Jevgenijus Starodubcevas apie A?iurlionA?: ai??zTen turbAi??t glAi??di kur kas daugiau dalykA?, nei aA? aptikauai???

A?URNALAS: Muzikos Barai

TEMA: Muzika

AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??

DATA: 2012-08

Jevgenijus Starodubcevas apie A?iurlionA?: ai??zTen turbAi??t glAi??di kur kas daugiau dalykA?, nei aA? aptikauai???

Daiva TamoA?aitytAi??

Kasmet savo tautos genijA? MikalojA? KonstantinAi?? A?iurlionA? atrandame iA? naujo: apie jo kAi??rybAi?? leidA?iami vis nauji darbai, jo muzika vis daA?niau skamba koncertA? salAi??se, kuriamos aranA?uotAi??s ir daromi nauji A?raA?ai, skaitomi praneA?imai konferencijose. AtrandanA?iA?jA? bAi??rys gausAi??ja ir pasaulyje. Ai??tai britA? reA?isierius Bobas Mullanas Ai??mAi??si statyti biografinA? filmAi?? ai??zA?vaigA?dA?iA? sonataai???. Prie A?iurlionio vardo garsinimo labai prisideda Tarptautinis M.Ai??K. A?iurlionio pianistA? ir vargonininkA? konkursas ai??i?? jame gimsta naujA? kolumbA?, kurie ne tik atveria sau patiems dar neA?inomAi?? muzikos kontinentAi??, bet ir mums kartais pateikia sensacingA? atradimA?.

Pernai rudenA? A?vykAi??s vienuoliktasis Tarptautinis M.Ai??K.Ai??A?iurlionio pianistA? ir vargonininkA? konkursas nepaA?ykA?tAi??jo naujA? vardA?. Tarp jA? ai??i?? I premijos ir specialiosios premijos uA? A?iurlionio kAi??riniA? atlikimAi?? laureatas, Maskvos P.Ai??A?aikovskio konservatorijos magistrantas Jevgenijus Starodubcevas (apie jo pasirodymAi?? konkurse raA?iau ai??z7 meno dienoseai???, http://www.7md.lt/lt/2011-09-30/muzika/m_k_ciurlionio_konkursui_pasibaigus.html).

Svarbiausius konkurso laurus pelniusA? atlikAi??jAi?? NacionalinAi?? filharmonija pakvietAi?? A?iA? metA? spalio mAi??nesA? atlikti S.Ai??Prokofjevo fortepijoninA? koncertAi?? su LNSO, o ai??zPiano.ltai??? ai??i?? surengti reA?italA?. Muzikos mylAi??tojA?, A? PranciA?konA? vienuolyne A?sikAi??rusiAi?? jaukiAi?? koncertA? salAi?? susirinkusiA? geguA?Ai??s 31 dienAi??, laukAi?? maloni staigmena. PaaiA?kAi??jo, kad A?staigos direktoriaus ir dirigento Aleksandro Ai??imelio iniciatyva jaunasis laureatas ai??zPiano.ltai??? A?raA?Ai?? A?iurlionio kAi??riniA? fortepijonui kompaktinAi?? plokA?telAi??! KAi?? tik sAi??kmingai atliktas darbas studijoje pakreipAi?? ir koncerto vagAi??: J.Ai??Starodubcevas spontaniA?kai nusprendAi?? neskambinti S.Ai??Prokofjevo Sonatos Nr. 5 ir I.Ai??Stravinskio siuitos iA? baleto ai??zPetruA?kaai??? (kas bAi??tA? be galo A?domu iA?girsti), bet visAi?? pirmAi??jAi?? koncerto dalA? skirti A?iurlioniui. Antrojoje dalyje pianistas paskambino K.Ai??Ai??imanovskio ai??zKaukesai???, op. 34 (opusas, atliktas ir per A?iurlionio konkursAi??, pagal laikmeA?io dvasiAi?? puikiai derAi??jo prie vakaro programos), ir F.Ai??Chopino Scherzo Nr. 1.

