JausmA? smarkumas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Sukaktys
AUTORIUS:Ai??Marta Wyka

DATA: 2013-11

JausmA? smarkumas

Marta Wyka

A�

Marta Wyka (g. 1938 m.) ai??i?? literatAi??ros istorikAi?? ir kritikAi??, Krokuvos Jogailos universiteto profesorAi??, vienuolikos knygA?, kuriA? daugiausia apie StanisAi??awo Brzozowskio, Konstanto Ildefonso GaAi??czyAi??skio, kitA? raA?ytojA? kAi??rybAi??, autorAi??. PaskutinAi?? jos iA?leista knyga ai??i?? ai??zMiAi??oszas ir bendraamA?iaiai??? (ai??zMiAi??osz i rA?wieAi??nicyai???, 2013).

Apie Albertai??i??Ai?? Camus jo A?imtmeA?io proga

IA? lenkA? k. vertAi?? Kazys Uscila

GimAi??s 1913 metA? lapkritA?1, paskutinA?jA?, kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, savo gyvenimo lapkritA? jis praleido Lurmarene. Ir ten, provincialaus namo, kurio likimas susiklostAi?? kitaip, negu numatAi?? ir jis, ir jo A?eima, prieglobstyje pradAi??jo raA?yti naujAi?? romanAi??.

MAi??gdavo A?iAi??rAi??ti A? Luberono kalnAi?? ir jam patiko vietinAi??s kapinAi??s. Nieko nespAi??liojo. Paskui uA? jA? spAi??liojo kiti. Gydytojai, kad dAi??l seniai prasidAi??jusios ligos jam nebuvo lemta ilgai gyventi. Kad galiausiai galAi??jo tapti teatro A?mogumi. Kad jo naujas romanas bAi??tA? buvAi??s visai kitoks nei tie, kurie atneA?Ai?? A?lovAi??.

Bet visi biografai cituoja vienAi?? paskutiniA?jA? jo A?raA?A?, kuris skamba bAi??tent taip: ai??zNemezidei2. A?irgas juodas, A?irgas baltas, A?mogaus ranka valdo abi furijas. DA?iugus yra bAi??gimas prie atviro karsto.ai??? 1959 metA? gruodis. NeA?inau, ar Provansas savo vaizdais primena ir priartina afrikietiA?kAi?? Albertai??i??o Camus tAi??vynAi??. Palyginimas su PrancAi??zijos Pietumis atrodo tiek pat patrauklus, kaip ir lengvas. Taip pat reikia nepamirA?ti, kad tai yra du skirtingi kraA?tai, du ne tiek pabAi??gimo, kiek persikAi??limo keliai: AlA?yrAi?? paliko tam, kad gyventA? ParyA?iuje, A? LurmarenAi?? iA? ParyA?iaus jis spruko. IA? teisybAi??s tai nebuvo tas pats ParyA?ius: jaunuolio geistas, raA?ytojAi?? jis jau Ai??mAi?? slAi??gti. Bet tai turbAi??t normalus A?lovAi??s3 poveikis ir vietovAi??ms, kurios tarsi iA? jos ai??i?? A?lovAi??s ai??i?? randasi, su ja siejasi ir jos yra formuojamos.

Ewa BieAi??kowska4 primena, kokios malonios asociacijos kyla iA? A?odA?io ai??zLurmarenasai???, tai yra rozmarinas ai??i?? charakterA? A?velnina A?ydinA?iA? PietA? kvapai, kuriuos Camus taip mAi??go, nors mAi??stAi?? pirmiausia apie GraikijAi??.

NaujA?, 1960 metA? sausio pradA?ioje jis vaA?iavo maA?ina A? ParyA?iA?. Vairavo Gallimardai??i??as5. Buvo maA?daug pusiaukelAi??, kai automobilis Ai??mAi?? slysti ir trenkAi??si A? medA?ius. IA? keturiA? keleiviA? Camus A?uvo vietoje. Gallimardai??i??as po keliA? dienA? mirAi?? ligoninAi??je, moterys liko gyvos, visiems laikams liko neA?inomas A?unelio, kuris keliavo kartu su jais, likimas. Jis neatsirado niekada, jokiu pavidalu.

