Jonas BasanaviA?ius asmeniniame ir vieA?ajame gyvenime

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Tarpukario Lietuva
AUTORIUS:Ai??Algirdas GrigaraviA?ius
DATA: 2012-09

Jonas BasanaviA?ius asmeniniame ir vieA?ajame gyvenime

Algirdas GrigaraviA?ius

Ai??RaA?yti apie asmenybAi??, nutolusiAi?? per visAi?? A?imtmetA? ir tapusiAi?? simboline figAi??ra, skverbiantis A? tokio A?mogaus charakterA?, nAi??ra dAi??kinga uA?duotis. Patekusi A? vieA?Ai??jAi?? erdvAi??, ilgainiui ji nublanksta su prisegta visuomenei reikA?mingA? keliA? savybiA? etikete, tad lieka bandyt pasekti realiA? A?vykiA? ir situacijA? pAi??dsakais ano meto laiA?kuose ir spaudoje. Raktiniai A?odA?iai Jonui BasanaviA?iui apibAi??dinti bAi??tA? mokslininkas, daktaras, romantikas ir suvalkietis. Tai akivaizdu autobiografijos tekste ir susiraA?inAi??jime. Ai??tikAi??jAi??s mokslo galybe poetiA?kos sielos jaunuolis, gimAi??s taupiA?, darbA?A?iA? ir kieto bAi??do svajokliA? kraA?te, veikloje vadovavAi??sis pozityvistinAi??mis nuostatomis, praktikoje, kaip gydytojA? profesijos atstovas, rinkAi??sis taikias veikimo priemones. KilmAi??, artimoji aplinka bei profesija neiA?vengiamai turi A?takos asmenybAi??s brendimui, jos mAi??stymo ir veiklos ypatumams, o jei A?mogui lemta tapti tautinio judAi??jimo lyderiu, tai galimas jo poveikis ir bendraA?ygiA? vertybiA? pasirinkimui bei jA? A?gyvendinimo bAi??dams.

PasirinktAi?? aA?tresni vieA?ojo lietuviA? gyvenimo epizodai arba konfliktinAi??s situacijos ryA?kiau atskleidA?ia asmenybAi??s bruoA?us. AntrA?jA? pusiA? vaidmuo veikAi??jA? vyrA? gyvenime neabejotinas, bet Jonas BasanaviA?iaus, anksti tapAi??s naA?liu, visas jAi??gas skiria lietuviA? bendruomenei ir jos tautinAi??s sAi??monAi??s puoselAi??jimui, ai??i?? taigi, nors ironiA?ka, bet be moters parodyti A?mogiA?kAi??sias savybes daug sunkiau…

A?emiA?kesniam vaizdiniui pateiksime tokias A?inias: svAi??rAi?? apie 65ai??i??66 kilogramus, 174 cm Ai??gio, plaukai veA?lAi??s, rusvi, akys A?ydros, nosis taisyklinga, veidas pailgas, ypatingA? A?ymiA? neturi; rengtis mAi??go solidA?iai, kiek dabitiA?kai, nuo 1889 metA? visada vaikA?A?iojo su prabangia lazda (jA? turAi??jo ne vienAi??, o parsigabentAi??jAi?? iA? Bulgarijos galima pamatyti jo memorialiniame kambaryje SignatarA? namuose, joje A?taisyta geleA?tAi?? apsiginti nuo uA?puolikA?); nerAi??kAi??, apsigyvenAi??s Varnoje, tapo abstinentu, A?okti neiA?moko, kaviniA? ir pasilinksminimA? vengAi??, buvo nepaprastai darbA?tus ir pedantiA?kas, grA?A?Ai??s A? VilniA? stengdavosi gultis pusAi?? vienuoliktos vakaro, taip elgdavosi ir per Naujuosius metus, apie save ir asmeninA? gyvenimAi?? pasakoti nemAi??go ir kalbAi?? stengdavosi nukreipti kita tema, labiau patiko bAi??ti iA?klausomam negu klausytis; kaip inteligentas kiekvienAi?? dienAi?? pradAi??davo nuo spaudos skaitymo, kol pinigA? turAi??jo, pagrindinius lietuviA? ir Rusijos laikraA?A?ius prenumeravo, po 1919 metA? tai daryti eidavo A? Vilniaus lietuviA?kA? laikraA?A?iA? redakcijas. Daktaro kuklumAi?? iA?skiria dauguma amA?ininkA?. RaA?ytojas modernistas Juozapas Albinas HerbaA?iauskas, giminaitis iA? motinos pusAi??s, nekrologe minAi??jo, kad, sutikAi??s 1924 metA? liepAi?? vieA?intA? Kaune, pasakAi??: ai??zJAi??sA? knyga ai???IA? vAi??liA? bei velniA? gyvenimo, labai man naudingaai???, o senelis ramiai kaip vaikas nusiA?ypsojAi??s ir tarAi??s: ai??zAr tikrai? Kaip aA? dA?iaugiuosi, kad tau buvau kuo nors naudingas!ai???[1] 1906ai??i??1907 metais paraA?Ai?? jam keletAi?? graudA?iA? studento laiA?kA? ir buvo materialiai paremtas, uA? kAi?? nuoA?irdA?iai dAi??kojo[2]. RaA?ytoja Ona PleirytAi??-PuidienAi?? savo dienoraA?tyje uA?fiksavo jo apsilankymAi?? 1905 m. spalio 5 d. ai??zVilniaus A?iniA?ai??? redakcijoje. Ai??Ai??jus visi buvAi?? patalpoje atsistojo, o jis sveikinosi su tokia malonia A?ypsena. Savo A?spAi??dA? raA?ytoja apsakAi?? taip:

Ai??Tai aukA?tas, graA?us elegantiA?kas ponas, kokiA? 50 su virA?um metA? ai??i?? graA?us kiekvienu veido bruoA?u, kiekvienu judesiu. Jame A?ymu civilizacija, erudicija, jis patraukia A? save savo iA?vaizda, bet uA? jA? jauti ir tAi?? vidujinAi?? dvasios galiAi??, kuri pavergia sielas. Deja, tokiA? A?moniA? A?ia [Vilniuje] nedaug ir gal bAi??t tiktai antra treA?ia karta iA?auklAi??s tikrus lietuviA?kus inteligentus.

Ai??RaA?ytojai daktaras pasakAi??, kad tokiA? mokytA? lietuvaiA?iA? labai reikia[3]. Po keliA? deA?imtmeA?iA? atsiminimuose ai??zVilnius ir d-ras J. BasanaviA?iusai??? Ona PleirytAi??-PuidienAi?? paA?ymAi??jo impozantiA?kAi?? iA?vaizdAi?? ai??i?? aukA?tas, rafinuotA? manierA?, ai??zaristokratinio maA?taboai???: ai??zYpatingai graA?i galva su vos pasidabruotom tamsiA? plaukA? garbanom ir klasi[ki]niai ryA?kiu veido profiliu, papuoA?tu A?stabiai giliu akiA? A?vilgiu ir lepiai ugdoma barzdaai???. Per DidA?iojo Vilniaus seimo posAi??dA?ius kilus A?tampai ir triukA?mui, didinga aukA?toje scenoje jo figAi??ra tildAi?? A?sikarA?A?iavusias aistras: ai??zVyruA?iai, tolerancijos! VienybAi??s!.. VienybAi??s ir darbo dAi??l vieno visiems bendro tikslo…ai??? 1922 metA? rudenA? sutikusi Kaune juodu, bet parudusiu paltu, bylojanA?iu apie neturtAi??, ir pageltusiu veidu. AtpaA?inAi??s raA?ytojAi?? iA? balso[4]. PanaA?A? A?spAi??dA? galima aptikti socialdemokratA? simpatiko Pelikso BugailiA?kio atsiminimuose ai??i?? daktarasAi?? turAi??jAi??s impozantiA?kAi??, beveik didingAi?? iA?vaizdAi?? esant vieA?uose pasibuvimuose, taA?iau tarp knygA? ir rankraA?A?iA?, kAi?? su meile kaupAi?? ir atsidAi??jAi??s globojo, atrodAi?? daug paprastesnis[5].