Visus tris A?iurlionio konkurso turus girdAi??jusiems klausytojams A?inoma, kad profesorAi??s Natalijos Trul auklAi??tinis yra universalus atlikAi??jas, virtuoziA?kai ir stilingai skambinantis ne tik rusA? ir A?iuolaikinAi??, bet ir romantinAi??, ir klasikinAi?? muzikAi??. Subtilaus ir tikro menininko iA? paA?aukimo kelyje pergalAi??s, rodos, nAi??ra svarbiausias tikslas, nors jA? netrAi??ksta: J. Starodubcevas iA? vienuolikos tarptautiniA? konkursA? devyniuose laimAi??jo pirmAi??sias premijas (Ispanijoje, Italijoje, PrancAi??zijoje, Portugalijoje, Meksikoje, Lenkijoje), jis nemaA?ai koncertuoja Europoje.

Tai, kad savito ir ryA?kaus muzikinio braiA?o atlikAi??jas antrAi?? kartAi?? mielai atvyko A? VilniA?, ir tai, kad jo paA?intA? su A?iurlionio muzika lAi??mAi?? ne konkurso reikalavimai, bet sAi??moningas apsisprendimas, susiA?avAi??jimas jo daile, A?adino smalsumAi?? ir A?adAi??jo gerA? A?spAi??dA?iA?. TaA?iau tai, kAi?? iA?girdome tAi?? vakarAi??, pranoko ne tik mano, bet, regis, ir visA? toje misterijoje dalyvavusiA?jA? lAi??kesA?ius.

J.Ai??Starodubcevas be pertraukos atliko A?iurlionio kAi??rinius: iA? nebaigto ciklo ai??i?? PreliudijAi?? VL 241, LopA?inAi?? VL 242, MuzikinA? momentAi?? VL 246, PostliudijAi?? VL 240; 8 pjesiA? ciklAi?? ai??zAudros ir gelmAi??sai??? (VL 311, VL 306, VL 307, VL 308, VL 310, VL 312, VL 309, VL 313); pjesiA? ciklAi?? ai??zPaskutinAi?? vasaraai??? (VL 335, VL 337a, VL 338, VL 340, VL 339, VL 341, VL 343, VL 344).

Jau nuo pirmojo prisilietimo prie instrumento nustebino kilnus, skambus garsas ai??i?? tokiu kokybiA?ku skambesiu A?is ai??zFazioliai??? prabyla retai. Ir toliau sulig kiekviena pjese vis plAi??tAi??si ir stiprAi??jo pianisto skleidA?iamA? garsA? magija, gramzdino A? dar nepatirtus pojAi??A?ius, nepaleido iki pat pabaigos, nutildAi?? visas mintis ir perkAi??lAi?? A? nesuvokiamas sferas. RodAi??si, dar niekada negirdAi??jau taip elegantiA?kai, A?velniai, tiksliai, logiA?kai A? vientisAi?? audinA? suaudA?iant A?iurlionio melodijA? ir harmonijA?, kurios pamaA?Ai??le vis niro iA? po pianisto pirA?tA? ir tekAi??jo kaip besipleA?ianti, tolydA?io stiprAi??janti ir gilAi??janti srovAi??, kol pagaliau virto iki skausmo smelkianA?iu ir jaudinanA?iu, neaprAi??piamai banguojanA?iu vandenynu. Ir jokiA? tiesioginiA? sAi??sajA? su skriabiniA?ku garsA? gausmu, decibelais, audra: viskas vyko tarsi nematerialioje matinAi??je plotmAi??je, kitoje erdvAi??je. O gal ir buvo A?is tas bendra, tik ypaA? sublimuota. Juk A?inome, kad retomis valandAi??lAi??mis ai??zfortepijonas po Kastuko rankomis vaikA?A?iote vaikA?A?iojo…ai??? Kaip subtiliai pagautas bendrumas ir vis dAi??lto ai??i?? skirtumas! Pagal poveikio stiprumAi??, prisilietimo prigimtA? galAi??tum sugretinti nebent su Debussy ai??zDA?iaugsmo salosai??? raibuliavimu, tik ne su pliuso, o minuso A?enklu, vietoj dA?iaugsmo A?A?velgiant lemtA? ar kAi?? nors kita… Smulkios pjesAi??s suaugo A? darnA? statinA? ir iA?ryA?kAi??jo vientisas, tik A?iurlionio garsA? kosmosui bAi??dingas leitmotyviA?kas dermingumas, pasikartojanA?ios intonacijos ir bAi??dingi skambesiai, toks A? vienA? susiliejAi??s galingas Virpesys, tarsi varpas skelbiantis svarbiAi?? A?iniAi??, vienintelAi??, kurios paslaptA? ai??i?? kaip sapne ai??i?? kankinamai stengiasi A?minti suA?adintos pajautos. Ai??A? kosminA? planAi??, vedantA? A? atvAi??rimA? sferAi??, pianistui pavyko iA?skleisti taip nepastebimai, nuosekliai ir su tokiu A?iurpinanA?iu chirurginiu A?A?valgumu, kad fortepijonui nutilus garsA? masyvas liko kyboti ore lyg A?iurlionio piramidA?iA? kontAi??rai nepasiekiamose A?vaigA?dAi??tose platybAi??se, lyg lAi??A?tanti ir vis dar virpanti banga. Ai??is A?iurlionio fantomas taip apA?iuopiamai tvyrojo atmosferoje iki pat koncerto pabaigos, jog dar ilgai nugara Ai??jo pagaugais (negelbAi??jo nAi?? pertrauka), o priblokA?ti klausytojai nenorAi??jo vaduotis iA? kerA?: spAi??ju, ne man vienai dingojosi, kad paties A?iurlionio esamybAi?? nematoma ranka prisilietAi?? prie mAi??sA? sielA?, ilgai neleido grA?A?ti A? kasdienybAi??, surakino A?odA?…

