Julius GeniuA?as: dirigentas, A?simylAi??jAi??s dA?iazAi??

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Asta MikeleviA?iAi??tAi??
DATA: 2012-04

Julius GeniuA?as: dirigentas, A?simylAi??jAi??s dA?iazAi??

Asta MikeleviA?iAi??tAi??

PrieA? ketvirtA? amA?iaus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre F.Ai??Loewe miuziklu ai??zMano puikioji lediai??? debiutavo garsios muzikA? giminAi??s atstovas Julius GeniuA?as. Nuo 1990 m. jam priklauso teatro vyriausiojo dirigento batuta.

PavasarA? 50-Ai??jA? gimtadienA? A?vAi??siantis prof. J.Ai??GeniuA?as A?iame teatre jau dirigavo 2200 spektakliA?. Operas ir operetes jis dirigavo ir Lietuvos operos ir baleto teatre, dalyvavo operA? pastatymuose drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Su A?vairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais paruoA?ta ir diriguota per 100 simfoninAi??s, operinAi??s ir kamerinAi??s muzikos programA? Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje.

Nuo 2002 m. kasmet J.Ai??GeniuA?as dalyvauja populiariame tarptautiniame festivalyje ai??zOperetAi?? Kauno pilyjeai???, jis yra A?io festivalio vyriausiasis dirigentas.

Nuo 1991 m. dirigentas pradAi??jo ir pedagoginAi?? veiklAi?? ai??i?? dAi??stAi?? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2011 m. yra Vytauto DidA?iojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, A?ios akademijos tarybos pirmininkas ir universiteto senato narys.

Prof. J.Ai??GeniuA?as apdovanotas Estijos Respublikos Baltosios A?vaigA?dAi??s ordinu, II laipsnio Santakos garbAi??s A?enklu, 2010 m. pelnAi?? Kauno teatralA? apdovanojimAi?? ai??zFortAi??naai??? uA? svarA? indAi??lA? A? Kauno valstybinio muzikinio teatro kAi??rybinAi?? veiklAi?? ir Kauno miesto muzikinA? gyvenimAi??.

Ai??

Su Juliumi GeniuA?u susitikome Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, dirigentA? kambaryje. Kaip ir visi GeniuA?ai, Julius stebina ne tik savo gabumais, bet ir iA?skirtiniu kuklumu. Atrodo, kad jis nAi?? kiek nesididA?iuoja savo talentu, neslepia, kad be muzikos, kuriai atiduoda visAi?? A?irdA?, brangiausias yra visa ko tAi??stinumas, lydintis jA? visAi?? gyvenimAi??…

ai??i?? Juliau, vieni, sulaukAi?? vos 30-ties, mAi??gaujasi populiarumu ir A?love, o kiti, net ir perkopAi?? per 70-metA?, jauA?iasi dar daug ko neiA?mokAi??, nepasiekAi??. Kaip jauA?iatAi??s JAi??s, stovAi??damas ant penkiasdeA?imtojo jubiliejaus slenksA?io, ar A?velgdamas A? savo kAi??rybinA? bagaA?Ai?? galite su palengvAi??jimu atsidusAi??s pasakyti, kad daugiau tobulAi??ti nebAi??ra kur?

ai??i?? NeslAi??psiu, JAi??sA? minimos datos laukiu su A?iokiu tokiu nerimu ai??i?? norisi, kad ji greiA?iau ateitA? ir dar greiA?iau praeitA? su visu A?urmuliu, sveikinimais, ai??zuA?uojautomisai???… ArtAi??jantA? penkiasdeA?imtmetA? sieju su tam tikro gyvenimo etapo pabaiga ai??i?? tAi??vo, kuris visAi?? gyvenimAi?? buvo ir liks pavyzdys, iA?Ai??jimu. Kai A?alia buvo tokios asmenybAi??s kaip mano tAi??vas arba dirigavimo mokytojas profesorius J.Ai??Aleksa, nori nenori pradedi svarstyti, ant kurio gi laiptelio esi pats. Kuo labiau analizuoju A?iA? dviejA? asmenybiA? vertybiA? skalAi??, tuo labiau neapleidA?ia jausmas, kad stoviu dar labai A?emai… BAi??tent tas jausmas ir gena A? priekA?, neleidA?ia nurimti. DAi??l tos prieA?asties pusAi??s amA?iaus jubiliejus neatrodo baisiai, nes A?inau, kad dar labai daug kur yra tobulAi??ti, dar labai daug turiu siekiamybiA?, uA?daviniA?, kuriA? galiu taip ir nespAi??ti A?gyvendinti iki gyvenimo pabaigos.