TaA?iau biografai paA?ymi: A?uvusio Camus kiA?enAi??je buvo bilietas kelionei A? ParyA?iA?. Tai materialus absurdo egzistavimo A?rodymas. MAi??sA? vaizduotAi?? darbuojasi, skverbiasi A? svetimo likimo paslaptis, bet iA? to menka nauda. Bilietas tAi??ra pasakojimA? apie A?mogA?, kuris pasiekAi?? tobulybAi??s apraA?inAi??damas nesuprantamus gyvenimo A?vykius, argumentas.

Jo jausmai tais paskutiniais mAi??nesiais buvo skirti trims moterims; kiekvienai jA? paraA?Ai?? jausmingAi?? laiA?kAi??. Taip pat uA?raA?Ai?? knygos, prie kurios pradAi??jo dirbti, dedikacijAi??: ai??zTau, kuri niekada neperskaitysi A?itos knygos.ai??? Jo motina buvo neraA?tinga.

Vargu ar gali bAi??ti palankesnAi?? (komentatoriui…) pabaiga. Tiek daug tikAi??tasi, taigi turAi??jo atsitikti daug daugiau, Camus tada dar nAi?? penkiasdeA?imties neperA?engAi?? ai??i?? buvo jaunas. Jo gyvenimas turAi??jo tAi??stis ir augti. Bet pusAi?? amA?iaus, kuri praAi??jo nuo to meto, pavertAi?? raA?ytojAi?? ikona. Gyvenimo viltys baigAi??si negrA?A?tamai. Bet Panteonas ir toliau atrodo jam per daug A?alta ir bejausmAi?? vieta. Ai??eima nesutiko perlaidoti, tad ir toliau Camus ilsisi po netaisyklingos formos akmeniu Lurmarene.

Jo moterys, iA?skyrus vienAi??, aktorAi??, jau mirusios, knygos priklauso privalomiems skaitiniams, taigi yra retai atsiverA?iamos. Camus AlA?yras neegzistuoja. RaA?ytojas, netekAi??s oro ir A?moniA?, atrodo lyg iA? A?odA?iA? nulipdytas vaiduoklis.

Camus vaikaitis Davidas mato senelA? kaip vaiduoklA? ir A?pareigojimAi??. Jis raA?ytojas, o jo pavardAi?? PrancAi??zijoje atrodytA? gana paprasta, jeigu ne senelis Albertai??i??as.

Senelio knygas vaikaitis perskaitAi?? dar mokykloje ir tada pripaA?ino jA? genijumi. Po A?vairiA? bandymA? pats tapo raA?ytoju, bet A?iuolaikinAi??s tematikos vengia. SusidomAi??jo PrancAi??zijos viduramA?iais, paraA?Ai?? knygAi?? ai??zKaralystAi??s riteriaiai???, kuri iA?versta ir A? lenkA? kalbAi??. 2006 metais lenkA? A?urnalistas surengAi?? su juo didelA? interviu, bet A? klausimus apie senelA? atsakinAi??jo tik tai, kAi?? A?inome ar privalAi??tume A?inoti. Ai??domu nebent tai, kad vaikaitis, giminaitis, A?iokios tokios raA?ytojo genA? dalies paveldAi??tojas, nejauA?ia pagundos savo didA?jA? protAi??vA? nuA?viesti kitaip.

Taigi Camus spindi tik savo A?viesa niAi??rioje A?eA?tojo deA?imtmeA?io auroje, kuri mums emocionaliai jau neprieinama.

PrancAi??zijoje iA?leistas Albertai??i??o Camus A?odynas, kurA? sudaro daugiau nei tAi??kstantis straipsniA?. Taigi jis yra klasikas ir turbAi??t joks naujas A?odis nepraslys per to monumentalaus veikalo pylimAi??. KlausinAi??jimas apie svarbius Camus A?odA?ius buvo lyg obsesija A?urnalistams dar jam gyvam esant. Ai??iandien bAi??tA? galima paklausti: kodAi??l? Jis pats atsakAi?? A? tuos klausimus, iA?vardijo tuos savo A?odA?ius: pasaulis, kanA?ia, A?emAi??, A?monAi??s, dykuma, garbAi??, bAi??da, vasara, jAi??ra. Nauji laikai sukeistA? tA? A?odA?iA? eilAi??.

