Jausmingos prisiminimA? spalvos

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Recenzijos, anotacijos
AUTORIUS:Ai??Renata Ai??erelytAi??
DATA: 2014-02

Leonardas Gutauskas. Fragmentai. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2013. ai??i?? 464 p.

KaroliA?, roA?inio, vAi??rinio motyvas bAi??dingas bene visai Leonardo Gutausko groA?inei kAi??rybai. Tai ne tik tam tikra semantika pasiA?yminti metafora (vilko dantys, mediniai roA?inio karoliukai etc.), taA?iau ir teksto kompozicijos priemonAi??, kai ant atminties siAi??lo veriami prisiminimA? fragmentai. Ai??i priemonAi?? pakankamai uA?dara (ovalas, apskritimas), koncentruota, specifinAi??, tokia ir lieka, net jeigu ir sukuria tinklo, korio (pasikartojanA?iA?, besidauginanA?iA? apskritimA?) A?spAi??dA?. Toks A?iedinAi??s kompozicijos bAi??das iA?skirtinai ai??zasmeniA?kasai???, jis neatveria kitA? pasauliA?, kitA? bAi??tybiA? ir erdvAi??s dimensijA?, neeksperimentuoja su kalba, nekuria naujos kalbos, situacijos netikAi??tumo, taA?iau reikalauja nepriekaiA?tingos kalbinAi??s klausos ir menininko A?kvAi??pimo: nuojautos ir klausos padiktuoto ai??zdaA?A? potAi??pioai???.

Toks ai??zdaA?A? potAi??pisai??? ai??i?? kiekvieno fragmento pavadinimas, A?vardijimas, kuris pabrAi??A?tinai kartojamas pirmoje fragmento eilutAi??je maldos, giesmAi??s, pasakos intonacija. Taip iA?ryA?kinama, pabrAi??A?iama kiekvieno fragmento spalva ai??i?? tapoma ant pilko atminties grunto. Skaitant ai??zFragmentusai??? netenka nAi?? akimirkos abejoti, kad tai ai??i?? dailininko knyga, spalvos A?ia karaliauja, diktuodamos savo logikAi??, kuri galbAi??t ne visada atitinka tai, ko iA? groA?inio teksto lauktA? skaitytojas. Jo priedermAi?? ai??i?? ne tik perskaityti tekstAi??, bet ir pamatyti, iA?vysti, iA?girsti jA?, suvokti ne tik vienAi?? ar du, bet galbAi??t ir tris teksto matmenis. Ir tai nAi??ra daug, nes kartais vien kalba groA?inAi??je kAi??ryboje atsiveria kaip daugiamatis objektas.

RaA?yti apie A?iAi?? knygAi?? nAi??ra lengva, nors, regis, ji priklauso tokiam paprastam objektui ai??i?? A?mogaus pojAi??A?iA? sferai. BesiuA?etAi?? knyga, o vis dAi??lto kiekviename teksto gabaliuke talpina A?vykA?, netgi uA?dara kompozicija kartais suklaidina, ir imi manyti, kad yra atvirkA?A?iai ai??i?? fragmentai pasklidAi?? A? visas A?alis be jokios struktAi??rinAi??s schemos, o pasakojimas, kuris pradedamas konkreA?iu vaizdu ar situacija ir niekada neuA?baigiamas ai??i?? uA?dara begalybAi??. UA?daros begalybAi??s A?spAi??dA? sustiprina ir pasakotojo minima ai??zA?alvarinAi?? gyvatAi?? ai??i?? uraborasai???, ai??zA?sikirtusi A? savo uodegAi??ai??? ir taip uA?baigsianti ai??zperpetuum mobileai??? ratAi??ai??? (p. 96). Kaip simbolis ji tinka L. Gutausko ai??zFragmentamsai???: sukdamasi uA?siskliaudA?ia savyje, koncentruoja, spaudA?ia prisiminimus lyg moliuskas smiltelAi??, kol toji virsta perlu, taA?iau A?i A?asmeninto sunkio erdvAi?? neatsiveria IA?orei. IA?orAi?? ai??i?? filosofinAi?? erdvAi??s dimensija, aprAi??pianti visa tai, kas nepriklauso vien A?mogiA?kajai sferai, taA?iau be A?mogaus, kaip be savotiAsko mastelio, jau neA?sivaizduojama. TodAi??l senA?, apdulkAi??jusiA?, graA?iA?, liAi??dnA? ir ilgesingA? daiktA? bei prisiminimA? pasaulis, atsiradAi??s iA? rAi??ko ir lietaus, A?kalintas senuose veidrodA?iuose ir lede, iA? A?ilko ir pAi??ko transformavAi??sis A? rAi??dijanA?iAi?? geleA?A? ir paminklA? bronzAi??, besisukantis uA?burtame ofitA? laiko rate, atrodo lyg miniatiAi??rinAi?? sielos visata. Ar ir ji ai??i?? A?kalinta, A?sikalinusi, uA?sidariusi, uA?sivAi??rusi, saugi nuo IA?orAi??s?.. IA?orAi?? liudytA? sielos sukrAi??timAi??, bet ar siela, kuri miega daiktuose, tam ryA?tA?si?.. Gali bAi??ti ai??i?? tokiA? judesiA? yra. Minimas KryA?ius, kertantis ai??zkreidinA? laiko ratAi??ai??? (p. 97) ai??i?? o KryA?ius kaip erdvAi??s ir laiko dimensijA? supratimas yra visiAskai kitoks nei gnostikA? apskritimo. KryA?iaus begalybAi?? ai??i?? ne ai??ztuA?A?iameai??? gyvatAi??s suformuoto apskritimo viduje, o tiesiA? susikirtimo taA?ke. Tai centras, branduolys, nuo kurio A? keturias puses eina bAi??tojo laiko ir erdvAi??s trajektorijos. O pats susikirtimo taA?kas A?kAi??nija nekintantA? dydA?, nedalijamAi?? laiko atkarpomis ai??i?? amA?inAi?? dabartA?. (C. S. Lewisas savo ai??zpraktiA?kosios teologijosai??? knygoje ai??zTiesiog krikA?A?ionybAi??ai??? pabrAi??A?ia, kad ai??zvisos dienos Dievui yra dabarai???.)

