Jei rinksiesi lengviausiAi?? keliAi??, visus muzikinius everestus gali pamirA?ti

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Lukas GeniuA?as

DATA: 2012-02

Jei rinksiesi lengviausiAi?? keliAi??, visus muzikinius everestus gali pamirA?ti

Lukas GeniuA?as

KeturiA? kartA? muzikA? A?eimoje gimAi??s 21-eriA? Lukas GeniuA?as, be daugelio pianistA? konkurso trofAi??jA?, ai??i?? jau ir tarptautinio F. Chopino pianistA? konkurso VarA?uvoje, Lenkijoje, sidabro medalio laimAi??tojas. Nors ir laikomas vienu perspektyviausiu jaunA?jA? pianistA? Europoje, taA?iau Maskvoje uA?augAi??s ir studijuojantis Lukas sako, kad svarbiausia yra nuolatos sau kelti vis sudAi??tingesnius uA?davinius ir irtis A? priekA?ai??i??

Nuo kada pradAi??jai rimtai domAi??tis muzika ir supratai, kad bAi??tent ji yra Tavo didysis paA?aukimas?

Visada gyvenau tik vienu dalyku ai??i?? muzika. Augau juk ai??zsanitarinAi??misai??? sAi??lygomis! Mane supo klasikinAi?? muzika, ir tikrai ne bet kokia, o tik ypaA? profesionali ir prasminga. NeA?inau, ar tai buvo uA?koduota genuose, ar meilAi?? fortepijoninei muzikai kryptingai augo nuo maA?iausiA? dienA?. Nors fortepijonu groju nuo penkeriA?, taA?iau pastaruosius septynerius metus muzika mane labai rimtai ir aistringai uA?plAi??sta kasdien.

A?inoma, domiuosi daug kuo, taA?iau tuos kelerius metus mane vienaip ar kitaip domina viskas, kas yra susijAi?? su muzika. TaA?iau domiuosi ne vien tik klasikine muzika, kaip daugeliui atrodo, klausau ir roko, ir elektroninAi??s muzikos, ir paA?iA? A?vairiausiA? A?anrA?. Esu atviras visiems naujiems signalams, kurie ateina iA? iA?orAi??s, taip pat ir dA?iazui. A?ia jau iA? tAi??vo paveldAi??ta. Kaip ir paveldAi??tas tas preciziA?kas iA?rankumas ne bet kokiai muzikai. IA? esmAi??s neA?inau, kas yra popsas. Negaliu lankytis tokiose vietose, kuriose garsiai grojama A?i ar kita beprasmAi?? ir neA?domi muzika. Taip galbAi??t ir yra todAi??l, kad augau toje muzikA? aplinkoje, kurioje vertinama tik kokybAi??. Juk kai A?gyji tokA? skonA?, kurA? labai sunku iA? savAi??s iA?muA?ti, net pradedi jausti alergijAi?? pavirA?utiniA?kai muzikai.

TaA?iau viskas formavosi pamaA?u ai??i?? tai neprasidAi??jo nuo vaikystAi??s. Tik tuo metu, kai pats pradAi??jau A?avAi??tis muzika, tada supratau, kas mane rimtai domina ir kieno dAi??ka mano muzikinis skonis yra bAi??tent toks ir ne kitoks. Taip pamaA?u susiformavo tas muzikos spektras, kuris man yra labiau priimtinas, ir tas, kurio priimti niekaip negaliu.

MuzikinA? skonA? ir tAi?? garsA? spektrAi?? Tau formuoja ir pasirinktos studijos Maskvos valstybinAi??je P. A?aikovskio konservatorijoje, kurioje mokAi??si ir Tavo tAi??vai. Kaip sekasi suderinti intensyvA? koncertA? tvarkaraA?tA? su studijomis?

Esu ketvirtakursis profesorAi??s Veros Gornostajevos fortepijono klasAi??s studentas. Ai??iuo metu jau yra praAi??jAi??s intensyviausias studijA? laikotarpis, nes antrame ir treA?iame kurse paprastai bAi??na daugiausia paskaitA? ir A?vairiausiA? disciplinA?.