BAi??ta jautraus ir sentimentalaus, nesyk, paklaustas apie mirusiAi?? A?monAi?? ElAi??, aA?arodavo, o 1926 metA? pabaigoje Danieliaus Alseikos A?monai Veronikai, A?ymiai okulistei, perdavAi?? saugoti jos aukso siAi??lais iA?siuvinAi??tAi?? medA?iagAi?? A?liurAi??ms, matyt, vestuvinAi?? dovanAi??, kuriAi?? visAi?? gyvenimAi?? saugojo kaip relikvijAi??, bet silpstant sveikatai suprato, kad teks skirtis[6]. NegalAi??jo pakAi??sti grubumo bendraujant ir buvo lengvai paA?eidA?iamas. 1913 metais Amerikos lietuviA? kolonijose kartu su Martynu YA?u rinko aukas Tautos namams Vilniuje, organizacinis centras buvo A?ikagoje, ai??zLietuvosai??? redakcijoje, kur daktaras kasdien lankAi??si domAi??damasis vietinAi??je spaudoje nuA?vieA?iamu aukA? vajumi. KartAi?? socialistinis ai??zKeleivisai??? iA?vadino jA? ai??zkraujageriuai???, tai redaktorius Bronius Balutis pasirAi??pino, kad laikraA?A?iA? numeriA? su nekultAi??ringais pasakymais negautA? pasiskaityti. Kai Indiana Harbor miestelyje vietinis maA?araA?tis saliAi??nininkas klebono pristatomam daktarui paplojo per petA? ir riebiai rusiA?kai nusikeikAi??, A?is labai iA?gyveno ir norAi??jo iA?plaukti namo, sakydamas: ai??zBet kam jis koliojasi? Taip aA? savo gyvenime nebuvau A?A?eistas. Pas jus A?ia laukiniai A?monAi??s…ai???[7] SusiraA?inAi??damas su jam artimais A?monAi??mis, vengAi?? formalumA?. Sakysim, 1912 m. geguA?Ai??s 14 d. laiA?kelyje Juozui Tumui A? LaiA?uvAi?? iA?reiA?kAi?? norAi?? pamatyti ai??zpatrakusiAi??ai??? to kraA?to gamtAi?? ai??i?? galAi??damas atvyktA? ir nelaukiamas ai??i?? ir nuoA?irdA?iai baigAi??: ai??zSpaudA?iu delnAi??!ai???[8]

ai??zBlAi??doai??? autoriaus Julijono LindAi??s-Dobilo (1872ai??i??1934) nuomone, ir paA?inAi??s VakarA? Europos kultAi??rAi??, daktaras netapo kokiu didvyriu, bet pasiliko kuklus, tylus, ramiai savo darbAi?? dirbantis lietuvis. PrisiminAi?? jo vieA?nagAi?? PanevAi??A?io valstybinAi??je gimnazijoje 1922-A?jA? pabaigoje. Garbingasis sveA?ias atrodAi?? labai nesveikas ir silpnas, atsipraA?Ai??, kad jam sunku kalbAi??ti. Atsakydamas A? direktoriaus Jono YA?o A?odA?ius, kad patriarcho veiklAi?? vainikavo Lietuvos nepriklausomybAi??, greitai, lengvai ir aiA?kiai iA?tarAi??: ai??zNieko mes nemanAi??m, apie jokias nepriklausomybes nesvajojom. Mes A?inojom, kad reikia tauta kelti, ir dirbomai???. Istorikas A?siminAi?? juos visam gyvenimui, dA?iaugdamasis kad kuklus senelis ne tik kAi??lAi?? tautAi??, bet vedAi?? ir toliau A? kultAi??rinA? renesansAi??[9]. Studento Jono BasanaviA?iaus buitis Maskvoje bylojo besiformuojant veikliAi??, visuomeniA?kai angaA?uotAi?? asmenybAi?? ir tautinA? idealistAi??. Mikalojus Katkus (1852ai??i??1944) raA?inyje ai??zD-ro Jono BasanaviA?iaus asmenybAi??s apibAi??dinimasai???, raA?ytame, matyt, 1932-aisiais minint penktAi??sias mirties metines, kritiA?kai vertino perdAi??tAi?? jo garbinimAi??, laikAi?? laimAi??s numylAi??tiniu, kuri ir mirties dienAi?? tinkamai parinkusi. Daktaras Maskvoje gyveno ne pigiame TverAi??s bulvaro kvartale, kur A?prastai kambarius nuomojosi universiteto studentai, o pasirinko kopti A? penktAi?? aukA?tAi?? kampiniame Kuznecko ir TverAi??s bulvarA? name ir mokAi??ti brangiau, kad neturAi??tA? kaimynais studentA? lenkA?. Jis buvo dA?entelmenas, rengAi??si padoriai ir moderniai, A?iemAi?? vilkAi??jo geltonus kailinukus, su jais vaA?inAi??jo A? namus KalAi??dA? atostogA? ir oA?kabalieA?iams atrodAi?? ne bet kokiu ponu. Mikalojus Katkus raA?Ai??, kad jau studentu bAi??damas jis dAi??josi didA?iu: A?nekAi??jo ne apie smulkmenas, o kAi?? jam teks veikti ir padaryti po dvideA?imties metA?, ketino apsigyventi PrAi??sijoje, netoli sienos, ir iA? ten veikti LietuvAi?? raA?tais, o Jonas Ai??liAi??pas pranaA?avo, kad Lietuva bAi??sianti tvirtove tarp Vokietijos ir Rusijos. RodAi?? kelis talpiai priraA?ytus susigulAi??jusios iA?vaizdos sAi??siuvinius ir sakAi??, kad tai jo raA?yta Lietuvos istorija. Katkus spAi??jo, kad jie priraA?yti dar bAi??nant gimnazistu (matyt, tai buvo 1876 metais Petro VileiA?io ragintos parengti studijos apie KAi??stutA? tekstas). Gyvenamasis daktaro kambarys neatrodAi?? studentiA?kai: stalelis stovAi??jo ne prie lango, o viduryje, A?alia etaA?erAi??s, prikrautos knygA?. TuA?A?ios kalbos jo nedomino, o rimta patriotiA?ka tema labai greitai A?sikalbAi??davo, bendrauti su juo buvo lengva, nuoA?irdA?ios ir draugiA?kos A?nekos nepritrAi??kdavo niekad, rasdavosi ir taurAi?? vyno, o tai jau ne studentiA?ka tradicija[10].

1940 metais Antanas PoA?ka paskelbAi?? 1936-A?jA? vasarAi?? Bulgarijoje surinktus atsiminimus apie JonAi?? BasanaviA?iA?. IA? jA? A?domesni ligoninAi??s slaugAi??s Lom Palankoje (1890ai??i??1892 metais) Eugenijos FilA?evos-Kliaurskos atsiminimai, nepaisant jos A?moniA? aplinkai nebAi??dingo A?odyno, matyt, sukilninti suraA?inAi??tojo.