TaA?iau ai??zFragmentuoseai??? A?mogiA?kasis laikas ai??i?? ypaA? trapi linija. Tai, kad ji susijusi ir su daiktA? atmintimi, liudija A?mogaus pastangas savo laikAi?? A?tvirtinti, iA?ryA?kinti, galbAi??t netgi pasidalyti tam, kad iA?saugotum. 2008 metais iA?leistame romane ai??zDaiktaiai??? autorius kaip epigrafAi?? pasitelkia R. M. Rilkeai??i??s A?odA?ius: ai??zKAi??dikystAi??s daiktus vAi??l pamatAi?? / matom laikmeA?iA? gelmes: / mums atrodAi??, kad praeina metai, / o praAi??jom iA? tiesA? tik mes.ai??? Tai, kad A?i tema autoriui svarbi ir reikA?minga, liudija ai??zFragmentuoseai??? ataidinA?ios ai??zDaiktA?ai??? sAi??A?aukos: ai??zsidabro siAi??lais siuvinAi??ti levaiai??? (p. 9) ir ai??zangliA?kas zuikis raudonom kelnikAi??mai??? (p. 14), bylojanA?ios A?mogaus ir jo laiko istorijAi?? A?aislo, A?rankio, indo, veidrodA?io, laiA?ko balsu. Ai??siA?iAi??rAi??jimas A? daiktAi?? autoriui prasmingas ne tik kaip noras paA?velgti A? ai??zlaikmeA?iA? gelmesai???, taA?iau ir pajusti ai??i?? visais pojAi??A?iais ai??i?? to praeinanA?io laiko kvapus, spalvas, skonA?, A?velnumAi?? ir A?altA?. Juslingumas, jausmingumas, troA?kimas ai??zparagautiai??? laiko ar jA? uA?uosti kur kas ryA?kesnis ir svarbesnis nei, tarkim, pastangos suvokti laikAi?? kaip fizikos objektAi?? (tos pastangos nAi??ra tokios jau sausos, neretai jos atveria neregAi??tas erdves vaizduotei). Jausmo spalva, daikto faktAi??ra pasakotojui, kaip ai??zasmeniA?koai??? laiko linijos kAi??rAi??jui, yra prioritetinAi??s, nors juslingumas neretai ir uA?skliaudA?ia vaizduotAi?? kaip proto, mAi??stymo, minties ir jos iA?rutuliojimo A?rankA?. A?avus paradoksas, su kuriuo belieka susitaikyti. Susitaikyti ir neklausti, kodAi??l laikas bAi??ga, kas jis toks ir ar esama bAi??dA? to bAi??gsmo nebijoti, nelaukti, kol vAi??l grA?A?i A? pradinAi?? molio bAi??senAi??, nes juk niekas laike mechaniA?kai nesikartoja, kiekvienas gyvenimas yra sukrAi??timas.