TaA?iau, kad ir kaip ten bAi??tA?, norAi??A?iau nugyventi gyvenimAi??, panaA?A? A? tAi??vo, kuris mirAi?? sulaukAi??s 91 ir iki paskutinAi??s minutAi??s jautAi??si dar daug ko neiA?mokAi??s. TodAi??l kalbAi??damas apie tobulAi??jimAi?? vis pagalvoju, ar A?veiksiu tAi??vo taip aukA?tai iA?keltAi?? kartelAi??… Net ir sunkiai sirgdamas jis nuolat grA?A?davo prie muzikos harmonijos pradmenA?, studijavo R.Ai??Wagnerio operas, o prieA? pusmetA? A?niko A? senovAi??s graikA? kalbAi??. Savaime suprantama, tai ne vienintelAi?? kalba, kuriAi?? jis mokAi??jo. Po lietuviA? antroji jam buvo dar gimnazijoje iA?mokta lotynA? kalba. TAi??vas turAi??jo fenomenaliAi?? atmintA?, galAi??jo lotyniA?kai atmintinai cituoti A?vairius kAi??rinius, senovAi??s mAi??stytojA? tekstus. RusA? ir lenkA? kalbos ai??i??iA?moktos savaime kasdienybAi??je, kaip ir vokieA?iA?. AnglA? kalba jo bagaA?Ai?? papildAi?? prieA? gerAi?? deA?imtmetA?, nes buvo A?sitikinAi??s, kad dabartiniame pasaulyje be jos neA?manoma iA?siversti. ItalA? ir prancAi??zA? kalbos, neabejojo, kiekvienam muzikantui tiesiog bAi??tinos, kad galAi??tA? suprasti originalo kalba dainuojamus tekstus…. Gal tai jo tAi??vo, A?inomo lietuviA? pedagogo Juozo GeniuA?o A?taka? J.Ai??GeniuA?as buvo talentingas jaunimo ugdytojas, istorijos vadovAi??liA? autorius, iA? jo iA?moningai paraA?ytA? knygA? mokAi??si tarpukario gimnazistai. Ai??vairialypAi??s veiklos kupino gyvenimo pabaigoje senelis J.Ai??GeniuA?as direktoriavo Kauno mokytojA? seminarijoje.

Taigi, kur aA? suku prisimindamas tAi??vAi??? Akivaizdu, kad tobulAi??jimas ir branda, jei turi jAi??gA? ir noro, gali tAi??stis iki paskutinio atodAi??sio. AiA?ku, galima klausti, ar to reikia iA?Ai??jus A? uA?tarnautAi?? poilsA?… TaA?iau mano tAi??vas manAi??, jog net ir nulipAi??s nuo scenos turi judAi??ti A? priekA?, siekti A?iniA?, domAi??tis nuolat kintanA?iu pasauliu. Manu, tai ir lAi??mAi?? jo ilgaamA?iA?kumAi??.

ai??i?? GimAi??te ir uA?augote Vilniuje, taA?iau pasirinkote KaunAi??, jame dirbate jau ketvirtA? amA?iaus. KodAi??l?

