Jerzy Giedroyc: ai??zJauA?iuosi ir lietuvisai???

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Lietuvos-Lenkijos santykiai
AUTORIUS:Ai??Edita DegutienAi??
DATA: 2013-09

Jerzy Giedroyc: ai??zJauA?iuosi ir lietuvisai???

Edita DegutienAi??

SovietinAi??je Lietuvoje mAi??sA? visuomenAi?? maA?ai teA?inojo apie JerzA? GiedroycAi??, jo nuveiktus net Europos mastu labai reikA?mingus darbus. Tad kai daugiau kaip prieA? dvideA?imt metA? pradAi??jau VarA?uvoje dirbti Lietuvos korespondente, buvau maloniai nustebinta A?iAi?? pavardAi?? nuolat girdAi??dama tiek Lenkijos A?iniasklaidoje, tiek politikA?, intelektualA? susitikimuose. Juk Jerzis Giedroycas ai??i?? tai, be jokios abejonAi??s, lietuviA?kA? A?aknA? Jurgis Giedraitis, o lenkai kalba apie jA? su didA?iule pagarba, ai??i?? stebAi??jausi anuomet. Ai??is faktas iA?ties atrodAi?? neA?tikAi??tinas, nes Lietuvai vos atkAi??rus nepriklausomybAi?? iA? daugelio Lenkijos organizacijA?, net kai kuriA? partijA? sklido begalAi??s pretenzijA?, reikalavimA?, apskritai nepakantumo mAi??sA? tautai. Na o iA? lietuviA? didikA? kilAi??s Jerzis Giedroycas buvo kaimyninAi??je A?alyje laikomas nepaprastu autoritetu, jA? vadindavo tiesiog Redaktoriumi arba KunigaikA?A?iu (bAi??tinai raA?ant didA?iosiomis raidAi??mis), ir visi iA?kart A?inodavo, apie kAi?? kalbama, nors kunigaikA?A?iA? palikuoniA? Lenkijoje daug. Be paliovos buvo cituojamos jo mintys, poA?iAi??riai, ir itin krito A? akis, jog A? jas beveik visuomet buvo atsiA?velgiama. LenkA? spauda raA?Ai??: ai??zJ. Giedroycas ai??i?? tai iA?tisa institucija, tiek Lenkijos, tiek Europos XX amA?iaus istorijoje atlikusi labai svarbA? vaidmenA?. Lenkija gyvena pasaulyje, kurA? suprojektavo bAi??tent Giedroycasai???.

Skaitant gausius interviu su juo, stulbino A?io jau senyvo A?mogaus A?A?valgumas, iA?mintis ir ypaA? tai, kaip jis puikiai orientavosi ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos reikaluose. Sunku buvo patikAi??ti, kad didA?iAi??jAi?? gyvenimo dalA? Giedroycas praleido toli uA?sienyje, ilgiausiai gyveno PrancAi??zijoje, Maisons-Laffitte prie ParyA?iaus, retai iA? ten kur nors iA?vykdamas, o Lenkijoje nesilankAi?? nAi?? karto nuo 1939 metA?, A? LietuvAi?? apskritai niekad nebuvo atvaA?iavAi??s. Ir vis dAi??lto jis buvo pripaA?A?stamas ai??zpolitiniu barometruai???, nes toliaregiA?kai numatydavo pasaulio pokyA?ius, Lenkijos vidaus A?vykius ir net Lietuvai galimas grAi??smes.

Mums, lietuviams, ypaA? svarbu tai, kad A?is iA?kilus asmuo nepaprastai daug dAi??mesio skyrAi?? Lenkijos ir Lietuvos santykiams, pabrAi??A?damas, kad Lenkija privalo bAi??ti suinteresuota mAi??sA? tautA? santarve ir kad ji bus taip reikA?minga Europai, Amerikai, kaip sugebAi??s graA?iai sutarti su Lietuva, o ir su kitais RytA? kaimynais.

