JeruzalAi??: biografija

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Akiratis
AUTORIUS:Ai??Simon Sebag Montefiore

DATA: 2013-03

JeruzalAi??: biografija

Simon Sebag Montefiore

AnglA? istorikas Simonas Sebagas Montefiore lietuviA? skaitytojui jau A?inomas iA? dviejA? knygA? apie StalinAi??. A?ia publikuojame iA?traukAi?? iA? didelio uA?mojo JeruzalAi??s miesto istorijos.

IA? anglA? k. vertAi?? Laimantas JonuA?ys

Antrasis Saliamonas ir jo Rokselana

1516 m. rugpjAi??A?io 24 d. OsmanA? sultonas Selimas RAi??stusis sutriuA?kino mameliukA? kariuomenAi?? netoli nuo Alepo ai??i?? A?is mAi??A?is nulAi??mAi?? JeruzalAi??s likimAi??: didA?ioji ArtimA?jA? RytA? dalis keturis A?imtus metA? iA?liko OsmanA?. 1517 m. kovo 20 d. Selimas atvyko pasiimti JeruzalAi??s. Ulemas A?teikAi?? jam al Aksos ir Kupolo raktus, tada sultonas puolAi?? kniAi??bsA?ias ir suA?uko: ai??zMan priklauso pirmoji kibla!ai??? Selimas patvirtino tradicinA? pakantumAi?? krikA?A?ionims bei A?ydams ir pasimeldAi?? Ai??ventyklos kalne. Paskui jis nujojo pajungti Egipto. Selimas nugalAi??jo PersijAi??, uA?kariavo mameliukA? A?emes ir praskaidrino visas A?pAi??dinystAi??s dilemas nuA?udydamas savo brolius, sAi??nAi??nus ir galbAi??t kai kuriuos sAi??nus. Taigi, 1520 m. rugsAi??jA? jam mirus, liko tik vienas sAi??nus.

Siuleimanas buvo ai??ztik dvideA?imt penkeriA?, aukA?tas ir lieknas, bet tvirtas, lieso kaulAi??to veidoai???, ir jis gavo valdyti imperijAi??, nusidriekusiAi?? nuo BalkanA? iki Persijos sienA?, nuo Egipto iki Juodosios jAi??ros. ai??zBagdade aA? esu A?achas, Bizantijos srityse ai??i?? cezaris, o Egipte ai??i?? sultonasai???, ai??i?? pareiA?kAi?? jis ir prie A?iA? titulA? dar pridAi??rAi?? kalifAi??. Nenuostabu, kad OsmanA? dvariA?kiai A? savo monarchus kreipdavosi kaip A? padiA?achus ai??i?? imperatorius, ai??i?? o tai buvo, kaip vienas iA? jA? raA?Ai??, ai??zgerbiamiausias ir garbingiausias suverenas visame pasaulyjeai???. Buvo kalbama, kad Siuleimanas sapnavo, jog jA? aplankAi?? PranaA?as ir pasakAi??, kad, norAi??damas ai??zatstumti netikAi??liusai???, jis turi ai??ziA?puoA?ti Ai??ventovAi?? (Ai??ventyklos kalnAi??) ir atstatyti JeruzalAi??ai???, bet iA? tikrA?jA? sultono nereikAi??jo raginti. Jis puikiausiai suvokAi?? save kaip musulmonA? imperatoriA? ir, kaip vis kartodavo jo slavAi?? A?mona Rokselana, ai??zsavo epochos SaliamonAi??ai???.

Rokselana prisidAi??jo prie Siuleimano uA?mojA? A?gyvendinimo, taip pat ir JeruzalAi??je. Ji tikriausiai buvo A?ventiko duktAi??, pagrobta iA? Lenkijos ir parduota A? sultono haremAi??, o ten patraukAi?? Siuleimano akA? ir pagimdAi?? jam penkis sAi??nus bei dukterA?. ai??zJauna, bet ne graA?uolAi??, nors grakA?ti, smulkiai???, ai??i?? to meto portretas liudija, kad Rokselana turAi??jo dideles akis, roA?ines lAi??pas ir apskritAi?? veidAi??. Jos laiA?kai Siuleimanui, iA?vykusiam A? A?ygA?, A?iek tiek atspindi A?aismingAi??, bet nepalauA?iamAi?? dvasiAi??. ai??zMano sultone, deginanti iA?siskyrimo kanA?ia yra begalinAi??. PasigailAi??k A?ios vargA?Ai??s ir netaupyk savo puikiA? laiA?kA?. Kai skaitomi tavo laiA?kai, tavo tarnas ir sAi??nus Miras Mechmedas kartu su tavo verge ir dukterimi Mihrima rauda balsu iA? ilgesio. JA? raudos mane varo iA? proto.ai??? Siuleimanas pervadino jAi?? Hurrem al Sultan ai??i?? Sultono DA?iaugsmu, ai??i?? o jam priskiriamuose eilAi??raA?A?iuose ji vaizduojama kaip ai??zmano meilAi??, mano mAi??nesiena, mano pavasaris, mano dailiaplaukAi?? moteris, mano meilAi?? riestais antakiais, mano meilAi?? iA?dykAi??lAi??s akimisai???, o oficialiai ai??i?? ai??zkaralieniA? karalienAi??, spindulingojo kalifato akiA? A?viesaai???. Ji tapo vylinga politike, intrigomis sAi??kmingai pasiekusi, kad kitos moters pagimdytas Siuleimano sAi??nus netaptA? sosto A?pAi??diniu: jis buvo pasmaugtas Siuleimano akyse.

Siuleimanas paveldAi??jo JeruzalAi?? ir MekAi?? ir manAi??, kad iA?laikydamas savo musulmoniA?kAi?? prestiA?Ai?? turi graA?inti islamo A?ventoves, ai??i?? jis viskAi?? darAi?? su dideliu uA?moju, ambicijos neturAi??jo ribA?, valdymas truko beveik pusAi?? A?imtmeA?io, horizontai buvo platAi??s: kariavo kone A?emyno masto karus ai??i?? nuo Europos ir Ai??iaurAi??s Afrikos iki Irako ir Indijos vandenyno, nuo Vienos vartA? iki Bagdado. Sultono pasiekimai JeruzalAi??je buvo tokie sAi??kmingi, kad Senamiestis A?iandien daugiau primena apie jo indAi??lA? negu kieno nors kito: sienos atrodo senA? seniausios ir daugeliui jos yra tokia pat miesto emblema kaip ir Kupolas, Siena arba BaA?nyA?ia, ai??i?? taA?iau jas, kaip ir daugumAi?? vartA?, sukAi??rAi?? A?is Henriko VIII amA?ininkas ai??i?? tam, kad sustiprintA? tiek miestAi??, tiek savo prestiA?Ai??. Prie CitadelAi??s sultonas pristatAi?? meA?etAi??, A?eigAi?? ir bokA?tAi??; pastatAi?? akvedukAi??, kad A? miestAi?? tekAi??tA? vanduo, ir devynis fontanus jam gerti, iA? jA? tris ant Ai??ventyklos kalno; galiausiai nublukusias mozaikas ant Uolos kupolo pakeitAi?? mAi??lynomis, A?alsvomis, baltomis ir geltonomis glazAi??ruotomis plytelAi??mis, papuoA?tomis lelijomis ir lotusais, ai??i?? taip, kaip matome ir A?iandien1.

