ai??zJo ypatingas bruoA?as tas, kad myli savo VilniA?…ai???

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Vilnius
AUTORIUS:Ai??AistAi?? BimbirytAi??-MackeviA?ienAi??
DATA: 2013-03

ai??zJo ypatingas bruoA?as tas, kad myli savo VilniA?…ai???

AistAi?? BimbirytAi??-MackeviA?ienAi??

Trumpai apie grafAi?? AntanAi?? TiA?keviA?iA?

Grafas Antanas TiA?keviA?ius (1866ai??i??1920)Ai??ai??i?? nepelnytai pamirA?ta, taA?iau neabejotinai reikA?minga ir A?domi Vilniaus miesto istorijos figAi??ra. XIX a. pabaigoje paveldAi??jAi??s milA?iniA?kus turtus, jis vos per keletAi?? metA? sugebAi??jo iA?judinti Vilniaus pramonAi?? ir prekybAi??, sukaupti A?spAi??dingAi?? bibliotekAi?? ir meno dirbiniA? kolekcijAi??. DailAi??tyrininkAi??s AistAi??s BIMBIRYTAi??S-MACKEVIA?IENAi??S straipsnyje bandoma atkurti tragiA?kai gyvenimAi?? baigusio aristokrato biografijos bruoA?us ir jo santykA? su Vilniaus miestu.

His Special Characteristic: He Loves Vilnius.

A Brief word about Antanas TiA?keviA?ius

Count Antanas TiA?keviA?ius (1866ai??i??1920) is a forgotten figure in the history of Vilnius, but he is without doubt important and interesting. He inherited enormous wealth at the end of the 19th century, and in just a few years he managed to stimulate industry and trade in Vilnius, and also collected an impressive library and an important art collection. In an article by the art historian AistAi?? BIMBIRYTAi??-MACKEVIA?IENAi??,
an attempt is made to examine the life of this aristocrat, who died tragically, and his connection with Vilnius.

Vos paminAi??jus TiA?keviA?iA? vardAi??, mintys ne vienAi?? nuneA? A? ne tokiAi?? jau tolimAi?? XIX ir XX amA?iA? sandAi??rAi??. Kartu tarsi miraA?ai prieA? akis iA?kils Lentvario, UA?utrakio, Palangos ar Kretingos rAi??mai, istorijon A?raA?Ai?? jA? savininkA? vardus: Vladislovas, Juozapas, Feliksas, Aleksandras… Retas kuris pajusime, kad kaA?ko trAi??ksta. Grafas Juozapas TiA?keviA?ius turAi??jo penkis sAi??nus, taA?iau vienas jA?, Antanas, buvo ai??zpraleistasai??? jau vos pradAi??jus dAi??lioti pirmuosius dvarA? kultAi??ros paA?inimo pamatus. KodAi??l? Kas buvo tas A?mogus, A?iandien beveik be iA?imties apibAi??dinamas tik kaip ai??zpramonininkas ir pirklysai????

Ai?? pirmAi??jA? klausimAi?? atsakyti galima iA? karto: A?iandien beveik neturime jokiA? aiA?kiai matomA? grafo Antano TiA?keviA?iaus veiklos pAi??dsakA?. NAi??ra stilingos uA?miesA?io rezidencijos ir jAi?? supanA?io parko, galinA?iA? papasakoti apie ai??zaukA?tAi?? kultAi??ros lygA? ir meninA? skonA?ai???. Nerasime net ir tA? pramoniniA? objektA?, kurie galAi??tA? pateisinti jo kaip verslininko reputacijAi??. Grafo dienoraA?A?iA?, laiA?kA? taip pat nelikAi??, arba jA? dar neaptiko tyrinAi??tojai. Vietoj viso A?itoAi??ai??i?? kitam, garsiam aristokratui priskiriami miestietiA?ki rAi??mai, A?iuolaikinAi?? statyba buvusiA? valdA? vietoje, draugija, apie kuriAi?? kalbAi??dami istorikai laurus atiduoda broliui Vladislovui. AtrodytA?, lyg kas tyA?ia bAi??tA? paslAi??pAi??s asmenybAi?? po kitA? vardais.

TaA?iau uA?uominos to meto spaudoje, giminiA? ar AntanAi?? TiA?keviA?iA? paA?inojusiA?jA? prisiminimai bei archyvuose iA?blaA?kyta medA?iaga leidA?ia bent fragmentiA?kai apibAi??dinti iA?ties A?domiAi?? ir dAi??mesio vertAi?? asmenybAi??.

Pirmosios A?inios apie visuomeninAi??, kultAi??rinAi?? grafo veikAi??lAi??, pastangas integruotis A? A?ionykA?tAi?? visuomenAi?? mus pasiekia iA? XIX a. paskutiniojo deA?imtmeA?io. Tai nAi??ra atsitiktinumasAi??ai??i?? tiek Antano, tiek visA? jo broliA? bei seserA? biografijose ai??zlAi??A?io taA?kasai??? yra 1891 metai, kai mirA?ta tAi??vas Juozapas TiA?keviA?ius. Ir kaip tik po A?ios netekties paveldAi??jusi milA?iniA?kus turtus, jaunoji giminAi??s karta iA?kyla kaip aktyvios, modernios aristokratijos pavyzdys. Apie Antano TiA?keviA?iaus gyvenimAi?? iki tol A?inoma tik tiek, kad jis gimAi?? 1866 metais DarbAi??nuose ir gavo A?prastAi?? tA? laikA? kilmingiems jaunuoliams iA?silavinimAi?? Peterburge bei Pulavuose, kur mokAi??si A?emAi??s Ai??kio ir miA?kininkystAi??s institute. NAi??ra A?inoma nei kada tiksliai grafaitis grA?A?o A? VilniA?, nei kur apsistojo. Galima tik spAi??ti, kad kurA? laikAi?? jo gyventa TrakA? gatvAi??je, kur rAi??mus turAi??jo tAi??vai bei giminAi??s. Kaip vAi??liau iA? VarA?uvos atvykusiam korespondentui teigAi?? pats grafas, vos grA?A?Ai??s jis norAi??jo praktiA?kai pritaikyti mokslo metais A?gytas A?iniasAi??ai??i?? uA?siimti A?emAi??s Ai??kiu, taA?iau supratAi??s, kad Lietuvoje Ai??kininkauti reikA?tA? ai??ztik rinkti A?inA?Ai?? iA? smulkiA?jA? A?emvaldA?iA?ai???1, pasuko A? pramonAi??. Matyt, bAi??ta nemenko uA?sidegimo ir, tikriausiai, talentoAi??ai??i?? tai galbAi??t paaiA?kintA?, kodAi??l mirdamas tAi??vas Antanui, prieA?ingai nei kitiems savo sAi??nums, paliko bemaA? visas Vilniaus apylinkAi??se turAi??tas gamyklas.