Mano A?aknys A?leistos abiejuose miestuose. Pirmieji 25 gyvenimo metai prabAi??go sostinAi??je, bet dAi??l to Kaunui niekada neklijavau provincijos etiketAi??s. Gal kad vaikystAi??s vasaras leisdavau pas tAi??velio mamAi?? StasAi?? GeniuA?ienAi?? A?aliakalnyje? O gal kad dailininkAi?? mama ai??i?? kaunietAi??? Beje, mamos tAi??vas, mano senelis profesorius Zigmas A?emaitis ai??i?? iA?kili asmenybAi?? ir reikA?minga figAi??ra Lietuvos mokslo istorijoje. Jis ai??i?? vienas iA? AukA?tA?jA? kursA?, iA? kuriA? radosi Vytauto DidA?iojo universitetas, steigAi??jA?, Lietuvos civilinAi??s aviacijos pradininkas, A?ymus matematikas ir pedagogas, ilgametis Matematikos fakulteto dekanas. Dabar aA? dAi??stau tame paA?iame universitete, A?ia mokosi mano dukra…. O A?domiausia, kadAi?? mano tAi??vas operos dirigentas Rimas GeniuA?as ilgus metus gyveno Kaune ir muzikiniame teatre dirbo koncertmeisteriu bei dirigentu. Ai??tai ir dabar sAi??dime kabinete, kur dirbo ne tik jis, bet ir jo mokytojas Mykolas BukA?a, Kipras Petrauskas… Tad kas gali bAi??ti maloniau uA? A?ios tradicijos tAi??simAi?? ir jausmAi??, kad esu A?ia ne atsitiktinai, ne praA?alaitis iA? gatvAi??s…

Be to, Kauno muzikiniame teatre tarsi atradau iA? vaikystAi??s atsivijusius gerus prisiminimus apie senAi??jAi?? Vilniaus operAi??, kuriA? buvo pilna ne tik dekoracijA? kvapuose ir uA?kulisiA? vingiuose. VaikystAi??, kuriAi?? Ai??su broliu Petru (pianistu prof. Petru GeniuA?u. ai??i?? Red. past.) praleidome BasanaviA?iaus gatvAi??je buvusiame Operos teatre (dabar RusA? dramos teatras. ai??i?? Red. past.) ir kur vaidinome ne viename spektaklyje, priminAi?? pati teatro atmosfera, bendravimas su A?monAi??mis ai??i?? gyvas, nuoA?irdus, atviras, A?avintis ne tik mane, bet ir daugelA? teatro sveA?iA?. Juk niekam ne paslaptis, kad atmosfera teatre priklauso nuo vadovA?, kurie taip pat vadovaujasi tAi??stinumo principu ir stengiasi iA?saugoti senAi??sias tradicijas. DA?iaugiuosi, kad teatrui vadovauja A?monAi??s, ne griaunantys, o kuriantys ir puikiai suprantantys, kAi?? daro. TodAi??l teatras visiems jame dirbantiems ir tapo antraisiais namais. Kita vertus, A?iame teatre su ai??zTraviataai??? gimAi?? Lietuvos profesinAi?? opera. BAi??tent ai??zTraviatAi??ai??? mano tAi??vas dirigavo net 450 kartA?, o aA? A?iAi?? operAi?? diriguoju jau daugiau kaip du deA?imtmeA?ius ai??i?? 150 kartA?. Vienos smagiausiA? akimirkA? turbAi??t ir bAi??davo, kai kartu su tAi??vu diriguodavome naujametAi?? ai??zTraviatAi??ai??? ai??i?? jis Vilniuje, o aA? Kaune…

ai??i?? Nuo pat maA?A? dienA? Jus lydi sAi??kmAi??. Ar dAi??l to ai??zkaltaai??? gerai A?inoma GeniuA?A? pavardAi??? Lyg ir neturAi??jote kito pasirinkimo, kaip tik tapti menininku…

ai??i?? Esate ne visai teisi, nes mokykloje nei mokytojai, nei draugai mudviejA? su broliu iA? kitA? neiA?skirdavo ai??i?? juk anuomet pusAi?? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio meno mokyklos mokiniA? buvo menininkA? vaikai. Nors tAi??vas niekuomet nevertAi?? mAi??sA? eiti jo pramintu taku ir neabejojo, kad yra geresniA? ir pelningesniA? profesijA? nei muziko, bAi??tent A?ioje srityje jis mums galAi??jo patarti ir sekti mAi??sA?, kaip menininkA?, raidAi??. Beje, mano dukra taip pat studijuoja muzikAi??, o tai reiA?kia, kad esu jai patarAi??jas, nes perAi??jau visas muzikavimo pakopas ir puikiai paA?A?stu A?ios profesijos virtuvAi??. Tiesa, neA?inau statistikos, kiek vaikA? renkasi tAi??vA? profesijAi??, bet manau, kad tAi??stinumas turi labai didelAi?? A?takAi??.

