Jonas BasanaviA?ius: ai??zAuA?rosai??? link

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??ai??zAuA?raiai??? ai??i?? 130
AUTORIUS:Ai??Algirdas GrigaraviA?ius

DATA: 2013-02

Jonas BasanaviA?ius: ai??zAuA?rosai??? link

Algirdas GrigaraviA?ius

RaA?ytojo Julijono LindAi??s-Dobilo (1872ai??i??1934) nuomone, ir paA?inAi??s VakarA? Europos kultAi??rAi?? Jonas BasanaviA?ius (1851ai??i??1927) netapo kokiu didvyriu, bet pasiliko kuklus, tylus, ramiai savo darbAi?? dirbantis lietuvis. TokA? A?spAi??dA? paliko jo vieA?nagAi?? PanevAi??A?io valstybinAi??je gimnazijoje 1922 m. pabaigoje. Garbingasis sveA?ias atrodAi?? labai nesveikas ir silpnas, atsipraA?Ai??, kad jam sunku kalbAi??ti. Atsakydamas A? direktoriaus Jono YA?o A?odA?ius, kad patriarcho veiklAi?? vainikavo Lietuvos nepriklausomybAi??, greitai, lengvai ir aiA?kiai iA?tarAi??: ai??zNieko mes nemanAi??m, apie jokias nepriklausomybes nesvajojom. Mes A?inojom, kad reikia tauta kelti, ir dirbom.ai??? RaA?ytojas A?odA?ius A?siminAi?? visam gyvenimui, dA?iaugdamasis, kad kuklus senelis ne tik kAi??lAi?? tautAi??, bet vedAi?? ir toliau A? kultAi??rinA? renesansAi??1. Pats J. BasanaviA?ius 1924 m. spalio 14 d. datuotame straipsnyje ai??zIA? santykiA? su A?ekaisai???, iA?spausdintame A?ekoslovakijai skirtame ai??zKrivulAi??sai??? A?urnalo numeryje, teigAi??, kad naujausiA? laikA? lietuviA? atbudimo era prasidAi??jo 1883 m. Prahoje su ai??zAuA?raai???, nors tuomet iA? to menko laikraA?tuko nesitikAi??jAi??s A?kvAi??pimo tautai nubusti ir gyventi nepriklausomai2. TokiAi?? mintA? daktaras yra pareiA?kAi??s ne viena proga, ir tai ai??i?? sAi??A?ininga. Veiksmas, kylantis iA? idealistiniA? paskatA?, refleksijos sulaukia vAi??liau, dabartis grindA?iama tikAi??jimu savo teisumu.

Kad gyvenimo reiA?kinys taptA? aiA?kus, turi bAi??ti apraA?ytas ir vertinamas skaitanA?iA?jA?. Vienas periodikos tikslA? ai??i?? paveikti vieA?Ai??jAi?? nuomonAi?? ar valdA?ios institucijas rAi??pimu ar aktualiu klausimu, o XX a. pradA?ioje lietuviA?koje spaudoje neretai skelbta, kad ji stengsis ai??zreformuotiai??? skaitytojAi??. XIX a. pabaigos Lietuvoje A?mogiA?koji savigarba pradAi??jo reikA?tis kartu su kalbine, Ai??jusia iA? spausdinto A?odA?io. Gabrieliui Landsbergiui-A?emkalniui (1852ai??i??1916) A?strigo, kad 1885 m. grA?A?Ai??s A? LietuvAi?? iA? Krymo, kur valdininkavo ir buvo nepiktai vadinamas uA?sispyrusiu A?emaiA?iu, rado ne vienAi?? permainAi??. ne visi kaimieA?iai puldavo ponams rankas buA?iuoti, kiti besisveikindami patys rankAi?? paduodavo3. BajoriA?koje aplinkoje manyta, kad tai ir lietuviA?kA? raA?tA? A?taka.

J. BasanaviA?ius iA? Bulgarijos sekAi?? situacijAi?? Rusijoje, skaitydamas prenumeruojamus keliasdeA?imt periodiniA? leidiniA? ir susiraA?inAi??damas su lietuviais inteligentais. Korespondencijoje ai??zLietuviA?kai ceitungaiai???, leidA?iamai TilA?Ai??je, raA?Ai??, kad 1878 m., Rusijai kariaujant su Turkija dAi??l bulgarA? iA?laisvinimo, suA?velnAi??jo cenzAi??ra ir Petrui VileiA?iui pavyko iA?leisti tris menkas knygeles, taA?iau kovoms pasibaigus gyvenimas grA?A?o A? senas vAi??A?es. PaminAi??jo ir tAi??kstanA?iA? lietuviA? kariA? dalyvavimAi?? tame kare. Jam leidAi??jas Juzefas Zavadskis iA? Vilniaus praneA?Ai??, kad gavo leidimAi?? pardavinAi??ti P. VileiA?io leidinius, kuriA? turi apie 15 000 egzemplioriA?. 1880 m. ai??zNaujasis keleivisai???, o 1881 m. ai??zLietuviA?ka ceitungaai??? kreipAi??si A? carinAi?? valdA?iAi??, kad leistA? laikraA?tA? platinti uA? sienos, bet nieko gero neiA?Ai??jo (kad tam ruoA?tasi, rodo laikraA?A?iuose spausdinti vienas kitas tekstas lotyniA?ku A?riftu, taip pat ir jo paties. Ai??ie laikraA?A?iai kaip pirmtakai minAi??ti ai??zPriekalbojeai???, iA?spausdintoje pirmame ai??zAuA?rosai??? numeryje). Straipsnio pabaigoje J. BasanaviA?ius su viltimi taria: ai??zRasi ne po ilgo i[A?]sileisti galAi??sim ir pirmutini Lietuwoj LaikraA?ti ir spausdint lietuviA?kas Knygas ai??i?? tada atsigausim!ai???4

J. BasanaviA?ius PrAi??sijos lietuviA? laikraA?A?iuose pradAi??jo skelbtis 1880 m., kontaktus su PrAi??sijos lietuviA? veikAi??jais uA?mezgAi?? vasario pradA?ioje. Matyt, turAi??jo pluoA?tAi?? Antano Baranausko eiliA?, kuriA? keletAi?? iA?spausdino ai??zLietuviA?koje ceitungojeai???. 1882 m. birA?elio 20 d. pasirodAi?? ai??zKo gi spaudA?ia man A?irdelAi??ai???, o rugpjAi??A?io 1 d. ai??i?? ai??zDaina A?emaitiA?kaai???. Sausio 10 d. paskelbtas ir jo draugo, bAi??simo auA?rininko, poeto, kunigo Simono Norkaus-NorkeviA?iaus (1842ai??i??1912) eilAi??raA?tis ai??zKur dingo, Lietuva, tavo didybAi??…ai??? su J. BasanaviA?iaus komentarais, o liepos 11 d. ai??i?? satyra ai??zJuokA? juokaiai???, geguA?Ai??s 16 d. patalpintas ir paties daktaro vertimas iA? lenkA? kalbos ai??i?? poeto romantiko Teofilio LenartoviA?iaus ai??zPavasarisai???.