Rokselana, pasinaudojusi vyro statybomis, pristeigAi?? labdaros fondA?: pasisavinusi mameliukA? rAi??mus, A?kAi??rAi?? al Imara al Amira al Chasaki al Sultan ai??i?? ai??zKlestintA? statinA?ai???, kuriame buvo meA?etAi??, kepykla, penkiasdeA?imt penkiA? kambariA? bendrabutis ir sriubos virtuvAi?? skurdA?iams. Ai??itaip Ai??ventyklos kalnAi?? ir JeruzalAi?? jie padarAi?? savus.

1553 m. Siuleimanas, skelbAi??sis esAi??s ai??zantrasis Saliamonas ir pasaulio karaliusai???, nusprendAi?? apA?iAi??rAi??ti JeruzalAi??, bet tam sukliudAi?? jo tolimi karai, tad, kaip ir kadaise Konstantinas, miestAi?? permainAi??s A?mogus taip ir nepamatAi?? savo pasiekimA?. Sultono uA?mojai buvo imperinio masto, bet akivaizdu, kad jis darbus priA?iAi??rAi??jo iA? toli. Kylant sienoms, statyboms vadovavo Sirijos vicekaralius, o Siuleimano imperatoriA?kasis architektas Sinanas tikriausiai patikrino darbus keliaudamas namo iA? Mekos; triAi??sAi?? tAi??kstanA?iai darbininkA?, buvo skaldomi nauji akmenys, iA? sugriautA? baA?nyA?iA? ir Erodo rAi??mA? gvelbiami seni akmenys, aplink Ai??ventyklos kalnAi?? pylimai ir vartai rAi??pestingai sujungti su Erodo ir OmejadA? sienomis. Kupolui atnaujinti reikAi??jo 450 000 plyteliA?, tad Siuleimano A?monAi??s prie al Aksos pastatAi?? plyteliA? fabrikAi??, o kai kurie rangovai mieste pasistatAi?? iA?taigingus namus ir pasiliko. Vietinis architektas pradAi??jo dinastinAi?? architektA? giminAi??, kuri paskui vieA?patavo du A?imtmeA?ius. Miestas tikriausiai skambAi??jo neA?prastais garsais ai??i?? mAi??rininkA? menteliA? stuksAi??jimu ir monetA? dzingsAi??jimu. GyventojA? skaiA?ius beveik patrigubAi??jo ai??i?? iki 16 000, o A?ydA? skaiA?ius padvigubAi??jo iki 2000 dAi??l nuolatinio pabAi??gAi??liA? judAi??jimo iA? vakarA?. Vyko didA?iulis skausmingas A?ydA? kraustymasis, ir kai kurie iA? tA? ateiviA? tiesiogiai prisidAi??jo prie Siuleimano sumanymA?.

Sultono hercogas A?ydas: protestantai, pranciA?konai ir Siena

Siuleimanas patvarkAi??, kad Egipto mokesA?iai bAi??tA? mokami jo perstatytai Jeruzalei, o priA?iAi??rAi??jo A?ias pajamas Abraomas de Castro, pinigA? kalyklos virA?ininkas ir A?emAi??s Ai??kio mokesA?iA? rinkAi??jas, A?rodAi??s savo lojalumAi?? A?spAi??damas sultonAi??, kad vietinis vicekaralius rengia sukilimAi??. Kaip rodo pavardAi??, jis buvo A?ydas pabAi??gAi??lis iA? Portugalijos, ir jo vaidmuo nAi?? nepanAi??A?Ai??jo A? statusAi?? itin turtingo Portugalijos A?ydo, kuris tapo Siuleimano patarAi??ju ir galiausiai Palestinos bei JeruzalAi??s protektoriumi.

A?ydA? migracija buvo naujausias religiniA? karA? skirsnis. 1492 m. sausio 2 d. Aragono karalius Ferdinandas ir Kastilijos karalienAi?? IzabelAi?? nukariavo GranadAi??, paskutinAi?? musulmonA? kunigaikA?tystAi?? Europos A?emyninAi??je dalyje. Po A?io triumfo A?vytAi??dami iA? pasitenkinimo savimi, sAi??kmingAi?? kryA?iaus A?ygA? monarchai atA?ventAi?? dviem pasaulio istorijai reikA?mingais sprendimais. Pirma, pasikvietAi?? baltaplaukA? keistuolA? CristobalA? ColonAi??, Genujos uA?eigos namA? savininko sAi??nA?, kuris jau ne vienus metus kaulijo jA? paramos kelionei per AtlantAi?? A? IndijAi?? ir KinijAi??. Ai??is kelias A? IndijAi?? buvo tik viena svajonAi??, kita ai??i?? iA?vaduoti JeruzalAi??, ir nuo pat pradA?iA? keistuolis abi jas susiejo: ai??zAA? JA? DidenybAi??ms pareiA?kiau, kad viskas, kas bus gauta iA? A?ios kelionAi??s, bus iA?leista uA?kariauti Jeruzalei, JA? DidenybAi??s nusijuokAi?? ir pasakAi??, kad A?i mintis jiems maloni.ai??? IA? tikrA?jA? charizmatinis maniakas Colonas tikAi??jo galAi??siantis iA?vaduoti JeruzalAi?? iA? RytA?2.

