JONAS VAITYS: MODERNISTINIA? IEAi??KOJIMA? IR IDEOLOGIJOS PROTIRPOSE

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Violeta KriA?topaitytAi??
DATA: 2014-03

Jonas Vaitys (1903ai??i??1963) ai??i?? XX amA?iaus Lietuvos dailAi??s klasikas. Jau paminAi??tos jo 110-osios gimimo metinAi??s, taA?iau kAi??ryba mAi??sA? meninAi??s atminties sAi??monAi??je yra viena iA? silpniau aktyvuotA?. Dailininkas savo kAi??ryboje buvo parodAi??s maA?iausiai du skirtingus ai??ztapybinius veidusai???: prieA?karinA? ieA?kantA?, socialA?, plastiA?kai A?vairA? ir ramesnA? pokarinA? ai??i?? peizaA?inA?. Geriau susipaA?inusieji su jo kAi??ryba fiksuoja modernesnius ketvirtojo deA?imtmeA?io ieA?kojimus, bet daugumai Jono VaiA?io tapyba iki A?iol asocijuojasi su sovietmeA?io laikA? peizaA?ais ai??i?? pavasarA? pradedanA?ios atitirpti gamtos ar vAi??lyvo rudens gamtovaizdA?iais. Kaip metaforiA?kai taikliai buvo pasakAi??s skulptorius Vladas A?uklys ai??i?? ai??zVaitys geriausias tirpstant snieguiai???… Apie JonAi?? VaitA? raA?o dailAi??tyrininkAi?? Violeta KRIAi??TOPAITYTAi??.

Jonui VaiA?iui teko gyventi epochiniA? virsmA? ir neeiliniA? iA?bandymA? fone. Jo gyvenimas iA?ties A?domus, o likimas lAi??mAi?? daug kaitos, nors ne jis vienas gyveno permainA? metais ai??i?? keitAi??si jo pavardAi??, veidas (paA?A?stant vyresnA? ai??zpokarinA?ai??? VaitA?, labai sunku jA? atpaA?inti jaunystAi??s fotografijose), socialinis statusas, gyvenimo vietos ir aplinkybAi??s.