Matyt, daktaras S. Norkaus eiles laikraA?A?iui ai??zNaujasis keleivisai??? siuntAi?? per tarpininkAi??. Ai??iame laikraA?tyje J. BasanaviA?ius ir debiutavo 1880 m. birA?elio 25 d. su S. Norkaus eilAi??raA?A?io apie Lietuvos praeitA? ai??zAtsiminkimeai??? komentarais, primindamas didA?iuosius kunigaikA?A?ius ir kraugerius kryA?iuoA?ius, galabijusius prAi??sus ir vertusius juos vergais krikA?A?ionybAi??s vardan. Autorius pristatAi?? pats laikraA?A?io leidAi??jas Adomas Einaras (1842ai??i??1906) straipsneliu ai??zA?odelis apie mus paA?ius ir mAi??sA? kalbAi??ai???. Redakcijos ai??zAtsiliepimuoseai??? (nr. 15, p. 90) ai??zPonui G. M. iA? Z.ai??? jis paraA?Ai??: ai??zBet kadangi Jums taip rodosi (o rasi ir Daugiems) Pono Kunigo Narkewicziaus GiesmAi?? labai pamAi??go [mAi??gstama], todAi??l aA? pasidrasinau A?endien dar wiena jo sutaisytAi?? Giesme Keleiwiui drauge bAi??ti.ai??? 1880 m. liepos 9 d. iA?spausdinta ai??zGiesmAi?? apie arielkAi??ai???.

Pakeliui A? tautinA? romantizmAi??

Pirmas svarbesnis ai??zNaujajame keleivyjeai??? J. BasanaviA?iaus tekstas ai??i?? ai??zRubeA?ei ir skaitlius LietuviA? tautosai???, kur nurodomos lietuviA?, A?emaiA?iA? ir aukA?taiA?iA? (ai??zkalnAi??nA?ai???) apgyventA? vietA? ribos ir skaiA?ius ai??i?? du milijonai. Straipsnyje iA?sakyta viena pamatiniA? jo minA?iA?, kad, priimdami svetimAi?? kalbAi??, nustojame bAi??ti lietuviai, nes kaip kiekvienas gyvas kAi??nas, dvasiai iA?Ai??jus, tampa mirAi??s, taip ir A?mogus, pametAi??s gimtAi?? kalbAi??, amA?inai mirA?ta savo tautai5.

NebAi??dingas vAi??lesniems gyvenimo periodams ir rodantis prisitaikymAi?? prie auditorijos yra 1880 m. spalio 8 ir 15 d. ai??zNaujajame keleivyjeai??? spausdintas straipsnis ai??zKam teks TAi??vynAi?? mAi??sA?ai???. LaikraA?tis jau anksA?iau buvo paskelbAi??s, kad po keliA? numeriA? talpins ai??zdidA?iai svarbA? Lietuvai daktaro atsiliepimAi?? A? klausimAi??ai???. Paskui tas pats ponas skaitytojams papasakos apie RagainAi??s miesto radimAi??si ir senovAi??s Lietuvos miestus. J. BasanaviA?ius straipsnA? laikAi?? labai svarbiu.

Straipsnyje, pradAi??damas nuo A?io laikraA?A?io skelbimA? apie PrAi??sijos lietuviA? Ai??kiA? pardavimAi??, daktaras susirAi??pinAi??s teigia, kad labai greitai jA? A?emes supirks vokieA?iai, pabrAi??A?ia, kad lietuviA?kose A?eimose daug maA?esnis gimstamumas (duai??i?? penki vaikai), o vokiA?kose vidutiniA?kai iA?auga po A?eA?is ar daugiau palikuoniA?, kurie, skirtingai nei lietuviai, savo ateitA? stengiasi kurti savarankiA?kai, iA?eidami A? miestus, emigruodami A? JAV ir kitas A?alis, PietA? VokietijAi?? ar PrAi??sijAi??. Ir toliau A?tikinAi??ja:

Mes patys esame didelej kalti, jog savo prigimtAi?? A?emAi?? tankiai paleidA?em in rankas svetimA? atAi??jAi??nu. Jeigu mes patys gerai suprastume ir pilditume ketvirtAi?? PrisakymAi??, mes A?inotumem, jog po Dievo ir savo gimdytoju daugiausiai ir didA?iausiai reike mums milAi??tie ir godotie savo tAi??vyne, savo prigimtAi?? A?emAi??, ant kurios per tiek metu gyveno musu garbingi boA?ej-praboA?ej, senej-prosenej, kuriAi?? jAi?? A?iloje senovAi??je tejp narsej nog KryA?iuoA?iA?-VokieA?iA?, tiek uA? jos liuosybAi?? brangiausio kraujo parliejo.

ondansetron.

J. BasanaviA?ius pabrAi??A?ia, kad A?ia amA?iams ilsisi protAi??viA? kauleliai, o iA? kapA? atsikAi??lAi?? nepaA?intA? savo nelabA? anAi??kA?, atsiA?adAi??jusiA? gimtosios kalbos ir tapusiA? vokieA?iais. Pasak jo, bAi??sime Dievo nubausti uA? ai??zPrisakymA?ai??? nepildymAi??; niekur nAi??ra matAi??s tokio susiprieA?inimo tarp kaimo ir miesto kaip bulgarijoje ai??i?? kaimieA?iai nepakenA?ia svetimA? ir ateiviA?, todAi??l jeigu kas parduoda malAi??nAi?? ar Ai??kA?, o vienas A?pirkti negali, nupirks susimetAi?? keliese. Taip bAi??tA? galima veikti ir savame kraA?te. PaA?adAi??jo ateityje papasakoti ir daugiau apie ai??zpagirtinusai??? pavyzdA?ius iA? bulgarA? gyvenimo, ai??zkuriuos mes su didele nauda sekti galAi??tumAi??mai???. Citavo tuomet dvasiA?kai ir idAi??jiA?kai artimo draugo Jurgio MiklaA?eviA?iaus, baigusio filologijAi?? Maskvos universitete, 1880 m. rugsAi??jo 19 d. gautAi?? laiA?kAi?? iA? Heidelbergo (Vokietija):

clomid and epo together before iui.

