Jono Vaitkaus spektaklio aptarimas Nacionaliniame dramos teatre

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Daiva Ai??abaseviA?ienAi??

DATA: 2012-02

ai??zVisuomenAi??s prieA?asai???Ai??pakvietAi?? atvirai diskusijai

Ai??Jono Vaitkaus spektaklio aptarimas Nacionaliniame dramos teatre

Diskusijai, kuri A?vyko 2012 m. sausio 13 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre po spektaklio ai??zVisuomenAi??s prieA?asai???, labai tinka sociologo Zygmunto Baumano mintis: ai??zDidA?iausia dialogo vertAi?? ta, kad susirenka ir diskutuoja A?monAi??s, kuriA? nuomonAi??s skiriasi, bAi??tent todAi??l jie vieni iA? kitA? gali labai daug iA?moktiai??? (KultAi??ros barai, 2011, nr. 12).

Spausdiname A?inomA? politikos, kultAi??ros, visuomenAi??s veikAi??jA?, spektaklio kAi??rAi??jA? ir tiesiog A?iAi??rovA? paA?nekesA? apie ai??zliaudies A?auklA?ai???, ai??zlaisvAi??, beveik tolygiAi?? moraleiai??? ir ai??zholivudinA? efektAi??ai???.

Ai??Algirdas DavidaviA?ius. Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrAi?? kartAi?? daro tAi?? paA?iAi?? ai??zklaidAi??ai??? ai??i?? kvieA?ia mane, kad moderuoA?iau diskusijAi??. Pirmoji A?vyko rudenA? po spektaklio ai??zChaosasai???, A?iandien kartu su A?vairiais visuomenAi??s atstovais, na, gal ne draugais, bet ir ne prieA?ais, laisvomis, mAi??stanA?iomis asmenybAi??mis, norAi??tume pakalbAi??ti apie tai, kas vyksta A?iame teatre, konkreA?iai ai??i?? pasidalyti A?spAi??dA?iais, pasikeisti nuomonAi??mis apie spektaklA? ai??zVisuomenAi??s prieA?asai???. Diskusijoje dalyvauja ypatingi visuomenAi??s laisvAi??nai: filosofai Dalius Jonkus, Andrius Bielskis, politikos lauko atstovas, iA? dalies irgi akademinis A?mogus, politologas Alvydas Medalinskas. Diskutuoti kvieA?iame spektaklio kAi??rybinAi?? grupAi?? ir visus A?iAi??rovus, pasilikusius teatre A?A? vAi??lA? vakarAi??. Pasisakyti galite, kada tik norAi??site.

A?iAi??rAi??damas A?A? spektaklA? jauA?iausi nejaukiai, nes atpaA?inau paryA?kintas, iA?didintas savo paties gyvenimo scenas ir momentus. Klausiau savAi??s, kiek aA? pats esu nuosaikus ar radikalus, liberaliai mAi??stau kartu su dauguma ar stengiuosi iA?sakyti drAi??siAi?? savo nuomonAi??, kuri galbAi??t ir mane pavers visuomenAi??s prieA?u? Nieko tokio dramatiA?ko kaip Ibseno siuA?etuose aA? nesu patyrAi??s, taA?iau A?inau, kad bent jau Andrius Bielskis turi panaA?ios patirties. Andriau, kaip tu, vienas iA? Naujosios kairAi??s ai??i?? kontroversiA?kiausio pilietinio sAi??moningumo judAi??jimo Lietuvoje ai??i?? iniciatoriA?, jauteisi A?iAi??rAi??damas spektaklA??

Andrius Bielskis. Pirmiausia norAi??A?iau padAi??koti uA? galimybAi?? dalyvauti A?ioje diskusijoje. O jauA?iausi taip, kaip ir daugelis A?iAi??rovA?: sumiA?Ai??s, suklusAi??s, net dainuoti norAi??josi ai??zabcai???. Kilo daug klausimA?. BandA?iau juos uA?siraA?yti. Dabar reikia pagalvoti, nuo ko pradAi??ti. Pirmiausia gal nuo neaiA?kumA?. Gal tai daugiau techniniai arba interpretaciniai pjesAi??s dalykai, bet jie taip pat svarbAi??s. Ne visiA?kai A?tikino staigus redakcijos ir spaustuvininko pateikimas pirmame veiksme. Tai tarytum visuomenAi??s kairysis flangas. Tiek ai??zliaudies A?auklysai???, tiek ai??znuosaikusai??? spaustuvininkas labai aiA?kiai atstovauja tam, kas XIX a. Norvegijoje buvo laikoma liberaliAi??ja pozicija. VerA?iant galAi??tA? bAi??ti ai??zprogresyvioji pozicijaai???. Man kyla klausimas, kodAi??l jie taip lengvai pasiduoda gerbiamam valdytojui. Valdytojas pirmo veiksmo finale praneA?a: ai??zTai labai brangiai kainuos, jAi??s, mokesA?iA? mokAi??tojai, maA?i A?mogeliai, turAi??site uA? tai sumokAi??ti.ai??? Ir kairioji, ai??zprogresyviojiai???, visuomenAi??s dalis visiA?kai lengvai su tuo sutinka. Man kilo klausimas: kodAi??l taip yra? AiA?ku, pjesAi??s lygtis yra visai kita, bet pradA?ioje kalbu apie A?A? neaiA?kumAi??.

Algirdas DavidaviA?ius. NorAi??A?iau pabrAi??A?ti vienAi?? esminA? skirtumAi??. PradA?ioje, kai buvo rodomi aqua parko arba spa vaizdai, vakarAi??lis gydykloje, iA?kart pagalvojau apie Druskininkus ir A?io kurorto merAi??. Bet esminis skirtumas tarp DruskininkA? ir vietovAi??s, kuriAi?? apraA?o Ibsenas, yra tai, kad jokiA? progresyviA? kairiA?jA?, kurie turAi??tA? savo laikraA?tA?, Lietuvoje lyg ir nAi??ra. Kas tie ai??zliaudies A?aukliaiai???, su kuriais mes galAi??tume palyginti savo patirtA??