TodAi??l ir A? dylanA?ius ai??zFragmentA?ai??? daiktus galima paA?velgti kaip A? nebylius A?io sukrAi??timo liudytojus, besidalijanA?ius laikAi?? su A?mogumi. DulkiA? A?luostAi?? ai??i?? zuikio uodegAi??lAi?? iA? ai??zDaiktA?ai??? (ai??zZuikio lapaitAi??ai???), A?spAi??dingas ir aristokratiA?kas senas, pajuodAi??s stalo sidabras, vokiA?kas porcelianas, laiA?kai ir knygos, vaikiA?ki A?aislai ai??i?? juos norisi pasiimti iA?einant, bet iA?sineA?ti ne daiktus, o daikto prisiminimAi??, galbAi??t ai??i?? daikto idAi??jAi??, ir niekas neA?ino, kokia spalva ji suA?vytAi??s ten, amA?inoje dabartyje. TodAi??l ne veltui pats stipriausias, dominuojantis, pagrindinis, ir dengiantis, ir (uA?)dengiamas yra pilkas atspalvis. IA? daikto sferos ai??i?? voratinkliA? ir seno veidrodA?io A?skilimA?, sidabriniA? silkiA? A?vyneliA?, stikliniA? A?aislA? A?ukiA?, miltA? ir dulkiA? nusAi??stos seno malAi??no girnapusAi??s ai??i?? jis neregimai pereina A? A?mogiA?kAi??jAi??, sakytum, suteikia A?mogui tA? dulkiA? dengiamA? daiktA? balsAi?? ai??i?? veido raukA?leliA? tinklas, pelyniA?ka plaukA? A?iluma, ai??zblyA?kus veido porcelianasai???, vienuolAi??s skruostu besiritanti aA?ara, jidiA? kalbos skiemenis A?nabA?dantis pilkas lietus, pirA?tai ai??zlyg naminiai voreliaiai???. PagrindinAi?? A?mogiA?kumo spalva, turinti galiAi?? ne tik paguosti ir pagydyti (ai??zsuvilgius lininAi?? skepetAi?? tu nuA?luostei liAi??desA? nuo mano veidoai???, p. 79; ai??zjauna A?aritAi?? jums atneA?Ai?? vandens dubenAi??lA? nusiplauti kojA? A?aizdomsai???, p. 68), bet ir A?eisti, A?aloti, iA?kreipti (ai??zPro vienus geleA?inius vartus A?neA?ti, karstuose <...> su A?vaigA?dAi??mis betoniniai paminklaiai???,Ai?? p. 143; ai??zvos perA?engAi??s iA?lauA?tA? geleA?iniA? durA? slenkstA?, bAi??si sugautas, suriA?tasai???, p. 241). Pilka ai??i?? tarp akinamai baltos, skaisA?ios, A? kuriAi?? neA?manoma A?iAi??rAi??ti, ir gilios juodos, neA?A?velgiamos, neperA?velgiamos. Tarp ai??zgrasos namA?ai??? ir suA?audytA? koplyA?ios paveikslA?, bronzinAi??s Lenino skulptAi??ros ir dA?iuto skiautAi??mis sulopyto pelenA? spalvos tremtinio drabuA?io. PelenA? simbolis, siejamas su deganA?iais rankraA?A?iais (ai??zrankraA?A?iai ai??i?? ne archyvui, ne literatAi??ros muziejui, o ugniakuro pakuraiai???; ai??zairiA? A?odisAi?? a i n g e a lAi?? reiA?kia ir pelenus, ir angelAi??ai???, p. 141) pasirodo besAi??s ne simboliA?kas, o visai paprastas. BAi??damas daiktas, rankraA?tis irgi iA?sineA?amas kaip idAi??ja. Ir posakis ai??zrankraA?A?iai nedegaai??? A?iuo atveju nepaguos nAi?? vieno raA?ytojo. Be to, nereiktA? pamirA?ti, kad A?iuos A?odA?ius iA?tarAi?? M. Bulgakovo Volandas. IA? jA? galima spAi??ti, kad pragaro saugyklose gali iA?likti nemaA?ai rankraA?A?iA?. UA?tat amA?inoje dabartyje jA? veikiausiai nebus, nes A?odA?iui nebereikAi??s materialaus A?kAi??nijimo.

