Jonas Rudzinskas: ai??zTautodailAi?? visada buvo ir bus tikrAi??ja vertybeai???

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: TautodailAi?? Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??Milda KauneckaitAi??

DATA: 2012-12

Jonas Rudzinskas: ai??zTautodailAi?? visada buvo ir bus tikrAi??ja vertybeai???

Milda KauneckaitAi??

Lietuvos tautodailininkA? sAi??jungos vadovui, profesionaliam dailininkui Jonui Rudzinskui rAi??pi, kad A?mogus dar vaikystAi??je iA?moktA? atskirti tai kas tikra nuo pigaus ir vienadienio kiA?o, parodyti graA?iausius tautodailininkA? ir kitA? tikrA? meno kAi??rAi??jA? meistrystAi??s pavyzdA?ius, iA?mokyti jaunimAi?? vertinti ir analizuoti dailAi??s amatus, supanA?ius mus kasdieniniame gyvenime, nes tai gali lemti ir jA? paA?iA? gyvenimo kelio pasirinkimAi??. O ir savo kAi??ryba, kurioje ryA?kAi??s lietuviA? etnokultAi??ros ir pagoniA?kA? apraiA?kA? motyvai, dailininkas paakina tautieA?ius atsigrAi??A?ti A? savo A?aknis, vaizduoja istorinius, mistinius personaA?us, kurie buvo ir bus A?kvAi??pimo A?altinis kiekvienam kurianA?iam A?mogui.

KAi??ryba – tarsi vandeninga upAi??

Lietuvos tautodailininkams J. Rudzinskas, profesionalus tapytojas, grafikas, sukAi??rAi??s ir skulptAi??rA? bei keramikos darbA?, vadovauja nuo 1985 metA?. Jam gerai paA?A?stamos A?vairios meno A?akos. Toji profesionalo ir tautodailAi??s A?inovo patirtis dera tarpusavyje ir viena kitAi?? papildo. J. Rudzinskas iA?kAi??lAi?? sau ir kitiems bendraminA?iams prasmingos veiklos tikslAi??: padAi??ti A?monAi??ms atskirti menkaverA?ius daiktus nuo tikrA? kAi??rAi??jA?, kaip mAi??gstama sakyti, A?moniA? iA? liaudies, vertA? kAi??riniA?. Kitaip tariant, atskirti kiA?Ai?? nuo tikrA?jA? vertybiA?. Pasak LTS vadovo, organizacijos tikslas – parodyti mAi??sA? tautos A?aknis, tikrAi?? tautodailAi??, tikrAi?? kAi??rinA?, tikrAi?? amatAi??, tikrAi?? veiklos rezultatAi??. ai??zNegaliu ramiai miegoti, nes pats ta veikla degu… Man rAi??pi visoje Lietuvoje dirbantys tautodailininkai, A?monAi??s, tAi??siantys etnokultAi??ros tradicijas, ieA?kantys naujA? formA? bei keliA? A? A?moniA? A?irdisai???, – kalba pirmininkas. O tai, kuo dar be organizacinAi??s veiklos uA?siima J. Rudzinskas atspAi??ti nAi??ra sunku, A?inant, kad jo visas gyvenimas susijAi??s su profesionalia grafika, tapyba ir net skulptAi??ra. Jam nesvetimas ir molis, keramika. ai??zAmato A?inojimas atspindi visAi?? tAi?? veikAi??, o bAi??tent amato neA?inojimas, turinio neatitikimas formai, o greitai padaromas menkaverA?iA? daiktA? tiraA?as yra prieA?ingas A?mogaus troA?kimui turAi??ti ilgaamA?A? funkcionalA? ar dekoratyvA? daiktAi??… Tad mokytis ir tobulintis, siekti naujoviA?, bet neuA?mirA?ti iA?takA? labai ir labai svarbu, nes kurianA?io A?mogaus gyvenimas kaip upAi??, kuri prasideda siauru upeliuku, o vAi??liau, tarsi pasisAi??musi naujA? sroviA? ir kitA? upeliA? vandens iA?silieja plaA?iai ir dA?iugina mAi??sA? A?irdisai???, – vaizdA?iai kalba plaA?ios erudicijos kAi??rAi??jas. Nuoboduliu vyras nesiskundA?ia, o kartais jam norAi??tA?si, kad para bAi??tA? ilgesnAi??. YpaA? laiko pritrAi??ksta tada, kai rengiama kokia nors paroda – nesvarbu ar tautodailininkA?, ar jo paties autorinAi??. Neseniai J. Rudzinskas buvo surengAi??s parodAi?? Lietuvos Seime, o pavasarA? jo darbais galAi??jo groA?Ai??tis SpecialiA?jA? tyrimA? tarnybos patalpose apsilankAi?? A?monAi??s. Dailininkas pastarosiose parodose demonstravo daugiausiai medA?io, lino raiA?iniA?, akvatinos technika atliktus darbus. Ai??iais laikais, kai meno mAi??gAi??jA? akys vis labiau ieA?ko to, kas lietuviams brangu dar nuo pagonybAi??s laikA?, kas yra A?strigAi?? atmintin iA? mAi??sA? kraA?to istorijos, Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s epochA?, visa tai randa ir J. Rudzinsko paveiksluose. Jis vaizduoja mitologinius personaA?us, matome prie TrakA? pilies rymantA? Lietuvos DidA?jA? KunigaikA?tA? GediminAi?? ir kt. Menininkas parodose vAi??l ir vAi??l demonstruoja realius ir mistinius jo gimtojo ir mylimo senojo Vilniaus vaizdus.

