JuodA?jA? gulbiA? A?okiai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Politikia
AUTORIUS:Ai??Egidijus Vareikis
DATA: 2013-02

JuodA?jA? gulbiA? A?okiai

Egidijus Vareikis

Politologas Nassimas Talebas prieA? keletAi?? metA? civilizacijA? studijose A?tvirtino labai greitai iA?populiarAi??jusiAi?? ai??zjuodA?jA? gulbiA?ai??? metaforAi?? (plaA?iau A?r. Guodos AzguridienAi??s mintis: NA?-A, 2008, Nr. 7ai??i??8). Ai??itaip vadinami netikAi??ti, neplanuoti ir radikalias istorines pasekmes sukeliantys reiA?kiniai. Gamtiniai kataklizmai, finansiniA? sistemA? griAi??tys, nelogiA?kos socialinAi??s revoliucijos ir keistos asmenybAi??s gali per trumpAi?? laikAi?? sugriauti metodiA?kai kurtas bendrijas, valstybes ir civilizacijas.

VI a. ypaA? A?alta A?iema Europoje sukAi??lAi?? badAi??, didele dalimi A?tvirtinusA? ai??ztamsiuosius ViduramA?iusai???, Amerikos indAi??nA? civilizacijAi?? greitai suniokojo nelauktas europieA?iA? pasirodymas, Portugalijos klestAi??jimo laikais LisabonAi?? sugriovAi?? galingas A?emAi??s drebAi??jimas, kai kam netikAi??tai istorijoje iA?kilo Hitleris ir Stalinas, graA?iai iA?pranaA?autAi?? ai??zistorijos pabaigAi??ai??? XXI a. pradA?ioje pabaigAi?? sveiku protu nesuvokiamas keleiviniA? lAi??ktuvA? panaudojimas dangoraiA?iams griauti… GalbAi??t juodosios gulbAi??s iA? tiesA? keiA?ia istorijAi?? ir visai ne taip, kaip nori septyni milijardai protingA? bAi??tybiA?, vadinamA? A?monAi??mis.

Protingos bAi??tybAi??s nuoA?irdA?iai norAi??jo, kad XXI a. taptA? podiktatAi??rine gerovAi??s, taikos ir teisingumo epocha, bet tokia bent jau kol kas tikrai netapo. Ir neA?inia, ar kada, nepaisant mAi??sA? norA?, situacija pasikeis A? gera…

Ai??Ne vienas nustebo patyrAi??s, kad Nobelio taikos premija 2012 m. buvo paskirta ne kokiam nors taikdariui, A?mogaus teisiA? gynAi??jui ar pacifistA? grupelei, o Europos SAi??jungai, ekonominei ir politinei 27 A?aliA? bendrijai.

KandAi??s apA?valgininkai pastebi, kad taika bendrijai ne taip jau ir rAi??pi: A?iandien Europai smagiau bAi??tA? gauti premijAi?? ekonomikos srityje, ar bent jau patarimAi??, kaip tAi?? ekonomikAi?? tvarkyti, nes karai A?ia seniai pamirA?ti, o A?tai ekonomikos bAi??dos ai??i?? toli graA?u ne. Kiti sako, kad Taikos premija yra lyg saldainiukas maA?am vaikui pasidA?iaugti ir nukreipti dAi??mesA? nuo rimtesniA? problemA?. Gal tikrasis taikos garantas yra amerikieA?iA? diriguojamas NATO, gal marksizmo klaidA? suluoA?inta ir fiziA?kai neA?gali Rusija? O ir taika ar amA?ina ai??i?? ar ES tik sustabdAi?? karo maA?inAi??, ar jAi?? nebepataisomai iA?ardAi???

PolitinAi?? logika sako, jog prielaidos karams neiA?nyko, o tikAi??jimas, kad juodA?jA? gulbiA? Europoje tiesiog nebebus, gana paikas. VisuomenAi?? sensta ir silpsta, veikiau reikalauja naudos nei nori pati jAi?? generuoti, o tai jau rimta grAi??smAi?? tapti uA?valdytai… Nusikalstamas ES nesirengimas gintis reiA?kia ne taikos stiprinimAi??, o karo provokavimAi??. Karas nekyla ne todAi??l, kad kas nors jo nenori, ai??i?? daA?niausiai jis kyla ten, kur jam nepasiruoA?ta. Branduolinio konflikto pavyko iA?vengti, nes jam buvo ruoA?iamasi ir gynybai negailAi??ta pinigA?. Buvo verta tiek iA?leisti, kad karo nebAi??tA?, taA?iau A?iandien yra mananA?iA?, kad taika jau ai??i?? uA? dyka. Taip tikrai nAi??ra. Pasaulis didelis ir graA?us, bet kartu ai??i?? iracionaliai emocingas. O ir pati Europa nAi??ra be nuodAi??mAi??s, jei prisiminsime kolonijinius karus, keistus sandAi??rius su nedemokratiA?komis valstybAi??mis ir ai??zinteresusai??? kur nors Afrikoje ar posovietinAi??je erdvAi??je.

