JaunystAi??s metA? prisiminimai

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??JA?zef Ignacy Kraszewski
DATA: 2013-04

JaunystAi??s metA? prisiminimai

JA?zef Ignacy Kraszewski

LiteratAi??ra Vilniuje XIX a. pradA?ioje

Ko gero, ne be prieA?asties gali nustebinti tokia PrisiminimA? antraA?Ai??tAi??, nes paprastai juos raA?o seni ir garsAi??s A?monAi??s, o A?iA? autorius neturi nei A?ilo plauko, nei laurA? vainikA?. Bet kadangi juose beveik iA?tisai kalbama ne apie jA?, o apie tai, kAi?? jis matAi??, kAi?? jautAi??, kas jA? supo, gal tai iA?vaduos jA? nuo priekaiA?tA?, kai galAi??s juos iA?spausdinti. JaunatviA?kA? metA? prisiminimai gal tiks, nes juos sudaro prisiminimai apie vietas ir garsius A?mones, kurie sudaro beveik visAi?? A?iAi?? knygAi??; o jie vieni sukasi tik beveik apie tAi?? baisA? A?odA? ai??zego”, kurio autorius, nepamirA?Ai??s Pascalio perspAi??jimo1, kiek galAi??damas vengAi??.

* * *
Iki XIX amA?iaus pradA?ios protiniA? gaminiA? iA?leidimo poA?iAi??riu Vilnius buvo labiausiai apverktinos bAi??klAi??s. Tuo galima A?sitikinti ir pagal tame mieste iA?Ai??jusiA? knygA? sAi??raA?us. XVI amA?iuje, kuriame A?ia tik atsirado spauda, iA?Ai??jo keli moraliniai traktatai ir senovAi??s istorikA? vertimai; XVII amA?iuje ai??i?? tA? paA?iA? perspausdinimai ir antplAi??dis teologiniA? disertacijA?, poleminiA? disputA?, dievotA? apmAi??stymA?, pamokslA?, sutrumpintA? dogmatinAi??s ir moralinAi??s teologijos paskaitA?, brevijoriA?, maldaknygiA?; XVIII amA?iuje ai??i?? daugybAi?? panegirikA?, jo pabaigoje ai??i?? vertimA? iA? prancAi??zA? kalbos Marmontelio, kun. Nonnoto, nepakenA?iamA? dramos kAi??riniA?, nuobodA?iA? p. I. Bykowskio kAi??riniA? ai??i??Ai?? ir tai buvo A?ionykA?tAi?? literatAi??ra.
XIX amA?iuje pasirodAi?? periodiniai leidiniai. PraAi??jus keleriems metams po 1800-A?jA? gimAi?? ai??zDziennik WileAi??ski”. Jo pradA?ia buvo stropiai darbinga ir pagal tuos laikus labai gera; lyg stebuklas suA?vytAi??jo keli originalAi??s kAi??rinAi??liai. Paskui ginA?ai dAi??l gyvulinio magnetizmo sukAi??lAi?? karA?tAi?? mokytA?jA? mesmeristA?2Ai??ir antimagnetistA? polemikAi??; iA? jA? iA?augo ai??zPamiAi??tnik Magnetyczny WileAi??ski”3, silpnas leidinys, kuris, nors jo reikalas buvo teisus, gynAi??si nuo visA? kaip nuo baudA?iavos. Jo objektas, kurio visi A?rodymai pakibo ties apA?iuopiamais bandymais, naujas ir maA?ai iA?aiA?kintas dalykas, puolamas tAi??kstanA?iA? kaltinimA? A?arlatanyste, nes gal Cagliostro amA?ininkA? A?arlatanA? naudotas jA? naudai, dalykas, kartoju, puikiai tiko disputui. Bet nors A?iandien gyvulinio magnetizmo esmAi??s niekas negali paneigti, o jo pasekmAi??s pakankamai iA?tirtos, tuomet jis Vilniuje suA?lugo nuo smAi??giA? A?nirtingA?, iA? dalies suinteresuotA?, pranokstanA?iA? gausumu prieA?ininkA?. Kartu su ai??zPamiAi??tnik Magnetyczny WileAi??ski” baigAi??si ginA?ai dAi??l magnetizmo, kuriems paskutinA? smAi??gA? sudavAi?? Lachnickio, uolaus magnetiniA? fenomenA? propaguotojo ir A?alininko, mirtis.
O tuo tarpu publikos dAi??mesA? uA?valdAi?? kitos vietinAi??s aktualijos. A?emesniA?jA? teismA? piktnaudA?iavimai, paproA?iA? ydos, loA?imai, girtavimas ir moralinis nuosmukis paskatino 1816 metais A?kurti leidinA? ai??zWiadomoAi??ci Brukowe” (ai??zGrindinio A?inios”). Ai??is leidinys kAi??lAi?? sau tikslAi?? iA?naikinti visas tas ydas ir nusiA?engimus iA? jA? tyA?iojantis, jas iA?juokiant. Su ai??zWiadomoAi??ci Brukowe” gimAi?? ai??zAi??ubravcA?4Ai??draugija”, A?kurta leidinio redakcijos. Naujieji don kichotai su plunksna ir kastuvu rankoje iA? pradA?iA? labai aktyviai ir su geriausiais pasaulyje norais puolAi?? galingAi?? prieA?Ai??.