Pasauliui rAi??pi mAi??sA? savitumas

Pasvarstykime, kas labiausiai domina atvykusius A? LietuvAi?? uA?sienieA?ius, ko jie ieA?ko? ai??zJiems A?domu tai, kAi?? lietuviai turi savito, ko nAi??ra kituose kraA?tuose. Tad tas mAi??sA? savitumas ir rAi??pi pasauliui, o ir mums patiems pravartu sugrA?A?ti prie A?aknA?, nes liaudies meno tradicijos neiA?semiamos, ir jos gali kiek kisti, modernAi??ti, bet svarbiausiai nenuriedAi??ti link kiA?oai???, – sako J. Rudzinskas. Pastarieji treji metai stebina tuo, kad tautodailininkais panAi??sta tapti vis daugiau jaunimo. ai??zJaunas A?mogus pradAi??ti savo verslAi?? juridinius pagrindus turi, nors valdA?ios paramos dar nepakanka. Kas kita, kAi?? jis ketina veikti. Jeigu jis lipdys kiA?inius molinukus ir pardavinAi??s juos po kelis litus, tikrai toli nenueis, – teigia LTS pirmininkas. – Rimtas meistrauti panAi??dAi??s A?mogus tai puikiai supranta, todAi??l jis stengsis perprasti amatAi??. O juk prisiminkime, kad A?vietimo sistema iA? esmAi??s sugriovAi?? nagingA? rankA? bAi??relius mokyklose. PervaA?iavau visAi?? LietuvAi?? ir pamaA?iau, kad gal tik 0,5 proc. mokyklA? yra iA?laikiusios panaA?ius bAi??relius ir vadinamA?jA? amatA? mokyklA? sistema yra pakrikusi. Jaunimas nori bAi??ti bankininkais ar vadybininkais ir tik vienas kitas perima nagingA? tAi??vA? tautodailininkA? amatAi??. Tad noriu priminti, kad bAi??tent amatas atveria seniai uA?mirA?tas veiklos niA?asai???.

Ko ieA?kome mugAi??se?