Europai ai??i?? Nobelio taikos premijos laureatei ai??i?? A?iandien reikia nebe A?iaip taikos. Reikia naujos integracijos idAi??jos, nes senoji netinka: nebAi??ra SSRS, nebAi??ra solidarumo Europos, o yra sandAi??rio Europa. O jos nebekonsoliduoja senieji pagrindai. DabartinAi?? Europa jau ilgisi protekcionizmo, sienA?, nacionaliniA? interesA? ai??i?? visko, ko taip atsisakinAi??jo per taikos kAi??rimo laikAi??. PilieA?iai Europos nebemyli, ji ai??i?? tik naudos objektas. KrizAi??s, kaip ir ligos, ateina tada, kai maA?iausiai pasirengta ir ten, kur maA?iausiai tikimasi.

PagrindinAi?? euro sunkumA? prieA?astis ai??i?? jo naudojimo taisykliA? nesilaikymas, sAi??lygojamas to, kad A?alys narAi??s nenori bAi??ti kontroliuojamos ir savaip sukA?iauja. Rinkoje, ypaA? paprastoje prekyvietAi??je, galima pasukA?iauti. TaA?iau kariaujant su bendru prieA?u sukA?iauti, meluoti, slAi??ptis uA? kitA? nugaros ai??i?? nuodAi??mAi?? ir gAi??da. Kadangi manome, kad gyvename taikos ir paprastos rinkos sAi??lygomis ai??i?? tai A? tokias nuodAi??mes rimtai neA?iAi??rime. O be viso kito Europa kapoja savo krikA?A?ioniA?kas A?aknis ir darosi panaA?i A? nuskintAi?? gAi??lAi?? vazoje ai??i?? vis dar graA?iAi??, bet neiA?vengiamai mirA?tanA?iAi??.

Pastaraisiais metais nemaA?ai kalbAi??ta apie ES kaip tarptautinAi??s politikos veikAi??jAi??, taA?iau nieko labai tarptautiA?ko iki A?iol ji nepadarAi??. UA?sienio politika daugiausiai stringa dAi??l nacionaliniA? interesA? pirmenybAi??s. Dar prasA?iau su gynyba: per 20 metA? nepavyko sukurti nieko, kas primintA? Europos ginkluotAi??sias pajAi??gas. Jei ne tvirtas NATO, bAi??tA? galima apskritai suabejoti Europos gynybos galimybAi??mis.

IA?ties, Europos integracija buvo tikrai sAi??kmingas taikos projektas. Jis daugiau kaip pusei amA?iaus karus nustAi??mAi?? A? Europos periferijAi?? ir sukAi??rAi?? taikias jau beveik trisdeA?imties A?aliA? bendruomenes. A?inant, kaip neatsakingai su ekonomika buvo elgiamasi iki krizAi??s, galima drAi??siai tvirtinti, kad rezultatai neblogi: ligonis nemirAi?? ir mirti neA?ada, net Baltijos A?alys sAi??kmingai atsigauna… Gandai apie ai??zVakarA? saulAi??lydA?ai??? dar kartAi?? atidedami. XXI a. kol kas netapo nei Azijos, nei islamo, nei kito ai??ztreA?iojo pasaulioai??? amA?iumi. Net jei artimoje ateityje ir kils karas, ES prisiminsime kaip graA?A?, turtingAi??, tvarkingAi??, teisingAi?? ir taikingAi?? valstybiA? sambAi??rA?. Tarp 20 aukA?A?iausio pragyvenimo lygio A?aliA? 8 yra ES narAi??s, 15 jA? priklauso labiausiai iA?sivysA?iusiA? trisdeA?imtukui. PanaA?ios proporcijos tarp 20 laisviausiA? pasaulio ekonomikA?, stabiliausiA? pasaulio valstybiA?, geriausiA? demokratijA? etc. Lietuva 2013 m. taps svarbiausia Europos valstybe, nes pirmininkaus ES. Jei Lietuva nebAi??tA? laiku A? jAi?? A?stojusi, tai bAi??tA? tekAi?? patirti kur kas didesnius krizAi??s vargus, tokius, kokius patiria Albanija, Makedonija ar Moldova. Nesunku A?rodyti, kad geriau krizinAi?? Europa, nei ai??zsuvereniA?ai??? valstybiA? buvusi SSRS, o gal net labai suvereni Afrika.

Turime iA? esmAi??s dvi iA?eitis. Viena, pripaA?inti, kad gyvename geriausiame iA? visA? ekonomikos pasauliA? ir bet kokia alternatyva bei jos paieA?kos bAi??tA? netikAi??s pasirinkimas. Kita, pripaA?inti, kad dabar pats laikas ieA?koti kokybiA?kai naujo sprendimo, kurio reikalauja ne tik mAi??sA? vartojimo A?proA?iai. Tai ir neproporcingai iA?augusios skolos, globalus ekonomikos nesAi??A?iningumas, darbo, atsakomybAi??s ir pelno pasidalijimas… Esama, tiesa, ir treA?ios iA?eities ai??i?? sulaukti kokios nors juodosios gulbAi??s. TaA?iau apie jAi?? nekalbame, nes neA?inome, kokiu pavidalu ji gali pasirodyti.