Dar pernai iA?kilo didelAi?? problema, kai laimAi??jAi??s Fryderyko Chopino konkursAi?? A?gijau galimybAi?? koncertuoti A?vairiuose pasaulio scenose. TokiA? rimtA? pasiAi??lymA? tiesiog negalAi??jau atsisakyti. Jei tai bAi??A?iau padarAi??s, tada tikriausiai bAi??A?iau visiA?kas kvailys. Siekiant profesionalaus tobulAi??jimo ir rimtos karjeros, tokiA? pasiAi??lymA? nederAi??tA? atsisakyti.

Be jokios abejonAi??s, man mokslai yra reikalingi ir labai svarbAi??s. TaA?iau nesureikA?minu diplomo. Labai svarbus veiksnys ai??i?? tai iA? anksto nusistatyta individuali mokymosi kryptis, asmeniniai siekiai ir tikslai. PavyzdA?iui, tokiA? pasiAi??lymA? koncertuoti, kuriuos gaunu dabar, gali juk ir negauti pabaigAi??s konservatorijAi??, o diplomas anksA?iau ar vAi??liau vienaip ar kitaip pasieks taveai??i??

Pamenu vienAi?? iA? pirmA?jA? Tavo koncertA? Lietuvoje. Tada Tau buvo 19 metA?, ir Ai??v. Kotrynos baA?nyA?ioje atlikai vienAi?? iA? Ludwigo vanAi??Beethoveno sudAi??tingA? sonatA?. Tave pristatAi??s tAi??tis ai??i?? Petras GeniuA?as ai??i?? uA?siminAi??, kad jau senokai jA? pralenkei savo grojimuai??i?? KAi?? Tau reiA?kia pirmieji A?vertinimai ir artimA?jA? pripaA?inimas?

TiesAi?? sakant, tada buvau laimAi??jAi??s tik keletAi?? tarptautiniA? konkursA?ai??i?? Dar nesijauA?iau ko nors vertas, kaA?kuo ypatingas, o tuo labiau iA?skirtinis. AiA?ku, malonu, kai artimieji vertina, juo labiau tokie kaip tAi??vai, kurie profesionalAi??s ir reiklAi??s pianistai. TaA?iau gyvenimas pirmiausia pasikeitAi?? po F. Chopino konkurso. Juk niekas Lietuvoje to nebuvo pasiekAi??s iki manAi??s. Nenoriu pAi??stis ir sakyti, kad viskas, A?ia jau mano gyvenimo olimpas. TaA?iau A?ia yra rimtas A?vertinimas, kurA? asmeniA?kai vertinu.

O dAi??l tAi??A?io tuo metu iA?tartA? A?odA?iA?, galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo nuoA?irdus manAi??s A?vertinimas ir vieA?as pripaA?inimas. Jokiu bAi??du tai neturAi??jo nieko bendro su kaA?kokiais komerciniais siekiais ar turint tikslAi?? mane iA?populiarinti, kaip daugelis galAi??jo pamanyti. A?inau, kad jis taip sakydamas turAi??jo mintyje vien tik mano muzikinA? iA?prusimAi??, kuris tuo metu sparA?iai augo. TaA?iau aA? pats asmeniA?kai tuo metu dar nelaikiau savAi??s tokiu didA?iu muzikantu, kaip mane A?vardijo tAi??tis.

Kaip pasikeitAi?? gyvenimas po F. Chopino konkurse laimAi??tos antrosios vietos? Esi vienintelis lietuvis taip aukA?tai A?vertintas tokio pasaulinio masto pianistA? konkurse, juo labiau kad prieA? daugiau nei metus surengtas jubiliejinis konkursas VarA?uvoje buvo iA?skirtinis, sulaukAi??s daug dAi??mesio ir net neaiA?kiA? skandalA?.

F. Chopino konkursas kardinaliai pakeitAi?? mano gyvenimAi??. Be jokiA? pasigyrimA? ar kaA?kokio ambicingumo galiu drAi??siai pasakyti, kad A?is konkursas yra vienas didA?iausiA? pianistA? konkursA? visame pasaulyje. Nors jis vyksta Lenkijoje, VarA?uvoje, taA?iau tai yra vienas labiausiai vertinamA? konkursA?. Tai neabejotinai didelAi?? reikA?mAi?? turintis renginys kiekvienam pianistui, nesvarbu, ar tai bAi??tA? laimAi??tojas, ar pralaimAi??tojas. Ai??is kas penkerius metus organizuojamas konkursas vienaip ar kitaip keiA?ia kiekvieno ten dalyvavusio gyvenimAi??.

