John Keats

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Vertimai
AUTORIUS: Kornelijus Platelis,Ai??John Keats
DATA: 2014-02

Ai??iA?Ai??Johno KeatsoAi??(1798 10 31ai??i??1821 02 23) odA?iA? vertimus kadaise buvau paskelbAi??s almanache ai??zVeidai”. Dabar uA?Ai??jo noras juos dar pakrapA?tinAi??ti, juo labiau kad angliA?kas penkiapAi??dis rimuotas jambas, kurA? uA?simoji taip pat penkiapAi??dA?iu iA?versti lietuviA?kai, teikia neribotA? tiek formos, tiek prasmiA? pasirinkimo galimybiA?. TaisinAi??damas stengiausi patikslinti prasmes, nors verA?iant grieA?ta forma jos visada lieka ganAi??tinai lygiagreA?ios. Toks darbas pabaigos neturi. Kai nusprendi nustoti zulinti tekstAi??, tai viso labo tebAi??na kompromisas su tavo paties sAi??A?ine ir literatAi??riniu skoniu. Nekvestionavau savo anuometinio formos pasirinkimo: grieA?tas jambas su ritmingai besikaitanA?iais vyriA?kais ir moteriA?kais rimais (originale ai??i?? vyriA?ki su kai kur pasitaikanA?iais moteriA?kais). NesiryA?au A?terpti triskiemeniA? pAi??dA? ar pradAi??ti eilutAi?? kirA?iuotu skiemeniu, A?itaip prie angliA?ko jambo pratindamas lietuviA?kAi?? ausA?. Kalbos prigimtis ir poeAi??tinAi?? tradicija vienaip leidA?ia elgtis autoriui, kitaip vertAi??jui. GrieA?ta forma pagal savAi?? poetinAi?? tradicijAi?? A?iek tiek kompensuoja patirA?iA? ir tradicijA? skirtumus.

VertAi??jas

Kornelijaus Platelio nuotrauka
Kornelijaus Platelio nuotrauka

OdAi?? lakA?tingalai

I

Man slegia A?irdA? uA?marA?tis niAi??ri
Ir protAi?? baigia miegas nugalAi??ti
It stiklas drumsto opijaus, kurA?
IA?gAi??riau kAi?? tik ir grimztu A? LetAi??.
Tai ne pavydas protAi?? man apniuko,
O laimAi?? alpti tavo dA?iugesy,
Driade, balsAi?? dieviA?kAi?? girdAi??ti,
Kai laukymiA? ir bukA?
Ai??eA?Ai??liA? melodingam skambesy
Lengvai ir svaigiai vasarAi?? iA?giedi.

II

It gurkA?nis brangvynio vAi??saus, giliam
RAi??sy ilgai gulAi??jusio, jis kvepia
Dainom Provanso, A?okiais ir gAi??lAi??m,
DA?iaugsmu, kurA? A?rudAi?? kAi??nai slepia!
Kaip saulAi??j spindinti taurAi?? kaitri,
Pilna to tikro, rausvo HipokrenAi??s
Vandens, kurs blyksi perlais ant kraA?tA?,
Sudilgsi gomury…
Geriu jA? ir pasaulio nepaA?inAi??s
Su tavimi blausioj tankmAi??j dingstu ai??i??

III

Ak, iA?tirpstu, toli, beveik pamirA?Ai??s,
Ko suokdama tarp lapA? neA?inai,
Silpnumo, karA?tinAi??s, iA? mAi??sA? irA?tvA?
IrzliA? dejoniA? sklindanA?iA? liAi??dnai;
A?ia dienos seniams kretantiems vos slenka,
Jaunuoliai blyA?kAi??s mirA?ta per anksti;
A?ia mAi??stymas vien liAi??desiu iA?virsta
Ir neviltim uA?anka;
A?ia groA?io akys gAi??sta, ir skaisti
MAi??s meilAi??, vos uA?gimus, skuba mirti.

