?a darosi nominali. Telkiasi galingos globalistinAi??s struktAi??ros, kurios sprendA?ia, kAi?? visuose A?emAi??s kampeliuose turi veikti kiekviena skruzdAi??lytAi?? ai??i?? kAi?? dirbti, kAi?? valgyti, kaip auginti vaikus, kiek uA?dirbti, kAi?? mAi??styti ir taip toliau. KaA?koks monstras, nematomas didysis brolis, lauA?antis normalias gyvenimo struktAi??ras. Ai??A?valgAi??s protai tai numatAi??. Jevgenijaus Zamiatino ai??zMesai???, visiems gerai A?inomi Georgeai??i??o Orwelo romanai, Aldouso Huxleyai??i??io kAi??ryba ai??i?? tai A?spAi??jimas, kad XXI amA?iaus A?monAi??s turAi??tA? skaityti antiutopijas, nes jos tampa realybe. Pasaulis kaip kalAi??jimas, kurio esmAi?? ai??i?? primityvi gerovAi?? per prievartAi?? ir visiA?kas asmenybAi??s, laisvos minties ir elgesio sunaikinimas. Unifikuota egzistencija be jokiA? dvasios poA?ymiA?. NuA?mogAi??jimas. O dvasia yra tai, kas savaimingai kyla iA? vidinAi??s A?mogaus esaties ir reiA?kiasi fenomenA? A?vairove, kultAi??rA? skirtumais. Matome aA?trAi??janA?iAi?? tautA? kovAi?? su A?ia tendencija, bet kol kas milijoninAi?? beveidAi?? biurokratA? armija, Sistema ima virA?A?, aklai ir nenumaldomai kaip buldozeris be stabdA?iA? riedanti A? susinaikinimAi??. Mat remiasi ji ydingais visa ko iA?naudojimo, iA?eikvojimo pagrindais (apie juos galima bAi??tA? kalbAi??ti ilgai), kuriA? nAi?? uA? kAi?? nenori keisti paA?angiais genialiA? iA?radAi??jA? siAi??lymais ir kurie anksA?iau ar vAi??liau tAi?? armijAi?? palaidos po griAi??ties nuolauA?omis. Tik nukentAi??s visi. Vytautas V. Landsbergis sako, kad ApokalipsAi?? vyksta dabar. PanaA?iai jauA?iasi ir kiti tikintieji. ManyA?iau, kad A? regimAi?? fazAi?? ji A?A?engAi?? Antrojo pasaulinio karo metais ir dar anksA?iau, su patekAi??jusia Stalino antisaule. O gal trunka ir visAi?? mums A?inomos civilizacijos laikotarpA?. Juk kaA?kada duotas A?inojimas gAi??sta kaip A?vaigA?dAi??, vien mirusi A?viesa mus pasiekia. Ai??domu, kiek toji ApokalipsAi?? truks ir kokie bus padariniai. Su kokiais nuostoliais A?monija pasitiks naujos eros auA?rAi??? Kad ji iA?auA?, neabejoju. Tokiomis akimirkomis pradedi galvoti apie tai, koks A?mogelis nesaugus A?ioje visatoje, ir kaip jis naiviai mAi??sto. VieA?pats nAi??ra nei A?iaurus aklas baudAi??jas, nei gaisrininkas ar Majamio gelbAi??tojas, suskumbAi??s A? pagalbAi?? vos sukalbAi??jus maldelAi??. Juk tikimasi iA?saugoti turtAi??, sveikatAi??, gyvybAi??. Viso labo. Bet kai vyksta Armagedonas, dievA? ir titanA? kova, galvos lekia kaip skiedros miA?kAi?? kertant. Ir tik tokiomis akimirkomis aiA?kAi??ja sielos vertAi?? ir laisvo apsisprendimo galia. MaA?as vabalAi??lis, iA?laikAi??s bAi??ties egzaminAi??, kvotimAi?? mirtimi ir kankinimais, erzinimAi?? beprasmybe, A?veikAi??s A?Ai??tono viliones ir A?gimtAi?? rasAi??s idiotizmAi?? ai??i?? argi tai nebus tikrasis iA?sigelbAi??jimas?.. Tokia Paskutiniojo teismo, jei kalbame parabolAi??mis, moralAi??.