Taip, A?is konkursas buvo ne tik iA?skirtinis, dAi??l kompozitoriaus 200-A?jA? gimimo metiniA?, taA?iau jA? kiek daugiau iA?garsino ir skandalas dAi??l pirmosios vietos laimAi??tojos, atlikAi??jos iA? Rusijos ai??i?? Julianos Avdejevos. NorAi??ta pirmAi??jAi?? premijAi?? skirti austrA? pianistui ir mano geram biA?iuliui Ingolfui Wunderiui, kuris su manimi pasidalijo antrAi??ja vieta.

NeA?inau, kaip apibAi??dinti ten vykusius neramumus. GalbAi??t tai yra kaA?kokiA? neaiA?kiA? peripetijA? dariniai. DaA?nai tokio masto konkursuose yra A?prasta viskAi?? iA?pAi??sti ir nusukti A?ou verslo link. Ai??iuo atveju toks konkursas suteikia A?ymumAi?? ai??i?? tai pasaulinAi??s visuomenAi??s intereso objektas. Juk jam pasibaigus pradeda plaukti skirtingA? A?aliA? koncertiniA? ir meno agentAi??rA? pasiAi??lymai, todAi??l gal ir natAi??ralu, kad viskas pernelyg emocionalu.

Kas yra sunkiau dalyvaujant tokio lygio konkurse ai??i?? pasiruoA?imo etapas ar A?tampa, su kuria daugiau ar maA?iau susiduriama visAi?? mAi??nesA? A?temptai gyvenant konkurso reA?imu?

PrieA? A?A? konkursAi?? rengiausi kasdien, taA?iau tik atvaA?iavAi??s A? VarA?uvAi?? neaptikau ten tokios A?tampos, kaip tikAi??jausi. TurAi??jau tam tikrA? minA?iA?, nusiteikimo, kas manAi??s ten gali laukti. NeA?inau, kodAi??l tos A?tampos nebuvo, gal todAi??l, kad buvau gerai pasiruoA?Ai??s, ir to beveik nepajutau. Paskutinius dvejus metus prieA? konkursAi?? grojau vien tik ChopinAi??.

O gal ir todAi??l, kad visa administracija ir patys dalyviai sukAi??rAi?? labai draugiA?kAi?? bei jaukiAi?? atmosferAi??. TAi?? mAi??nesA?, kurA? ten gyvenau, tai buvo ne kaip koks baisiausias mAi??nuo mano gyvenime, taA?iau kasdien vyko draugiA?kas ir labai gyvas laikotarpis ai??i?? tai buvo ryA?kus, spalvingas mAi??nuo.

TaA?iau juk A?tampos klasikinAi??je muzikos scenoje yra sudAi??tinga iA?vengti. Juo labiau kad buvai apsuptas ambicingA? ir labai profesionaliA? bendraamA?iA?ai??i??

A?inoma, kad konkurencijos neiA?vengsi. UA?kulisiniA? kalbA? buvo ir bus. Apie mane nuolat prikuria visokiA? nebAi??tA? dalykA?. PavyzdA?iui, kad GeniuA?A? A?eima prastAi??mAi?? savo vaikAi??, ar kad moA?iutAi?? (prof. Vera Gornostajeva) padeda patekti A? konkurso finalus ir panaA?iai.

TaA?iau skubu nuvilti, nes tokiame pasauliniame konkurse kaip F. Chopino, kad ir kokia garsi Lietuvoje muzikA? GeniuA?A? giminAi?? bAi??tA?, ten nieko nenulemtA?, net ir labai norAi??dama absoliuA?iai jokios A?takos nepadarytA?.

