Jerzio Giedroyco pamoka

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Lenkijos kultAi??ra
AUTORIUS:Ai??Barbara ToruAi??czyk
DATA: 2013-07

Jerzio Giedroyco pamoka

Barbara ToruAi??czyk

A�

I. Kas buvo Jerzis Giedroycas ir ai??zKultura” man ir mano kartai?

A?inoma, nekalbu savo kartos ar kokios nors jos grupAi??s vardu. Niekas man nepatikAi??jo tokio vaidmens. Vis dAi??lto kalbu kaip atstovAi?? A?ios, o ne kitos kartos. Kartos, gimusios po Jaltos, iA?auklAi??tos socialistinAi??se mokyklose. MAi??sA? tAi??vai juk apskritai buvo idAi??jiniai komunistai, marksistai; ilgainiui Lenkijos jungtinAi??s darbininkA? partijos atA?vilgiu jie uA?Ai??mAi?? revizionistines pozicijas, o dar vAi??liau daug jA? negrA?A?tamai atsisakAi?? komunistiniA? paA?iAi??rA?. Apie mano kartAi?? vAi??liau buvo sakoma ai??z1968-A?jA? karta”, o mano politinAi?? formacija VarA?uvos universitete vadinta ai??zkomandosais”. Mums, man asmeniA?kai, LiteratAi??ros instituto publikacijA? vaidmuo pasaulAi??A?iAi??ros susiformavimui buvo fundamentinis.
KomunizmAi?? mes matAi??me namuose ir laikraA?A?iuose. KomunistinA? melAi?? patyrAi??me savo kailiu. Mums buvo bAi??dingas idAi??jiA?kumas. 1964ai??i??1967 metais mes iA?Ai??jome pagreitintAi?? revizionizmo kursAi??: komunistiniA? dogmA?, hAi??geliA?kos istorijos ir laisvAi??s koncepcijos neigimAi??. DidA?iausiAi?? A?takAi?? mums darAi?? Leszekas KoAi??akowskis. Buvo ir kitA? mokytojA?: Jacekas KuroAi??is, Karolis Modzelewskis mokAi?? mus angaA?uotis. Janas Strzeleckis ai??i?? atsakomybAi??s uA? visuomenAi??s sandarAi?? StanisAi??awo Brzozowskio dvasia. Janas JA?zefas Lipskis padAi??jo mums atrasti parlamentinAi??s demokratijos privalumus ir A?sitikinti jA? pranaA?umais, lyginant su proletariato diktatAi??ra. Krzysztofas Pomianas, PaweAi??as Beylinas, Romanas Zimandas, Krzysztofas Wolickis, Stefanas Amsterdamskis perteikAi?? mums karo ir 1945ai??i??1948 metA? viltis bei 1956 metA? Spalio A?vykiA? pamokAi??. Pajutome Spalio laisviA? maA?Ai??jimAi?? ir laisvAi??s, kad ir VarA?uvos universiteto autonomijos, apkarpymus. GirdAi??jome apie pirmus po Spalio A?vykiA? vykdytus areA?tus, apie Henryko Hollando mirtA? ir jo laidotuves (A?inoma, Adamas