Vos A?vykdAi?? paskutiniAi??jAi?? tAi??vo valiAi??, Antano broliai ima kurti savo A?eimos rezidencijas. Visos jos uA?miestyje, paveldAi??tose valdose. AtrodytA?, nAi??ra jokiA? kliAi??A?iA?, kad ir Antanui tekAi?? KairAi??nai taptA? giminAi?? reprezentuojanA?iu ansambliuAi??ai??i?? graA?ios apylinkAi??s, netoli miestas. TaA?iau, kitaip nei broliai, Antanas TiA?keviA?ius neperstatAi?? ir nemodernizavo A?ia stovAi??jusiA? LopacinskiA? rAi??mA?, nebandAi?? atkurti kitados plaA?iai pagarsAi??jusio parkoAi??ai??i?? KairAi??nai taip ir liko miltais aprAi??pinanA?ia, pasijodinAi??jimA? bei vasaros ai??zpiknikA?ai??? vieta. VisAi?? savo dAi??mesA?, visas pastangas ir rAi??pestA? Antanas TiA?keviA?ius nukreipAi?? A? VilniA?.

1894 metais jaunasis grafas uA? 85 000 rubliA? nusiperka garsaus visuomenAi??s veikAi??jo Ignoto Korvin-Milevskio rAi??mus tuometiniame Ai??v. Jurgio skersgatvyje (dabar K. Sirvydo
g. 6, pastate A?sikAi??rusi Lietuvos raA?ytojA? sAi??junga). Nieko stebAi??tino, kad buvo pasirinktas kaip tik A?is pastatas: vos prieA? metus, 1893-iaisiais, architekto TadeuA?o Rostvorovskio atlikti tvarkymo darbai2, puiki vieta, be to, ankstesniojo savininko sumanymu rAi??mai specialiai pritaikyti meno kAi??riniA? galerijai. Dideliems darbams poreikio nebuvo, tereikAi??jo prisijungti prie miesto kanalizacijos3.

Ai??domu, kad rAi??mais dA?iaugAi??si ne tik juos A?sigijAi??s grafasAi??ai??i?? visuomenAi?? taip pat neslAi??pAi?? susiA?avAi??jimo ir vilA?iA?, dedamA?
A? naujAi??jA? savininkAi??, kuris, prieA?ingai nei ankstesnysis, netruko uA?sitarnauti vietiniA? simpatijA?. 1894 metA? sausio 8 dienos laikAi??raA?A?io ai??zKrajai??? korespondentas paA?ymAi??jo:

Ai??A?mogus jaunas, iA?silavinAi??s ir geros valios, jau leido apie save suA?inoti platiems visuomenAi??s sluoksniams. Geriausias to A?rodymas, kad per pastaruosius Miesto valdybos rinkimus turAi??jo daugiausia galimybiA? gauti burmistro postAi??. Gerai, kad kaip tik A? tokias rankas pateko grafo Milevskio rAi??mai.4

Ai??PasirAi??pinus iA?taiginga, reprezentatyvia gyvenamAi??ja vieta, liko tik vienaAi??ai??i?? parvesti A? namus nuotakAi??. BAi??simA? sutuoktiniA? paA?intis galbAi??t A?vyko ir anksA?iau, nei dAi??mesA? patraukAi?? parduodamas Ignoto Korvin-Milevskio turtas. Tokiu atveju tai buvo dar vienas pretekstas jA? A?sigyti. TaA?iau labiau tikAi??tina, kad pirmAi?? kartAi?? A?monAi?? jaunas grafas iA?vydo viename tuometiniA? pokyliA?, o gal net ir 1894 metA? A?iemos karnavale, kur ai??zA?avingos OskierkaitAi??s ir dar puikesnAi??s Civinskos visus uA?bAi??rAi??ai???5. Neilgai trukus, jau 1895 metais6, Vilniaus katedroje buvo laiminama grafo Antano TiA?keviA?iaus ir ai??znuostabiosiosai???7 Elenos (1879ai??i??1947), garsaus vaistininko, okulisto Zenono Civinskio ir Marijos Ai??ostakovskos dukters, santuoka.

Apie grafo iA?rinktAi??jAi?? A?inoma nedaugAi??ai??i?? tik iA? paminAi??jimA? spaudoje galima sprAi??sti, kad Antano TiA?keviA?iaus A?mona, kaip ir daugelis jos aplinkos moterA?, buvo filantropAi??, dalyvavo tokio pobAi??dA?io draugijA? veikloje, organizavo labdaringus vakarus ir ypaA? aktyviai veikAi?? moA?os Marijos TiA?keviA?iAi??tAi??s A?kurtoje Ai??v. Jadvygos draugijoje.