Ai??Kai vis daA?niau lenkA? A?iniasklaidoje iA?girsdavau itin palankius Giedroyco A?odA?ius apie mAi??sA? A?alA? ir kaip jis gina jAi?? nuo antilietuviA?kA? pasisakymA?, buvo sunku patikAi??ti, jog A?itaip ryA?tingai mus uA?taria A?mogus, kuris kalba lenkiA?kai, laiko save lenku, o gyvena bendraudamas daugiausia su lenkA? emigrantais.

PraAi??jusio amA?iaus paskutiniojo deA?imtmeA?io pradA?ioje Jerzis Giedroycas drAi??siai sakAi??: ai??zReikia nugalAi??ti resentimentus bei tarpusavio nesutarimus, dAi??l istoriniA? A?vykiA? susiklosA?iusiAi?? neapykantAi?? tarp lenkA? ir ukrainieA?iA?, lenkA? ir lietuviA? ir bAi??tinai atsisakyti Lvovo ir Vilniaus, nors ir kaip tai nemalonu tiems, kurie ten gimAi??. Atsisakyti vardan paA?ios Lenkijos gerovAi??s, vardan ateities. Nevalia reikA?ti pretenzijA? Lietuvai, Ukrainaiai???.

Kai 1990 metA? pavasarA? Vilniuje buvo ruoA?iama nepriklausomybAi??s deklaracija, Giedroycas paraA?Ai?? laiA?kAi?? A? VarA?uvAi?? tuomet labai A?takingam PilieA?iA? parlamentiniam klubui. ai??zKreipiuosi A? Seimo ir Senato deputatus, praA?ydamas padaryti viskAi??, kad Lenkija viena pirmA?jA? pripaA?intA? tAi?? aktAi??. Broliams lietuviams ir lenkams Lietuvoje esame skolingi, privalom pripaA?inti jA? A?alies nepriklausomybAi?? vardan mAi??sA? paA?iA? laisvAi??sai???, teigiama tame laiA?ke. TaA?iau Lenkija vis dAi??lto delsAi??.

Jerzis Giedroycas ne kartAi?? tvirtai ir aiA?kiai akcentavo: ai??zSugrA?A?imo A? praeitA? nAi??ra ir negali bAi??ti. Mes turime susitaikyti su mintimi, jog kresai, ir Vilnius, Lvovas, nebepriklausys Lenkijai. BAi??tinas susitaikymas su lietuviais, ukrainieA?iais, baltarusiais, nes be jo mAi??sA? paA?iA? egzistavimui ilgainiui iA?kiltA? pavojusai???.

DidA?ioji lenkA? iA?eivijos Vakaruose dalis A? tokias Jerzio Giedroyco nuostatas A?iAi??rAi??jo kaip A? Lenkijos interesA? iA?davystAi??. KresieA?iams bei jiems prijauA?iantiems Vilniaus ir Lvovo atsisakymas reiA?kAi?? jA? svajoniA?, idealA? iA?siA?adAi??jimAi??. ai??zEmigracinAi?? visuomenAi?? nesuvokAi?? arba nenorAi??jo suvokti, kad siekis atgauti A?emes ai??zRytA? kresuoseai??? potencialius Lenkijos valstybAi??s sAi??jungininkus pavers jos prieA?ais. A?inant tokA? ne tik iA?eivijos, bet ir dalies Lenkijos pilieA?iA? poA?iAi??rA?, neA?manoma nesistebAi??ti Giedroyco drAi??sa. Jam bAi??dingas iA?ties lietuviA?kas atkaklumas ir uA?sispyrimas ai??i?? dorybAi??s, kuriA?, deja, daA?nai stinga lenkams, juk mes nemAi??gstam ai??zplaukti prieA? srovAi??ai???. Ai??iuo poA?iAi??riu J. Giedroycas ai??i?? unikalusai???ai??s ai??i?? raA?Ai?? lenkA? spauda.