IV

Ai??alin! A?alin! Ne Bakcho veA?imu
Su lAi??A?im pas tave aA? atsibelsiu,
O ant poezijos sparnA? neregimA?,
Nors bukas protas painioja ir delsia:
VAi??l su tavim! Ai??velni naktis, aukA?tai
MAi??nulio deivAi?? savo karalystAi??j
A?vaigA?dAi??tA? fAi??jA? bAi??rio apsupta
Nors A?ia tamsu, tiktai
SrovelAi??s blankios iA? dangaus nutA?sta
Vingriais takais pro atA?alas tirA?tas.

V

Beveik neA?A?iAi??riu A?iedA? po kojom,
Nei tA?, kur slepia raizginys klaidus
Ai??akA?, ir kvepianA?ioj tamsoj spAi??lioju,
Kas paskleidAi?? svaigius aromatus ai??i??
A?olAi??, brAi??zgynai, vaismedis laukinis,
ErA?kAi??tis, gudobelAi??, ar A?alia ai??i??
NaA?laitAi??, greitai vystanti tarp lapA?,
Pilna geguA?io vyno
Dukra jo ai??i?? roA?Ai?? su aureole
VabzdA?iA?, kurie jos rasAi?? geria kvapiAi??.

VI

Klausausi temstant; vis daA?niau jauA?iau
Beveik A?simylAi??jAi??s lengvAi?? mirtA?,
Ai??velniais vardais jAi?? vadinau, praA?iau
Leist man ore atodAi??siu iA?tirpti;
Dabar kaip niekad mirti prabangu,
Be skausmo nerti A? gelmes juodA?iausias,
Kai A?itokioj ekstazAi??j A? erdves
Tu liejiesi!.. Tegu
Dar skamba rekviem, kol mano klausAi??
Atskirs sunki velAi??na nuo tavAi??s.

VII

O tau nelemta A?Ai??ti, nemarioji,
TavAi??s netrypia kartos alkanA?,
ValdovA?, klounA? A?irdis juk viliojo
Taip pat A?is balsas skambesiu A?velniu:
Ir ta pati giesmAi??, ramino, gAi??rAi??s
Ai?? Rutos A?irdA?, svetimA? laukA?
Kai sausAi?? A?emAi?? aA?aromis laistAi??;
Ir ta pati atvAi??rAi??
UA?burtus langus virA? A?iurpiA? bangA?,
Kur plaka A?alA? pasakA? apleistAi??.

VIII

ApleistAi??! Skamba ausyse varpu
Ir A? vienatvAi?? vAi??l sugrA?A?ti A?aukia.
Sudie! Kerai, o elfe, A?stabiA?
ApgauliA? ne tokie tvirti, kaip laukiau.
Sudie, sudie! Graudi tava giesmAi??
Nutolsta pievom, virA? beA?adA?io raisto,
Po to aukA?tyn A?laitu, ir vAi??l, ai??i?? girdA?iu, ai??i??
Jau slAi??ny kitame:
VaizduotAi?? tai ar sapnas buvo keistas?
Nuskrido ji. Miegu aA? ar budA?iu?

OdAi?? graikiA?kai vazai

I

O nelytAi??ta nuotaka rimties,
Augintine tylos ir lAi??to laiko,
Silvano daine, atvaizdai bAi??ties
Tavy tvariau nei eilAi??se mAi??s laikos:
Ir kokios sakmAi??s juosia tau klubus ai??i??
A?moniA? mirtingA? ar dievA? pamAi??klAi??s ai??i??
IA? Tempo, iA? Arkadijos, kas tai ai??i??
Dievai ar A?monAi??s? GreitakojAi??s bAi??glAi??s,
ArA?iA? vijikA? geismas priekabus?
BAi??gneliai, fleitos, A?kvAi??pti veidai?

II

GirdAi??tos dainos mielos, bet kuriA?
Negirdim ai??i?? dar mielesnAi??s; A?velnios fleitos,
SkambAi??kite ne ausiai, o tauriu
Begarsiu aidu, sieloje kur sklaidos:
GraA?uole, baigti negali dainos,
Kaip medA?iA? A?iA? nurengt negali vAi??jas;
MeiluA?is niekad nebuA?iuos tavAi??s,
Nors tikslas bus A?ia pat ai??i?? ir niekados
Ji neiA?nyks, jo geismas neatvAi??s,
Ji liks graA?i, jis nesiliaus mylAi??jAi??s!