Kaip atrodAi?? namai, A? kuriuos A?A?engAi?? jaunieji? TAi?? galime suA?inoti iA? Antano dukterAi??A?ios Sofijos TiA?keviA?iAi??tAi??s-Potockos prisiminimA?:

Ai??RAi??mai turAi??jo du iA?Ai??jimus A? gatvAi??: vienas tiesiai per ai??zbromAi??ai??? A? kiemAi??, kuriame tilpo arklidAi??s su ratine, o antrasAi??ai??i?? paradinis, vedantis A? didelA? dviaukA?tA? holAi?? su laiptine, puoA?ta juodu marmuru ir meistriA?kai en fer forge (pranc. iA? geleA?ies iA?kalta) apdailinta baliustrada. LaiptinAi?? vedAi?? A? galerijAi??, kurioje buvo durys A? reprezentacinius kambarius, tokius kaip pokyliA? salAi??, valgomasis, A? keletAi?? maA?esniA? salonA?, vaikA?, tarnA? kambarius ir drabuA?ines. Parteryje buvo pono kabinetas. Taip pat A?ia buvo privatAi??s A?eimininkA? apartamentai. Visi namai buvo apstatyti pilnais baldA? komplektais: Liudviko XV baldai pokyliA? salAi??je, XVII amA?iaus Gdansko meistrA? juodo Ai??A?uolo droA?iniai puoA?Ai?? valgomAi??jA?.8

Ai??PagrindinAi?? rAi??mA? apdaila buvo sukurta dar savininku esant Ignotui Korvin-Milevskiui ir nedaug tepasikeitusi pasiekAi?? mAi??sA? dienas. Tiesa, keletas naujA? dekoro elementA? neabejotinai turAi??jo atsirasti: be puoA?niA? baldA? ir meno kAi??riniA?, interjere vietAi?? rado ir TiA?keviA?iA? herbai, kuriA? vienAi?? A?iandien galime iA?vysti A?spAi??dingoje laiptinAi??je.

SukAi??rAi??s A?eimAi?? ir pagal savo skonA? apstatAi??s rAi??mus, grafas pasinAi??rAi?? A? gaivalingAi?? to meto aristokratA? kasdienybAi??, kurioje jaunoji TiA?keviA?iA? karta, iA?silavinusi ir turtinga, iA?gyveno savAi??jA? aukso amA?iA?. Kaip bAi??das iA?saugoti socialinA? ir nacionalinA? tapatumAi?? bei tiesiog iA?lieti jaunatviA?kAi?? energijAi??Ai??ai??i?? net ir spaudoje neatskiriami nuo A?ios giminAi??s vardo tapo nuolatiniai pobAi??viai. Ai??tai viename 1895 metA? ai??zKrajai??? numeryje rasime A?inutAi?? apie neaiA?ku kuriA? TiA?keviA?iA? surengtAi?? pobAi??vA?, ai??zpaA?vairintAi?? mAi??gAi??jiA?ku teatru, kuriame bAi??rys lenkA? high-lifeai???o talentingai suvaidino keletAi?? prancAi??ziA?kA? komedijA?ai???9, Janina A?ultovska (A?A?ltowska) taip pat mini Vladislovo TiA?keviA?iaus surengtus gyvuosius paveikslus10. O kur dar A?ia pat, Neries krantinAi??je, A?sikAi??rAi?? ir paryA?ietiA?ka dvasia gyvenantys birA?iA?kiai Klementina ir Jonas Leonas TiA?keviA?iai! Antanas su savo jauna A?mona nAi?? kiek neatsilikoAi??ai??i?? tam puikiai tiko, anot Sofijos Potockos, ai??zmilA?iniA?ko dydA?io priAi??mimo salAi??ai???. VienAi?? tokiA? renginiA? autorAi?? mini savo memuaruose:

Ai??1898 metA? karnavalas Gedimino sostinAi??je buvo ypaA? triukA?mingas. Pats prabangiausias sezono pokylis buvo surengtas Antano TiA?keviA?iaus rAi??muose: nuostabAi??s buvo tualetai bei paA?iA? rAi??mA? papuoA?imai. Susirinko apie 200 kviestiniA? sveA?iA?. Be A?eimininkA? artimiausiA? giminaiA?iA?, A?ia buvo galima sutikti garsiausiA? A?emvaldA?iA? atstovus: Oginskius, Pliaterius, Mineikas, Lenskius, Jelenskius, Komarus, Drohojovskius, RAi??merius, KonA?as, Lubieneckius, A?evuskius, SalmonoviA?ius ir daugelA? kitA?.11

Ai??Ai??i tradicija buvo tAi??siama ir vAi??liauAi??ai??i?? minAi??tinas 1907 metais vykAi??s pobAi??vis, kuriame 80 kviestiniA? sveA?iA? linksmino VarA?uvos konservatorijos solistA? kvartetas, o A?okius vedAi?? Edvardas Pliateris ir Jonas Civinskis.12

Ai??Grafas nepamirA?o ir vienos svarbiausiA? rezidencijos uA?duoA?iA?Ai??ai??i?? dar ankstesniojo savininko sumanymo A?ia A?rengti meno dirbiniA? galerijAi??. Deja, apie tai, kokia buvo Antano TiA?keviA?iaus kolekcija, A?iandien A?inome nedaug. IA? to, kAi?? pavyko atsekti, rinkinius galima skirti A? dvi stambias dalis: vakarietiA?kAi??jAi?? ir vietinAi??. Apie pirmAi??jAi?? teturime trumpAi?? A?inutAi?? dukterAi??A?ios memuaruose. AutorAi?? teigia, kad

Ai??ant sienA? kabAi??jo paveikslai iA? XVII, XVIII ir XIX amA?iA?, nutapyti A?inomA? olandA?, flamandA?, italA?, prancAi??zA? ir lenkA? tapybos mokyklA? atstovA?13.

Ai??Visa kita, ir, matyt, gausiausia dalis, buvo vietos meistrams priskirtini darbai arba tie, kurie, nors ir sukurti VakarA? Europos menininkA?, vaizdavo Lietuvos istorijai svarbias asmenybes bei, A?inoma, garsiausius giminAi??s atstovus.

