Jonas BasanaviA?ius Vilniuje 1914ai??i??1927 m.

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??IA? praeities
AUTORIUS:Ai??Algirdas GrigaraviA?ius
DATA: 2014-01

PraAi??jusio amA?iaus ketvirtajame deA?imtmetyje Mykolas BirA?iA?ka daktaro Jono BasanaviA?iaus biografijos, paraA?ytos lituanisto ir artimo tautininkams A?urnalisto Adolfo Nezabitausko, recenzijoje ai??zMAi??sA? senovAi??jeai??? pareiA?kAi??, kad karo metais J. BasanaviA?ius dAi??l sveikatos negalAi??jAi??s bAi??ti aktyvus lietuviA? vieA?ajame gyvenime. Taip teigAi?? iA? arti jA? paA?inojAi??s Vasario 16-osios akto signataras, tokiAi?? mintA? pakartodamas ir vAi??liau. TaA?iau A?i nuomonAi??, kad ir A?inoma, ai??zpraAi??jo pro A?alA?ai??? kaip netinkama herojiniam patriarcho vaizdiniui, gal nekAi??lAi?? pasitikAi??jimo dAi??l M. BirA?iA?kos iA?paA?A?stamA? socialdemokratiniA? A?sitikinimA?. TaA?iau herojai taip pat bAi??na pasiligojAi??. A?vilgterAi??jAi?? A? A?altinius, rasime dorai savo pareigas atliekantA? garbingo amA?iaus lietuviA? inteligentAi??, autoritetAi?? moraliniais klausimais, bet ne veikAi??jAi?? ir organizatoriA?. Gal tai ir nulAi??mAi??, kad Kauno universitetas gavo Vytauto DidA?iojo vardAi??, o istorinAi??je sostinAi??je J. BasanaviA?iui taip ir neatsirado paminklas.

SavA?jA? tarpe

1914 m. lapkriA?io 21 d. steigiamasis LietuviA? draugijos nukentAi??jusiems dAi??l karo A?elpti susirinkimas vyko nervingai. SuAi??jAi?? devyniasdeA?imt du dalyviai net po penkiA? mAi??ginimA? niekaip negalAi??jo iA?rinkti penkiolikos nariA? komiteto1. Balsuojant populiariausia pasirodAi?? Emilija VileiA?ienAi??, gavusi 84 balsus, toliau Ai??jo Petras Leonas (74), Antanas Smetona (68), Martynas YA?as (65). KairiA?jA? lyderis Andrius Bulota tesurinko 43, jaunasis Augustinas Janulaitis gavo keturiais balsais daugiau. Papildomuose dviejA? nariA? rinkimuose buvo A?mesta 70 korteliA?, iA?rinko AntanAi?? A?muidzinaviA?iA? (58 balsai) ir MartynAi?? KuktAi?? (46). J. BasanaviA?ius su 38 balsais pateko kandidatu A? komiteto narius. A. JanulaiA?iui, kairiA?jA? atstovui, pasitraukus, nuo 1915 m. sausio 24 d. daktaras nuolat dalyvavo komiteto posAi??dA?iuose. TAi?? dienAi?? jis praneA?Ai?? apie savo vardu gautas Amerikos lietuviA? aukas: 2610 rubliA?, kuriA? 1210 skirta PrAi??sijos lietuviams suA?elpti. Vasario 28 d. jam, Stasiui Ai??ilingui ir A. Smetonai pavedama paraA?yti atsiA?aukimAi?? A? Amerikos lietuvius dAi??l aukA? rinkimo. Apie aukA? gavimAi?? iA? Amerikos lietuviA? J. BasanaviA?ius kalbAi??jo posAi??dA?iuose geguA?Ai??s 26, birA?elio 2, 4 ir 21 dienomis2. DAi??l karo veiksmA? darbotvarkAi??je atsirado pataisA?. RugpjAi??A?io 1 d. nutarta pradAi??ti mokiniA? evakuacijAi?? A? VoroneA?Ai??, 7 d. A?vyksta dar vienas visuotinis draugijos susirinkimas (penkiasdeA?imt A?eA?i dalyviai), turAi??jAi??s papildyti Centro komitetAi?? vienu nariu (iA? gyvenanA?iA?jA? Rusijoje). PasiAi??lyta Jurgio BaltruA?aiA?io kandidatAi??ra nesulaukAi?? palaikymo, iA?rinko maskvietA? inA?inieriA? TomAi?? NaruA?eviA?iA?, o poetas pateko A? Revizijos komisijAi??3. Jau rugsAi??jo 10 d. iA?vykusi CK dalis posAi??dA?iavo VoroneA?e. Lietuvoje likAi?? CK nariai rugsAi??jo 4 d. iA? daktaro iA?girdo apie gautAi?? Jono Vedrenio 40 rubliA? aukAi?? iA? SidnAi??jaus ir 680 rubliA? iA? neA?inomA? Amerikos lietuviA?. 8 d. J. BasanaviA?ius posAi??dA?iavo bendrame CK ir A?vietimo draugijos ai??zRytasai??? atstovA? posAi??dyje ai??zdAi??l parengiamA?jA? mokytojA? kursA? steigimoai???. Buvo svarstomi ne tik A?elpimo, bet ir vaikA? ugdymo klausimai, pavyzdA?iui, spalio 25 d. pripaA?inta, kad prieglaudose dvi valandas per savaitAi?? juos turAi??tA? mokyti pieA?imo. 1916 m. sausio 3 d. nutarta kreiptis A? okupacinAi?? vokieA?iA? valdA?iAi?? ai??i?? A? vyriausiAi??jA? Vilniaus burmistrAi??, kad miesto valdyba neatmetinAi??tA? jai adresuojamA? raA?tA? lietuviA? kalba. 12 d. daktaras kaip ai??zA?ymesnisai??? visuomenAi??s veikAi??jas lankAi??si pas burmistrAi?? tartis dAi??l planuojamos sudaryti atskiros lenkA?, lietuviA? ir A?ydA? atstovA? tarybos. Vasario 11 d. A. Smetonai susitikus su burmistru, praneA?ta, kad okupacinAi?? vokieA?iA? valdA?ia nusprendAi??, jog draugijos CK veikla apsiribos Vilniaus miestu, o ataskaitas privalAi??s pateikti kas mAi??nesA?. Teko ieA?koti iA?eities, kai miesto valdyba atsisakAi?? dalyti duonos korteles ai??i?? DidA?iojoje prieglaudoje A?rengta kepykla, pradAi??jusi veikti geguA?Ai??s pabaigoje. BirA?elio 9 d. komiteto bAi??stinAi?? krAi??tAi?? vokieA?iai, ieA?kojo proklamacijA?; nariai nutarAi??, kad kiekvienas turi A?iAi??rAi??ti, jog interesantai nepaliktA? jokiA? popieriA?. IA?tuA?tAi??jus draugijos kasai ir jos sandAi??liui turint daug skolininkA?, ypaA? iA? draugijos tarnautojA? tarpo, liepos 10 d. daktaras pasiAi??lAi??, kad produktai turAi??tA? bAi??ti iA?duodami tik uA? grynuosius pinigus. 29 d. posAi??dyje komitetas pasiAi??lymui pritarAi?? ir paskyrAi?? terminus skoloms grAi??A?inti. Taupant lAi??A?as, kitame posAi??dyje nusprAi??sta negrAi??A?inti tarnautojams nuo 1916 m. sausio 1 d. nurAi??A?tos atlyginimA? dalies. J. BasanaviA?iA? A?traukAi?? A? komisijAi??, kuri turAi??jo parengti projektAi?? dAi??l turimA? cukraus atsargA?, kad jA? pakaktA? dvejiems metams. Komisija pasiAi??lAi?? sumaA?inti iA?davimo normas mAi??nesiui prieglaudose po svarAi?? auklAi??tiniui, tarnautojA? A?eimoms ai??i?? iki trijA?. Daktarui teko iA?painioti ne vienAi?? kebliAi?? situacijAi??. Spalio 27 d. jis rekomendavo paA?alinti iA? mokiniA? bendrabuA?io J. SaukA?, P. KulikauskAi?? ir S. RadkeviA?iA? uA? prastAi?? paA?angumAi?? ir blogAi?? elgesA? ir kaip nemokanA?ius uA? iA?laikymAi??4. CK protokoluose yra A?iniA? apie materialinAi?? J. BasanaviA?iaus situacijAi??. Matyt, draugijai buvo paskolinAi??s ne vienAi?? tAi??kstantA? markiA?, nes geguA?Ai??s 8 d. jam grAi??A?inama 300 markiA?, o rugpjAi??A?io 4 d. vietoje planuotA? 7000 markiA? atiduota 4000 skolos. RugpjAi??A?io pabaigoje ketvirtos klasAi??s mokinAi?? TeklAi?? BasanaviA?iAi??tAi?? priimta A? mokiniA? bendrabutA?, spalio 13 d. ji atleista nuo mokesA?io uA? iA?laikymAi??. LapkriA?io 17 d. kartu su JokAi??bu Ai??ernu ir Aleksandru Stulginskiu daktarAi?? iA?rinko A? draugijos Kasos bAi??klAi??s kontrolAi??s komisijAi??. 22 d. jis perskaitAi?? patikrinimo protokolAi??. Nuo 1915 m. rugpjAi??A?io 9 d., kai dalis komiteto iA?vyko A? Rusijos gilumAi??, iki 1916 m. geguA?Ai??s 1 d. gauta 170 407 rubliai, iA?leista ai??i?? 161 305, o iki gruodA?io 1 d. gauta 193 229 markAi??s, iA?leista ai??i?? 180 276. Informuota, kad gruodA?io 2 d. suimti A. Smetona ir kunigas J. BakA?ys, o kitos dienos rytAi?? atliktos kratos pas E. VileiA?ienAi?? ir J. BasanaviA?iA?.