Alvydas Medalinskas. VisA? pirma noriu pasveikinti reA?isieriA? JonAi?? VaitkA?, kad pasirinko socialinAi?? pjesAi??, kuri yra apie A?iA? dienA? lietuvius ir apie ai??ztA?ai??? dienA? norvegus. Skandinavija jau pasikeitAi?? ir vertAi??tA? rimtai pasvarstyti, kuo dabar Lietuva skiriasi nuo tA? kraA?tA?. PradAi??siu aptardamas keletAi?? esminiA? akcentA?. Nuosaikieji, apie kuriuos daug kalbama A?ioje pjesAi??je, ai??i?? tai ne charakterio bruoA?as. Nuosaikieji ai??i?? tai moderatA? partija. Kas atsitinka pagrindiniam herojui? A?mogus, kuris nori bAi??ti nepriklausomas, pakliAi??va A? dviejA? partijA? tarpusavio pjautynes. Kita problema ta, kad ir A?iniasklaidAi??, ir politikus, o iA? dalies ir visuomenAi??, valdo pinigai. Ai??ioje pjesAi??je viskAi?? valdo verslininkas, urmininkas, kuris kartu yra ir laikraA?A?io leidAi??jas. IA?kilus klausimui, kas atsakys uA? tai, jeigu miesteliui reikAi??s mokAi??ti pinigus uA? gydyklA? remontAi??, laikraA?A?io pozicija iA?kart pasikeiA?ia. KodAi??l? Kuo situacija Skandinavijos A?alyse skiriasi nuo to, kas vyksta mAi??sA? kraA?te? Prisiminkime A?iandieninAi?? Neringos boteliA? istorijAi??. Kai sakoma, esAi?? tuo atveju, jeigu jie bus nuversti, uA? tai turAi??s sumokAi??ti Lietuvos vyriausybAi?? iA? biudA?eto lAi??A?A?, kitaip tariant, visi mokesA?iA? mokAi??tojai, iA?kart kyla klausimas: kas svarbiau ai??i?? teisingumas ar pinigai? AnksA?iau Lietuvoje nebuvo A?statymo, numatanA?io asmeninAi?? pareigAi??no atsakomybAi?? uA? padarytAi?? A?alAi?? ir kad tAi?? A?alAi??, jis kompensuotA? iA? savo kiA?enAi??s. Dabar Lietuvoje toks A?statymas yra, jis priimtas beveik prieA? metus. Skandinavijoje Ibseno laikais irgi, matyt, nebuvo tokio A?statymo, todAi??l visi taip sutriko, nes suprato, kad uA? gydyklA? remontAi?? turAi??s sumokAi??ti miestelio gyventojai. Be to, daugiau niekas A? tAi?? gydyklAi?? nevaA?iuos, nenuomos butA?. Jeigu A?iAi?? situacijAi?? perkeltume A? Druskininkus ir ragintume, kad ten niekas nevaA?iuotA?, nes paaiA?kAi??jo, kaip yra pjesAi??je, esAi?? gydyklA? vanduo uA?terA?tas, ko gero, namA? savininkai, verslininkai, kiti suinteresuoti asmenys irgi darytA? spaudimAi?? laikraA?A?iams, gal net priverstA? pakeisti savo pozicijAi?? ir A?ie nevieA?intA? informacijos apie negeroves.

Dar vienas kertinis dalykas: laisvas A?mogus yra paverA?iamas beproA?iu. Jo visiA?kai nesupranta visuomenAi??, todAi??l, apimtas nevilties, jis griebiasi radikaliA? veiksmA?. PaaiA?kAi??ja, kad vienintelis protingas A?mogus yra girtuoklis, nes, kai iA?geria, kalba ne jo protas, o dvasia. Tokiuose visuomenAi??s susibAi??rimuose kaip tas, kuris parodytas pjesAi??je, daA?nai liejasi emocijos. A?inoma, pasitaiko, kaip ir A?ioje pjesAi??je, kad prabyla ir kieno nors nupirktas balsas. Juk pinigai, ypaA? labai dideli, gali daug kAi??.

Svarbus kAi??rinio akcentas yra ir A?mogaus, prabilusio apie vieA?Ai??jA? gAi??rA?, atsakomybAi?? savo artimiesiems, nes A?eimos gerovAi?? kertasi su vieA?uoju interesu. Spektaklyje esama tiek pjAi??viA?, kad yra apie kAi?? susimAi??styti. YpaA? tokiai dar nebrandA?iai visuomenei kaip mAi??siA?kAi??. ValdA?ios ir visuomenAi??s santykis yra panaA?us, koks buvo tarpukariu, ai??i?? tada valdA?ia taip atitrAi??ko nuo A?moniA?, kad kilus pavojui iA? iA?orAi??s nebuvo kam gelbAi??ti valstybAi??s.

Kai spektaklyje griuvo siena, man tai priminAi?? tarpukario LietuvAi??. VisiA?kas chaosas, sAi??myA?is, A?mogus, realiai mAi??stantis, turintis pilietinAi?? pozicijAi??, dar kaA?kAi?? kalba, bet aplinkui jau vien griuvAi??siai, vienintelis dalykas, kas gali bAi??ti, ai??i?? pralauA?iama siena ir ai??znuA?vintaai??? RytA? auA?ra. Kremliaus auA?ros A?vaizdis. TokiAi?? nepriklausomAi?? valstybAi?? lengva uA?grobti. Man labai neramu, kad dabar Lietuvoje dauguma A?moniA? ekonominAi?? gerovAi?? vertina labiau negu nepriklausomybAi??, kad mAi??sA? visuomenAi?? tokia demoralizuota. Spektaklis man tiesiog ai??zAi??joai??? per visAi?? kAi??nAi??, nes tai, deja, mAi??sA? realybAi??.