Ai??Politikai A?iandien jau susitaikAi?? su tuo, kad demokratijos A?sigalAi??jimo Rusijoje, Kinijoje ar Afrikoje laukti neverta, kad globali vieninga ir laisva rinka galima ir su kai kuriA? A?aliA? demokratijos ai??znetobulumaisai???. Jei laikysime, kad Rusija ar Kinija yra tokios pat rinkos ekonomikos valstybAi??s kaip JAV ar ES A?alys, tai viskas bus puiku. Kad tik A?mogaus teisiA? ar pavergtA? tautA? aktyvistai nezirztA?. Mes intensyviai stengAi??mAi??s uA?megzti ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo saitus su deA?imtimis autoritariniA? valstybiA?, tarsi susitaikydami su mintimi, kad ekonomika svarbiau nei demokratija.

Jei pasaulyje iA?ties A?sigalAi??tA? vadinamosios BRIC A?alys (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), tai A?itai reikA?tA? ne tik rinkos ekonomikos, bet ir tokios A?prastos liberalios demokratijos bei gerovAi??s galAi??. BRIC A?alys ai??i?? tai dideli fabrikai, ai??zgaminantysai??? prekes ir paslaugas mAi??sA? iA?sivysA?iusiam pasauliui, taA?iau viduje tebesanA?ios gana varganA? ir anaiptol ne laisvA? A?moniA? bendruomenAi??s, persmelktos valstybAi??s reguliavimo ir ribotA? inovaciniA? galimybiA? negandA?. Kinijos gamyba vis labiau buksuoja, A?aliavA? rinkos nepastovumas smukdo RusijAi??, Brazilija veikiau kuria rinkos ekonomikos karnavalAi??, po kurio, A?inia, seks PelenA? diena. Indija, net jei jAi?? vadinsime didA?iausia pasaulio demokratija, kenA?ia nuo socialinAi??s atskirties, etniniA? vaidA?, nesantaikos su kaimynais. Bendravimas su ne rinkos ekonomikomis, vaizduojant, kad jos tokios yra, ai??i?? pats tiesiausias kelias A? naujAi?? krizAi??.

Bene pirmAi?? kartAi?? per pastaruosius deA?imtmeA?ius pasaulis neturi realiA? lyderiA?. JAV, dar neseniai laikyta vienintele supervalstybe, pasirodo galinti vis maA?iau ai??i?? skAi??sta vidaus skolose, visuomenAi?? socialiai degraduoja, tarptautinis prestiA?as smunka. Net JAV prezidento rinkimai, kadaise buvAi?? neabejotinai tarptautinAi??s reikA?mAi??s A?vykiu, vis labiau tampa amerikietiA?ku vidaus reikalu, o ir iA?rinktas prezidentas, kad ir kokios partijos, visai nesidrovi pasirodyti esAi??s menkas tarptautinAi??s politikos A?inovas. JAV vis maA?iau nori (o ir gali) tAi??sti mesianistinAi?? pavyzdinAi??s demokratijos politikAi??.

Kitos buvusios ai??zdidA?iosiosai??? valstybAi??s ai??i?? Japonija, JungtinAi?? KaralystAi??, PrancAi??zija ir t. t. yra per maA?os imtis globalaus lyderio vaidmens. Jos pratinasi bAi??ti veikiau vidutinAi??s nei didA?iosios. Rusija, gal ir norAi??dama bAi??ti lydere, yra gerokai per silpna, ir niekas neketina jai perduoti ai??zseifo raktA?ai???. Kinija ir Indija iA?lieka prekiA? bei paslaugA? gamintojos, Brazilija ar PietA? Afrika turi per daug vidaus problemA?, kad imtA?si globalios atsakomybAi??s. DidA?iausiA? pagal gyventojA? skaiA?iA? valstybiA? deA?imtuke dar yra Nigerija, Pakistanas ir BangladeA?as, taA?iau apie jA? lyderystAi?? neuA?simena net ir didA?iausi optimistai.

Lyderiu negali tapti ir A?aliA? grupAi??. ES yra ekonominAi?? galia, bet politiA?kai tai ne tik minkA?toji, bet ir silpnoji galia, dar blogesni ASEAN ar Afrikos SAi??jungos A?ansai. Taigi nei G-8, nei G-20 pasaulio nebevaldo… Tad gal valdome ar valdomAi??s po truputA? visi (G-200) ar turime kokA? nors G-0?

Pasaulio be lyderio A?alininkai vis garsiau teigia, kad tikAi??tiniausias esAi??s pasaulis be jokiA? didA?iA?jA? valstybiA?… Toks skruzdAi??lynas. Jis, beje, palankus maA?oms A?alims, kurios, bAi??damos dinamiA?kos ir atviros, gali pasiekti A?ymiai daugiau nei A?eimininkaujant hegemonams. SkruzdAi??lytAi?? maA?a, bet skruzdAi??lynas ai??i?? jAi??ga. Pasauliui-skruzdAi??lynui gal iA?ties nebereikia mesianistinAi??s idAi??jos? Pasaulis iA?ties tampa ai??zplokA?A?iasai???, jis formaliai nevaldomas, taA?iau niekas nenori jo griauti. Jis tarsi be ideologijos, taA?iau turi bendruosius elgesio principus. Tai lyg internetas, kuris turi savo lobius ir A?iukA?les, kuriame kariaujama ir prekiaujama, kuriame esama savA? tiesA? ir neraA?ytA? A?statymA?, bet galiausiai niekas nesirengia jo ardyti vien tam, kad internetui taip iA? esmAi??s niekas ir nevadovauja.