Maskvoje A?tampa yra didesnAi?? dAi??l Maskvos valstybinAi??je P. A?aikovskio konservatorijoje dirbanA?ios mano moA?iutAi??s profesorAi??s Veros Gornostajevos ir mamos, taip pat profesorAi??s, pianistAi??s Ksenijos Knorre. Kalbant apie moA?iutAi?? ai??i?? tai yra labai svarbus ir A?takingas A?mogus Maskvos muzikiniame gyvenime, todAi??l dAi??l A?ito visada turAi??jau problemA?. Tenka nuolatos A?rodinAi??ti, kad esu vertas to pripaA?inimo, kurA? uA?sitarnavau ne tik Maskvoje, bet ir svetur.

Kita vertus, galbAi??t taip dar ir geriau, juk turiu puikiAi?? progAi?? kiekvienAi?? dienAi?? A?rodyti kitiems, jog manAi??s niekas neprastAi??mAi??, kad dAi??l visko sAi??A?iningai kovojau. Daugelis trokA?ta kurti sAi??mokslo teorijas, tad A?pratau ir A? tai dAi??mesio kreipiu vis maA?iau. Juk yra kAi?? veikti, tad nebeturiu laiko net reaguoti ar susimAi??styti apie tokius pareiA?kimus.

Bet vis dAi??lto moA?iutAi?? ai??i?? profesorAi?? Vera Gornostajeva ai??i?? yra pagrindinAi?? mokytoja ir patarAi??ja. KokiAi?? A?takAi??, pradedant pianisto keliAi??, padarAi?? Tavo tAi??vai, profesionalAi??s visame pasaulyje A?inomi pianistai?

Be jokios abejonAi??s, pirmiausia esu dAi??kingas moA?iutei. Tik jos pastangos ir kantrybAi??s dAi??ka galiu dA?iaugtis tuo, kAi?? dabar turiu. Ji lyg mano obertonas, pagrindinAi?? nata, nuo kurios viskAi?? pradAi??jau. TAi??tis yra mano navigatorius. Su juo kartu mus sieja artimas ir labai glaudus ryA?ys. MAi??gstame labai gyvai aptarti visas pianistA? pasaulyje vykstanA?ias aktualijas. TAi??tis suformavo mano muzikinA? skonA?, padarAi?? didA?iulAi?? A?takAi??. Ir ne tik kaip A?mogus, bet ir kaip A?domus atlikAi??jas, mokantis improvizuoti ir turintis didelAi?? sukauptAi?? pianisto patirtA?, iA? kurios turiu ko pasisemti.

O mano mama ai??i?? tai pirmiausia dar vienas puikus ir man labai svarbus A?mogus ai??i?? profesorAi??, puiki muzikAi?? ir atlikAi??ja. Mama stebAi??jo kiekvienAi?? mano sugrotAi?? gaidAi??, buvo A?alia, kai pradAi??jau A?engti pirmuosius atlikAi??jo A?ingsnius. TodAi??l ypaA? pasitikiu mama, nes ji A?ino apie mano, kaip atlikAi??jo, ypatybes beveik viskAi??.

A?inoma, dar yra ir tokiA? A?moniA?, kuriA? niekas neA?ino, taA?iau jie man pataria, duoda kryptA?, naujA? impulsA?, atveria naujA? erdviA? muzikos pasaulyje, kad galAi??A?iau eiti A? priekA?, tobulAi??tiai??i??

PavyzdA?iui, vienas iA? tokiA? A?moniA? yra rusA? kompozitorius Leonidas Desiatnikovas. AA? iA?augau A?avAi??damasis juo. MAi??gstu pas jA? nuvaA?iuoti, dabar jis gyvena Sankt Peterburge, visada laikiau jA? tiesiog genialiu A?mogumi. Jo nuomone aA? labai pasitikiu, jis didA?iulis intelektualas, estetas. Taigi esu apsuptas ne tik gerA?, taA?iau ir A?domiA? A?moniA?, profesionalA?, tai A?kvepia.

Ar tiesa, kad, be A?kvAi??pimo ir nedidelAi??s sAi??kAi??mAi??s, pianistui reikia ir daug bei alinanA?iai groti? Tad kiek valandA? per dienAi?? praleidi prie fortepijono?