1492 m. balandA?io 17 d. A?ie monarchai parAi??mAi?? Colono sumanymAi?? ir paskyrAi?? jA? jAi??rA? vandenA? admirolu. Spalio 12 d. Colonas ai??i?? jAi??reivis, pas mus A?inomas kaip Kristupas Kolumbas, ai??i?? atrado Vest Indijos salas, o per savo treA?iAi??jAi?? kelionAi?? ai??i?? PietA? Amerikos krantAi??. Bet jis turbAi??t niekada nesuvokAi?? atradAi??s NaujAi??jA? pasaulA? (kuris 1507 m. buvo pavadintas pagal tai suvokusA? Florencijos jAi??reivA? Amerigo Vespucci). Daug vAi??liau, kai iA? A?iA? aukso kupinA? atradimA? iA?sirutuliojo Ispanijos imperija, Kolumbas, donkichotiA?kai svajodamas apie laikA? pabaigAi??, ai??zPranaA?ysA?iA? knygojeai??? raA?Ai?? katalikiA?kosioms didenybAi??ms, kad ispanai atstatys JeruzalAi?? ir Siono kalnAi??. Ofyro, t. y. Indijos, auksas dabinsiAi??s restauruotAi?? Ai??ventyklAi?? ai??i?? ai??zpaskutinio pasaulio imperatoriausai??? dvarAi??. TaA?iau daugybe bAi??dA?, neA?sivaizduojamA? admirolui Kolumbui, kuris 1506 m. mirAi?? turtingas, bet, kaip visada, nenustygstantis, tarp Amerikos ir JeruzalAi??s iA? tikrA?jA? vAi??liau atsirado ryA?ys.

BalandA?io 29 d., praAi??jus dvylikai dienA? po to, kai jie pritarAi?? Kolumbo kelionei, monarchai Ai??mAi??si A?ydA? problemos. Daug A?ydA? buvo priversti atsiversti A? katalikybAi??, bet A?iais conversos buvo nepasitikima. Katalikai baiminosi, kad slaptA? A?ydA? ai??zA?Ai??toniA?kos gudrybAi??s ir vilionAi??sai??? uA?terA? tyrAi?? krikA?A?ionijos kraujotakAi??. AbiejA? monarchA? remiama inkvizicija uA? slaptus A?ydiA?kus nukrypimus jau buvo nuteisusi 13 000 A?moniA? ir sudeginusi 2000. Ir A?tai inkvizitorius Tomas Torquemada patarAi?? siAi??lyti A?ydams pasirinkti: atsivertimas arba tremtis. IzabelAi?? buvo karalienAi?? kryA?ininkAi?? ai??i?? pamaldi, rimta, valinga, o Ferdinandas, ciniA?kas, gudrus krikA?A?ioniA? misijos manipuliatorius ir mergiA?ius, buvo idealus makiaveliA?kas karalius. Abu kartu A?ie monarchai katalikai, kuriA? sAi??junga sukAi??rAi?? Ispanijos karalystAi??, buvo sAi??kmingiausi tos epochos valdovai. TaA?iau jie apsiA?ovAi??. Ferdinandas tikAi??josi, kad A?ydai nuoA?irdA?iai atsivers. Jo nuostabai daugelis ai??i?? maA?daug nuo 75 000 iki 150 000 ai??i?? pasirinko tremtA?. Jis juos iA?trAi??mAi?? ir iA? Neapolio, o per paskesnius penkiasdeA?imt metA? A?iuo pavyzdA?iu pasekAi?? didelAi?? dalis VakarA? Europos. Septynis A?imtmeA?ius Ispanija buvo klestinA?ios arabA? ir A?ydA? kultAi??ros tAi??vynAi?? ir diasporos ai??i?? uA? Siono iA?sibarsA?iusiA? A?ydA? ai??i?? centras.

Ir A?tai dAi??l aA?triausio smAi??gio A?ydams tarp Ai??ventyklos sutriuA?kinimo ir ai??zGalutinio sprendimoai??? A?ie A?ydai sefardai (Sefarad ai??i?? hebrajA? k. Ispanija) pasitraukAi?? A? rytus ai??i?? A? tolerantiA?kesnes OlandijAi??, LenkijAi??-LietuvAi?? ir OsmanA? imperijAi??, kur juos priAi??mAi?? Siuleimanas, siekdamas tiek pakelti Ai??kA?, tiek parodyti, kaip krikA?A?ionybAi?? paneigAi?? savo A?ydiA?kAi??jA? paveldAi??. Diaspora persikAi??lAi?? A? rytus. Nuo tada iki XX a. pradA?ios Stambulo, SalonikA? ir JeruzalAi??s gatvAi??se skambAi??jo lyriA?kos jA? naujos A?ydA?-ispanA? kalbos ai??i?? ladino ai??i?? intonacijos.

1553 m. Siuleimano gydytojas A?ydas supaA?indino jA? su Josifu Nasi, kurio A?eima buvo priversta apsimestinai atsiversti A? krikA?A?ionybAi??, bet paskui per OlandijAi?? ir ItalijAi?? pabAi??go A? StambulAi??. Ten jis A?gijo sultono pasitikAi??jimAi?? ir tapo jo sAi??naus ir A?pAi??dinio konfidencialiu agentu. Josifas, Europos diplomatA? vadinamas DidA?iuoju A?ydu, vadovavo sudAi??tingai verslo imperijai ir tarnavo sultono pasiuntiniu bei paslaptingu tarptautiniu veikAi??ju, karo ir finansA? arbitru, RytA? ir VakarA? tarpininku. Josifas tikAi??jo A?ydA? sugrA?A?imu A? PaA?adAi??tAi??jAi?? A?emAi??, ir Siuleimanas leido jam priA?iAi??rAi??ti TiberiadAi?? GalilAi??joje, ten Josifas apgyvendino Italijos A?ydus, atstatAi?? miestAi?? ir pasodino A?ilkmedA?iA?, kad bAi??tA? plAi??tojama A?ilko gamyba, ai??i?? pirmasis A?ydas, organizavAi??s A?ydA? kAi??rimAi??si Ai??ventojoje A?emAi??je. Jis statAi?? JeruzalAi?? GalilAi??joje, nes, bAi??damas itin jautrus valdA?ios A?inovas, suprato, kad tikroji JeruzalAi?? yra Siuleimano valda.

Vis dAi??lto Josifas globojo A?ydA? mokovus JeruzalAi??je, kur Siuleimanas skatino islamo pranaA?umAi?? ir smukdAi?? kitA? dviejA? religijA? statusAi?? taip rAi??pestingai ir kruopA?A?iai, kaip tai yra ir dabar A?iame mieste. Siuleimanas varA?Ai??si su imperatoriumi Karoliu V, tad jo poA?iAi??rA? A? krikA?A?ionis A?iek tiek A?velnino ciniA?ki europietiA?kos diplomatijos reikalavimai. O A?tai A?ydai buvo ne tokie reikA?mingi.