Galiausiai visiems prieinamos informacijos vandenyne vis maA?iau A?domu, kas ten dedasi Ukrainoje ar BangladeA?e… Ai??tai kur didysis globalizacijos rezultatasAi??ai??i?? ne naujas dinozauras, o bAi??riai sanitarA?-skruzdAi??liA?, kurios be gailesA?io sunaikins nudvAi??susius didA?iA?jA? valstybiA? monstrus. O juk tokiems kaip mes didA?iA?jA? valstybiA? gal ir nereikia? Juodoji gulbAi?? A?udo dinozaurus, bet skruzdes palieka.

Ai??JAV rinkimai A?vyko, jA? teisAi??tumas aistringai neginA?ytas, rezultatai priimti santAi??riai, taA?iau A?iniasklaidAi?? vis dAi??lto uA?plAi??do svarstymai: kas bus ta JAV prezidento versija Obama 2.0? Kol kas aiA?ku, kad Nobelio premijos avansu tikrai nebebus…

Kad ir kokA? ekonomikos ar finansA? A?inynAi?? paimtume, kad ir kokioje enciklopedijoje tyrinAi??tume valstybiA? galios suvestines, stebuklA? neatrasime: JAV yra galingiausia pasaulio valstybAi??, savaip ir atsakinga uA? visas kitas. TaA?iau tekstA?, diskusijA?, svarstymA? apie Amerikos ne itin A?viesiAi?? ateitA? A?iandien kaip niekada daug. Ar tikrai JAV neiA?vengiamai artAi??ja jei ne prie A?lugimo, tai bent prie radikaliA? kokybiniA? pokyA?iA? meto? NetrAi??ksta ir pastebAi??jimA?, kad Obama ir yra tas prezidentas, nuo kurio prasidAi??s kol kas vienintelAi??s supervalstybAi??s nuosmukis.

PrieA? ketverius metus daugelis kalbAi??jo, kad Obama atAi??jo A? valdA?iAi?? kaip simbolis amerikieA?io, kuris nori bAi??ti taikus, ramus ir gyventi daugiausia… sau. Obama 2.0 ypatingesnAi??s programos neiA?rado. Nesama solidesnio recepto Vidurio Rytams, padAi??tis tik blogAi??ja. JAV neiA?sprendAi?? nei Irako, nei Irano, nei Afganistano krizAi??s, tik grAi??A?ino garbAi??s skolAi?? ai??i?? nugalabijo OsamAi?? bin LadenAi??. Beje, Gvantanamo klausimas iA?liko, nors nuo jo Obama pradAi??jo savo veiklAi??, Sirija tarytum lieka sau, gal tai didA?iosios valstybAi??s statuso nevertas A?ingsnis. ArabA? pavasaris iA? laimAi??jimo virsta nusivylimu… JAV praranda moralinA? autoritetAi?? A?alies, kuri gina demokratijAi?? visame pasaulyje. Jos nebegina niekas, pasiteisindami, kad tai ne mAi??sA? reikalas.

IA? rinkimA? rezultatA? justi, kad amerikieA?iams gerokai pabodo bAi??ti didA?iAi??ja valstybe. Daugumai lietuviA? ai??znormalusai??? gero gyvenimo A?vaizdis yra pusryA?iai-darbas-pietAi??s-kava-A?iltas bAi??stas. Dar pramogAi??lAi??s. PanaA?u, kad ir amerikieA?iams jau taip pat, o A?tai Obama tokiAi?? amerikietiA?kAi?? svajonAi?? ir A?gyvendina. Ronaldas Reaganas buvo romantiA?kos galingos demokratinAi??s Amerikos simbolis, Billas Clintonas bandAi?? A?kAi??nyti makdonaldiA?kAi?? Amerikos svajonAi??. Na, o Obama A?gyvendina maA?o kuklaus amerikieA?io svajonAi??lAi?? vienaukA?tAi??je A?alies provincijoje, kur nesama ypatingA? A?iniA? visuomenAi??s iA?moniA?, kur svarbiausias dalykas yra paties A?mogaus piniginAi??, sveikata, bet ne pasaulio ateitis. AmerikieA?iai yra palikuonys emigrantA?, kadaise dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? palikusiA? savo A?alis, tad pagal apibrAi??A?imAi?? jie visai nebAi??tinai nori atsakyti uA? pasaulA?. Argi ne graA?u svajoti gyventi paprastai, ilgai ir laimingai, uA?rakinus savo namo duris ir uA?traukus uA?uolaidas. It galingoje SenovAi??s Romoje. Tokia teisinga, kukli, naivi ir geraA?irdAi?? Amerika ai??i?? uA? ObamAi??.

Kokia juodoji gulbAi?? turi aplankyti A?iAi?? vis dar galingiausiAi?? A?alA??

Ai??MAi??sA? artimiausioje kaimynystAi??je 2012-ieji praAi??jo palyginti neramiai. Latvijoje A?simintiniausias A?vykis buvo referendumas dAi??l rusA? kalbos A?teisinimo. Juodoji gulbAi?? neatskrido, nors nerimo bAi??ta. Tiesiog negalima nepastebAi??ti, kad mAi??sA? santykiai su Latvija blogAi??ja. A?inoma, neturime pretenzijA? vieni kitiems, lyg ir bendraujame, prekiaujame, diskutuojame. NetrAi??ksta skaiA?iA?, rodanA?iA?, jog esame vieni svarbiausiA? prekybos partneriA?, keliais, geleA?inkeliais ir vamzdA?iais keliauja daugybAi?? produktA?… TaA?iau tarptautiniai santykiai ir A?mogiA?kas artumas nAi??ra proporcingas prekiA? mainams. Ekonomikos partneriA? sAi??raA?as nesutampa nei su strategine ar politine partneryste, nei su A?mogiA?ka simpatija. Kas gi kelia nerimAi?? ir latviams, ir lietuviams?