1917 m. daktaras kad ir dalyvavo posAi??dA?iuose, taA?iau pasisakAi?? tik kelis kartus. BirA?elio 18 d. pritarAi?? nuomonei, kad vaA?iuojantiems A? sodA?iA? atostogauti mokytojams bAi??tA? iA?mokAi??ta po 75 rublius kaip kompensacija, negaunant iA?laikymo prieglaudoje. RugpjAi??A?io 17 d. komitetas nepritarAi?? J. BasanaviA?iaus siAi??lymui kitur perkelti mokiniA? bendrabutA?. Jam teko tirti nepakenA?iamus DidA?iosios prieglaudos vedAi??jos ir felA?erAi??s santykius. Konstatavo, kad vedAi??ja nekentAi?? inteligentiA?kos medikAi??s, kurios tiesioginiu virA?ininku buvo draugijos gydytojas Antanas VileiA?is, siAi??lAi?? abi sutaikyti, kad gyventA? be pykA?iA?, apie tai kalbAi??jo per rugpjAi??A?io 24 d. posAi??dA?. GruodA?io 10 d. jA? paskyrAi?? A? komisijAi?? aiA?kintis A. A?muidzinaviA?iaus ir ponios LiandsbergienAi??s santykiA?. Nuo sausio A? provincijAi?? pradAi??ti siA?sti ai??zdaraktoriaiai???, baigAi?? parengiamuosius mokytojA? kursus; siautAi??s Vilniuje badas privertAi?? birA?elio pradA?ioje dalA? motinA? su vaikais iA?veA?ti A? PanevAi??A?io apskritA?. Kitais metais daktarAi?? vAi??l rinko A? Revizijos komisijAi??. BalandA?io 5 d. komitetas jA? skyrAi?? savo atstovu draugijos iA?laikomA? prieglaudA? mokyklA? egzaminuose; paaiA?kAi??jo, kad vaikai parengti silpnai, iA?skyrus Antakalnio prieglaudAi??. J. BasanaviA?ius rAi??pinosi lietuviA? ligoninAi??s A?kurdinimu Ai??irvintose. BirA?elio 17 d. jam pavedAi?? patikrinti grA?A?usiA? iA? Rusijos mokiniA? sveikatAi??, kad juos bAi??tA? galima pasiA?sti A? kaimus dirbti mokytojais. Patikrino A?eA?iolika, tarp jA? ir MarcAi?? KubiliAi??tAi??, baigusiAi?? VoroneA?e liaudies mokytojA? ir buhalterijos kursus5, vAi??liau tapusiAi?? pirmAi??ja Lietuvos karo A?valge.

Po 1918 m. daktaras dar gana aktyviai dalyvavo LietuviA? draugijos nukentAi??jusiems dAi??l karo A?elpti veikloje. 1919 m. geguA?Ai??s 31 d. posAi??dyje pasiAi??lAi?? parengti maisto normA? kiekvienam A?mogui sAi??raA?Ai??, kuriomis vadovaujantis maistas bAi??tA? skirstomas vaikA? prieglaudoms, atsiA?velgiant A? globotiniA? skaiA?iA?. Jam tekdavo tirti draugijos A?staigA? tarnautojA? skundus, pirmininkauti Komisijai tarnautojA? algoms perA?iAi??rAi??ti, atlikti inventorizacijas ir turto apkainojimAi??; 1920 m. vasario 6 d. draugijos komitetas papraA?Ai?? priA?iAi??rAi??ti jos mokyklas6. Tais metais ne kartAi?? tyrAi?? E. VileiA?ienAi??s ir bendrabuA?io mokiniA? nesutarimus. BirA?elio 11 d. perskaiA?iusi protokolAi??, vedAi??ja jame priraA?Ai??, kad daktaro tyrimas A?aliA?kas, nes skundAi?? pasiraA?iusiA? gimnazisA?iA? tarpe yra jo dukterAi??A?ia T. BasanaviA?iAi??tAi??. Liepos 30 d. J. BasanaviA?iaus praA?Ai?? iA?tirti, kodAi??l E. VileiA?ienAi?? nuskriaudAi?? AuA?ros vartA? bendrabuA?io gyventojAi?? MagdalenAi?? TamoA?iAi??naitAi??. SusipaA?inAi??s su J. BasanaviA?iaus pristatytais apklausos protokolais, komitetas rugpjAi??A?io 2 d. antrAi?? kartAi?? konstatavo, jog ai??zE. VileiA?ienAi?? nesuvaldanti savo rankA? ir lieA?uvioai??? ir jos atleidimas iA? pareigA? atidedamas ai??ziki treA?io kartoai???. Ai??spAi??toji komiteto narius iA?vadino ai??zdemoralizatoriaisai???. RugsAi??jo 10 d. J. BasanaviA?ius praneA?Ai??, kad DidA?iosios prieglaudos A?eimininkAi?? OpolskaitAi?? yra ai??zlenkininkAi??ai??? ir nesugyvena su globotiniais, spalio 22 d. daktarui pavesta patikrinti, ar komiteto A?inioje esanA?ios darA?ovAi??s nedalytos paA?aliniams. LapkriA?io 8 ir 12 d. J. BasanaviA?ius perskaitAi?? savo parengtAi?? raA?tAi?? generolui Lucjanui Ai??eligowskiui dAi??l neA?moniA?ko lenkA? elgesio su lietuviA? kariais belaisviais, o 19 d. informavo, kad iA? draugijos sandAi??lio lietuviA? kariams ligoniams, iA?veA?tiems iA? barako, iA?davAi?? 10 kailiniA?, 10 porA? vyA?A?, 23 skarulius autams ir kita. LapkriA?io 22 d. daktaras paskirtas komiteto iA?laikomA? mokyklA? inspektoriumi, gruodA?io 6 d. jam ir kunigui Juozapui Kuktai pavesta kreiptis A? lenkA? valdA?iAi?? dAi??l kratA? komiteto prieglaudose ir bendrabutyje prieA?asA?iA?. 1921 m. balandA?io mAi??nesA? daktaras tyrAi?? 700 auksinA? vagystAi?? iA? prieglaudos tarnautojA?, du pabAi??gAi?? auklAi??tiniai tai tikrai padarAi??, bet jA? surasti nebuvo kaip, tad nutarta tarnautojams pareikA?ti papeikimAi??, kad be komiteto A?inios baudAi?? vaikus. GeguA?Ai??s mAi??nesA? pavesta ai??ziA?tirti laA?iniA? svorio trAi??kumAi??ai??? prieglaudoje, 20 d. daktaras konstatavo, kad tai atsitiko be vedAi??jos GuobytAi??s blogos valios. RugpjAi??A?io 29 d. komitetas patvirtino J. BasanaviA?iaus parengtAi?? raA?tAi??. SuAi??mus komiteto pirmininkAi?? J. KuktAi??, daktaras vedAi?? komiteto posAi??dA?ius nuo 1922 m. sausio 23 d. iki birA?elio 30 d.7 Pagal sveikatos iA?gales stengAi??si atlikti Vilniaus lietuviA? inteligento priedermes.