Konkretumo ir detalAi??s amA?iuje tas atsakymas skamba kaip iA?sisukinAi??jimas nuo kaA?ko labiau A?pareigojanA?io, kaip slAi??pimasis nuo publikos, kuri nori kuo daugiau A?inoti apie gyvenimAi?? ir jo peripetijas, o maA?iau apie sielAi??.

GraA?iausiAi?? fotografinA? Camus portretAi?? sukAi??rAi?? Henri-Cartier Bressonas. Ai??iandien nuotraukAi?? galima nusipirkti kaip atvirukAi??. VilkA?s lodeninA? apsiaustAi?? pastatyta apykakle, su cigarete, Camus, panaA?iai kaip Bogartas6, yra to meto vyriA?ko groA?io etalonas. Beje, raA?ytojas norAi??jo vaidinti savo amA?ininkA? filmuose. Bet filme pagal romanAi?? ai??zSvetimasai???, kurA? pastatAi?? Viscontis, Merso vaidmenA? galiausiai suvaidino Marcelloai??i??as Mastroiannis. Filmas spalvotas (ar tik paspalvintas?), nespalvota versija atrodytA? A?tikinamesnAi??. O gal pirma versija ir buvo tokia? NeA?inau, maA?iau tik tAi?? spalvotAi??, maA?ame kino teatre Champolion gatvAi??je. Be manAi??s, gal dar trys keturi A?monAi??s A?iAi??rAi??jo, kaip dailusis Mastroiannis virsta A?udiku. Technikos sukurtas dangus ir saulAi?? veikiau priminAi?? filmAi?? apie atostogas.

A?odis ai??zpasaulisai??? yra rAi??mas, A? kurA? telpa ir tai, kas yra uA? jo. Camus pasaulyje A?monAi??s vadovaujasi garbAi??s kodeksu, ir bAi??tent garbAi?? juos apibAi??dina labiau negu bAi??da ir kanA?ios. Camus, kaip garbAi??s A?mogus, nutylAi??davo kai kurias savo prielaidas: dAi??l AlA?yro dekolonizacijos, Sartreai??i??o ir de Beauvoir santykiA?, nekalbAi??jo apie kitus kolegas raA?ytojus. GalbAi??t tas moralinis imperatyvas padiktavo jam galutinA? pasirinkimAi??, kurio iki galo jau neA?gyvendino. NorAi??jo bAi??ti teatre ir gyventi scenoje ai??i?? tai sAi??kmingai tolintA? jA? nuo aplinkos konfliktA?; bet jo dramos jam A?lovAi??s nepelnAi??. ai??zKaligulaai???, ai??zApgulties bAi??klAi??ai???. ai??zTeisiejiai??? retai pasirodo scenoje (nors Lenkijoje pastaruoju metu vaidino ai??zKaligulAi??ai???). Camus aktorius, kuriuo jis netapo, galAi??jo suvaidinti, bet su sceniniu kostiumu, savo gilius nusistatymus.

SvajonAi?? apie teatrAi??, tai yra pasaulA?, patalpintAi?? A? teatro rAi??mus, neiA?sipildAi??, o teatras ir scena pradAi??jo nuo Camus tolti. Jo patetiA?ki veikalai A?iandien ten neranda jokio prieglobsA?io.

Keturi keturiA? romanA? vyrai: Merso, RijAi??, Klamansas, A?akas Kormeri. Valdininkas, gydytojas, advokatas, paskutiniojo profesija tiksliau neapibAi??dinta. Moterys, kurias Camus taip mylAi??jo, romanams nedavAi?? nieko arba beveik nieko. Jos vos A?trichuotos, antrame plane.

KAi?? kalba ir kAi?? teigia tie keturi vyriA?ki portretai?

Trys pirmieji susikoncentruoja paskutiniame; bAi??tent A?akas (tai ypaA? matosi meniniu poA?iAi??riu neiA?plAi??totuose uA?raA?uose apie ai??zPirmAi??jA? A?mogA?ai???) buvo arA?iausiai paties Camus gyvenimo.