Nors jaunystAi??je A?is lenkA? A?viesuolis A?avAi??josi JA?zefo PiAi??sudskio idAi??jomis, vAi??liau Ai??mAi?? labai kritiA?kai jas vertinti. Anot A?inomos kaimyninAi??s A?alies publicistAi??s Annos StroAi??skos, PiAi??sudskio ir Giedroyco koncepcijA? skirtumai ai??i?? akivaizdAi??s. ai??zMarA?alo PiAi??sudskio idAi??ja, nors netiesiogiai, bet su aiA?kiai juntama potekste visuomet buvo grindA?iama Lietuvos sugrA?A?imu A? Lenkijos sudAi??tA?, A?inoma, be aneksijA? ir be konkreA?ios unijos, taA?iau vis tikintis, jog kada nors Lietuva vAi??l bus bendroje valstybAi??je, kur uA?gis ir Vilniaus klausimas, o J. Giedroycas iA? toli vengAi?? tA? lenko A?irdA?iai mielA? pojogailiA?kA? vizijA?. Jo politinAi?? vizija buvo aiA?ki: Lietuva ai??i?? tai savarankiA?ka valstybAi??, o ne Lenkijos ai??zpriedAi??lisai???. Labai kritiA?kai jis vertino Lenkijos valdA?ios politikAi?? Vilniaus kraA?to atA?vilgiuai???ai??s ai??i?? teigAi?? StroAi??ska.

Jerzis Giedroycas ne kartAi?? yra pabrAi??A?Ai??s, kad be paliovos skleidA?iant mintA?, jog Lietuvos lenkai yra lietuviA? diskriminuojami, jog jie ten antrarAi??A?iai A?monAi??s, neturi vienokiA? ar kitokiA? teisiA?, daroma A?ala ne tik geriems abiejA? valstybiA? santykiams, bet ir patiems ten gyvenantiems lenkams. ai??zLietuviams nerimAi?? kelia noras kurti ai??zvalstybAi?? valstybAi??jeai???, ir tai suprantamaai???, ai??i?? daA?nai kartojo A?is intelektualas. 1998 metais jis raA?Ai??: ai??zDeja, sunku atsisakyti praeities. Patys esame to pavyzdys. Kalbant apie LietuvAi?? reikia neuA?mirA?ti jos kompleksA? Lenkijos atA?vilgiu. Lietuviai vis dar baiminasi, jog galime atimti iA? jA? VilniA?. Problemos iA?sprAi??sti anaiptol nepadeda akivaizdA?iai antilietuviA?kAi?? politikAi?? vykdanA?ios A?vairios organizacijos, o kadangi jA? veikla yra valdA?ios finansuojama ir palaikoma, natAi??ralu, kad tai kelia lietuviA? nepasitikAi??jimAi??ai???. Giedroycas piktinosi, kad dalis Vilniaus kraA?to lenkA? vis dar gyvena laikinumo dvasia, o savAi??jAi?? Lietuvos pilietybAi?? laiko netrukus iA?nyksianA?iu nepatogumu. DAi??l A?io jA? bruoA?o jis kaltino ir LenkijAi??.

GarsiA? didikA? palikuonis itin piktinosi kone visA? Lenkijos visuomenAi??s sluoksniA? pasyvumu Lietuvos lenkA? svaiA?iojimA? atA?vilgiu, o neretai net ir atvirai reiA?kiamu pritarimu toms tautieA?iA? organizacijoms Lietuvoje, kurios siekia jeigu ne konflikto su lietuviais, tai bent atsiriboti nuo Lietuvos valstybAi??s, ai??i?? tvirtina Anna StroAi??ska.

Jerzio Giedroyco buvAi?? bendradarbiai prisimena taip pat jo poA?iAi??rA? A? praeitA?, kad reikia bAi??ti atsakingiems ir uA? protAi??viA? veiksmus, nes tai dalis tautos bei valstybAi??s paveldo, kuriame bAi??ta ir teigiamA?, ir neigiamA? dalykA?, ir didvyriA?kumo, ir niekA?iA?kumo. Ai??is neeilinio intelekto A?mogus laikAi??si nuomonAi??s, jog lenkai atsakingi uA? savo elgesA? su A?ydais, lietuviais, ukrainieA?iais, baltarusiais tiek prieA?kariu, tiek tarpukariu ir okupacijos bei socialistinAi??s Lenkijos laikais, ai??i?? raA?o Krzsysztofas Pomianas.