ai??i?? Jeigu jau pradAi??jome apie visuomenAi??, tai gal galime pakalbAi??ti apie Tavo visuomeninAi?? veiklAi?? judAi??jime, kuris bando atgaivinti SAi??jAi??dA?io idAi??jas, apie Tavo pilietinius ir analitinius straipsnius. Kas Tave labiausiai neramina? Kas ir kaip turAi??tA? paA?adinti Lietuvos A?mones iA? tos baisios depresinAi??s apatijos?

ai??i?? SAi??jAi??dis neatsikuria. Dabar gyvename visai kitomis sAi??lygomis, kurios naikina paA?iAi?? galimybAi?? telktis sAi??jAi??dA?iams. ViskAi?? stebi ir reguliuoja plAi??A?ri A?teisintos visuotinAi??s KontrolAi??s akis. Kaip sakiau, tai apima visus kontinentus. Ir vyksta milA?iniA?ku pagreiA?iu. NeA?inia, kas bus rytoj. KodAi??l taip kalbu? GalbAi??t todAi??l, kad tai man rAi??pi, tai A?domu. Pamenu, 1980 metais (deA?imtoje klasAi??je) auklAi??toja iA?dalijo anketas. ReikAi??jo atsakyti A? A?vairius klausimus: kuo norAi??tum bAi??ti uA?augAi??s, kas yra dora, kAi?? labiausiai vertini A?moguje ir panaA?iai. PriraA?iau visAi?? sAi??siuvinA?, kurio juodraA?tA? ir dabar turiu. Kai sAi??dau raA?yti, suvokiau, kad neA?sivaizduoju savAi??s susietos su jokia profesija. RaA?iau: ai??zGyvenimo tikslo klausimAi?? kiekvienas A?mogus, be abejonAi??s, iA?kelia nors kartAi?? savo gyvenime, pasiryA?ta A?vykdyti daugelis, o pasiekia ai??i?? maA?uma. Ai??veikia kliAi??tis tik didA?ios prigimtys. Mano gyvenimo tikslas ai??i?? tapti geru A?mogumi pilna ir nenuvalkiota to A?odA?io prasme ir visAi?? laikAi?? mokytis, A?viestis, paA?inti.ai??? Kitas pasaA?as: ai??zPirmos paA?inties metu vis dAi??lto labiausiai vertinu ne sugebAi??jimAi?? laisvai, linksmai laikytis kompanijoje, ne A?avumAi?? ir net ne originalumAi??, bet intelektAi?? [pabraukta], ir dar kartAi?? intelektAi??. Pirmiausia A?sitikinu, kaip A?mogus mAi??sto, A?domus jo apsiskaitymo laipsnis, pasaulAi??A?iAi??ra. A?inau, kad dAi??l to kai kam atrodau per daug proziA?ka, ir todAi??l, kai man uA?eina ai??zpoetiA?kos valandAi??lAi??sai??? ir protas uA?leidA?ia vietAi?? jausmui, tai kartais palaikoma maivymusi arba nesuprantama. Labai daA?nai tiesiog nenoriu su kitais dalytis mintimis arba bandyti filosofuoti, nes bAi??tinai bAi??nu palaikoma nuobodA?ia, esAi?? kalbu neA?kandamomis frazAi??mis arba noriu pasirodyti besanti baisiai protinga!ai??? Nors iA? koto virsk. AtpaA?A?stu save kaip nuluptAi??. O tokia ir buvau, ir likau. Siekianti paA?inti pasaulA?, bendrauti su vyresniais, A?domiais A?monAi??mis, iA? kuriA? galiu ko nors iA?mokti.