Na, o grA?A?tant prie GeniuA?A? pavardAi??s ai??i?? skamba ji pakankamai daA?nai ir ne paA?iame blogiausiame kontekste… NeslAi??psiu, kad neiA?vengiu situacijA?, kai tenka pasinaudoti Petro A?love, o A?is prisiima mano laurus. PrieA? keliolika metA? Petras su valstybine delegacija vyko A? JaponijAi??, ten turAi??jo kelis sAi??kmingus koncertus. Vienas A?ymus politikas dAi??kodamas Petrui uA? puikA? pasirodymAi?? prisipaA?ino, kad jo talento gerbAi??ju tapo dar tuomet, kai pamatAi?? jA? diriguojant A?ikagos operai, ir apgailestavo, kad iki tol nebuvo girdAi??jAi??s jo skambinant pianinu. Petras tAi?? kartAi??, A?inoma, tik padAi??kojo uA? komplimentus… Arba, A?tai, nuAi??jau A? Petro koncertAi?? Filharmonijoje. Per pertraukAi?? vaikA?tau kartu su publika koridoriuje, o prie manAi??s tai vienas, tai antras A?mogus prieina ir spaudA?ia rankAi??, sveikina su puikiu pasirodymu. A?inoma, dAi??kojau uA? sveikinimus A?ypsodamasis, kol pastebAi??jau ir A?tartinA? A?vilgsniA?, bylojanA?iA?, jog nedera atlikAi??jui tarp publikos maltis. SupratAi??s, kad geriau bus pertraukAi?? praleisti su broliu uA?kulisiuose, patraukiau jo kambario link. O A?ia stovi grupelAi?? orkestrantA?. PamatAi?? mane prieina ir ploja per petA? ai??i?? bravo, gerai sugrojai…

ai??i?? Su broliu esate A?inomi ir pripaA?inti muzikai. KodAi??l taip retai judu galima iA?vysti vienoje scenoje?

ai??i?? Petras ai??i?? pianistas, aA? ai??i?? teatro dirigentas, todAi??l simfoniniai koncertai man retesnAi?? praktika, lygiai kaip Petrui darbas teatre. TaA?iau nemaA?ai teko jam ir jo sAi??nui Lukui akompanuoti simfoniniuose koncertuose, turime bendrA? projektA? ir teatre. Vienas tokiA? ai??i?? miuziklas ai??zKabaretasai???. NeslAi??psiu, kad su broliu dirbti smagu ai??i?? juk esame nulipdyti iA? vieno molio… O dAi??l pripaA?inimo… TAi?? rAi??pestA? seniai padAi??jau A? A?alA?, nes A?inau, kad bus sunku, o gal ir neA?manoma aplenkti tokiA? asmenybiA? kaip tAi??vas, Aleksa, brolis. Visuomet maniau, jei sAi??A?iningai dirbsi, sieksi uA?sibrAi??A?tA? tikslA?, o dar jei turi bent kiek gabumA?, pripaA?inimas ateis savaime.

ai??i?? Bet pripaA?inimo, kuris taip svarbus kiekvienam menininkui, galima sulaukti ir kur kas greiA?iau, pavyzdA?iui, pasitelkus reklamAi??, televizijAi??…

ai??i?? Tas tiesa, pavyzdA?iA? turime pakankamai, bet apie tai nenoriu kalbAi??ti. Nesakau, kad tai blogai, bet man tokie aplinkiniai keliai svetimi, juolab kad nei tAi??vas, nei J.Ai??Aleksa niekuomet dirbtinai nesiekAi?? pripaA?inimo ar specialaus A?vertinimo ir visuomet bAi??davo atokiau nuo to srauto, kuris tik dAi??l to ir dirba.

ai??i?? Ar suklysiu teigdama, jog tam tikra dalis publikos vis dar mano, kad orkestras gali groti ir be dirigento, kad jis apskritai nereikalingas?