Jie vis dar melsdavosi palei Ai??ventyklos kalno sienas ir AlyvA? kalno A?laituose, taip pat pagrindinAi??je sinagogoje ai??i?? Rambane, bet sultonas norAi??jo, kad visur bAi??tA? tvarka. Slopinant viskAi??, kas silpnina islamo monopolA? Ai??ventyklos kalne, A?ydA? maldoms skirta 3 metrA? gatvelAi?? palei karaliaus Erodo A?ventyklos atraminAi?? sienAi??. IA? dalies tai suprantama, nes siena buvo A?alia jA? senosios Olos sinagogos ir prie A?ydA? kvartalo, taip vadinamo ir A?iandien, kur jie pradAi??jo kurtis XIV a. TaA?iau A?iAi?? vietAi?? stelbAi?? Magrebo musulmonA? kaimynystAi??, A?ydA? pamaldos A?ia buvo kruopA?A?iai reguliuojamos, o vAi??liau jiems apskritai reikAi??davo gauti leidimAi?? melstis prie sienos. Ai??iAi?? vietAi?? A?ydai netrukus Ai??mAi?? vadinti ha Kotel, Siena, praA?alieA?iai jAi?? vadino Vakarine, arba RaudA?, siena ir nuo tada jos auksaspalviai taA?yti akmenys tapo JeruzalAi??s simboliu bei A?ventumo A?idiniu.

Siuleimanas sumenkino krikA?A?ionis, iA?varydamas pranciA?konus iA? Dovydo kapo ai??i?? ten A?raA?as skelbia: ai??zImperatorius Siuleimanas liepAi?? iA? A?ios vietos iA?vyti netikAi??lius ir A?rengAi?? A?ia meA?etAi??.ai??? Ai??venta visoms trims religijoms, A?i bizantieA?iA?-kryA?ininkA? vieta, buvusi sena A?ydA? sinagoga ir krikA?A?ioniA? PaskutinAi??s vakarienAi??s menAi??, tapo islamiA?ka Nabi Daud, PranaA?o Dovydo, A?ventove, kuriai priA?iAi??rAi??ti Siuleimanas paskyrAi?? sufijA? A?eichA? giminAi??, ir ji iA?laikAi?? A?A? postAi?? iki 1948 m.

PlaA?iojo pasaulio politika visada atsispindAi??davo JeruzalAi??s religiniame gyvenime. Netrukus Siuleimanui radosi dAi??l ko bAi??ti palankiam pranciA?konams. Kovoje dAi??l Vidurio Europos jam prireikAi?? prieA? Habsburgus nusiteikusiA? sAi??jungininkA? krikA?A?ioniA? ai??i?? prancAi??zA?, o pranciA?konus rAi??mAi?? PrancAi??zijos karaliai. 1535 m. sultonas suteikAi?? PrancAi??zijai prekybos privilegijA? ir pripaA?ino pranciA?konus kaip krikA?A?ioniA? A?ventybiA? saugotojus. Tai buvo pirma iA? vadinamA?jA? kapituliacijA? ai??i?? nuolaidA? Europos valstybAi??ms, kurios vAi??liau pakirto OsmanA? imperijAi??.

PranciA?konai A?sikAi??rAi?? Ai??v. IA?ganytojo vienuolyne, netoli nuo BaA?nyA?ios, kuri galiausiai tapo didA?iuliu katalikA? miestu mieste, bet jA? iA?kilimas sukAi??lAi?? nerimo staA?iatikiams. KatalikA? ir staA?iatikiA? abipusAi?? neapykanta jau ir A?iaip buvo tulA?inga, bet abi pusAi??s siekAi?? praedominium ai??i?? teisAi??s bAi??ti pagrindinAi??mis A?ventA? vietA? globAi??jomis. Ai??v. Kapo baA?nyA?ia darviniA?koje kovoje dalijosi aA?tuonios sektos, ir tik stipriausios galAi??jo iA?likti. Vienos kilo, kitos smuko: armAi??nai iA?liko stiprAi??s, nes buvo gerai atstovaujami Stambule, serbai ir maronitai silpnAi??jo, o gruzinai, netekAi?? savo globAi??jA? mameliukA?, visai sunyko3.

Epinis konfliktas tarp islamo ir krikA?A?ionijos imperatoriA?, agresyvi ispanA? katalikybAi?? ir A?ydA? iA?trAi??mimas pirA?o nejaukA? jausmAi??, kad dangaus skliaute kaA?kas negerai: A?monAi??s Ai??mAi?? abejoti savo tikAi??jimu, ieA?kojo naujA? mistiniA? keliA? pas DievAi?? ir laukAi?? laikA? pabaigos. 1517 m. Vitenbergo teologijos profesorius Martinas Lutheris pareiA?kAi?? protestAi?? prieA? BaA?nyA?ios prekybAi?? indulgencijomis, A?adant sutrumpinti laikAi?? skaistykloje, ir tvirtino, kad Dievas egzistuoja tik Biblijoje, o ne kunigA? ir popieA?iA? ritualuose. Jo drAi??sus protestas apeliavo A? iA?plitusA? pasipiktinimAi?? BaA?nyA?ia, kuri, daugelio nuomone, buvo praradusi ryA?A? su JAi??zaus mokymu. Ai??ie protestantai norAi??jo gryno tikAi??jimo be tarpininkA? ai??i?? tapAi?? laisvi nuo BaA?nyA?ios, jie rasiAi?? savo keliAi??. Protestantizmas buvo toks lankstus, kad netrukus suklestAi??jo A?vairios naujos sektos ai??i?? liuteronai, reformatai, presbiterionai, kalvinistai, anabaptistai, o Henrikui VIII angliA?kasis protestantizmas tapo bAi??du A?tvirtinti savo politinAi?? nepriklausomybAi??. Bet visus juos vienijo vienas dalykas ai??i?? pagarba Biblijai, tad JeruzalAi?? vAi??l atsidAi??rAi?? jA? tikybos centre4.

Kai, iA?buvAi??s keturiasdeA?imt penkerius metus soste, Siuleimanas mirAi?? savo kariuomenAi??s A?ygyje, ministrai karietoje paramstAi?? jA? kaip vaA?ko figAi??rAi?? ir rodAi?? kariams, kol sulaukAi?? aiA?kumo, kad A?pAi??diniu taps Selimas, vienas iA? jo su Rokselana sAi??nA?. Selimas II, pravarde Girtuoklis, turAi??jo uA? kAi?? dAi??koti intrigas rezganA?iam savo draugui Josifui Nasi, DidA?iajam A?ydui, prabangiai gyvenanA?iam Belvederio rAi??muose, praturtAi??jusiam iA? Lenkijos biA?iA? vaA?ko ir Moldavijos vyno monopolio, pakylAi??tam iki Nakso hercogo titulo. Jis vos netapo Kipro karaliumi. Taip uoliai gynAi?? persekiojamus arba skurdA?ius Europos ir JeruzalAi??s A?ydus, kad prieA? pat mirtA? imta A?nibA?dAi??ti, jog gal A?is tituluotas A?ydA? Krezas bAi??siAi??s mesijas. Bet iA? Nasi planA? maA?ai kas iA?Ai??jo. Valdant Selimui ir jo A?pAi??diniams, OsmanA? imperija vis dar plAi??tAi??si ir dAi??l milA?iniA?kA? iA?tekliA? bei profesionalios biurokratijos dar visAi?? A?imtmetA? buvo nepaprastai galinga, ai??i?? bet imperatoriai vis sunkiau kontroliavo tolimas provincijas, valdomas pernelyg stipriA? vietininkA?, ir JeruzalAi??s ramybAi?? kartkarA?iais vis supurtydavo smurto protrAi??kiai.