Tarp jA? neabejotinai iA?skirtinAi?? vietAi?? turAi??jo uA?imti Konstantino AleksandroviA?iaus XVIII a. antrojoje pusAi??je LoAi??hoiske tapyta TiA?keviA?iA? portretA? galerija. Dailininkas meistriA?kai pertapAi?? ankstesniA? autoriA? kAi??rinius, tarp kuriA? buvo paties Tomasso Dolabellos darbai, grandeur naturelle (pranc. natAi??ralaus dydA?io), vaizdavAi?? SteponAi?? BatorAi?? ir JonuA?Ai?? TiA?Ai??keviA?iA?14.

Kolekcijoje taip pat buvo Jano Mateikos (Jan Matejko) ai??zSenisai???, Karolio RaA?inskio (Karol RaczyAi??ski) ai??zManeviA?iaus portAi??retasai???, Jano MoraA?inskio (Jan MoraczyAi??ski) ai??zPrelato portAi??reAi??tasai???, Polikarpo Joteikos (Polikarp Joteyko) ai??zKunigo Staceikos portretasai???, Jono ZenkeviA?iaus (Jan Zienkiewicz) paveikslas ai??zMotina, moA?iutAi?? ir anAi??kAi??lisai???, du to paties autoriaus pieA?iniai, PaulaviA?iaus akvarelAi?? ai??zLenkA? karininko portAi??retasai???, Vincento Slendzinskio pieA?inys sangvinu ai??zDvi seniA? galAi??vosai???, Valentino VankaviA?iaus (Walenty WaAi??kowicz) sangAi??vinas ai??zVyAi??ro su peruku ir A?arvais portretasai???15. Grafas turAi??jo ir Adomo HoAi??norio Kirkoro portretAi??16 bei Stanislovo BohuA?o-SestAi??Ai??A?enAi??ceAi??viA?iaus (StanisAi??aw Bohusz-SiestrzeAi??ceAi??Ai??wicz) kAi??riniA?17.

Be tapybos, sales puoA?Ai?? italA? meistrA? sukurti Jono Sobieskio (A?is, atrodo, vAi??liau pateko A? brolio Vladislovo Lentvario rAi??mus), Stanislovo Augusto ir jo brolio, Lenkijos ir Lietuvos primo Mykolo Jurgio Poniatovskio, Stanislovo LeA?A?inskio bei kitA? valdovA? biustai. Visa A?i rinkinio dalis A? grafo rankas pateko iA? ViA?nioveco dvaro (dab. Ukraina)18.

RAi??muose buvo turtingi saksoniA?ko, Vienos, prancAi??ziA?ko, rusiA?ko ir lenkiA?ko porceliano rinkiniai, daugybAi?? senovinio sidabro.

DidelAi?? dalis A?spAi??dingos kolekcijos vAi??liau atiteko Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijai, kurioje Antanas TiA?keviA?ius Ai??jo vicepirmininko pareigas ir buvo atsakingas uA? taikomosios dailAi??s rinkinius. 1914 metais A?iai susijungus su visuomenAi??je kur kas populiaresne Vilniaus mokslo biA?iuliA? draugija, rinkiniai atsidAi??rAi?? jos globoje.

Vis dAi??lto daugiausia vietos turAi??jo uA?imti biblioteka. Kaip galima sprAi??sti iA? amA?ininkA? atsiliepimA?, tada tai buvo vienas didA?iausiA? ir A?domiausiA? Vilniaus rinkiniA?. Yra A?inoma, kad rAi??muose buvo vertingas XVIII amA?iaus archyvas, atitekAi??s grafui iA? PaaradnAi??s dvaro, kuris kitados priklausAi?? LDK etmonui Liudvikui Skuminui TiA?keviA?iui. Ai??iAi?? kolekcijos dalA? apie 1899 metus padovanojo pastarojo proanAi??kis Augustas Potockis.

TaA?iau niekas iA? grafo rinkiniA? nedarAi?? tokio A?spAi??dA?io kaip A? jo rankas patekusi GurskiA? biblioteka. Apie 12 000 leidiniA? grafui uA? 3 tAi??kst. rubliA? pardavAi?? Valerijono Gurskio sAi??nAi??s. 1902 metA? birA?elio pradA?ioje Antanui TiA?keviA?iui biblioteka buvo atiduota ai??zlengva rankaai???, paveldAi??tojams, anot Jaceko Lipskio, dA?iaugiantis, kad pagaliau gali atsikratyti jA? nedominanA?ia tAi??vo palikimo dalimi19. Intriguoja tai, kad iA? tiesA? nei jaunieji Gurskiai, nei rinkinius saugojAi??s GurskiA? namA? valdytojas Eustachijus Jahilnickis nenutuokAi??, kas guli daugybAi??je dulkAi??mis nuklotA? dAi??A?iA?. Tuo tarpu naujojo savininko ai??zuoslAi??ai??? retenybAi??ms jo neapgavoAi??ai??i?? vos pradAi??jus tikrinti ryA?ulius paaiA?kAi??jo, kad, be nedidelAi??s vertAi??s broA?iAi??rA?, teisminiA? dokumentA?, A?ia esama ir nenusakomai vertingA? egzemplioriA?, paA?iA? tikAi??riausiA? raritetA?. Vienas tokiA?Ai??ai??i?? Jono Sobieskio kalendorius-dienoraA?tis, kurio iki tol nebuvo matAi??s nAi?? vienas istorikas20. O kur dar A?vairiausi su Vilniaus universitetu susijAi?? dokumentai, tAi??kstanA?iai A?vairiausiA? pieA?iniA?, grafikos darbA?, kuriA? didA?iuma sukurta uA?sienio graveriA?… Apskritai A?ios kolekcijos pagrindAi?? sudarAi?? Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Pelkos-Polinskio rinkinys, kurA? po savininko mirties 1848 metais buvo perAi??mAi??s sesers vyras Valerijonas Gurskis, vAi??liau kolekcijAi?? praturtinAi??s ir savo paties surinktomis vertybAi??mis.

Ai??sigijAi??s rinkinA?, tuo metu labai padrikAi??, grafas Antanas TiA?keviA?ius jA? pavedAi?? sutvarkyti atsakingam ir kruopA?A?iam Lucijonui Uziemblai. Pastarasis sAi??A?iningai dirbo visAi?? vasarAi?? ir vAi??liau paraA?Ai?? ne vienAi?? straipsnA?, supaA?indinantA? visuomenAi?? su A?iuo neA?kainojamu rinkiniu.