Pirma, Lietuva ir Latvija nebesijauA?ia esanA?ios ideologinAi??s ir tautinAi??s partnerAi??s. Abi nori bAi??ti pragmatiA?komis ES narAi??mis, kur daA?nai mokoma, kad geografinis artumas ir istoriniai sentimentai nAi??ra pagrindas interesams. MAi??sA? santykius pradeda reguliuoti mums primetamos diskusijos, kur pigesnAi??s dujos ar prastesni bankai. Mes rodomAi??s esantys tik konkurentai dAi??l Europos pinigA? ir smulkAi??s sandAi??rininkai. Ir mes karA?tligiA?kai bandome bAi??ti sandorininkais, besivadinanA?iais pragmatikais. O juk laimingi buvome anuomet, turAi??dami bendrus tikslus ir juos gindami.

Antra, kad ir kaip liAi??dna, A?iandien tAi??las lietuvis apie LatvijAi?? didelAi?? dalA? informacijos gauna ne iA? latviA?, o iA?… rusiA?kos A?iniasklaidos. Ir tai po daugiau kaip dvideA?imties nepriklausomybAi??s metA?! RusiA?kos A?iniasklaidos veidrodyje Latvija nebAi??tinai yra tokia, kokia ji yra iA? tikAi??rA?jA?. O ir latviai apie lietuvius girdi ir mokosi iA? rusiA?kA? kanalA?. Taigi savo baltiA?kuose santykiuose turime labai keistAi?? tarpininkAi??, kuris, A?inia, nelabai nori, kad bAi??tume draugai ir broliai.

TreA?ia, mAi??sA? baltiA?ka istorija uA?dAi??jo gerokai gilesnA? antspaudAi?? nei manome. O gal net ne vienAi?? randAi??. Latvius reikia suprasti. Nors jie mAi??sA? etniniai broliai, istorija mus labiau skyrAi?? nei jungAi??. Ne kartAi?? kariavome su Livonija ir dAi??l Livonijos, tad nebuvome draugai, tegu latvius kariauti ir vertAi?? kiti. Tarpukariu irgi nekaip klostAi??si.

TaA?iau turiu apie lietuvius bei latvius ir gerA? A?iniA?. Europa, o ir visas pasaulis, apie mus galvoja gerai arba labai gerai. Europos koridoriuose esu girdAi??jAi??s replikAi??, kad jei vietoje armAi??nA? ir azerbaidA?anieA?iA? Kaukaze gyventA? lietuviai su latviais, karo tikrai nebAi??tA?, jei Kipre susitiktA? ne turkA? ir graikA?, o lietuviA? ir latviA? bendAi??ruomenAi??s, salos reikalai seniai bAi??tA? iA?sprAi??sti. Pagalvoju, A?tai kur mAi??sA? jAi??ga ai??i?? esame nuoseklAi??s ir kantrAi??s, bet kartu santAi??rAi??s ir pasitikintys kaimynais. Ir labai noriu, kad tokia gera pasaulio nuomonAi?? apie mAi??sA? kaimynystAi?? iA?liktA?.

Ai??Europa sugrieA?tino sankcijas Baltarusijai. Jei A?i bAi??tA? toli kaip Birma, jei visa tai vyktA? prieA? vienAi?? ar dvi deA?imtis metA?, Lietuva nAi?? nemirktelAi??jusi sveikintA? tokA? ES sprendimAi??. Juk Lietuva pati tapo laisva tik gindama A?mogaus teises ir laisvAi?? apsisprendimAi??, mes gerai A?inome, kas yra politinAi?? kalinystAi??, buvome viso pasaulio sAi??A?inAi??s pavyzdys.

Bet A?iandien viskas nebe taip paprasta. SankcijA? imamasi nenoriai, lietuviai gAi??sdina vieni kitus, kad tik nepakenktA? ai??zpaprastiemsai??? Baltarusijos A?monAi??ms, o dar labiau ai??i?? patys sau, nes mat sankcijos galinA?ios palikti be darbo ir ne vienAi?? mAi??sA? tautietA?. Moralizuojame, kad neturime teisAi??s mokyti baltarusiA? kaip gyventi, kad A?tai ten tvarka, o pas mus betvarkAi??… Baltarusijos televizija su neslepiamu pasitenkinimu vis kartoja epizodAi??, kai LukaA?enka A?teikia gAi??liA? puokA?tAi?? gerai nusiteikusiai Lietuvos Prezidentei…

Kas ir kodAi??l pasikeitAi??? Kitas, pagarbos vertas LukaA?enka, ar kita, laisvAi??s idealais jau nebetikinti Lietuva?