1590 m. A? JeruzalAi?? A?siverA?Ai?? vietiniai arabA? sukilAi??liai uA?Ai??mAi?? miestAi?? ir nuA?udAi?? vietininkAi??. Jie buvo nugalAi??ti ir iA?vyti. JeruzalAi??je A?sitvirtino du broliai balkanieA?iai, Ridvanas ir Bairam-paA?a, krikA?A?ionys vergai, atversti A? islamAi?? ir iA?lavinti Siuleimano rAi??muose, kartu su savo pakaliku A?erkesu Farruchu. JA? A?eimos valdAi?? ai??i?? ir engAi?? ai??i?? PalestinAi?? beveik A?imtAi?? metA?. 1625 m. Farrucho sAi??nus Muchamedas buvo iA?vytas iA? JeruzalAi??s, bet tada jis A?turmavo sienas su 300 samdiniA?, o paskui, uA?darAi??s miesto vartus, Ai??mAi?? kankinti A?ydus, krikA?A?ionis ir arabus reikalaudamas pinigA?.

Tokios piktadarybAi??s stipriausiAi?? krikA?A?ioniA? sektAi??, armAi??nus, siekianA?ius nugalAi??ti katalikus ir laimAi??ti praedominium, tik skatino agituoti bei papirkinAi??ti sultonus ir rengti peA?tynes JeruzalAi??s baA?nyA?iose. ArmAi??nai buvo ne tik krikA?A?ionys, bet ir OsmanA? valstybAi??s valdiniai, sumanAi??s dvariA?kiai AukA?tojoje Portoje. Kai kitas denominacijas rAi??mAi?? Europos valstybAi??s, armAi??nai buvo proteguojami paA?iA? sultonA? (todAi??l jie BaA?nyA?ioje iA?silaikAi?? iki pat XXI a.). Per pirmus dvideA?imt XVII a. metA? sultonai iA?leido trisdeA?imt tris A?sakus, ginanA?ius uA?speistus katalikus, ir vos per septynerius metus praedominium Ai??jo iA? rankA? A? rankas A?eA?is kartus. TaA?iau krikA?A?ionys Palestinoje tapo itin masinanA?iu verslo A?altiniu: BaA?nyA?ios saugotojas, NuseibiA? A?eimos galva, kasdien kieme sAi??dAi??davo soste su savo ginkluotais parankiniais ir rinkdavo mokestA? uA? A?Ai??jimAi?? ai??i?? pajamos iA? tAi??kstanA?iA? piligrimA? buvo milA?iniA?kos. Per Velykas, musulmonA? vadinamas Raudonojo kiauA?inio A?vente, soste A?sitaisydavo JeruzalAi??s valdytojas ir, kartu su kadA?iu, saugotoju bei visu gerai ginkluotu garnizonu, iA? visA? 20 000 ai??zpragaran keliausianA?iA? netikAi??liA?ai??? imdavo po deA?imt aukso monetA?, kurias pasidalydavo su Osmanais ir ulemais.

Ir A?tai subruzdo A?ydai. ai??zJeruzalAi?? buvo tirA?A?iau apgyvendinta negu bet kada po pirmosios tremtiesai???, ai??i?? raA?Ai?? vienas A?ydA? piligrimas, ir kai JeruzalAi??s ai??zA?lovAi?? plito, tapo A?inoma, kad mes gyvename taikoje. Prie vartA? Ai??mAi?? plAi??sti mokovai.ai??? Kasmet per PesachAi?? atvykdavo Egipto A?ydA? karavanas. Dauguma A?ydA? buvo ladino kalba kalbantys sefardai, kurie, jausdamiesi pakankamai saugiai, pastatAi?? ai??zketurias sinagogasai???, vAi??liau tapusias A?ydA? kvartalo gyvenimo centru, bet kai kurie piligrimai buvo rytA? europieA?iai iA? Lenkijos ir Lietuvos Respublikos, vadinami aA?kenaziais (pagal AA?kenazAi??, PradA?ios knygos Nojaus palikuonA?, esAi?? tapusA? A?iaurAi??s tautA? pradininku). PlaA?iojo pasaulio audros skatino jA? misticizmAi??: rabinas Isaakas Luri mokAi?? kabalos ai??i?? Toros slaptA? A?ifrA? studijA?, atvesianA?iA? arA?iau Dievo. Luri gimAi?? JeruzalAi??je, bet A?sikAi??rAi?? magiA?kame GalilAi??jos kalnA? mieste Safede. PersekiojimA? Ispanijoje A?aizda daugelA? A?ydA? privertAi?? tariamai atsiversti A? krikA?A?ionybAi?? ir gyventi slaptAi?? gyvenimAi??, tad ir kabalistikos A?ventasis tekstas, Zoharo knyga, buvo paraA?ytas XIII a. Kastilijoje. Kabalistai siekAi?? didybAi??s, baimAi??s ir drebAi??jimo ai??i?? ai??zekstazinAi??s patirties, didA?iulio plAi??smo, sielos pakilimo A? aukA?A?iausiAi?? lygA?, sAi??jungos su Dievuai???. Penktadieniais kabalistai, apsisiautAi?? baltais apsiaustais, uA? miesto sveikindavo ai??zDievo nuotakAi??ai??? Ai??ekinAi?? ir paskui nulydAi??davo dieviA?kAi??jAi?? esatA? A? savo namus. Bet kabalistA? svarstymA? eiga buvo neiA?vengiama: A?ydA? A?aizda kartu su slaptais A?ifrais ir uA?kalbAi??jimais esanti kelias A? atpirkimAi?? ai??i?? juk mesijas tikrai netrukus ateis A? JeruzalAi???

Nepaisant kartais pasitaikanA?iA? antikrikA?A?ioniA?kA? riauA?iA?, beduinA? pasalA? ir OsmanA? valdytojA? reketavimo, miestas gyveno su savo ritualais. TaA?iau staA?iatikiA?, armAi??nA? ir katalikA? vaidai A?iame OsmanA? imperijos uA?kampyje patvirtino naujos padermAi??s lankytojA? ai??i?? pusiau piligrimA?, pusiau pirkliA? ir nuotykiA? ieA?kotojA? ai??i?? nusistatymus: atvyko protestantai. Daugiausia tai buvo anglA? prekybininkai, degantys prieA?iA?kumu katalikams ir neretai turintys ryA?iA? naujose kolonijose Amerikoje.