Ai?? A?itAi?? klausimAi?? galiu atsakyti, kaip ir daugelis. AtrodytA?, kad tikslaus atsakymo nAi??ra. Tai priklauso nuo to, kokios sAi??lygos supa, kokia aplinka, ir A?iaip, kas tuo metu dedasi tavo gyvenime. PavyzdA?iui, neseniai koncertavau Italijoje. Diena prasidAi??jo nuo A?sAi??dimo A? vienAi?? traukinA?, tada ai??i?? A? dar vienAi??, galiausiai ai??i?? A? lAi??ktuvAi??, ir taip jau iA?Ai??jo, kad visAi?? dienAi?? praleidau keliaudamas, tad pagroti nori nenori negali niekaip, nors ir labai reikia. Bet kuriuo atveju visada stengiuosi bent dvi, tris valandas per dienAi?? rimtai prisAi??sti prie fortepijono. Tada lengviau gyventi, nusiraminu, atsipalaiduoju.

A?inoma, bAi??na ir tokiA? momentA?, kai negaliu groti maA?iau nei septynias valandas, nes kitaip nespAi??siu paruoA?ti naujos programos. Privalau iA?mokti naujus kAi??rinius. A?inoma, iA?mokti gerai groti nAi??ra taip sudAi??tinga, kaip gali atrodyti, sunkiausia yra surasti savo interpretacijas, poA?iAi??rA? A? grojamAi?? muzikAi??. Tai procesas, kuriam reikia ieA?kojimA?.

Tad likus dviem savaitAi??ms iki koncerto neturi kito pasirinkimo, tiesiog sAi??di, ieA?kai, net dar ilgiau nei tas septynias valandas. NeslAi??psiu, egzistuoja ir paprasA?iausias bAi??das, pasirinkti puikiai iA?moktAi?? ir daugelA? kartA? grotAi?? programAi?? ir nesukti dAi??l nieko sau galvos. TaA?iau esu A?sitikinAi??s, kad jei rinksiesi paprasA?iausiAi?? keliAi??, nieko ir nepasieksiai??i?? O jei rinksiesi lengviausiAi?? keliAi??, visus muzikinius everestus gali pamirA?ti.

Atrodo, kad sunkesnA? keliAi?? pasirenki ir pradAi??damas koncertAi??. Kalbu apie tai, kad, vos A?A?engAi??s A? scenAi??, be jokiA? reveransA?, pauziA?, kAi??dAi??s taisymosi, daA?niausiai itin staigiai pradedi kAi??rinA?. KodAi??l?

Galiu paaiA?kinti. Tai mano psichologinis triukas, metodas kovojant su sceniniu jauduliu. Tas iA?Ai??jimas A? scenAi?? ir pradAi??jimas groti, kad nespAi??tum suvokti, kaip tau yra baisu. Galima net ilgiausius traktatus apie tai raA?yti, kaip jauA?iasi jaunas pianistas, kada reikia lipti A? scenAi??. NeA?moniA?kai bijau. TodAi??l ir naudoju A?A? bAi??dAi??, taip paprasA?iau ir greiA?iau gali pasinerti A? muzikinA? procesAi??. Tu gali uA?simirA?ti ir sau ramiai iA?gyventi muzikAi??.

Kiti naudoja A?A? triukAi??, norAi??dami suA?avAi??ti publikAi??, taA?iau mano atveju, kaip ir sakiau, tikrai ne taiai??i??

Daug koncertuodamas tikriausiai susiduri su paA?iomis A?vairiausiomis situacijomis. Esu girdAi??jusi, kad kaA?kada vos ne tiesiai iA? autobuso A?bAi??gai groti A? salAi??, ir tai nesutrukdAi?? puikiai atlikti kAi??rinius. KokiA? nenumatytA? situacijA? nutinka scenoje?

