Joachimo Lelevelio veikalas apie bibliografijAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Domininkas Burba
DATA: 2013-09

Joachimo Lelevelio veikalas apie bibliografijAi??

Domininkas Burba

Istorikas Domininkas BURBA recenzuoja Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelewelio veikalo (1823) ai??zDvejetas bibliografiniA? knygA?ai??? pirmojo tomo ai??zPirmosios bibliografinAi??s knygosai??? publikacijAi?? lietuviA? kalba. J. Lelewelio knyga buvo vienas pirmA?jA? darbA?, nagrinAi??jusiA? AbiejA? TautA? Respublikos teritorijos spaustuviA? ir knygA? raidAi??. Nors vAi??lesni tyrimai pateikAi?? daug naujos medA?iagos apie A?ias temas, Lelewelio darbas yra svarbus kaip mokslo istorijos paminklas. Veikalas publikacijai parengtas kruopA?A?iai, vertimas ai??i?? profesionalus ir iA?laikantis XIX a. pradA?ios koloritAi??.

XIX a. pradA?ios politinAi?? ir socialinAi?? padAi??tis Lietuvoje buvo sudAi??tinga ir dviprasmiA?ka. Viena vertus, Rusijos imperijos administracija kontroliavo naujai uA?imtAi?? teritorijAi?? ir stengAi??si uA?kirsti keliAi?? bet kokiems bandymams pasiprieA?inti. Kita vertus, tuometinio imperatoriaus Aleksandro I bei jo aplinkos pozicija lietuviA?kA? gubernijA? visuomenAi??s atA?vilgiu buvo gana tolerantiA?ka. SusidarAi?? palankios sAi??lygos plAi??toti mokslinAi??, meninAi?? ir kultAi??rinAi?? veiklAi??. ImperatoriA?kasis Vilniaus universitetas tapo svarbiausiu mokslo A?idiniu regione. Tiesa, po filomatA? ir filaretA? proceso XIX a. treA?iojo deA?imtmeA?io pradA?ioje A?vyko svarbAi??s kadriniai pokyA?iai, po kuriA? aukA?tosios mokyklos valdyme stipresnes pozicijas A?gavo imperijos valdA?ios statytiniai, politinAi?? kontrolAi?? sustiprAi??jo. Vis dAi??lto universitete iki pat jo uA?darymo iA?liko demokratiA?ka ir patriotiA?ka dvasia. Jame dAi??stAi?? ir studijavo nemaA?ai asmenybiA?, ne tik Lietuvoje, bet ir uA? jos ribA? tapusiA? A?inomais mokslininkais, menininkais, kAi??rAi??jais, politikais. IA? Vilniaus universiteto dAi??stytojA? itin daug nusipelnAi?? Joachimas Lelewelis (1786ai??i??1861). Tai buvo iA?ties neeilinis asmuo. Nors tyrimA? apie LelewelA? netrAi??ksta, bet iA?leisti moksliniai darbai jA? pristato visA? pirma kaip pedagogAi??, demokratiniA? idAi??jA? A?kvAi??pAi??jAi??, taA?iau ne kaip mokslininkAi??. Jo mokslinAi?? veikla tebAi??ra ne itin A?inoma, nors A?ia tema jau raA?yta[1]. Tenka apgailestauti, kad tokiai svarbiai asmenybei nAi??ra paskirta biografija lietuviA? kalba. Tiesa, ne viena knyga apie A?A? mokslininkAi?? yra pasirodA?iusi uA?sienio kalbomis[2]. Lelewelio mokslinis palikimas iA?ties gausus, bet nAi??ra netgi svarbiausiA?jA? jo veikalA? vertimA? A? lietuviA? kalbAi??; nedaug jo darbA? perleista ir originalo kalbomis. Taigi ne tik plaA?ioji visuomenAi??, bet ir mokslininkA? bendruomenAi?? dar nedaug A?ino apie Joachimo Lelewelio mokslinAi?? veiklAi??. Neatsakytas ir klausimas, iA? pirmo A?vilgsnio galintis atrodyti gana nekuklus: vis dAi??lto reikia svarstyti, koks gi buvo minimojo pedagogo moksliniA? darbA? lygis. BAi??tina aiA?kintis, ar A?ie veikalai yra daugiau ApA?vietos epochos pabaigosai??i??Romantizmo epochos pradA?ios mokslo paminklai, ar vis dAi??lto jie nepraradAi?? savo reikA?mAi??s ir A?iandien, o mokslinio tikslumo ir gilumo kriterijai juose iA?laikyti. Juk ne paslaptis, kad daugelio praeities mokslininkA? darbai nAi??ra pripaA?A?stami kaip kAi??riniai, kuriais galima be didesnio pasitikrinimo remtis. Pvz., XIX a. pirmojoje pusAi??je paraA?ytos Vilniaus istorijos buvo svarbAi??s A?vykiai to meto kultAi??ros gyvenime ir bendrame istoriografijos procese. Bet A?iandien vargu ar galima naudotis Mykolo Balinskio (MichaAi?? BaliAi??ski) ar Juozapo Ignoto KraA?evskio (JA?zefo Ignaco Kraszewskio) darbais kaip pirminiais A?altiniais.