TodAi??l vAi??lesnAi?? programa, transliuojanti kitas ai??zA?iniasai???, skendAi??jo pirmosios dalies sukurtame fone, o bisui paskambintas A?iurlionio Preliudas VL 186 A?tvirtino viso vakaro vertybinAi?? dominantAi??.

Tad kas gi tAi?? vakarAi?? A?vyko? Kad atvertas dar vienas neA?inomas A?iurlionio kAi??riniA? fortepijonui interpretacijos kontinentas, kitokia prieiga, ai??zvienetinisai??? atlikimas ai??i?? neabejotina. Koks nors eruditas skeptikas galAi??tA? nukalti ir lakiAi?? frazAi??, kaip antai: ai??zPianistas parodAi??, kad A?iurlionis geresnis kompozitorius, nei yra iA? tiesA?ai???. Juk mirAi?? jaunas, stambios formos kAi??riniA? instrumentA? karaliui neparaA?Ai??, o ir tos miniatiAi??ros ai??i?? pabiri fragmentai, laboratoriniai bandymai, uA?uomazgos… Mintys apie tai, kad pernai A?ventAi??me svarbiAi?? A?iurlionio sukaktA? ir ta proga skambAi??jo iA?ties daug jo kAi??rybos, atAi??jo daug vAi??liau. Tiesa ir tai, jog iki A?iol girdAi??tos interpretacijos, kad ir kokios A?domios ir savitos buvo (pavyzdA?iui, toje paA?ioje ai??zPiano.ltai??? LMTA profesAi??ros A?iedo parengta puiki A?iurlionio kAi??riniA? retrospektyva), Ai??mAi?? ir nublanko. O juk bAi??ta rimtA? ir brandA?iA? atlikimA?, jie A?amA?inti lietuviA? atlikAi??jA? A?raA?ytose juostose ir plokA?telAi??se. Tai gal paslaptis slypi kitur? IA? tiesA?, priAi??jome poA?iAi??rio taA?kAi??, kai supranti, kad skambanA?ios muzikos teorinis narstymas neduoda suvokimo rakto. Antraip pats geriausias ir neginA?ytinas bAi??tA? Rimanto Janeliausko, kuris 2010 metais iA?leido unikaliAi?? mokslinAi?? monografijAi?? ai??zNeatpaA?inti Mikalojaus Konstantino A?iurlionio muzikos ciklaiai???, atlikimas. Niekas neabejoja fanatiA?ku profesoriaus atsidavimu A?iurlionio genijui, jo kruopA?tumu ir profesionalumu. TaA?iau jo paties interpretacijos geriausiu atveju yra kontroversiA?kos. TaA?iau ir nebAi??tina vardinti kitA? autoritetA?, viso gyvenimo darbu nusipelniusiA? A?iurlioniui. Vytautas Landsbergis, Rokas Zubovas, Darius KuA?inskas, kiti… Ne tik dAi??l to, kad iA? tikro meistriA?ki atlikimai nAi??ra lygintini. Tai, beje, A?iuolaikinAi??s kritikos problema. KaA?kodAi??l pamirA?tama, kad brandAi??s kAi??rAi??jai ai??i?? iA? principo unikalios asmenybAi??s. Tas pats pasakytina ir apie atlikAi??jus, ir apie kompozitorius, ir apie kitA? sriA?iA? menininkus. Ai??A?valgesnis kritikas suvoks, kad ir pradedanA?io, bet savitumu iA?siskirianA?io menininko sulyginimas net su pripaA?intais autoritetais maA?A? maA?iausiai