Jie labai rimtai, apgalvotai 1817 metais paskelbAi?? ir aiA?kiai iA?dAi??stAi?? savo tikslAi??, pareiA?kAi??: ai??zNurodyti kai kurias ydas: bylinAi??jimAi??si, apgavystes, gAi??dingAi?? laiko ir turtA? A?vaistymAi?? azartiniuose loA?imuose, o bAi??tent iA?guiti bjaurA? ir A?lykA?tA? A?ekinAi??5.” Ai??io, tokio pagirtino tikslo siekimo priemone buvo ai??zWiadomoAi??ci Brukowe”, o visa draugija buvo tik jo bendradarbiai. Draugijos nariai buvo pasidalijAi?? A? urbanus ir rustikanus; buvo iA?rinktas prezidentas, o nariai ai??zA?eidami A? A?ubravcA? gretas, gaudavo draugijos vardus, kurie visose A?ubravcA? veiklos vieA?ose vietose turAi??jo jiems tarnauti ir bAi??ti vartojami vietoj pavardA?iA?. Tuos vardus sudarAi?? A?odA?iai, kuriais mitologiniais laikais senA? senovAi??s lietuviai A?ymAi??jo jA? garbintas ir gerbtas bAi??tybes dAi??l visA? einamA? pareigA? ar A?A?ymiA? asmens dorybiA?. Kiekvienas A?ubravcas privalAi??jo pasistengti ir bent per metus, kad ir kitiems padedant, atrasti kronikose ir istorijose padavimo apie tAi?? bAi??tybAi??, kurios vardAi?? turAi??jo, apraA?ymAi??, ir ne tiktai tam, kad pats apsiA?viestA?, bet ir ketindamas (paklausykite!) dalyvauti sukuriant lietuviA? tautos mitologijAi??, kuri ilgainiui A?ubravcA? pastangomis turAi??tA? iA?eiti su raiA?iniais”. KodAi??l su raiA?iniais, paaiA?kinama tuo, kad tuos didA?iuosius A?mones, paproA?iA? autorius uA? ypatingAi?? A?ubravcA? uolumAi?? ketinta apdovanoti raiA?iniais, kuriuose dievybAi??s, kuriA? vardais buvo pavadinti A?ubravcai, turAi??jo bAi??ti ai??zjA? portretais”.
Draugijos narys privalAi??jo ai??zrodytis kaip A?mogus teisingas ir apsiA?vietAi??s, uoliai vykdyti savo luomo prievoles, negirtauti, neloA?ti azartiniA? loA?imA?, o loA?iant kokA? A?aidimAi?? iA?loA?tus pinigus atiduoti ligoninei; nuolat skaityti bent vienAi?? laikraA?tA?, per mAi??nesA? perskaityti bent vienAi?? 10 lankA? knygAi??, turAi??ti 10 savo nuosavA? knygA? (draugija, kaip matome, nesunkino A?stojimo), kas mAi??nesA? nusipirkti bent vienAi?? kAi??rinA? (kodeksas A?ia padarAi?? grubA? neatsargumAi??, iA? kAi??riniA? neiA?jungAi??s kalendoriA?; kitais poA?iAi??riais toks atsargus, A?ia paliko landAi??), kas 20 dienA? A? sueigAi?? atneA?ti bent ketvirtA? priraA?yto popieriaus leidiniui ai??zWiadomoAi??ci Brukowe” ai??i?? A?ubravcA? kodeksas, parodijuodamas kitus kodeksus, paskui nepaprastai ilgai ir nuobodA?iai raA?o apie aukA?tus pareigAi??nus ir jA? funkcijas.
Draugijos sueigos vykdavo su visa donkichotiA?ka rimtimi, kokia tik buvo A?manoma jos nariams. Bet galima numanyti, kad paA?velgAi?? vieni A? kitus ponai A?ubravcai turAi??jo juoktis, nes argi tA? paA?iA? rezultatA? jie negalAi??jo pasiekti be tA? juokingA? ceremonijA?, kurios gali juokinti tik vaikus, o miniAi?? stebinti? Ai??ubravcai A?aidAi??.
Visa tai buvo nutarta 1817 metais. Sau herbu draugija pasirinko kastuvAi??, ant kurio kelionAi??s oru buvo pagrindinAi?? ir, be abejo, geriausia A?iniA? dalis; bet ta anaiptol ne nauja maA?ina iA? pradA?iA? kiek linksmino, o paskui visai nusivaA?iavo. Ai??A?ymesnieji nariai, palaidojAi?? A?asickA?, StryjkowskA? ir GvagninA?, pasirinko PerkAi??no, Gulbio, AuA?lavio, Pergrubio, Sotvaro ir kt. vardus. Ai??kvAi??pta A?adAi??tA? raiA?iniA? viltimis ir draugija kartu su leidiniu sustiprAi??jo.