1921 m. birA?elA? kaip komiteto iA?laikomA? mokyklA? inspektorius lankAi??si Vilniaus lietuviA? prieglaudA? pradinAi??se mokyklose. Ai??domios jo pastabos, pateiktos ai??zLietuviA? pradedamA?jA? mokyklA? Vilniuje 1920ai??i??1921 m. apA?valgojeai???. RaA?Ai??, kad dviklasAi??je lietuviA? mokykloje vaikai sunkiai skyrAi?? grynAi??jA? ai??zoai??? nuo dvibalsio ai??zuoai???. DidA?iosios prieglaudos parengiamajame skyriuje dauguma menkai mokAi??jAi?? ai??zTAi??ve mAi??sA?ai??? ir ai??zSveika, Marijaai??? poterius. Krito A? akis, kad A?iemAi?? pamokose maA?ai mokiniA?. Antakalnio prieglaudos mokykloje rado iA?imtinai mergaites, dauguma iA?blyA?kusiais veidais, aprengtos neA?variais sudriskusiais drabuA?iais. Po baigiamA?jA? egzaminA? pabrAi??A?Ai??, kad gerai arba ganAi??tinai atsakinAi??jama iA? tikybos, geografijos, Lietuvos istorijos, skaitymo ir deklamavimo, silpniausiai sekAi??si aritmetika, ai??ztarytum lietuviA? vaikai maA?iausia gabumo apreikA?ti A?stengtA? toje mokslo A?akojeai???8. Tais metais komitetas iA?laikAi?? A?ias prieglaudas: AuA?ros vartA? (vedAi??ja E. VileiA?ienAi??, tarnautojA? 15, vaikA? 155), K. StaA?io (vedAi??jas Vladas Vitkauskas, tarnautojA? 8, vaikA? 126), DidA?iAi??jAi?? (SubaA?iaus g. 23, vedAi??ja PranAi?? OpolskaitAi??, tarnautojA? 5, vaikA? 86), Trinapolio (vedAi??jai kunigas M. PA?emeneckas ir PetronAi?? KlimauskaitAi??, tarnautojA? 10, vaikA? 89), LietuviA? dviklasAi??s mokyklos internatAi?? (PranciA?konA? g. 7, vedAi??ja JuzAi?? BudreckaitAi??, tarnautojA? 5, vaikA? 57), Antakalnio (vedAi??ja Ona DaubaraitAi??, tarnautojA? 3, vaikA? 46), Ai??v. Mikalojaus (Objazdova g. 1, vedAi??ja MarAi?? A?ukauskaitAi??, tarnautojA? 4, vaikA? 34), ai??zA?iburAi??lioai??? draugijos (vedAi??ja Veronika PetraviA?iAi??tAi??, tarnautojA? 3, vaikA? 46), ai??zAgronomA?ai??? draugijos (vedAi??jas Vladas MargeviA?ius, tarnautojA? 3, vaikA? 32). Per visas prieglaudas globotas 671 vaikas. 1923 m. spalio 8 d. A?iniomis jose buvo 317 naA?laiA?iA?. Komitetas A?elpAi?? ir lietuvius politinius kalinius, 1926 m. jA? buvo 191 A?mogus, 1925 m. Gardino kalAi??jime suteikAi?? pagalbAi?? 18 lietuviA?9.

Daktaras dalyvavo ir kitA? Vilniaus lietuviA? draugijA? veikloje. DaA?nai jA? rinko valdybA? nariu. Ai??tai 1910 m. balandA?io 20 d. kultAi??rinAi??s draugijos ai??zRAi??taai??? visuotiniame nariA? susirinkime buvo iA?rinktas A? valdybAi??, steigiamajame ai??zSveikatosai??? draugijos susirinkime 1915 m. balandA?io 29 d. ai??i?? A? Revizijos komisijAi??10. Kitos draugijos, pagerbdamos uA? nuopelnus, rinkdavo garbAi??s nariu, tai per 1915 m. kovo 8 d. visuotinAi?? susirinkimAi?? vienbalsiai nutarAi?? dvideA?imt septyni LietuviA? dailAi??s draugijos nariai11.

J. BasanaviA?ius sAi??A?iningai lankAi?? LDNKAi?? komiteto posAi??dA?ius, bet didesnio aktyvumo nerodAi??, jam daA?nokai teko sprAi??sti konfliktus arba atlikti revizijas. Tai rodo visuomenAi??s pasitikAi??jimAi?? jo padorumu ir moralinA? autoritetAi??. Apie veiklAi?? kitose lietuviA? draugijose taip pat sakytina ai??i?? kukli. Daktaras dalyvavo 1913 m. sausio 31 d. steigiant Vilnijos A?vietimo draugijAi?? ai??zRytasai???, po keleriA? metA? net pateko A? valdybos narius, taA?iau per visuotinius susirinkimus tylAi??davo, tenkindamasis garbAi??s pirmininko postu12. Galime sprAi??sti, kad daktaro vaidmuo buvo pasyvus, taA?iau kaip inteligentas stengAi??si rimtai ir tvarkingai atlikti komiteto pavedimus, o jo, sakytume, suvalkietiA?ki praktiniai pasiAi??lymai derAi??jo su vyresnio amA?iumi ir labiau patyrusio veikAi??jo patarimais.

J. BasanaviA?ius LietuviA? draugijos nukentAi??jusiems dAi??l karo A?elpti Centro komiteto posAi??dA?iuose pirmininkavo nuo 1922 m. spalio 13 d. Nors pagal balsavimo rezultatus kitA? metA? birA?elio 29 d. visuotiniame draugijos susirinkime buvo ketvirtas po kunigA? Prano Bieliausko, Vlado JezukeviA?iaus, marcinkoniA?kio Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?ios klebono, ir Onos A?ebrauskaitAi??s, tapo draugijos pirmininku. 1923 m. liepos mAi??nesA? jos prieglaudose ir bendrabuA?iuose gyveno 640 naA?laiA?iA? ir mokiniA? lietuviA?. J. BasanaviA?iaus vardu buvo siunA?iamos JAV lietuviA? aukos. 1924 m. lapkriA?io 2 d. visuotiniame susirinkime gavAi??s 42 balsus, iA?rinktas A? komitetAi?? (P. Bieliauskas surinko 52). Nuo geguA?Ai??s mAi??nesio posAi??dA?ius vedAi?? daktaras arba kunigas P. Kraujalis. Bet nuo 1925 m. spalio mAi??nesio J. BasanaviA?ius nebesirodAi?? posAi??dA?iuose, o 1926 m. vasario 14 d., Danieliui Alseikai pasiAi??lius, visuotinio susirinkimo iA?rinktas komiteto garbAi??s pirmininku. Tais metais su pertraukomis vAi??l lankAi?? komiteto posAi??dA?ius, juos vesdavo, paskutiniame pabuvojo gruodA?io 17 d.13