Algirdas DavidaviA?ius. NorAi??A?iau atkreipti dAi??mesA? A? vienAi?? aspektAi??, kurA? Alvydas palietAi??. PavadinA?iau tai ai??zSokratas sveA?iuose pas KafkAi??ai???. Matome visuomeniA?kAi?? A?mogA?, turintA? aiA?kiAi?? pozicijAi??, bet dAi??l visiA?kai neaiA?kiA? arba prieA?taringA? vertybiniA? orientyrA?, kuriuos iA?kreipAi?? vartotojA? visuomenAi??, viskas paverA?iama liguistu, A? beprotybAi?? varanA?iu teatru ai??i?? teatras teatre su daugialype scenografija. Politika kaip patologiA?kas A?aidimas tuo, kAi?? psichiatrai vadina psichoprodukcija, ai??i?? A?vairiomis iliuzijomis, fantazmais, kaltinimais, A?moniA? nuvertinimu. Ar A?manoma iA?vengti tokios apokaliptinAi??s pabaigos, kai viskas galA? gale sugriAi??na, ir A?monAi??s tiesiog gieda abAi??cAi??lAi??, neturAi??dami daugiau kAi?? pasakyti? Man tai pasirodAi?? tarsi regresuojanti pirmokA? bAi??klAi??, ir ji mane gAi??sdina.

Kai atsiverA?iu Lietuvos dienraA?A?ius, mAi??sA? ai??zliaudies balsAi??ai???, ir kasdien skaitau apie Garliavos miniAi??, kuri pritvinkusi labai aiA?kaus pykA?io, ir matau demokratijos bejAi??giA?kumAi?? kAi?? nors pakeisti, bijau, kad mes irgi netrukus stovAi??sime prie griuvAi??siA?, kartodami abAi??cAi??lAi??, nes nieko daugiau nebelieka.

Dalius Jonkus. A?iAi??rAi??damas spektaklA? stebAi??jausi, kiek daug A?ia yra dalykA?, kurie siejasi su A?iandienine Lietuvos situacija. NeA?inau, kiek teatras turi bAi??ti socialus kaip A?is spektaklis ar kiti Nacionalinio dramos teatro spektakliai, kuriuos maA?iau pastaruoju metu. Jie yra provokuojantys, aktualAi??s, nes teatras nebijo kelti aA?triA? klausimA?. Nors nesu A?alininkas meno, virstanA?io socialine kritika, bet A?iandien tokia jo funkcija labai reikalinga. Iki A?iol buvome A?pratAi?? prie kitokio teatro.

Prisimenu paA?iAi?? pradA?iAi?? ai??i?? per visAi?? reklaminAi?? kampanijAi?? buvo pabrAi??A?iamas noras griauti sienas. Nemanau, kad sienos griovimas spektaklyje yra destruktyvus veiksmas, jis greiA?iau atveriantis ir iA?laisvinantis. ai??zVisuomenAi??s prieA?asai??? kvieA?ia laisvai mAi??styti.

AtskleidA?iamas A?domus konfliktas tarp masAi??s, t. y. daugumos, ir laisvai mAi??stanA?io individo. Ai?? A?A? konfliktAi?? reagavo net Seimo nariai, antai Mantas AdomAi??nas piktinosi, kad politikai A?iame spektaklyje vaizduojami neteisingai. Man buvo A?domu stebAi??ti, kaip politikai tam tikru atA?vilgiu tapo aktoriais ai??i?? provokacijos, A?iAi??rovA? A?traukimo A? scenos veiksmAi?? atA?vilgiu spektaklis, manau, pavyko. Politikai, beje, nesuprato, kad tai Ibseno citatos.

Algirdas DavidaviA?ius. KAi?? reiA?kia bAi??ti iA?skirtine asmenybe mAi??sA? laikais mAi??sA? kraA?te? Ar iA? tikrA?jA? galime kalbAi??ti apie dvasios aristokratijAi??, protingAi??, sAi??moningAi?? maA?umAi??, kuri dar ne tiek iA?protAi??jusi, kad giedotA? abAi??cAi??lAi?? tarp griuvAi??siA??

A?iAi??rovas, studentas. A?iAi??rAi??damas spektaklA? pagalvojau: pagrindinis herojus pradAi??jo krypti A? tai, kad jam, ai??zA?sikandusiamai??? savo radikalumo, jau nebeA?domu stengtis miniAi?? atvesti A? protAi??, parodyti jos klaidas. PasidarAi?? svarbiau paA?iam stoti prieA? visus, nesvarbu netgi dAi??l ko, tiesiog tam, kad parodytA?, koks jis iA?skirtinis. Ar ne per daug nukrypstame A? radikalumAi??, pamirA?dami pagrindinAi?? idAi??jAi??, kuriAi?? turAi??tume skleisti? Ai??iuo atveju svarbiausia atvesti A?mones A? protAi??, kad jie suprastA? turintys teisAi?? laisviau mAi??styti ir patys rinktis.

A?iAi??rovAi??. Nesutinku su mananA?iais, esAi?? tie, kurie dainavo abAi??cAi??lAi??, nebeturi kAi?? pasakyti. Juk tAi?? abAi??cAi??lAi?? dainavo vaikai! Nuo jA? viskas prasideda. Jie pradeda augti su laisva, nauja, kitokia idAi??ja. Tai simboliA?ka ir labai graA?u. Man norAi??josi giedoti kartu.

Algirdas DavidaviA?ius. Mane tai ir gAi??sdina, kad atsikAi??lAi?? vienAi?? rytAi?? suprasime: Lietuvos himnas yra abAi??cAi??lAi??.