TaA?iau ne tik grafas ir jo patikAi??tinis domAi??josi dAi??A?iA? turiniu. A?inia apie vertingAi??jA? archyvAi?? greitai pasiekAi?? LenkijAi??. Netrukus A? VilniA? atvaA?iavo grafas Adomas Krasinskis ir A?artoriskio A?galiotinis Juzefas Kalenbachas. Pastarasis atvyko su tikslu, kurA? pasisekAi?? A?gyvendintiAi??ai??i?? Vilniaus universiteto dokumentai, t. y. kuratoriaus Adomo Jurgio A?artoriskio kanceliarija, buvo parduoti A?artoriskiA? muziejui Krokuvoje. KodAi??l A?is sandAi??ris A?vyko, numanyti nesunku. Visam rinkiniui laikyti grafas tikriausiai neturAi??jo patalpA?, be to, Vilniaus universiteto istorijos liudininkA? palikimas A?ia, Vilniuje, galAi??jo reikA?ti jA? praA?Ai??tA?, tad saugiau atrodAi?? juos iA?gabenti kuo toliau nuo carinAi??s valdA?ios. Na ir galiausiai A?artoriskiA? muziejuje jau ai??zlaukAi??ai??? prieA? kurA? laikAi?? iA? ParyA?iaus atgabenta kita kuratorijos kanceliarijos dalis. Pats archyvo perdavimas primena detektyvAi??: viskas buvo vykdoma slapta nuo tuometinAi??s valdA?ios, stengiantis nesukelti nAi?? menkiausio A?tarimo. VertybAi??s buvo pakuojamos A? maA?us paketAi??lius ir iA?siuntinAi??jamos skirtingiems asmenims A? KrokuvAi??. Ai??ie, juos gavAi??, neA?Ai?? A? muziejA?. Tokiu bAi??du visa perpirktoji rinkinio dalis saugiai pasiekAi?? saugyklas21.

Rinkinys buvo sujungtas su paryA?ietiA?kAi??ja dalimi ir pavadintas KunigaikA?A?io Adomo A?artoriskio Vilniaus kuratorijos archyvu (lenk. Archiwum kuratorji wileAi??skiej x. Ad. Czartoryskiego). PradAi??ta kataloguoti. Kai Vilnius atsidAi??rAi?? lenkA? rankose ir vAi??l buvo atidarytas Vilniaus universitetas, gavAi??s Stepono Batoro vardAi??, buvo nusprAi??sta visAi?? kuratorijos archyvAi?? perduoti Vilniui. 1926 metais Krokuvoje buvo iA?leistas kruopA?A?iai Jaceko Lipskio parengtas katalogas. Rinkinys vAi??l grA?A?o A? VilniA? ir A?iandien tebesaugomas Vilniaus universitete kaip Vilniaus A?vietimo apygardos globAi??jo kanceliarija
(A. A?artoriskio kuratoriumas).

Antanas TiA?keviA?ius GurskiA? biblioteka pasidalijo ne tik su A?artoriskiA? muziejumi. DalA? leidiniA? jis padovanojo ar pardavAi?? privatiems asmenims, kitais parAi??mAi?? A?vairias draugijas. Vis dAi??lto atiduota buvo toli graA?u ne viskas. Sau grafas pasiliko paA?ius A?domiausius eksponatus. Tarp jA? buvo keli A?imtai itin retA? knygA?. PavyzdA?iui, XVI amA?iuje Hieronimo Vietoro spaustuvAi??je Krokuvoje iA?leisti ai??zSaliamono ir Markolfo pasikalbAi??jimaiai???, gotikinio A?rifto pergamentinAi?? maldaknygAi?? lotynA? kalba ai??zOfficium Beatae Mariaeai???, taip pat apie tAi??kstantis istoriniA? veikalA?, daugybAi?? XVIIIai??i??XIX amA?iaus pradA?iAi?? siekianA?iA? periodiniA?, teologiniA? ar literatAi??riniA? leidiniA?, XVII amA?iaus kalendorius, XVIII amA?iaus katalogai, keletas tAi??kstanA?iA? panegirikA?.

BAi??tA? daugiau nei klaidinga manyti, kad grafas Antanas TiA?keviA?ius, XIX a. pabaigos aristokratas, pasirinkAi??s miestAi?? kaip pagrindinAi?? savo rezidavimo, taigi ir reprezentavimo, erdvAi??, apsiribotA? tik nuolatiniais pobAi??viais ir kolekcijA? eksponavimais. Jau minAi??ta trumpa 1894 metA? A?inutAi?? spaudoje leidA?ia apA?iuopti platesnius grafo uA?imamos visuomeninAi??s padAi??ties kontAi??rus, taA?iau kol kas geriausiai jo interesus, asmenybAi?? ir vietAi?? Vilniaus gyvenime atskleidA?ia garsus to meto VarA?uvos publicistas Vincentas KosiakeviA?ius (Wincenty Kosiakiewicz)22, 1897-aisiais apsilankAi??s mieste ir kultAi??riniame leidinio ai??zKrajai??? priede iA?spausdinAi??s savo A?spAi??dA?ius. Pats miestas autoriui pasirodAi??s neiA?vaizdus, bet turintis patraukiantA? senoviA?kumAi??, atgyjantA?, kai atitinkamu metA? laiku visa paskAi??sta A?alumoje. TaA?iau A?A? kartAi?? jis apgailestaujAi??s, kad, apsilankAi??s vAi??lyvAi?? rudenA?, vietoj ai??zkarkvabalio puokA?tAi??jeai??? radAi??s tik patA? karkvabalA?. Nepaisant to, Vilnius turA?s savA? A?viesuliA?. Tarp jA?Ai??ai??i?? ir grafas Antanas TiA?keviA?ius.