Prisimenu ir kitAi?? biografijos momentAi??. Iki trejA? metA? nekalbAi??jau, ir tAi??vas vAi??liau sakAi??, kad Ai??mAi?? bAi??gA?tauti, ar tik nebAi??siu silpnaprotAi??… O kai pradAi??jau, tai iA?kart iA?tisiniais sakiniais. ai??zGu guai??? ir A?vebeldA?iavimo, A?odA?iA? kartojimo laikotarpA? praA?okau. Paskui psichologinAi??je literatAi??roje aptikau mokslininkA? tyrimA? iA?vadas, kad tokie vaikai iA? tikrA?jA? bAi??na arba protiA?kai atsilikAi??, arba prieA?ingai ai??i?? paA?engAi??… Tai bent palengvAi??jo! VaikystAi??je buvo A?domiA? tarpsniA?. Pamenu, kaip kAi??riau savo kalbAi??, periodus, kai iA?tisai kalbAi??jau eilAi??mis arba dainavau, ekspromtu kAi??riau pasakas.

Taigi mAi??stau, kad A? filosofijAi?? pasukau vedama prigimtiniA? paskatA?, kad tai ne atsitiktinumas. Domina politinAi?? filosofija. RaA?au analitinius straipsnius. Tarkim, ai??zVapsvos efektasai??? sukAi??lAi?? man netikAi??tAi?? atoveiksmA? ai??i?? tekstas Ai??jo per rankas kaip savilaidos laikais. Vadinasi, pataikiau A? deA?imtukAi??. Pavyko pasakyti tai, kas A?mogui A?stringa, reikalinga. Pavyksta. Stengiuosi daryti tai, kAi?? geriausiai moku. KritinAi?? analizAi?? ir sintezAi?? ai??i?? mano A?nagis visose pasirinktose veiklos srityse. Niekada nesiekiau kAi?? nors sukurti tik vardan saviraiA?kos. Laikau tai beprasmybe. KAi?? nors duoti A?mogui ai??i?? kilniau. Sakyti tiesAi?? laikau savo priederme.

Kas neramina? Povandeniniai akmenys, kurie sulaiko natAi??raliAi?? gyvenimo tAi??kmAi??, pAi??dais slegia visuomenAi??s pastangas tvarkytis savarankiA?kai ten, kur priklauso, ir taisyti sykiais lemtingas A?statymdaviA? klaidas. Kad esame su pagreiA?iu kapojami, maiA?omi ir verdami beproA?iA? uA?kaistame naujojo internacionalo katile. Apie tai ir raA?au. Bet dar daugiau dalykA? nutyliu, tik apmAi??stau. O dAi??l apatijos, tai daugybAi?? A?moguA?iA? labai netgi neapatiA?ki, o A?sikinkAi?? A? valdiA?kos administracijos girnas tik suka ir suka ratelA?, pinigAi??liai tik byra ir byra… Arba aikA?tingai trepsi kojelAi??mis ant renginiA? pakylos, o staltiesAi?? iA?kart pasidengia uA?jAi??riA? skanAi??stais. Tauta praranda A?gimtAi?? patarliA? ir prieA?odA?iA? lobynAi??, o jis visada gelbAi??jo atskiriant pelus nuo grAi??dA?. TikrAi?? liaudies humorAi?? iA?stumia bukagalviA?ki anekdotai. O viskas dAi??l to, kad yra perspausta, netikra, priverstina. Kas turAi??tA? paA?adinti Lietuvos A?mones? Tie, kurie nemiegojo, ir dabar kruta. Labai apmaudu, kad uA?uot ramiai dirbAi?? darbAi??, lietuviai priversti burtis A? mitingus, rengti akcijas, protestuoti, rinkti paraA?us, nes mato, kokios kilpos neriamos ant kaklA?. DurpAi??s, miA?kas iA?veA?ami didA?iuliais kiekiais, kyla grAi??smAi??s gAi??lam vandeniui, A?emei. BuvAi?? A?uvingi eA?erai nustekenti… Kur tik paA?iAi??rAi??si, ten savA? kvislingA? rankomis Lietuva baigiama iA?parceliuoti pagal gudruA?iA? iA? uA?jAi??riA? poreikius. Ir visai liAi??dna, kad protestuojanA?iA? pastangos duoda maA?ai vaisiA?, nes, pirma, A?monAi??s nesugeba susitelkti A? vieningAi?? frontAi??, antra, iA?kart priimami bet kokA? balsAi?? nutildantys, sprendimA? teisAi?? anuliuojantys apribojimai. Net A? referendumus numojama ranka. Tokios nepagarbos ir paniekos savo A?alies A?mogui, tokio plAi??A?ikavimo dar nesu maA?iusi. Ai??alis virsta antrarAi??A?e provincija, svetimA? koncernA? ir turtingA?jA? atliekA? konteineriu, o A?monAi??s, kad ir kaip sunkiai dirbtA?, nieko neuA?dirba, nes finansiniai srautai nuteka A? kitus kraA?tus. Emigracija nAi??ra savaiminAi??, egzistuoja ir pramoninis A?nipinAi??jimas. AtvykAi?? iA? svetur agentai iA?vilioja paA?ius talentingiausius. Ponauja ir klesti daugiausia kitatauA?iai, atAi??jAi??nai bei jA? vietiniai statytiniai. Ne visi svetimi, aiA?ku, bloga linki, bet jA? pagalbos daA?nai atsisakoma. Ai??iuos procesus turi kontroliuoti atitinkamos valstybAi??s tarnybos.