Ai??domus faktas: Jerzis Giedroycas neslAi??pAi?? nusivylimo Lenkija net ir po 1989 metA?, kai ji jau buvo atkAi??rusi nepriklausomybAi??, kritiA?kai vertino bemaA? viskAi??, kas joje vyko. Jo nuomone, ai??zlenkA? visuomenAi?? sulaukAi??jusi, karo ir ypaA? komunistinio reA?imo demoralizuota, o daugumas partijA? ir veikAi??jA? kelia tik nusivylimAi??ai???. Jis atsisakAi?? net aukA?A?iausiA? Lenkijos valdA?ios apdovanojimA?. Na o Lietuvos garbAi??s pilieA?io titulAi?? ir Gedimino ordinAi?? A?i iA?kili asmenybAi?? mielai priAi??mAi??.

Nors Giedroycas be paliovos keldavo aikA?tAi??n A?vairias Lenkijos blogybes, be uA?uolankA? smerkAi?? tiek jos politikus, tiek visuomenAi??, vis dAi??lto akivaizdu, jog darAi?? tai iA? meilAi??s A?iai A?aliai ir buvo didis jos patriotas. Bet patriotas be laA?elio nacionalizmo, kaip teigia ai??zGazeta Wyborczaai??? vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Ai??is buvAi??s vienas ai??zSolidarnoAi??Ai??ai??? judAi??jimo lyderiA? JerzA? GiedroycAi?? apibAi??dino taip: ai??zTas uA?sispyrAi??s lietuvis buvo nuostabiausias XX amA?iaus lenkasai???.

ReikA?mingiausiu Jerzio Giedroyco pasiekimu tiek Lenkijoje, tiek uA? jos ribA? pripaA?A?stamas A?urnalas ai??zKulturaai???, kurA? jis sukAi??rAi??, kurio A?kvAi??pAi??ju ir siela buvo iki paskutinio atodAi??sio (mirAi?? 2000-aisiais, sulaukAi??s 94 metA?). Disponuodamas kukliomis lAi??A?omis Giedroycas A?A? mAi??nraA?tA? lenkA? kalba leido PrancAi??zijoje daug deA?imtmeA?iA? ai??i?? nuo 1947 metA? iA?Ai??jo net 636 numeriai. A?urnalas tapo kovos su komunizmu simboliu, nesiliovAi?? kritikavAi??s sovietizmo, A?adino ir ugdAi?? opozicijAi?? socialistinAi??je Lenkijoje. Leidinio mintimis, idAi??jomis gyveno ne tik lenkA? disidentai. Kaip pabrAi??A?Ai?? CzesAi??awas MiAi??oszas, ai??zKulturaai??? atliko nepaprastai reikA?mingAi?? vaidmenA? RytA? Europos atgimimui. ai??zJ. Giedroyco ir jo ai??zKulturaai??? dAi??ka lenkA? psichikoje A?vyko perversmas ai??i?? iA?tisus deA?imtmeA?ius A?urnalas A?rodinAi??jo, kol pagaliau supratome, kad rytuose Lenkija ribojasi ne su Rusija, bet su Lietuva, Ukraina, Baltarusija… Ir ne tik dabar, bet ir tada, sovietmeA?iu, kai tA? valstybiA? nebuvo A?emAi??lapyjeai???, ai??i?? kalbAi??jo garsusis poetas.

SavaitraA?tis ai??zTygodnik Powszechnyai??? raA?Ai??: ai??zLenkija bAi??tA? nepalyginamai skurdesnAi?? savo dvasia, kultAi??ra, politika, jeigu lietuviA? kunigaikA?tis nebAi??tA? sukAi??rAi??s savo A?urnalo. Koks skurdus ir nykus bAi??tA? mAi??sA? politinis mAi??stymas!ai???