erzina. Ir tai teisinga nuostata a priori, antraip pats menininko tikslas netenka prasmAi??s, jo kuriamo meno A?avesys prilyginamas svarstyklAi??mis sveriamai prekei. Sulyginti ai??i?? reiA?kia diegti ar demonstruoti blogAi?? skonA?, o geriausiu atveju ai??i?? norAi??ti parodyti savo iA?prusimAi??. (Tad mano uA?uominas A? SkriabinAi?? ir Debussy reikAi??tA? laikyti A?aismingu politiA?kai korektiA?ku reveransu). A?ia svarbu atkreipti dAi??mesA?, kad specialiai vartoju sAi??vokAi?? ai??zsulygintiai???, nes tai reiA?kia pritempimAi?? prie kurio nors stiliaus, metodo etc., o lyginamoji analizAi??, komparatyvistika leidA?ia lyginti arba gretinti reiA?kinius iA? esmAi??s savarankiA?kus, bet ataidinA?ius A?vairiose kultAi??rose, turinA?ius universalaus bendrumo. Tokiu bAi??du nepadaroma A?ala tiriamojo fenomeno autentiA?kumui. Vadinasi, mano kritikos taikinyje ai??i?? lAi??kA?tas bandymas pasakyti, kad tas ar anas toks pats kaip A?is ir tas arba kad vienas geresnis uA? kitAi??, o tas primena anAi??… Tokio ai??zlyginimoai??? reikAi??tA? vengti, nes tai tiesiog nepagarba kAi??rAi??jui (tiek sulyginamajam, tiek tam, A? kurA? lygiuojamasi).

TodAi??l manoji J.Ai??Starodubcevo skambinimo analizAi?? nesiremia palyginimais. Mano nuomone, A?is atlikimas buvo neprilygstamas. Buvo A?A?engta A? erdvAi??, kurioje bet kokia sofistinAi?? ekvilibristika neturi vietos. A?inoma, galima filosofuoti, kaip trisdeA?imtmeA?iam atlikAi??jui pavyko perprasti A?iurlionA?. KodAi??l kitos kultAi??ros atstovas pateikAi?? sukreA?ianA?iAi?? interpretacijAi??, juk jis neaugo Lietuvoje? KAi?? tuomet reiA?kia lietuviA?kos A?iurlionio kAi??rybos A?aknys? Kyla klausimas dAi??l nacionalinAi??s kultAi??ros reliatyvumo, o gal reikAi??tA? kalbAi??ti apie transcendentinA? lygmenA?, kurA? savyje turi kiekviena autentiA?ka kultAi??ra?

Sutikime, tokiA? klausimA? eilinis pasirodymas nekelia. Dar daugiau, A?domus ir paties pianisto vaidmuo. Juk jis atliko tikrA? tikriausiAi?? hepeningAi??, akimoju atsidavAi?? iA? kaA?kur nuA?engusiai intuicijai 35 minutes skambinti A?iurlionio muzikAi??, kam nebuvo iA? anksto pasiruoA?Ai??s. (O juk dar reikAi??jo staigiai prisiminti ChopinAi??…) Vien dAi??l A?ios prieA?asties tos minutAi??s tapo A?vykiu, muzikos gimimu A?ia ir dabar, kas yra taip reta. O prieA? koncertAi?? A?odA?io kiA?enAi??je neieA?kantis A.Ai??Ai??imelis auditorijai praneA?Ai??, kad atlikAi??jas nepaprastai jaudinasi! Ai??tai kur nesumeluotas tikro kAi??rAi??jo jaudulys, galintis atverti naujus horizontus…