Ne taip seniai pasirodA?iusi publikacija ai??i?? Joachimo Lelewelio ai??zDvejeto bibliografiniA? knygA?ai??? pirmasis tomas, skirtas Lietuvos bei Lenkijos spaustuviA? istorijai, didesnio susidomAi??jimo mokslinAi??je spaudoje nesulaukAi??. NorAi??tA?si A?vertinti A?A? veikalAi??.

Kaip ir minAi??ta, A?is Joachimo Lelewelio leidinys yra keliA? tomA?, bet kol kas iA?spausdintas tik pirmasis (ai??zVersus aureusai??? leidykla). Ai??A?, publikuotAi??jA?, sudaro Almos BraziAi??nienAi??s pratarmAi?? bei Lelewelio veikalo ai??zDvejetas bibliografiniA? knygA?ai??? pirmojo tomo, kurio pavadinimas ai??i?? ai??zPirmosios bibliografinAi??s knygosai???, vertimas A? lietuviA? kalbAi??. Taip pat A?iame tome faksimiliA?kai pateiktas skyrelis ai??zKeli Lenkijos statutai, variantai arba tekstasai??? ir Vido RaA?iaus parengti paaiA?kinimai. Antrajame tome bus spausdinama kita veikalo dalis su paaiA?kinimais, o treA?iajame skaitysime iA?samA? AuA?ros NavickienAi??s studijinA? straipsnA? apieAi?? LelewelA?, jo mokslinius darbus bei rodyklAi??, apimanA?iAi?? pirmojo ir antrojo tomA? asmenvardA?ius.

can atorvastatin cause hair lost.

Pristatoma ai??i?? pirmoji ai??i?? knyga iA?leista Vilniuje 1823 metais. Joachimas Lelewelis savo pasakojimAi?? pradAi??jo nuo Jurgio Samuelio BandkAi??s (Jerzy Samuel Bandtkie) veikalo apie Krokuvos spaustuves pasirodymo istorijos ir konteksto. VAi??liau, remdamasis daugiausia A?iuo autoriumi, taip pat papildydamas jo tekstAi??, Lelewelis toliau pateikAi?? Lenkijos (tiksliau ai??i?? AbiejA? TautA? Respublikos) teritorijoje veikusiA? spaustuviA? bei spaustuvininkA? ir knygA? istorijAi?? iki savo gyvenimo epochos. LeidinA? sudaro keletas skyriA?: ai??zSpaudos meno iA?radimas ir pirmieji jo vaisiaiai???, ai??zApie spausdinimAi?? Lenkijoje ir A?vairias su A?iuo spausdinimu susijusias smulkmenasai???, ai??zLenkijos spaustuviA? ir spaudos istorinis vaizdasai??? bei ai??zKeli Lenkijos statutai, variantai arba tekstasai???. Knygos gale gausu iliustracijA?: tai daugiausia knygA? meno pavyzdA?iai, faksimilAi??s.

Vis dAi??lto, nors Lelewelio indAi??lis A? spaustuviA? ir knygA? istorijAi?? yra didelis, A?i knyga iA? esmAi??s pionieriA?ka, klaida bAi??tA? pervertinti jos mokslinA? lygA?. VAi??lesni tyrimai, pvz., Liudviko Karolio AbramoviA?iaus (Ludwik Karol Abramowicz), JanuA?o Sovinskio (Janusz SowiAi??ski)[3] darbai, atskleidAi?? daug netikslumA? ir gerokai papildAi?? informacijAi?? apie tirto regiono spaustuviA? istorijAi??. Apie Vilniuje buvusias PranciA?kaus Skorinos, broliA? MamoniA?iA?, BazilijonA?, Vilniaus akademijos bei kitas Lietuvos DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je veikusias spaustuves A?iandien pasakyti galima kur kas daugiau. Kita vertus, leidinio rengAi??jai neidealizuoja Lelewelio veikalo, neslepia jo trAi??kumA?. TaA?iau su Almos BraziAi??nienAi??s teiginiu, kad A?i knyga ai??i?? mokslininko erudito darbas, kuriam bAi??dinga nepaprasta enciklopediniA? A?iniA? gausa ir sykiu minties polAi??kis, vaizdinga, A?vairiA? tropA? nestokojanti kalba, negalima nesutikti. Ai??iandieninAi?? lenkA? autorAi?? Joanna StawiAi??ska, cituodama minimAi??jA? Lelewelio darbAi??, A?vertino A?io mokslininko nuopelnus rankraA?A?iA? tyrimA? srityje. Anot jos, Lelewelis daug prisidAi??jo prie bibliografiniA? rankraA?A?iA? apraA?A? principA? kAi??rimo[4]. Tad pasirodA?iusi knyga yra svarbi vertinant jAi?? A?vairiais aspektais.