Reike mums neatbutinai rupintis apie apA?vietimAi?? mAi??sA? broliA? dvasiA?kai ir realnai, idant jie paA?intu aiA?kei ir galAi??tu juos aprupinti, reike ingraudinti juos, kad A?emAi??s svetimiems nepardavinAi??tu. Reik mums budinti tarp musu broliu meilAi?? diel savo A?emAi??s, savo kalbos ir savo A?moniu; kad jie nejokiu svetimu lieA?uviu tarp savAi??s nekalbAi??tu, kaip tiktai lietuviA?kai, kad ir didA?iausias moksliniA?ias pabaigAi?? ir didA?iausiais butu ponais tapAi??. LietuviA?kai reike kalbAi??tie visiems Lietuvinikams namie ir publiA?nai (tarp svetimu). Terp savAi??s broliA?koje meilAi??je gyventie, kiekvienam reikale pasigelbAi??tie ir visuomet tvirtai dalaikytie duotAi?? A?odA?. Kiekvienas mokitas Lietuvinikas, pagal iA?tekliu, turi paraA?ytiem nors koke knygelAi?? lietuviA?kAi?? pagal savo ypatingAi?? (specnalnAi??) mokslAi??. NorAi??dams musAi?? darbus ir reikalus musAi?? tautos aprupint turime prasimanyt ant to pinigus; todAi??l per uA?darbius, per prekionAi?? ir t. t. turime rinktie juos ir gabent Lietuvon, kaip gabena bitAi?? medA? in savo avilA?.

Tokioms mintims, daktaro nuomone, iA? A?irdies pritars kiekvienas ai??zlietuvinikasai???. Jeigu nuo maA?o iki didelio triAi??sime, suprasdami savo reikalus, ir rAi??pinsimAi??s, kad nemaA?Ai??tA? tautieA?iA? skaiA?ius, nesigadintA? mAi??sA? kalba, bAi??das ir ai??zdabasai??? (kultAi??ra), jei mums likusiame Lietuvos plote nAi?? pAi??dos neatiduosime svetimiems, tuomet iA?liksime pasaulyje. Kitaip liks tik garbingas vardas senovAi??je ir iA?tiks prAi??sA? likimas6. RugpjAi??A?io 13 d. paskelbtas neA?prastas J. BasanaviA?iui tekstas apie kAi??dikiA? prieA?iAi??rAi??. Higienos ir sanitarijos tematika visuomeniA?kai angaA?uotam gydytojui liks artima visAi?? likusA? gyvenimAi??, A?iame straipsnyje iA?reikA?tas rAi??pestis lietuviA? ai??zskaitliumiai???.

VAi??liau J. BasanaviA?iaus straipsniuose pradeda vyrauti istorinAi?? tematika. 1881 m. pirmuose dviejuose ai??zNaujojo keleivioai??? numeriuose skelbia raA?inA? apie RagainAi??s pilies A?kAi??rimAi??. Pradeda nuo klausimo, kas dabar A?ino garbingAi?? A?ilos Lietuvos senovAi??, apie kunigaikA?tystAi??s nuo jAi??rA? iki jAi??rA? A?lovAi?? Europoje, jos didA?iA? valdovA? darbus. Anot J. BasanaviA?iaus, A?iandien, nesirAi??pindami gimtine, kalbos uA?laikymu ir visa kuo lietuviA?ka, esame visai uA?mirA?Ai?? lietuviA? laimingesnAi?? ir garbingAi?? praeitA?, kada buvome PrAi??sijos A?emAi??je tokiais pat ponais, kaip dabar vokieA?iai, kuriems proseniai ne kartAi?? kailA? pAi??rAi??. Ai??terpAi??s Simono Daukanto veikalo atpasakojimAi?? apie idiliA?kAi?? ir pasiturintA? lietuviA? gyvenimAi??, pabrAi??A?ia, kad prAi??sai turAi??jo ne tik maA?esnius ar didesnius kaimus, bet ir A?tvirtintas pilis, kurias uA?imti kryA?iuoA?iams nebuvAi?? lengva. PradAi??jAi?? LietuvAi?? naikinti iA? VakarA? ir PietA?, per penkiasdeA?imt metA? uA?Ai??mAi?? visAi?? PrAi??sijAi??, iA?galabijo prosenius, jA? pilis su A?eme sulygino ir pastatAi?? savas mAi??rines. Taip ant mAi??sA? proseniA? kaulA? ir kraujo iA?dygo visos tos pilys ir miestai, kur A?iandien vokieA?iai knibA?da7. Gerbtinas leidAi??jas A. Einaras, drA?sAi??s A?alia pamokslA? ir evangelijA? aiA?kinimA? skelbti tokias radikalias prAi??siA?kai aplinkai mintis.

Daug platesnis straipsnis apie kryA?iuoA?iA? atsiradimAi?? PrAi??sijoje gana vAi??lavo, leidAi??jas ai??zAtsiliepimeai??? 1881 m. liepos 22 d (nr. 29, p. 191) meldAi?? nesistebAi??ti, kad taip ilgai nesirodo, kai baigs spausdinti ai??zNusidavimus KlaipAi??dos miestoai???, patalpins. Skelbti pradAi??jo rugsAi??jo 2 d. Pirmiausia J. BasanaviA?ius pamini visiems paA?A?stamas ai??zdyvinasai??? ir baisias pasakas, kuriA? yra ir apie kryA?iuoA?ius, toliau A?tikinamai aiA?kina, kad kilAi??s iA? kraA?to, kuriame A?ie tankiai lankAi??si, yra kasinAi??jAi??s jA? kapus, radAi??s griauA?iA? ir kariA?kA? dalykA?. Ai??iame straipsnyje gerokai iA?samiau apraA?yti kraugeriA? kryA?iuoA?iA? A?ygiai ir darbai prieA? prAi??sus ir lietuvius, uA?kariautojA? atsiradimas nupasakotas tarptautiniame kontekste, pabaigoje paraginama godoti lietuviA? kalbAi?? ir jos neniekinti8.

Paskutiniame 1881 m. ai??zNaujojo keleivioai??? numeryje A. Einaras aiA?kino skaitytojams, kad ai??zvisiems su viskuoai??? neA?tiksi. DAi??l J. BasanaviA?iaus tekstA? (ai??zsuraA?imuai???) ir mokytojo Jono KonceviA?iaus (1835ai??i??1915?) laiA?kA? iA? KurA?o (ai??zKurA?emAi??sai???), kuriuos skelbAi?? lotyniA?ku A?riftu, teisinosi: buvo daug tokiA?, kurie labai dA?iaugAi??si ir praA?Ai?? dAi??ti A? laikraA?tA?, ypaA? kalbos tyrinAi??tojai, juose rasdami daug naujA? ir labai graA?iA? lietuviA?kA? A?odA?iA?, nemokantiems skaityti gotiA?kA? raA?menA? reikAi??jo suteikti dA?iaugsmo, kad jie raA?tus rastA? atspausdintus pagal jA? ai??zraidAi??s bAi??dAi??ai???. Ragino skaitytojus ai??zpasilikti ant to, kad brolei Lietuvoj bus uA? tai dAi??kingiai???9. Beje, J. KonceviA?ius viename laiA?kA? paskelbAi?? apie pirmAi?? legaliAi?? lietuviA? draugijAi?? carinAi??je Rusijoje uA? Lietuvos ribA? ai??i?? 1881 m. lapkriA?io 23 d. Rygoje lietuviA? A?steigtAi?? giedotA?jA? ai??zAuA?rosai??? draugijAi??10.