Man svarbiau dar ir kitkas. Pirmiausia tai, kad Jevgenijaus atvejis patvirtino A?iurlionio kaip kAi??rAi??jo integralumAi?? ai??i?? kad jo muzika tapybiA?ka, o tapyba muzikali. Ir kad bAi??tina prieA? imantis muzikos studijuoti ir perprasti A?iurlionio dailAi??. Taip pat A?sidAi??mAi??tina, kad retas atlikAi??jas, tarp jA? ir Lietuvos, taip dAi??mesingai ir iA? esmAi??s atsiduoda A?iurlionio fortepijoninei kAi??rybai. PaplitAi??s proginis ar privalomas poros A?iurlionio pjesiA? atlikimas negali reprezentuoti jo kAi??rybos. O Jevgenijus teigia, kad jam A?domu iA?narstyti A?iurlionio komponavimo principus, prisikasti prie jo poA?iAi??rio, kodAi??l jis raA?Ai?? bAi??tent taip, o ne kitaip. Jis atmintinai moka kiekvienAi?? paraA?ytAi?? natAi??. Jam imponuoja palyginti tradicinAi??mis priemonAi??mis iA?gaunamas visiA?kai unikalus rezultatas. Svarbu ir tai, kad rusA? pianistas yra ir kompozitorius, kuris dar vienu profesiniu poA?iAi??riu geba vertinti atliekamAi?? muzikAi??. Jis apA?iuopia A?iurlionio komponavimo principus ir gali valandA? valandas diskutuoti apie partitAi??ros ypatybes. TreA?ias dalykas svarbiausias mums, klausytojams: A?taiga. TAi?? vakarAi?? net ir pats Jevgenijus suvokAi??, kad A?vyko tai, ko jis neplanavo. Jis turi nepaprastai retAi?? Dievo dovanAi?? tapti mediumu tarp kAi??rAi??jo ir klausytojo, perteikti dvasinAi?? energetinAi?? informacijAi??, slypinA?iAi?? natose. Kai tokia dovana pianisto asmenyje susitinka su nepriekaiA?tingu meistriA?kumu, A?vyksta katarsis. Nuostaba, atvirumas, nuoA?irdumas ai??i?? bAi??tinos sAi??lygos, kad muzika perduotA? visa, kAi?? ji slepia savyje. A?iurlionis A?ia prasme yra gigantas. Ir nesvarbu, kiek jis paraA?Ai?? fortepijoniniA? pjesiA?, kiek jA? neuA?baigAi??. Svarbus tasai transcendentalus pradmuo, kuris jA? daro unikalA? ir neprilygstamAi??. Ta A?inia, kuriAi?? jis perdavAi?? pasauliui. Jo kAi??ryba vibruoja ypatinga, tik jam vienam bAi??dinga anapusine gaida. Kaip sakAi?? vienas RytA? filosofas, ai??zlaA?elis dieviA?kojo nektaro gali perkeisti VisatAi??ai???.

Paklausiau J.Ai??Starodubcevo keleto klausimA?, nes be galo miela iA?girsti jo poetiA?kAi?? ir rafinuotAi?? kalbAi??senAi??, taip pat skaitytojui pateikti jo, kaip atlikAi??jo, principus.

ciaclis no precrib.

ai??i?? KAi?? veikAi??te po A?iurlionio konkurso, kAi?? nauja atradote rengdamas A?iurlionio pjeses?

ai??i?? DidelAi?? pagunda kyla atsakymAi?? A? A?A? klausimAi?? pradAi??ti iA? toliau, ypaA? nuo paties opiausio dalyko ai??i?? savAi??s… Kiekvienas muzikantas savo tAi??vynAi??s ieA?ko muzikoje. Man regis, aA? jAi?? atradau XX a. pirmosios pusAi??s muzikoje. Kada mokiausi ValstybinAi??s konservatorijos aspirantAi??roje, viena iA? privalomA? uA?duoA?iA? buvo paraA?yti teorinA? darbAi??. Pasirinkau temAi?? ai??zSonata fortepijonui XX a. antrojo ir treA?iojo deA?imtmeA?io tarybiniA? kompozitoriA? kAi??rybojeai???. Manau, pavyko paraA?yti neblogAi?? skyriA? apie bendrAi?? XX a. pradA?ios atmosferAi?? ir apie avangardAi?? (tekstAi?? bAi??tinai Jums atsiA?siu).