Atvykus anglA? laivo kapitonui ir pirkliui Henryai??i??ui Timberlakeai??i??ui, OsmanA? valdytojai nieko nebuvo girdAi??jAi?? nei apie protestantizmAi??, nei apie karalienAi?? ElA?bietAi??, ir, pasodinAi?? jA? A? kalAi??jimAi?? prie Ai??v. Kapo, paleido tik jam sumokAi??jus baudAi??. SmagAi??s kapitono nuotykiA? atsiminimai, ai??zTikras ir keistas pasakojimasai???, JokAi??bo laikA? Londone tapo bestseleriu. Kitas nutrAi??ktgalvis anglas, Levanto bendrovAi??s agentas Johnas Sandersonas, susimokAi??jo turkams, kad galAi??tA? A?eiti A? BaA?nyA?iAi??, bet buvo uA?pultas vienuoliA? pranciA?konA?, jA? kunigas ai??zapkaltino mane esant A?ydAi??ai???. Tada turkai jA? suAi??mAi??, bandAi?? atversti A? islamAi?? ir nuvedAi?? pas kadA?, A?is SandersonAi?? apieA?kojo ir paleido ai??i?? kaip krikA?A?ionA?.

FanatiA?ki iA?puoliai ai??i?? ir krikA?A?ioniA?, ir musulmonA? ai??i?? sukAi??lAi?? tokA? smurtAi??, kuris parodAi?? tikrAi??sias iA?liaupsinto OsmanA? pakantumo ribas: papraA?ius ulemams, OsmanA? vietininkas jAi??ga uA?darAi?? pamAi??gtAi?? Rambano sinagogAi??: A?ydams ten buvo uA?drausta melstis ir ji buvo paversta sandAi??liu. Kai pranciA?konai tyliai praplAi??tAi?? savo nuosavybAi?? ant Siono kalno, pasklido gandai, kad jie rausiasi A? MaltAi?? norAi??dami A?sileisti krikA?A?ioniA? kariuomenAi??, ai??i?? juos uA?puolAi?? kadis su minia ir iA?gelbAi??jo tik OsmanA? garnizonas. PortugalAi?? vienuolAi??, krikA?tijusi musulmonus ir smerkusi islamAi??, buvo sudeginta ant lauA?o BaA?nyA?ios kieme5.

1610 m. per Velykas atvyko jaunas anglas, atstovaujantis ne tik naujajam protestantizmui, bet ir naujajam pasauliui.

Georgeai??i??as Sandysas: pirmasis Amerikos anglas

Georgeai??i??as Sandysas, Jorko arkivyskupo sAi??nus ir mokslininkas, A? anglA? kalbAi?? vertAi??s VergilijA?, buvo pasibaisAi??jAi??s JeruzalAi??s apleistumu ai??i?? ai??zdidelAi?? jos dalis virtusi griuvAi??siais, visi seni pastatai nuniokoti, o nauji verti paniekosai???. Sandysas buvo iA? dalies pasibjaurAi??jAi??s, iA? dalies prajuokintas ladino kalba kalbanA?iA? A?ydA? sefardA?, kuriuos matAi?? prie VakarinAi??s sienos: ai??zjA? fantastiA?ki mostai su komiA?ku linksAi??jimu pranoksta visokiAi?? barbarybAi??ai???, ai??i?? ir jam atrodAi??, kad ai??zneA?manoma susilaikyti nesijuokusai???. Dievobaimingasis protestantas buvo dar labiau pasibodAi??jAi??s tuo, kAi?? jis vadino staA?iatikiA? ir katalikA? vulgariu pirkliavimu. Miestas ai??zkadaise buvo A?ventas ir A?lovingas, Dievo pasirinktas savo bAi??stuiai???, bet dabar A?ia telikAi??s ai??zmisterijA? ir stebuklA? teatrasai???.

Per tas Velykas Sandysas buvo pasibaisAi??jAi??s tiek krikA?A?ionimis, tiek musulmonais: jis matAi?? JeruzalAi??s paA?Ai?? soste prie Ai??v. Kapo. Sandysas A?iAi??rAi??jo, kaip tAi??kstanA?iai piligrimA? su kilimAi??liais ir pagalvAi??mis plAi??do A? BaA?nyA?iAi?? praleisti nakties. DidA?jA? penktadienA? jis Ai??jo paskui pranciA?konA? kunigo vedamAi?? procesijAi??, kuri KryA?iaus keliu ant drobulAi??s neA?Ai?? natAi??ralaus dydA?io vaA?kinA? JAi??zaus modelA?, o paskui pritvirtino jA? prie kryA?iaus. TAi??kstanA?iams susispietus A? BaA?nyA?iAi?? ir A?sirengus stovyklAi?? kieme, Sandysas stebAi??jo A?ventosios ugnies apeigas, su ai??zlaukiniais rAi??kavimaisai???, cimbolA? A?vangesiu, ai??zmoterA? A?vilpimuai??? ai??i?? elgesiu, ai??zlabiau tinkanA?iu Bakcho ceremonijomsai???. PasirodA?ius ugniai, maldininkai lakstAi?? aplink ai??zkaip beproA?iai, kaiA?iodami ugnA? prie drabuA?iA?, A?tikinAi??dami nepaA?A?stamus A?mones, kad ji nenudeginsai???.

Vis dAi??lto A?is giesmiA? kAi??rAi??jas buvo aistringas protestantas, garbinantis JeruzalAi?? ne maA?iau kaip katalikai ir staA?iatikiai. SugrA?A?Ai??s prie paA?ios Biblijos pamatA?, jis aistringai meldAi??si prie Kristaus kapo ir kryA?ininkA? karaliA? kapA?. ParvykAi??s namo, savo knygAi?? ai??zPasakojimas apie 1610 m. po Kr. pradAi??tAi?? kelionAi??ai??? dedikavo jaunam Velso princui Karoliui, kurio tAi??vas JokAi??bas I neseniai buvo penkiasdeA?imt keturiems mokslininkams uA?sakAi??s sukurti angliA?kAi?? BiblijAi??, kuri visiems bAi??tA? visiA?kai suprantama. 1611 m. mokslininkai pateikAi?? SankcionuotAi??jA? leidimAi??, kuris, sulydAi??s ankstesnius Williamo Tyndaleai??i??o ir kitA? vertimus, Dievo A?odA? atgaivino tapdamas verstiniu poetiA?kos anglA? kalbos A?edevru. Ai??i Biblija tapo dvasine ir literatAi??rine anglikonizmo A?irdimi. Tai buvo, tariant vieno raA?ytojo A?odA?iais, ai??zBritanijos nacionalinis epasai??? ai??i?? istorija, A?ydus ir JeruzalAi?? A?kAi??lusi A? patA? britA? ir vAi??liau amerikieA?iA? gyvenimo centrAi??.