BAi??simasis dailininkas gimAi?? 1903 metA? spalio 6 dienAi?? Kaune, kvalifikuoto A?altkalvio Juliaus ir namA? A?eimininkAi??s Marijonos VoicechaviA?iA? A?eimoje. Gyveno nelengvai, vis gausAi??jant A?eimai (joje ilgainiui augo devyni vaikai), o 1914 metais, prasidAi??jus Pirmajam pasauliniam karui, gyvenimas dar pasunkAi??jo ai??i?? teko trauktis nuo fronto A? Rusijos gilumAi??. Ai??eima atsidAi??rAi?? Brianske, bet Jonui pasisekAi?? ai??i?? jis mokAi??si gimnazijoje. 1918-aisiais visi grA?A?o A? LietuvAi?? ir vAi??l apsigyveno Kaune. Jonas pradAi??jo dirbti knygriA?iu privaA?ioje knygAi??riA?ykloje ai??i?? pomAi??gis A?iam kruopA?A?iam darbui iA?liko visAi?? gyvenimAi??1. 1920 metais perAi??jo A? Kauno A?gulos dirbtuves, kur dirbo daA?ytoju, o vAi??liau buvo perkeltas A? raA?tinAi??. Jau A?ia iA?ryA?kAi??jo potraukis menui, tad 1922 metais iA?laikAi?? konkursinius egzaminus ir A?stojo A? AukA?tuosius pieA?imo kursus, kurie vAi??liau buvo reorganizuoti A? Lietuvos meno mokyklAi??. Ai??ioje mokykloje Jonas sparA?iai gAi??rAi?? A? save atsiveriantA? meninA? pasaulA?. Mokytis buvo iA? ko: tapybAi?? dAi??stAi?? Justinas VienoA?inskis ir Adomas Varnas, skulptAi??rAi?? ir akvarelAi?? ai??i?? Kajetonas SklAi??rius, meno istorijAi?? ir filosofijAi?? ai??i?? Ignas Ai??lapelis, grafikAi?? vAi??liau pradAi??jo dAi??styti bAi??simas draugas Adomas Galdikas, kitA? bendrojo lavinimo dailAi??s dalykA? mokAi?? irgi tituluoti mAi??sA? dailAi??s klasikai. Dar kita lietuviA?kojo meno A?vaigA?dyno dalimi tapo jo kurso draugai ai??i?? Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, LeoAi??nardas Kazokas, Rimtas Kalpokas, Antanas TamoA?aitis… 1928 metais Vaitys baigAi?? Meno mokyklAi?? ir A?gijo dailAi??s dalykA? dAi??stytojo paA?ymAi??jimAi??. Ai?? studijA? pabaigAi?? bAi??simasis menininkas nusprendAi?? pakeisti ir ganAi??tinai lenkiA?kai skambanA?iAi?? VoicechaviA?iaus pavardAi?? ai??i?? pradA?ioje svyravAi??s tarp VyA?iaus ir VaiA?io, ilgainiui liko Vaitys. 1929 metais vedAi?? pulkininko dukrAi?? LarisAi?? PetrovaitAi?? ir iA?vyko A? PanevAi??A?A? ai??i?? A?ia dirbo ValstybinAi??s mergaiA?iA? gimnazijos, MokytojA? seminarijos ir LenkA? gimnazijos pieA?imo, braiA?ybos, dailAi??s istorijos ir metodikos mokytoju. Tuo metu buvo vienintelis profesionalus dailininkas PanevAi??A?yje2. VieniA?umas A?ioje srityje ne visada padAi??jo kAi??rybai, nors iA?tisAi?? deA?imtmetA? jis stengAi??si neatitrAi??kti nuo Kaune likusio intensyvesnio dailAi??s gyvenimo, daug eksperimentavo stilistikoje, pradAi??jo dalyvauti respublikinAi??se dailAi??s parodose ai??i?? 1930 metais buvo A?sitraukAi??s A? NepriklausomA?jA? dailininkA? judAi??jimAi??, dalyvavo pirmoje jA? parodoje Kaune. 1931 metais prisidAi??jo ir A?eimyniniA? pareigA?: gimAi?? duktAi?? LaimutAi??. Gyvenimas PanevAi??A?yje buvo ganAi??tinai turiningas ir visavertis ai??i?? nemenkas darbo krAi??vis keliose gimnazijose, A?eima ir intensyvi kAi??ryba netrukdAi?? uA?siimti hobiais: tvarkyti bibliografines iA?karpas ir reprodukcijas, kaupti meno bibliotekAi??, rinkti liaudies menAi??, A?aisti tenisAi??, dalyvauti iA?vykose A? PanevAi??A?io apylinkes ar KaunAi??. TaA?iau PanevAi??A?io gimnazijA? mokytojas visAi??laik norAi??jo grA?A?ti A? KaunAi??. 1940 metais jam pavyko gauti vietAi?? Kauno VI gimnazijoje, kur iki 1944-A?jA? dirbo pieA?imo ir braiA?ybos mokytoju, toliau aktyviai kAi??rAi??, nutapAi?? vienus vertingiausiA? savo paveikslA?, o 1943 metais susilaukAi?? sAi??naus Leonardo ai??i?? pastarojo nuomone, kaip tik dAi??l jo galimybAi??s iA?gyventi A?eima nepasinaudojo A?ansu iA?vykti A? Vakarus, ir visA? jA? gyvenimas pasisuko kita linkme. Tad 1944-ieji buvo paskutinieji metai, kai Vaitys galAi??jo laisvai pasirinkti meninA? stiliA?. Tada likimas parodAi?? kitAi?? posAi??kA? ai??i?? privertAi?? kopti karjeros laiptais ir prisiimti vis daugiau atsakingA? pareigA?: Vaitys buvo paskirtas Kauno valstybinio taikomosios ir dekoratyvinAi??s dailAi??s instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo ir mokymo reikalams, Ai??jo docento pareigas PieA?imo katedroje, A?teisino savAi??jA? profesionalaus dailininko statusAi?? eksternu baigdamas Vilniaus dailAi??s akademijos Tapybos fakultetAi??. O 1946 metais, nebAi??damas komunistA? partijos narys, bet turAi??damas ai??zgerAi??ai??? proletariA?kAi?? kilmAi??, tapo instituto direktoriumi. TaA?iau nuo pat pradA?iA? pasinaudojo padAi??timi ne savanaudiA?kiems tikslams ai??i?? nuo brutalaus gyvenimo pokyA?iA? ir sovietiniA? reperesijA? jis visokeriopai saugojo dAi??stytojus ir studentus. A?ia demonstravo puikA? sumanumAi?? ai??zeiti prieA? sistemAi??ai??? ir iA?mintingAi?? drAi??sAi?? gelbAi??ti kitus. Jei ne JonasVaitys, mAi??sA? dailAi??s istorija bAi??tA? netekusi tokiA? kAi??rAi??jA? kaip Gediminas ir BronAi?? JokAi??boniai, Vytautas Ciplijauskas, Sofija VeiverytAi??, Leonas A?uklys, Vytautas ir Jadvyga Klemkos bei daugelis kitA?… UA? tai buvo nubaustas ai??i?? 1951 metais atleistas iA? direktoriaus pareigA? ir kurA? laikAi?? negavo darbo. Tai buvo sunkus pusmetis dailininkui ir jo A?eimai. TaA?iau rudenA? vis dAi??lto buvo priimtas dAi??styti A? Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto GrafiniA? darbA? ir pieA?imo katedrAi??. A?ia dirbo iki mirties. SAi??A?iningam, mokanA?iam bendrauti, administracinAi?? nuovokAi?? turinA?iam A?mogui vis tekdavo A?vairios visuomeninAi??s pareigos: 1953ai??i??1958 metais jis pirmininkavo Lietuvos TSR dailininkA? sAi??jungos Kauno skyriaus Tapybos sekcijai, nuo 1956 ai??i?? DailininkA? sAi??jungos valdybos narys, 1958-A?jA? spalA? iA?rinktas LTSR DS Kauno skyriaus pirmininku (A?ias pareigas Ai??jo iki mirties), o 1959 metA? sausA? ai??i?? A? DailininkA? sAi??jungos prezidiumAi??. Tuo pat metu aktyviai kAi??rAi??, nors iki 1953-iA?jA? teko su daugeliu okupuotos Lietuvos menininkA? ai??zsirgti realizmo sudogmatinimoai??? liga. DAi??l A?ios prieA?asties labiausiai atsidAi??jo peizaA?o A?anrui, kaip ideologiA?kai neutraliausiam ai??i?? medA?iagos jam susirinkdavo su KPI dAi??stytojais ir studentais keliaudamas po LietuvAi?? su ekspedicijomis ir plenerais. 1954 metais surengAi?? savo kAi??riniA? personalinAi?? paroAi??dAi?? Kaune, buvo vienas aktyviausiA? ne tik gimtojo miesto, bet ir respublikiniA? bei sAi??junginiA? paroAi??dA? dalyviA?. 1961-A?jA? spalio pradA?ioje su grupe Lietuvos ir kitA? respublikA? dailininkA? lankAi??si PrancAi??zijoje. SvarbAi??s postai A?pareigojo jA? susitikinAi??ti su ai??zliaudimiai???, kelti jos estetinA? meninA? lygA?: vaA?inAi??ti po kolAi??Ai??kius, gamyklas, karinius dalinius, organizuoti parodas, vesti seminarus bei paskaitas mokiniams, studentams ir darbininkams dailAi??s klausimais, padAi??ti mAi??gAi??jams ir liaudies meistAi??rams, raA?yti apie tai oficiozinAi??je spaudoje. Vaitys planavo ir mokslinA? darbAi?? ai??i?? daktaro disertacijAi?? tema ai??zKoplytstulpiA? ir koplytAi??liA? geleA?inAi??s virA?Ai??nAi??sai???, buvo sukaupAi??s jai daug medA?iagos. Namuose ar dirbtuvAi??je irgi skleidAi??si savitas meninis pasaulis ai??i?? A?ia daA?nai lankydavosi beveik visas XX a. penktojoai??i??A?eA?tojo deA?imtmeA?iA? Kauno meno A?moniA? A?iedas: draugai Rimtas Kalpokas ir Leonardas Kazokas, taip pat Liudvikas Strolis, Vincas Dilka, Algis DAi??da su A?mona, reA?iau A?eslovas Kontrimas, Boleslovas Klova, Viktoras Palys ar Stasys UA?inskas, Konstantinas Bogdanas, Paulius GalaunAi??, Antanas A?muidzinaviA?ius, apsilankydavo medA?iagAi?? knygai apie peizaA?Ai?? renkantis Augustinas Savickas. 1961 metA? gruodA? Jonui VaiA?iui uA? didelius nuopelnus vystant lietuviA? tarybinA? vaizduojamAi??jA? menAi?? bei ilgametA? pedagoginA? darbAi?? suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikAi??jo garbAi??s vardas. Po 1957 metA?, prasidAi??jus ai??zatA?ilimoai??? laikotarpiui, kAi??ryboje pastebimi bandymai grA?A?ti A? pasaulinA? dailAi??s kontekstAi??, ieA?koti savitesniA? plastiniA? sprendimA?. TaA?iau iA?plAi??toti jA? nebespAi??jo ai??i??
1963-iA?jA? rugpjAi??A?io 21-Ai??jAi?? staiga mirAi?? savo kAi??rybinAi??je studijoje, nespAi??jAi??s surengti jubiliejinAi??s 60-meA?io parodos.