1880-iesiems baigiantis, Martynas Ai??ernius (1849ai??i??1908), matyt, kreipAi??si A? carinAi?? valdA?iAi?? leisti platinti jo leidA?iamAi?? ai??zLietuviA?kAi?? ceitungAi??ai??? DidA?iojoje Lietuvoje. LapkriA?io 20 d. daktaras pasiunA?ia jam straipsnio ai??zApie senovAi??s Lietuvos pilisai??? pradA?iAi??, o gruodA?io 27 d. ai??i?? pabaigAi??11. Spausdinti pradAi??jo kitA? metA? rugpjAi??A?io 9 d. (nr. 32). Teksto pabaigoje yra suformuluoti pirmieji tautinio lietuviA? judAi??jimo programiniai punktai, o tebeegzistuojanA?iA? materialiA? praeities liekanA?, piliakalniA? ir piliA? griuvAi??siA?, apipintA? vietiniais padavimais ir legendomis, pasirinkimas raA?inio objektu rodo, kad autorius A?A?velgAi?? ir suprato jA? reikA?mAi?? tautinei sAi??monei A?adinti. 1881 m. rugpjAi??A?io 16 d. daktaras paskelbAi?? istorinA? raA?inA? apie kunigaikA?tienAi?? BirutAi??, paraA?ytAi?? jam bAi??dingu vaizdingu stiliumi su gausybe epitetA? ir palyginimA? (nr. 33, p. 2ai??i??3). Tokie raA?iniai yra J. BasanaviA?iaus stichija. A?odA?iai tiesiog liete liejasi.

1882 m. balandA?io 11 d. J. BasanaviA?ius atsiliepAi?? A? Jurgio Zauerveino kvietimAi?? A?iame savaitraA?tyje steigti LietuviA? mokslo draugijAi??. LietuviA? kalbos nykimo PrAi??sijoje prieA?astimi nurodAi?? lietuviA?kA? mokyklA? ir vadovAi??liA? (ai??zmoksliniA? knygA?ai???) nebuvimAi??. Per vokiA?kAi?? dvasiAi?? ai??zmokslavietAi??seai??? besimokantieji vokietAi??ja ir niekina protAi??viA? kalbAi??. ai??zNe norim ir ne galime tikAi??t ir mislit, jog VieA?pats Dievas leido mus ant A?io svieto, pavesdamas mAi??sA? kalbAi?? prapulA?iai amA?inai. Ne norime tikAi??t, jog mAi??sA? kalba, seniause ir vyriause uA? visas A?ios dienos kalbas, visiA?kai iA?nyks, ir jog mAi??sA? broliai PrAi??suose pasisavins sau bjauresnAi?? kalbAi?? ai??i?? vokiA?kAi??ai???, ai??i?? su viltimi paraA?Ai?? J. BasanaviA?ius. DraugA? Lietuva neturi, o prieA?A? knibA?da visuose kampuose. IA? kaimynA? pagalbos laukti nAi??ra ko. kiekviena ai??zsvieto giminAi??ai???, jeigu tik galAi??tA?, iA?luptA? viena kitai akis, nes to, suprask, reikalauja jA? aukA?toji politika. Visos tautos turi ne tik dvasines, bet ir pasaulietines knygas bei spaudAi??. Sukrusti reikia patiems lietuviams, nes mokytojA? ir mokytA? vyrA? yra ne vienas, gerA? raA?tijos darbininkA? ir raA?ytojA? susirasti yra lengviau, nebus ir skaitytojA? stokos. O pinigA? leidybai iA? savo nariA? turAi??tA? surinkti steigiama draugija, kuri rAi??pintA?si raA?tA? spausdinimu ir platinimu Lietuvoje. ApraA?o SorbA?-luA?itAi??nA? draugijAi??, jos dvasinio tAi??vo J. E. Smolerio (1816ai??i??1884) nuopelnus ir 1881 m. Prahoje A?steigtAi?? ai??zCentralna Matica A?kolskaai???, kurios tikslas ai??i?? remti mokyklas ir vaikA? A?vietimAi?? A?ekA? kalba, paA?ymAi??damas, kad ji turi 6730 nariA?12. Straipsnio, datuoto kovo 28 d., pabaigoje praA?Ai??, kad jA? atspausdintA? ir kiti leidiniai. Tai padarAi?? A. Einaras, prieraA?e paA?ymAi??jAi??s, kad visi skaitytojai liks dAi??kingi vien dAi??l nuoA?irdA?iai iA?reikA?tos meilAi??s lietuviams, bet su kai kuriais teiginiais visai sutikti negalA?s13.

Ai??io straipsnio, daugiau kreipimosi, pabaiga viena pakiliausiA? ir A?spAi??dingiausiA?. Jos paskutinis sakinys iA?kaltas ant J. BasanaviA?iaus paminklo Rasose: ai??zKada mes jau in dulkes pavirsim, jei lietuviA?ka kalba bus tvirta pastojus, jei per mAi??sA? darbus Lietuvos dvasia atsikvoA?Ai??s ai??i?? tAi??syk mums ir kapuose bus lengviau, smagiau ilsAi??tis.ai???

