JAi??ratAi??s MykolaitytAi??s burtai

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??VaidilutAi?? BrazauskaitAi??-L.

DATA: 2013-11

JAi??ratAi??s MykolaitytAi??s burtaiAi??

VaidilutAi?? BrazauskaitAi??-L.

JAi??ratAi?? MykolaitytAi?? savo parodos VDA galerijoje ai??zAkademijaai??? nepavadino niekaip ai??i?? tai tiesiog ai??zTapybaai???, sukurta per pastaruosius dvejus metus. PavadinimAi?? gal ir sunku bAi??tA? sugalvoti, nes vizionieriA?ka dailininkAi??s fantazija kuria sunkiai apibrAi??A?iamus, dar sunkiau konkretizuojamus keistos civilizacijos vaizdinius.

PrieA? deA?imt, penkiolika metA? tapytojos kuriamas minipasaulio modelis primindavo tarsi maA?Ai?? planetAi??, asteroidAi??, plaukianA?iAi?? salAi??-laivAi?? ar pusiasalA?, kuris, atrodAi??, galAi??tA? tilpti ir suvenyriniame stikliniame rutulyje. PasidAi??jus jA? ant raA?omojo stalo, smagu tyrinAi??ti tuos paslaptingus plotus, vis atrandant kaA?kAi?? anksA?iau nematyto, nepastebAi??to.

IA? naujausiA? paveikslA? tie koncentruoti minipasauliai niekur nedingo, autorAi?? su meile A?prasmina asmeninAi?? patirtA?, kruopA?A?iai parinkdama A?enklus, simbolius, daiktus, detales ir ai??zmizanscenasai???. Toliau ai??zstatoai??? sudAi??tingos konstrukcijos bokA?tus, uA?goA?ianA?ius viskAi?? aplinkui, bet dabar jie frontaliai A?velgia A? A?iAi??rovus personifikuotomis, kaA?kur jau sutikto, todAi??l atpaA?A?stamo A?mogaus arba seniai nematyto draugo akimis. Tai ne tie grAi??smingi neprilygstamos virA?enybAi??s simboliai, kokiA? bAi??ta anksA?iau, o jaukAi??s personaA?ai, nuo saulAi??s kaitros besislepiantys po laikraA?tine kepure, aplink juos smagiai sukasi taikus laumA?irgiA? bAi??relis.

Pagrindinis paveikslA? personaA?as ai??i?? Miestas, galintis papasakoti kur kas daugiau negu A?monAi??s, gal todAi??l jA? A?iose paslaptingose erdvAi??se apskritai nAi??ra. Istorijos pasakojamos, pasitelkiant ikonografiA?kai tiksliai neapibrAi??A?tus vaizdus, atskleidA?ianA?ius keistos, neA?inomos civilizacijos, vis dAi??lto turinA?ios labai ryA?kiA? vilnietiA?kA? bruoA?A?, kasdienybAi??. Jos gyvastis, siela, veidai tampa dailininkAi??s tyrinAi??jimA? objektu.

Ne tik bokA?tA? labirintai, jau tapAi?? MykolaitytAi??s kAi??rybos leitmotyvu, slepia personifikuotAi?? klaidA?iAi?? A?mogaus sielAi??, bet ir pats miestas, jo lopiniai, dykros, fragmentai yra tarsi uA?uominos apie senus painius antA?eminio ir poA?emiA? pasaulio mitus. JA? klausydamasi atgyja marmurinAi?? mAi??nulio ir medA?ioklAi??s deivAi?? Diana su fasadus puoA?ianA?iomis mitologinAi??mis bAi??tybAi??mis, kurios, atrodAi??, jau baigia sudAi??lAi??ti.

Naujausiuose paveiksluose tapytoja savo vizijoms suteikAi?? kitokius pavidalus, iA?bandAi?? kitokias ai??zstatybines medA?iagasai???. Miesto kAi??nas tapo itin netvarus, tai jau ne ankstesni tvirti, stabilAi??s mAi??rai, bet nykstanti materija, ai??i?? smAi??lio rAi??mai ir bokA?tai bet kuriAi?? minutAi?? gali susmegti arba juos be gailesA?io nupAi??s kiekvienas stipresnis, nebAi??tinai apokaliptinis, vAi??jo A?uoras.

Kaitaliodama mastelius, kartais A?velgdama tarsi iA? paukA?A?io skrydA?io, dailininkAi?? sukuria keistai hipnotizuojanA?iAi?? erdvAi??, sklidinAi?? fantasmagoriA?kai realiA?, net siurrealiA? vaizdiniA?. Ai??is gigantiA?kas, atrodytA?, neaprAi??piamas pasaulis gali akimirksniu virsti miniatiAi??riniu Dievo A?aislu, telpanA?iu A? sekretero stalA?iA?.