Sandysas buvo viena iA? jungA?iA? tarp tikrojo miesto ir naujojo pasaulio JeruzalAi??s. 1621 m. jis iA?plaukAi?? A? AmerikAi?? kaip ai??zVirdA?inijos bendrovAi??sai??? iA?dininkas. Per deA?imt gyvenimo DA?eimstaune metA? vadovavo puolimui prieA? A?iabuvius amerikieA?ius algonkvinus ir gana daug jA? nuA?udAi??: protestantai ne maA?iau uA? bet kuriAi?? kitAi?? XVII a. religinAi?? bendruomenAi?? buvo linkAi?? A?udyti aikA?tingus netikAi??lius. Sandysas buvo ne vienintelis tenykA?tis JeruzalAi??s piligrimas ir nuotykiA? ieA?kotojas ai??i?? tuo pat metu VirdA?inijoje buvo Henryai??i??is Timberlakeai??i??as. JA? piligrimystAi?? A? naujAi?? paA?adAi??tAi??jAi?? A?emAi?? ai??i?? AmerikAi?? bent iA? dalies A?kvAi??pAi?? protestantiA?ka dangiA?kosios JeruzalAi??s vizija.

Sandysas, Timberlakeai??i??as ir kiti virdA?inieA?iai buvo konservatyvAi??s anglikonai ai??i?? kaip tik tokie, kokius mAi??go JokAi??bas I ir jo sAi??nus Karolis. TaA?iau karaliai negalAi??jo uA?spausti naujo, ugningo, radikalaus protestantizmo lAi??kesA?iA?: puritonai pripaA?ino pamatinAi?? Biblijos tiesAi??, bet su neatidAi??liotinais mesianistiniais lAi??kesA?iais. TrisdeA?imtmetis karas tarp katalikA? ir protestantA? tik sustiprino nuojautAi??, kad paskutinio teismo diena jau arti. Tai buvo keisti laikai, skatinantys visA? trijA? religijA? A?Ai??lstantA? mistinA? jaudulA?. DaA?nai uA?eidavo nederlius. Europoje A?ienavo giltinAi?? ai??i?? epidemijA?, bado ir religinio karo pavidalu ai??i?? nusineA?dama milijonus aukA?.

TAi??kstanA?iai puritonA?, iA?trAi??kAi?? iA? Karolio I BaA?nyA?ios, Amerikoje kAi??rAi?? naujas kolonijas. Plaukdami per AtlantAi?? ieA?koti religijos laisvAi??s, Biblijoje skaitAi?? apie JeruzalAi?? bei izraelieA?ius ir laikAi?? save iA?rinktAi??ja tauta, palaiminta Dievo statyti naujAi?? SionAi?? Kanaano dykumoje. ai??zTad skelbkime Sione Dievo A?odA?ai???, ai??i?? meldAi??si Williamas Bradfordas, iA?lipAi??s iA? laivo ai??zMayflowerai???. Pirmasis MasaA?usetso Ai??lankos kolonijos gubernatorius Johnas Winthropas tikAi??jo, kad ai??ztarp mAi??sA? yra Izraelio Dievasai??? ir, parafrazuodamas JeremijAi?? bei MatAi??, savo nausAi??dijAi?? vadino ai??zmiestu ant kalvosai???, o AmerikAi?? ai??i?? naujAi??ja Jeruzale. Netrukus atsirado aA?tuoniolika JordanA?, dvylika KanaanA?, trisdeA?imt penki Beteliai ir A?eA?iasdeA?imt A?eA?ios JeruzalAi??s bei Salemai.

Katastrofos baimAi?? ir atpirkimo laukimas didAi??jo kartu: PrancAi??zijAi?? ir AnglijAi?? nuniokojo pilietiniai karai, o tuo pat metu RytA? Europoje kazokai ir plAi??A?ikaujantis etmonas Chmelnickis nuA?udAi?? deA?imtis tAi??kstanA?iA? Lenkijos ir Ukrainos A?ydA?. 1649 m. nukirsdintas Karolis I, o Oliveris Cromwellis, tapAi??s lordu protektoriumi, buvo milenarinis karys, A?sitikinAi??s, kad jo puritonai, kaip ir jA? broliai Naujojoje Anglijoje, yra nauja iA?rinktoji tauta.

ai??zIA? tiesA? jus paA?aukAi?? Dievas, kaip Jis A?aukAi?? JudAi??jAi??, valdyti su Juo ir Jam, ai??i?? sakAi?? jis. ai??i?? JAi??s dar sulauksite PaA?adA? ir PranaA?ysA?iA? iA?sipildymo.ai??? Cromwellis buvo hebrajistas, tikintis, kad Kristus antrAi?? kartAi?? neateis, kol A?ydai nesugrA?A? A? SionAi?? ir neatsivers A? krikA?A?ionybAi??. TodAi??l puritonus galima vadinti pirmaisiais sionistais. Joanna ir Ebenezeris Cartwrightai netgi siAi??lAi??, kad karaliA?kasis laivynas ai??zsavo laivais gabentA? Izraelio sAi??nus ir dukteris A? A?emAi??, paA?adAi??tAi?? jA? protAi??viA? amA?inam Pavelduiai???.

Daug A?ydA? rimtai studijavo kabalAi??, svajodami, kad mesijas jA? Ukrainos tragedijAi?? pavers atpirkimu. OlandA? rabinas Menassehas ben Israelis paraA?Ai?? lordui protektoriui peticijAi??, kurioje pabrAi??A?Ai??, kad Biblija teigia, jog A?ydai turi bAi??ti iA?sibarstAi?? po visus pasaulio kampelius prieA? sugrA?A?dami A? SionAi?? ir sulaukdami antrojo atAi??jimo ai??i?? bet juk jie tebAi??ra iA?tremti iA? Anglijos. Tada Cromwellis suA?aukAi?? specialiAi?? Vaitholo konferencijAi??, ir joje buvo nutarta, kad neteisinga atstumti ai??zA?iAi?? varganAi?? ir niekinamAi?? tautAi?? nuo A?viesos ir palikti jAi?? tarp netikrA? mokytojA?, popieA?ininkA? ir stabmeldA?iA?ai???. Cromwellis leido A?ydams sugrA?A?ti. Po jo mirties buvo atkurta monarchija ir Cromwellio puritoniA?kas mesianizmas neteko galios, bet idAi??ja iA?liko gyva Amerikos kolonijose ir tarp anglA? nonkomformistA?, o paskui, po dviejA? A?imtmeA?iA?, suklestAi??jo per evangelinA? atgimimAi??.