Tame paA?iame ai??zLietuviA?kos ceitungosai??? numeryje paskelbtas rugpjAi??A?io 1 d. Vienoje paraA?ytas straipsnis ai??zVai pabuski, o Lietuva…ai???, gimAi??s po ilgos kelionAi??s per EuropAi??, geguA?Ai?? pasitraukus iA? Bulgarijos. Pradeda nuo A?inios apie skulptoriA? PijA? VelionskA? (1848ai??i??1935), kilusA? iA? MarijampolAi??s apylinkiA?, ir jo ai??zGladiatoriA?ai??? iA? bronzos. PabrAi??A?ia, kad skulptoriaus lietuviA?ka pavardAi?? ai??i?? Velionis (apie jA? vAi??liau dukart raA?Ai?? ai??zVienybAi??je lietuvninkA?ai???, bet vadino VeliuoniA?kiu). RetoriA?kai klausAi??, ar negalAi??jo iA?droA?ti, iA?skaptuoti lietuviA? kunigaikA?A?iA?, ar atsimena savo jaunas dienas, kai mokAi??jo tik lietuviA?kai? Ai?? tai galAi??tA? atsakyti tik pats skulptorius. Jei iki A?iol neiA?reiA?kAi?? nAi?? kiek meilAi??s savo liAi??dnai tAi??viA?kei, galima tik gailAi??tis tokio sAi??naus, kuris uA?mirA?o padAi??koti uA? lietuviA?kAi?? duonAi??. TokiA? sAi??nA? Lietuva turi ir turAi??jo keletAi?? A?imtmeA?iA?. Tarp vokieA?iA?, lenkA?, rusA? pagarsAi??jusiA? lietuviA?kos kilmAi??s vyrA? rastume ne vienAi?? deA?imtA?. Jie pelnAi?? garbAi?? tarp svetimtauA?iA?, o kAi?? davAi?? TAi??vynei, ar bent A?inomi jos A?monAi??ms? Ir sumini ai??zlenkA? dainius ir giliai mokytus vyrusai???: AdomAi?? MickeviA?iA?, LiudvikAi?? KondratoviA?iA?-SirokomlAi??, KsaverAi?? BoguA?Ai??, TeodorAi?? NarbutAi??, KristupAi?? KarpaviA?iA?, MartynAi?? PoA?obutAi??, JuzefAi?? JaroA?eviA?iA?. Jie laikAi?? save lietuvininkais, bet raA?Ai?? lenkiA?kai ir jA? A?lovAi?? teko lenkams. KokiAi?? garbAi?? suteiktA? Lietuvai plaA?iai pripaA?inti A. MickeviA?iaus raA?tai, jei bAi??tA? lietuviA? kalba ai??zsutaisytiai???. Prideda iA? Lietuvos kilusA? dailininkAi?? JanAi?? Matejko, o kur dar astronomas Mikalojus Kopernikas, dAi??l kurio vaidijasi vokieA?iai su lenkais. DaugybAi?? lietuvininkA? teko svetimoms tautoms. Ir dabar apsiA?vietAi?? lietuviai kraustosi A? Vokietijos, Rusijos gilumAi??, traukia A? AfrikAi??, AzijAi??, AmerikAi?? platinti evangelijos tarp pagoniA?. Vietoje jA? A? LietuvAi?? plAi??sta lenkai, vokieA?iai, rusai, atsineA?dami savo kalbAi??, bAi??dAi?? ir kultAi??rAi?? ir ai??zsu neapykanta rAi??pindamiesi apie Lietuvos iA?gaiA?inimAi??ai???. Kokia nauda Lietuvai iA? misijose esanA?iA? sAi??nA?? Kad Lietuva A? tikrAi?? save virstA?, nevalia svetimiems jAi??gA? aukoti. NesirAi??pinant patiems savais reikalais, tai daro visokie atAi??jAi??nai. Jeigu tie suminAi??ti lietuviai bAi??tA? triAi??sAi?? dAi??l lietuviA? ir savo raA?tus palikAi?? lietuviA? kalba, A?iandien turAi??tume jA? daugybAi?? visose mokslo srityse. ai??zBet tegul tik atsiras ai??zLietuviA?koji mokslo draugystAi??ai???, tegul tik maskoliA? valdA?ia duos daleidimAi?? spausdinimo ir platinimo musA? knigA? maskoliA?koj Lietuvoj, raA?tai musA? vAi??lei pasidaugins, apA?vietimas lietuviA?koj kalboj pradAi??s platintis tarp musA?, o Meile savo TAi??viA?kAi??s ir Kalbos iA?siplAi??s per visAi?? Lietuvos plotAi??ai???, ai??i?? optimistine gaida baigia J. BasanaviA?ius. Ir tokie tikslai buvo keliami lietuviams ai??zAuA?rojeai??? kaip kelrodA?iai.

LietuviA? mokslo draugija ir ai??zAuA?raai???

IA?kart po straipsnio apie draugijAi?? pasirodymo ai??zNaujajame keleivyjeai??? J. BasanaviA?ius pasiuntAi?? laiA?kAi?? JokAi??bui Jasinskiui (1854ai??i??1925), studijavusiam medicinAi?? Maskvos universitete, pridAi??damas laikraA?tA?. Tikriausiai apie sumanymAi?? iA? jo ir suA?inojo veiklusis Jonas Ai??liAi??pas. VasarAi?? bAi??damas PrAi??sijoje, A? J. Zauerveino ir J. BasanaviA?iaus diskusijAi?? apie draugijos steigimAi?? atsiliepAi?? praktine veikla, ieA?kodamas bAi??simA? jos nariA? ir rAi??mAi??jA?. VAi??liau vietiniai lietuviA? veikAi??jai pradAi??jo rinkti pasiA?adAi??jimus iA? tA?, kurie buvo pasiryA?Ai?? materialiai paremti ir tapti draugijos nariais. J. Ai??liAi??pas straipsnyje ai??zApie ai??zLietuviA? mokslo draugystAi??ai???, skelbtame 1882 m. rugpjAi??A?io 15 d. tame paA?iame laikraA?tyje, pateikAi?? aA?tuoniolikos lietuvininkA?, pasirengusiA? paremti draugijos steigimAi??, pavardes ir siAi??lAi?? leisti jos laikraA?tA? (A?is A?odis tekste iA?retintas). SuraA?Ai?? ir pagrindinius bAi??simos draugijos A?statA? punktus. Ai??statA? ai??zmAi??ginimAi??ai??? siAi??lAi?? atspausdinti laikraA?A?iuose, kad prijauA?iantys galAi??tA? susipaA?inti ir per spaudAi?? pareikA?ti savo nuomones. Spalio 15 d. laiA?ke iA? Peterburgo broliui Stanislovui praneA?Ai??, kad J. MikA?as jam paraA?Ai??, jog renka lietuvininkA? paraA?us dAi??l draugijos steigimo, M. Ai??ernius nespausdina J. BasanaviA?iaus ir J. Zauerveino atsakymA?, o ai??zLietuviA?kosios ceitungosai??? prenumeratoriai Lietuvoje jos negauna, nes nepraleidA?ia cenzAi??ra. Spalio 25 d. brolA? informavo, kad profesorius V. JagiA?ius apie lietuviA? reikalus A?nekAi??josi su A?vietimo ministru grafu A. Tolstojumi, A?is pritartA? lietuviA?kam laikraA?A?iui, jei lietuviai A?rodytA?, kad neina iA?vien su lenkais, o veikia patys, geidA?ia ai??zgeroai??? rusams ir A?monAi??ms ai??zduotA? suprastiai??? maskoliA? kultAi??rAi??. J. Ai??liAi??po galva, politikos vardan reikia dAi??tis su rusais, kaip daro jaunalatviai, jis kartu su Jonu Spuduliu apAi??jo keletAi?? sostinAi??s lietuviA?, prasitardami apie kovAi?? su lenkais, bet A?iems lietuviams ai??ztai vis ligu keikti prieA? dievAi??ai???14. Lietuviai draugai jam duosiAi?? pinigA? kelionei A? PrAi??sijAi??, kad per KalAi??das dalyvautA? steigiant draugijAi??. Ai??iuo reikalu J. Ai??liAi??pas buvo uA?sidegAi??s, nes dar sausio mAi??nesA?, P. VileiA?iui pasiAi??lius, kartu su juo ir J. Spuduliu paraA?Ai?? ai??zLietuviA? pilologiA?kos draugystAi??sai??? A?status, kuriuos perA?iAi??rAi??jAi??s kalbininkas Filipas Fortunatovas (1848ai??i??1914) pritarAi?? idAi??jai15. Apie tai raA?Ai?? Aleksandrui Dambrauskui-JakA?tui vasario 22 d. P. VileiA?is savo ai??zMano laike 33 metA? darbA? dAi??l lietuviA? spaudos atsiminimuoseai???. Jis J. Ai??liAi??pAi?? vadina karA?A?iausiu draugu, nes A?irdingiau nei J. BasanaviA?ius ai??zAi??jo prie tiksloai???, nors netenkino ai??zAuA?rojeai??? pasitaikAi?? politiniai momentai, reikAi??jo saugotis ir leisti liaudA?iai A?vietAi??jiA?kas knygutes16. Legalios veiklos kryptA? rodo ir P. VileiA?io 1882 m. liepos 10 d. laiA?kas, kai ragina J. Ai??liAi??po ir J. Spudulio parengtAi?? lietuviA? kalendoriA? leisti ne PrAi??sijoje pas M. Ai??erniA?, bet Peterburge, nes didesnAi?? nauda ai??i?? legaliai spausdinti pigiau ir dar kartAi?? rusA? valdA?iai primintA? lietuviA? reikalAi??, suteiktA? norAi?? veikti, o gabenti per sienAi?? slapA?ia ai??i?? negerai. RugpjAi??A?io 14 d. dAi??sto, kad susidAi??ti su caro valdA?ia prieA? lenkus, kaip daro jaunalatviai, ai??i?? tolygu nusiA?eminti (ai??zLA?sti gi tiesiai gudams A? gerklAi?? reikia luktelAi??ti, nes A?pulti visuomet bus laikas, bet vargu bus iA?sitrauktiai???17). Tad kol kunigai ir ai??zobyvatieliaiai??? palankiai vertina liaudies A?vietimAi??, konfliktuoti su jais ir ponais yra prapultis18.