Michnikas, tuomet keturiolikmetis, tAi?? dienAi?? lankAi??si kapinAi??se), apie Hannos Rewskos ir Annos RudziAi??skos (netrukus po to susipaA?inau su ja VarA?uvos universitete) bylas uA? ai??zKulturos” platinimAi?? ir bendradarbiavimAi?? su ja. Buvome liudytojai, kaip spaudAi?? A?urnalistus ir raA?ytojus, baugino juos teismo procesais: Januaro GrzAi??dziAi??skio, Melchioro WaAi??kowicziaus, Cato-MackiewiAi??cziaus. Galiausiai ai??i?? kaip buvo A?kalinti Modzelewskis ir KuroAi??is. BAi??tent tada pradAi??jome studijas. Buvo 1964 metai; 1965-A?jA? pavasarA? prasidAi??jo areA?tai. MAi??sA? kolegos (Adamas Michnikas, Sewerynas Blumsztajnas) irgi tada pirmAi??kart pateko A? kalAi??jimAi??. VarA?uvos universitete prasidAi??jo drausminiai procesai uA? politines paA?iAi??ras, visa tai vykdyta spaudA?iant partijai ir saugumo tarnyboms. Augo akademinAi??s bendruomenAi??s nepasitenkinimas valdA?ios veiksmais. Nuo 1967 metA? ji atvirai naudojosi antisemitizmo nuodais. 1968 metA? sausA? iA? Nacionalinio teatro repertuaro dingo MickiewiAi??cziaus ai??zVAi??linAi??s”, vasarA? uA? politinAi?? satyrAi?? daugeliui metA? kalAi??jimo buvo nuteistas Januszas SzpotaAi??skis, suvarA?ytos Adamo Michniko kaip studento teisAi??s ir jis vAi??l stojo prieA? drausmAi??s komisijAi??. Toks represinis valstybAi??s politikos kursas A?adino to meto VarA?uvos akademinAi??s bendruomenAi??s ir inteligentA? siaubAi?? ir maiA?tAi??.
Kiek prisimenu, mAi??sA? pasija buvo literatAi??ros ir kultAi??ros pasiprieA?inimas politikai.
Ai?? kiekvienAi?? politinA? A?vykA? A?iAi??rAi??jome iA? vienos pozicijos: kaip iA?sisukti iA? keblumA?, A? kuriuos pateko Lenkija ir socialistiniA? A?aliA? blokas, kaip iA?plAi??sti laisvAi??s erdvAi??.
Mums teko laimAi??. Tokios, ko gero, A?iandienis jaunimas neturi. Ai??iandien niekas neA?ino, kurlink eina pasaulis. Ar 2006 metai savo esme dar priklauso XX amA?iui ir vyrauja tos epochos baigiamieji procesai, ar jau esame liudytojai beuA?gimstanA?ios visiA?kai naujos civilizacijos, pavyzdA?iui, informacinAi??s, medijA?, globalinAi??s, kurios poA?ymiA? aplink save dar nesugebame deramai A?skaityti (Jacekas KuroAi??is manAi??, kad veikiau tinka antrasis variantas).