b_600_260_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-04-12_nr._3422_Szubrawcy.jpg
TaA?iau ai??zWiadomoAi??ci Brukowe”, tiekos galvA? vaisius, leistas specialiai sudarytos draugijos coniunctis viribus6, nuo pat gimimo buvo, nepaisant geriausiA? pasaulyje norA?, silpnas ir iA?sigimAi??s vaikas. RezultatAi?? menkino autoriA? menkas skonis ir talentai. Ir Ai??ubravcA? draugijos proza ir eilAi??s, ir jA? satyrinAi??s iA?vykos bei visos kalbos, atsiA?aukimai, odAi??s, verstos iA? olose rastA? ritiniA?, buvo tokie juokingai dirbtiniai ir, kas dar blogiau, tokie maA?ai sAi??mojingi, prAi??ski, jog reikAi??jo Vilniaus skurdo, kad juos dar skaitytA? ir jais stebAi??tA?si. Be to, iA? visur verA?te verA?Ai??si toks didA?iai vertingas raA?ytojA? paprastumas, rustikanizmas, kad leidinys buvo beveik neprieinamas aukA?tesnAi??ms visuomenAi??s klasAi??ms, kurios jo skaityti negalAi??jo, nerasdami jame nieko, kas bAi??tA? joms skirta, jA? tonu pasakyta; o tie, A? kAi?? tas leidinys buvo orientuotas, tikriausiai irgi jo neskaitAi??. Tad sukosi kelerius metus savo draugijos, jos nariA? ir A?alininkA? aplinkoje, galop A?lugo dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA?, o iA? tikrA?jA? dAi??l vienos pagrindinAi??s: kad visai iA?seko, jog be atgimimo dA?iAi??damas, ilgiau gyvuoti negalAi??jo.
Kartais, retai, koks sAi??mojingesnis straipsnis praskaidrindavo nuobodA?, pilkAi?? numerA?, bet uA?tat kiek jame buvo lAi??kA?tA?, pabodusiA? ir be jokio talento paraA?ytA? A?nekalA?! To leidinio satyrinAi??-moralinAi?? dvasia, viena vertus, tarsi vertAi?? modeliuotis pagal senas ir sugrybAi??jusias Rabelais pantagriuelizmo formas, tad pasigaudavo ir mAi??gdA?iodavo net ir nuvarytAi?? Guliverio maA?inAi??, mito hermitu, ai??zSpectatoru”7Ai??ir visais jA? palikuonimis, bet visam tam visada, prie geriausiA? norA?, labai stigo talento.
Nors A?ubravcams priklausAi?? rimti ir iA?simokslinAi?? A?monAi??s, galAi??jAi?? turAi??ti ir turAi??jAi?? ir A?iniA?, ir raA?ytojA? nuopelnA?, bet ne visi viskAi?? gali. Juk nebuvo nieko juokingesnio uA? Voltero aistrAi?? matematikai, kurios jis pavydAi??jo mokslininkams, ir tokios paA?ios juokingos atrodytA? pastangos matematikA?, kurie norAi??tA? mAi??gdA?ioti jo sAi??mojA?. SAi??mojis su mokslu taip retai tinka A? porAi??, kad dar ir A?iandien stebimAi??s pagal tAi?? metAi?? gilia erudicija Rabelais Alkofrybo8, kurio mokslas nepavertAi?? A?altu pedantu, kaip daA?niausiai atsitinka. Tie, kurie tiksliuosiuose moksluose yra patys A?A?valgiausi, literatAi??roje paprastai neturi laiko iA?siugdyti skonA? ir jA? mintys, paprastai skirtos kam kitam, sunkiai, lyg priverstinai velkasi nauju keliu, kaip sunkioji artilerija, kuri, stovinti prie tvirtovAi??s, yra labai naudinga, bet lauke juda lAi??tai (jeigu juda) ir visada seka visiems iA? paskos. Tad taip ir tie mokslininkai, kuriems nesisekAi?? leidinyje ai??zWiadomoAi??ci” (nors jie to nejuto), turAi??jo kuo kitu pasidA?iaugti, bet kuo kitu, daug svarbesniu.
MaA?daug tuo metu Vilniuje A?sikAi??rAi?? ir kita, Tipografijos draugija, kuri iA?spausdino savo sAi??skaita KarpiAi??skio giesmes, KniaA?nino ir dar keliA? autoriA? knygas9. Atrodo, kad jos steigAi??jai pirmiausia siekAi?? pagelbAi??ti literatams ir skleisti dAi??l aukA?tA? kainA? neprieinamus leidinius visuomenei, kuriai jie galAi??jo bAi??ti reikalingi; tai labai pagirtini ketinimai, bet ir A?i draugija iA?iro, nepalikusi po savAi??s pAi??dsakA?, iA?skyrus kelias iA?leistas knygas.