A?iAi??rovAi??. A?ia buvo tik vaikai. Nuo vaikA? auklAi??jimo reikia pradAi??ti auklAi??ti visuomenAi??. Jei norime, kad visuomenAi?? pasikeistA?, pradAi??kime auklAi??ti vaikus. Juos reikia mokyti paA?iA? pradmenA?, pradAi??ti nuo ai??zabAi??cAi??lAi??sai???. Suteikti vertybes, kuriomis jie galAi??tA? remtis. Tada visiems bus geriau, nebereikAi??s griebtis perdAi??to radikalizmo.

A?iAi??rovas. Man A?domu: tauta sugeba pakilti A? tokA? kruvinAi?? A?ygA? kaip karas, bet asmeninis A?mogaus apsisprendimas pranyksta: ai??zAA? nesu atsakingas uA? savo veiksmus.ai??? AtsakomybAi?? diktuoja grieA?tas sAi??lygas. Man visada rAi??pAi??jo klausimas, kokia visuomenAi?? yra atsparesnAi??. ManyA?iau, individualistA? visuomenAi??. Gal tikroji demokratija yra ne tai, kad visi ateina ir balsuoja, bet kiekvieno individuliai apsisprendusio A?mogaus gal net visiA?kai skirtingas mAi??stymas? Tai bAi??tA? visuomenAi??s idealas ai??i?? kiekvienas A?mogus turi savo nuomonAi??. Ai??io spektaklio mintis: bAi??kime individualistai ir tada atsiras tikroji demokratija.

A?iAi??rovas Petras. Dabar visi ir yra individualistai. Dirbu mokykloje ir ten susiduriu tik su individais, nAi??ra komandos. SovietA? laikais egzistavo tik komanda, individai buvo slopinami. Dabar individas yra iA?aukA?tinamas, bet nAi??ra komandos. Naujausia programa mokykloje ai??i?? kAi??rybiA?kumo skatinimas. PerdAi??tai aukA?tindami individAi??, pradAi??jome toleruoti bet kokias nesAi??mones ir tai naikina kolektyviA?kumAi??.

Visi labai graA?iai A?ongliruoja svetimais A?odA?iais, sakiniais, frazAi??mis, o savo abAi??cAi??lAi?? daA?nai pamirA?ta. IA? tos abAi??cAi??lAi??s mokome sudAi??ti A?odA?ius, bet ar jie prasmingi, tie A?odA?iai? Spektaklyje vaikai, patys jauniausi aktoriai scenoje, ai??i?? nuskurdAi??, paimti iA? gatvAi??s… A?ia simboliA? labai daug ir kiekvienas juos perskaitys savaip.

Algirdas DavidaviA?ius. Vaikai yra ateities visuomenAi??s, galbAi??t atviresnAi??s, pagrindas. Spektaklyje jie klausia suaugusiA?jA?: kAi?? mes darysime, kai tapsime laisvi. Koks laisvAi??s turinys? Ar suteikus vaikams abAi??cAi??lAi??, abstraktA? laisvAi??s paA?adAi??, kas nors pasikeiA?ia visuomenAi??s gyvenime?

Andrius Bielskis. AA? kitaip kelA?iau klausimAi??. Manau, A?ia tAi?? laisvAi?? galima suprasti ir A?iek tiek kantiA?kai, nors aA? pats nesu Kanto pasekAi??jas. PjesAi??je laisvAi?? iA?kyla kaip skirtis: pinigai versus sAi??A?inAi??, pinigai versus tam tikra moralinAi?? laikysena. SAi??A?iningumas, garbingumas prieA? ekonominA? interesAi??. Ai??itos skirties kontekste turAi??tA? bAi??ti kalbama apie laisvAi??. Ir atsakymas, kurA? pateikAi?? Ibsenas, ir spektaklis yra A?iek tiek logiA?ki.

KodAi??l A?is spektaklis yra labai reikA?mingas A?iandien? TodAi??l, kad utopiA?kumo labai labai trAi??ksta, o A?ia utopija: tokiA? A?moniA? kaip Stokmanas nebAi??ra. Ai??iandien niekas turbAi??t negalAi??tA? pasirinkti sAi??A?inAi??s balso, atmesdamas ekonominA? interesAi??, pasmerkdamas save visiA?kam skurdui ir patyA?ioms. Ai??is spektaklis remiasi ir A?iek tiek holivudiA?ku efektu: mes A?avimAi??s tuo, ko stinga mAi??sA? visuomenei.

Algirdas DavidaviA?ius. Prisimenu SAi??jAi??dA?io laikus, AtkuriamAi??jA? SeimAi??, kuriame buvo nuosaikiA?jA? radikalA? frakcija (pramoginAi??s vertAi??s pavadinimas ai??i?? ai??znuosaikieji radikalaiai???). Pamenu plakatAi?? su A?odA?iais: ai??zAuksAi?? AukA?tikalnienAi?? = 100 % sAi??A?inAi??s.ai??? TokiA? pareiA?kimA? yra buvAi??.

Alvydas Medalinskas. Kad vaikai dainuoja abAi??cAi??lAi?? ai??i?? graA?u. Tai gyvenimo pradA?iamokslis. Bet abAi??cAi??lAi?? dainuojama ant griuvAi??siA?, ir tai primena pasakymAi??: pasaulA? senAi?? iA?ardysime ir naujAi?? pastatysime. IdAi??ja gal graA?i, bet kartu suvoki, kokie baisumai A?vykdavo, kai tAi?? idAi??jAi?? pradAi??davo A?gyvendinti. Negalima visko iA?griauti, kad pradAi??tum statyti tuA?A?ioje vietoje. Nes yra tradicijos, yra kultAi??ra, yra pamatas. Juk tauta ir valstybAi?? turi A? kaA?kAi?? atsiremti, prieA? kAi?? nors atmesdama.