J. BasanaviA?ius 1923ai??i??1924 m. dirbo Vytauto DidA?iojo gimnazijos gydytoju, globojo moksleiviA? tautosakininkA? kuopelAi?? ir gimnazijos skautus, priklausAi?? SanitarinAi??s pagalbos draugijos, iA?laikiusios LietuviA? poliklinikAi??, valdybai. Daktaras D. Alseika, galima sakyti, globojAi??s J. BasanaviA?iA? paskutiniais gyvenimo metais, raA?Ai??, kad A?is nuo 1926 m. pavasario iA? LMD bibliotekos kambarAi??lio iA?eidavo retai, nesitraukAi?? nuo savo tyrinAi??jimA?, siAi??lant pasigydyti, atsisakinAi??jo dAi??l bAi??tinybAi??s baigti pradAi??tus darbus. Per laidotuves D. Alseika kalboje minAi??jo, kad velionis jautAi??si nelaimingas, nes nematAi?? nAi?? vieno ai??ztrakologiniA?ai??? studijA? tAi??sAi??jo lietuvio, o pats sielojosi, kad nespAi??siAi??s jA? baigti14. DienoraA?tiniai A?raA?ai liudija, kad ir paskutinAi??mis dienomis dirbo, skaitAi?? laikraA?A?ius (tai darAi?? ir LietuviA? poliklinikoje), raA?Ai?? laiA?kus, vertAi?? burtus, sudarinAi??jo LMD iA?leistA? vadovAi??liA? bibliografijAi??, domAi??josi mokslo naujienomis (Hanso Mortenseno, PrAi??sijos ir MaA?osios Lietuvos tyrAi??jo, 1926 m. iA?leista knyga apie Lietuvos geomorfologijAi??). VertAi?? Jeano MauclA?reai??i??o, rAi??musio Lietuvos pozicijAi?? Vilniaus klausimu, kAi?? tik iA?leistus kelionAi??s per lietuviA? A?emAi?? A?spAi??dA?ius ai??zPo blyA?kiu Lietuvos dangumiai???. Abi knygos yra J. BasanaviA?iaus asmeninAi??s bibliotekos fonde. A?odA?iu, buvo savo amA?iui pakankamai aktyvus ir darbA?tus A?mogus, nepratAi??s veltui leisti laiko.

Politikoje

metronidazole overnight.

Petro Klimo atsiminimuose apie diplomatinAi?? tarnybAi?? tarp kitA? Lietuvos Tarybos nariA? apibAi??dintas ir J. BasanaviA?ius. 1917ai??i??1918 m. atgimimo veteranas panAi??A?Ai??jAi??s A? nusipelniusA? kardinolAi??, laukiantA? iA?rinkimo popieA?iumi, vengAi?? pareiA?kimA?, per posAi??dA?ius ir susirinkimus daA?niausiai tylAi??davo, bet savimi ai??zpuoA?Ai??ai??? bet kurA? renginA?. Politikoje tikAi??jAi??s A. Smetonos providencializmu15. P. Klimas dienoraA?tyje pasiA?ymAi??jo, kad iA? 1916-A?jA? sutikimo vakarAi??lio ai??zRAi??tojeai??? J. BasanaviA?ius iA?Ai??jo aA?tuntAi?? vakaro, linkAi??jimus iA?sakAi??s neA?domiai, A?abloniA?kai16. VasarA? daktarAi?? bandyta A?traukti A? ai??zInteligentA? bAi??rio Lietuvos reikalams svarstytiai??? rengiamos informacinAi??s knygos apie LietuvAi?? vokieA?iA? kalba parengimAi??, pavedant apraA?yti etnografinius dalykus. P. Klimas su jaunatviA?ka ironija konstatuoja, kad 17 d. J. BasanaviA?ius perskaitAi?? savo raA?inA? apie Lietuvos etnografines ribas nuo MozAi??s iki XVII a., balandA? jam paA?aipiai linksma, kad A. Smetona svajoja apie savAi?? valstybAi?? ir grasinasi lenkus vyti iA? Vilniaus, ai??znet Basanius ai??i?? nuA?vitAi??sai???. 1917 m. jo dienoraA?tyje geguA?Ai??s 26 d. paA?ymAi??ta, kad, baronui Fridrichui Ropui rezgant planus dAi??l PatikAi??tiniA? tarybos iA? dvylikos asmenA?, kuriai vadovautA? kunigas Konstantinas OlA?auskas, A? jAi?? patektA? ir daktaras kaip autoritetingas, bet ne politikos A?mogus. BirA?elio 28 d. P. Klimas A?raA?Ai??, kad, okupacinAi??s valdA?ios papraA?ytas pateikti bAi??simos Lietuvos Tarybos sAi??raA?Ai??, J. BasanaviA?ius, ai??zvis dar manydamas, jog savo asmenyje jis yra tauta, jau buvo bemanAi??s tokA? sAi??raA?Ai??, su niekuo nepasitarAi??s, paduotiai???. Nuo tokio A?ingsnio sulaikAi?? A. Smetona17.

Pervertus iA?leistus ai??zLietuvos ValstybAi??s Tarybos protokolusai???, didesnio daktaro aktyvumo nematyti. Organizacinio komiteto LietuviA? konferencijai rengti posAi??dA?iuose minAi??ta, kad pradA?ioje jA? manyta skirti ai??zLietuvos aidoai??? redaktoriumi, bet tokios reikA?mingos lietuviA? figAi??ros A?maiA?yti A? reikalAi?? nepanorAi??ta. 1917 m. rugpjAi??A?io 4 d. J. BasanaviA?ius buvo numatytas kandidatu A? Lietuvos TarybAi?? kaip jos garbAi??s pirmininkas, rugsAi??jo 18 d. jis sveikino LietuviA? konferencijos dalyvius, A?raA?ytas A? komiteto pateiktAi?? Bendrosios kuopos sAi??raA?Ai?? pirmuoju numeriu gavo 191 balsAi?? iA? 222. GruodA?io 9 d. protokole paA?ymAi??ta, kad J. BasanaviA?ius dalyvavo diskusijoje dAi??l Lietuvos teritorijos. Ir 1918 m. protokoluose jo pavardAi?? reta, nors posAi??dA?ius lankAi?? pareigingai. Sausio 11 d. vakariniame posAi??dyje praneA?Ai?? apie gautAi?? popieA?iaus atsakymAi?? A? LietuviA? konferencijos sveikinimo telegramAi??. 26 d. jis balsavo uA? LT prezidiumo pasiAi??lytAi?? rezoliucijAi??, kuri sukAi??lAi?? Tarybos krizAi??, kairiesiems atsisakius toliau bendradarbiauti. Vasario 16 d. daktarui kartu su Alfonsu Petruliu pavedAi?? A?alies archyvA? ir aktA? tvarkymAi??, o 29 d. A? ArchyvA? komisijAi?? dar iA?rinkus J. Ai??ernAi?? buvo nutarta jai pavesti ai??zvisus likvidacinius reikalus su Rusija dAi??l materialiniA? ir kultAi??riniA? turtA? atieA?kojimoai???. KitAi?? dienAi?? LT nariai iA?klausAi?? jo kaip LikvidacinAi??s komisijos pirmininko praneA?imAi?? ir papraA?Ai?? papildyti18. BalandA?io 27 d. A? komisijAi?? A?trauktas M. BirA?iA?ka. Liepos 23 d. J. BasanaviA?ius perskaitAi?? ArchyvA? komisijos referatAi?? apie Lietuvos kultAi??riniA? vertybiA? situacijAi??. TAi?? dienAi?? pateko ir A? Sveikatos komisijAi??. RyA?kesni tik keli posAi??dA?iA? epizodai, kai 1918 m. balandA?io 27 d. daktaras balsuoja prieA? Jono VileiA?io pasiAi??lytAi?? rezoliucijAi?? dAi??l vietA? LT suteikimo tautiniA? maA?umA? atstovams, o liepos 9 d. sunerimAi??s klausia: ai??zNuo kokios tautos buvo derAi??tasi dAi??l Gardino gubernijos? Kokios tautos buvo atstovai?ai???19 Jam didelA? rAi??pestA? kAi??lAi?? lietuviA? kalbos vartojimas vieA?ajame gyvenime ir A?staigose. BalandA?io 25ai??i??27 d. svarstant jos A?vedimo Vilniaus ir SeinA? kunigA? seminarijose reikalus, LT nariai taip A?sikarA?A?iavo, kad net J. BasanaviA?ius prarado santAi??rumAi??20.