RaA?iau apie avangardo ai??i?? A?mantraus ir keisto ai??i?? pojAi??tA?. Ir apie miglotAi?? naujA? garso pasauliA? atradAi??jo dA?iugesA?.

Bet kuri avangardinAi?? muzika paraA?yta neA?inoma kalba, o kad ji pajAi??gtA? A?veikti nepasitikAi??jimAi?? arba inercijAi??, atsakomybAi?? visu svoriu gula ant atlikAi??jo peA?iA?. Ji turi patraukti ir uA?burti, jAi?? reikia mylAi??ti, norAi??ti, kad ji skambAi??tA? ir kalbAi??tA?. Tuomet, jei atlikAi??jas yra A?valdAi??s reikiamAi?? instrumentarijA? ai??i?? turiu galvoje mokAi??jimAi?? skambinti savuoju instrumentu plaA?iausia A?odA?io prasme, ai??i?? A?iai muzikai atsiranda galimybAi??. Deja, daugeliu atvejA? taip neatsitinka. Galima ant pirA?tA? suskaiA?iuoti pianistus, kuriA? atsidavimo naujajai muzikai laipsnis dera su tikru instrumento valdymu. Paprastai jis (atlikAi??jas ai??i?? D. T.) arba nepakankamai geras, arba nepakankamai A?simylAi??jAi??s. Ai??tai taip.

A?iurlionis be jokiA? abejoniA? yra kompozitorius avangardistas, turintis savAi?? neA?tikimai pagaulA? garsA? pasaulA?. Ir dirbau turAi??damas tikslAi?? neregAi??tAi?? jo muzikos A?avesA? perteikti klausytojams. Rinkdamasis programAi?? A?iurlionio fortepijoninAi??s muzikos kompaktinAi??s plokA?telAi??s A?raA?ui, perA?iAi??rAi??jau viskAi??, kas yra V.Ai??Landsbergio redaguotame pilname rinkinyje. O kad jau buvau susipaA?inAi??s su jo muzika… neradau leidinyje nieko nauja. Viskas paA?A?stama ir jau pamAi??gta, tik gerokai daugiau pjesiA?! Kaip vandenyno pakrantAi??je ai??i?? paplAi??dimys nusAi??tas nuostabiomis kriauklelAi??mis, kiekvienAi?? jA? galima pakelti ir atidA?iau apA?iAi??rAi??ti arba praeiti pro A?alA? ieA?kant kokio nors ypatingo spalvoto akmenAi??lio. Nauja radosi vAi??liau, ko liudininke buvote ir JAi??s. Jau A?raA?ius plokA?telAi??, per koncertAi??. Iki tol nemAi??ginau A?iA? ciklA? skambinti visA? iA? eilAi??s, o jei bAi??A?iau pabandAi??s, galbAi??t tokA? fenomenAi?? bAi??A?iau aptikAi??s anksA?iau. VirA? jA? susidarAi?? tam tikras emocinis, energetinis ar dar kaA?in koks ai??i?? negaliu parinkti tinkamo A?odA?io ai??i?? skliautas, kurio numatyti nAi?? vienoje atskirai atliekamoje pjesAi??je neina. Tarytum smulkiose detalAi??se iA?ryA?kAi??jo migloti kaA?kokio paveikslAi??lio visumos kontAi??rai. GalbAi??t reikalas tas, kad vAi??lyvieji jo ciklai buvo paraA?yti per gana trumpAi?? laikAi??, lyg be perstojo. Tokiu bAi??du, kad dienA? trukmAi?? iA?tA?so A? nepertraukiamAi?? kontinuumAi??, kuriame susikoncentravo nervingumas, reaktyvumas, ai??zseismografiA?kasai??? jautrumas, sutankAi??jusios atmosferos pojAi??tis, kito pasaulio klimatas, ir iA? A?io vientiso A?elektrinto potvynio A?iurlionis iA?griebdavo fragmentus-fotografijas, fragmentus-pastabas, fragmentus-uA?raA?us, eskizus, atspaudus, kuriA? kone visuomet nematAi?? bAi??tinybAi??s uA?baigti. KodAi??l? Tolesnis jA? likimas jam neturi reikA?mAi??s, mat jo uA?duotis ai??i?? juos materializuoti, iA?ryA?kinti A?iame pasaulyje, ir tiek. Norint suvokti A?iurlionio muzikos fenomenAi??, tai man atrodo esmingiausia.