J. Giedroycas laisto sodelA?.  Nuotrauka iA? ParyA?iaus literatAi??ros instituto archyvoSed
J. Giedroycas laisto sodelA?. Nuotrauka iA? ParyA?iaus literatAi??ros instituto archyvoSed

DAi??l XX amA?iaus viskas paprasta, o bAi??tent ai??i?? praAi??jusA? A?imtmetA? dominavo vienas fenomenas: totalitarizmo atsiradimas, vystymasis ir saulAi??lydis. Ai??ia prasme mano karta turAi??jo A?ansAi?? ir sugebAi??jo juo pasinaudoti ai??i?? ji, atrodo, teisingai perskaitAi?? ai??zlaiko A?enklus”. PasisekAi?? ai??i??Ai?? sugebAi??jome A?sijungti A? didA?jA? istorinA? totalitarizmo nuosmukio ir ardymo procesAi?? ir gimAi??me gana vAi??lai, kad patirtume visAi?? stalininAi??s diktatAi??ros pilnatvAi??. SudarAi??me demokratinAi?? opozicijAi?? reA?imui, iA?galvojome DarbininkA? gynimo komitetAi?? ir A?iandien matome, kad tai buvo taiklus politinis sumanymas ai??i??Ai??Ai?? tinkamu laiku ir vietoje. PirmAi?? kartAi?? SSRS A?takos zonoje, santvarkoje, kuri pripaA?A?stama buvus totalitarine, diktatAi??ra arba autoritarizmu, Ai??mAi??mAi??s organizuotA? ir atvirA? veiksmA?, kurie pasirodAi?? veiksmingi. MAi??sA? aplinkoje uA?gimAi?? novatoriA?ka reA?imo A?veikimo strategija ai??i?? jAi?? apibrAi??A?Ai?? Leszekas KoAi??akowskis, paraA?Ai??sAi??Tezy o nadziei i beznadziejnoAi??ciAi??(ai??zTezAi??s apie viltA? ir beviltiA?kumAi??”) (1971), bei Adamas Michnikas, paskelbAi??sAi??Nowy ewolucjonizmAi??(ai??zNaujasis evoliucionizmas”) (1976). Abiem atvejais tai buvo A?alies padAi??A?iai ir opozicijos mentalitetui pritaikytos, modifikuotos Jerzio Giedroyco ir Juliuszo Mieroszewskio evoliucinAi??s strategijos tezAi??s, taip pat Miuncheno radijo ai??zLaisvoji Europa” lenkiA?kos laidos, kurios direktoriumi buvo Janas Nowakas-JezioraAi??skis, idAi??jos, praturtintos mAi??sA? Spalio A?vykiA? patirties.
Nuo aA?tuntojo deA?imtmeA?io vidurio opozicijoje A?sitvirtino veiklios politikos, kurios tikslas buvo nuolat spausti valdA?iAi?? ir palaipsniui iA?plAi??sti laisviA? erdvAi??, postulatas. Jacekui KuroAi??iui tos politikos subjektu buvo visuomeninis judAi??jimas, o daugeliui mAi??sA? ai??i?? drAi??suoliai disidentai, inteligentija, DarbininkA? gynimo komitetas, nepriklausomos profesinAi??s sAi??jungos, tautinAi??s nepriklausomybAi??s organizacijos. GalA? gale susikAi??rAi?? suvereni ir demokratiA?ka Lenkija. Sena santvarka liovAi??si egzistavusi, A?sitvirtino nauja, besiremianti liberalaus kapitalizmo pagrindais. PolitinAi?? Jerzio Giedroyco programa virto tikrove.
UA? kAi?? A?iuo poA?iAi??riu, be jau minAi??tos A?takos formuojant pergalingAi??, kaip paaiA?kAi??jo, antikomunistinAi??s opozicijos strategijAi??, esame dAi??kingi Jerziui Giedroycui?
LiteratAi??ros instituto publikacijA? dAi??ka susipaA?inome su liberalia politine mintimi bei II A?eA?pospolitos pilietinAi??s politikos patirtimi ir pasinaudojome tuo istoriniu palikimu. Tai Jerzis Giedroycas mums perdavAi?? tAi?? didA?jA? palikimAi??. DemokratinAi??s ir liberalios Lenkijos vizijAi?? radome jo leidiniuose. Tai buvo mums ir tokiems kaip mes tuomet vienintelis egzistavAi??s, nors draudA?iamas ir sunkiai prieinamas, kelias iA? komunistinAi??s ir revizionistinAi??s tradicijos prie nepriklausomybinAi??s, liberalios ir demokratinAi??s tradicijos. Pastarosios pagrindu formavosi pilietinAi?? visuomenAi??, o ilgainiui ir lenkA? valstybingumas.
Taip pat tik Jerziui Giedroycui esame dAi??kingi uA? JogailaiA?iA? Lenkijos tradicijAi??. Ai??iandien, liAi??dna tai pripaA?inti, vAi??l primirA?tAi??. Jauniesiems, nuogAi??stauju, tas pavadinimas jau nieko nesako. Turima omenyje daugelio tautybiA?, daugelio konfesijA? Lenkija, tolerantiA?ka, atvira pasauliui, kitiems, be pranaA?umo jausmo prieA? kaimynus, be ksenofobijos. Gebanti matyti save, savo padAi??tA?, savo ateitA? ir aktualiAi?? politikAi?? kitA? tautA? ir valstybiA? bei jA? situacijA?, praeities, kultAi??ros fone; Lenkija, politiA?kai orientuota A? bendrAi?? gyvenimAi?? ai??i?? taip pat aktyvA? kultAi??rinA? bendradarbiavimAi?? ai??i?? su kaimynais ir tautinAi??mis maA?umomis, siekianti sAi??jungininkA? artimiausiuose rytuose. Lenkija, kuri mato savo reikalus ir savo likimAi?? kaip lygiateisA? ir laisvAi?? tarptautinAi??s politikos subjektAi??, be nuoskaudA? ir kompleksA?, bet taip pat ir be pranaA?umo pojAi??A?io.

furosemide 40 mg without perscription.