Pastaraisiais metais diskusijose apie RytA?ai??i??VakarA? prekybAi?? atsirado naujas A?odis ai??i?? mistralizacija. PrieA? kelerius metus pasirodAi?? A?inia, kad PrancAi??zija ketina parduoti vAi??jo ai??i?? Mistral ai??i?? vardu pavadintus laivus Rusijai. Ai??ie laivai gali bAi??ti naudojami ne tik prieA? jau nukraujavusiAi?? GruzijAi??, bet ir prieA? mus. KaA?koks marksizmo avantiAi??ristas sakAi??, kad Vakarai pagamins net virvAi??, ant kurios juos pakarsime. PanaA?u, kad taip ai??i?? NATO A?alis parduoda technikAi?? Rusijai, laikanA?iAi?? NATO savo prieA?u, technikAi??, kuri gali atsisukti prieA? tAi?? patA? NATO. BandAi??me prancAi??zus ir keikti, ir protinti, taA?iau jie atsakydavo, kad elgiasi labai pragmatiA?kai. UA?sakytA? Mistral gamyba leis sukurti porAi?? tAi??kstanA?iA? darbo vietA? doriems darbininkams, kaA?kiek darbo vietA? gaus ir Rusijos karininkai, o tai juk labai gerai. KalbAi??ti, kad Rusija tikrai panaudos laivus blogiems tikslams, nevertAi??tA?, nes galioja nekaltumo prezumpcija… ir taip toliau.

Kai kuriems verslo pasaulio atstovams regAi??josi, kad LukaA?enkos tvarka ir jo asmeninAi??s simpatijos gali garantuoti Lietuvai palankius kontraktus. Baltarusijos vadovai derybose su europieA?iais siAi??lo ekonominius kompromisus mainais A? moralinius. Europa daA?nai tam pasiduoda ai??i?? ai??zparduodaai??? A?mogaus teisiA? problemas uA? keliais procentais A?emesnes kainas. AtmintinAi?? Sausio 13-Ai??jAi?? tikAi??jomAi??s, kad visi mus supras ir pasmerks neteisAi??tAi?? prievartAi?? Vilniuje, o A?iandien gana abejingai vertiname prievartAi?? Minske.

Sankcijos Baltarusijai ai??i?? iA?ties rimtas dalykas. DAi??l jA? kalta ne Lietuva ir ne ES. Kalta Baltarusija. Lietuva, mAi??stanti, kad proletarai neturi tAi??vynAi??s, kad jiems neva svarbu tik dirbti ir uA?sidirbti, kalta, kad A?iandien nedarbo lygA? kai kuriose srityse reguliuoja jau nebe nepriklausoma Lietuva, o lukaA?enkinAi?? Baltarusija. BaimAi??, kad jei mes nesiimsime lukaA?enkiniA? prekiA?, jA? imsis kiti, o mes liksime kvailio vietoje. IA? tikrA?jA? liksime ne kvailio, o sAi??A?iningojo vietoje. Lietuva yra padori A?alis, ir kaip padori A?alis A?inoma Europoje. Geras A?mogus gal ir ne profesija, bet gyvenimo bAi??das. Jis mums tinkamesnis uA? mistralizacijAi??. Netiesa, kad sankcijos niekada neduoda naudos. Labai duoda. Nepamenu nAi?? vienos A?alies, kuri bAi??tA? nusispjovusi A? sankcijas, visos norAi??jo, kad sankcijos kuo greiA?iau pasibaigtA?. Sankcijos reikalingos ne tik baltarusiams ir Europai. Jos reikalingos mums. Svarbiausia, kaip vertiname, kAi?? apie A?vykius kalba mAi??sA? sAi??A?inAi??.

Ai??Dar viena mAi??sA? kaimynAi?? ai??i?? Lenkija ai??i?? praAi??jusius metus savo uA?sienio politikoje tikrai gali laikyti sAi??kmingais. Ji ne tik iA?laikAi?? gerus santykius su kaimynais, bet ir pagerino juos savo naudai visuose lygmenyse. O A?tai santykiuose su maA?iausiAi??ja kaimyne Lietuva ji iA? tiesA? gavo viskAi??, ko norAi??jo patys radikaliausieji (nebAi??tinai ai??i?? europietiA?kiausieji) politikai. VarA?uvoje bet kas pasakys, kad situacija klostosi gerai: Lietuvos lenkA? rinkimA? akcija pirmAi?? kartAi?? perA?engAi?? rinkimA? barjerAi?? ir sukAi??rAi?? atskirAi?? frakcijAi?? Seime, gavo laisvas rankas reguliuoti Lietuvos energetikAi??, o lenkiA?kai kalbanA?ius lietuviusAi??ai??i?? ir iA? tiesA? padaryti lenkais. Ir atsitiko tai be jokiA? ultimatumA? ir sankcijA?, atsitiko daugiausia dAi??l lietuviA? tiesmukos ir netoliaregiA?kos politikos.

Lietuva, pasiA?ymAi??jusi tautiniA? grupiA? tarpusavio santykiA? harmonija, prarado pavyzdingos valstybAi??s statusAi??, ji dabar viena tarp daugelio. Kitaip nei prieA? dvideA?imt metA?, dabar dalis mAi??sA? pilieA?iA? ai??i?? dAi??l mAi??sA? paA?iA? paikumo ai??i?? bus kitokie. Ne prastesni, o tiesiog kitokie, ir jA? kitoniA?kumas, nenaudingas jiems patiems, mums akis badys vis labiau. Dabar turAi??sime nebe lenkiA?kai kalbanA?ius lietuvius, o lenkus, kurie gal norAi??s bAi??ti nebe Vilniaus, o VarA?uvos lenkais. Kad ir kokie geri bAi??tA? mAi??sA? prekybiniai ar energetiniai santykiai, tai iA?ties nAi??ra politikos laimAi??jimas.