Kalbant apie A?io dailininko kAi??rybAi??, net iA? specialistA? ne visada lengva iA?gauti atsakymAi?? apie Jono VaiA?io vietAi?? bendrame Lietuvos dailAi??s kontekste ar jo tapybos iA?skirtinumo charakteristikAi??. Jis daug kuo organiA?kai A?sikomponuoja A? kitA? to meto dailininkA? kontekstAi??Ai??ai??i?? ir tuo atrodo labai lietuviA?kas. Paprastai saikingi ir ramAi??s, tradiciniam estetikos modeliui paklAi??stantys A?ios kAi??rybos daA?niai iA?silieja A? tonacijas, kurias muzikinAi??je kalboje vadintume baclofen without prescription tempo moderato (santAi??rus ritmas) ar netgi marcia moderato (santAi??riaiAi??ai??i?? kaip kovo mAi??nesA?). Taip, kaip natAi??raliai stebimas koks nors gamtos reiA?kinys, negalvojant atskirai jo pasakoti ar uA?raA?inAi??ti, taip ir VaiA?io kAi??rybos (ypaA? vAi??lyvosios) percepcija panaA?i A? patirtA?, kuri organiA?kai glAi??di mumyse, paprastai nesipraA?ydama vieA?umos, verbalizavimo, efekto. Dauguma jo kAi??riniA? A?ilti ir nevarginantys, su jais lengva susigyventi, o ilgainiui ai??i?? pamilti. Ir atpaA?A?stamas Vaitys bene labiausiai iA? nuoA?irdumo ir A?ilumos ai??i?? neformaliA?jA? plastinAi??s kalbos elementA?, nors ir pastarieji galimi A?vardyti.