ai??zFragmentuoseai??? esama vietA?, kur daiktas suA?moginamas, pabrAi??A?iant jausminAi??, jutiminAi?? prigimties pusAi??, ir A?ia kartais jis A?gyja ir visai netikAi??tA? metafiziniA? reikA?miA?. MergaitAi?? nuo akiplAi??A?A? vaikAi??zA? ginanti ai??zgeltono plauko didelAi?? kalAi?? Mirtaai???, kurios ai??ziltys kaip liAi??tAi??sai??? (p. 114), nutiesia simbolio keliAi?? sidabro ir aukso siAi??lais siuvinAi??tA? levA? link, kuriA? motyvas skamba ir ai??zFragmentuoseai???, o ai??zDaiktuoseai??? tiedu ai??zant lininio dugnoai??? siuvinAi??ti liAi??tai iA?kyla kaip Dievo SAi??naus sargai. Ai??spAi??dingai atrodo ir ai??zA?aibo blyksnyje liepsnojantisai??? veA?imas geleA?iniais ratais, ir sprogimo A? dangA? kaip paukA?A?iai pakeltos, ai??zA? debesis skrendanA?ios sidabraA?vynAi??s Merkio A?uvysai???, ir miA?ko A?eA?Ai??liai, A? kuriuos pyA?kina stribai. Ai??itas A?A?moginimas, susijAi??s su A?mogaus ir Dievo kanA?ia ai??i?? nelyginti A?aibas, pliekiantis A? veA?imAi??. Ai??is plykstelAi??jimas susijAi??s su dominuojanA?ia tekste raiA?kos priemone ai??i?? spalva; kraujo ir ugnies raudonio potAi??piA? ai??zFragmentuoseai??? taip pat nemaA?a. TaA?iau kaipgi A?ie A?aibo blyksniai A?raA?omi tekste, kaip perteikiami? ai??zA?adAi??jai raA?yti deganA?iais A?odA?iaisai???, ai??zliepsnojanA?iais sakiniaisai??? (p. 229). Tai, kad A?odA?iai ai??zgAi??staai???, vos palietAi?? ai??zpopieriaus sniegAi??ai???, kad ai??zneturi jokios prasmAi??sai??? kaip ir ai??zvirA? girios ar jAi??ros plaukiantys debesysai???, vis dAi??lto liudytA? spalvos (jausmo) pergalAi??, neginA?ijamAi?? jos dominijAi??. Nes jeigu debesis prasmAi??s neturi, jis turi spalvAi??. Jeigu A?odis ai??zgAi??staai??? ant popieriaus ai??zsniegoai???, ant drobAi??s pilkA?vumo liepsnoja spalva. TaA?iau ar ugnis, liepsna yra tikslingiausias A?odA?io kaip kAi??rybos A?rankio atitikmuo? Juk tai ir naikinimo, negailestingos stichijos simbolis. GalbAi??t A?odis ai??i?? rytinAi?? A?viesa, kai baigiasi slogus sapnas, kai A?mogus pasijunta besAi??s gyvas, tikras, kenA?iantis, mylintis?.. Tuomet gyvybAi??s A?viesos negalima atimti nei iA? A?odA?io, nei iA? A?mogaus. TodAi??l A?mogiA?ki, tegu ir baisAi??s, yra netgi ai??zA?Ai??dvabaliaisai??? (p. 36) pavadinti ai??zgrasos namA?ai??? sanitarai ir slaugAi??s. Ir tas suA?moginimas, A?mogaus atpaA?inimas A?vyksta dAi??l asociacijos, kur autorius pagarbiai kalba apie A?ventuosius Egipto skarabAi??jus, ridenanA?ius saulAi??. Juk A?Ai??dvabalis ir skarabAi??jas iA? esmAi??s yra tas pat, ir nors autorius galbAi??t to visai nesiekAi??, niekingi ai??zgrasos namA?ai??? A?mogiAi??kA?A?iai skaitytojo vaizduotAi??je irgi ridena saulAi??.

Baigiant beliktA? pridurti, kad nors refrenas ir yra viena iA? teksto kAi??rimo ir dAi??stymo priemoniA?, o fragmentas ai??i?? tekstas, turintis savybAi?? kartotis, daugintis, atsispindAi??ti, vis dAi??lto bAi??tA? galima fragmentAi?? naudoti ir kaip racionalesnA?, grieA?tesnA? kompozicijos bAi??dAi??, labiau sutelkti jA? idAi??jai atskleisti, paradoksui iA?kelti, minA?iai iA?ryA?kinti. Nes dabar ai??zFragmentaiai??? neturi nei pradA?ios, nei pabaigos, ir susidaro A?spAi??dis, kad A?iek tiek piktnaudA?iaujama ai??znesibaigianA?iuai??? kompozicijos principu (trumpai tariant, kAi??rinys atrodo per ilgas). TaA?iau autoriA? galima suprasti ai??i?? prisiminimA? spalvos tokios graA?ios, tokios ilgesingos.