ai??i?? Austrijoje, Vokietijoje ar Italijoje tokie klausimai nekeliami. Dirigentas vertinamas kaip pagrindinis simfoninAi??s, operinAi??s muzikos variklis. Dirigento instrumentas ai??i?? visas orkestras, choras, dainininkai. DaugybAi?? detaliA? reikia sutelkti A? visumAi??! Tai sudAi??tingas dalykas, itin glaudA?iai susijAi??s su psichologija. Negana to, dirigentas privalo mokAi??ti ne tik visA? instrumentA?, dainininkA? partijas, bet ir bAi??ti jA? mokytojas (todAi??l dirigentas ir vadinamas maestro). Nekalbant apie gebAi??jimAi?? suvaldyti orkestrAi?? taip, kad jis skambAi??tA? darniai, it vienas didA?iulis polifoninis instrumentas. BAi??tent nuo dirigento labiausiai priklauso kiekvieno kAi??rinio interpretacija. DidA?ioji dirigavimo paslaptis ta, kad A?ioje profesijoje nAi??ra apibrAi??A?tos uA?daviniA? ribos, susijusios ne tik su menine veikla, bet ir su begalybe A?vairiausiA? kitA? neapA?iuopiamA? dalykA?. Profesorius N.Ai??Malko knygoje ai??zDirigavimo technikos pagrindaiai??? raA?o: ai??zDirigavimas yra pati sudAi??tingiausia ir sunkiausia muzikinio atlikimo rAi??A?is. Vienas psichologijos profesorius savo paskaitose dirigavimAi?? nurodydavo kaip sudAi??tingiausios A?mogaus psichofizinAi??s veiklos pavyzdA? ne tik muzikoje, bet ir apskritai gyvenime…ai???

ai??i?? Kad esate A?simylAi??jAi??s klasikinAi?? muzikAi??, niekam nekyla abejoniA?. TaA?iau JAi??s ai??i?? aistringas dA?iazo gerbAi??jas. Kaip A?iuos be galo skirtingus muzikos stilius gebate suderinti gyvenime ir darbe, ar bAi??damas teatro vyriausiuoju dirigentu naudojatAi??s tarnybine padAi??timi rinkdamasis tuos kAi??rinius, kuriuose galAi??tumAi??te realizuoti save kaip dA?iazo mylAi??tojAi?? ir muzikantAi???

ai??i?? Tikrai ne, nors dA?iazo supratimas ir padeda bet kurioje klasikinAi??je muzikoje, ypaA? susidAi??rus su sudAi??tingesnAi??mis ritminAi??mis faktAi??romis. Jeigu matyA?iau, kad dA?iaziniai miuziklai patinka tik man vienam ar nedidelei grupelei A?moniA?, jA? niekada nebAi??tA? teatro repertuare. Taip jau susiklostAi?? tradicijos, kad mAi??sA? teatras Lietuvoje labiausiai A?inomas kaip operetAi??s A?anro bastionas. TaA?iau jis ai??i?? unikalus, nes jame didA?iulAi?? A?anrA? A?vairovAi??. TeatrA?, kur po vienu stogu telpa trys tokios paA?ios kokybAi??s A?anrai ai??i?? opera, operetAi?? ir miuziklas, ai??i?? nei Europoje, nei pasaulyje nAi??ra daug. Operos teatrai vienAi?? kitAi?? operetAi?? savo repertuare kartais dar turi, taA?iau jokiu bAi??du ne miuziklAi??, kuriam didA?iausiAi?? poveikA? ir padarAi?? dA?iazas. Dirbdamas Kauno muzikiniame teatre turiu retAi?? galimybAi?? suderinti A?iuos du be galo skirtingus muzikinius stilius, todAi??l su didA?iausiu pasitenkinimu diriguoju tokius dA?iazinius miuziklus kaip ai??zKabaretasai???, ai??zBuA?iuok, mane, Keitai???, Mieloji A?aritiai???. O kai dAi??l ai??zpodukrosai??? operetAi??s ai??i?? dabar garsiausi pasaulio muzikai operetAi?? reabilituoja patys traukdami A?io A?anro arijas ir tuo pripaA?indami, kad operetAi??se yra aukA?A?iausio lygio muzikos.

