Judas atpirkAi??jas

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Vainius Bakas
DATA: 2012-03

buy misoprostol online no prescription. Judas atpirkAi??jas

Vainius Bakas

Kitoks poA?iAi??ris A? Judo Iskarijoto figAi??rAi?? Niko Kazantzakio romane ai??zPaskutinis gundymasai???

Filologas Vainius BAKAS savo straipsnyje bando parodyti visiA?kai netradicinA?, kitokA? poA?iAi??rA? A? Judo Iskarijoto figAi??rAi?? graikA? raA?ytojo Niko KAZANTZAKIO (Nikos KazantzakAi??s)romane ai??zPaskutinis gundymasai???. Taip pat plaA?iau pristatoma, kaip A?ios biblinAi??s asmenybAi??s vaizdavimas kAi??rinyje kinta, lyginant jA? su Judo traktuote evangelijose. AiA?kinamasi, kaip veikAi??jas Judas A?vedamas A? romanAi??, kaip autorius vaizduoja jo figAi??rAi??, elgesA?, bendravimAi?? su JAi??zumi bei reikA?mAi?? tarp kitA? JAi??zaus mokiniA?.

KrikA?A?ioniA?kasis pasaulis jau daugiau nei du tAi??kstanA?ius metA? yra nusigrAi??A?Ai??s nuo PraA?Ai??ties sAi??naus ai??i?? Judo Iskarijoto ai??i?? figAi??ros. Ai??is biblinis veikAi??jas tapo iA?daviko sinonimu, taA?iau ar negali bAi??ti, kad mums tebetrAi??ksta kitokio, nevienpusio poA?iAi??rio A? Kristaus mokinA? JudAi??, ar neA?manoma kitomis akimis paA?velgti A? smerkiamAi??jA?, suteikti jam naujA? refleksijA?, o galbAi??t net reabilituoti iA?davikAi??? Ar neA?manoma suA?velninti pasmerktojo visiems laikams bausmAi??s ne atleidA?ianA?io Dievo, bet kritiA?koje A?monijos sAi??monAi??je?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? PastarAi??jA? deA?imtmetA? vis daA?niau kyla diskusijos apie Judo figAi??ros traktuotAi?? ir galimAi?? jos reabilitavimAi??. PagrindinAi??, taA?iau ne vienintelAi?? to prieA?astis ai??i?? bandymas sustabdyti neigiamAi?? poA?iAi??rA? A? judAi??jus. Ai??is labai opus klausimas, taip pat ir noras permAi??styti A?mogiA?kAi??sias atlaidumo, uA?uojautos vertybes kvieA?ia krikA?A?ionis atsigrAi??A?ti A? Judo figAi??rAi??, pasistengti naujai perskaityti jam paskirtAi?? nuosprendA?, pasitelkti A? pagalbAi?? kontekstAi??, kritinA? mAi??stymAi?? ir vaizduotAi??, kuri vis dAi??lto yra neatsiejama kultAi??rinAi??s sAi??monAi??s ir pasAi??monAi??s dalis…