Populiariojoje Kaziuko ar daugybAi??je Lietuvos miestuose ir miesteliuose pavasarA?, vasarAi?? ir rudenA? rengiamose mugAi??se akys raibsta nuo visokiA? groA?ybiA?. A?moniA? minios plaukia, renkasi ir dA?iaugiasi kAi?? savo A?irdA?iai atradAi??. Kartais A?monAi??s leidA?ia pinigus, nes reikia kAi?? nors nusipirkti. Kas grA?A?ta su moliniu varpeliu, kas su A?vilpuku ar angeliuku, kas ieA?ko pintA? ar droA?tA? iA? medA?io daiktA?, o kam pakanka ir riestainio ar ryA?kiai iA?paiA?yto meduolio. DAi??l skonio, kaip sakoma, ginA?ytis sunku, bet tikriausiai verta, nes anaiptol ne kiekvienas, pasidavAi??s masinei pirkimo psichozei, susimAi??sto, o kam jam tas daiktas, ar jis tikrai vertingas. Paskui gailisi, bet jau bAi??na vAi??lu. TodAi??l, pasak J. Rudzinsko, ir reikia A?monAi??ms padAi??ti atkirti tikrus dalykus nuo menkaverA?iA?. ai??zNe kiekvienas, kuris iA?siperka mugAi??je vietAi??, prekiauja tikru, geros kokybAi??s funkcionaliu daiktu ar dekoratyviniu dirbiniu, kAi?? ir kalbAi??ti apie meno kAi??rinA?. Tikro ir vertingo kAi??rinio, bAi??tent kAi??rinio, geriau ieA?koti ne tose masinAi??se mugAi??se, bet parodA? salAi??se ar specialiuose salonuose, kur darbai atrenkami pagal kokybAi??s kriterijus, – pataria specialistas. – A?odA? ai??ztautodailAi??ai??? sieti su turgumi arba mAi??gAi??jiA?ka veikla mes esame pripratAi?? nuo senA? laikA?. O A? tas atviras muges ir anksA?iau, ir dabar daugiausiai patenka mAi??gAi??jai, kurie A?sitikinAi??, kad jie gali daryti viskAi??. Tas vienadienis menas yra be jokios vidinAi??s minties, technikos paA?inimo. PavyzdA?iui, siAi??lomas koks paveikslas su mielu gamtos ar miesto vaizdeliu ar kokiu grakA?A?iu gyvAi??nAi??liu, na, kaA?kam jis graA?us ir A?mogus jA? nusiperka. Bet jis tikrai neA?ino, ar jo paklota A?imtinAi?? nenueis, kaip sakoma, A?uniui ant uodegos, nes jis daA?nai bAi??na nutapytas ant negruntuotos drobAi??s ar kartono. Arba susivilios kokiu medienos droA?iniu, kuris paskubomis sukaltas ar suklijuotas netinkamais klijais. Gali A?sigyti nepigiai kainuojantA? juvelyrinA? gaminA?, kurA? pardavAi??jas pristato kaip sidabrinA?, o jis pagamintas neA?inia iA? kokio metaloai???.

EdukacinAi?? misija ir paslaptingas lagaminas

Kuriame nors maA?ame Lietuvos mietelyje, prie mokyklos, daA?nas praeivis, pamatAi??s iA? automobilio iA?lipantA? Lietuvos tautodailininkA? sAi??jungos pirmininkAi?? JonAi?? RudzinskAi??, nustemba. Mat vyras Ai??iA?sitraukia ir neA?asi kiek apA?iurusA? paslaptingAi?? medinA? lagaminAi??. O jame tikras lobis – mAi??sA? tautodailAi??s dirbiniai. ai??zSu tokiu tvirtu lagaminu galAi??jo kadaise keliauti ir Jonas BasanaviA?ius ar M. K. A?iurlionis, – sako dailininkas ir priduria, kad A?ie A?odA?iai paprastai suveikia kaip magnetas, kai jis susitinka su jaunimu. – KeliA? valandA? edukacinAi?? misija nAi?? vienam nesukelia A?iovulioai???. KodAi??l iA? lagamino J. Rudzinskas pirmiausiai traukia medinA? daiktAi??? ai??zMedinis daiktas yra tautodailAi??s pradA?iA? pradA?ia. MAi??sA? tautos amatA? pagrindas, kAi?? pagrindA?ia ir archeologija, ir yra medA?io droA?yba. ArcheologAi??s RimutAi??s RimantienAi??s rastas Ai??ventojoje medinis stabukas iA?droA?tas vAi??lyvajame neolite. Ir aA? vaikams pirmiausia uA?duodu klausimAi??: ai??zO su kuo tuo metu mAi??sA? proprotAi??viai iA?droA?Ai?? medA?, kai dar nebuvo geleA?ies?ai??? Vaikai, beje, atsako labai iA?radingai, bet kai kurie pataiko, jog tai padaryta su titnagu. Ai??tai tas meistriA?kumas nuo amA?iA? yra vertybAi??, A?rodanti mAi??sA? ainiA? savitumAi??. Tai primenu, iA?sitraukdamas ir vaikus labai dominanA?ias UA?gavAi??niA? kaukes ar kokA? meniA?kai padirbtAi?? samtA? ar kitAi?? rakandAi??ai???. Beje, kai kalbu apie medA?, paklausiu ir iA? kokios medienos padarytas pats lagaminas, kuriame keliauja eksponatai. Daug kas nustemba, kai suA?ino, jog tas lagaminas padarytas ne iA? Ai??A?uolo, kuris yra sunkus, o A?tai iA? liepos, kuri yra minkA?ta ir lengva, padirbtas lagaminas yra lengvas, bet pakankamai stiprus. Meistrai pritaikAi?? ir patikimus metalo uA?raktus.