Ai??Energingas ir simpatiA?kas A?mogus, jau nusipelnAi??s, nepaisant savo jauno amA?iaus <...>, populiari figAi??ra mieste, uA?kariaujanti vienAi?? simpatijAi?? po kitos, labai malonus su aplinkiniais, giedro veido ir daA?nai besiA?ypsantis23.

Ai??IA? kur tas visuotinis susiA?avAi??jimas? Atsakymas A?ia pat: ai??zVisuomenAi??s poreikiA? styga smarkiai groja grafo Antano sielojeai???24. 1896 metais iA? BA?oA?ovskio nupirkAi??s Ai??v. Stepono gatvAi??je buvusA? garo malAi??nAi??, grafas greta pastatAi?? ir moderniAi?? duonos kepyklAi??. Verslo niA?a pasirinkta apgalvotaiAi??ai??i?? tokiA? produktA?, kuriuos kepant dalyvauja ai??zpurvini vaikai, viA?tos, katAi??s ir naminiai A?unysai???25, nebenorAi??jo niekas. O grafas sugebAi??jo pateikti kokybiA?kus ir, svarbiausia, pigius gaminius. Jais aprAi??pino ne tik savo A?kurtAi?? prekybos tinklAi??, kurA? 1902 metais jau sudarAi?? net 68 duonos gaminiA? parduotuvAi??s, bet ir A?vairias globos A?staigas, pavyzdA?iui, SaviA?iaus ligoninAi??. Jos vyriausiojo gydytojo Ipolito Jundzilo nuomone, geri gaminiai pastebimai pagerino ligoniA? bAi??klAi??26. Beje, net ir grafo parduotuviA? interjeras skyrAi??si nuo to, kAi?? iki A?iol daugiausia siAi??lAi?? A?ydA? prekybininkaiAi??ai??i?? visos krautuvAi??lAi??s vienodos, A?varios, baltai iA?daA?ytos. Ir ne tik A?ia grafas A?engAi?? A? priekA?. VarA?uvietis korespondentas negalAi??jo atsistebAi??ti: ai??zO, kad visi mAi??sA? darbininkai galAi??tA? taip gyventi…ai??? IA? tikrA?jA?, suvokdamas, paties grafo A?odA?iais tariant, ai??zkad darbas kepykloje yra iA?skirtinai sunkusai???, jis pavyzdingai rAi??pinasi savo darbuotojais: maitina keturiskart per dienAi?? ir moka tuo metu nemenkAi?? 30 rubliA? atlygA?.

Be kepyklos ir parduotuviA? tinklo, iki 1902-A?jA? Antanas TiA?keviA?ius jau buvo spAi??jAi??s A?kurti garo malAi??nAi??, skardos cinkavimo dirbtuves, vario ir ketaus liejyklAi??, lentpjAi??vAi??, parketo fabrikAi??, aprAi??pintus paA?ia moderniausia technika27.

Akivaizdu, kad savo sukurtAi?? pramoninA? kapitalAi?? grafas visais A?manomais bAi??dais stengAi??si panaudoti miesto reikmAi??ms. Ai??itai puikiai A?rodo jo pasiAi??lymas apA?viesti elektra pagrindines miesto gatves, tam panaudojant jo paties garo malAi??no motorA? energijAi??. Projektas buvo rimtai svarstomas komisijos, taA?iau kokia viso A?io reikalo baigtisAi??ai??i?? nAi??ra aiA?ku28. Grafas taip pat ne kartAi?? miesto reikmAi??ms be jokio atlygio perleido savo turimus sklypus, buvo nuolatinis A?emAi??s Ai??kio parodA? dalyvis ir organizatorius, galiausiai, akcentuodamas kvalifikuotA? Ai??kininkA? ir miA?kininkA? trAi??kumAi??, 1902 metais pateikAi?? projektAi?? politechnikumui Vilniuje A?kurti. Deja, valdA?ia A?iems sumanymams nepritarAi??.

Ai??Jo ypatingas bruoA?as tas, kad myli savo VilniA?, A?ia nuolat gyvena ir pats sako, kad jei tik nAi??ra bAi??tina, niekur A? uA?sienA? nevyksta.29

Ai??Vargu ar galima graA?iau apibAi??dinti savo miestui pasiA?ventusA? A?mogA?.

Antano TiA?keviA?iaus sprendimas plAi??toti prekybAi?? yra A?domus ir tuo, kad atskleidA?ia kur kas platesnes socialines gaires. Kaip pastebAi??jo Tamara BairaA?auskaitAi??, XIX amA?iuje ypaA? A?takingi tampa pirkliai30, bene labiausiai galAi??jAi?? reikA?tis miesto savivaldoje. JA? vaidmuo itin iA?ryA?kAi??jo antrojoje amA?iaus pusAi??je. TeoriA?kai jA? sluoksniui galAi??jo priklausyti ir bekilmiai asmenys, bet dAi??l vAi??lyvo baudA?iavos panaikinimo A?is luomas, iA?skyrus kelias iA?imtis (pavyzdA?iui, Petro iA? broliA? VileiA?iA?), nebuvo tam spAi??jAi??s sukaupti pakankamai kapitalo, reikalingo ne tik tiesioginAi??ms investicijoms, bet ir dideliems mokesA?iams. O stambaus dvarininko materialinAi?? padAi??tis nekAi??lAi?? tokios problemos. Pirklio keliAi?? pasirinkAi??s bajoras galAi??jo bent iA? dalies susigrAi??A?inti iA? savo luomo atimtAi?? politinAi??s saviraiA?kos galimybAi??Ai??ai??i?? tuo puikiai pasinaudojo ne tik Antanas TiA?keAi??viA?ius, bet ir garsusis Juozapas Montvila, kurio ai??znuoA?irdA?iu gerbAi??juai???31 buvo pats grafas. A?ia iA?kalbingi ne tik minAi??ti
1893-iA?jA? rinkimai, bet ir faktas, jog 1912 metais Antanas TiA?keviA?ius buvo iA?rinktas Vilniaus miesto valdybos pirmininku.