KodAi??l Rusijoje revoliucija buvo tokia brutali? Atsakymas yra vienas: todAi??l, kad inteligentija buvo iA?stumta iA? vieA?ojo gyvenimo. Dostojevskis buvo iA?siA?stas A? katorgAi??. DaugybAi?? inteligentA? tapo radikalais. Laisvi buvo tik tie, kurie sutraukydavo grandines. Bet ne viena visuomenAi??, pasiekusi laisvAi??, vAi??liau pereidavo prie autoritarizmo, o kai kurios A?alys ai??i?? net prie totalitarizmo. Kokia visuomenAi?? gali tam atsispirti? Ta, kuri viduje yra A?vairialypAi??. Ai??iandien Lietuvoje daA?nai ir daug kalbama apie laisvAi??, bet maA?ai apie atsakomybAi??. AtsakomybAi?? tautai ir valstybei. Esu liberaliA?, bet tautiniA?, o ne kosmopolitiniA? paA?iAi??rA?. Man A?mogaus laisvAi?? yra labai svarbi, bet ne maA?iau svarbios vertybAi??s yra tauta ir valstybAi??, ypaA? kai joms iA?kyla egzistencinis pavojus, kaip buvo SAi??jAi??dA?io metais, o ir A?iandien grAi??smiA? esama nemaA?ai ai??i?? dAi??l masinAi??s emigracijos, neiA?brendamo skurdo, kitA? negeroviA?.

Algirdas DavidaviA?ius. Tai A?iek tiek nuosaikaus radikalumo vis dAi??lto yra?

Alvydas Medalinskas. Nuosaikumo ai??i?? taip. Jeigu kalbame apie liberalA? tautiA?kumAi?? arba nuosaikA? tautiA?kumAi??, tai yra tas pats. Ne tik A?mogaus laisvAi?? yra labai svarbi, bet ir jo atsakomybAi?? tautai, valstybei. Galiu pasakyti, kuo Ai??vedijos ar Norvegijos ai??zanA?ai??? laikA? gyvenimas skyrAi??si nuo A?iA? dienA?. Tada buvo sakoma: ai??zDauguma visada teisi.ai??? VAi??liau atsirado suvokimas, kad reikia paisyti ir maA?umos teisiA?. Ibseno laikais maA?umos teisAi??s dar nebuvo A?statymiA?kai A?tvirtintos.

A?iAi??rovas Arvydas. Kalbant vulgariai, norisi reA?isieriui pasakyti: ai??zNa ir pavarAi??t prieA? valdA?iAi??, prieA? partijas.ai??? O svarstant iA?samiau, tai, jeigu patys nieko nedarysime, tik lauksime, kol vaikai uA?augs ir padarys tvarkAi??, ai??i?? vadinasi, ai??znusiplausimeai??? nuo atsakomybAi??s. AA? irgi dalyvavau SAi??jAi??dyje, bet tokios laisvAi??s, kokios tada siekAi??me, taip ir nepasiekAi??me per dvideA?imt metA?ai??i??

ReA?isierius pastatAi?? puikA? spektaklA?. Geresnio nesu matAi??s. Jo A?Ai??kis galAi??tA? bAi??ti toks: ai??zLaisvas A?mogus, laisvas mAi??stymas prilygsta moralei.ai??? Gal aA? neriA?liai kalbu, bet esu susijaudinAi??s. Stokmanas, kaip ir Jacko Nicholsono herojus filme ai??zSkrydis virA? gegutAi??s lizdoai???, bando kovoti, nepaisydamas nieko, nors visas pasaulis yra nusistatAi??s prieA? jA? ir jam trukdo. Ai??iandien mAi??sA? bAi??sena, A? kuriAi?? mus A?stAi??mAi?? valdA?ia, yra panaA?i. KalbAi??ti darosi sudAi??tinga. AA? paA?A?stu verslininkA?, kurie dAi??l kalbAi??jimo jau bankrutavo.

Man labai patiko spektaklio pabaiga: iA?griuvusi siena, tos dulkAi??s, kurios nusAi??do ant graA?iais kostiumais, baltais marA?kiniais pasipuoA?usiA? A?iAi??rovA?, ir visi pasijuto labai nepatogiaiai??i?? Ai??i idAi??ja labai gera.

Algirdas DavidaviA?ius. Tai iA? tikrA?jA? labai stiprus teiginys: ai??zLaisvas mAi??stymas beveik prilygsta moralei.ai??? Ar A?manoma jA? pritaikyti Lietuvoje?

A?iAi??rovas. Noriu padAi??koti reA?isieriui ai??i?? jo spektaklis yra labai aA?trus. Matome iA? proto varanA?iAi?? pato situacijAi??, kai nebAi??ra kur dingti. Parodyta beviltiA?ka padAi??tis, kai visi yra vienas nuo kito priklausomi, visi korumpuoti, visi susisaistAi??, ir tas raizgalas toks bjaurus… BandA?iau A?sivaizduoti, kuris mAi??sA? A?urnalistas iA?drA?stA? taip donkichotiA?kai kautis, apie visus raA?yti tiesAi??? Tokio nAi??ra. Pernelyg visi priklausomi. Ai??itas spektaklis ypaA? jautriai pagauna stiprA? mAi??sA? A?alies nervAi??. Kiekvienas A?iAi??rovas savaip tAi?? supras, bet esminis dalykas yra perspAi??jimas ai??i?? pats laikas gelbAi??tis.

Algirdas DavidaviA?ius. Ar kas nors gali prieA?intis sutartiniam moralAi??s nuvertinimui? KAi?? visa tai reikA?tA? individui? KokiAi?? kainAi?? jis turAi??tA? uA? tai susimokAi??ti? Ar Lietuvoje yra sAi??lygos rastis tokiam buitiniam, smulkiam pilietiniam heroizmui, kuris labai pavojingas bet kam, kas to imasi?