Leidinio ai??zDziennik” konkurentas, ai??zTygodnik WileAi??ski”10, kuris gana ilgai iA?silaikAi?? redaguojamas Aleksandro Ai??oAi??kowskio, be keliA? istoriniA? straipsniA?, kurie dar ir A?iandien sudaro jo vertAi??, tokiA? kaip Apie A?vietimo amA?iA? Lenkijoje, Apie BolesAi??awo W. laimAi??jimus, Apie LietuvAi?? ir pan., ai??i?? buvo rinkiniu lAi??kA?tA? eilAi??raA?A?iA?, verstA? romanA?, kurie ir originalo kalba nedaug buvo verti, ir tikrA? literatAi??riniA? A?iukA?liA?. Jis iA?gyveno kelis vidinius karus, nes negalima paneigti, kad buvo beA?aliA?kas, spausdino straipsnius pro et contra. Jame ilgai ginA?ytasi dAi??l Katalani11Ai??dainavimo, dAi??l pieA?iniA? parodos, A?emAi??lapiA? paiA?ymo, net ir dAi??l teatro. Tai teikAi?? leidiniui A?iek tiek A?domumo ir gyvybAi??s, nors, neremdamas jokios besiginA?ijanA?iA? A?alies, ai??zTygodnik” daA?nai inicijavo ir tAi??sAi?? kovas; tai buvo pigmAi??jA? mAi??A?iai su gervAi??mis, kovos de lana caprina12. GeriausiAi?? jo dalA? sudarAi?? poezija, kurios neA?manoma prisiminti nenusipurA?ius iA? pasibjaurAi??jimo: vertimai Rousseeau KantatA?, taip pat satyrA?, daineliA?, trioletA?, epigramA?, Horacijaus ir Vergilijaus vertimai, pasakA?, net vertimA? vertimai; o ir originalAi??s ponA? SAi??aAi??skiA?, LegatowicziA?, JastrzAi??bskiA? ir kompanijA? vaisiai dar blogesni (jeigu gali bAi??ti blogesni) negu tie vertimai.
IA? viso to geriausi buvo lietuviA?kA? dainA? vertimai, ir tikrai verti dAi??mesio generolo Jakubo JasiAi??skio poetiniai bandymai, paraA?yti su tokiu talentu, tokiu sAi??moju, jog gaila, kad po jo nieko, iA?skyrus tuos kelis rinktinius fragmentus, nebeliko.
ai??zTygodnik WileAi??ski”, galiausiai pakeitAi??s planAi?? ir formAi??, tapAi??s madingesnis ir tik spausdinAi??s ponA? Klimaszewskio ir Olszewskio vertimus (nepakenA?iamus) mirAi?? netrukus po tos metamorfozAi??s. AmA?inAi?? jam atilsA? ir tegu neateina prisikAi??limo diena, jeigu tas leidinys turi pakilti iA? kapo savo ankstesniu pavidalu.
Kiek vAi??liau, kai A?vyko tie svarbAi??s formA? ir teoriniA? vaizdiniA? literatAi??roje pokyA?iai, kuriuos paskatino p. StaAi??l13, o pasAi??kui studijos apie A?urnalistikAi?? PrancAi??zijoje ir Vokietijoje suteikAi?? tokA? stimulAi?? ir taip reformavo skonius ir sugriovAi?? senas taisykles, kad Vilnius keistu bAi??du A?sikibo A? naujAi?? mokyklAi??; dauguma A?ionykA?A?iA? poetA? pasuko nauju keliu, o teoretikai laikAi??si rutinos; pykosi ir A?udAi?? vieni kitus (bet tik plunksnomis) toje aklA?jA? kovoje, kol po keleriA? metA? abi A?alys praregAi??jo ir pamatAi??, kad muA?Ai??si apgraibomis ir neA?inodamos dAi??l ko. RAi??kas iA?sisklaidAi?? ir stojo taika. IA? to ginA?o gera buvo tik tai, kad jis kiek pagyvino literatAi??rAi??, privertAi?? patyrinAi??ti, paraA?yti studijas, A?sigilinti A? teorijAi??, kad pakoregavo mokyklinA? bAi??dAi?? A?ionykA?tAi??s kritikos, kuri kabinAi??josi tiktai prie kAi??riniA? kalbos dalykA?, bet niekada nesidomAi??jo jA? dvasia.
Bet kol nebaigiau, privalau prisiminti dar vienAi?? Vilniaus literatAi??rinAi?? ypatybAi?? ai??i??Ai?? apie monstrus. Ai?? tAi?? gretAi?? kun. Baka pateko, pagal mane, labai neteisingai; poeAi??tinAi??, nors prastomis eilAi??mis paraA?yta jo mirties A?okio parafrazAi?? (Danse macabre) atskleidA?ia mintA? ir originalumAi??, kokiA? pas jo amA?ininkus neaptiksi.
Po jo seka SzurAi??owskis ir A?iandien gyvenantis Krysztalewiczius: jeigu A?lovAi??s esmAi?? sudaro tiktai romAi??nA? poeto hic est!, tai tiedu yra gerokai vertingesni uA? visus garbius ir A?lovinamus Vilniaus poetus ir literatus.
TA? poetA? (suprantama, velionio SzurAi??owskio ir Krysztalewicziaus, ne kitA?) eilAi??raA?A?iai pirmiausia yra visai be jokio turinio, antra, beveik visada be rimo ir cezAi??ros, ir visko, kas materialiai sudaro eilAi??raA?tA?; nAi?? nesakau, kad jie yra be poezijos, nes A?iais sunkiais laikais ir ne vienam iA? didesniA?jA? pasitaiko, kad skaitytojai nori geresnAi??s monetos, o geresnAi??s nAi??ra. Bet vis dAi??lto tai eilAi??raA?A?iai.