Ai?? tAi?? edukacinAi?? misijAi?? yra A?sitraukusios ir kai kurios kitos kAi??rybinAi??s organizacijos. O tai labai svarbu, nes A?iandien vos mokyklAi?? baigAi?? vaikai jau dairosi ten, kur lengviau uA?sidirbti. ai??zAi??ios edukacinAi??s programos tikslas – parodyti tikrAi??jAi?? tautos kultAi??rAi??, jos paveldo A?aknis, tikrAi?? amatAi??, kAi??rinA?. Tai stengiuosi padaryti patraukliai, A?domiai, netradiciA?kai. DAi??l to man ir reikalingas A?is daug ko matAi??s lagaminasai???, – aiA?kina pirmininkas, kuriam labai svarbu, kad jauni A?monAi??s suvoktA? ne tik kultAi??rinioAi??paveldo tAi??stinumo prasmAi??, bet ir praktinAi?? naudAi??. DidA?iausi neklauA?ados ir iA?siA?okAi??liai, kurie mokytojams yra tarsi rakA?tis, trukdanti vesti pamokas, iA? iA?radingo edukacinio spektaklio (taip drAi??siai galima pavadinti tokA? susitikimAi??) neiA?eina.

Kam mums to reikia?

J. Rudzinskas, turintis ir pedagogo gyslelAi??, A?ino kaip sudominti A?iandieninA? jaunimAi??. Jiems reikia A?aismingumo, varA?ybA?, konkursA?, nes tokius dalykus mato per televizijAi?? arba randa kompiuteryje. Tad ir jis, kai susirenka mokiniai, neretai iA? keliA? klasiA?, iA?traukia UA?gavAi??niA? kaukAi?? ir klausia, iA? kokio medA?io ji pagaminta, paskui paima tautinAi?? juostAi?? ir aiA?kina jos raA?tA? kilmAi??, o paskui siAi??lo atspAi??ti, iA? kokio medA?io, metalo ar kitos medA?iagos padarytas vienas ar kitas daiktas, ir taip toliau. ai??zJeigu kas atspAi??ja ir teisingai atsako, vertinu: 10 balA?! Kitas vAi??l kaA?kAi?? pataiko – dar 10 balA?. Tas mano surengtas tautodailAi??s propagavimo A?ou juos intriguoja, ir vaikai paberia daugybAi?? Ai??klausimA?ai???. IA? tiesA? baigiantis tokiam susitikimui, pasakotojas atskleidA?ia paslaptA? apie tAi?? jo atsineA?tAi?? lagaminAi?? su dviem kalvio nukaltais uA?raktais. Jis iA? tiesA? nepriklausAi?? Jonui BasanaviA?iui, nes toks gal yra kokiame nors muziejuje, bet su panaA?iu XX a. pradA?ioje keliaudavo visi to meto inteligentai ir pasiturintys A?monAi??s.

Beje, susitikimA? metu retsykiais pasitaiko, jog koks nors neklauA?ada ar nepraustaburnis lepteli: ai??zO kam man to reikia? AA? vis tiek po mokyklos trauksiu A? AirijAi?? ar NorvegijAi??ai???. Tuomet J. Rudzinskas nepasimeta ir sako, kad A?ios A?inios apie Lietuvos paveldAi?? jam primins gimtinAi?? ir norAi??sis A? jAi?? sugrA?A?ti. ai??zMano suvokimu, kalbAi??ti apie tautodailAi??, tikrAi??jAi??, o ne kiA?inA? surogatAi??, bAi??tina, – kalba paA?nekovas. ai??i?? Esu A?sitikinAi??s, kad tautodailAi?? neiA?nyks. Beje, apie tai liudija ir statistika. Ai??tai Lietuvos Ai??tautodailininkA? sAi??junga jungia 3 tAi??kstanA?ius nariA? ir dar netrumpa eilAi?? kandidatA?, kuriems artimiausiu metu ketiname suteikti A?A? vardAi??ai???.