Kaip vyriausias amA?iumi, pirmininkavo LT vasario 15 d. rytiniam posAi??dA?iui, o kitAi?? dienAi?? perskaitAi?? J. VileiA?io ranka suraA?ytAi?? Akto projektAi??. Pasak P. Klimo, J. BasanaviA?ius, uA?Ai??mAi??s posAi??dA?io pirmininko vietAi?? kaip senjoras, atsisAi??dAi??s tarAi??: ai??z<...> uA?Ai??mus man tokiAi?? aukA?tAi?? vietAi??, neA?inau, kAi?? sakytiai???21. Vienas LT nariA?, krikA?A?ionis demokratas Kazimieras Bizauskas dienoraA?tyje fiksavo: ai??zVasario 15 d. Tarybos posAi??dy nutarta priimti komisijos su iA?stojAi??liais sutiktAi?? tekstAi??. Kartu su tuo atsisakAi?? prezidiumas. Vesti pavesta seniorui BasanaviA?iui. Jis pasakAi??: iA?rinkot mane A? tokiAi?? aukA?tAi?? vietAi??, aA? neA?inau, kas kalbAi??tiai???22. Per LT pirmininko rinkimus kartu su Jurgiu Ai??auliu atsisakAi?? kandidatuoti. Vasario 13 d. A?raA?e P. Klimas apgailestavo, kad nAi??ra kuo pakeisti pirmininko A. Smetonos, jis per daug provokiA?kas, bet nAi??ra kito tokio ai??zvidurinioai???, daktaras atrodo netinkamas, persenAi??s, taA?iau vienintelis, galA?s bAi??ti jo vietoje. Vasario 16-oji gal ir buvo svarbiausia daktaro diena, pabuvus LT posAi??dA?io ai??zpirmasAi??dA?iuai??? po pirmininkavimo DidA?iojo Vilniaus seimo posAi??dyje.

1918 m. sausio 20 d. P. Klimas dienoraA?tyje uA?fiksavo, kad Lietuvos Taryboje Centro kuopAi?? sudaro Antanas Smetona, JokAi??bas Ai??ernas, Kazimieras Ai??aulys, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Jonas BasanaviA?ius, Donatas Malinauskas, Jurgis Ai??aulys (?) ir jis pats23. J. BasanaviA?ius autobiografijoje sausio 14 d. A?raA?Ai?? A?iniAi?? apie ai??zLietuvos aidoai??? redakcijoje A?vykusA? deA?imties LT nariA? pasitarimAi?? Centro kuopai ai??zsutvarkytiai???24. Tai sumanAi?? A. Smetona, siekdamas iA?saugoti vienybAi?? LT ir nenutraukti derybA? su vokieA?iais. Tartasi su krikA?A?ionimis demokratais dAi??l bAi??simA? ai??zministerijA?ai??? pasiskirstymo. Vasario 16 d. J. Ai??aulys ir J. BasanaviA?ius atsisakAi?? LT pirmininkauti ir parAi??mAi?? A. Smetonos kandidatAi??rAi??25.

BuvusiA? viltininkA? ir vairininkA? ir vadinamA?jA? nepartiniA? inteligentA? priskyrimas politikos ai??zviduriuiai??? rodAi??si natAi??ralus tuo metu dar neaiA?kiame idAi??jA? ir galimybiA? pasaulyje. Taigi, skilimo LT metu nepartiniai inteligentai, ai??zcentristaiai???, bandAi?? organizuotis.

chinese cialis.

1918 m. vasario 27 d. daktaras kartu su J. VileiA?iu, S. Kairiu, A. Stulginskiu, M. BirA?iA?ka, J. VailokaiA?iu ir P. Klimu kreipAi??si A? Lietuvos Tarybos prezidiumAi?? dAi??l Vokietijos kanclerio atsako A? Vasario 16-osios aktAi??, siAi??lydami surengti posAi??dA? atsakymui parengti. Tie patys birA?elio 16 d., pasiremdami Laikinuoju Tarybos statutu, siAi??lAi?? suA?aukti LT sesijAi??, kuri turAi??jo A?vykti geguA?Ai??, bet atidAi??ta dAi??l nepriklausomybAi??s iA?kilmiA? organizavimo neaiA?kumA?. DarbotvarkAi??je numatAi?? svarstytinus klausimus: politinAi?? kraA?to padAi??tis ir artimieji Tarybos uA?daviniai, ai??ziA?gavimas ir suorganizavimas Lietuvos valdA?iosai???, parengiamieji valstybAi??s sutvarkymo darbai, gyvuliA? ir A?iuometinio derliaus rekvizicijos, tremtiniA? ir belaisviA? grAi??A?inimas, banditizmas Lietuvoje26. ai??zCentristaiai??? ir kairieji kreipAi??si A? prezidiumAi?? dAi??l IX sesijos darbotvarkAi??s, siAi??lydami mAi??nesio pabaigoje apsvarstyti politinAi?? kraA?to padAi??tA? ir artimiausius uA?davinius, ai??i?? valdA?ios organizavimAi?? ir parengiamuosius Lietuvos sutvarkymo darbus. J. BasanaviA?ius spalio 31 d. kartu su Vladu Mironu, Pranu DovydaiA?iu, Kazimieru Ai??auliu ir Eliziejumi Draugeliu prezidiumui suraA?Ai?? pareiA?kimAi?? dAi??l posAi??dA?iA? vAi??lavimo ir uA?tAi??simo pusvalandA?iu ar valanda, darbotvarkAi??s nepaisymo ir sumaiA?ymo, kai kuriA? kalbA? reikalingumo27. KonstitucinAi??s monarchijos pasirinkimas pagreitino ir tautininkA? konsolidacijAi??, nes J. BasanaviA?ius 1918 m. liepos 10 d. autobiografijoje uA?fiksavo, kad dalyvavo jA? frakcijos LT posAi??dyje, kuriame A. Smetona praneA?Ai?? apie UrachAi?? ir jo rinkimus, liepos 25 d. ai??i?? kalbAi??jo apie tai ai??zLietuvos aidoai??? redakcijoje A?vykusiame Tautos paA?angos partijos susirinkime, rugsAi??jo 25 d. vAi??l dalyvavo susirinkime redakcijoje, kur A. Petrulis pasakojo apie kelionAi?? A? BerlynAi?? ir Ai??veicarijAi??, o spalio 29 d. ai??i?? ai??zTautos paA?angosai??? frakcijos pasikalbAi??jime dAi??l MinistrA? kabineto sudarymo28. J. BasanaviA?ius buvo A?stojAi??s A? Tautos paA?angos partijAi??, Juozo Tumo, Augustino Voldemaro, Juozo Kubiliaus ir kitA? A?kurtAi?? Petrapilyje 1917 m. kovo mAi??n. Tai A?vyko, matyt, 1918 m. liepos 25 d. TA? metA? lapkriA?io 15 d. LT posAi??dyje daktaras perskaitAi?? paA?angininkA? frakcijos pareiA?kimAi?? dAi??l A. Voldemaro I MinistrA? kabineto palaikymo29.

J. BasanaviA?ius pasitikAi??jo A. Smetonos linijAi?? palaikanA?ia dauguma LT, o ypaA? pirmininko A?A?valgumu, priimant politinius sprendimus. Ir LT pirmininkas daktarAi?? laikAi?? patikimu A?alininku, kAi?? rodo A?io A?traukimas A? nevieA?us konstitucinAi??s monarchijos Lietuvoje sumanymo svarstymus 1918 m. birA?elA?.

1918 m. lapkriA?io 17 d. daktaras pirmininkavo menininkA? ir visuomenAi??s veikAi??jA? susirinkimui. Sekretoriaujant Pauliui Galaunei, nutarta kreiptis A? LT, siAi??lant Ai??vietimo ministerijAi?? pavadinti Ai??vietimo ir meno ministerija ir sudaryti prie jos Meno departamentAi??. Motyvuota meno reikalA? platumu ir svarbia jo vieta tautos gyvenime. GruodA?io 7 d. rezoliucija skelbAi??: ai??zKol kas atidAi??tiai???30.