Vis dAi??lto XX a. pradA?ios situacija Ai??mAi?? kardinaliai keistis. 1909 metais rAi??mus Ai??v. Jurgio skersgatvyje iA? varA?ytiniA? nuperka Marija OginskienAi??. KodAi??l pasikeitAi?? savininkai? Kai kurie autoriai nurodo grafAi?? pritrAi??kus investicijA?. Yra A?inoma, kad tais paA?iais metais uA? skolas Vilniaus A?emAi??s bankui atiteko ir KairAi??nai32. Deja, A?altiniA?, galinA?iA? iA?samiau paaiA?kinti A?io staigaus grafo biografijos posAi??kio prieA?astis, kol kas aptikti nepavyko. Reikalingi nuodugnesni to meto miesto ekonominAi??s padAi??ties tyrimai.

NetekAi??s pirmosios savo rezidencijos, Antanas TiA?keviA?ius savo miesto neapleido. Bet kurgi persikAi??lAi?? su visa A?eima ir kolekcijomis? Ai??is klausimas iki A?iol lieka vienas paslaptingiausiA?. Pavyko iA?siaiA?kinti, kad grafas iA?sikAi??lAi?? A? Ai??v. Stepono gatvAi??, paA?iAi?? jos pabaigAi??, greta savo iA?puoselAi??to industrinio kvartalo. Anot Sofijos Potockos, jis perstatAi?? vienAi?? iA? A?ia jam priklausiusiA? dideliA? mAi??rnamiA?, matyt, tuomet paA?ymAi??tAi?? 29 ar 31 numeriu33, ir susikAi??rAi?? ai??zestetiA?kus rAi??mus, kurie, apstatyti prabangiais senoviniais baldais, turAi??jo ypatingAi?? charakterA?ai???. Net ir pakeitusi vietAi??, TiA?keviA?iaus rezidencija ir toliau liko pagrindine Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos susirinkimA? vieta34.

Deja, nei kaip atrodAi?? naujieji rAi??mai, nei kur tiksliai jie buvo, nAi??ra iki galo aiA?ku. Gali bAi??ti, kad dalA? A?ios industrinAi??s miesto teritorijos per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? bus sunaikinAi?? vokieA?iai, o likusiAi??Ai??ai??i?? A?iandieninAi??s statybos.

Rodos, ai??zprisijaukinAi??sai??? VilniA?, net ir praradAi??s dalA? savo turto, grafas tebeturAi??jo visas sAi??lygas mylimame mieste ramiai nugyventi likusA? gyvenimAi??. TaA?iau viskAi?? pakeiA?ia Pirmasis pasaulinis karas. 1915 metais VilniA? uA?Ai??mus vokieA?iams, grafas iA? savo paties asmeniniA? lAi??A?A? bando gelbAi??ti badaujanA?ius miestieA?ius, neiA?skirdamas nei jA? tautybAi??s, nei tikAi??jimo35. Karui pasibaigus, padAi??tis liko sunki, ir ne tik finansiA?kai. NeaiA?ku, koks buvo grafo asmeninis santykis su vis besikeiA?ianA?ia valdA?ia, taA?iau 1920-aisiais A? miestAi?? A?A?engus rusams, buvo nusprAi??sta bAi??gti. Su visa savo A?eima ir daugybe kitA? TiA?keviA?ius iA?vyksta VarA?uvos pusAi??n. TaA?iau vos prasidAi??jusi kelionAi?? nutrAi??ksta. Ne okupantai ar kokia kita nelaimAi?? sustabdo grafAi??Ai??ai??i?? jis pats, ai??zvedamas meilAi??s ir prisiriA?imo prie miesto bei jo gyventojA?ai???36, vos nuvykAi??s iki RAi??diA?kiA?, iA?lipa, A?eimAi?? palikdamas keliauti toliau. Sprendimas lemtingas ir tragiA?kasAi??ai??i?? vos grA?A?Ai??s A? VilniA? patenka A? okupantA? rankas. KeletAi?? savaiA?iA? praleidA?ia LukiA?kiA? kalAi??jime, kol galiausiai su visais kitais nuveA?amas A? geleA?inkelio stotA? (prie pat savo namA?!) ir iA?siunA?iamas A? MinskAi??.

Ai??1920 m. lapkriA?io 2 d. Edvardas VoiniloviA?ius (Edward WoyniAi??Ai??owicz) savo dienoraA?tyje A?raA?Ai??:

Ai??<...> jie man papasakojo apie grafo Antano TiA?keviA?iaus suAi??Ai??mimAi?? Vilniuje ir jo iA?veA?imAi?? prieA? atiduodant miestAi?? A? lietuviA? rankas; iA?siveA?Ai?? jA? A? MinskAi??, kur laikAi?? mano sesers Kostrovickos namA? rAi??syje. <...> Kai iA? Vilniaus atvyko darbininkA? atstovai, reikalaudami TiA?keviA?iA? iA?laisvinti, A?ie buvo A?kiA?ti A? poA?emius, o TiA?keviA?ius iA?veA?tas A? Rusijos gilumAi??. Minske

2 000 asmenA? buvo paskelbtas mirties nuosprendis.37

Ai??Tyla truko keletAi?? mAi??nesiA?. O tuomet spaudoje pasirodAi?? A?inutAi??:

Ai??Antanas TiA?keviA?ius, aprAi??pintas Ai??v. Sakramentais, iA?keliavo pas DievAi?? 1920 metA? gruodA?io 23 dienAi??, 54-aisiais savo gyvenimo metais, bolA?evikA? nelaisvAi??je Maskvoje, kur buvo laikinai palaidotas. MiA?ios uA? jo sielos ramybAi?? vyks balandA?io 22 dienAi??, Katedroje, pusAi?? vienuoliktos ryte, apie kAi?? praneA?a artimieji, draugai ir paA?A?stami, skendintys giliame liAi??desy. A?mona ir vaikai.38

Ai??Vilniaus grafo kAi??nas niekada taip ir negrA?A?o A? LietuvAi??.