Reikia nepamirA?ti, kad tais metais, kai Camus pradAi??jo reikA?tis kaip prozininkas, autobiografijos nebuvo tokios paklausios kaip mAi??sA? laikais. Prozoje tada buvo ieA?koma veikiau idAi??jA?, o ne asmeniniA? iA?gyvenimA?, ir nors vAi??liau atsirado daug raA?ytojo biografijA?, galima numanyti, kad biografus labiau veikAi?? ne jo romanai, o Camus visuomeninAi?? veikla.

Nes ir Camus metai buvo veiksmA? ai??i?? gerA? ir blogA?, atsakingA? ir neatsakingA?, etiniA? ir politiniA?, metas. Sartreai??i??as, keliaujantis A? KubAi?? susitikti su Fideliu Castro ai??i?? A?tai emblema tos kolektyvinAi??s klaidos, kuri tada uA?valdAi?? mAi??stanA?ias asmenybes.

Jaunasis Camus raA?yti ai??zSvetimAi??ai??? sAi??da 1942 metais. Vyksta karas ir PrancAi??zija patiria triuA?kinantA? pralaimAi??jimAi??. Tie, kurie jAi?? mylAi??jo, negali su tuo susitaikyti. Andrzejus Bobkowskis7 iA?vyksta kelionAi??n dviraA?iu, kad A?amA?intA? savyje PrancAi??zijAi??. JA?zefas Mackiewiczius8 rytiniame jau neegzistuojanA?ios Europos pakraA?tyje pradeda fiksuoti savo gimtojo uA?kampio A?lugimAi?? ir terorAi??, A?inomi keliai nepastebimai virsta keliais A? niekur.

Kitame A?emyne brAi??sta tragiA?ki sprendimai. Stefanas Zweigas sutvarko popierius ir perduoda juos savo leidAi??jui, tada nusiA?udo. PaskutinAi?? knyga, kuriAi?? raA?o, yra Balzaco biografija. CzesAi??awas MiAi??oszas su biA?iuliu iA?siruoA?ia kelionAi??n A? miestelA? prie Krokuvos, vAi??liau tai apraA?ys kaip paskutinA? apsilankymAi?? iliuzijA? pasaulyje, pasaulyje, kuris baigia gyvuoti.

Adorno9 raA?o Horkheimeriui10 laiA?kus, kurie paskui taps vadovu tiems, kurie iA?gyveno artAi??jusiAi?? praA?Ai??tA?.

Jaunasis Camus raA?o pirmAi?? ai??zSvetimoai??? sakinA?: ai??zAi??iandien mirAi?? mama. O gal ir vakar, neA?inau. Gavau iA? prieglaudos telegramAi??.ai??? Taigi pradeda raA?ytojo karjerAi?? gal svarbiausiu A?odA?iu, kurA? paskui kartos ne tik kaip apsakymo pasakotojas, bet ir kaip A?mogus, sAi??nus.

Pirmasis romano ai??zMarasai??? (tai jo bAi??simoji A?lovAi??) sakinys jau nepriklauso pasakojimo subjektui. Jis skamba taip: ai??zKeisti A?vykiai, sudarantys A?ios kronikos siuA?etAi??, dAi??josi Orane 194. metais. Bendra visA? nuomone, tokiems dalykams A?ia buvo ne vieta, jie iA?siskyrAi?? iA? to, kas A?prasta. Mat Oranas ai??i?? iA? pirmo A?vilgsnio paprastas miestas, viso labo prancAi??zA? prefektAi??ra AlA?yro pakrantAi??je.ai???

ai??zPirmas A?vilgsnisai??? yra bAi??dingas Camus stiliaus bruoA?as. Tai pirmas uA?dangos pakAi??limas, dar neA?adantis didelio spektaklio, kuris netrukus prasidAi??s su daktaro RijAi?? istorija, maru, jo siautAi??jimu ir pabaiga.

ai??zKrytisai??? prasideda taip: ai??zAr nepasirodyA?iau A?kyrus, pasiAi??lydamas tamstai savo paslaugas?ai???

Taigi pasakotojas grA?A?ta prie vienos istorijos, kuri atsitiko konkreA?iame mieste: ai??zAr ilgam atvykote A? AmsterdamAi??? GraA?us miestas, tiesa? Kerintis? Ai??tai bAi??dvardis, kurio seniai nesu girdAi??jAi??s ai??i?? nuo tada, kai palikau ParyA?iA?, prabAi??go daug metA?…ai???