Susivienijimas lietuviA? Amerikoje per 1914 m. birA?elio seimAi?? iA?rinko daktarAi?? garbAi??s nariu ir patvirtino jo pasiAi??lytAi?? naujAi?? tautinAi?? vAi??liavAi?? ai??i?? raudoname dugne VyA?io A?enklas31. VAi??liavos klausimAi?? teko svarstyti ir Lietuvoje. 1917 m. birA?elio 6 d. Vilniaus inteligentams, P. Klimo vadinamo ai??zKonsorciumo posAi??dyjeai???, daktaras referavo apie tautinAi?? vAi??liavAi??, siAi??lydamas istorinAi?? raudonAi?? su Vytimi. Pritarta, kad reikia prisilaikyti istorinAi??s tradicijos, taA?iau nebAi??tinai. Sutarta dAi??l principo: rinktis dominuojanA?ias liaudies mene spalvas ai??i?? A?aliAi?? ir raudonAi??, o A?gyvendinti sumanymAi?? pavesta dailininkui A. A?muidzinaviA?iui32. VAi??liavos bAi??tinybAi?? iA?kilo po 1918 m. kovo 23 d. gauto iA? Vokietijos pripaA?inimo, kai manyta rengtis nepriklausomybAi??s pripaA?inimo A?ventei. BalandA?io 25 d. LT posAi??dyje buvo pristatytas prezidiumo sukviestos vAi??liavai nustatyti komisijos iA? Tado Daugirdo, J. BasanaviA?iaus ir A. A?muidzinaviA?iaus sprendimas: pasirinkta trispalvAi??, susidedanti iA? raudonos spalvos apaA?ioje, A?alios viduryje ir geltonos virA?uje, senovinis lietuviA? tautos A?enklas Vytis turAi??tA? bAi??ti talpinamas ant raudono lauko virA?uje, kairiajame jos kampe, arba per vidurA?33.

Daktaras drausmingai lankAi??si ir Laikinojo Vilniaus lietuviA? komiteto posAi??dA?iuose nuo jo A?steigimo 1919 m. balandA?io 24 d. BirA?elio 6 d. A?teikAi?? pareiA?kimAi?? apie 5 d. lenkA? legionieriA? ir policijos atliktAi?? kratAi?? LMD bAi??stinAi??je, ieA?kant ginklA? ir ai??zkokiA? tai neva vokieA?iA? paliktA? daiktA?ai???. NumuA?Ai?? uA?rakinto draugijos sandAi??lio spynAi??, taA?iau tarp sukrautA? vadovAi??liA? ir muziejiniA? dalykA? nieko neradAi?? iA?sidangino34.

J. BasanaviA?ius 1920 m. gelbAi??jo Vilniaus universitetAi?? nuo iA?einanA?iA? bolA?evikA? grobimA?. Liepos 17 d. generolas V. NageviA?ius, ValstybAi??s archeologijos komisijos pirmininkas, atvyko praneA?ti, kad Ai??vietimo ministerija universiteto turtus ir archyvus pavedAi?? globoti komisijai. 20 d. komisija iA? J. BasanaviA?iaus, kunigo J. Ai??epeA?io ir Vaclovo BirA?iA?kos gavo A?galiojimus, ant pastatA? durA? buvo dedami antspaudai ir skelbimai, o Vilniaus karo komendantAi??ra paskyrAi?? sargybas. Tad Vilniaus kultAi??ros turtus iA?gelbAi??jo ne ai??zGazeta krajowaai??? redaktorius L. AbramoviA?ius, o lietuviA? valdA?ia35.

Dabar derAi??tA? A?terpti jA? gerai paA?inojusio amA?ininko atsiminimus apie daktaro sveikatAi?? ir gyvenimo bAi??dAi??: ai??zAmerikos kelionAi?? [1913] BasanaviA?iA? gerokai pavargino. Be to, nusilpnino jo sveikatAi?? begalAi??s darbA? ir ypatingas asketiA?kas gyvenimas. Kaip pargrA?A?Ai??s iA? Bulgarijos apsigyveno NiA?kovskio vieA?butyje viename kambarAi??lyje, taip tenai visAi?? laikAi?? ligi pat karo ir paliko. Maitinosi paprasA?iausiai po pigiAi??sias valgyklas, sAi??dAi??jo darbu uA?siAi??mAi??s savo vieA?butyje ar troA?kiame MokslA? draugijos bute. Tik vasarAi?? iA?vaA?iuodavo kaiman kokiam mAi??nesiui ar kelioms savaitAi??ms. GalA? gale pasidarAi?? labai nervingas ir daA?niau sunegaluodavo. Tik vienAi?? kartAi?? (neatmenu, kuriais metais, rodos, ar uA? dviejA? metA? prieA? karAi??) suA?inojome BasanaviA?iA? staiga sunkiai susirgus. Jonas LuckeviA?ius, gudA? patriotas ir veikAi??jas (karo pabaigoje numirAi??s Krokuvoje), kurs, bAi??damas archeologas mAi??gAi??jas, bendravo ir daA?nai susitikdavo su BasanaviA?ium, uA?Ai??jo vienAi?? dienAi?? pas jA? ir rado apalpusA? be A?ado. PaA?aukus gydytojAi??, pavyko atgaivinti ir atgijo. Po ligos taA?iau visai apkito, nustojo noro kalbAi??ti ir tapo maA?akalbis. Labai nuolaidus ir lAi??tas, bet savo gyvenimo bAi??do neatmainAi??: dirbdavo kaip dirbAi??s, dalyvavo visuomenAi??s kultAi??ros ir politikos gyvenime, paA?vAi??sdamas visAi?? atliekamAi?? laikAi?? Mokslo draugijos reikalams. Tik kaA?koks vienodai rimtas pasidarAi??, lyg nebereagavo nei linksmesniems, nei liAi??dnesniems lietuviA? buities ir nebuities A?vykiamsai???36. Pateiksime ir paties daktaro pamAi??stymAi?? 69-ojo gimtadienio proga, kurio neA?dAi??jo A? autobiografijAi??: ai??zAi??iandien Klemenso v[ardo] d[iena] ai??i?? mano gimimo diena, kurioje sukako man 69 metai. Daug tai meteliA?, bet atsitikimai juose, tarytum vakar buvAi??: ai??zAuA?rosai??? A?steigimas, kuri pradAi??jo kelti tautAi?? iA? amA?ino miego, sugrA?A?imas iA? Bulgarijos ir 1905 m. mano iniciatyva suA?auktas Vilniuje ai??zdidysisai??? seimas, A?steigimas 1907 m. LietuviA? mokslo draugijos ir pradA?ia lietuviA? valstybAi??s su Taryba ai??i?? vislab teko man pergyventi ir ai??i?? veikti. Dabar gyvenu po A?tekme 1914 metA?, bAi??tent sausio 5 ir antrAi?? kartAi?? 15 d. pagal senAi??jA? stiliA?, kuomet man NiA?kovskio vieA?butyje gyvenant nuo kAi??rinimo anglimis kukalyje smalkAi??mis nugaravau galvAi?? ir be sAi??monAi??s mane radus, statyta man uA? ausA? dielAi??s ir tokiu bAi??du mane atgaivinta. Nuo A?ito pagaravimo kaipo pasekmAi?? liko ai??i?? suku man tapo kalbAi??ti ir mano gera omenAi?? [atmintis] labai susilpnAi??jo. Vislab tai paliko didelA? pAi??dsakAi?? mano gyvenime, kad aA? susirinkimuose priverstas esmi tylAi??ti ir nekalbAi??ti. Liko taipogi maA?as laryngitis. Priegtam nuo keliA? jau metA? apsireiA?kAi?? simptomai hypertrohiae prostatae, kurie pastaruoju laiku vis aiA?kiau puola A? akis ir, gal, ne uA? ilgo prives prie taip nepageidaujamos pilnos retentio urinae. O kaip dar norAi??tA?si nors kelis pragyventi metus, kad galima bAi??tA? uA?baigti pradAi??tuosius skaitlingus raA?inius! Toki mano velijimai artimiausiems metams!ai???37 SunkAi??s, bet aiA?kAi??s konstatavimai ir prisipaA?inimai.