ai??i?? Teatre jAi??s jau ketvirtA? amA?iaus. KAi?? manote apie vis populiarAi??janA?iAi?? nuomonAi??, jog ilgAi?? laikAi?? bAi??ti toje paA?ioje pozicijoje ai??znesveikaai???, nes uA?sisAi??dAi??jAi??s iA?sisemi, paskAi??sti rutinoje?

ai??i?? Kad ir kAi?? sakytumAi??te, man labai brangus A?itas teatras, ir ne tik todAi??l, kad jame puoselAi??jamos tradicijos. AtAi??jAi??s A?ia buvau kupinas entuziazmo, bet kartu A?inojau, jog lauA?yti tai, kas pozityvaus sukurta ai??i?? labai rizikinga. Priklausau besistengiantiems iA?saugoti senAi??sias tradicijas ir jas puoselAi??jant auginti naujas taip, kad ateinanA?ios kartos turAi??tA? A? kAi?? atsiremti. Tuomet rezultatas ne tik greitesnis, kokybiA?kesnis, bet ir pozityvesnis. Nesu principo, jog nauja A?luota turi naujai A?luoti, A?alininkas. O kad jau prakalbote apie rutinAi?? ai??i?? teatre jos nejauA?iu. Taip yra dAi??l to, kad jau daug metA? diriguoju dar ir Vilniuje, Operos ir baleto teatre. ai??zUA?sisAi??dAi??tiai??? neleidA?ia ir bendradarbiavimas su maestro G.Ai??RinkeviA?iaus vadovaujamu simfoniniu orkestru, iA?vykos A? A?ikagAi??, kur jau kelerius metus statome spektaklius A?ikagos lietuviA? operoje, pagaliau ir mAi??sA? teatre statomi nauji spektakliai.

ai??i?? Kalbate apie A?iais metais pastatytAi?? G. Donizetti operAi?? ai??zLiuA?ija di Lamermurai???? Ar tiesa, kad tai svajonAi??, atsivijusi jus iA? vaikystAi??s, o kartu ir jubiliejinAi?? dovana sau?

ai??i?? MAi??stydamas apie A?ventinA? spektaklA?, kurA? teks diriguoti, suvokiau, kad apie jokA? kitAi?? net nesvajoju. Man bAi??tA? didelAi?? garbAi?? ir malonumas per savo jubiliejA? diriguoti operAi??, kuria A?aviuosi nuo vaikystAi??s, kaip ir G. Donizetti gebAi??jimu tragiA?kAi?? istorijAi?? papasakoti itin A?viesiomis spalvomis. Kiek anksA?iau turAi??jau laimAi?? keletAi?? A?iA? spektakliA? diriguoti Vilniuje, stebAi??ti J.Ai??Aleksos repeticijas, kuriose supratau, kaip aukA?tai maestro iA?kAi??lAi?? kartelAi??. JAi?? pasiekti buvo galima tik ilgus metus sunkiai dirbant. Ir iA? tiesA?, praAi??jo ne vieni metai, kol supratome, kad esame pasirengAi?? A?iAi?? operAi?? pristatyti Kauno publikai. Dabar teatras turi puikiA? dainininkA?, orkestrAi?? su stipriais valtornininkais, fleitininkais, arfininkAi??, sugebanA?iAi?? pagroti didA?iAi??jAi?? kadencijAi??. Teatras gali pasikviesti tokio lygio reA?isierius kaip D.Ai??IbelhauptaitAi?? ir G.Ai??Ai??eduikis ai??i?? jA? tandemas dirbo puikiai, kostiumA? dizainerA? J.StatkeviA?iA?… Negana to, mAi??sA? A?iAi??rovas taip uA?augo, kad ne tik pradAi??jo domAi??tis opera, bet ir yra pasiruoA?Ai??s jos klausytis originalo kalba. O tai rodo, kad teatre pakankamai aukA?to lygio ir muzikantai, ir atlikAi??jai, ir pati publika.