Ai??Kada aA? pradAi??jau tarnauti, jo A?mona jau buvo mirusi. Jis tada buvo taip prislAi??gtas ir uA?sidarAi??s, kad mes visi stebAi??jomAi??s, kaip jis visa tai gali pakelti. VienintAi??lis jo nusiraminimas bAi??davo, kada jis kasdienAi??, neA?iAi??rint ar lyja, ar sninga, nueidavo valandai ar pusvalandA?iui prie savo A?monos kapo. Jis veik nemiegodavo ir nevalgydavo, visAi?? laikAi?? atsidAi??jAi??s sekAi?? ligonius ir raA?Ai?? rusA? kalba disertacijAi?? apie viduriA? A?iltinAi??s diagnozAi?? bei galimumus jAi?? gydyti. Man tekdavo kartais jA? pavaduoti tame nuolatiniame ligos progreso stebAi??jime. BAi??damas didelis A?mogus ir turAi??damas nepaprastAi?? erudicijAi??, jis nenorAi??jo niekA?iA?kai baigti savo gyvenimAi?? ir pabAi??gti iA? jo. Nors jo gyvenimas, kaip mes visi aiA?kiai matAi??me, buvo begalinAi?? kankynAi?? ir jis buvo pasiryA?Ai??s nusiA?udyti garbingu bAi??du, t. y. pasiA?ventAi??s mokslui. PrieA? iA?vykstant jam A? VarnAi?? jis buvo jau atsigavAi??s ir daA?nai net mAi??gdavo vienAi?? kitAi?? linksmesnA? A?posAi?? padaryti. Jis turAi??jo labai stipriAi?? valiAi?? ir naudojosi hipnotizmu. Jo pasirodymas ligoninAi??je kaA?kaip A?tikinanA?iai veikdavo ligonius, ir mirA?tantieji uA?mirA?davo apie savo skausmus. Jis daA?nai mAi??gdavo sakyti ligoniams: ai??zNei tamsta sergi, nei tamstai nieko blogo atsitiko, esi pavargAi??s ir susinervinAi??s, pailsAi??si ir iA?eisi sveikasai???. Taip daA?niausiai ir atsitikdavo. BijanA?ius mirti jis mokAi??davo padrAi??sinti ir nuraminti ir jie ramiai uA?migdavo. JA? daA?nai iA?kviesdavo kiti daktarai A? VidinAi??, A? SofijAi?? ir kitus miestus konsiljumams. Man pasakojo, kad jis prieA? iA?vaA?iuodamas norAi??jAi??s vesti antrAi?? kartAi?? kaA?kokiAi?? A?ekAi?? naA?lAi??, bet tosios sAi??nus vAi??liau jAi?? iA?sikvietAi??s A? A?ekijAi??. JA? iA?leisdami iA? Lomo mes visi verkAi??me, ir jis mAi??sA? praA?Ai??, jeigu mes jA? gerbiame, tai kad neuA?mirA?tume aplankyti ir priA?iAi??rAi??ti jo A?monos kapo, kuri taip pat labai mylAi??jusi lomieA?ius. Kol aA? dirbau Lomo ligoninAi??je, jis daA?nai atvaA?iuodavo ir apsistodavo pas dr. AngelovAi??, kuris vAi??liau jam iA?vykus vedAi?? ligoninAi??. Jie buvo geri draugai ir dr. Angelovas rAi??pinosi paminklo pastatymu, kaip BasanaviA?iaus A?galiotinis. PrieA? iA?vykdamas A? EuropAi?? iA? Varnos jis dar aplankAi?? savo A?monos kapAi??[11].

Daktaro bAi??ta gana iA?siblaA?kiusio A?mogaus. Toks bruoA?as, A?prasta, priskiriamas mokslo vyrams. Pasak A?raA?A? autobiografijoje, Vilniaus geleA?inkelio stotyje jA? bent penkis kartus apvogAi??: daA?niausiai netekdavo auksinio kiA?eninio laikrodA?io, kailiniA? ar lazdos su brangiu bumbulu, kartais tik kailiniA?. Ir rengAi??si neprastai ai??i?? 1908 m. sausio 25 d. Vilniaus lietuviA? savitarpio paA?alpos draugijos bAi??ste jam pavogAi?? 200 rubliA? vertAi??s kailinius[12]. Buvo taikus, vengAi?? konfliktuoti. 1910 metA? birA?elio 21 d. kasinAi??damas RaginAi??nA? piliakalnA?, netoli SmilgiA?, kur rado A?alvarinAi?? apyrankAi??, karolius ir kitokiA? senienA?, ai??ztamsesniemsai??? Ai??kininkams, anot ai??zLietuvos A?iniA?ai??? A?inutAi??s autoriaus Kasiko, neleidus toliau rausti, nenorAi??damas kelti triukA?mo pakluso ir iA?vaA?iavo, nors visus reikalingus valdA?ios leidimus turAi??jo[13]. DAi??l asmens garbAi??s A?A?eidimo nenuolaidA?iavo ir kaip europinAi??s kultAi??ros A?mogus galAi??jo kreiptis A? teismAi??. TA? metA? liepos 27 d. viename iA? Vilniaus teismA? turAi??jo bAi??ti nagrinAi??jama byla dAi??l lenkA? humoristinio A?urnalo ai??zVilniankaai??? redaktoriaus Rolicz-Chrosnickio veiksmA?. Ai??is iA?sigandAi??s slapstAi??si[14]. Autobiografijoje A?raA?yta, jog birA?elio 2 d. A?teikAi?? praA?ymAi?? Vilniaus apygardos teismo prokurorui, kad iA?keltA? bylAi?? uA? A?meiA?imAi??, 26 dienAi?? dAi??l to lankAi??si pas tardytojAi??. Gindamas vieA?ai A?A?eistAi?? garbAi??, Jonas BasanaviA?ius ne tik ironizuodavo, bet galAi??jo bAi??ti ir sarkastiA?kai negailestingas. IA?kalbinga istorija susijusi su savamoksliu A?urnalistu, A?emaiA?iu nuo Ai??vAi??kA?nos Antanu DaukA?a, Kaune leidusiu ai??zLietuvos balsAi??ai???, kai jis per rinkimus A? I DAi??mAi?? 1906 m. kovo 25 d. papraA?Ai?? daktarAi?? materialiai paremti laikraA?tA?, kitaip grasino kreiptis A? dvasininkus ir iA?ardyti pasiektAi?? lietuviA? rinkikA? susitarimAi?? su A?ydais. BasanaviA?ius jo atsikirtinAi??jimA? logikAi?? vadino ai??zA?unadvokatiA?kaai???, patA? ai??i?? doros ai??zakademikuai???, nes valsA?iaus raA?tinAi??je tAi??nojAi??s A?mogelis pasiskelbAi?? visA? A?manomA? draugijA? nariu, savo leidinyje napoleoniA?kai pasigyrAi??, kad jam panorus per rinkimus susivienyti su bajorais, niekas nebAi??tA? galAi??jAi??s pasiprieA?inti[15]. Pridursime, kad Pranas Klimaitis, matyt, tikAi??damasis ateityje tautiniA? demokratA? laikraA?A?io, sutiko redaguoti ir iA?leido tris pirmuosius ai??zLietuvos balsoai??? numerius, bet leidAi??jas dAi??l galimybAi??s gauti carinAi??s valdA?ios dotacijAi?? A?stojo A? oktiabristA? (Rusijos monarchistA? konservatoriA?) partijAi??[16].