Nepriklausomos Lietuvos kritiniuose dailAi??tyros diskursuose dailininkas vadintas ai??znepastoviuoju VaiA?iuai??? dAi??l nuolatiniA? stilistiniA? ieA?kojimA?Ai??ai??i?? jo plastinis ai??znomadiA?kumasai??? ne kartAi?? kliuvo tuometiniams meno teorijos autoritetams Justinui VienoA?inskiui ir Juozui KeliuoA?iui. IA?ties, ketvirtojo deA?imtmeA?io darbuose nuolat atsirasdavo A?vairiA? meniniA? sroviA? ir dailininkA? A?takos ai??i?? ne tik mokytojA? Justino VienoA?inskio ar Adomo Varno. PeizaA?uose kartais galima pajusti Petro Kalpoko peizaA?inAi??s koncepcijos pAi??dsakus arba Leonardo Kazoko plastinio mAi??stymo atspaudAi?? ai??i?? ypaA? vaizduose, kurie tarsi nutapyti ant kelio stovinA?io ir A? tolius A?velgianA?io stebAi??tojo. KitAi?? kartAi?? paveikslas spalviniu sprendimu, potAi??piA? ekspresija primena AdomAi?? GaldikAi??, reA?iau ai??i?? VytautAi?? KairiAi??kA?tA?, o keliuose darbuose apibendrinimo bei vienodinamo tono pastanga itin artima Povilo Puzino manierai; ai??zNatiurmorte [su RAi??pintojAi??liu]ai??? (1938) Vaitys netikAi??tai ai??zsusamuolAi??jaai???, o neretai drobAi??se atsirandanA?ios banguojanA?ios formos asocijuojasi su Adolfo ValeA?kos kAi??ryba. MaA?iausiai artima VaiA?iui buvo konstruktyvistinAi??s, kubistinAi??s dailAi??s kalba, nors kompozicijA? Ai?? la Braqueai??i??as ar Picassas irgi galima atrasti… Kita vertus, Jonas Vaitys buvo Lietuvos tarpukario dailAi??s modernAi??jimo procesA? dalyvis. Jo kAi??ryboje puikiai atsispindAi??jo naujAi??s plastinAi??s kalbAi??senos paieA?kA? spektras ir dermii???s su ankstesnAi??mis tradicijomis problema, modernistinio kalbAi??jimo entuziazmasAi??ai??i?? podraug su jo ribomis ir pavojais: uA?koduotu individualumo ir privalomos kaitos modusA? konfliktu, savitumo ir iA?tikimybAi??s tam tikrai srovei dilema, savo individualybAi??s sureikA?minimo grAi??smAi??mis.