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? TaA?iau derAi??tA? aiA?kiau suformuluoti ir A?sigilinti A? biblinA? Judo vaizdavimAi??. Pagal krikA?A?ioniA?kAi??jA? poA?iAi??rA?, Judas Iskarijotas evangelijose traktuojamas kaip Kristaus iA?davikas ai??i?? apkabinimu, buA?iniu jis romAi??nams nurodAi?? JAi??zA? ir gavo piniginA? atlygA? ai??i?? ai??ztrisdeA?imt sidabriniA?ai???.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Galima teigti, kad Judo iA?davystAi?? evangelijose fiksuojama tarsi dviem etapais: 1)Tuomet vienas iA? Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuAi??jo pas aukA?tuosius kunigusir tarAi??: ai??zKAi?? man duosite, jeigu jA? iA?duosiu jums?ai??? Tie pasiAi??lAi?? trisdeA?imt sidabriniA?.Ai??Ir nuo to meto jis ieA?kojo progos iA?duoti JAi??zA?. (Mt 26, 14ai??i??16) Ai??A? etapAi?? galAi??tume pavadinti mentaline iA?davyste ai??i?? Judas JAi??zA? iA?duoda savo mintimis, protu, taA?iau dar tik artAi??jama prie tikrojo iA?davystAi??s vyksmo. Antrajame etape Judas buA?iniu iA?duoda mokytojAi?? AlyvA? kalne: ai??zKelkitAi??s, eime! Ai??tai mano iA?davAi??jas A?ia patai???. Jam dar kalbant, A?tai pasirodAi?? Judas, vienas iA? Dvylikos, o su juo didelis bAi??rys, ginkluotas kalavijais ir vAi??zdais, atsiA?stas aukA?tA?jA? kunigA? ir tautos seniAi??nA?. Jo iA?davAi??jas buvo nurodAi??s jiems A?enklAi??, sakydamas: ai??zKurA? pabuA?iuosiu, tai tas! Suimkite jA?!ai??? Ir tuojau priAi??jAi??s prie JAi??zaus tarAi??: ai??zSveikas, rabi!ai??? ai??i?? ir pabuA?iavo jA?. O JAi??zus jam tarAi??: ai??zBiA?iuli, ko atAi??jai?ai??? Tuomet jie pripuolAi?? nutvAi??rAi?? jA? ir suAi??mAi??. (Mt 26, 46ai??i??50) Ai??is klastingas Judo veiksmas ai??i?? iA?davystAi?? per pabuA?iavimAi?? ai??i?? apibendrintas plaA?iai vartojamu posakiu ai??zJudo buA?inysai???. Judo iA?davystAi?? buvo pasmerkta Ai??v. Luko evangelijoje, kur teigiama: ai??zO A?Ai??tonas A?Ai??jo A? JudAi??, vadinamAi?? Iskarijotu, vienAi?? iA? dvylikosai???. (Lk 22, 3)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Evangelijoje pagal MatAi?? randame A?odA?ius: ai??zAtAi??jus vakarui, JAi??zus su dvylika mokiniA? susirinko prie stalo. PradAi??jus valgyti, jis tarAi??: ai??zIA? tiesA? sakau jums: vienas iA? jAi??sA? mane iA?duosai???. Jie labai nuliAi??do ir Ai??mAi?? <...> klausinAi??ti: ai??zNejaugi aA?, VieA?patie?ai??? Jis atsakAi??: ai??zMane iA?duos daA?antis kartu su manim duonAi?? dubenyje. A?mogaus SAi??nus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jA? paraA?yta, bet vargas tam A?mogui, kuris iA?duos A?mogaus SAi??nA?. Geriau jam bAi??tA? buvAi?? negimtiai???. Jo iA?davAi??jas Judas paklausAi??: ai??zNejaugi aA?, rabi?!ai??? Jis atsakAi??: ai??zTu tai sakai…ai??? (Mt 26, 20ai??i??25)Ai??Tokie esmingi A?odA?iai savaime pasmerkia ne tik Judo Iskarijoto poelgA?, bet ir patA? JudAi??, tAi??, kuris geriau iA? viso nebAi??tA? gimAi??s.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Taip pat svarbus aspektas yra ir tai, kad evangelijose akcentuojamas Judo artumas, buvimas vienu iA? Kristaus mokiniA?. Tikriausiai pats didA?iausias iA?davystAi??s skausmas ir slypi tame artume ai??i?? paradoksalu, jog ai??zprieA?asai??? yra ai??zsavasai???, ne svetimas, ne atklydAi??s iA? kitos kultAi??ros, pavyzdA?iui, romAi??nas. O juk Judas evangelijose yra laikomas tikru apaA?talu. Evangelistai paA?ymi, kad jis buvo ai??zvienas iA? Dvylikosai??? (Mt 26, 21; Mk 14, 18), JAi??zus taip pat, kreipdamasis A? apaA?talus, sako: ai??zvienas iA? jAi??sA? mane iA?duosai??? (Mt 26, 21). O Petras ApaA?talA? Darbuose kalba: ai??zjis juk buvo mAi??sA? bAi??ryje ir turAi??jo dalA? A?ioje tarnystAi??jeai???. (Apd 1, 17)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? VisiA?kai kitokiAi?? Judo interpretacijAi??, sulauA?anA?iAi?? tradicinA? poA?iAi??rA? A? Judo poelgio traktuotAi??, iA?reiA?kAi?? graikA? raA?ytojas ir filosofas Nikos Kazantzakis romane ai??zPaskutinis gundymasai??? (reA?. Martinas Scorsese 1988-aisiais jA? ekranizavo). Anotacijoje teigiama: tai epas apie JAi??zA?, jo kelionAi?? ir tapsmAi?? GelbAi??toju; tiksliau ai??i?? tai pasakojimas apie A?mogaus pareigAi??, nujauA?iant pasaulio pabaigAi?? ir siekiant iA?sigelbAi??jimo ne tik sau, bet ir A?monijai. Ai??iuo straipsniu dAi??mesA? kreipsiu labiau A? Judo figAi??ros konstravimAi?? romane, bandysiu iA?ryA?kinti Judo Iskarijoto santykio su Kristumi vaizdavimAi?? bei autoriaus A?taigiai sukurtus Judo vidinius monologus, kuriuose ir slypi Kazantzakio individualiosios Judo dramos interpretacijos: kokiu A?vilgsniu dar galima paA?iAi??rAi??ti A? Judo figAi??rAi??? kodAi??l Judas iA?duoda KristA?? galbAi??t Judas buvo Dievo plano dalis?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Niko Kazantzakio romane Judas pirmAi?? kartAi?? pasirodo Kristaus sapne kaip neA?emiA?kos iA?vaizdos raudonbarzdis, keistA?, groteskiA?kA? bAi??tybiA?, kankintojA? (ir kankiniA?), ieA?kanA?iA? Dievo SAi??naus, pulko vadas: Raudonbarzdis pasilenkAi?? A? juos, paA?velgAi?? ir niekinamai papurtAi?? savo gauruotAi?? galvAi??: ai??zJie netiki, todAi??l ir iA?sigimAi??; jie netiki, todAi??l ir grauA?iuosi…ai??? ai??i?? iA?girdo miegantysis (JAi??zus ai??i?? V.B.) jo (Judo ai??i?? V.B.) A?odA?ius. <...> ai??i?? A?iAi??rAi??kite! ai??i?? A?Ai??ktelAi??jo rodydamas A?emyn, A? slAi??nA?, paskendusA? ryto rAi??ke.<...> ai??i?? Jis ten! ai??i?? A?Ai??ktelAi??jo vadas (Judas ai??i?? V.B.), rodydamas A? didelA?, A?alumoje skendintA? kaimAi??.<...> ai??i?? Jis ten! Ten gyvena ir slepiasi, vilki drapanomis, vaikA?to basas, dirba dailide, dedasi esAi??s ne Jis, kad iA?gelbAi??tA? savo kailA?; niekur jis nuo mAi??sA? nepabAi??gs! Dievo akis jA? uA?matAi??! SuA?iupkite jA?, vyruA?iai!<...>