Ai??oko terapija ir vienadienAi??s groA?ybAi??s

Vienas pirmA?jA? J. Rudzinsko, pradAi??jusio vadovauti Lietuvos tautodailininkA? sAi??jungai, sumanymA? buvo kaupti kiA?o pavyzdA?ius. “Mano darbas buvo vaA?inAi??ti po LietuvAi??, dalyvauti meno tarybose ir vertinti tikrAi??jAi?? tautodailAi??. Tuomet prisirinkau A?domiausiA? pavyzdA?iA?. Populiariausias iA? jA? – taupyklAi??s iA? gipso, visokiausi acetoniniais daA?ais iA?marginti katinai… Jeigu kam graA?u, viskas gerai, bet maA?ytAi?? smulkmena – A? gipsinA? daiktAi?? negalima ilgai mAi??tyti pinigA?, nes jis greitai suskylaai???, – juokiasi paA?nekovas.

Na, bet toji prieA? kelis deA?imtmeA?ius J. Rudzinsko surinkta kiA?o pavyzdA?iA? kolekcija A?iandien prarado prasmAi??. Ai??ai??zUA?tenka nueiti A? bet kokiAi?? mugAi?? ir tai pamatysi ant daA?no prekystalio. Deja, kiA?as A?iandien A?leido A?aknis gana giliai A? visus tautodailAi??s ir meno apskritai A?anrus. Jo apstu ir teatre, populiariojoje kultAi??roje, ir kine taip pat. Net ir koks nors muzikos instrumentas, pagamintas neiA?manAi??lio, gali bAi??ti iA? iA?orAi??s panaA?us A? tikrAi??, taA?iau juo negalima iA?gauti gamos. Kas tai? A?inoma, kiA?as, imitacija, dekoracija ant sienos ar spintoje. Arba A?tai ne kartAi?? maA?iau prekiaujant keramika, kuri daA?yta acetoniniais daA?ais. Ai??sipilate A? tokA? puodelA? karA?to vandens ir daA?ai per kelias minutes atA?oka. TokiA? ai??zgroA?ybiA?ai??? mugAi??se ir kituose vieA?uose gatvAi??s renginiuose galima pamatyti daugybAi??, – piktinasi paA?nekovas ir priduria, jog blogiausia yra tai, kad nAi??ra deramos kontrolAi??s, pakeltos kartelAi??s, kas gali dalyvauti su savo dirbiniais mugAi??je, o kas turAi??tA? nedaryti gAi??dos bet kokiam amatui. ai??zAA? ne prieA? naujoves tautodailAi??je, bet jos turi turAi??ti savo koncepcijAi??, mintA?, – A?sitikinAi??s pirmininkas. – Beje, kartais mes galime pamatyti ir tokiA? paradoksA?, kaip kiA?as konceptualioje erdvAi??je gali tapti ir nauju keliu. Kaip kitaip negu A?oko terapija galima pavadinti tai, kas darosi profesionaliajame A?iuolaikiniame mene, kuris prasiverA?Ai?? ir A? parodA? sales, ir A? atviras erdvesai???.