PanevAi??A?io laikotarpA?, ypaA? 1934ai??i??1940 metus, vis brandAi??jant VaiA?io kAi??rybai, charakterizuoja gana didelis skaiA?ius portretiniA?, figAi??riniA?, A?anriniA? kompozicijA?, kuriose ryA?ki socialinAi?? nata ai??i?? ji, beje, nebuvo itin daA?na ketvirtojo deA?imtAi??meA?io Lietuvos dailAi??je. Dauguma A?iA? darbA? skamba gana ryA?kiu minoru ai??i?? tiek A? dailAi??s istorijAi?? A?Ai??jAi?? ai??zPietAi??sai??? (1934), ai??zKalvisai??? (1935), ai??zSkurdasai??? (1936), tiek maA?iau iA?populiarinti ai??zBedarbio daliaai??? (1935), ai??zDarbininko pietAi??sai??? (1937), ai??zKaminkrAi??tysai??? (1937), ai??zNaujoji gatvAi??ai??? (1937), ai??zSkurdasai??? (1938), ai??zAi?? ai???MaistAi??ai??i??ai??? (1938), ai??zPraeitisai??? (1940) ai??i?? tikra skurdo atvaizdA? galerija tarpukario Lietuvos tapyboje. IA? jos iA?skirti reikAi??tA? tik panaA?ios tematikos, taA?iau kitokios plastikos bei nuotaikos ai??zMaA?inistAi?? (TAi??vo portretAi??)ai??? (1936), kuris tituluojamas vienu A?domiausiA? tarpukario portretA? ir vienu geriausiA? paties dailininko darbA?3. Ai??iose daA?niausiai juosvai pilko kolorito, niAi??riose drobAi??se ryA?kAi??jo jauno menininko bandymai sprAi??sti menines problemas, telkiantis A? rAi??pestA? dAi??l socialinAi??s A?mogaus buities, skurdo, kuris kartais peraugdavo A? jaudinimAi??si dAi??l egzistencinAi??s A?mogaus dalios apskritai. Vaitys neretai bando esmingiau reflektuoti vargstanA?iojo padAi??tA?, paversdamas jA? beveik simboline figAi??ra. Kartais ai??i?? pasirinkdamas labiau naratyvinA? modelA? ai??i?? ekspresyviA? potAi??piA? nerviAi??romis jis reA?isuoja kovos uA? bAi??vA? A?tampAi??, paryA?kindamas ir retkarA?iais suskambanA?iAi?? kaltinimo intonacijAi??. IroniA?ki ir kitokiAi?? kritikos rAi??A?A? reprezentuojantys darbai yra garsieji ai??zDvasios skurdA?iaiai??? (1938) ir ai??zVisuomenAi??s grietinAi??lAi??ai??? (1937) bei maA?iau A?inomas ai??zVorasai??? (1936). Juose groteskiA?kai drAi??siai A?velgiama A? visuomenAi??s centre esanA?ius A?mones, kurie, dailininko nuomone, savo laikAi?? aukoja tuA?A?iai veiklai (kortuoja, geria, ai??zpobAi??viaujaai???). Ai??domu, kad intelektualios paA?aipos geluonis tarsi iA?laisvina dailininko teptukAi??: A?iuose darbuose maA?iau schematiA?kumo, personaA?ai gyvesni, kur kas didesnAi?? tapybos laisvAi??, A?domesni kompoziciniai bei spalviniai sprendimai, o ai??zVisuomenAi??s grietinAi??lAi??ai??? tapybiniu poA?iAi??riu yra neabejotinai vienas geriausiA? dailininko kAi??riniA?. Galima apgailestauti, kad vAi??liau Vaitys netAi??sAi?? A?ios krypties, nes Lietuvos dailAi??s galerijAi?? bAi??tA? papildAi??s ir kokybiA?ka miesA?ionizmo kritikos tematika. Retesne poetine gaida ir tapybos maniera iA?siskiria impresionistiA?ka drobAi?? ai??zPrie atviro langoai??? (1935) ar paveikslas ai??zSenelAi??s pasakaai??? (1939).

PeizaA?inei kAi??rybai A?iuo laikotarpiu bAi??dingi dvejopos plastikos darbai: socialinei temai artimi ekspresyvAi??s, tamsoki peizaA?ai ir A?ydinA?io pavasario vaizdai, kurie iA?siskiria lyriA?kumu. Pirmajai grupei priskirtinuose gamtovaizdA?iuose paprastai vyrauja niAi??rokos nuotaikos, daA?nai rudeniniai landA?aftai, perteikiami ekspresionistine, fovistine, kartais konstruktyvistine stilistika: ai??zRuduo Brazilkojeai???, ai??zBrazilkaai???, ai??zMalAi??nasai??? (visi 1929), ai??zRudeniopai???, ai??zDievui ir A?moguiai??? (abu 1930), ai??zBakAi??A?Ai??sai??? (1932), ai??zMalAi??nas ties PanevAi??A?iuai??? (1937). Kai kurie jA? ramesni, gaubiami santAi??resnio apibendrinto epinio skambAi??jimo. Pavasariniuose peizaA?uose vaizdai vibruojanA?iais potAi??piais stiebiasi dangop, juos valdo kelianti emocija (ai??zSodas A?ydiai???, 1929; ai??zMedA?iams A?ydintai???, 1932; ai??zPeizaA?as (Nemunas)ai???, 1933). Ai??ios potemAi??s peizaA?ai artimesni impresionistinAi??s plastinAi??s sistemos laukui. KAi??rybinA? procesAi?? valdo intuityvi, taA?iau sAi??moninga pastanga, juntamas emocijos, idAi??jos pirmumas materijos perteikimo atA?vilgiu.