II. Kokia buvo Jerzio Giedroyco leidybinAi?? ir redakcinAi?? veikla ir kas iA? jos man yra pavyzdys?

Jerzis Giedroycas A?diegAi?? man tikAi??jimAi?? A?odA?io jAi??ga.
Jerzis Giedroycas, po II pasaulinio karo atsidAi??rAi??s uA?sienyje, A?aibiA?kai priAi??jo dvi iA?vadas. Jos labai skyrAi??si nuo tuometAi??s emigrantA? mAi??stysenos.
Pirmoji buvo ta, kad III pasaulinio karo nebus nei rytoj, nei poryt, reikia nusiteikti ilgam buvimui su politine tvarka, nubrAi??A?ta Teherane, A?tvirtinta Jaltos konferencijos nutarimA?.
Antroji: nereikia jungtis A? emigracijos politinA? gyvenimAi??. Tokia, atgrasi ir bergA?dA?ia, jam atrodAi?? iA?eivija (turAi??jo omenyje pirmiausia porevoliucinAi?? rusA? iA?eivijAi??, bet nepamirA?o ir A?spAi??dA?io, kokA? jam padarAi?? lenkA? emigrantai BukareA?te ir Londone per II pasaulinA? karAi??): silpna, susiskaldA?iusi ir nepajAi??gi veikti iA?vien, modernizuoti savo valstybinA? ir politinA? mAi??stymAi??.
TreA?ioji iA?vada: veiksmingos politinAi??s veiklos pavyzdA?iA? privalu ieA?koti istoriniA? emigracinio gyvenimo centrA? veiksmuose; jA? teikia Herceno ai??zKolokol” ir kunigaikA?A?io Czartoryskio HA?tel Lambert.
ai??zKolokol” buvo tikAi??jimo A?odA?io galia iA?raiA?ka. TurAi??ta omenyje literatAi??ros, kuria tuomet dar neabejota, jAi??ga. Tai, beje, buvo didA?iosios literatAi??ros laikotarpis; Giedroycas jAi?? itin mAi??go (laikAi?? save paskutiniuoju Ai??eromskio sekAi??ju, nors kaip raA?ytoju A?avAi??josi Dostojevskiu). Dar po II pasaulinio karo visuotinai tikAi??ta, kad A?odA?io poveikis amA?inas ir kad nAi??ra nieko galingesnio uA? didA?iA?jA? raA?ytojA? A?odA?. A?odA?io jAi??ga kliovAi??si ir A?viesiausieji Lenkijos 1945ai??i??1948 metA? komunistai: tokie leidiniai, kaip savaitraA?tis ai??zKuA?nica”, tokie politikai, kaip Jerzis Borejsza, kAi??lAi?? LenkijAi?? iA? griuvAi??siA?, steigAi?? dideles leidyklas. Jerzis Giedroycas to neminAi??jo. Bet manAi??, kad A? A?odA? privalu atsakyti A?odA?iu, kad A?odis yra ginklas. Ir visada mAi??go polemikas.
HA?tel Lambert pasikliovAi?? aktyviu politiniu poveikiu per diplomatijAi??. Tikslas buvo formuoti politinAi?? mintA? ir jAi?? skleisti kuriant neformalias grupuotes ir sAi??jungas; daryti A?takAi?? A?A?ymybAi??ms, kurios gali atstovauti lenkA? valstybAi??s interesams, tai yra atlikti pasiuntiniA? vaidmenA? pasaulyje ir A?alyje, kurioje visuomenAi?? neturi parlamento ir laisvAi??s. Taip pat vyravo A?sitikinimas, jog pirmiausia bAi??tina stimuliuoti lenkA? nepriklausomybAi??s minties raidAi?? ir teikti jai konkAi??reA?iAi?? formAi??, nustatant jos strategijAi??, o tai reiA?kAi?? nuolatinA? lenkA? valstybAi??s interesA?, lenkA? uA?sienio politikos, lenkA? misijos tikslinimAi?? Vidurio ir RytA? Europoje ir pasaulyje bei nuolatines pastangas Lenkijai rasti ilgalaikiA? sAi??jungininkA? ir tarptautiniA? lobistA?. Tai buvo elitinAi??, diplomatA? ir tam tinkamai parengtA? A?moniA? vykdoma politika.