Autobiografijoje J. BasanaviA?ius nurodAi??, kad 1881 m. paraA?Ai?? 118, o 1882 m. ai??i?? 182 laiA?kus. Jau 1880 m. sausA? jis pradeda megzti ryA?ius su redakcijomis ir uA?sieniu. PavyzdA?iui, 1882 m. sausio 3 d. raA?o Michailui StasiuleviA?iui (1836ai??i??1911), lietuviA? kilmAi??s istorijos profesoriui, A?urnalo ai??zViestnik Evropyai??? Peterburge leidAi??jui19. TA? metA? kalendorAi??lyje kovo 3ai??i??4 d. A?raA?uose nurodyti septyniA? redakcijA? Prahoje, Peterburge ir Maskvoje adresai. 1881 m. rugpjAi??A?io 14 d. Lompalankoje fotografuojasi ir po savaitAi??s iA?siunA?ia aA?tuonias nuotraukas. Jei 1880 m. kalendorAi??lyje veik vieni A?raA?ai apie laiA?kA? siuntimAi??, tai nuo kitA? metA? ai??i?? daA?nesni apie gautus, o 1882 m. jA? skaiA?iai iA?silygina. Akivaizdus aktyvumas, bet akiraA?io lAi??A?is A?vyksta 1882 m. geguA?Ai??s 17 d., kai dAi??l konstitucinio perversmo paliko BulgarijAi?? ir pusantro mAi??nesio keliavo po PietA? ir Vidurio Europos A?alis, mezgAi?? asmenines paA?intis su A?vairiA? tautA? veikAi??jais, lankAi?? teatrus, muziejus, bibliotekas. ApsistojAi??s Vienoje, liepos 23 d. ai??zNarodni Listyai??? redakcijos Prahoje papraA?Ai?? atsiA?sti CentrinAi??s A?ekiA?kA? mokyklA? draugijos ai??zMaticaai??? A?status, kad galAi??tA? pasinaudoti rengdamas LietuviA? mokslo bendrystAi??s A?status, kuriuos baigAi?? po savaitAi??s. RugpjAi??A?io 10 d. siuntAi?? A? ai??zLietuviA?kAi?? ceitungAi??ai??? laiA?kAi??, kuriame praneA?Ai??, kad A?statai parengti ir bus patalpinti lietuviA?kame laikraA?tyje20. KelionAi??s metu laiA?kA? negaudavo ir neA?inojo, ar kas rAi??pinasi draugijos reikalu, nudA?iugino J. Ai??liAi??po straipsnis. Ai??status su raA?tu M. Ai??erniui iA?siuntAi?? rugpjAi??A?io 6 d., po savaitAi??s kreipAi??si vAi??l, o rugsAi??jo 18 d. pasiuntAi?? straipsnA? ai??zGruntavojimas LietuviA?kos mokslo bendrystesai???. Sumanymas sustojo, nors entuziastingAi?? atsiliepimAi?? nuoA?irdiems lietuviA? giminAi??s ir kalbos mylAi??tojams bei uA?tarAi??jams paraA?Ai?? ir A. ViA?telisAi??Ai??Ai?? (ai??zJ. A. W. Lietuvisai???), A?adAi??damas bAi??simai draugijai paaukoti 150 markiA?21.

IA? M. Ai??erniaus 1882 m. spalio 6 d. laiA?ko Jurgiui MikA?ui, paskelbto J. BasanaviA?iaus atsiminimuose apie ai??zAuA?rAi??ai???, kuriame praneA?ama, kad ai??zLietuviA?kos ceitungosai??? prenumeratoriai nepatenkinti talpinamais ai??zlietuviA?ai??? raA?tais ir reikalauja nutraukti jA? skelbimAi??, aiA?kAi??ja keletas momentA?. M. Ai??ernius kaip atsvarAi?? nemaloniai A?iniai, ragindamas J. MikA?Ai?? tapti redaktoriumi, siAi??lAi?? nepriklausomAi?? draugijos leidinA? spausdinti Kaune ar Vilniuje, nepavykus tiktA? KaraliauA?ius, EitkAi??nai, StalupAi??nai, RagainAi?? ar KlaipAi??da22. Vienu iA? galimA? pavadinimA? laiA?ke A?raA?yta ai??zAuA?raai???, prospektAi?? reikAi??tA? parengti lapkriA?io mAi??nesA?, laikraA?A?iui tiktA? knygelAi??s formatas. J. BasanaviA?ius paA?ymi, kad, atsiradus nuo draugijos sumanytojA? nepriklausanA?ioms aplinkybAi??ms, beliko rAi??pintis bent jos laikraA?A?io steigimu. 1883 m. birA?elA? jo paraA?ytame ai??zAuA?rosai??? vedamajame teigiama, kad A?ekA?, serbA?, chorvatA? atgimimAi?? ir tautinAi??s dvasios atgaivinimAi?? stipriai paveikAi?? moksliniA? draugijA?, apsA?iai davusiA? tautinAi??s literatAi??ros, A?steigimas. Tokios draugijos reikia ir lietuviams, jos centru turi bAi??ti laikraA?A?io redakcija RagainAi??je, o kai carinAi?? valdA?ia teiksis leisti jAi?? steigti Rusijoje, bAi??tA? perkelta A? KaunAi?? arba VilniA?. IA?reikA?ta viltis, kad atsiras reikalAi?? paremsianA?iA? mecenatA? iA? bajorA?23. Baigiamojoje atsiminimA? apie ai??zAuA?rAi??ai??? dalyje J. BasanaviA?ius pripaA?ino, kad ai??zAuA?raai??? buvo sumanyta kaip LietuviA? mokslo draugystAi??s leidinys24.