III

Laimingos A?akos, jAi??s, kurioms A?iedA?
Nereikia mest, pavasariui pamojus!
Laimingas fleitininke, amA?iais tu
A?valus naujas melodijas vis groji!
O meilAi?? laimingesnAi?? dar taA?iau!
Visad karA?ta ir teikianti palaimAi??,
Visad jauna, atodAi??siA? pilna,
UA? aistrAi?? ji A?nopuojanA?iAi?? aukA?A?iau,
Kur persotina, bet neteikia laimAi??s,
Tik karA?tinAi?? su dA?iAi??stanA?ia burna.

IV

Kas tie, aukoti traukiantys, A?yny
Slaptingas, prie kieno puoA?naus altoriaus
Vedi telyA?iAi?? mykianA?iAi??? Pilni
Jos A?onai dumba nuo vainikA? svorio.
Miestelis koks prie upAi??s arba jAi??ros,
MaA?a tvirtovAi?? ant kalvos? Visi
Paliko A?monAi??s jAi?? A?A? A?ventAi?? rytAi??…
Visad, miesteli, tavo gatvAi??s niAi??rios
Bus tuA?A?ios, niekas jau, kodAi??l esi
Apleistas toks, negrA?A? bepasakyti.

V

Pavidale iA? Atikos A?alies
Su atvaizdais A?moniA?, dailiA?jA? fAi??jA?,
VeA?liA? A?akA? ir iA?tryptos A?olAi??s;
Tylioji forma, nuA?ukuok idAi??jas,
Kaip amA?inybAi?? daro: ApreiA?kime!
Kai A?itAi?? kartAi?? pasiglemA? tamsa,
KitA? skausmus maldysi nemari,
KalbAi??si A?mogui: ai??zGroA?is ai??i?? tai tiesa,
Tiesa ai??i?? tai groA?is”, ai??i?? viskas, kAi?? uA?gimAi??s
A?inai pasauly ir A?inot turi.

OdAi?? melancholijai

I

Nebrisk A? LetAi?? sunkdamas nuodingAi??
KurpelAi??s vynAi?? iA? standA?iA? A?aknA?;
Ir A?unvyA?niA? it buA?iniA? nerinki
Nuo Prozerpinos lAi??pA? raudonA?;
Neverki kukmedA?io ant smilgos uogA?,
Neleisk plaA?takei sutemA? A?alies
UA?imti PsichAi??s vietos ir pelAi??dai
Tu liAi??desiA? slaptA?jA? neiA?duoki;
Ai??eA?Ai??liai du mieguisti susilies
Ir budrA? skausmAi?? paskandins iA? lAi??to.

II

Jei melancholija uA?plAi??s staiga
Lyg debesis, kurs pila graudA? lietA?
Ir kelia A?iedus vystanA?ius, lankas
BalandA?io kloja A?kapAi??m gAi??lAi??tom;
Ant ryto roA?Ai??s liAi??desA? iA?liek,
VaivorykA?tAi??s sAi??raus pakrantAi??s smAi??lio
Ar ant A?iedA? bijAi??no apvaliA?;
O jei pykA?iu mieloji uA?siplieks,
Suspausk jos delnAi??, nebijoki A?Ai??lo,
Ir gerki tamsAi?? jos akiA? giliA?.

III

Ji lydi GroA?A?, kurs nuvysta sparA?iai,
Ir DA?iaugsmAi??, nuolat mojantA? ai??zsudie”;
Ir aitrA? Malonumo medA? verA?ia
Nuodais, vos jo prisilieti, A?irdie!
Palaimos rAi??muose pati svarbiausia
Ai??ventovAi?? Melancholijai skirta,
IA?vys jAi?? tas, kurio stangrus lieA?uvis
SutraiA?kys DA?iaugsmo vynuogAi??; tada
Jo siela liAi??desA? ragaus ir blausis
Tarp jos trofAi??jA? rAi??A?kanA? pakliuvus.

VertAi??Ai??Kornelijus Platelis

Versta iA? ai??zKeats Poetical Works”, Oxfrord University Press, New York, 1987.