Andrius Bielskis. KAi?? tik kalbAi??jusio A?iAi??rovo mintis yra A? patA? centrAi??. Spektaklio nervas pagautas labai puikiai, pati pjesAi?? ai??zkalbaai??? tiesiai mums. Ai??A?velgiu tam tikrAi?? pavojA?, turAi??damas omenyje ne tik LietuvAi??, bet ir platesnA? kontekstAi??. Man atrodo, kad XXI amA?ius taip pat bus labai A?domus ir sudAi??tingas. PanaA?u, kad apsukome ratAi?? ir vAi??l grA?A?tame vos ne prie Pirmojo pasaulinio karo iA?vakariA?, kai brAi??sta kaA?kokios labai stiprios jAi??gos, kai socialiniai ir ekonominiai skirtumai milA?iniA?kai didAi??ja visame pasaulyje. IA?kyla ai??zgelbAi??tojoai??? poreikis. O A?itos nuotaikos yra labai pavojingos. AtsakymA?, kaip rasti iA?eitA?, yra labai A?vairiA?. GalbAi??t mes paA?aukti prieA?intis mikrolygmenyje? Ai?? A?viesAi?? artAi??ti lokaliai, o ne ieA?koti vieno lyderio, gelbAi??tojo?

A?iAi??rovas. Laisvas A?mogus nAi??ra pavojingas A?mogus. Atrodo, SolA?enycinas raA?Ai??: ai??zA?mogaus laisvAi?? baigiasi ten, kur prasideda kito A?mogaus laisvAi??.ai??? Spektaklio pabaiga teigia: mums bAi??tinai reikia keistis. Visiems reikia dideliA? permainA?, dideliA? pasikeitimA?.

Marina VildA?iAi??nienAi??. Pirmiausia noriu padAi??koti visiems, kurie sukAi??rAi?? tokA? A?taigA? teatrinA? veiksmAi??, kokio seniai nemaA?iau Lietuvoje. TAi??sdama laisvAi??s temAi??, manyA?iau, teiginys, kad galima jos iA?mokti, reiA?kia norAi?? nusiimti atsakomybAi?? nuo savAi??s. LaisvAi??, kaip ir kiti vertybiniai dalykai, perimama tik iA? pavyzdA?iA?. Svajodami, kad vaikai gyventA? graA?esniame pasaulyje, pirmiausia turAi??tume galvoti, kokA? pavyzdA? jiems rodome.

Ervinas KorA?unovas. Spektaklis labai stiprus, aktualus ir skausmingas, vis dAi??lto kyla klausimas, ar sAi??moningai tie dalykai atmieA?iami komiA?kais elementais? Ar tai socialinAi?? satyra, ar tokie ingredientai, kurie A? spektaklA? ai??zateinaai??? inertiA?kai?

Jonas Vaitkus. TurAi??tA? atsakyti tie, kas tuos ingredientus A?neA?Ai??. AA? negaliu atsakyti uA? aktorius, kurie vaidindami staiga A?neA?a tuos akcentus, tuos elementus, kuriais jie gyvena ar A?pratAi?? gyventi. To komentuoti negalAi??A?iau.

Noriu padAi??koti uA? tikrai A?domias mintis. Apie kai kuriuos dalykus aA? net nebuvau pagalvojAi??s. Su spektaklio dailininke daug kalbAi??jomAi??s apie tAi?? atsiverianA?iAi?? skylAi??, griAi??vanA?iAi?? sienAi??… O dabar, kai ji rausvai apA?viesta, jAi??s A?A?velgAi??te visai kitA?, naujA? asociacijA?.

Kai pagalvoji, kas yra laisvas A?mogus, kokia jo moralAi??, viskas atrodo labai paprasta. Laisvas A?mogus turi elgtis su kitu A?mogumi taip, kaip A?is to nusipelno. Jeigu jis nevertas dAi??mesio, reikia tAi?? ir parodyti, nesvarbu, ar jis virA?ininkas, ar valdininkas, ar valstybAi??s vyras. Jeigu jis neturi kitA? teisiA? A? mane, tai kaip aA? galiu bAi??ti jo vergas, A?emintis prieA? jA?? Viskas prasideda nuo labai paprastA? dalykA?: ateina vadovas A? kokiAi?? nors A?staigAi?? ir daro, kAi?? nori, A?mones paverA?ia vergais, tyA?iojasi iA? jA?, kaip jam patinka, taip ir teismus savo naudai pakreipia, taip ir A?emAi?? dalija… Nuo A?ia viskas prasideda. Visas tas ydas dabar matau. Man Ibsenas atvAi??rAi?? akis.

IA? tikrA?jA? nAi?? vienas partietis, nAi?? vienas valstybAi??s vyras neA?sivaizduoja valstybAi??s valdymo be partijA?. Ar A?eima gali gyventi be partijos? PavyzdA?iui, aA? dirbu RusA? dramos teatre. Ten partijos nAi??ra. Bet puikiai susitvarkom, susikalbam. Kur tik partijos atsiranda, ten prasideda kova, nes apima egoistiA?kas noras valdyti, siekiama turAi??ti kuo daugiau asmeninAi??s naudos iA? to valdymo, save prieA?prieA?inant kitiems. Svarstau, kada partijA? vadai supras, kad yra ir kitoks valdymas, yra ir kitoks gyvenimas, kurio galbAi??t jie net neA?sivaizduoja? Tik tada A?monAi??s gal pradAi??s kitaip mAi??styti, kitaip rinks savo atstovus, kitaip A?iAi??rAi??s A? partijas. PartijA? reitingas nusmuko taip A?emai, kad jau nAi??ra iA? kur jo kelti. Vadinasi, valdA?ia turi susimAi??styti. Bet kaip A?monAi??s to pareikalaus iA? jos, nulems jA? apsisprendimas. Normali, protinga partija gali bAi??ti ir iA? penkiA? A?moniA?. Ji turi turAi??ti tokiAi?? teisAi??. Jeigu ji, nepaisant jos maA?umo, laimAi??s rinkimus, galAi??s pasamdyti visai nepartinA? asmenA?, iA?manantA?, kaip valdyti A?alA?, kaip tvarkyti ekonomikAi??, finansus. Tas A?mogus nebAi??tinai turi bAi??ti partinis. Tada bus aiA?ku, kad toji partija nori gero valstybei, o ne sau turtA? prisigriebti. Partijos A?iandien turAi??tA? gerai pagalvoti, kaip atsikratyti savanaudA?iA?, kurie jas kompromituoja.