PrAi??sijos lietuviA? spaudoje pasirodA?iusi ai??zAuA?raai??? buvo pristatoma kaip LietuviA? mokslo bendrystAi??s organas25. ai??zLietuviA?koje ceitungojeai??? Martynas Jankus ir Kristupas Voska penkiasdeA?imt keturiA? steigAi??jA? vardu 1884 m. sausio 1 d. pagarsino, kad to mAi??nesio 12 d. TilA?Ai??je A?vyks steigiamasis ai??zLietuviszkosios mokslu ir apszvietos draugijosai??? susirinkimas, o sausio 15 d. A?dAi??ta A?inia, kad, vieA?buA?io savininkui nedavus salAi??s, susirinkimas neA?vyko. Tad suvaA?iavAi?? A?imtai lietuviA? keiksnojo organizatorius, taip pat ir redaktoriA? J. Ai??liAi??pAi??. Prisiminimuose jis raA?Ai??, kad susirinko apie tAi??kstantA? bAi??rA?. Kada vieA?buA?io savininkas uA?rakino svetainAi?? ir grieA?tai, savo nuoA?iAi??ra ar lieptas policijos, atsisakAi?? A?sileisti, suvaA?iavusieji iA?sisklaidAi?? po smukles ir iA?plito gandas, kad kaA?koks rusA? agentas norA?s lietuvininkus palenkti maiA?tui prieA? kaizerA?. VAi??liau paaiA?kAi??jo, kad tai paskleidAi?? kunigas Kristupas JurkA?aitis (1852ai??i??1915) iA? SaugA? ir mokytojas Aleksandras KurA?aitis (1847ai??i??1944) iA? TilA?Ai??s. J. Ai??liAi??pas buvo pakviestas aiA?kinti ai??zAuA?rosai??? kryptA? LietuviA? literatAi??rinAi??s draugijos susirinkime, kur iA?sisuko girdamas kaizerA? uA? lietuviA?kA? raA?menA? nedraudimAi?? ir laikraA?A?io pastangas suartinti lietuvius su vokieA?iais. Puolimo sulaukAi?? iA? tA? paA?iA? asmenA?26. Jis 1882 m. lapkriA?io 4 d. J. MikA?ui siuntAi?? pataisytus draugijos A?status, kurios tikslu kAi??lAi?? MaA?osios ir DidA?iosios Lietuvos tautinAi??s sAi??monAi??s A?adinimAi??, o jos nariams reikAi??tA? siuntinAi??ti savaitinAi?? ai??zAuA?rAi??ai???, leisti ir platinti lietuviA? tarpe lietuviA?kas knygas, steigti ir iA?laikyti pradines ir aukA?tesniAi??sias lietuviA?kas mokyklas. 1884 m. sausio 5 d. J. Zauerveinas laiA?ke ragino J. MikA?Ai?? nesiekti ai??zneprinokusiA?ai??? tikslA?, o ribotis lietuviA? kalba, sekmadieninAi??mis mokyklomis ir joms reikalingais vadovAi??liais. sausio 9 d. laiA?ke J. BasanaviA?ius suraA?Ai?? sveikinimo kalbAi?? steigiamajam susirinkimui, kurioje akcentavo kalbos gaivinimAi?? ir mokslo A?iniA? platinimAi?? tarp tautieA?iA? gimtAi??ja kalba, sekmadieniniA? mokyklA? vaikams steigimAi?? nukeldamas ateiA?iai, kai draugija sustiprAi??s27.

Taigi 1883 m. lietuviA? tautinio sAi??jAi??dA?io mAi??nesinis laikraA?tis ai??zAuA?raai??? pradAi??tas leisti kaip vAi??liau A?gyvendinto LietuviA? mokslo draugijos sumanymo pirmasis darbas, kuriam A?iemet sueina 130 metA?. Tiek A. Einaras, tiek ir M. Ai??ernius atstovavo PrAi??sijos lietuvininkA? suartAi??jimo su DidA?iosios Lietuvos tautieA?iais tendencijai. A. Einaro ai??zNaujAi??jA? keleivA?ai??? kaizerinei valdA?iai spaudA?iant ir lietuvininkA? konservatoriams A?lugdant, patyrAi??s leidAi??jas M. Ai??ernius bijojo rizikuoti ai??zLietuviA?ka ceitungaai??? ir 1882 m. spalio 3 d. joje paskelbAi?? paskutinA? daktaro J. BasanaviA?iaus raA?inio ai??zApie senovAi??s Lietuvos pilisai??? tAi??sinA?, o 6 d. paraA?Ai?? J. MikA?ui apie reikalAi?? steigti nepriklausomAi?? leidinA? DidA?iajai Lietuvai, pradA?iai grupei bendraminA?iA? susimetant reikiamAi?? markiA? sumAi??, kad bAi??tA? laisvi nuo leidAi??jo valios, o tai jau visuomeninio organo uA?uomazga. Kaip liuteronas ir nebaigAi??s gimnazijos, J. MikA?as bAi??simam sumanymui pradAi??ti buvo netinkamas, visai kitas reikalas ai??i?? katalikas su daktaro titulu J. BasanaviA?ius, pakankamai pagarsAi??jAi??s aiA?kios tendencijos straipsniais minAi??tuose savaitraA?A?iuose. Jis savo pavarde pasiraA?ytomis publikacijomis ai??zNaujajame keleivyjeai??? 1880ai??i??1881 m. ir ai??zLietuviA?koje ceitungojeai??? 1882 m. pasirodAi?? esAi??s vienintelis, sugebantis formuluoti strateginius tautinio judAi??jimo uA?davinius ir jau tapAi??s idAi??jiniu A?io judAi??jimo besimezganA?io branduolio autoritetu. Buvo matyti akivaizdus J. BasanaviA?iaus orientyrA? pasikeitimas nuo lenkiA?kojo pozityvizmo vertybiA? link realesniA? tautinAi??s sAi??monAi??s A?adinimo tikslA? atsilikusioje to laiko lietuviA?koje terpAi??je.