MilA?iniA?kAi?? vaidmenA? ai??zKulturaai??? atliko, kai Lenkijos komunistinAi?? valdA?ia A?vedAi?? A?alyje karo padAi??tA?. Jerzio Giedroyco dAi??ka tada pogrindyje buvo platinama daugybAi?? uA?sienyje iA?leistA? vertingA? kAi??riniA?, 1982 metais jis A?steigAi?? LenkA? nepriklausomos literatAi??ros ir mokslo pagalbos fondAi??. Demokratinei lenkA? opozicijai, o vAi??liau ai??zSolidarnoAi??Ai??ai??? judAi??jimui jis kartu su bendraA?ygiais padAi??davo ir dvasiA?kai, ir materialiai. NemaA?ai yra globojAi??s, spausdinAi??s ir mAi??sA? disidentA? straipsniA?. Jis, beje, po savo sparnu kadaise priglaudAi?? ir CzesAi??awAi?? MiAi??oszAi??, kai A?A? lenkA? iA?eivija smerkAi?? ir keikAi??, taip pat WitoldAi?? GombrowicziA?, kai jis buvo dar visai neA?inomas, gerbAi?? ir spausdino TomAi?? VenclovAi??.

Gaila, nedaugelis dar ir A?iandien mAi??sA? A?alyje A?ino, kad ai??zKulturaai??? jau nuo pokario skleidAi?? pasauliui informacijAi?? apie sovietA? okupuotAi?? LietuvAi??. MAi??nraA?tis supaA?indindavo skaitytojus (jA? turAi??jo daugelyje valstybiA?) su lietuviA? disidentA? veikla, pasakojo apie suAi??mimus ir represijas, apie psichiatrines ligonines, kur bAi??davo uA?daromi komunistinio reA?imo prieA?ininkai, apie kunigA? bei inteligentijos persekiojimAi?? uA? jA? ai??zklerikalizmAi??ai???, ai??znacionalizmAi??ai???, ai??zkomunistinAi??s santvarkos griovimAi??ai???. 1947ai??i??1986 metais ai??zKulturaai??? ir kitas Giedroyco leistas A?urnalas ai??i?? ai??zZeszyty Historyczneai??? iA?spausdino net 175 straipsnius, skirtus Lietuvai.

Nors A?iuo metu A?avAi??jimasis Jerziu Giedroycu, pagarba jam ir jo idAi??joms yra gerokai iA?blAi??sAi??, o neretai ir piktos strAi??lAi??s nutaikomos A? A?ios unikalios asmenybAi??s nuveiktus darbus, vis dAi??lto neabejojama, kad visuomenAi??s pasaulAi??jautos formavimui jis turAi??jo ypatingAi?? reikA?mAi??. Reikia pripaA?inti, kad Giedroycas savo mAi??stymAi?? ugdAi?? PrancAi??zijoje, jam bAi??dingas vakarietiA?kas demokratinis liberalizmas, ir iA? tolo reikA?ti nuomonAi??, vertinti padAi??tA? jam buvo kur kas lengviau. TaA?iau neteisAi??s bandantieji A?rodinAi??ti, jog jis negalAi??jo daryti A?takos Lenkijos politikai, nes niekada nebuvo A?alies valdA?ioje. Vienas A?ymiausiA? lenkA? istorikA? prof. Jerzis Kloczkowskis pabrAi??A?ia: ai??zJ. Giedroycas neuA?Ai??mAi?? jokiA? valdA?ios postA?, bet darAi?? didA?iulA? poveikA? Lenkijai ir net viso regiono istorijaiai???.

ai??zLenkijos sAi??A?ineai??? anuomet vadintas Jerzis Giedroycas buvo A?sitikinAi??s, kad nAi??ra didesnio turto uA? savAi?? nepriklausomAi?? valstybAi??, tad bAi??tina jAi?? saugoti visomis iA?galAi??mis, o jai ir tautai svarbiausios vertybAi??s ai??i?? demokratija bei tolerancija. Ai??iuos A?odA?ius kunigaikA?tis pakartojo kelis sykius, kai kalbAi??jausi su juo nuvykusi A? Maisons-Laffitte prieA? A?eA?iolika metA?. Duodamas man pirmAi??jA? savo interviu mAi??sA? spaudai, jis, be kita ko, pasakAi??: ai??zDidA?iuojuosi, kad mano giminAi?? kilusi iA? A?emaitijos. Gaila, lietuviA?kai nemoku, bet jauA?iuosi ir lietuvis, o Lietuva mano A?irdA?iai be galo brangi. Linkiu jai visokeriopos sAi??kmAi??sai???.