Svarbu A?mogui atverti akis

Ar jums neatrodo, kad kova su kiA?u, kuris yra ganAi??tinai paplitAi??s, yra panaA?i A? kovAi?? su vAi??jo malAi??nais? ai??zNorAi??A?iau patikslinti, kad su kiA?u mes nekovojame, nes iA? tiesA? tai bAi??tA? donkichotiA?ka kova, bet mums yra svarbus kiA?o A?vardijimas, jo ribA? suvokimas A?moniA? sAi??monAi??je. O tai, kad vienam graA?u tie A?tampuoti ir paauksuoti angeliukai ar negrabiai nulipdyti ir ryA?kiomis spalvomis nudaA?yti varpeliai, visokios gyvuliukA? figAi??rAi??lAi??s ar dubenAi??liai, nieko nepadarysi. Jie vilioja pirkAi??jus per muges, nes parduodami uA? kelis litus, bet netrukus subyra, nes jA? gamintojai nesilaiko jokiA? bAi??tinA? technologijA?. Tad kiA?o A?vardijimas ir pripaA?inimas daA?nai paprastam A?mogui atveria akis ir padeda suvokti tAi?? A?eA?Ai??liuose tAi??nantA? masinAi??s kultAi??ros pigumAi?? ir vienadieniA?kumAi??ai???. O tautodailAi?? ar ilgai iA?liks? Pasak J. Rudzinsko, tautodailAi?? turi dar vienAi?? iA?likimo garantAi?? – konstruktyvA?jA? poA?iAi??rA? A? amatAi??, A? asmens veiklos perspektyvAi?? ir verslumo kAi??rimAi??. O tam yra puiki niA?a. ai??zKAi?? padaro A?monAi??s savo rankomis, A?dAi??dami ir dalelAi?? A?irdies, ir atsako uA? kokybAi??, nepadaro jokie fabrikaiai???, – A?sitikinAi??s vyras.

Ai??okoterapija kartais naudinga

ai??zAi??iuolaikinAi?? kultAi??ra yra konceptuali kultAi??ra. Vyksta konceptualios veiklos bumas. KAi?? tai reiA?kia? – svarsto paA?nekovas – Tai reiA?kia, kad susikuria ne sritis, ne A?anras, ne kaA?koks veiklos pobAi??dis, bet atsiranda reikA?mAi??. Jeigu, tarkim, aA? surandu mintA?, filosofijAi??, kuri pagrindA?ia kaA?kokA? ai??z-izmAi??ai??? (ne kubizmAi??, ne ekspresionizmAi??, o kaA?kokA? naujAi?? keliAi??), kurA? galiu suformuoti kaip naujos idAi??jos koncepcijAi??, tuomet galiu egzistuoti mene, kaip koks naujo kelio atradAi??jas. Tad galime pamatyti, jog kartais ir kiA?as konceptualioje erdvAi??je gali bAi??ti suvokiamas, kaip siekiama savastis. Tada randame beformA?, beprincipinA?, analfabetiA?kAi??, tyA?ia daromAi?? neteisingai menAi??. O tai jau yra tam tikra koncepcija. DabartinAi??je superprofesionalioje avangardinAi??je erdvAi??je tai matome akivaizdA?iai, bet su tautodaile tai, dAi??kui Dievui, nesusijAi??. Tad, kitaip tariant, kiA?as gali tapti normalia konceptualia veika. O A?ia jau yra A?okoterapijaai???.

J. Rudzinskas pabrAi??A?ia, jog tautodailAi??je svarbiausia tikslinAi?? veika, amato vertinimas ir svarba, kuriuos mes gauname iA? savo protAi??viA?. ai??zA?ia verta skirti mAi??gAi??jiA?kumAi??, profesionaliAi?? veikAi??, dailAi??s sritA?, kuri yra konceptuali ir begalinAi??, – aiA?kina A?inovas. – Beje, dailAi??s srityje randasi daugybAi?? inovacijA?, kuriA? viena yra ai??zkiA?iukasai???… MAi??sA? civilizacija apAi??jo didA?iausiAi?? istorijos laikotarpA? ir dabartinAi?? jos stadija yra, kaip tas amA?inas ratas, nuo nulio iki nulio. Avangardas tapo beskonybeai???…

Pasak menotyrininko A. AndriuA?keviA?iaus, kuris ai??zDailAi??sai??? A?urnale iA?spausdino manifestAi??, avangardinis menas turi bAi??ti bedaiktis, neperspektyvus, neamatininkiA?kas ir turi gyventi sekundAi??.

ai??zTai iA? tiesA? savAi??s susinaikinimo teorija, privedanti iki to, kad parodA? salAi??se mAi??tosi suglamA?yti popieriukai, o ant lango suraA?yta to ai??zAi??edevroai??? koncepcijaai???, – pritaria menotyrininkui J. Rudzinskas.