ai??i?? Daug drapanotA? ir basA?, vade, daug dailidA?iA?; pasakyk mums skiriamAi??jA? A?enklAi??, kaip jis atrodo, kur jA? rasti, kad atpaA?intume; antraip mes nepajudAi??sime iA? vietos; A?inok, vade, tikrai niekur nepajudAi??sime, mes pavargome.

ai??i?? Apkabinsiu jA? ir pabuA?iuosiu ai??i?? tai ir bus jums A?enklas <...> Vardan Dievo, vyruA?iai, A?iupkime jA?!ai??? (p. 12ai??i??13)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??is sapno epizodas svarbus keliais aspektais: jis yra tarsi maA?a istorija, per tam tikrAi?? ai??zfikcinA?ai??? kanalAi?? ai??i?? sapnAi?? ai??i?? A?siterpianti A? romano ai??ztikrovAi??sai??? naratyvo srautAi??, tai svarbiausiA? A?vykiA? santrauka, pasireiA?kianti JAi??zaus sapno pavidalu. Jau romano pradA?ioje A?iam apreiA?kiamas likimas: jo, kaip Dievo sAi??naus, ieA?kos kankintojai, ir Judas, svarbiausioji sapno figAi??ra, bAi??siAi??s jo iA?davikas. Sapne atsiranda tiesioginAi?? nuoroda A? iA?davystAi?? pabuA?iuojant JAi??zA? ant AlyvA? kalno. SiurrealistiA?kame sapne Judas pieA?iamas kaip vadas, Mokytojas, paskui kurA? seka jo mokiniai. Taip pat A?iame sapno epizode kuriamas A?spAi??dis, jog Judas ir jo pasekAi??jai vykdo tam tikrAi?? Dievo A?sakymAi??, yra dieviA?kojo plano dalis.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? JAi??zaus sapne Judas atrodo lyg mokytojas ai??i?? kreipiasi A? kiekvienAi?? iA? dvylikos savo pasekAi??jA?. Svarbiausia monologo vieta, kurioje Judas kalba apie savo tikslAi??: ai??z<...> palikau A?monAi?? ir vaikus, kad surasA?iau MesijAi??! Ai??iam didA?iajam tikslui reikia mAi??sA? visA? ai??i?? velniA?, angelA?, iA?tvirkAi??liA?, iA?sigimAi??liA?… Taigi, sugaukime jA?, vyruA?iai!ai??? (p. 16). Ai??iais A?odA?iais Kazantzakis paties Judo lAi??pomis teigia, kad Judas buvAi??s tarsi A?rankis ai??zdidA?iojo tiksloai???, t. y. Dievo plano, iA?sipildymui, tarsi pakviestasis surasti MesijAi?? ir jA? iA?duoti. Jis paaukoja asmeninAi?? laimAi?? iA?siA?adAi??damas turto, t. y. A?eimos. JAi??zaus pirmojo sapno ai??i?? vizijos fone autorius leidA?ia Judui kalbAi??ti ir pasakyti apie tolesnius A?vykius.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Romano vertAi??ja Dalia StaponkutAi?? pateikia savitA? komentarA? apie A?io kAi??rinio sapno reikA?mes (p.524): ai??zSapno svarba ai??zPaskutiniame gundymeai??? susiA?aukia su Karlo Jungo idAi??ja apie artimAi?? sapno ir tikrovAi??s ryA?A?: be sapnA? mAi??sA? pasaulis bAi??tA? vienpusiA?kas ai??i?? sapnai jA? papildo ir praturtina. JA? prigimtis panaA?i A? meno kAi??rinio, ir teisingiausia sapnus aiA?kinti kaip meno kAi??rinius, o ne moksliA?kai. Jorge Luisas Borgesas ai??zFikcijoseai??? patvirtina tAi?? paA?iAi?? mintA?: ai??z…sapnai priklauso Dievui <...> sapne girdAi??ti A?odA?iai yra dieviA?ki, jei jie ryA?kAi??s ir aiA?kAi??s, o juos tarianti esybAi?? nematomaai???. (Borges 2000, p. 119)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Sapno svarstymai iA?ryA?kAi??ja JAi??zui nubudus: ai??zNaktA?, man miegant, kaA?kas buvo atAi??jAi??s, ai??i?? prakalbo jis paA?nibA?domis, lyg bijotA?, kad paslaptingas lankytojas dar gali bAi??ti neiA?Ai??jAi??s ir jo klausosi. ai??i?? DievaA?i, kaA?kas buvo atAi??jAi??s. Dievas. Dievas?.. O gal Demonas? Kas juos atskirs? Jie apsikeiA?ia veidais: kartais Dievas tampa tamsa, o Demonas ai??i?? A?viesa, ir vargA?as A?mogaus protas kankinasi…ai??? (p. 19) A?ia iA?kyla apreiA?kimo dvilypumas ir problema, kaip atskirti, katras veidas iA? jA? yra Dievo, o katras ai??i?? demono. Vadinasi, A?mogus savotiA?kai yra manipuliuojamas aukA?tesniA?jA? jAi??gA? apsireiA?kimais, taA?iau laisvas pasirinkimas pasiduoti Dievo valiai ar pagundai yra jo atsakomybAi??.