DAi??l vieA?o reikalo galAi??jo pasielgti principingai, nutraukdamas santykius ir su ai??zAuA?rosai??? bendraA?ygiu. Tai susijAi?? su Martynu Jankumi ir daktaro jam patikAi??tu susiraA?inAi??jimu laikraA?A?io reikalais arba vadinamuoju ai??zAuA?rosai??? archyvu, kurio prireikAi?? A?venA?iant dvideA?imtAi??sias jos pasirodymo metines. 1903 m. kovo 23 d. kreipdamasis tiesiog ai??zTautieti!ai???, o ne ai??zMielas Tautieti!ai???, paraA?Ai??:

Man gailu tik laiko, kurA? teip neproduktyviA?kai praleidau su tavimi susiraA?inAi??damas. Ant tavAi??s, kaip matau, mano A?odA?iai be A?tekmAi??s liekti, nors tu ir ne kAi??dikis, idant suprast negalAi??tumei. Kai suaugAi??s kreivai pasenAi??s medis, taip ir A?mogus be patogios etikos ai??i?? nepataisytini.

Paliekant tad tavo vertAi?? ypatAi?? su jos visais sofizmais, dialektika bei bitAi??niA?kAi??ja filosofija A?alyje nuo mAi??sA? kaino reikalo ai??i?? praA?vietimo to laiko, kada atsirado ai??zAuA?raai??? ai??i?? aA? ketinu ai??i?? teikies tai A?inotie ai??i?? publikuot ai??zVienybAi??jeai??? dokumentus iA? ano laiko, kurie dar pas mane likAi??, tokiu bAi??du ir tave darbop kviesdamas. Jei kas bus mano neteisiai apraA?yta, tu, kaip turintis ai??zAuA?rosai??? archyvAi??, galAi??si vienur kitur pataisytie. Tai bus, viliuos, lietuviams ai??zpamokslasai???, o ai??zAuA?rosai??? istorikui ant pasinaudojimo.

Ai??ituomi aA? uA?baigiu paskutiniu kartu personiA?kus susineA?imus su tamista ant visados[17].

Galima suprasti MartynAi?? JankA?, ketinusA? apsidrausti senatvAi??je ai??zkozeriniuai??? argumentu, taA?iau santykius jis galutinai pagadino, 1903 ir 1907 metais iA?leisdamas Augustino JanulaiA?io pamfletus, jaunatviA?kai ir beatodairiA?kai malanA?ius daktaro bei kitA? lietuviA? kilimo teorijas[18]. Ai??isai buvo aktyvus LietuviA? mokslo draugijos narys, taA?iau 1908 metais pakritikavAi??s ai??zVilniaus A?inioseai??? (Nr. 268ai??i??269) romantinAi?? jos veiklos linkmAi?? ir antrAi?? ai??zLietuviA? tautosai??? knygAi??, su daktaru gerA? santykiA? toliau galAi??jo vargiai tikAi??tis. Pastarojo plaA?iausias atsakymas, spausdintas per keturis gruodA?io numerius (Nr. 285ai??i??288), kaltino subjektyvizmu, socialdemokratiniA? paA?iAi??rA? taikymu istorijos mokslui vertinti, menku mokslo cenzu. JanulaiA?iui uA?kliuvo BasanaviA?iaus informacija ai??zViltyjeai??? apie ai??zLietuviA? tautosai??? antrAi??jAi?? knygAi??, esAi?? paraA?yta ji kaip ai??zvisokiA? garbAi??s godA?iA? A?moniA?, [kurie] daro sau reklamAi??, girdami patys save, nes A?ino, kad niekas kitas jA? nepagirsai???, o trakologija trenkianti viduramA?iais, tai nAi??ra naujas lietuviA?kasis mokslas, tai tik sulietuvintas svetimas pelAi??sis, metodas A?rodymus grA?sti kronikomis ir filologija esAi??s nekritiA?kas ir klaidingas. Vieninteliai vertingi leidinio tekstai ai??i?? medA?iaga raA?ytojA? biografijoms, bet ir ta netinkamai paskelbta, nes A?alia laiA?kA? vertimA? nAi??ra originalo teksto. IA?kalbingai atsitiko su papildomu atsaku JanulaiA?io kritikai. 1908 metA? gruodA?io 3 (16) d. daktaras kreipAi??si A? ai??zVilniaus A?iniA?ai??? leidAi??jAi?? JonAi?? VileiA?A?, praA?ydamas prie iA?spausdinto atsakymo priedAi??lA? pateikti laikraA?tyje A?odis A?odin, ir padejavo, kad yra priverstas atsitraukti nuo ramaus kultAi??rinio darbo bei su tuo ai??zmaniaku rimavotisai??? (bartis, ginA?ytis)[19]. Redakcijos vardu GabrielAi?? PetkeviA?aitAi?? 1909 m. sausio 17 d. atsakAi??, kad tekste nieko nauja apie kritikAi?? nepasakyta, ai??i?? redakcija gavusi keletAi?? skaitytojA? laiA?kA?, kuriuose meldA?iama daugiau JanulaiA?io biografija ai??znevaiA?intiai???, nes jos A?inoti nenori, ai??i?? taigi todAi??l ir nespausdins. Po jos tekstu yra kitos dienos Juozo Tumo prieraA?as, kad ai??zViltisai???, iA?spausdinusi tekstAi??, suteiktA? progAi?? AugustinuiAi??JanulaiA?iui jAi?? iA?koneveikti, ai??i?? taigi ai??ztarp durA? kiA?ti savo pirA?tA?ai??? nenorAi??tA?. NusivylAi??s daktaras sausio 21 dienAi?? raudonu raA?alu priraA?Ai??, jog tai ai??zpirmutinisai??? straipsnis, kurA? redakcija atmetAi??, jo nestebina, kad G. PetkeviA?aitAi?? gina kritikAi??, jo paskvilA? laikydama kritika, pati jAi?? iA?manydama tiek, kiek ir estetikAi??; pabaigdamas priduria: ai??zapie Tumo A?iaudadAi??A?ystAi?? neminAi??siuai???[20]. Galima sakyti ai??i?? tai iA?skirtinis Jonui BasanaviA?iui ai??zsuasmeninimoai??? atvejis, paraA?ytas sau, bet emocija tikra. Atvirame laiA?ke ai??zP. BasanaviA?iuiai??? dAi??l jo pareikA?tos kritikos bei pastabA? vertinant antrosios ai??zLietuviA? tautosai??? knygos recenzijAi??, Janulaitis uA?sigavAi??s pareiA?kAi??:

Jisai A?iaip raA?o apie mane: ai??zneiA?manAi??lisai???, ai??zveda ginA?Ai?? tokiu bAi??du, kurA? dar gi moraliA?ku vadinti negalimaai???, ai??zgatvininko bAi??du pravardA?iuojaai???, ai??znuo kelionAi??s (A? MaA?Ai??jAi?? AzijAi??) apsiA?vietAi??s jo protas ir, rasit, kur pakelAi??je bAi??tA? lauk iA?metAi??s savo kAi??dikiA?kAi?? vienpusiA?kumAi??ai???, ai??znesAi??A?iniA?ku bAi??du iA?kraipo A?odA?iusai??? ir t. t. Paprastoj A?moniA? kalboj vadinama tai koliojimais. Atsakyti ant jA? man neprideri, nors ir tilpo ai??zVilniaus A?inioseai???, jie charakterizuoja tik patA? p. BasanaviA?iA? ir telieka jo nuosavybe[21].