1 Kun. LindAi??-Dobilas. MAi??sA? aukA?tai gerbiamo patriarcho, daktaro BasanaviA?iaus, 75 m. sukaktuves beA?venA?iant // PanevAi??A?io balsas. ai??i?? 1926. ai??i?? LapkriA?io 18. ai??i?? Nr. 46. ai??i?? P. 1.

2 BasanaviA?ius J. IA? santykiA? su A?ekais // KrivulAi??. ai??i?? 1924. ai??i?? Nr. 10. ai??i?? P. 8.

3 A?emkalnis. IA? mano atsiminimA? // Lietuvos A?inios. ai??i?? 1914. ai??i?? BalandA?io 24. ai??i?? Nr. 87. ai??i?? P. 3.

4 bs. IA? maskoliA?kosios Lietuwos // Lietuwiszka ceitunga. ai??i?? 1882. ai??i?? BalandA?io 18. ai??i?? Nr. 16. ai??i?? P. 3.

5 Dr. Bassenowicz J. RubeA?ei ir skaitlius Lietuwiu tautos // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1880. ai??i?? liepos 23. ai??i?? Nr. 17. ai??i?? P. 103.

6 Jonas iA? OA?kabalAi??. Kam teks tewyne musAi?? // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1880. ai??i?? Spalio 8. ai??i?? Nr. 28. ai??i?? P. 175; 1880. ai??i?? Spalio 15. ai??i?? Nr. 29. ai??i?? P. 183.

7 Bassanawiczus J. Apie instejgimAi?? RagainAi??s pilies // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1881. ai??i?? Sausio 7. ai??i?? Nr. 1. ai??i?? P. 2ai??i??3; 1881. ai??i?? Sausio 14. ai??i?? Nr. 2. ai??i?? P. 8ai??i??9 (skelbta lotyniA?ku A?riftu).

8 Bassanawiczus J. Apie kriA?okus // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1881. ai??i?? RugsAi??jo 2ai??i??spalio 7. ai??i?? Nr. 35ai??i??40. ai??i?? P. 227ai??i??228, 235, 241, 249ai??i??250, 256ai??i??257, 263.

9 DAi??l paties ai??zNaujojo Keleiwioai??? // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1881. ai??i?? GruodA?io 30. ai??i?? Nr. 52. ai??i?? P. 345.

10 I. K. Kuldiga. 14/2 geguA?Ai??s 1882 m. // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1882. ai??i?? GeguA?Ai??s 19. ai??i??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Nr. 20. ai??i?? P. 132 (lotyniA?ku A?riftu).

11 LLTI BR. ai??i?? F. 2ai??i??4. ai??i?? Lapai nenumeruoti.

12 Dr. Bassanawiczius J. Apie ai??zLietuviA?kAi?? Mokslo DraugystAi??ai??? // Lietuwiszka ceitunga. ai??i?? 1882. ai??i?? BalandA?io 11. ai??i?? Nr. 15. ai??i?? P. 1ai??i??2.

13 Dr. Bassanawiczius J. Apie ai??zLietuviA?kAi?? Mokslo DraugystAi??ai??? // Naujasis keleiwis. ai??i?? 1882. ai??i?? BalandA?io 21. ai??i?? Nr. 16. ai??i?? P. 105 (ai??zVilniaus aidasai??? 1928 m. vasario 21 ir 23 d. numeriuose paskelbAi?? straipsnio rankraA?tA?, M. Ai??erniaus redaguota nedaug, pavyzdA?iui, ai??zCiesorius Karaliusai??? pakeistas ai??zVieA?paA?iu Ciesoriumi, MAi??sA? Karaliumiai???).

14 LMAB RS. ai??i?? F. 267ai??i??3625. ai??i?? L. 82, 84, 93ai??i??94, 105 (laiA?kA? nuoraA?ai A. JanulaiA?io fonde).

15 Ten pat. ai??i?? F. 267ai??i??3621. ai??i?? L. 13 (nuoraA?as).

16 VileiA?is P. Rinktiniai raA?tai. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2004. ai??i?? P. 536.

17 J. Tumas-VaiA?gantas uA?simena, kad lietuviA? studentai XIX a. aA?tuntajame deA?imtmetyje daug svarstAi?? apie lietuviA? ir latviA? tautA? vienybAi?? (Tumas J. Apie A?iA? dienA? latvius // Antrosios MarijampolAi??s paskaitos. ai??i?? Vilnius, 1910. ai??i?? P. 26).

18 VileiA?is P. Rinktiniai raA?tai. ai??i?? P. 573, 575.

19 LLTI BR. ai??i?? F. 2ai??i??55. ai??i?? Lapai nenumeruoti.

20 Daktaras Bassanawiczus. Kaip stovi su insteigimu ai??zLietuviA?kos mokslo draugystesai???? // Lietuwiszka ceitunga. ai??i?? 1882. ai??i?? RugsAi??jo 5. ai??i?? Nr. 36. ai??i?? P. 3.

21 LMAB RS. ai??i?? F. 85ai??i??122. ai??i?? L. 1.

22 BasanaviA?ius J. Isz ai??zAuszrosai??? gyvenimo // Vienybe lietuvninku. ai??i?? 1903. ai??i?? Nr. 49. ai??i??Ai??Ai??Ai??Ai?? P. 582ai??i??583.

23 Apie insteigimAi?? ai??zLietuviszkos mokslA? bendrystAi??s (draugystAi??s)ai??? // Auszra. ai??i?? 1883. ai??i?? Nr. 4. ai??i?? P. 91ai??i??92.

24 Dr. BasanaviA?ia. IA? ai??zAuszrosai??? gyvenimo, VII // Vienybe lietuvninku. ai??i?? 1904. ai??i?? Nr. 35. ai??i?? P. 415.

25 Lietuwiszka ceitunga. ai??i?? 1883. ai??i?? Kovo 15. ai??i?? Nr. 20; 1883. ai??i?? GeguA?Ai??s 22. ai??i?? Nr. 21; 1883. ai??i?? BirA?elio 5. ai??i?? Nr. 22; 1883. ai??i?? BirA?elio 19. ai??i?? Nr. 24.

26 Ai??liupas J. Mano buvojimai MaA?ojoje Lietuvoje // Kovos keliais, KlaipAi??dos kraA?to prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metA? sukakA?iai paminAi??ti almanachas. Redaktorius-leidAi??jas J. Vanagaitis. ai??i?? KlaipAi??da, 1938. ai??i?? P. 118.

27 LietuviA? mokslo draugystAi??s steigimas // Kovos keliais, KlaipAi??dos kraA?to prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metA? sukakA?iai paminAi??ti almanachas. ai??i?? P. 122ai??i??125.