RomanAi?? ai??zPirmasis A?mogusai??? pradeda kelionAi??s apraA?ymas: ai??zVirA? nediduko veA?imo, sutemose riedanA?io akmenuotu keliu, A? rytus plaukAi?? sunkAi??s, tirA?ti debesys. <...> Tai buvo 1913 metA? rudens naktis. Keleiviai prieA? dvi valandas iA?vaA?iavo iA? Bono stoties, kurion atvyko iA? AlA?yro <...>. Stoty jA? laukAi?? veA?imas ir arabas, ai??i?? jis turAi??jo nuveA?ti juos A? dvarAi?? prie nedidelio kaimelio uA? dvideA?imties kilometrA? nuo jAi??ros, kurio valdytoju vyriA?kis buvo paskirtas.ai??? Ai??ios kelionAi??s pabaigoje A? pasaulA? ateis A?akas Kormeri.

Toks yra Camus biografijos, kai ji kuria romanA? fikcijAi??, vidinis eiliA?kumas. Ji brendo pamaA?u ir niekada nebuvo baigta. IA? likusiA? uA?raA?A? galima suA?inoti, kad prie penkiasdeA?imtmeA?io artAi??jantis Camus pajuto tAi?? autobiografinA? bAi??tinumAi?? kaip prievolAi?? ir pareigAi??. Jeigu jis bAi??tA? uA?baigAi??s ai??zPirmAi??jA? A?mogA?ai???, tos biografijos ribos bAi??tA? aiA?kiai nuA?ymAi??tos. Taip neA?vyko, ir Camus tyrinAi??tojai tarsi laukia, kad iA? uA? baigtiniA? A?edevrA? pasirodys ligi A?iol neA?inomas personaA?as. Ir gal vis dAi??lto verta jA? A?sivaizduoti? Net ir praAi??jus pusei amA?iaus po to, kai, regis, jau iA?blAi??so A?eA?tasis deA?imtmetis.

Ai??A?ymus prancAi??zA? aktorius Francisas Husteras sceninAi??je ai??zMaroai??? adaptacijoje vaidino daugiau negu tris A?imtus kartA?. Su spektakliu iA?vaA?inAi??jo visAi?? pasaulA?. 2013 metA? birA?elA? ParyA?iaus knygynuose pasirodAi?? jo knyga ai??zAlbertai??i??as Camus. Kova dAi??l A?lovAi??sai???. Su paantraA?te: romanas. Romanas?

ai??zAlbertai??i??as Camus neparaA?Ai?? nAi?? vieno A?io kAi??rinio A?odA?ioai???, ai??i?? A?spAi??ja Husteras skaitytojAi??. ai??zO vis dAi??lto vidinis monologas vyksta per romano herojA?, kuriuo yra Albertai??i??as Camus. Jis galAi??tA? taip sakytiai???, ai??i?? toliau teigia aktorius. ai??zTikAi??tina, kad bAi??tent taip jis pasakotA? apie savo gyvenimAi??. Bernardas RijAi??, ai??zMaroai??? herojus, niekada neparaA?Ai?? nAi?? A?odA?ioai???, ai??i?? tAi??sia toliau Husteras. ai??zKAi??nAi?? ir balsAi?? jam paskolino Albertai??i??as Camus. Tad ir aA?, aktorius ir tos knygos autorius, RijAi?? vaidmens atlikAi??jas, galiu pasielgti panaA?iai. Nes suvokiau Camus dvasiAi?? ir veiksmus, A?imtus kartA? vaidindamas daktarAi?? RijAi??. IA?sitrynAi?? riba tarp to, kas iA?galvota romano puslapiuose, ir to, kas suvaidinta ant scenos lentA?.ai???

GalbAi??t. VisA? pirma traukia dAi??mesA? tas siekis A?siskverbti A? Albertai??i??o vidA?, pralauA?ti uA?tvarAi??, kuri tarsi skiria jA? nuo skaitytojo, kartu neslopindama smalsumo. KodAi??l jis? Camus nepaliko dienoraA?A?iA?, kurie gal daug kAi?? paaiA?kintA?.