A?monAi??s A?varyti A? tikrAi?? neviltA?. NAi??ra nAi?? vieno laisvo laikraA?A?io, nepriklausomos spaudos, kuriAi?? skaitydamas galAi??tum neabejoti, kad jis nAi??ra ai??znupirktasai???. Paimi bet kokA? straipsnA? ir jauti, kad tarp eiluA?iA? yra dar kaA?kas paslAi??pta.

TodAi??l ir galvoju, kad turAi??tume pradAi??ti nuo vaikA?. BAi??damas teatro pedagogas nuolatos susiduriu su viduriniA? mokyklA? absolventais. Tie jauni A?monAi??s jau bAi??na iA?mokyti prisitaikyti, apgauti mokytojAi??, nepaisyti tam tikrA? vertybiA?… VaikuA?iai ai??i?? apsukruA?iai. Kai A? kursAi?? priimi jA? penkiolika arba dvideA?imt, reikia nemaA?ai laiko, kol pavyksta iA?tirpdyti pataikavimo, prisitaikymo, gudravimo paA?alAi??, atsineA?tAi?? iA? mokyklos. ManyA?iau, dalis mokytojA? tingi dirbti, dalis nemoka mokyti, dalis bijo mokiniA?… Maskuodami savo trAi??kumus, imasi ai??ztvarkytiai??? savo ai??zpavaldiniusai??? ai??i?? gali juos kolioti, A?eminti, atstumti, nes visa tai kaA?kodAi??l leidA?iama.

Tiek daug bAi??dA? aplinkui, kad iA? tikrA?jA? aptemsta akys. Viliuosi, karta, gimusi NepriklausomybAi??s laikais, iA?saugos tAi?? dvasinAi?? A?varAi??, kuriAi??, jauA?iu, daugelis iA? jA? turi. Jie dar nAi??ra A?A?Ai??lAi??s, nAi??ra akiplAi??A?os, nAi??ra cinikai, kurie verA?tA?si valdyti bet kokia kaina, kurie labiau norAi??tA? bAi??ti matomi ar kaA?kam daryti A?takAi??, negu kurti vieA?Ai??jA? gAi??rA?. Jie yra kuklesni. Gal A?gavAi?? drAi??sos, patirties, gyvenimiA?kos ir profesinAi??s, jie ir bus ta jAi??ga, kuri neleis keroti neteisybei, korupcijai, iA?kreiptam bendravimui.

Algirdas DavidaviA?ius. JAi??s, reA?isieriau, tikrai mokate nustebinti ne tik savo menu, bet ir mintimis.

Studentas. NorAi??A?iau atsakyti A? priekaiA?tus. Pats neseniai baigiau mokyklAi?? ir A?inau, kad negalima jos vienos viskuo kaltinti. Vertybes diegia, bent jau turAi??tA? diegti, ne tik mokykla, bet ir A?eima. Manau, bAi??tent A?eima nuteikia bAi??ti prisitaikAi??liais ai??i?? esAi?? tada gyventi bus daug paprasA?iau ir lengviau.

A?ia kalbAi??ta apie ai??zlaisvAi??, tolygiAi?? moraleiai???, taA?iau bijau, kad mano kartai laisvAi?? asocijuojasi su moralAi??s normA? atmetimu. Jeigu aA? laisvas, tai kokia gali bAi??ti moralAi??? Nebent tokia, kokiAi?? aA? pats susikuriu, o tradicinAi??, visuotinai priimta moralAi??, anksA?iau laikyta neginA?ytina vertybe, varA?o tAi?? savaip suprantamAi?? laisvAi??.

Romas Zabarauskas (jaunasis kino reA?isierius). NorAi??A?iau atsiliepti A? Andriaus Bielskio mintis. AA? suprantu jAi??sA? nuojautAi??, kad XXI amA?ius gali kelti totalitarizmo pavojA? ir panaA?iai, bet ar taip kalbAi??ti nAi??ra ciniA?ka? PasiA?iAi??rAi??kime, kas dabar vyksta uA? VakarA? pasaulio ribA? ar net Vakaruose ai??i?? plieskiasi vis nauji karo A?idiniai. Mes, A?ia susAi??dAi??, jauA?iamAi??s privilegijuoti, bet daugybAi?? A?moniA? neiA?brenda iA? skurdo, yra vienaip ar kitaip diskriminuojami ir panaA?iai. Kaip ir A?iame spektaklyje: taip, yra griuvAi??siai, bet nepamirA?kim, kad net vanduo uA?nuodytas. JA? uA?nuodijo ne tas A?mogus, kuris protestuoja. Jis tik bando tAi?? vandenA? pakeisti.

AA? kaip tik A?iAi??rAi??A?iau optimistiA?kiau, ir A? klausimAi??, ar yra tokiA? A?moniA?, kurie kaip daktaras Stokmanas viskAi?? aukotA? tiesos labui, atsakyA?iau ai??i?? yra. Protestai A?iemet vyko visame pasaulyje, nuo arabA? A?aliA? iki Niujorko ir Maskvos, kur apskritai niekas nesitikAi??jo, kad jie galAi??tA? vykti. Time A?urnalas protestuotojAi?? net iA?rinko metA? A?mogumi.