Karo metais, grA?A?Ai??s A? KaunAi??, dailininkas tarsi iA?siskleidAi??, nelyg priartAi??jAi??s prie savojo kalno virA?Ai??nAi??s. Paveiksluose ai??zNatiurmortas [su A?v. Jurgiu] ai???, ai??zPeizaA?as su medA?iuai??? (abu 1943), ai??zSiuvaai??? (1944) laisvai prasiverA?ia tapybiA?kumas, atsiskleidA?ia ypatinga spalvinAi?? klausa, rodanti, kad dailininkas priartAi??jo prie sau autentiA?kiausios plastinAi??s kalbos ai??i?? kAi??riniA? prasminiame skambesyje pasigirsta lygesnAi?? tonacija, iA?siverA?iant iA? trAi??kA?iojanA?io emocionalaus ritmo, kuris vyravo anksA?iau, jie daA?nai ai??zskambaai??? tyliai, minkA?tai ai??zvyniojantai??? formas ir erdvAi??. Juose skleidA?iasi ramybAi?? ir jaukumas, ontologijos, cialis black 800 tiesiog bAi??ties pojAi??tis, ne vien paA?inimo (gnoseologijos) ir saviraiA?kos modusai. Tad brandA?iausiu Jono VaiA?io laikotarpiu derAi??tA? vadinti 1935ai??i??1945 metus. Tada sukurtos kompozicijos rodo intensyvias meniniA? sprendimA? ieA?kojimo pastangas, daA?nai patraukia kAi??rybinAi??s idAi??jos pozicija, semantikos A?vairumu ai??i?? A?ia sutampa modernesnAi?? kalbAi??jimo forma ir jAi?? lydintys koherentiA?ki turiniai: bandymai savitai A?vardyti tikrovAi??, iA?sakyti savo poA?iAi??rA?, parodyti vidinA? pasaulA? ir jausmus. Plastiniu poA?iAi??riu A?io laikotarpio darbai ieA?ko pusiausvyros tarp impresionistinAi??s erdvAi??s sampratos ir ekspresionizmui bAi??dingos socialinAi??s tematikos4.

Nauji 1944ai??i??1945 metais uA?griuvusios sovietinAi??s realybAi??s reikalavimai A? Jono VaiA?io kAi??rybAi?? A?siverA?Ai?? greitai, dar ilgai neleisdami atsigrAi??A?ti savAi??sp ir nuolat versdami sprAi??sti dilemAi?? tarp iA?tikimybAi??s sau, menui ir paklusnumo ideologijai. IA? modernistinio diskurso patekus A? beatodairiA?kAi?? socialistinio realizmo srautAi??, laiko kilpa teko grA?A?ti A? XX a. pradA?ios ar net XIX a. pabaigos plastinAi?? kalbAi?? ir mokytis perimti naujAi?? kultAi??ros kodAi??. Naujuose VaiA?io paveiksluose atsirado socialistiniam realizmui A?prasta tematika, kurios iA?vengti nelabai buvo A?manoma ai??i?? kAi??riniuose matomi drAi??sAi??s Raudonosios armijos kariai, laiku A?ienAi?? suveA?antys, puikA? derliA? nuimantys kolAi??kieA?iai, A?viesia socialistine vaikyste spindintys ai??zLenino anAi??kaiai??? ar galingieji mechanizatoriai (ai??zKovos dAi??l Vilniausai???, 1945; ai??zJaunieji gamtininkai (Pionieriai)ai???, 1953; ai??zAi??ienas iA?gelbAi??tasai???, 1957; ai??zAi??turmui pasiruoA?Ai??ai???,1962; ai??zPirmoji vagaai???, 1963). Tokios kompozicijos, A?inia, nepasiA?ymAi??jo originalumu nei meniA?kumu, tad vAi??liau dailininkas ai??zemigravoai??? A? peizaA?o A?anrAi??, nuo penktojo deA?imtmeA?io pabaigos net pelnydamas peizaA?isto ir ai??zprotirpA? meistroai??? vardAi??. O bene A?domiausi ieA?kojimai, tapybos galynAi??jimaisi su gamta skleidAi??si maA?Ai??ja forma ai??i?? etiudais. Juose atsirado apibendrintA?, nebe pasakojanA?iA?, o abstraktesniA? iA?tarmiA?, liudijanA?iA?, be kita ko, artAi??jimAi?? abstrakcijos link. Beje, etiuduose ir pagal juos sukurtose didesnAi??se kompozicijose atrado vietAi?? ir miesto realijos: ParyA?iaus bulvaro, LaisvAi??s alAi??jos vaizdai, apsilankymA? Muzikiniame teatre A?spAi??dA?iai ai??i?? paprastai daug impresionistiA?kesni, vingriA? potAi??piA? sAi??kuriuose tirpstantys darbai, tarsi paklAi??stantys greitesniam miesto tempui. O landA?aftinAi??se kompozicijose VaiA?io teptukas, atgavAi??s laisvAi??, vis maA?iau saistomas konkreA?iA? formA?, pasileidA?ia ypatingai lengvai tapyti erdviA? ir dangaus, juose neretai fiksuojamas natAi??ralus gamtos dvasingumas ai??i?? tegul ir be jokiA? pagonybAi??s A?enklA? ar kitA? religiniA? konotacijA?. Siauroje A?emAi??s juostoje nugula ir po A?emu horizontu pradingsta kasdienAi??s smulkmenos, o didA?iulAi??se dangaus erdvAi??se atsinaujina drAi??sa mAi??styti, jausti ir svajoti. Pokario etiuduose tapytojas bene labiausiai atsidavAi?? atvirumo kodui ir procesuaAi??lumo tiesai, o ne rezultato magijai, tarsi nebyliai pritardamas teiginiui, jog ai??zpasaulis yra ne esiniA? ar faktA?, o bAi??smA? visetasai???5. Tarp tokiA? peizaA?iniA? kompozicijA? matyti keletas portretA?, A?ydinA?io ar A?iemojanA?io Kauno vaizdA?, ai??i?? ypaA? tapybiA?kai pavykAi??s ai??zUostasai??? (1962).