Hustero romanas prasideda scena Gare du Nord11, kai Camus iA?vyksta atsiimti Nobelio premijos (jo gydytojas neleido jam skristi lAi??ktuvu). ai??zVikingaiai??? laukia naA?laiA?io, pied-noir, tai yra prancAi??zo iA? AlA?yro. Drauge su jais laukia visas pasaulis. Ta banali pradA?ia kartu su svetimumo metafora (svetimi pirmiausia yra ai??zvikingaiai???) intriguoja, nes klausimas ai??zkodAi??l jisai??? ir toliau neduoda ramybAi??s.

Aktorius Husteras su Camus kauke ir vaidindamas raA?ytojAi?? A? jA? atsakyti nemoka. Hustero raA?ytinis bandymas yra tik emocingas komentaras, dirbtinAi?? formali procedAi??ra, ne kaA?in kiek papildanti A?inias apie raA?ytojo asmenybAi??. Galima A?imtus kartA? kAi?? nors vaidinti, bet kaip su tuo asmeniu identifikuotis?

NetikAi??tAi?? pastebAi??jimAi?? aptinku Barbaros ToruAi??czyk prisiminimuose apie MarkAi?? EdelmanAi??12: ai??zMarekAi?? EdelmanAi?? taikliausiai apraA?Ai?? Albertai??i??as Camus. Nors jo nepaA?inojo. KAi?? bAi??tA? galvojAi??s daktaras RijAi?? iA? ai??zMaroai??? apie nelaimAi??s, kurios liudytoju buvo, padarinius? Gal, kaip Marekas, paA?ymAi??tA?, kad ji sukAi??lAi?? mAi??stymo apie viskAi??, kas A?mogiA?ka, metamorfozAi??.ai???

ai??zBet RijAi??, ai??i?? tAi??sia autorAi??, ai??i?? buvo tylintis A?mogus. O Edelmanas nedvejodamas kalbAi??jo apie savo veiksmus. Tad gal svarbi A?ia, visame tame paslaptingame persipynime, veiksmA? ekspresija? Nes RijAi?? juk veikia panaA?iai kaip Edelmanas, maras A?veikiamas. RijAi?? nesako nieko lyg nuogAi??staudamas, kad maras atgims. Edelmanas perspAi??ja. Taigi tyla ir A?odis yra simboliai, susijAi?? su grAi??smAi??s egzistencijai sAi??voka.ai???

Albertai??i??as Camus buvo raA?ytojas, o jo tekstai priklauso pasibaigusiai epochai. Niekas A?iandien taip negalvoja apie ThomAi?? MannAi??, bet Camus uA?darymas jo laikuose atrodo neatA?aukiamas taip pat ir neigiama prasme.

PusAi?? amA?iaus ai??i?? kiek tai A?iandien svaru? Kai raA?Ai?? Kraszewskis, Orzeszkowa ir Prusas, vyko tam tikros epochos lAi??A?is, o nustebAi??s ir sujaudintas skaitytojas matAi??, kad iA? uA?draustA? tyrA? kalasi naujas balsas: A?Ai??tono vaiko balsas. Harmoninga frazAi?? liovAi??si traukti, o drausmAi?? jau nebuvo etalonu. Paskui ta frazAi?? grA?A?o, ja ir toliau A?avimasi, bet gimstanA?ios naujos epochos riksmas, chaotiA?kas ir vapaliojantis, neA?Ai?? laisvAi??s dvelksmAi??.

Camus proza, raA?yta prieA? pusAi?? amA?iaus, yra retoriA?ka, nors ji kalba apie baisius ir atgrasius dalykus. Taigi yra klasikinAi??. NusikaltAi??liA?ki Merso ir Klamanso veiksmai pasiA?ymi formalia elegancija. TodAi??l sunku juos ginti tuomet, kai prancAi??zai jau paragavo kitokios kalbos, tos iA? ai??zElementariA?jA? daleliA?ai???13, galimybiA?.

O vis dAi??lto ginti tokiAi?? prozAi?? verta, nors anaiptol nesu Albertai??i??o Camus advokatAi??.