Neseniai grojau Sankt Peterburge, DidA?iojoje salAi??je, ir ten buvo vienas kuriozas. Grojau antrAi?? dalA? iA? treA?ios Chopino sonatos. Tai buvo laidotuviA? marA?as, ir staiga per vidurinA? epizodAi?? turiu padaryti prasminAi?? pauzAi??. Tai kAi??rinio dalis, kurioje tarsi nuA?velgiama siela iA? virA?aus ir apmAi??stoma mirties koncepcija, laidotuviA? situacija. Staiga, tik man nuspaudus paskutinA? kAi??rinio dalies akordAi??, pradeda aidAi??ti kaA?kokio pono telefonas. AtsipraA?au uA? pasakymAi??, bet tai buvo tokia idiotiA?ka melodija. Tada aA? sustojau ir pusAi?? minutAi??s negrojau, aiA?ku, ta prasminAi?? pauzAi?? negali bAi??ti tokia ilga kAi??rinyje, taA?iau jAi?? uA?tAi??siau ir tarsi palaukiau, kol baigs skambAi??ti telefonas. Buvo taip juokinga, nes salAi??je A?aiA?iai aidAi??jo ta melodija. Jai pasibaigus, rimtu veidu vAi??l grojau kitAi?? kAi??rinio dalA?. Paskui pagalvojau, kad tas ponas sulaukAi?? priekaiA?tingA? A?vilgsniA?, taA?iau kAi?? padarysi. Buvo visai smagu toliau grotiai??i??

Ar skiriasi jaudulys grojant Lietuvos publikai ir grojant Rusijoje? Jauti ryA?kius kultAi??rinius skirtumus tarp A?iA? A?aliA??

Nesu linkAi??s sureikA?minti publikos. A?inoma, miela groti Lietuvoje, gera, kai pakvieA?ia. Svarbiausia ai??i?? gerai pagroti, atiduoti visAi?? save, pasidalinti savo menuai??i??

DAi??l kalbos jauA?iuosi savas Lietuvoje, taA?iau, matydamas kai kurias peripetijas A?ia, jauA?iuosi kaip uA?sienietis. DaugAi??ja tA? man nesuprantamA? kultAi??riniA? dalykA?, kuriuos nupasakoja tAi??tis. TrAi??ksta objektyvumo. Mes galime A?vardyti konkreA?ius rezultatus, kad, tarkime, trAi??ksta kultAi??ros vadybos, savA? menininkA? puoselAi??jimo ir gerA? sAi??lygA? jiems sudarymo. Mane pradeda stebinti galbAi??t lietuviA? mentalitetas. Lietuvoje jis yra A?iek tiek siauresnis nei kitur. Neturiu teisAi??s sakyti, kad A?ia daug provincialumo, taA?iau pas mus yra A?prasta savus skriausti, o kitus iA?kelti. Kalbu ne tik apie kaA?kokius atlygius, taA?iau apskritai apie nemokAi??jimAi?? A?vertinti savA? kitA? kontekste.

Pas mus yra didesnAi?? gAi??da uA?sienio A?vaigA?dei sumokAi??ti maA?iau, nes jis pratAi??s prie dideliA? honorarA?, nei per daug sumokAi??ti savam atlikAi??jui. DAi??l A?ito man tikrai yra liAi??dna. GalbAi??t todAi??l ir iA?vaA?iuoja daugelis Lietuvos talentA? ieA?koti pripaA?inimo ir A?vertinimo.

Kai man tAi??tis papasakojo, kad atvykus vienai tokiai uA?sienio A?vaigA?dei, A? scenAi?? iA?Ai??jusi koncerto vedAi??ja kelis kartus pabrAi??A?Ai??, kad reikia iA?sijungti mobiliuosius telefonus, nes mums reikia gerai pasirodyti prieA? A?vaigA?dAi??. Na, man tai jau yra groteskiA?ka ir taip provincialu.

Provincijoje sunku apsisaugoti ir nuo tam tikrA? kontroversijA?, apkalbA?. Po pripaA?inimo Chopino konkurse pradAi??ta kalbAi??ti, jog turAi??tum pasirinkti ateityje, kokiai A?aliai atstovauji ai??i?? Rusijai ar Lietuvai. Kaip pats vertini tokA? spaudimAi?? ar susidAi??rei su tuo tiesiogiai?