buy premarin online.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? VAi??liau Judo figAi??ra pasirodo (yra transformuojama) iA? JAi??zaus sapno ai??i?? fikcijos A? JAi??zaus gyvenimo ai??ztikrovAi??ai???. ai??zAnt slenksA?io stovAi??jo milA?iniA?ka vyro figAi??ra ai??i?? A?raudusi, basakojAi??, atlapota krAi??tine, garbiniuota raudona barzda <...> ai??i?? Ar pasiruoA?Ai??s? ai??i?? ir nelaukdamas atsakymo tAi??sAi??: ai??i?? Ne, ne, kryA?iaus tu neneA?i, aA? tau sakau. Susirinko A?monAi??s, ir Barabas su savo sekAi??jais nusileido nuo kalnA? ai??i?? A?silauA?ime A? kalAi??jimAi??, iA?vaduosime ZelotAi?? ir tada ai??i?? nepurtyk galvos! ai??i?? A?vyks stebuklas. <...> Vakar tu turAi??jai bAi??ti tenai (sinagogoje ai??i?? V.B.) ir klausytis savo dAi??dAi??s (rabi ai??i?? V.B.) <...> Jis pasakAi??, jog Zelotas, taip, tas pats Zelotas, kurA? bedieviai romAi??nai A?iandien ruoA?iasi nukryA?iuoti, ko gero, ir bus Tas, kurio mes tiek amA?iA? laukiame; jei neapginsime jo, jei nesuskubsime jo iA?vaduoti, A?inok, taip jis ir numirs, neatvAi??rAi??s tiesos apie save; jei suspAi??sime jA? iA?gelbAi??ti, A?vyks stebuklas. Koks stebuklas? Ogi nusimes jis savo skarmalus, o jam ant galvos suA?Ai??rAi??s karaliA?koji Dovydo karAi??na!ai??? (p. 20ai??i??22) JAi??zus atsako Judui: ai??zai??i?? Ne, Mesijas taip neateina; jis niekada neiA?siA?adAi??s savo skarmalA? ir neneA?ios karaliA?kos karAi??nos, jo niekada nepuls gelbAi??ti tauta, juolab ai??i?? Dievas. Jo neA?manoma iA?gelbAi??ti. Jis mirA?ta vilkAi??damas drapanomis; visi, netgi patys iA?tikimiausi bendraA?ygiai, nusigrAi??A?ia nuo jo, jis mirA?ta visiA?koje vienatvAi??je kur nors ant plikos kalno virA?Ai??nAi??s, su erA?kAi??A?iA? vainiku ant galvosai???. (p. 22)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jau viename pirmA?jA? JAi??zaus ir Judo pokalbiA? iA?ryA?kAi??ja esminiai ir nesuderinami jA? paA?iAi??rA? skirtumai. Judas ai??i?? zelotA? pasekAi??jas ai??i?? pasisako uA? ginkluotAi?? sukilimAi?? prieA? romAi??nA? valdA?iAi??. Jo A?sivaizduojamas Mesijas turi bAi??ti stiprus, narsus, pasirengAi??s ginklu kovoti su romAi??nais. Taip pat, Judo supratimu, MesijAi?? reikia apginti fizine jAi??ga ir iA?vaduoti iA? romAi??nA? kalAi??jimo. Judas laukia regimosios Mesijo metamorfozAi??s ai??i?? ai??zOgi nusimes jis savo skarmalus, o jam ant galvos suA?Ai??rAi??s karaliA?koji Dovydo karAi??na!ai??? ai??i?? bei fizinAi??s antgamtinAi??s galios iA?raiA?kos. JAi??zaus samprata, Mesijas turi bAi??ti nuolankus, jam visiA?kai nereikalinga fizinAi?? gintis, ginklai, minios palaikymas, Mesijas neparodo savo regimosios dieviA?kos galios, demonstruodamas antgamtiA?kAi?? jAi??gAi?? ir A?iaurumAi??. Tokiame ryA?kiame JAi??zaus ir Judo nuomoniA? kontraste galima A?A?velgti vienAi?? Judo iA?davystAi??s prielaidA? ai??i?? Judas tarsi nusivylAi?? JAi??zumi, pamatAi??s, kad A?is nesiekia politinio ir karinio A?alies iA?laisvinimo. Judas paprasA?iausiai negali suprasti JAi??zaus laikysenos ir, bAi??damas verA?lus zelotA? karys, negali susitaikyti su nuolankumu savo prieA?ams, meile savo prieA?ams. JAi??zaus laikysena ir idAi??jos Judui atrodo neracionalios, absurdiA?kos, kelianA?ios visiA?kAi?? nusivylimAi?? ir nepasitikAi??jimAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Toliau romane JAi??zus, vienintelis iA? visA? A?ydA? dailidA?iA?, imasi pagal romAi??nA? uA?sakymAi?? daryti kryA?iA? Zeloto nukryA?iavimui. Ai??iame epizode JAi??zus simboliA?kai pats neA?a kryA?iA? ir tarsi iA? dalies