1 Paplito legenda, kad Siuleimanas turAi??jo mintA? sulyginti JeruzalAi?? su A?eme, bet susapnavo, kad jeigu taip padarys, jA? suAi??s liAi??tai, todAi??l jis pastatAi?? LiAi??tA? vartus. Tai pagrA?sta nesusipratimu: jis iA? tikrA?jA? pastatAi?? LiAi??tA? vartus, bet jA? liAi??tai yra 300-ais metA? senesnAi??s sultono Baibarso panteros, paimtos iA? sufijA? chanakos, anksA?iau stovAi??jusios A? A?iaurAi??s vakarus nuo miesto. Siuleimanas panaudojo ir daugiau JeruzalAi??s statiniA? fragmentA?: GrandinAi??s vartA? virA?A? puoA?ia kryA?ininkA? rozetAi??, o latakas yra kryA?ininkA? sarkofagas. Naujosios sienos neapAi??mAi?? Siono kalno. Buvo kalbama, kad Siuleimanas, pasiA?iAi??rAi??jAi??s A? stebuklingAi?? taurAi?? ir pamatAi??s, kad Dovydo kapas liko uA? miesto, taip A?nirA?o, jog architektus nubaudAi?? mirti. Turistiniuose vadovuose nurodoma, kad jA? kapai yra netoli nuo Jafos vartA?, bet tai irgi mitas, ai??i?? tie kapai yra dviejA? Safedo laikA? mokovA?.

2 Ferdinandas, vAi??liau prisiAi??mAi??s JeruzalAi??s karaliaus titulAi??, gal net nusiA?ypsojo, nes A?ios idAi??jos sutapo su jo paties mesianistine kryA?iaus A?ygio vizija: jis taip pat planavo uA?kariauti Ai??ventAi??jA? miestAi??, nuA?ygiavAi??s Ai??iaurAi??s Afrikos pakrante. Per jo organizuotus A?ygius A? MagrebAi??, vadovaujant atkakliam kardinolui, jojanA?iam ant mulo ir mojuojanA?iam sidabriniu kryA?iumi, 1510 m. pavyko uA?imti OranAi??, o paskui TripolA? (dabartinAi??je Libijoje). Ferdinando ir IzabelAi??s vaikaitis imperatorius Karolis V, Ispanijos, didelAi??s dalies naujojo pasaulio ir Burgundijos bei HabsburgA? A?emiA? paveldAi??tojas, perAi??mAi?? seneliA? kryA?iaus A?ygio ambicijAi??, ir jo A?nekos apie A?ygA? A? JeruzalAi?? buvo viena iA? prieA?asA?iA?, kodAi??l Siuleimanas atstatAi?? sienas.

3 Jie turAi??jo parduoti Ai??v. IA?ganytojo vienuolynAi?? pranciA?konams, ir tai buvo tik pradA?ia. 1685 m. nuskurdAi?? gruzinai prarado savo bAi??stinAi??, KryA?iaus vienuolynAi??, kur neva buvo gauta mediena JAi??zaus kryA?iui, ai??i?? jis atiteko staA?iatikiams. 1187 m. A?lugus kryA?ininkA? Jeruzalei, Gruzijos karalienAi?? Tamara puoA?ti vienuolyno nusiuntAi?? savo atstovAi?? Ai??otAi?? RustavelA?, nacionalinio epo ai??zKarA?ygys tigro kailiuai??? autoriA?: jis ten tikriausiai palaidotas, freskoje nutapytas jo portretas. TaA?iau 2004 m. A?ilabarzdA?io Rustavelio su mantija ir aukA?ta kepure portretas buvo nuniokotas kaip tik Gruzijos prezidentui Michailui SaakaA?viliui atvykus su oficialiu vizitu jo apA?iAi??rAi??ti. Ai??tarimai krito ant rusA? staA?iatikiA?, bet nieko nebuvo A?rodyta. Serbai savo paskutinA? vienuolynAi?? XVII a. perleido broliams graikams. Maronitai vis dar laiko vienuolynAi?? prie Jafos vartA?, nors gruzinai, maronitai ir serbai seniai nebeteko savo dalies BaA?nyA?ioje.

4 Ir A?ydai, ir krikA?A?ionys buvo apimti apokaliptiniA? lAi??kesA?iA?. 1523 m. jaunas neAi??A?auga A?ydas Davidas Reuveni JeruzalAi??je sukAi??lAi?? sAi??myA?A?, pasiskelbAi??s arabA? kunigaikA?A?iu, vedanA?iu DeA?imt genA?iA? atgal A? SionAi??, bet musulmonas kadis pasigailAi??jo jo, kaip pamiA?Ai??lio, tada jis nuplaukAi?? A? RomAi?? ir ten buvo priimtas popieA?iaus, bet galiausiai krikA?A?ionija pasirodAi?? maA?iau tolerantiA?ka negu islamas, ir ketvirtojo deA?imtmeA?io pradA?ioje jis mirAi?? Ispanijos kalAi??jime. 1534 m. anabaptistai, radikali protestantA? sekta, uA?valdAi?? Vokietijos miestAi?? MiunsterA? ir paskelbAi?? jA? NaujAi??ja Jeruzale. JA? vadovas Jonas Leidenietis, nesantuokinis siuvAi??jo pameistrys, pasiskelbAi?? JeruzalAi??s karaliumi, karaliaus Dovydo A?pAi??diniu. Po pusantrA? metA? A?is naujasis Sionas buvo uA?imtas ir anabaptistA? lyderiai nubausti mirti.

5 Ai??ie lauA?ai su A?moniA? kAi??nais BaA?nyA?ios kieme nebuvo retenybAi??. 1557 m. sicilietis vienuolis Juniperis du kartus A?siverA?Ai?? A? AksAi??, galiausiai jA? nuA?udAi?? pats kadis, o paskui prie BaA?nyA?ios sudegino. Ispanas pranciA?konas smerkAi?? islamAi?? paA?ioje al Aksoje ir buvo nukirsdintas Ai??ventyklos kalne bei uA?mestas ant dar vieno lauA?o. Bet, kaip parodAi?? Reuveni atvejis, ne visada viskas baigdavosi mirtimi, o Europos krikA?A?ionybAi?? nebuvo civilizuotesnAi??: XVI a. Anglijoje sudeginta beveik 400 eretikA?.