Taip, pastebAi??jau spaudoje tuos visus niuansus, neva jau atAi??jo metas pasirinkti, apsisprAi??sti, net prisipaA?inti, kas man mieliau ir artima. Man atrodo, A?ios diskusijos labai kvailos, ir visos formuluotAi??s A?iniasklaidoje A?ia tema mane kiek erzina. Visada sakiau ir sakysiu, kad jeigu manAi??s Lietuvai reikAi??s ai??i?? visada jai atstovausiu. Man yra labai keista, kai Lietuvoje aidi replikos, kad aA? turAi??A?iau sakyti, jog esu gryniausias lietuvis, ir viskas. Nors, tiesAi?? sakant, A?ia koncertuoti mane kvieA?ia maA?iausiai. O aA? su malonumu noriu groti Lietuvoje, taA?iau niekam to pernelyg nereikia. Kad bAi??A?iau kaA?kokiu pasididA?iavimo objektu, nacioAi??naline vertybe, pirmiausia turAi??A?iau A?ia, Lietuvoje, ir pasireikA?ti. Koncertuodamas A?vairiose pasaulio valstybAi??se nuolat pabrAi??A?iu, jog esu lietuvis, niekada to neslAi??piau ir neslAi??psiu, mano pavardAi?? yra lietuviA?ka, ir jos tikrai neketinu keisti. AA? labiau norAi??A?iau kultivuoti daugiau savo lietuviA?kumAi?? kalbos prasme. Pradedu jausti, kad darosi vis sunkiau mintis reikA?ti lietuviA?kai.

TaA?iau aA? negaliu neigti ir savo rusiA?kA? A?aknA?, ypaA? muzikinAi??s rusiA?kosios fortepijono mokyklos A?takos. Mane juk suformavo muzikinAi?? rusA? kultAi??ra, kuri yra labai stipri, A? kuriAi?? aA? esu nuo pat maA?A? dienA? A?trauktas. Lietuvoje nAi??ra stiprios fortepijoninAi??s mokyklos, todAi??l labai natAi??ralu, kad aA? atstovauju Rusijos fortepijono mokyklai, kaip kultAi??ros reiA?kiniui.

Manau, kad bAi??tA? nesAi??A?ininga, jei prie mano pavardAi??s bAi??tA? paraA?yta vien tik Lietuva. Juk tai bAi??tA? melas. Man tikrai netrAi??ksta patriotizmo, lietuviA?kumo, taA?iau man keista, jog Lietuvoje kyla tokiA? kalbA? dAi??l tautybAi??s, tuo tarpu pasaulyje tai yra priimamas kaip natAi??ralus dalykas.

F. Chopino konkursas iA?kAi??lAi?? kartelAi?? ypaA? aukA?tai, ar nebaisu, jog gal kiek ir per anksti uA?gulAi?? tokia A?lovAi??, kad gali bAi??ti labai sunku tAi?? kartelAi?? dar aukA?A?iau pakelti?

Dabar, gavAi??s antrosios vietos premijAi?? Chopino konkurse, rizikuoA?iau labai stipriai, jei staiga imA?iau ir lyg niekur nieko dalyvauA?iau kokiame stambiame konkurse. Kiekvienas didA?iulio masto renginys, konkursas man jau bus paA?ymAi??tas Chopino antrosios vietos antspaudu, tad muzikinAi?? kova tampa jau nuoA?mesnAi??. Chopino konkursas ai??i?? tai sAi??moningas atlikAi??jo A?traukimas A? lenktynes, kuriose negali sukti A? A?alA?. Bent menkiausiai suklysti ar groti tik A?iaip sau, kad paA?iam bAi??tA? gera, jau paprasA?iausiai nebebus A?manoma.

A?inoma, jei mokAi??A?iau save ai??zprastumtiai???, kaip dabar yra ypaA? populiaru, galAi??A?iau naudotis ta A?love ir antrAi??ja vieta, kuriAi?? gavau konkurse ir taip uA?sitikrinti finansinA? stabilumAi?? labai ilgam laikui. Vienaip ar kitaip, tai didelAi?? A?ymAi?? gyvenime, taA?iau nenoriu tuo naudotis ir nustoti siekti dar daugiau. Nesu toks A?mogus, kuris moka prisiderinti prie konjunktAi??ros. Vis dAi??lto A?iuo metu apie naujus stambius pasaulinio masto konkursus dar nesinori galvoti, o juo labiau pakvietimA? koncertuoti yra labai daug.

Kalbino Dalia RauktytAi??