pirmAi?? kartAi?? iA?gyvena savo bAi??simAi??jAi?? kanA?iAi??. Mano nuomone, esminis tikslas yra parodyti, jog JAi??zus savyje numarina ginkluoto pasiprieA?inimo idAi??jAi?? ai??i?? ZelotAi?? ir jo simbolizuojamAi?? ordinAi?? ai??i?? ir steigia savo nuolankiAi?? laikysenAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? IA?ryA?kAi??jusios paA?iAi??rA? skirtybAi??s A?A?iebia Judo A?irdyje pyktA? JAi??zui ir kartu abejonAi??, kad JAi??zus galbAi??t ir yra Mesijas. ai??zRaudonbarzdA?io lAi??pos sukruto: ai??i?? Tai gal tu ir esi?.. Tu?.. ai??i?? sumikA?iojo. <...> Jo (Judo ai??i?? V.B.) mintyse grAi??mAi??si A?vairAi??s A?enklai ir neA?prasti dalykai, kurie supo jaunuolA? nuo pat vaikystAi??s ir netgi jam dar negimus… KodAi??l ir kaip iA? visA? susirinkusiA? jaunikiA? vien tik Juozapo lazda praA?ydo?.. KodAi??l bAi??tent jam rabi A? A?monas atidavAi?? graA?uolAi?? MarijAi??, pasiA?ventusiAi?? Dievui? <...> Ar tiesa, kad jaunoji pauosA?iusi baltAi?? lauko lelijAi?? ir nekaltai pastojusi savo pirmagimiu sAi??numi?.. KAi?? reiA?kia sapnas, kurA?, sako, ji regAi??jusi naktA? prieA? kAi??dikiui gimstant: pamatAi?? dangA? prasiveriant, angelus besileidA?iant ir rikiuojantis tarsi paukA?A?ius ant apA?iurusio jos namA? stogo, sukant lizdAi?? ir giedant; vieni jA? budAi??jAi?? prie slenksA?io, kiti suguA?Ai??jAi?? vidun, uA?kAi??rAi?? ugnA? ir A?ildAi?? vandenA? kAi??dikiui maudyti, treti virAi?? sultinA? gimdyvei atsigauti… <...> JA? (JudAi?? ai??i?? V.B.) vAi??l pagavo A?nirA?is; iA? padilbA? A?velgAi?? A? jaunuolA? (JAi??zA? ai??i?? V.B.), kuris prikritAi??s kalAi?? kryA?iA?. ai??zO gal tai jis? ai??i?? klausinAi??jo savAi??s ir drebAi??jo. ai??i?? Gal tai jis, kryA?iA? meistras? <...> Ar tai gali bAi??ti jis?ai??? (p. 27ai??i??28)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kaip tik Judas A?A?velgia MesijAi?? JAi??zaus figAi??roje, ima matyti, kad tai jis ir yra paA?auktasis. Tai rodo Judui suteikiamAi?? A?A?valgumAi?? ai??i?? jo mintyse, pasitelkus girdAi??tas istorijas apie JAi??zaus kilmAi??, gimsta JAi??zaus kaip Mesijo paveikslas. Judo mintyse uA?simezga kankinanA?ios abejonAi??s.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? TaA?iau, Judui tarnaujant ordine, nutinka kitas svarbus iA?bandymas ai??i?? zelotA? nariai pasmerkia JAi??zA? mirA?iai uA? kryA?iA? dirbimAi?? ir pataikavimAi?? romAi??nams, ir metant burtus paaiA?kAi??ja, jog Judui pavesta nuA?udyti JAi??zA?. UA?tikrintas savo uA?duotimi ir jos sAi??kme, jis atseka paskui JAi??zA? A? vienuolynAi??, taA?iau, kai stojama akistaton su beginkliu ir nuolankiu JAi??zumi, nedrA?sta jo paliesti, jame atsiveria naujos abejonAi??s. JAi??zus, parodydamas savo nuolankumAi??[1], palauA?ia Judo moralinAi?? laikysenAi??: ai??zKas jis per A?mogus, nesuprantu, ai??i?? galvojo (Judas ai??i?? V.B.). ai??i?? Kas jam keliAi?? rodo ai??i?? demonas ar Dievas? Kad ir kas bAi??tA? ai??i?? tvirta ranka prakeiktAi??jA? veda. Jis nesiprieA?ina, o tai ir yra pats didA?iausias pasiprieA?inimas; negaliu aA? aviA? pjauti; A?mones galiu, o aviA? ai??i?? ne…ai??? (p.161) Ai??ioje situacijoje vAi??l A?vyksta dialogas tarp JAi??zaus ir Judo, iA?ryA?kAi??ja jA? laikysenA? skirtumai. JAi??zus iA?aukA?tina bendraA?mogiA?kumAi??, meilAi?? visiems gyviems padarams, o Judas savo jAi??gas telkia vien tik A? Izraelio tautAi??, niekindamas kitus A?mones, kildamas A? kovAi?? su jais: ai??zai??i?? Palik A?mones ramybAi??je. Visi jie ai??i?? A?monAi??s. Ir graikai A?monAi??s ai??i?? tebAi??nie jie prakeikti! <...