Martynas Jankus neliko skolingas daktarui uA? aA?trA? laiA?kAi?? ir perleisdamas MeA?islovo Davainio-SilvestraiA?io (Vyturio) ai??zTAi??vynainiA? giesmAi??ai???, savo ai??zPrieA?odyje prie antro iA?leidimoai??? netiesiogiai kaltino dAi??l ai??zAuA?rosai??? A?lugimo, nes 1885 metais pasirodA?ius jo trakologiniams tyrinAi??jimams ai??zA?iponAi??ai??? ir kitiems ai??zsvaiguliavimamsai???, nupuolAi?? autoritetas ir apA?viestesni A?monAi??s pradAi??jo leidinio gAi??dytis, taip leidiniui prarandant skaitytojus ir A?elpAi??jus[22]. Tekste praslysta ir abejonAi?? BasanaviA?iaus katalikiA?kumu.

SAi??jungos lietuviA? kalbai A? Romos katalikA? baA?nyA?ias Lietuvoje pagrAi??A?inti sumanytojai buvo sutarAi?? parengti atsakAi?? A? 1905 metA? pabaigoje VarA?uvoje iA?leistAi?? spaudos straipsniA? rinkinA? ai??zLietuviA? klausimas lenkA? spaudojeai???. VilnieA?iai inteligentai surinko 220 rubliA?, o 332 rublius (166 dolerius) atsiuntAi?? JAV lietuviai. Jonas KriauA?iAi??nas parengAi?? 1905ai??i??1906 metA? poleminius lietuviA? spaudos straipsnius ir atspausdino 1 200 egzemplioriA? tiraA?u, A?A?anginA? A?odA? paraA?Ai?? Liudas Gira[23]. DalA? tiraA?o pasiuntAi?? amerikieA?iams, keletAi?? A?imtA? knygA? ai??i?? vilnieA?iams, kitas pasilikdamas sau. Gauti JAV lietuviA? pinigai turAi??jo likti BasanaviA?iaus A?inioje, taA?iau KriauA?iAi??nas 150 rubliA? perdavAi?? dar neA?registruotos SAi??jungos iA?dininkui Juozapui Ambraziejui. Tokius faktus pateikAi?? iA?laidA? apyskaitoje[24]. BasanaviA?ius smarkiai supyko dAi??l neaiA?kiA? finansiniA? aplinkybiA? ir laiA?kelyje pareiA?kAi??: ai??zJaunas Tamsta esi vyras, su paA?eista reputacija toli nenuvaA?iuosiai???[25]. Kai BasanaviA?iA? pastebAi??jo perduodant Amerikos lietuviA? siA?stus pinigus ai??zViltiesai??? redaktoriui Antanui Smetonai, Juozapo Ambraziejaus leidA?iama ai??zAi??viesaai??? pakAi??lAi?? triukA?mAi??, jog Vilniaus vadavimo iA? lenkA? nagA? pinigai atiteko endekA? tarnaitei ai??zVilA?iaiai???[26]. Tautinio atgimimo veteranas aiA?kino, jog pinigus jam davAi?? kaip kultAi??rinAi??s Vilniaus lietuviA? draugijos pirmininkui. Pirmajame atsakyme Jonas BasanaviA?ius ai??zAi??viesosai??? publikacijoje panaudotas A?inias apie jo asmenA? laiko melagingomis ir vadina A?meiA?tu, taA?iau SAi??jungAi?? A?vardija kaip vienAi?? svarbiausiA? tautinio judAi??jimo institucijA?, kurios nariai turAi??tA? saugotis paversti leidinA? ai??zasmeniA?kumA? sandAi??liuai???, o antrasis palydimas SAi??jungos valdybos 1909 m. sausio 5 d. nutarimo tekstu. Valdyba, siekdama baigti nesusipratimus, nusprendAi?? praneA?ti visuomenei, kad neperiodiA?kai leidA?iama kunigo Juozapo Ambraziejaus ai??zAi??viesaai??? nAi??ra jos leidinys ir nieko bendra neturi su VerkiA? pirkimo sumanymu[27]. Toks grieA?tumas radosi, nes ai??zAi??viesojeai??? kriptonimu ai??zK. S. L.ai??? prisidengAi??s autorius, gindamas SAi??jungAi?? ir leidAi??jo teisAi?? raA?yti apie savo iA?rastus vaistus, priekaiA?tavo BasanaviA?iui, jog, kvieA?iamas A? SAi??jungos susirinkimAi??, jis pareiA?kAi??: ai??zTegul jAi?? velniai ima, jos nereikia, mes mokslu turime A?mones A?viestiai???.[28] Po A?statA? A?registravimo 1907 m. spalio 25 d. susirinkime valdybos pirmininku buvo iA?rinktas Jonas KriauA?iAi??nas. Sekretoriumi ir iA?dininke iA?rinkti Liudas Gira ir Emilija VileiA?ienAi?? pareigA? atsisakAi??. AntrAi?? kartAi?? balsuojant, iA?rinktas Juozapas Ambraziejus ir Donatas Malinauskas, o valdybos nariais ai??i?? kaunieA?iai Tomas A?ilinskas ir Saliamonas Banaitis. BasanaviA?ius nedalyvavo. TaA?iau po metA? radikaliA?jA? tautininkA? A?taka buvo gerokai susilpninta, gruodA?io 14 d. pirmininku iA?rinkus DonatAi?? MalinauskAi??, o sekretoriumi ir iA?dininku JuozAi?? BagdonAi?? ir JonAi?? BasanaviA?iA?. Daktarui buvo svetima, kAi?? A?sipareigojus vieA?ai, nieko neveikti. Duotas A?odis, narystAi?? visuomeninAi??je institucijoje ar jos vadovybAi??je tais laikais reiA?kAi?? grieA?tAi?? vidinA? A?sipareigojimAi?? ir atsakomybAi??. 1909 metA? vasario 14 d. laiA?ke SAi??jungos lietuviA? kalbai A? Romos katalikA? baA?nyA?ias Lietuvoje pagrAi??A?inti pirmininkui Donatui Malinauskui BasanaviA?ius piktinasi valdybos apsileidimu ir praneA?a, kad iA?stoja iA? valdybos, ai??i?? jeigu mano, kad A?iame laike ji nereikalinga, lai suA?aukia visuotinA? nariA? susirinkimAi?? ir likviduojasi[29].

Pas daktarAi?? tarnavusi Ieva LingiAi??tAi?? apie jo buitA? Vilniuje pasakojo:

ParAi??jau, atsimenu, pas jA? tarnauti. Kambariai A?alti, indaujoj tik A?motas supelAi??jusiA? kazokiA?kA? laA?iniA? ir sAi??rio akmeninio pusAi??. Persigandau. Pone Dieve, kaip gali A?itaip gyventi toks didelis ponas! ApkAi??rinau, apsitvarkiau, valgio pateikiau. PasitikAi??jo manim ponas ir visAi?? namA? gaspadorystAi?? atidavAi??. O jis tik raA?Ai?? ir raA?Ai??. Kas reikia pasakydavo, ale niekad nesibardavo. O jei ant ko ir labai supykdavo, tai niekad nekeikdavo. Ale man ir keista net bAi??davo, kaip vyras gali A?itaip visiA?kai nekeikti.