A?aviuosi jo jausmA? smarkumu dAi??l kiekvieno reikalo, kuriuo uA?siiminAi??jo kaip menininkas, A?urnalistas, dramaturgas, kad paskui sutalpintA? tAi?? aistrAi?? A? skaidriAi??, tyrAi??, taisyklingAi?? formAi??, emocijA? nepaA?eistAi?? pasakojimAi??.

Jis A?avAi??josi Dostojevskiu ai??i?? gal todAi??l Camus prozoje apraA?yti nusikaltimai ir bausmAi??s pateisino XX amA?iaus literatAi??ros moralumo ir jos etinio paA?aukimo viltis.

Kaip tai skamba A?iandien? Be abejo, istoriA?kai ir neA?iuolaikiA?kai.

Taigi Camus, suvokiamas kaip praAi??jusios epochos klasikas, lieka dar atrastinu raA?ytoju. Ai??iAi?? mokyklinAi?? uA?duotA? traktuokime kaip pranaA?avimAi??, o tai, kas A?ia paraA?yta, kaip to veikimo signalus.

PaskutinA? nebaigto romano fragmentAi?? Camus pavadino ai??zNeaiA?kus paA?iam sauai???. VargA?as vaikas, kuris vaikystAi??je iA?gyveno bAi??dA?, subrendAi??s negalAi??jo suprasti: ai??zBet ar visa tai buvo, tie gestai, A?aidimai, paikystAi??s, polAi??kiai, A?eima, A?ibalinAi?? lempa ir tamsAi??s laiptai, palmAi??s vAi??jyje, gimimas ir krikA?tas jAi??roje, galiausiai tie uA?gesinti ir darbA?tAi??s vasaros mAi??nesiai? Taip, tai buvo, bet buvo ir niAi??ri egzistencijos pusAi??, visus tuos metus buvusi jame giliai kaip gilAi??s poA?eminiai vandenys, kurie savo uolAi??tuose labirintuose niekada nematAi?? A?viesos…ai???

Versta iA?:

ai??zZeszyty Literackieai???, 2013, 3 (123)

1 Albertai??i??as Camus (Alberas Kamiu) gimAi?? 1913 m. lapkriA?io 7 d. Mondovyje, AlA?yre. (Visos iA?naA?os vertAi??jo.)

2 GraikA? mitologijoje NemezidAi?? ai??i?? grieA?to teisingumo, praA?uvimo, kerA?to deivAi??. NiktAi??s dukra, graikA? tragedijose ji pasirodydavo kaip kerA?ytoja ir baudAi??ja.

3 A. Camus 1957 m. skirta literatAi??rinAi?? Nobelio premija.

4 KnygA? apie FriedrichAi?? Nietzscheai??i??Ai??, ThomAi?? MannAi??, CzesAi??awAi?? MiAi??oszAi?? ir kitA? kAi??riniA? autorAi??.

5 Michelis Gallimardai??i??as ai??i?? leidAi??jas, A. Camus biA?iulis.

6 Humphreyai??i??is Bogartas (tikr. DeForest Bogart) ai??i?? JAV aktorius.

7 Andrzejus Bobkowskis ai??i?? lenkA? raA?ytojas, apraA?Ai??s okupuotos PrancAi??zijos tikrovAi??.

8 JA?zefas Mackiewiczius ai??i?? lenkA? raA?ytojas ir publicistas.

9 Theodoras Adorno ai??i?? vokieA?iA? filosofas, sociologas, muzikologas, kompozitorius.

10 Maxas Horkheimeris ai??i?? vokieA?iA? kilmAi??s filosofas ir sociologas.

11 Ai??iaurinAi?? geleA?inkelio stotis ParyA?iuje.

12 ToruAi??czyk B. Ai??ywe cienie. ai??i?? Warszawa: Zeszyty Literackie, 2012. ai??i?? P. 170. Barbara ToruAi??czyk ai??i?? garsi lenkA? publicistAi??, A?urnalo ai??zZeszyty Literackieai??? A?kAi??rAi??ja ir leidAi??ja. Marekas Edelmanas ai??i?? A?ydA? kilmAi??s lenkA? politikas, kardiologas, vienas VarA?uvos sukilimo vadovA?.

13 Michelio Houellebecqo ai??i?? prancAi??zA? raA?ytojo, eseisto romanas.