Ai??domesniA? dailininko pokario darbA? korpusas formuoja savitAi??, ai??zvaitiA?kAi??ai??? pasaulA?. Ai??is pasaulis nAi??ra sudAi??tingas, jame tvyro kiek pakylAi??tos kasdienybAi??s lygmuo, netaikant nei A? intelektAi?? ar perdAi??m dvasinius lygmenis, nesiekiant emociA?kai smAi??giuoti ar sprAi??sti egzistenciniA? mazgA? kolizijA? per ekstatiA?kas, tragiA?kas patirtis, kaip kad darAi??, pavyzdA?iui, Antanas Samuolis. Galima kiek panuobodA?iauti, A?vilgsniu vaikA?tant nuo vieno realistinio peizaA?o prie kito. TaA?iau neilgai. IA?tvermingesniam A?iAi??rovui ilgainiui jie pasidarys mieli ir brangAi??s. Vienas daA?niausiA? A?odA?iA?, vartotA? apibAi??dinant Jono VaiA?io kAi??rybAi??, ir buvo ai??zmielasai???. Kalbama ne apie sentimentalA? naminio gyvAi??nAi??lio mielumAi??, o apie A?mogiA?kAi?? A?ilumAi?? ir nuoA?irdumAi?? darbuose, kuriuos lengva pamilti. Tai, su kuo daugumai asocijuojasi Jono VaiA?io tapyba, yra tirpsmo pavasarA? ar vAi??lyvo, beuA?stingstanA?io rudens scenos, virA? kuriA? beveik visada driekiasi gyvos, alsuojanA?ios dangaus erdvAi??s. IA? esmAi??s tai virsmo, ribos, perAi??jimo A? kitas kokybes situacijos, kalbanA?ios apie transformacines gamtos galias. IA? gamtos mokslA? pozicijos paA?velgus, bene svarbiausias ai??zveikAi??jasai??? A?iuose kAi??riniuose yra vanduo: sniegas ir ledas yra kristalinA? pavidalAi?? A?gavAi??s vandens molekulAi??s bAi??vis. O pereinamaisiais metA? laikais jis lengvai virsta lakiu, menkiau apA?iuopiamu vandeniu, garu, debesimi… Atitirpusio ledo vanduo atgauna savo tiksliAi?? molekulinAi?? struktAi??rAi??; per tirpsmo alchemijAi?? jis pereina A? gyvybAi?? teikianA?iAi?? A?ia bAi??tA?, paliudydamas savo transformacinA? potencialAi??. Jonas Vaitys iA?moko pastebAi??ti ir fiksuoti visas tris vandens, garo ir ledo bAi??senas, puikiai perteikdamas A?ios magiA?kos triados kristalo briaunas. O tapant gamtAi?? liAi??dnuoju laikotarpiu, kai atA?iaurusis periodas dar laiko savo pozicijas, dailininko A?A?valgi akis moka parodyti artAi??janA?ius kitokios realybAi??s, atgimimo A?enklus ir jais dA?iaugtis. ai??zAtgimstanA?iA? peizaA?A?ai??? tapymas tapo tam tikru tapytojo pasirinktu vilties ir tikAi??jimo kodu, sakytum, gerai tinkanA?iu represinei situacijai, kurioje atsidAi??rAi?? jis ir jo menas. VisAi?? gyvenimAi?? mokAi??sis ir atsinaujinantis dailininkas pokariu iA?liko ganAi??tinai romantizuoto meninio diskurso lauke, kur svarbu groA?is ir harmonija, A?mogaus vienybAi?? su gamta.