ByranA?iA? smilA?iA? miestas primena artefaktA? ir raritetA?, iA?sibarsA?iusiA? kosminAi??se dykrose, sankaupAi??, o kartais ai??i?? tiesiog statinius smAi??lio dAi??A?Ai??je ar ant jAi??ros kranto. DidA?iulis A?iogas, netyA?ia rastas dovanA? ir paslapA?iA? skrynioje, pasak autorAi??s, buvo palaikytas lemtingu A?enklu, todAi??l virto mitine pabaisa, griaunanA?ia Miesto civilizacijAi??.

MykolaitytAi?? puikiai sugeba kurti menamA? istorijA?, fantasmagoriA?kA? pjesiA? ar misterijA? scenovaizdA?ius, kurie net labai racionaliai nusiteikusius A?iAi??rovus, vertinanA?ius tik ekspresyvA?jA? kolorizmAi??, verA?ia A?sitraukti A? veiksmAi?? ir pradAi??ti fantazuoti mitinAi??mis paveikslA? temomis.

Tapytoja yra puikiai A?valdA?iusi ir paradoksalias A?anrA? samplaikas. Itin lyriA?kai suskamba netikAi??ti beribiA? peizaA?A? ir jaukiA? lokaliA? natiurmortA? deriniai, plyA?iai, nusidriekiantys A? tolA?, mieli kambariai be sienA?, su atsiverianA?iomis hibridinAi??mis erdvAi??mis, kurias ai??zA?A?eminaai??? kasdieniA?ki daiktai, buities rakandai.

Baltas kambarys, baltas interjeras, atrodytA?, nieko keista, bet kiekvienas daiktas A?ia tarsi gyvas, kiekvieno A?eA?Ai??lis plevena, juda kaip A?eA?Ai??liA? teatre uA? A?irmos. Net buteliukai, prieskoninAi??s, puodeliai gana paprastuose natiurmortuose tampa personaA?ais, turinA?iais slaptAi?? privatA? gyvenimAi??.

Netvarumas, laikinumas, nyksmas ai??i?? tokias nuotaikas sukelia MykolaitytAi??s nutapytos sienos, primenanA?ios senus paveikslus ar nuotraukas su nepaA?A?stamA?jA?, kadaise Ai??jusiA? pro A?alA?, veidais. GAi??rAi??damiesi debesimis, visi esame bandAi?? A?A?iAi??rAi??ti A?prastinius statiniA?, gyvAi??nA? pavidalus, panaA?Ai??s jausmai apninka ir A?vilgterAi??jus A? aptrupAi??jusiAi??, nykstanA?iAi??, nusilaupiusiAi??, grafitininkA? apipaiA?ytAi?? senamiesA?io sienAi?? ai??i?? imi ir atrandi paA?A?stamAi?? siluetAi??, veidAi??, net banaliAi?? ai??zfigAi??rinAi??ai??? scenAi??. Mykolaitytei senos sienos, turinA?ios daugiasluoksnAi?? istorijAi??, yra neiA?senkamas inspiracijA? A?altinis.

SmAi??lio miestA? monochromijoje netikAi??tai suA?Ai??ri smaragdo, safyro, granato blyksniai. Ant sienos galima palikti savo atspaudAi?? tarsi A?lapiame smAi??lyje, o kai atsAi??lina tamsi baugi naktis, pasieniais nutA?sta katino siluetas, iA?ryA?kintas mAi??nesienosai??i?? Nesamos smAi??lio civilizacijos krantus skalauja upAi??s, primenanA?ios A?okanA?iAi?? kariatidAi??, vandenys ir atrodo, kad nieko nAi??ra amA?inesnio uA? A?A? fataliA?kAi?? laikinumAi??.

Tai magiA?kas, mistiA?kas, labai iA?kalbingas pasaulis, kaA?kur, kaA?kada jau buvAi??s, esantis ir bAi??siantis dar nesukurtuose paveiksluose. TAi?? rodo daugybAi?? maA?A? etiudA?, kurie yra tarsi lakios metaforos, nebaigto eilAi??raA?A?io posmai, A?maikA?tAi??s aforizmai, atspindintys A?aismingus dienos koA?marus. MykolaitytAi??s paveikslai kartais lyriA?ki, kartais apokaliptiA?ki, kartais sentimentalAi??s, bet visada paA?enklinti unikalios ir nepaprastai galingos meninAi??s vaizduotAi??s.

Gal per daug lyriA?kai A?A?kart raA?au, net paA?iai keista, bet negaliu to iA?vengti, nes mane uA?bAi??rAi??, uA?hipnotizavo svaiginanti JAi??ratAi??s MykolaitytAi??s paveikslA? nuotaika.