1Ai?? Wincenty KOSIAKIEWICZ. Trzy dni w Wilnie // Kraj.Ai??ai??i?? 1897, nr. 47, s. 471.

2Ai?? LVIA, f. 938, ap. 4, b. 2352. IA?orAi??s darbA? rekonstrukcija baigta 1893 m., T. Rostvorovskis atliko dalinius pakeitimus. Pagrindiniai projekto autoriai yra F. Jasinskis (jo projektas buvo paruoA?tas 1883 m., darbai baigti 1885 m.) ir J. JanuA?evskis (projektas A?gyvendintas apie 1888 m.). Paskutinis rAi??mus rekonstravo, prieA? juos A?sigyjant A. TiA?keviA?iui, minAi??tasis
T. Rostvorovskis.

3Ai?? Projektas patvirtintas 1895 m.

4Ai?? Wilno // Kraj.Ai??ai??i?? 1894, nr. 2, s. 20.

5Ai?? Janina z PuttkamerA?w Ai??Ai??A?TOWSKA. Inne czasy, inne ludzie.Ai??ai??i?? Londyn, 1998, s. 11.

6Ai?? Grafo vedybA? data iki A?iol nAi??ra galutinai aiA?ki, mat kai kurie A?altiniai nurodo, jog tuoktuvAi??s A?vyko 1896 m. balandA?io 20 d.

7Ai?? Janina Ai??Ai??A?TOWSKA, s. 12.

8Ai?? BNW ZR, akc. 10114, Zofia z TyszkiewiczA?w POTOCKA. Domy i paAi??ace naleA?Ai??ce do rodziny TyszkiewiczA?w // Teki rodzinne: Tyszkiewiczowie, Potoccy, Lubomirscy, Zamoyscy, t. 13, s. 12.

9Ai?? Z Wilna // Kraj.Ai??ai??i?? 1895, nr. 10, s. 27.

10Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Janina Ai??Ai??A?TOWSKA, s. 12.

11Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Zofia POTOCKA, s. 14.

12Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Z A?ycia towarzyskiego // Dziennik WileAi??ski. ai??i?? 1907, nr. 4, s. 3.

13Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Zofia POTOCKA, s. 13.

14Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Zofia POTOCKA, s. 14.

15Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jolanta Ai??IRKAITAi??. Vilniaus mokslo biA?iuliA? draugija ir jos muziejaus rinkiniai // KultAi??ros istorijos tyrinAi??jimai.Ai??ai??i?? 1999, t. 5, p. 350.

16Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat; tikriausiai tai yra 1860 m. sukurtas Vincento Slendzinskio darbas.

17Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? LMAVB RS, f 151ai??i??331, Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos aukotojA? knyga (abAi??cAi??lAi??s tvarka), l. 106.

18Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? NeaiA?ku, kaip A?io dvaro vertybAi??s pateko A? grafo TiA?keviA?iaus rankas. ViA?niovecas ilgAi?? laikAi?? buvo ViA?nioveckiA? rezidencija, o vAi??liau, jau XIX a., atiteko Pliateriams. TikAi??tina, jog taip nutiko dAi??l giminystAi??s saitA? su pastaraisiais.

19Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jacek LIPSKI. Archiwum kuratorji wileAi??skiej X. Ad. Czartoryskiego.Ai??ai??i?? KrakA?w, 1926, s. XI.

20Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Lucjan UZIA?BA?O. PuAi??cizna po profesorach wileAi??skich // Tygodnik ilustrowany.Ai??ai??i?? 1902, nr. 45, s. 886.

21Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jacek LIPSKI, p. XII.

22Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wincenty Kosiakiewicz (apie 1860ai??i??1918)Ai??ai??i?? lenkA? poetas, dramaturgas ir publicistas. Dirbo garsiausiuose to meto leidiniuose ai??zBiblioteka Warszawskaai???, ai??zGazeta Polskaai???, ai??zTygodnik ilustrowanyai???, ai??zAteneumai??? ir daugelyje kitA?.

23Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wincenty KOSIAKIEWICZ. Trzy dni w Wilnie // Kraj.Ai??ai??i?? 1897, nr. 47, s. 468ai??i??475.

24Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, s. 470.

25Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wilno // Kraj.Ai??ai??i?? 1896, nr. 46, s. 22.

26Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wincenty KOSIAKIEWICZ, s. 472.

27Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Zofia POTOCKA, s. 23.

28Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wilno // Kraj.Ai??ai??i?? 1896, nr. 49, s. 22.

29Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wincenty KOSIAKIEWICZ, s. 470.

30Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Tamara BAIRAAi??AUSKAITAi??. VisuomenAi??: uA?dara ir laisvAi??janti // Devynioliktas amA?ius: visuomenAi?? ir valdA?ia, serija ai??zLietuvos istorijaai???,
t. VIII, 1 d.Ai??ai??i?? Vilnius, 2011, p. 355ai??i??375.

31Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Wincenty KOSIAKIEWICZ, s. 460.

32Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? SugrA?A?tantys dvarai. KairAi??nA? dvarasAi??ai??i?? Vilniaus universiteto Botanikos sodo sAi??kmAi??s istorija // www.kpd.lt

33Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Tokius adresus turAi??jo iki 1912 m. Antanui TiA?keviA?iui priklausAi?? namai Ai??v. Stepono gatvAi??je // ?i??N?N? ?i?????i??N????i??. ????Ni???i??N????i??N? N???Ni???i??????Ni?????i??N? ?????????i?? ???i?? 1912 ??????.Ai??ai??i?? ?i?????i??N????i??, 1911, N?. 179.

34Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, N?. 46.

35Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Zofia POTOCKA, t. 1, s. 132.

36Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

37Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Edward WOYNIA?A?OWICZ. Wspomnienia 1847ai??i??1928. CzAi??Ai??Ai?? pierwAi??sza.Ai??ai??i?? Wilno, 1931, s. 303.

38Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Su Lietuva susijusiA? asmenA? nekrologA? rinkinys // LMAVB RS, SP 1210, Tai??i??Z, l. 2.