NeiA?likAi??s palyginimas

Minint penktAi??sias daktaro mirties metines, pirmosios didesnAi??s apimties jo biografijos autorius Rapolas Mackonis reflektavo A?ios asmenybAi??s reikA?mAi?? lietuviams. Jis lygino Suvalkijos ir Vilnijos lietuviA? bAi??dus. PirmA?jA? dvasinis intelektas panaA?us A? stiprA? Ai??A?uolAi??, o vilniA?kiA? primena nuo kiekvieno pAi??stelAi??jimo drebanA?iAi?? epuA?Ai??. IA?skirtinis suvalkieA?iA? bruoA?as ai??i?? iA?tvermingas ryA?tas, siekiant uA?sibrAi??A?to tikslo, kAi?? parodo J. BasanaviA?iaus gyvenimas ir darbai. Penkeri metai nedidelis laiko tarpas, o jau vienur kitur pamirA?tamas ai??ztautos tAi??voai??? testamentas. R. Mackonis ragino taisyti trAi??kumus ir grA?A?ti prie J. BasanaviA?iaus palikto Lietuvos idealo. Taip tinkamai bAi??tA? pagerbta Vytauto II atmintis. Palyginimas su Vytautu DidA?iuoju sulaukAi?? protesto kriptonimu ai??zA?ai??? pasiraA?ytame diskusiniame straipsnyje ai??zVytautas II-sisai???. Autorius teigAi??, kad gerbti ir idealizuoti savo didvyrius bAi??dinga visoms kultAi??ringoms tautoms, bet perdAi??ti yra pavojinga, prancAi??zai tvirtinantys, kad palyginimai nAi??ra mokslinis A?rodymas, o tik iliustracija. Straipsnyje pateikAi?? pavyzdA?, kai A?inomas Ai??veicarijoje ir uA? jos ribA? profesorius, norAi??damas idealizuoti vyriausiAi??jA? AntantAi??s kariniA? pajAi??gA? I pasauliniame kare vadAi?? marA?alAi?? FerdinandAi?? FochAi??, jA? prilyginAi??s Napoleonui ai??i?? tai A?vairiA? tautA? studentams atrodAi?? vykusiai, taA?iau paprieA?taravo prancAi??zai ai??i?? galingas Bonaparto genijus neturi sau lygiA?, jis ne tiek priklauso konkreA?iai tautai, kiek visai A?monijai, nors didA?iausia garbAi?? pirmiausia tenka tam kraA?tui, iA? kurio kilAi??s. F. Focho talentas didingas, tai amA?ina prancAi??zA? paA?iba, taA?iau toks palyginimas marA?alAi?? A?emina ir klaidina visuomenAi??. Tad jeigu R. Mackonis iA? tikrA?jA? lyginAi??s daktarAi?? su didA?iuoju kunigaikA?A?iu, tai perdAi??jo ir jam maA?ai pasitarnavo. PradAi??jAi?? mAi??sA? A?ymiuosius veikAi??jus vadinti Vytautu antruoju, treA?iuoju, deA?imtuoju, prieisime prie nesAi??moniA?. R. Mackonis A? priekaiA?tAi?? atsakAi?? argumentuodamas, jog abu veikAi?? sunkiausiais Lietuvai laikais, jiems svarbiausia ai??i?? tautos laisvAi??. J. BasanaviA?iaus didybAi??je glAi??di atgimusios lietuviA? tautos idAi??ja. Jis svarbiausias A?ios idAi??jos simbolis. Kai Lenkija neteko nepriklausomybAi??s ir karaliA?, tai susilaukAi?? savo pranaA?A?, tokiA? kaip Adomas MickeviA?ius. Kai jo kAi??nAi?? laidojo Vavelyje tarp valdovA? palaikA?, visa lenkA? tauta kalbAi??jo, kad, netekus karaliA?, laisvAi??s gynAi??jA?, juos pavadavo poetas. Jis ne maA?iau garbingas uA? garbingiausius Lenkijos karalius ir vertas ilsAi??tis jA? tarpe. PanaA?iai ir lietuviai, praradAi?? kunigaikA?A?ius, kurie gintA? Lietuvos laisvAi??, sulaukAi?? kunigaikA?A?iA? iA? liaudies dvasios, jos didvyriA?. Kaip Vytautas yra numeris pirmas tarp Lietuvos kunigaikA?A?iA?, taip J. BasanaviA?ius savo didybe pirmas tarp visA? atgimusios XIX amA?iuje mAi??sA? tautos didvyriA?38.

Prezidento A. Smetonos sekretorius Aleksandras Merkelis laikytinas vienu svarbiausiA? tautininkA? ideologiniu autoriumi. Ai??venA?iant 500-Ai??sias Vytauto DidA?iojo mirties metines, kuriA? minAi??jimas turAi??jo paspartinti lietuviA?kos sAi??monAi??s A?sitvirtinimAi?? valstybAi??je, jis paskelbAi?? paradigminA? valdanA?iA?jA? poA?iAi??rA? atitinkantA? straipsnA? ai??zVytautas ir Lietuvos atgimimasai???39. J. BasanaviA?ius tiesiogiai paminAi??tas tik dAi??l Teodoro Narbuto sukurto ai??zGrovo Kyburgo kelionAi??s Lietuvon 1397 m.ai??? apraA?ymo vertimo iA? lenkA? kalbos, kur palankiai pavaizduotas Vytautas ir jo dvaro paproA?iai. A. Merkelis pasitelkia Stasio Ai??alkauskio mintA?, kad lietuviams, pradA?ioje garbinusiems ugnA? ir vandenA?, paskui kryA?iA? ir gAi??les, nAi??ra svetimas kosminAi??s didybAi??s troA?kimas. Netekusi materialios galybAi??s, tauta visomis pajAi??gomis siekia aukA?tesnAi??s civilizacijos idealA?. Tokia tautinio atgimimo motyvacija. NetiesioginAi?? uA?uomina A? daktaro darbA?tumAi?? ir atkaklumAi?? juntama kvietime prieA?intis bolA?evizmo, germanA? militarizmo ir lenkiA?ko plAi??A?rumo galybAi??ms, prieA?pastatant didA?iAi?? ir galingAi?? maA?os valstybAi??s dvasiAi??, pagrA?stAi?? ne Vytauto kardu, o menu, mokslu, A?emAi??s darbu.

VienintelA? mums A?inomAi?? kartAi?? J. BasanaviA?iA? su Vytautu DidA?iuoju palygino A?emietis knygneA?ys, MarijampolAi??s burmistras XX a. treA?iajame deA?imtmetyje ir vAi??liau, Antanas Staugaitis, raA?Ai??s, kad daktaras ai??zApvaizdos apdovanotas reikalingais tikrojo vado privalumaisai???, visa kilnios savo sielos galybe mylAi??jAi??s tautAi??, kokia ji yra, tvirtai, A?ventai pasiA?adAi??jAi??s atiduoti jai savo jAi??gas, kad iA?vestA? iA? ai??zAigipto tamsybiA?ai???. VengAi?? partiniA? nuodA?, kad neA?A?eistA? katalikA? jausmA?, kad iA? vergA? padarytA? laisvAi??s trokA?tanA?ius pilieA?ius, kAi??lAi?? garbingAi?? senovAi??. PenkiasdeA?imt metA? stovAi??jo kovos lauke, kad sulauktA? laimAi??s pasiraA?yti Vasario 16-osios aktAi??. A. Staugaitis iA?kilmingai ragino: nuA?ygiavAi?? A? VilniA? garbingus jo kaulus perkelkime iA? RasA? A? KatedrAi??40. Toks lyginimas buvo, kad ir atsitiktinis, bet natAi??ralus prasidAi??jusio tautininkA? puolimo prieA? krikA?A?ionis demokratus A?enklas, kovojant dAi??l A?takos masAi??ms ir siekiant valdA?ios.

1930 m. birA?elio 7 d. paskelbus Kauno universiteto statutAi??, jis pavadintas Vytauto DidA?iojo vardu, nors senato sudarytoji komisija buvo pareiA?kusi, kad jis Lietuvos mokslui nieko nepadarAi??s, arA?iau tiesos bAi??tA? pirmA?jA? lietuviA? mokslininkA? Simono Daukanto ar Jono BasanaviA?iaus vardai41.