Galiausiai, mAi??sA? kaimynAi?? nekaimynAi?? Rusija. Svarbiausias A?odis prezidentui Putinui ai??i?? PergalAi??. Apie jos troA?kimAi?? bylojo net oficialus plakatas. IA?ties Putinas netapo Rusijos prezidentu, jis nebuvo renkamas ir iA?rinktas. Jis ai??i?? NUGALAi??JO, kaip sakAi??, garbingoje kovoje. Jei kam rinkimai asocijuojasi su sAi??rio pasirinkimu supermarkete, galvokite kitaip. Rinkimai ai??i?? karas, ir daugelis rusA? jA? noriai kariauja…

Putino pergalAi??s samprata ai??i?? sovietinAi??. NugalAi??tojas neteisiamas ir diktuoja sAi??lygas pralaimAi??jusiajam. Putinas nAi?? vienam savo prieA?ininkA? nepasiAi??lAi?? taikos, tad jau dabar aiA?ku, kad visuomenAi??je brAi??s nauji konfliktai. Putino rinkAi??jas ai??i?? tai savitas ai??znaujos laidosai??? A?mogus, galintis daug ir sunkiai dirbti, kai to reikalaujama, mylintis veikiau A?alies jAi??gAi?? nei iA?mintA?, o kartu mAi??gstantis aiA?kiai A?inoti, kas jam priklauso. Ziuganovo rinkAi??jai verkia dAi??l SSRS iA?irimo, Putino ai??i?? jAi?? atkAi??rinAi??ja. Kol kas daugiausia sAi??monAi??je, bet ta sAi??monAi?? vis drAi??sesnAi??. Kadaise Borisas Jelcinas bandAi?? paaiA?kinti, kad SSRS mirtis buvo teigiamas politikos reiA?kinys, o Putinas A?tikinAi??ja, kad tai tragedija.

Putino Rusija ai??i?? stipri, gerai sutvarkyta, puikiai administruojama, tvarkinga. Tai A?alis, su kuria neabejotinai reikia skaitytis. Ji gal dar ne supervalstybAi??, bet ryA?tingas sprendAi??jas regione. Rusijos nereikia mylAi??ti ir suprasti, jos reikia bijoti ir elgtis pagarbiai, net jeigu jos korupcijos ar A?mogaus teisiA? lygis atitinka daugiau AfrikAi?? nei EuropAi??. Putino Rusija nemyli NATO ir JAV, nes jie vis dar primena, kad pasaulyje egzistuoja ir daugiau gerbtinA? jAi??gA?. Putino Rusija nemyli ES, nes A?i gamina gerus dalykus, nemyli Kinijos, nes A?i gamina daug.

Putino A?takos sferoje yra daugelis biudA?etininkA?, kariA?kiA?, dalis jaunimo, praktiA?kai visi tie, kuriems galima duoti truputA? ir tai juos patenkina. Kol Gazprom yra pajAi??gus sukaupti pinigA? pensijoms ir renovuoti sporto aikA?tynus, ne taip jau ir sudAi??tinga kontroliuoti dideliA? dotacijA? nereikalaujanA?iAi?? visuomenAi??. Putinas gali kontAi??roliuoti mokytojus, buhalterius, darA?oviA? augintojus ir duonos valgytojus. Turi po ranka bAi??rA? atletiA?ko jaunimo, pasiruoA?usio bAi??ti sportiA?ku kaip prezidentas. Turi visus, sugebanA?ius aukotis mitinei Rusijos didybei ir gailAi??tis dar didesnAi??s A?alies, kurioje ai??zdraugiA?kaiai??? gyventa.

TaA?iau Putinas neturi paramos tarp viduriniosios ir iA?silavinusios klasAi??s ai??i?? ji nAi??ra gausi, nori bAi??ti veikiau laisva negu valdoma, veikiau puoselAi??ti laisvAi?? rinkAi?? negu valdyti valstybines A?mones. Vidurinioji klasAi?? auga nepriklausomai nuo to, ar valdA?ia nori. Neturi jis palaikymo didelAi??je dalyje kultAi??ros pasaulio. Ne jo rAi??mAi??jai ir imantieji suprasti, kad valdA?ios galima nebijoti. Ne kiekvienas iA? jA? A?iandien iA?drA?sta balsuoti prieA?, nAi??ra ir rimtos alternatyvos ai??zpergaleiai???, taA?iau didelAi?? tikimybAi??, kad ilgainiui tokia alternatyva atsiras…

Svarbus A?odis Rusijos ir Lietuvos santykiuose ai??i?? ai??znaudaai???. Juo lietuviai ir bus labiausiai viliojami. Jei jau giriasi esantys pragmatikai, tai praA?om: Lietuvai turAi??tA? bAi??ti naudinga pirkti dujas iA? Rusijos, o ne ieA?koti alternatyvA?; prekybAi?? ir kitus ekonominius ryA?ius labiau dera megzti su Rusija, kur viskas taip gerai A?inoma, nei su kokiais skandinavais. Naudinga mokytis rusA? kalbos, A?iAi??rAi??ti rusiA?kas TV programas, net ir per skaudA?ias atmintinas dienas kviestis Rusijos artistus. Kaip ir ketvirtAi?? deA?imtmetA? Rusija A?rodys, kad neverta draugauti su lenkais, skandinavus reikia ignoruoti, o amerikieA?ius ai??i?? niekinti.