> ko tau jie parAi??po? Apie IzraelA? galvok; jei tau skauda, teskauda dAi??l Izraelio ai??i?? visa kita velniop!ai??? (p. 162) TaA?iau Judas palieka JAi??zA? gyvAi?? tikAi??damasis, jog A?is dar prabils A? Izraelio A?mones, savyje laikydamas slaptAi?? iA?silaisvinimo viltA?.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kitas svarbus Judo pasirodymas ai??i?? kai JAi??zus uA?stoja MarijAi?? MagdalietAi?? nuo A?tAi??A?usios minios, susirinkusios jAi?? uA?mAi??tyti akmenimis. Judas pasirodo kaip stebAi??tojas: ai??zIA? figmedA?io A?eA?Ai??lio iA?lindo Judas. Jis stovAi??jo atokiau nuo visA? ir stebAi??joai???; vAi??liau laukAi?? JAi??zaus kalbos miniai: ai??zDabar bus matyti, ai??i?? suA?nibA?dAi??jo, ai??i?? kas jis per vienas, ko nori, kAi?? pasakys A?monAi??msai???, po to tarsi nusivilia: ai??zAk, jis dar nesupranta, ai??i?? murmAi??jo, ai??i?? kad ne visi mes broliai ai??i?? nei izraelitai romAi??nams, nei izraelitai vieni kitiems <...> Silpna tavo pradA?ia, DailidAi??s sAi??nau! Laikykis!ai??? (p. 183) Pastaroji frazAi?? tarsi parodo Judo solidarumAi?? JAi??zui, kuris vAi??liau A?gauna ir fizinAi?? iA?raiA?kAi??, pasinaudodamas aukA?tu rangu zelotA? ordine, Judas uA?stoja JAi??zA? ir MagdalietAi?? prieA? BarabAi?? ir A?tAi??A?usiAi?? miniAi??. VAi??liau stiprAi??janA?ios Judo abejonAi??s paskatina jA? nusivesti JAi??zA? pas JonAi?? KrikA?tytojAi??, kad tiek paA?iam JAi??zui paaiA?kAi??tA?, ar jis iA? tikrA?jA? esAi??s Mesijas, tiek Judas suA?inotA?, kaip elgtis toliau: ai??zTai mudviejA? ai??i?? mano ir tavo ai??i?? pareiga suA?inoti, kas tu esi, kokia ugnis tave degina ai??i?? Izraelio Dievas ar Demonas?ai??? (p. 211)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Keliaudamas su JAi??zumi, sekdamas paskui jA?, Judas vis dAi??lto pabrAi??A?ia savo pozicijAi?? ai??i?? bAi??ti stipriA?jA?, ginkluotojA? pusAi??je: ai??z<...> kol tu kirvA? laikai, aA? su tavimi, jei jA? numesi, aA? tave paliksiu. Ne paskui tave einu, A?inok, o paskui kirvA?ai??? (p. 313), prisiima kantraus stebAi??tojo laikysenAi??. TaA?iau greitai Judas pratrAi??ksta, nesusivaldo, nes vAi??l stipriai iA?ryA?kAi??ja prieA?taros tarp JAi??zaus mokymo ir Judo minA?iA?. Kelias A? laisvAi?? pradeda A?akotis A? du kitus: ginkluotAi?? arba taikA?, fizinA? arba dvasinA? iA?silaisvinimAi??. JAi??zus moko: ai??zai??i?? Pamatai ai??i?? tai siela, Judai. <...> Kol nepasikeis mAi??sA? sielos, nepasikeis ir pasaulis aplink mus, Judai. PrieA?as ai??i?? mAi??sA? viduje, viduje romAi??nai, iA? vidaus prasideda iA?sigelbAi??jimas!ai??? (p. 363) TaA?iau Judo poA?iAi??ris yra visiA?kai prieA?ingas JAi??zaus laikysenai: ai??z ai??i?? O aA? sakau, kad pamatai ai??i?? tai kAi??nas!ai??? <...> Pirma iA?varysime romAi??nus! <...> Sukilimu! ai??i?? rAi??kAi?? A?is. ai??i?? <...> o paskui likAi?? vieni kaip nors susitvarkysime su savo turtuoliais ir vargA?ais, skriaudAi??jais ir nuskriaustaisiais.ai??? (Ten pat)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Nikos Kazantzakis pabrAi??A?ia Judo nesupratimAi?? ir nenorAi?? suprasti JAi??zaus dvasinA? mokymAi??. Judas keliauja su JAi??zumi draskomas abejoniA?: ai??z<...> daug mokytojo darbA? jam patiko, taA?iau kai ko jis negalAi??jo pakAi??sti; kartais mokytojo lAi??pomis griaudAi??ja grieA?tasis KrikA?tytojas, o kartais, A?iAi??rAi??k, tebemekena anas DailidAi??s sAi??nus: ai??zMeilAi??! MeilAi??!ai??? Kokia meilAi??, dvasiA? regAi??tojau? KAi?? mylAi??ti? Pasaulis gangrenuoja, peilio reikia ai??i?? A?tai kas!ai???