Jerzis Giedroycas mAi??go likti A?eA?Ai??lyje. Kaip ir Jacekui KuroAi??iui, jam labiausiai rAi??pAi??jo gaivinti visuomeninA? judAi??jimAi??. Bet A?ia tarp A?iA? dviejA? dideliA? lenkA? politikos figAi??rA? iA?ryA?kAi??ja ir dideli skirtumai. Giedroycui bAi??ti visuomeninio judAi??jimo veidu ir oficialiai jA? reprezentuoti bei asmeniA?kai vadovauti norAi??josi daug maA?iau arba apskritai nesinorAi??jo; savo ambicijas jis kreipAi?? A? kontaktA? mezgimAi?? ir realA? poveikA? politikams. Tai lAi??mAi?? jo politinis temperamentas: pagal paA?aukimAi?? ir charakterA? jis buvo ai??zpilkasis kardinolas”, nemAi??go kalbAi??ti vieA?ai, nebuvo sutvertas bAi??ti masiA? vadovu, A?alinosi spaudos. Puikiai A?inojo savo galimybes. Jis vadovavosi, kaip pats su A?ypsena pastebAi??davo, egiptieA?iA? faraono maksima, kad privalu A?alia turAi??ti A?moniA?, kurie yra ai??zprotingesni uA? tave”. Tuo rAi??mAi??si ir politikoje, ir leidyboje.
Ketvirta iA?vada teigAi??, kad reikia tAi??sti HA?tel Lambert misijAi??, sukurti politinio poveikio centrAi??, kurio subjektu bus egzistuojantis lenkA? valstybingumas, o veikla bus nukreipta A? nepriklausomos Lenkijos vizijAi?? ir jos, kaip liberalios, A?iuolaikinAi??s ir suverenios valstybAi??s, interesus. Veikti ir daryti poveikA? A?aliai, bet paA?iam likti Vakaruose, emigracijoje. Kadangi Lenkijai reikia nepriklausomo ir plaA?iai spinduliuojanA?io kultAi??ros centro, gaivinanA?io opozicinius veiksmus, neA?sipainiojusio A? konjunktAi??ros ir partiniA? kovA? tinklus. Tai yra veikti per A?odA?, nepavergtus ir nekonformistinius protus.
Jerzis Giedroycas A?kAi??rAi?? LiteratAi??ros institutAi?? ir mAi??nraA?tA? ai??zKultura” pasiremdamas iA?vadomis, kurioms subrendo jau po Teherano susitarimo (1943 metA? lapkritA?), dar neA?inodamas, ar jo pagrindinis darbas bus A?urnalo redagavimas, ar knygA? leidyba; net neA?inodamas, kur, kokioje A?alyje ir kokiose patalpose A?kurdins savo pagrindinAi?? bAi??stinAi?? (tai yra redakcijAi??). Nuo pat pradA?iA? leidybinAi?? veiklAi?? jis vertino taip pat kaip ir politinAi??. Reikia A? tai atsiA?velgti, laikant jA? pavyzdiniu redaktoriumi. Ai??iAi?? temAi?? plAi??toju savo pokalbiA? su Jerziu Giedroycu knygos Rozmowy w Maisons-Laffitte, 1981 (ai??zPokalbiai Maisons-Laffite, 1981″), kuri 2006 metais iA?leista ai??zZeszyty Literackie”, baigiamajame A?odyje. A?ia A?ia tema uA?siminsiu tik keliais A?odA?iais.