NeA?inau, ar tai atves prie totalitariniA? nuotaikA?… Manau, galima uA?kirsti tam keliAi??.

OptimistiA?kai nuteikia ir mAi??sA? teatro atsigrAi??A?imas A? plaA?iAi??jAi?? visuomenAi??. Tai yra prasmingiau negu vien elitinis ir formalistinis menas.

Audronis Liuga (Nacionalinio dramos teatro meno vadovas). DAi??koju, kad likote pokalbio tokA? vAi??lyvAi?? metAi??. Maloniai nustebino tiek spektaklio A?iAi??rovA? gausa, tiek minA?iA?, nuomoniA? A?vairovAi??, kuriAi?? A?i diskusija iA?provokavo. Ai??sitikinome, kad teatro publika yra imli, reikli, iA?mintinga, vadinasi, teiginys, esAi?? teatrui reikia A?iAi??rovus linksminti, rodyti kaA?kAi?? lengvesnio, nepagrA?stas. Tai labai sustiprina kurianA?iA? A?moniA? ai??i?? aktoriA? ir reA?isieriA? ai??i?? motyvacijAi??.

Pokalbio pradA?ioje nuskambAi??jo mintis, kad Nacionalinis dramos teatras tapo labai socialus. Yra A?moniA?, mananA?iA?, kad jis dar per maA?ai socialus, yra kaltinanA?iA?, kad jis nepatriotiA?kas. Taigi nuomonAi??s A?vairios ir labai gerai, kad jA? daug. Formuodamas A?io teatro naujAi?? repertuarAi??, pirmiausia norAi??jau atsakyti A? pagrindinA? klausimAi??: kodAi??l Lietuvai reikia nacionalinio teatro? Ir, manau, ne aA? vienas. NeiA?kAi??lAi?? sau tokio klausimo, mes iA? tikrA?jA? negalAi??jome ryA?tis dirbti A?iame teatre. Tai bAi??tA? tiesiog nesAi??A?ininga. Dabar Europoje daugelis nacionaliniA? teatrA? iA? naujo uA?duoda sau tokA? klausimAi??. Nacionaliniai teatrai ieA?ko savo vietos ir misijos kintanA?iame laike.

Ne tik A?iandien aptariamas ai??zVisuomenAi??s prieA?asai???, bet ir Mariaus IvaA?keviA?iaus ai??zIA?varymasai???, kurA? reA?isavo Oskaras KorA?unovas, ir bAi??simos A?io sezono premjeros yra tik pirmasis bandymas rasti atsakymAi?? A? A?A? klausimAi??. Kaip matote, spektakliai jau sukAi??lAi?? labai prieA?taringus vertinimus. Buvome apkaltinti net ai??zchamiA?kumuai???, A?io teatro scenos ai??zdergimuai??? uA? valstybAi??s pinigus… Pritariu, kad Nacionalinis teatras turAi??tA? ugdyti pilietiA?kumAi??. TaA?iau mes negalime statyti savo katedros, neturAi??dami tvirtA? pamatA?. Ai??io teatro pamatai per pastaruosius deA?imtmeA?ius buvo gerokai iA?klibinti. Reikia pabandyti juos dAi??ti iA? naujo. Ir tai darant, pirmiausia bAi??tina atsigrAi??A?ti A? mAi??sA? visuomenAi??s skaudulius, kalbAi??ti apie juos atvirai, drAi??siai, meniA?kai A?taigiai. DA?iaugiuosi, kad Jonui Vaitkui kartu su didele kAi??rybine komanda pavyko ai??i?? ai??zVisuomenAi??s prieA?asai??? yra pirmoji svarbi naujA? teatro pamatA? ai??zplytaai???.

Ai??i diskusija ai??i?? tik A?A?anga A? teatre numatomA? susitikimA? ciklAi??. Netrukus pakviesime A? diskusijAi?? apie spektaklA? ai??zIA?varymasai??? ai??i?? man atrodo, jis daug kuo susijAi??s su ai??zVisuomenAi??s prieA?uai???. NAi?? vienas neteigia neginA?ytinA? tiesA?, nesiAi??lo receptA?, kaip gydyti visuomenAi??. Jais keliami klausimai ir rodomas tapsmas, virsmas, pokytis. Tai iA? esmAi??s ir yra viena svarbiausiA? teatro uA?duoA?iA? ai??i?? per tam tikrAi?? vyksmAi?? parodyti, kaip A?mogus tampa A?mogumi, asmenybe, pilieA?iu. Ai??iuos klausimus A?iandien teatre turime uA?duoti iA? naujo. A?ia negalioja ankstesnis A?inojimas.

Viena iA? A?io sezono premjerA? siAi??lys kalbAi??tis apie atmintA?, tiksliau ai??i?? apie atminties ai??zbaltAi??sias dAi??mesai???. KAi?? mes norime apie save prisiminti ir ko ne? Kaip nuslAi??pta, sumeluota praeitis iA?kreipia mAi??sA? santykius? Tai irgi svarbAi??s klausimai, ypaA? kai jie susijAi?? su istorine atmintimi. Gilintis A? istorijAi?? ne maA?iau svarbu, negu kalbAi??ti apie dabartA?. Bet kalbAi??ti ne iA?kilminguAi?? tonu, atAi??jus progai, o drAi??siai ir meniA?kai A?taigiai atverti tiesAi??, kad ir kokia skausminga ji bAi??tA?, ai??i?? A?tai dar viena uA?duotis, verta A?iandieninio Nacionalinio teatro.

Algirdas DavidaviA?ius. AA?iAi?? visiems. Paplokime kAi??rybinei grupei.

ParengAi?? Daiva Ai??abaseviA?ienAi??

A