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kitas svarbus JAi??zaus ir Judo ai??zbiA?iulystAi??sai??? aspektas ai??i?? JAi??zaus lAi??pomis iA?sakyti pasitikAi??jimo A?odA?iai: ai??z ai??i?? Judai, <...> A?A?vakar patikAi??siu tau baisiAi?? paslaptA?. <...> Tu iA?tvermingiausias iA? visA? mano bendraA?ygiA?. Tik tu, matau, galAi??si tai iA?tverti. Kitiems nieko nesakiau ir nesakysiu ai??i?? jie neiA?tversai???. Pagaliau JAi??zus patiki savo didA?iAi??jAi?? paslaptA? bAi??tent Judui: ai??z ai??i?? Toks mano kelias, Judai, nerAi??stauk: kad pasaulis iA?sigelbAi??tA?, aA? privalau savo noru numirtiai??? (p. 404). IA?girdAi??s A?iuos A?odA?ius, Judas vis tiek negali susitaikyti su JAi??zaus iA?sakytu Keliu. PagrindinAi?? to prieA?astis yra, matyt, nauji, Judo sAi??monei neA?tikAi??tini A?odA?iai, kad Mesijas neturi kautis ginklu, o tik nuolankiai A?engti A? mirtA?: ai??zMirtimi jis (Judas ai??i?? V.B.) nepasitikAi??jo ai??i?? tai pats blogiausias kelias, koks tik gali bAi??ti ai??i?? prikeltas iA? mirusiA?jA? Lozorius jam kAi??lAi?? A?leikA?tulA?ai??? (p. 405). Taigi, kaip galima matyti iA? A?ios citatos, JudAi?? gAi??sdino nesuvokiama prisikAi??limo idAi??ja, jis bAi??gA?tavo, kad ir JAi??zus, prisikAi??lAi??s po mirties kovos, bus panaA?us A? LozoriA?, o ne A? tAi?? MesijAi??, veikiau ai??i?? A? gyvAi??jA? lavonAi??. Ai??i baisi paslaptis sujaukia Judui protAi??, bet ir suartina su JAi??zumi, iA?kelia Judo svarbAi?? tarp kitA? mokiniA?.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Romane uA?simezga glaudus, broliA?kas ryA?ys tarp Judo ir JAi??zaus, kurA? A?is ir inicijuoja, praA?ydamas JudAi??: ai??zai??i?? Stok A?alia, Judai, mano draugAi??n. <...> Nepalik manAi??s vieno, Judai, brolau manoai???. (p. 426) JAi??zaus lAi??pomis nuskamba vieni svarbiausiA?jA? A?odA?iA?, kurie suteikia Judo figAi??rai ypatingos reikA?mAi??s, iA?skiria jA?, pabrAi??A?dami stiprybAi?? ir iA?tvermAi??: Judai, brolau mano, iA?muA?Ai?? valanda. Ar pasiruoA?Ai??s? ai??i?? Dar kartAi?? tavAi??s klausiu: kodAi??l aA?? ai??i?? Tu pats stipriausias, gi A?inai. Kiti neiA?tvertA?. Ar buvai nuAi??jAi??s pas aukA?tAi??jA? kunigAi?? KajafAi??? Ar kalbAi??jai su juo? <...> ai??zVelykA? naktA?, pasakyk jam, VelykA? vakarienei pasibaigus, GetsemanAi??je. DrAi??sos, Judai, brolau mano, ir sau to paties linkiuai???. (p. 430) Judas prisiima JAi??zaus paskirtAi?? misijAi??: ai??zAA? esu tyrlaukiA? akmuo, viskAi?? iA?kenA?iu, mane jis ir iA?sirinko!ai??? (p. 411), taA?iau vAi??liau jA? apninka dvejonAi??s: ai??zai??i?? Jau kartAi?? tavAi??s, rabi, klausiau ai??i?? ar nAi??ra kito kelio?ai??? Ai??is abejojimas parodo A?mogiA?kAi?? nenorAi?? iA?duoti savo mokytojAi??, nepasitikAi??jimAi?? JAi??zaus A?adAi??tuoju prisikAi??limu. Judas stengiasi ieA?koti kito kelio, kuriuo einant nereikAi??tA? iA?duoti JAi??zaus ir A?iam nereikAi??tA? mirti kanA?iose. TaA?iau JAi??zus nurodo, koks yra Dievo planas ir kokius tikslus abu turi A?gyvendinti: ai??zIA?tversi, Judai, brolau mano ai??i?? jei pritrAi??ksi jAi??gA?, Dievas tau padAi??s, nes