1Ai??Matematikas, fizikas Blaise’as Pascalis filosofiniame veikale ai??zPono Pascalio mintys apie religijAi?? ir kai kuriuos kitus dalykus” teigAi??, kad doras A?mogus neturAi??tA? vartoti A?odA?io ai??zaA?”.
2Ai??F. Mesmero teorijos, anot kurios A?mogus skleidA?ia fluidus, panaA?ius A? magnetines bangas, A?alininkai.
3Ai??Ketvirtinis leidinys, Ai??jAi??s 1816ai??i??1818 ir 1826ai??i??1828 metais, redagavo Ignacas Lachnickis,
4Ai??Szubrawiec (lenk.) ai??i?? nenaudAi??lis, apgavikas.
5Ai??A?ia ai??i?? skaiA?iA? loterija.
6Ai??JungtinAi??mis pajAi??gomis (lot.).
7Ai??Pagal pavadinimus prancAi??ziA?ko leidinio ai??zL’Hermite”, anglA? ai??i?? ai??zSpectator”.
8Ai??Rabelais slapyvardis.
9Ai??Towarzystwo Typograficzne, veikAi?? Vilniuje 1818ai??i??1822 metais, jos pirmininku buvo matematikos profesorius Zacharijas Niemczewskis. IA?leido Franciszko KarpiAi??skio PieAi??ni naboA?ne (1819), Franciszko KniaA?nino Poezje (1820).
10Ai??Ai??jo 1815ai??i??1827 metais.
11Ai??Angelica Catalani (1779ai??i??1849) ai??i?? tuomet garsi italA? kilmAi??s dainininkAi??.
12Ai??DAi??l oA?kA? vilnA? (lot.), tai yra dAi??l niekA?.
13Ai??Anne Louise Germaine de StaAi??l ai??i?? prancAi??zA? raA?ytoja, kurios kAi??riniais prasidAi??jo diskusija apie romantizmAi??.

VertAi??Ai??Kazys Uscila

IA? ai??zTygodnik Peterburski”, 1837, nr. 30