Ir vis tiek man Lietuva ai??i?? A?venta A?emAi??. Niekinama, prievartaujama, bet kantri. TeroristA? niekaip neiA?augina. A?mones taikoje laiko, ir gamta rami. KaA?kas ypatinga tame yra. Gal reikia kokio nors sukrAi??timo, postAi??mio, kad lietuvis staiga atsikvoA?Ai??tA?, susizgribtA?, atgautA? savigarbAi??.

ai??i?? ai??zMetA?ai??? A?urnale skelbtame straipsnyje ai??zVapsvos efektasai??? svarstei, ar intelektualai sugebAi??tA? vesti tautAi?? teisingu tiesos keliu, ir teigei, kad ai??zvadovauti tautai turAi??tA? kiti ai??i?? praktiA?ki ir vitaliA?ki A?monAi??s, gebantys priimti greitus, ryA?tingus ir gyvybiA?kai svarbius sprendimus. Juose turi degti sAi??A?inAi??s, drAi??sos ir tiesos ugnis. Tautas veda ne filosofai, bet karA?ygiai. Tai nepasikeitAi?? nuo antikos laikA?. Mes jA? ai??i?? neturime (jie ai??zneutralizuotiai???)ai???.

Ar nenorAi??tum pasvarstyti, kokia ateitis laukia mAi??sA? A?alies? Ar vis dAi??lto atsiras tarp mAi??sA? sAi??A?iningA?, iA?mintingA? karA?ygiA??

ai??i?? SAi??A?iningA? karA?ygiA?, kariA?, kuriems rAi??pi ginti tautAi??, visada buvo, yra ir bus. Intelektualai, filosofai A?iuo klausimu gali patarti. Bet bAi??tina sutelkti bendras jAi??gas vienam tikslui. Jei tikime, kad Lietuva kaip savarankiA?ka valstybAi?? turi ateitA?, reikia iA?sikovoti maksimaliAi?? nepriklausomybAi?? energetikos, finansA? ir valdymo srityje. Neabejoju, kad motina istorija mAi??gsta pasikartojimus, o neramumai, geopolitiniai A?emAi??lapiA? perbraiA?ymai, realios grAi??smAi??s A?moniA? gyvybei yra jos perpetuum mobile sAi??lyga. TodAi??l tam reikia sAi??moningai rengtis ir padaryti viskAi??, kad neatsitiktA? kaip Antrojo pasaulinio karo iA?vakarAi??se, kada gerai parengta mAi??sA? kariuomenAi??, aviacija nebuvo mesta A? mAi??A?ius ir galiausiai jAi?? sunaikino sovietai. Kita vertus, paA?iam A?mogaus, tautos orumui reikia jA? ginanA?iA? veiksmA?, net jeigu ateities horizontas apsiniaukAi??s, o kova regisi beviltiA?ka. TaA?iau juk svarbiausia ne rezultatas, o pats veikimas, dvasinAi??s pergalAi??s, nepasidavimo, nesileidimo bAi??ti pavergiamais prasmAi??. Tai gerai A?inojo Lietuvos partizanai. TodAi??l ir kalbu apie tAi?? vedlA?, apie kurA? dar poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas kalbAi??jo. Jis A?inojo, kAi?? sako…