taip reikia. Reikia, kad numirA?iau, ir reikia, kad tu mane iA?duotumei ai??i?? mes abu privalome iA?gelbAi??ti pasaulA?, padAi??k manai???. (p. 440) JAi??zaus ir Judo misijos yra lygiavertAi??s, o vAi??liau (ai??zDievas manAi??s pasigailAi??jo ir skyrAi?? man lengvesnAi?? pareigAi?? ai??i?? mirti ant kryA?iausai???) iA?ryA?kAi??ja mintis, jog iA?duoti tAi??, kurA? myli, yra didesnAi?? kanA?ia negu mirti ant kryA?iaus. Vykdant Dievo planAi??, kuris reikalauja iA?duoti ir paklusniai tapti amA?iams pasmerktu iA?daviku, yra sunkiau negu kAi??sti kryA?iaus keliAi?? ir tris dienas merdAi??ti ant kryA?iaus.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Apibendrinant Nikos Kazantzakio kAi??rinio idAi??jAi?? tenka vAi??l uA?duoti klausimAi?? ai??i?? tai kas gi yra Paskutinis gundymas? Ai?? jA? galiu atsakyti dvejopai: tai ir pati Kristaus kanA?ia ai??i?? kontrastas tarp dieviA?kosios ir A?mogiA?kosios prigimties, ir kartu konkreti situacija: romane vaizduojamas JAi??zaus nuA?engimas nuo kryA?iaus, kurA? JAi??zus regi pasAi??monAi??je. Tai iA?virkA?A?iojo doketizmo atmaina. Juk doketizmo (krikA?A?ionybAi??s laikomo eretiA?ku) poA?iAi??riu teigiama, kad Dievo SAi??nus ant kryA?iaus nekentAi??jo, o nukryA?iavimAi?? stebAi??jAi?? A?monAi??s matAi?? tik jo vaiduoklA?, angelAi??. Kazantzakio romane gundymas A?vyksta JAi??zaus viduje, ne-realybAi??je, todAi??l A?i mintis atlieka interpretacijos, vidiniA? svarstymA? vaidmenA?, kurio finale (kai JAi??zui prieA? akis ai??zpraplaukiaai??? vestuvAi??s, A?eimyninis gyvenimas, ateina senatvAi??) pasirodo Judo, kaip atpirkAi??jo, teisaus ir tiesaus savo misijai, figAi??ra. Mano galva, romano ai??zPaskutinis gundymasai??? idAi??ja parodo A?mogaus begalinA? norAi?? ieA?koti Dievo ir jo apraiA?kA? net smerktinose asmenybAi??se, nebijoti atsigrAi??A?ti A? tAi??, nuo kurio kelis tAi??kstantmeA?ius nusigrAi??A?Ai?? krikA?A?ionys, Judo figAi??roje A?A?velgiantys vien iA?davikAi??, A?Ai??tonAi?? ir amA?inAi??jA? pasmerkimAi??. Tokie kAi??riniai A?gauna svarbiAi?? reikA?mAi?? ai??i?? galimybAi?? polemizuoti su evangelijos tiesomis, krikA?A?ioniA?kuoju poA?iAi??riu bei esminAi??mis A?mogaus moralinAi??mis vertybAi??mis. Juk JAi??zus atAi??jo tam, kad ai??zvisi A?monAi??s bAi??tA? iA?ganytiai???. Kyla tik vienas klausimas ai??i?? ar esame pajAi??gAi??s atleisti ir A? JudAi?? paA?velgti raA?ytojo suteiktu A?vilgsniu? GalbAi??t iA? tikrA?jA? pragaras yra tuA?A?ias, nes Dievo meilAi?? beribAi???

Ai??Vainius Bakas

Ai??LiteratAi??ra

Nikos KAZANTZAKIS. Paskutinis gundymas / IA? graikA? kalbos vertAi?? Dalia StaponkutAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 2008.

Naujasis Testamentas / Vertimas iA? graikA? kalbos su paaiA?kinimais ir ekumeniniais A?vadais. ai??i?? Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1992.

Naujasis Testamentas / VertAi?? kun. A?eslovas Kavaliauskas. ai??i??Ai??Vilnius, 2006.



[1] ai??zAA? dA?iaugiuosi tave sutikAi??s, Judai, brolau mano; esu pasiruoA?Ai??s. <...> Ai??tai, Judai, tiesiu kaklAi?? ai??i?? esu pasiruoA?Ai??s.ai???.