Jau esu raA?Ai??s, kokia Lietuva geriausia Rusijai, bet nepamaiA?ys ir pakartoti: kaip nepatikimas VakarA? partAi??neris, kurA? pamaA?u bus galima finliandizuoti, o paskui ir grAi??A?inti ten, iA? kur aplinkybAi??ms susiklosA?ius jis pabAi??go. Be ypatingos skubos ir pragmatiA?kai pigiai…

Ai??Apie UkrainAi?? dabar kalbama daug ir A?vairiai. PaA?velkime A? jAi?? kiek netikAi??tu rakursu: ji tipiA?ka ar netipiA?ka A?alis, istorijos dAi??sningumas ar akibrokA?tas?

Prisimenu, kad pagal sovietinA? istorijos vadovAi??lA? XVIIAi??a. viduryje Bohdanas Chmelnickis amA?iams ai??zsujungAi??ai??? ukrainieA?iA? ir rusA? tautas, uA?baigdamas ai??zblogieA?iA?ai??? lenkA? (ir lietuviA?) dominavimAi?? regione, bent jau A? rytus nuo Dniepro upAi??s. Taigi kadaise VakarA? Europa neteko Ukrainos per savo silpnumAi??, apsileidimAi?? ar tingumAi??. XX a. pabaigoje atsirado kaip niekada gera galimybAi?? UkrainAi?? atgauti, pagaliau susikAi??rAi?? Ukrainos valstybAi??, kuriAi?? formaliai bAi??tA? galima priskirti net kontinento didA?iausiA?jA? elitui. KodAi??l taip nutiko, kad A?avi susivienijusi Europa, A? kuriAi?? mes stojome ir A?stojome, kurioje gyvename A?ymiai geriau nei rusai ir ukrainieA?iai, ai??zneA?kandaai??? Ukrainos, palikdama jAi?? veikiau XVIIAi??a. realijoms, o ne atverdama dabarties integracinAi??ms galimybAi??ms?

Europa neA?ino, ar jai tikrai Ukrainos reikia, o jei reikia, tai kokiAi?? kainAi?? uA? tai galima mokAi??ti. Ai??iandieniai Europos politikai yra viso labo istorijos skaitytojai, nedrA?stantys tapti jos raA?ytojais. LaisvAi??s kainAi?? keiA?ia naftos ir dujA? kaina. Ai??iandien tikAi??tinesnAi?? Ukrainos ateitis ne Europoje, o veikiau dar nesukurtoje mitinAi??je eurazinAi??je bendrijoje. Tai dar vienas posovietinAi??s integracijos bandymas, paremtas daugiau biznio planais, o ne laisvAi??s ir A?mogaus teisiA? A?gyvendinimu. Ai??i bendrija, kaip ir kiti Rusijos projektai, primygtinai stengiasi A?rodyti, kad laimAi?? yra ne laisvAi??, o dujA? A?iaupas. Ir A?monAi??s, bent kai kurie, tuo patiki.

Pasaulis neverkia dAi??l Ukrainos. Ji pati turi jaudintis dAi??l savo likimo. Ai?? UkrainAi?? beveik niekas nepretenduoja, bet jos ir nelaukia iA?skAi??stomis rankomis jokiame dA?entelmenA? klube. Tad viskas ai??i?? jA? paA?iA? rankose, taA?iau ir paA?ioje Ukrainoje nedaug kas nori raA?yti naujos nepriklausomos valstybAi??s istorijAi??. O jei ir taip, tai dominuoja senos istorijos skaitytojai ir perraA?inAi??tojai.

Ai??Ne taip seniai buvo laikai, kai norAi??jome pertvarkyti pasaulA?. Lietuva buvo ta juodoji gulbAi??, pasirodA?iusi Europoje, kai A?i pieA?Ai?? sugyvenimo su sovietais scenarijA?, o ne Blogio imperijos naikinimAi??. PabandAi??me saugumAi?? plAi??sti, padAi??dami afganams ir irakieA?iams. NemaA?ai dabar gailisi, kad Ai??mAi??si A?io to neblogo, bet neatliko iki galo. TikAi??jomAi??s, kad Rusija, Ukraina ir Gruzija bus kitokios, kad arabA? pavasaris demokratijos pagausins, taA?iau gali bAi??ti, kad atvirkA?A?iai. TikAi??jomAi??s paraA?yti laimingos Afrikos scenarijA?, bet nusigandome, kad nepajAi??gsime. Beje, A? AfrikAi?? ar AzijAi?? kaip kas patarinAi??ja nebesigilintiAi??ai??i?? mes juk provincialai, mums nereikia.

Tad tikAi??tiniau, kad ir toliau ne mes patys tvarkysime pasaulA?, o kokios nors juodosios gulbAi??s nulems mAi??sA? likimAi??.