ai??i?? Kur regite jo muzikinAi??s kalbos esmAi?? ir originalumAi???

Veikiausiai, jei nesigilintume A? papildomas technines smulkmenas, A?domu A?tai kas. Dvasia bAi??damas avangardistas, jis, iA?skyrus eksperimentus su nenatAi??raliomis chromatinAi??mis dermAi??mis, nesinaudojo tuo metu moderniais pasiekimais harmonijos srityje, o visada teikAi?? pirmenybAi?? iA?plAi??stiniam tonalumui. MaA?oras ir minoras. Vis dAi??lto poveikis iA?gaunamas kuo A?domiausias. PirmAi??kart susipaA?indamas su nauja pjese negali atsikratyti jausmo, kad skamba kaA?koks niekis. Kaip gali bAi??ti, kad bAi??tent tokie akordai eina vienas po kito, kodAi??l toks nerangus melodinis perAi??jimas, kaip galima plAi??tojamoje dalyje ai??zuA?liptiai??? ant tonikos ir taip toliau? TaA?iau palaipsniui, mAi??ginant prasibrauti pro tokiAi?? iA? pirmo A?vilgsnio laukinAi?? vietAi??, gimsta pirmoji pjesAi??s intonacijos nuojauta. Ir ji regisi nepagaunama. Bet ji visada yra. Tame A?ioji dA?iaugsmo bedugnAi?? ai??i?? iA?mokyti save suprasti A?itAi?? uA?sispyrusiAi??, keistAi??, uA?gaidA?iai gremAi??zdiA?kAi?? materijAi??, jAi?? prakalbinti.

ai??i?? JAi??s leidotAi??s gilyn…

ai??i?? Ne gilyn, o A? vidA?. Formos, harmonijos, polifonijos, netgi muzikinAi??s kalbos prigimties analizAi?? ai??i?? tai ne leidimasis gilyn. Tai reikalinga tam, kad [tekstAi??] iA?siaiA?kintum ir [prie jo] priprastum. IeA?kojau iA?raiA?kingos muzikinAi??s intonacijos. Ai?? gelmes leistis nereikia. Nusileisi ai??i?? o ten nieko nAi??ra. O jei sAi??A?iningai, rimtai ir su meile ai??i?? tada atsivers ir gelmAi??s, ir virA?Ai??nAi??s, ir Dievas A?ino kas dar… Ten turbAi??t glAi??di kur kas daugiau dalykA?, nei aA? aptikau. TaA?iau man buvo malonu iA?girsti A?odA?ius apie tai, kad man skambinant A?i muzika ai??i?? gyva ir skambanti.

Po mAi??nesio kompaktinAi?? plokA?telAi?? iA?vys dienos A?viesAi??, o Jevgenijus Starodubcevas atvyks jos pristatyti ai??zPiano.ltai???. Laukiu jos su jauduliu, nekantrauju iA?girsti daugiau rusA? virtuozo interpretuojamA? A?iurlionio opusA?. A?inau, kad A?raA?ai nAi?? A?imtAi??ja dalimi neatstoja gyvo atlikimo. Ir vis dAi??lto: galbAi??t dar sykA? A?vyks tasai nuA?vitimas, kurA? andai patyrAi??me. Visi, kuriems brangus A?iurlionis ir fortepijono menas, turAi??tA? ateiti A? pristatymAi??, juk pianistas vAi??l skambins jo kAi??rybAi??. Tai puiki proga iA?girsti jo sampratAi??, pasidalinti mintimis, tiesiog dar sykA? pabAi??ti su A?iurlioniu.

Ai??

no rx pain medication.