AA? vis ir sakau: kad A?monAi??s gyventA? ir dirbtA? kaip dr. BasanaviA?ius, pinigA? per galvas turAi??tA?. Ai, daug dirbo ir taupus buvo. Aliai plutelAi?? duonos su arbata suvalgydavo, nei trupinAi??lio be reikalo nenumesdavo. SveA?iA? jis nemAi??go, nes tai brangiai kaA?tuoja. KartAi?? atvaA?iavo iA? toli kaA?in koks didelis ponas, mokytas labai. Tai daktaras ir klausia: ai??zIevut, kiek kaA?tuotA? geri pietAi??s tokiam ponui iA?kelt?ai??? Pamislijau, paskaiA?iavau: ai??zNa gi, apie 10 zlotA?ai???. ai??i?? ai??zOi, per brangu, tegu nueis A? valgyklAi??ai???, ai??i?? numojo ranka ponas. Ale jis ne sau taip taupAi??, ne sau turtus krovAi??. Aukodavo ir aukodavo tiems mokiniams. Ir visAi?? gyvenimAi?? jis jau A?itaip: visa mokiniams, Lietuvai! Kai pamisliji A?mogus, kur nepapuoli per savo amA?iA?: buvau 8 m. pas dr. MatulaitA?, 4 m. pas dr. DomaA?eviA?iA?, o pas dr. BasanaviA?iA? net 12 metA?. BAi??A?iau ir lig A?iol tebebuvus, kad Dievas nebAi??tA? ano paA?aukAi??s.

KartAi?? ir susipykom maA?umAi??lA?. AtvaA?iavo kaA?in kokiA? ten knygA?. NeA?iau, kroviau visAi?? dienAi??. O buvo A?venta diena. AA? ir pasakiau: ai??zAA?, ponas, A?ventAi?? dienAi?? nedirbsiuai???. O jis: ai??zKai yra svarbaus ir greito darbo, reikia ir A?ventAi?? dienAi?? dirbtiai???. NorAi??jau iA?eit, ale paskui jau leido visada baA?nytAi??lAi??n ir A?ventAi?? dienAi?? nieko nebeuA?duodavo dirbti, tik pietus iA?virdavau. Jis pats taip neidavo baA?nyA?ion, ale su mokiniais, su lietuviais, ai??i?? visada. Jis gi su VileiA?iu ir Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?iAi?? atnaujino. KartAi?? aA? jam ir sakau: ai??zPonas, ai??i?? sakau, ai??i??Ai?? raA?ai, raA?ai visokias knygas, paraA?yk bent vienAi?? maldaknygAi??ai???. Tai jis man sako: ai??zO kunigai kAi?? veiks? Mes raA?om svietiA?kas, o jie tegu raA?o dvasiA?kasai???. O jau knygas kaip jis A?Ai??navodavo! Pilnas kambarys, o ant stalo ai??i?? iA? tarp knygA? stirtA? vos pono galva matydavos. KartAi?? atAi??jo paA?talijonas ir vienAi?? prancAi??ziA?kAi?? knygAi?? nuo stalo paAi??mAi??. Ai, kaip ponas striokavojos! Man ir dyvai, kad taip vienos knygos gaili. Sako, kokia ten labai svarbi, tik viena tokia tesanti. Atrado pas tAi?? paA?talijonAi??. Tai tik iA?barAi??, ale nekeikAi??, ir dovanojo, milicijai neatidavAi??. Geros A?irdies buvo ponas.

Tai nieko daugiau mano ponas neveikAi??, tik vis raA?Ai?? ir raA?Ai??. BeraA?ant ir atradau nukritusA?. Mat, jau seniai A?irdies ligAi?? turAi??jo. PaguldA?iau A?iaip taip ant sofos, nubAi??gau pas daktarus. NuveA?Ai?? A? klinkAi??. Dr. Legeika iA? karto pamatAi??, kad mirs. Nueidavau vis klinikon, nuneA?davau laiA?kus. Tai paA?iAi??rAi??davo A? mane ir sakydavo: ai??zIevut, eik ai??i?? vieni namai, kad knygA? kas neiA?neA?tA?ai???. Taigi, parskubu namo, o vakare atbAi??ga daktaras ai??i?? mirAi?? jau mano ponas. Tai tik insiA?iAi??rAi??jau A? A?itAi?? va abrozdAi??lA?, kurA? ir dabar tebeturiu, ir sustingau. Tai daug pagrabA? buvo, ale tokio kito nebuvo. Kad svieto daugybAi??s, kad sakAi?? prakalbas visokiom kalbom. Ir mane paA?Ai??navojo: prie pat grabo, prie duobAi??s leido. IA? tA? visA? kalbA? labiausiai atsimenu, kai vienas pasakAi??: ai??zTai vajaunykas dr. BasanaviA?ius buvo: be armotA?, o visAi?? LietuvAi?? uA?Ai??mAi??ai???[30].

Ai??1932 metA? pabaigos laiA?ke BasanaviA?iaus raA?tams leisti redakcijai VydAi??nas citavo pas jA? vieA?Ai??jusios Ievos LingiAi??tAi??s A?odA?ius:

Ai??BasanaviA?ius A?altAi??jA? A?yA?A?iA? [skaistyklAi??] atsikentAi?? ant A?emAi??s, gyveno kaip pAi??stelninkas [atsiskyrAi??lis], panardydavo atsistojAi??s ir pluteles susimerkdavo A? arbatAi??, o daugiau septyniA? pagaliA? neduodavo A? peA?iA? dAi??ti, tai tik jam nematant daugiau prakurdavau.

Ai??VydAi??nui tai ai??i?? taupumo manija, kenkusi sveikatai[31]. Nuo 1924 metA? atlyginimAi?? LingiAi??tei mokAi??jo LietuviA? mokslo draugija. Tai buvo 35 zlotai, daktaras porAi?? kartA? per metus A?teikdavo nedideles dovanA? (ai??zgratifikacijA?ai???) sumas, jis kas ketvirtA? atsiskaitydavo ir su namo savininko Andriaus DomaA?eviA?iaus giminaiA?iu Jelenevskiu uA? draugijos bAi??sto nuomAi??, tai padarAi?? ir 1927 m. vasario 1 d. A?teikdamas 401 auksinAi?? (zlotAi??)[32].

1908 metais Bulgarijai paskelbus nepriklausomybAi??, rugsAi??jo 24 dienAi?? Jonas BasanaviA?ius pasiuntAi?? telegramAi?? karaliui Ferdinandui I: ai??zSveikinu JAi??sA? DidenybAi?? karaliaus vainikAi?? paAi??musA?, linkAi??damas naujai karalijai laimAi??s ir paA?angosai???. Premjerui Malinovui, su kuriuo kartu buvo DemokratA? partijoje, paraA?Ai??: ai??zAi??irdingai dA?iaugiuosi, kad JAi??sA? kabinetui teko garbAi?? skelbti nepriklausomybAi??. Tegyvuoja ir teA?ydi BulgarA? Karalijaai???[33]. Telegramos neliko nepastebAi??tos carinAi??s valdA?ios. A?inojo, kad rizikuoja, taA?iau nuoA?irdus dA?iaugsmas uA? A?alA?, paskelbusiAi?? nepriklausomybAi??, vertAi?? nepabijoti vieA?ai pareikA?ti pozicijAi??.