viagra buy

MeninAi?? A?io kAi??rAi??jo lemtis buvo ypaA? neatsiejama nuo istoriniA? aplinkybiA? ir asmeninio gyvenimo dramA? ai??i?? todAi??l nuo pradA?iA? besiskleidusi VaiA?io, kaip IeA?kotojo ir Improvizuotojo, charizma nenuvedAi?? jo A? paA?adAi??tAi??jAi?? A?emAi??, kur bAi??tA? labiau atsiskleidusi jo kaip moderniA? prieigA? tapyboje puoselAi??tojo savitumas. Pagal ideologijos primestAi?? turinA? ir formAi?? jis tiesiog bandAi?? iA?likti profesionalu ir daryti geriausia, kAi?? jam leido brukami apribojimai. Ir nusipelno pagarbos uA? tai.

VAi??lesnAi??s, socialistinio realizmo kanonui pavaldA?ios kritikos, o ir nepriklausomybAi??s laikotarpiu Jonas Vaitys vertintas gana palankiai, nepamirA?tas ir po mirties: A?trauktas A? Lietuvos meno istorijAi??, A?vertintas dAi??l tarpukariu plAi??totos socialinAi??s tematikos ir portretA?, susilaukAi?? monografinio pobAi??dA?io leidiniA? su menotyrininkA? Algio DAi??dos ir NijolAi??s TumAi??nienAi??s tekstais6, aptartas keliuose konceptualesniuose straipsniuose, knygose apie KTDDI7. Nepriklausomos Lietuvos deA?imtmeA?iais vAi??l grAi??A?intas A? vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? dAi??l sAi??naus architekto Leonardo veiklos ir surengtA? bendrA? su tAi??vu ar personaliniA? Jono VaiA?io parodA?.

1 Dailininkas iki paskutinAi??s gyvenimo dienos rinko straipsniA? dailAi??s tematika iA?karpas ir kruopA?A?iai, su visa metrika klijavo jas A? specialias knygas, kurias pats A?riA?davo, ai??i?? taip liko keliasdeA?imt tomA? medA?iagos, aprAi??pianA?ios 1929ai??i??1963 m. laikotarpA?, kurios vertAi?? sunku A?kainoti.

2 Apie 1931 m. A?ia dar atsikAi??lAi?? Balys BuraA?as, 1932 m. ai??i?? Vytautas KairiAi??kA?tis, tapAi??s viso gyvenimo draugu; kiek vAi??liau PanevAi??A?yje apsigyveno dailininkai Vincas Dilka ir Povilas Puzinas.

78 buy azithromycin chlamydia treatment. 3 ai??zMaA?inistasai??? ai??i?? ai??zvienas reikA?mingesniA? darbininko portretA? burA?uazinio laikotarpio lietuviA? dailAi??jeai???. A?r.: XX a. lietuviA? dailAi??s istorija. 1900ai??i??1940, t. 2. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1983, p. 122.

4 Plg. Jonas UMBRASAS. LietuviA? tapybos raida. 1900ai??i??1940: SrovAi??s ir tendencijos. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1987, p. 230ai??i??231; Jonas Vaitys. Tapyba: albumas / SudarAi?? Leonardas Vaitys, DanutAi?? ZovienAi??, A?vado autorAi?? NijolAi?? TumAi??nienAi??. ai??i?? Vilnius: artseria, 2003, p. 9.

5 Mantas JUREVIA?IUS. Kelios pastabos apie kritinAi?? ontologijAi??. A?r.:Ai?? www. aplinkkeliai.lt

6 Algis DA?DA. Jonas Vaitys. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1967; Jonas Vaitys. Tapyba: albumas (2003); 2013 m. ta pati ai??zartseriaai??? leidykla iA?leido monografijAi??-albumAi?? su A?io straipsnio autorAi??s tekstu.

galporn.

7 Apolonija VALIUAi??KEVIA?IA?TAi??. Kauno dailAi??s institutas 1940ai??i??2000. ai??i??
Kaunas: Jono Petronio leidykla, 2002; Lijana Ai??ATAVIA?IA?TAi??. Ai??eA?i TekstilAi??s katedros deA?imtmeA?iai. Vilnius kaip dailAi??s mokymo ir sklaidos centras. ai??i?? Vilnius: VDA leidykla, 2003; Dalia RAMONIENAi??. Kauno meno mokyklos mokiniA? sAi??vadas. ai??i?? Vilnius: VDA leidykla, 2006; Modernios Lietuvos dailAi??s iA?takos: Kauno meno mokykla / SudarAi?? Raimonda KogelytAi??-SimanaitienAi??. ai??i?? Vilnius: VDA leidykla, 2008; GiedrAi?? JANKEVIA?IA?TAi??. Intymizmas Antrojo pasaulinio karo metA? Lietuvos dailAi??je // Naujasis A?idinysai??i??Aidai. ai??i?? 2011, Nr. 4.