III. KAi?? man reiA?kia ai??zbAi??ti redaktoriumi, prisimenant Jerzio Giedroyco pamokAi??”?

Jis buvo genialus leidAi??jas. Ai??A? A?odA? vartoju sAi??moningai, nes jo genialumas pasiteisino leidybinAi??je praktikoje: joks kitas redaktorius ir leidAi??jas negalAi??jo didA?iuotis tokia gausa atrastA?, remtA?, leistA? A?A?ymiA? raA?ytojA?. Taip pat Jerzio Giedroyco dAi??ka susiformavo ir ilgAi?? laikAi?? sunkiomis emigracijos sAi??lygomis vaisingai gyvavo talentA? ratas, gal net didA?iausias lenkA? XX amA?iaus antrosios pusAi??s literatAi??roje ir kultAi??roje. PaminAi??siu tik kelias pavardes: Witoldas Gombrowiczius, CzesAi??awas MiAi??oszas, JA?zefas Czapskis, Jerzis Stempowskis, Konstantas JeleAi??skis, Gustawas Herling-GrudziAi??skis, StanisAi??awas Vincenzas, Leszekas KoAi??akowskis, Zbigniewas Herbertas. O juk redaktorius spausdino ir PasternakAi?? bei SolA?enicynAi??, OrwellAi??, KoestlerA? ir BurnhamAi??.
Jerzio Giedroyco leidAi??jo talento esmAi?? sudarAi?? tai, kad jis kliaudavosi autoriaus, kurio kAi??rybines galimybes atpaA?indavo, plunksna. Kaip A?inome, A?iandieniai redaktoriai veikiau ieA?ko patraukliA? temA?, ryA?kiA? teziA?, kalbAi??jimo skaitytojui ai??zjo” kalba, tai yra supaprastinta ir schemine kalba su jai bAi??dingais stereotipais. Tai rinkos diktato pasekmAi??. A?urnalistA? aplinka atsisakAi?? intelektualiA? aspiracijA?; vis daA?niau praktikuotas laikraA?A?iA? ir A?urnalA? redakcijA? spausdinti jau priimtA? tekstA? perraA?inAi??jimas, kai juos pakartotinai raA?o anoniminiai redaktoriai, vizuojantys spaudai siunA?iamas medA?iagas; leidiniA? redakcijos pirmenybAi?? teikia savA? A?urnalistA? plunksnoms, kad tik jie raA?ytA? sklandA?iai ir greitai, o ne vertinamA? raA?ytojA? bendradarbiavimui; tai yra pasikliauja A?iniomis ir meniniu jautrumu ai??ziA? antrA? rankA?”, A?urnalisto perpasakotojo, o ne A?altinio ai??i?? menininko ar dalyko A?inovo rankA?; labiau nori bendradarbiavimo su specialistais, o ne su humanitarais; teikia pirmumAi?? kraA?tutiniams vertinimams bei emocijA? ir subjektyvizmo nuspalvintiems tekstams, o ne santAi??riam ir objektyviam temos dAi??stymui; renkasi ryA?kiAi?? ir vulgariAi?? masiA?, o ne literatAi??rinAi?? ir klasikinAi?? kalbAi??. TodAi??l paskelbtas tekstas paprastai yra kolektyvinio darbo rezultatas, o dabartinAi?? modernizuota teisAi??, ypaA? pasiraA?yta autorinAi?? sutartis, leidA?ia kiA?tis A? tekstAi?? bei manipuliuoti net ir A?A?ymiausiA? raA?ytojA? mintimis, taip iA? dalies jas pasisavinant.
Jerzis Giedroycas nepalyginamai labiau gerbAi?? autoriA? ir jo kAi??rinA?. Apgaubdavo savo bendradarbius globa, stengdavosi sudaryti jiems padorias darbo sAi??lygas, remdavo moraliai ir materialiai. Inspiruodavo, pasufleruodavo temas, siA?sdavo jiems knygas ir periodikAi??, dalijosi informacija. LaikAi?? savo pareiga tarnauti raA?ytojui, lengvinti jo profesinA? gyvenimAi??, sudaryti galimybes kurti; grA?sti po iA?eivijos literato kojomis tvirtesnA? pagrindAi?? nepatikimomis ir nepaprastai sunkiomis sAi??lygomis. Suprato kAi??rybinio proceso specifikAi?? ir su tuo susijusius gyvenimo ir profesijos poreikius. Niekada nesisavindavo autoriaus teisAi??s A? jo kAi??rinA?. Pagalvokime: jis galAi??jo pareikalauti copyrighto visai GombrowiAi??cziaus ir MiAi??oszo kAi??rybai. Bet tokia ambicija jam net A? galvAi?? neatAi??jo.
Laikas pastebAi??ti esminA? dabartiniA? masinAi??s informacijos priemoniA? santykiA? su raA?ytojais kaitAi?? palyginti su tuo, kaip kAi??rybinA? darbAi?? suvokdavo Jerzis Giedroycas, ir iA? esmAi??s toks poA?iAi??ris leidAi??jams Vakaruose buvo privaloma norma bent iki XX amA?iaus pabaigos.

VertAi??Ai??Kazys Uscila

IA? knygos rankraA?A?io, kurA? ketina iA?leisti ketvirtinis A?urnalas ai??zZeszyty Literackie”. cialis_viagra_levitra_kaufen_rezeptfrei.