Kai daktaras buvo reikalingas krikA?A?ionims demokratams, A?eA?iasdeA?imtmeA?io proga jie galAi??jo pavadinti jA? ir ai??zlietuvystAi??s Mozeai???, paraA?Ai?? tai po draugiA?ku A?arA?u, kur jis pavaizduotas su ai??zAuA?raai??? rankose (ai??zGarnysai???, 1912, Nr. 2). Dar 1910 metais Adomas JakA?tas-Dambrauskas abejojo, ar bAi??simuose Tautos namuose atsiras vietos kryA?iui, nebent muziejuje, sakAi?? jis. Kai 1913 metais BasanaviA?ius uA?jAi??rio ai??zVienybAi??je lietuvninkA?ai??? pradAi??jo spausdinti pilnAi?? pasipiktinimo ir smerkimo tekstAi?? ai??zKaip aA? nepatekau A? DAi??mAi??ai???, kur krikA?A?ionys demokratai buvo stipriai kritikuojami ir koneveikiami uA? pasinaudojimAi?? juo per rinkimus A? IV DAi??mAi??, iA?vadindamas nesAi??A?iningais veikAi??jais ir klerikalais, ai??zkultAi??riniame juokA? ir satyros laikraA?tyjeai???, leistame Kaune, A? klausimAi?? ai??zKAi?? veikia d-ras BasanaviA?iusai??? dygiai atsakyta, kad tuoj pradAi??s raA?yti dar ilgesnA? veikalAi?? ai??zKaip aA? nepastaA?iau Vilniuje Tautos NamA?ai???. Daktarui su Martynu YA?u LMD susirinkimo nutarimu iA?vykus rinkti aukA? Tautos namams A? AmerikAi??, A? klausimAi?? ai??zKAi?? veikia p. BasanaviA?ius?ai??? atsakAi??, jog ten iA?vyko rinkti medA?iagos naujam veikalui ai??zKodAi??l aA? taip nedaug tesurinkau pinigA? ai??zTautos Namamsai???[34].

Po 1918 metA? daktaras dar gana aktyviai dalyvavo LietuviA? draugijos nukentAi??jusiems dAi??l karo A?elpti veikloje. 1919 metA? geguA?Ai??s 31 d. posAi??dyje jis pasiAi??lAi?? parengti maisto normA? kiekvienam A?mogui sAi??raA?Ai??, kuriuo vadovaujantis jis bAi??tA? skirstomas vaikA? prieglaudoms atsiA?velgiant A? globotiniA? skaiA?iA?. Jam tekdavo tirti draugijos A?staigA? tarnautojA? skundus, pirmininkauti komisijai tarnautojA? algoms perA?iAi??rAi??ti, atlikti inventorizacijas ir turto A?kainojimAi??, 1920 metA? vasario 6 d. draugijos komitetas papraA?Ai?? priA?iAi??rAi??ti jos mokyklas[35]. Tais metais BasanaviA?ius ne kartAi?? tyrAi?? Emilijos VileiA?ienAi??s ir bendrabuA?io mokiniA? nesutarimus. BirA?elio 11 dienAi?? perskaiA?ius protokolAi??, vedAi??ja tame protokole priraA?Ai??, jog daktaro tyrimas A?aliA?kas, nes tarp skundAi?? pasiraA?iusiA? gimnazisA?iA? yra jo dukterAi??A?ia TeklAi?? BasanaviA?iAi??tAi??. Liepos 30 d. BasanaviA?iaus buvo papraA?yta iA?tirti, kodAi??l Emilija VileiA?ienAi?? nuskriaudAi?? AuA?ros vartA? bendrabuA?io gyventojAi?? MagdalenAi?? TamoA?iAi??naitAi??. SusipaA?inAi??s su BasanaviA?iaus pristatytais apklausos protokolais, komitetas rugpjAi??A?io 2 d. antrAi?? kartAi?? konstatavo, jog ai??zE. VileiA?ienAi?? nesuvaldanti savo rankA? ir lieA?uvioai??? ir jos atleidimas iA? pareigA? atidedamas ai??ziki treA?io kartoai???. Ai??spAi??toji komiteto narius iA?vadino demoralizatoriais. RugsAi??jo 10 d. BasanaviA?ius praneA?Ai??, kad DidA?iosios prieglaudos A?eimininkAi?? OpolskaitAi?? yra lenkininkAi?? ir nesugyvena su globotiniais, spalio 22 d. daktarui buvo pavesta patikrinti, ar komiteto A?inioje esanA?ios darA?ovAi??s nedalytos paA?aliniams. LapkriA?io 8 ir 12 d. daktaras perskaitAi?? savo parengtAi?? raA?tAi?? generolui L. Zeligowskiui dAi??l neA?moniA?ko lenkA? elgesio su lietuviA? kariais belaisviais, o 19 d. informavo, kad iA? draugijos sandAi??lio lietuviA? kariams ligoniams, iA?veA?tiems iA? barako, iA?davAi?? 10 kailiniA?, 10 porA? vyA?A?, 23 skarulius autams ir kita. LapkriA?io 22 d. daktaras paskirtas komiteto iA?laikomA? mokyklA? inspektoriumi, gruodA?io 6 d. jam ir kunigui Juozapui Kuktai pavesta aiA?kintis pas lenkA? valdA?iAi?? kratA? komiteto prieglaudose ir bendrabutyje prieA?astis. 1921 metA? balandA? daktaras tyrAi?? 700 auksinA? vagystAi?? iA? prieglaudos tarnautojA? (du pabAi??gAi?? auklAi??tiniai tai tikrai padarAi??, bet jA? surasti nematAi??s galimybAi??s), nutarta tarnautojams pareikA?ti papeikimAi??, kad vaikai bausti be komiteto A?inios. GeguA?Ai?? pavesta ai??ziA?tirti laA?iniA? svorio trAi??kumAi??ai??? prieglaudoje, 20 d. daktaras konstatavo, jog tai atsitiko be vedAi??jos GuobytAi??s blogos valios. RugpjAi??A?io 29 d. komitetas patvirtino BasanaviA?iaus parengtAi?? raA?tAi??. SuAi??mus komiteto pirmininkAi?? JuozapAi?? KuktAi??, daktaras vedAi?? jo posAi??dA?ius nuo 1922 m. sausio 23 iki birA?elio 30 d.[36] Pagal sveikatos iA?gales daktaras stengAi??si atlikti Vilniaus lietuviA? inteligento priedermes.

Vilnietis Rapolas Mackonis nekrologe pateikAi?? du epizodus iA? bendravimo su daktaru paskutiniaisiais jo gyvenimo metais. KartAi?? redakcijoje, po 75 metA? jubiliejaus minAi??jimo, kai pagal kasdienA? A?protA? BasanaviA?ius pervertAi?? gulinA?ius laikraA?A?ius, iA?tiesAi?? drebanA?iAi?? rankAi?? ir tarAi??: ai??zAA?iAi?? tamstai, A?imtAi??kart aA?iAi??, kad tamsta savo straipsniuose taip mane iA?gyrei, o juk aA? tiek daug ir neuA?sipelnijauai???. Vytauto DidA?iojo gimnazijos folkloristams, kuriuos globojo BasanaviA?ius, suAi??jus bendrai nusifotografuoti, paklausus apie sveikatAi??, po valandAi??lAi??s senelis atsakAi??: ai??zAA?iAi?? tamstai, aA?iAi?? uA? atmintA?. Ot, kaip seno A?mogausai???. UA?siminus, kad sunkiai bevaikA?to, atitarAi??: ai??zA?inai, tamsta, netik kojos, bet jau ir A?iaip sveikata nepuikiausia. Nors … darbininkA?, kaip matai tamsta, yra jau daug. Bus kam pavaduot…ai???[37] Po daugelio metA? raA?ytuose atsiminimuose Mackonis A?iltai prisiminAi?? matydavAi??s daktarAi?? pietaujant labdaringoje lietuviA? valgykloje, ai??i?? jis niekad neuA?sisakydavo brangaus kompoto, taip patikdavusio jam, kai leisdavo tetos iA? Amerikos, troA?kusios jA? matyti ateityje kunigAi??liu, dolerius.