1 LietuviA? draugijos nukentAi??jusiems dAi??l karo A?elpti susirinkimas // Lietuvos A?inios. ai??i?? 1914. ai??i?? LapkriA?io 26. ai??i?? Nr. 184. ai??i?? P. 1.

2 Lietuvos mokslA? akademijos VrublevskiA? bibliotekos RankraA?A?iA? skyrius (toliau ai??i?? LMAVB RS). ai??i?? F. 70ai??i??7. ai??i?? L. 7, 68, 119, 150; F. 70ai??i??6. ai??i?? L. 48, 58, 63, 91.

3 Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??5. ai??i?? L. 1, 7ai??i??8 a. p.

4 Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??4. ai??i?? L. 91, 96, 108, 112, 115, 119, 123, 130, 138, 140, 142, 152.

5 Ten pat. ai??i?? L. 165, 189, 207 a. p., 209 a. p., 212, 258ai??i??263, 273, 278, 293, 297ai??i??300.

6 Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??1. ai??i?? L. 31, 59, 64, 73.

7 Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??2. ai??i?? L. 9 a. p., 17, 22, 27, 30 ir a. p., 32 a. p., 36 a. p., 43, 45 a. p., 47 a. p., 56, 70 a. p.ai??i??80 a. p.

8 Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??89. ai??i?? L. 1ai??i??2.

cialis black 800mg reviews

9 Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??739. ai??i?? L. 23ai??i??26, 46, 63, 82ai??i??83.

acquire Antabuse

10 ai??zRAi??tosai??? nariA? visuotinas susirinkimas // Lietuvos A?inios. ai??i?? 1910. ai??i?? BirA?elio 23. ai??i?? Nr. 49. ai??i?? P. 4; Ai??steigiamasis Sveikatos draugijos susirinkimas // Ten pat. ai??i?? 1915. ai??i?? GeguA?Ai??s 20. ai??i?? Nr. 56. ai??i?? P. 1.

11 DailAi??s draugijos susirinkimas // Ten pat. ai??i?? 1915. ai??i?? Kovo 11. ai??i?? Nr. 29. ai??i?? P. 2.

12 LMAVB RS. ai??i?? F. 67ai??i??307/1. ai??i?? L. 22, 27, 42, 45.

13 Draugijos Centro komiteto protokolai uA? 1922ai??i??1926 m. ai??i?? Ten pat. ai??i?? F. 70ai??i??3. ai??i?? L. 13, 15ai??i??16, 22, 24 a. p., 45ai??i??46, 63, 76.

14 D-ras Alseika D. PaskutinAi??s a. a. D-ro Jono BasanaviA?iaus dienos ir valandos // Vilniaus aidas. ai??i?? 1927. ai??i?? Vasario 19. ai??i?? Nr. 20. ai??i?? P. 3; D-ro D. Alseikos kalba pas a. a. BasanaviA?iaus kapAi?? // Ten pat. ai??i?? 1927. ai??i?? Vasario 22. ai??i?? Nr. 21. ai??i?? P. 2.

15 Klimas P. Lietuvos diplomatijos tarnyboje 1919ai??i??1940 m. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1991. ai??i?? P. 7.

16 Klimas P. DienoraA?tis 1915.XII.1ai??i??1919.I.19. ai??i?? Chicago: M. MorkAi??no sp., 1988. ai??i?? P. 69, 84, 88, 112.

17 Ten pat. ai??i?? P. 162, 175.

18 Lietuvos ValstybAi??s Tarybos protokolai 1917ai??i??1918. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1991. ai??i?? P. 36, 63, 67, 77, 155, 178, 182, 199, 202.

19 Ten pat. ai??i?? P. 242, 259, 286.

20 Klimas P. IA? mano atsiminimA?. ai??i?? Vilnius: Lietuvos enciklopedijA? redakcija, 1990. ai??i?? P. 135.

21 Klimas P. DienoraA?tis 1915.XII.1ai??i??1919.I.19. ai??i?? P. 224.

22 IA? Tarybos nario dienyno // Vilniaus rytojus. ai??i?? 1929. ai??i?? Vasario 16. ai??i?? Nr. 7. ai??i?? P. 6. A. Stulginskio A?odA?iais, J. BasanaviA?ius pasakAi??: ai??zKaip aA? A?ionai tokiam svarbiam reikalui ai??i?? gal nesugebAi??siu…ai??? (A?r.: Kova dAi??l vasario 16 d. akto. RaA?o Aleksandras Stulginskis, buv. Lietuvos tarybos narys ir Lietuvos Respublikos Prezidentas // XX amA?ius. ai??i?? 1938. ai??i?? Vasario 15. ai??i?? Nr. 37. ai??i?? P. 5.)

23 Klimas P. DienoraA?tis 1915.XII.1ai??i??1919.I.19. ai??i?? P. 218.

24 D-ro Jono BasanaviA?iaus autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervA? ligos istorija 1851ai??i??1922. ai??i?? Vilnius: LietuviA? mokslo draugija, 1936. ai??i?? P. 151.

25 Klimas P. DienoraA?tis 1915.XII.1ai??i??1919.I.19. ai??i?? P. 225.

26 LMAVB RS. ai??i?? F. 255ai??i??1008. ai??i?? L. 2, 4.

27 Lietuvos ValstybAi??s Tarybos protokolai 1917ai??i??1918. ai??i?? P. 348.

28 D-ro Jono BasanaviA?iaus autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervA? ligos istorija 1851ai??i??1922. ai??i?? P. 152, 153.

29 Lietuvos ValstybAi??s Tarybos protokolai 1917ai??i??1918. ai??i?? P. 392.

30 LMAVB RS. ai??i?? F. 255ai??i??36. ai??i?? L. 1.

31 Susivienijimo lietuviA? Amerikoje Seimas // Viltis. ai??i?? 1914. ai??i?? BirA?elio 26. ai??i?? Nr. 139. ai??i?? P. 2.

32 Klimas P. DienoraA?tis 1915.XII.1ai??i??1919.I.19. ai??i?? P. 173.

Female Viagra without prescription

33 Lietuvos ValstybAi??s Tarybos protokolai 1917ai??i??1918. ai??i?? P. 236.

34 Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. A?eligovskio A?vykdyto Vilniaus uA?Ai??mimo (1918 m. lapkritisai??i??1920 m. spalis). DokumentA? rinkinys / SudarAi?? E. GimA?auskas. ai??i?? Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012. ai??i?? P. 153.

35 BasanaviA?ius J. Kas iA?gelbAi??jo Vilniaus universitetAi?? nuo grobimo? // LMAVB RS. ai??i?? F. 255ai??i??38. ai??i?? L. 1.

36 Smetona A. DAi??l d-ro J. BasanaviA?iaus 70 metA? sukaktuviA? // Ai??vietimo darbas. ai??i?? 1922. ai??i?? Nr. 3ai??i??6. ai??i?? P. 262.

37 LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto bibliotekos RankraA?tynas. ai??i?? F. 2ai??i??37. ai??i?? Lapai nenumeruoti.

38 MackeviA?ius R. LiAi??dnos sukaktuvAi??s // Vilniaus rytojus. ai??i?? 1932. ai??i?? Vasario 17. ai??i?? Nr. 14. ai??i?? P. 2; A?. Vytautas II-sis // Ten pat. ai??i?? 1932. ai??i?? Vasario 27. ai??i?? Nr. 17. ai??i?? P. 2; MackeviA?ius R. Mano atsakymas // Ten pat. ai??i?? P. 2ai??i??3.

39 Merkelis A. Vytautas ir Lietuvos atgimimas // Ai??iaurAi??s Lietuva. ai??i?? 1930. ai??i?? Spalio 31. ai??i?? Nr. 38. ai??i?? P. 1.

40 Staugaitis A. A. a. Dr. J. BasanaviA?ius (Atsiminimas) // Ai??altinis. ai??i?? 1928. ai??i?? Vasario 11. ai??i?? Nr. 6. ai??i?? P. 85ai??i??87.

41 ManA?inskas A?. AukA?tasis mokslas Lietuvoje 1918ai??i??1940 m. ai??i?? Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996. ai??i?? P. 81.