BAi??tina porAi?? A?odA?iA? pasakyti apie veikalo parengimAi??. Vilniaus universiteto leidykloje iA?leista knyga yra parengta iA?ties kruopA?A?iai. PaaiA?kinimA? autorius Vidas RaA?ius gana iA?samiai A?vertino Lelewelio pateiktAi?? informacijAi??, ypaA? tAi??, kuri tiesiogiai susijusi su Lietuvos (visA? pirma Vilniaus) spaustuviA? raida, nurodAi?? klaidas ir praplAi??tAi?? A?inias. Tiesa, galbAi??t A?vadas galAi??jo bAi??ti platesnis, jame galAi??jo bAi??ti pateikta daugiau informacijos apie A?ios knygos autoriA? ir iA?samiau apraA?ytas kitA? mokslininkA? A?dirbis knygos istorijos srityje. KeturiA? puslapiA? pratarmAi?? iA?ties per trumpa. Anotuotas AuA?ros NavickienAi??s darbas galbAi??t galAi??jo bAi??ti iA?spausdintas A?iame tome, bet jo kol kas teks palaukti.

Aldonos BaliulienAi??s vertimas ai??i?? profesionalus, iA?laikantis XIX a. pradA?ios koloritAi??. Beje, Lelewelio stilius buvo gana sudAi??tingas, todAi??l vertAi??jos nuopelnai labai iA?auga.

Reziumuojant galima teigti, kad Joachimo Lelewelio darbas yra svarbus ir reikalingas, jis parengtas profesionaliai. Kaip jau minAi??ta, A?is kAi??rinys ai??i?? visA? pirma XIX a. pradA?ios mokslo istorijos A?altinis. Nors vAi??lesnieji tyrimai A?neA?Ai?? daug esminiA? korekcijA?, Joachimo Lelewelio veikalas turint galvoje anuometinA? mokslo lygA? buvo labai kvalifikuotai parengta novatoriA?ka knyga.


[1] Z badanI? nad pracami historycznymi Joachima Lelewela: referaty i gAi??osy dyskusyjne z sesji naukowej UAM zorganizowanej ku uczczeniu setnej rocznicy sI?mierci. ai??i?? PoznanI?: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, 1962; Joachimas Lelevelis: RespublikinAi??s mokslinAi??s konferencijos, skirtos A?A?ymaus mokslininko ir demokrato, Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio 200-osioms gimimo metinAi??ms paminAi??ti, medA?iaga = ?????i??Ni?????? ?i???i???i???i?????i???i??N?: ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni?? ?i???i??N???N??i???i???????i????N??????? ???i??N?Ni???????? ??????Ni???i??Ni???i????Ni??????, ????N???N?Ni???i?????????? 200-?i???i??Ni????NZ N??? ????N? Ni?????i?????i??????N? ??Ni?????i??NZNi???i??????N?N? N?Ni???i?????????? ?? ???i????????Ni???i??Ni???i??, ??Ni????Ni???i??N?N???Ni???i?? ?i?????i??N???NZN?N????????? N????????i??Ni??N???Ni???i??Ni???i?? ?????i??Ni???????i?? ?i???i???i???i?????i???i??N?. ai??i?? Vilnius, Lietuvos TSR aukA?tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1987.

[2] Artur AsLIWIA?SKI. Joachim Lelewel: zarys biograficzny, lata 1786ai??i??1831 Warszawa: Wydawnictwo M. Arcta w Warszawie, 1918; ???i??Ni???i???? ??????N??i???i??????Ni?? ?i???????i???i?????i??. ?????i??Ni?????? ?i???i???i???i?????i???i??N?: ?????i??N?N??????? Ni???i???????i??NZNi?????????i??Ni??, ???i????????Ni???i??Ni??, N?Ni???i????Ni????. ai??i?? ????N??????i??: ???i?????i??Ni???i???i??N?N?Ni?????? N???Ni?????i???i??N?????-N?????????????Ni???i??N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??, 1961; Stefan KIENIEWICZ. Joachim Lelewel. ai??i?? Warszawa: KsiAi??A?ka i Wiedza, 1990; Leon KRZEMIENIECKI. Joachim Lelewel: narodowy portret sztukmistrza. ai??i?? WrocAi??aw: Nakl. aut., 1991; ?i???i?????????i??N? ?????????i?????i???i????. ?i???i???i???i?????i???i??N?. ai??i?? ????N??????i??: ?i??Ni????????Ni???i??N????i??N? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i??, 1991.

[3] Ludwik ABRAMOWICZ. Cztery wieki drukarstwa w Wilnie: zarys historyczny (1525ai??i??1925). ai??i?? Wilno: nakAi??adem i drukiem Ludwika ChomiAi??skiego, 1925; Janusz SOWIA?SKI. Polskie drukarstwo. ai??i?? WrocAi??aw etc.: ZakAi??ad Narodowy im. OssoliAi??skich, 1988.

[4] Joanna STAWIA?SKA. RAi??kopisoznawstwo ai??i?? rozwaA?ania bibliologiczne // Bibliotekarz. ai??i?? 2013, nr 3, s. 13.

renova.