Stengtasi kiek prasklaidyti Ai??kanas ties daktaro figAi??ra, suprasti, kaip jame apsigyveno bAi??simos Lietuvos vizija ir kiek valios bei skausmA? kainavo tarnystAi?? jai. Veikloje A?ymu atkaklumas ir uA?sispyrimas, aistringas noras A?rodyti didingAi?? ir A?lovingAi?? protAi??viA? istorijAi??, meilAi?? Lietuvai ir nusivylimai tautieA?iais, A?mogiA?koji vienatvAi??, artimA? A?moniA? netektys ir valingos pastangos veikti bei kovoti su neuropatija, principingos nuostatos lenkA? ir jA? kultAi??rinAi??s A?takos klausimu, padidintas jautrumas kritikai trakologijos atA?vilgiu.


[1] J.A. HERBAA?IAUSKAS. Jonas BasanaviA?ius // Pradai ir A?ygiai. ai??i?? 1927, Nr. 1, p. 53.

[2] LLTI BR, F2-903, lapai nenumeruoti.

[3] LLMA, F 43, ap. 2, b. 202, l. 15, 17.

[4] LMABRS, F131ai??i??424, l. 7, 9, 12, 26ai??i??27.

[5] P. BUGAILIAi??KIS Gyvenimo vieA?keliais. MedA?iaga istorijai. ai??i?? Ai??iauliai: ai??zAuA?rosai??? muziejus, 1994, p. 149.

[6] DaktarAi??s Veronikos AlseikienAi??s prisiminimai ir laiA?kai / Sudarytoja Kornelija JankauskaitAi??. ai??i?? Vilnius: Vilniaus skliautai, 2010, p. 101.

[7] PageltusiA? lapA? kalba // Margutis. ai??i?? 1955, Nr. 1, p. 9ai??i??10.

[8] LCVA, F. 1337, ap. 1, b. 1, l. 146 (M. BirA?iA?kos nuoraA?as).

[9] Kun. LINDAi??-DOBILAS. MAi??sA? aukA?tai gerbiamo patriarcho, daktaro BasanaviA?iaus, 75 m. sukaktuves beA?venA?iant // PanevAi??A?io balsas. ai??i?? 1926, lapkriA?io 18, Nr. 46, p. 1.

[10] Mikalojus KATKUS. RaA?tai: Balanos gadynAi??; IA? liaudies kAi??rybos; IA? atsiminimA?, straipsniai, laiA?kai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1965, p. 382ai??i??383, 388ai??i??389.

[11] A. POAi??KA. Dr. Jonas BasanaviA?ius Bulgarijoje // Darbai ir dienos, IX t. ai??i?? 1940, p. 345ai??i??346.

[12] Vilniuje // Vilniaus A?inios. ai??i?? 1908, sausio 30, Nr. 25, p. 3.

[13] KASIKAS. PlauA?auskas [PlauA?iA?kiai] (Rozalimo vls.) // Lietuvos A?inios. ai??i?? 1910, birA?elio 29, Nr. 51, p. 2.

[14] D-ro BasanaviA?iaus ir ai??zVilniankosai??? redaktoriaus byla // Lietuvos A?inios.ai??i?? 1910, liepos 28,Ai?? Nr. 53, p. 2.

[15] Dr. J. BASANAVIA?IUS. Prie Antano DaukA?os aferos // Vilniaus A?inios. ai??i?? 1906, liepos 28, Nr. 163, p. 2ai??i??3.

[16] J. Ai??VAi??KAi??NIAi??KIS. Apie Ant. DaukA?Ai?? ir jo ai??zLiet. BalsAi??ai??? // Vilniaus A?inios. ai??i?? 1906, birA?elio 25, Nr. 136, p. 2ai??i??3.

[17] J. BASANAVIA?IUS. Rinktiniai raA?tai. ai??i?? Vilnius, 1970, p. 780.

[18] Kur lietuviA? senovAi??je gyventa? PatriotiA?kas vistariA?kai-arkeologiA?kas iA?tyrinAi??jimas, paraA?Ai?? N.N., D.M. (t.y. D-ras baltosios ir juodosios magijos), prof. nesanA?io universiteto, sAi??narys busenA?ios lietuviA?kos akademijos ant Marso ir MAi??nesio ir t. t. ir t. t., BitAi??nai, 1903; Kur lietuviA? senovAi??je gyventa ir kur bei kokiA? jA? dabar esama? ParaA?Ai?? Dr. GenAi??jas, profesorius nesanA?io universiteto, narys busenA?ios lietuviA? akademijos ant Marso, MAi??nesio, ir t. t. ir t. t. – Antras, beveik visai naujai paraA?ytas spaudimas, BitAi??nai, 1907.

[19] LNMBR, F43-11, l. 1.

[20] LLIB RS, F2-2165, l. 1.

[21] P. BasanaviA?iui // Vilniaus A?inios. ai??i?? 1909, sausio 10, Nr. 7, p. 4.

[22] TAi??vynainiA? GiesmAi??. ParaA?Ai?? VYTURYS. AntrAi?? kartAi?? atspausta. ai??i?? BitAi??nai: spauda ir uA?dAi??tuvAi?? M. Jankaus, 1905, p. 3ai??i??4.

[23] Ze stosunkA?w litevsko polskich. GAi??osy LitvinA?w. Audiatur et altera pars. ai??i?? Warszawa, 1907.

[24] J. KriauA?iAi??no 1907 m. [geguA?Ai??s] ataskaita // LLIB RS, F2- 1107, l. 1ai??i??2.

[25] Ten pat, l. 3.

[26] K. S. L. Ar jiems rAi??pi Lietuvos ateitis? // Ai??viesa. ai??i?? 1908, liepos 8,Ai?? Nr. 13ai??i??16, p. 112ai??i??113.

[27] D-ras J. BASANAVIA?IUS. Pataisymas // Viltis. ai??i?? 1908, lapkriA?io 5, Nr. 128, p. 2ai??i??3; BASANAVIA?IUS. GirdAi??jo skambinant ai??i?? neA?ino, kurioje baA?nyA?ioje // Ten pat.ai??i?? 1909, sausio 9, Nr. 3, p. 2.

[28] K. S. L. D. BasanaviA?iaus iA?metinAi??jimams ai??zViltyjeai??? atsakymas // Ai??viesa. ai??i?? 1908, rugsAi??jisai??i??spalis, Nr. 17ai??i??20, p. 140.

[29] LLTI BR, F2-1903, l. 425.

[30] AlAi?? NAKAITAi??. IA? privataus dr. J. BasanaviA?iaus gyvenimo Vilniuje // Naujoji Lietuva. ai??i?? 1943, vasario 16, Nr. 40, p. 4.

[31] LCVA, F 1337, ap. 1, b. 1, l. 8 a. p.

[32] LLTI BR, F22-1153, 1154, 1155, 1158, lapai nenumeruoti.

[33] Lietuvoje // Viltis. ai??i?? 1908, rugsAi??jo 26, Nr. 112, p. 3.

[34] Tautos Namai // Garnys. ai??i?? 1910, Nr. 6, p. 85; KAi?? veikia D-ras BasanaviA?ius // Ten pat. ai??i?? 1913, Nr. 4, p. 55; KAi?? veikia p. BasanaviA?ius? // Ten pat. ai??i?? Nr. 8, p. 144.

[35] LMABRS, F70-1, l. 31, 59, 64, 73.

[36] LMABRS, F70-2, l. 9 a. p., 17, 22, 27, 30 ir a. p., 32 a. p., 36 a. p., 43, 45 a. p., 47 a. p., 56, 70 a. p. ai??i?? 80 a. p.

[37] R. MACKEVIA?IUS. LiAi??desio dienos // Jaunimo draugas. ai??i?? 1927, Nr. 3, p. 8.