Jurgio LebedA?io A?imtmetis

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai renginiai
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2013-02

Jurgio LebedA?io A?imtmetis

Viktorija DaujotytAi??

Ai??iam A?urnalo numeriui jau iA? spaustuvAi??s iA?keliaujant, vasario 14 d., Vilniaus universiteto bibliotekoje vyks diskusija ai??zLituanistika vakar ir A?iandienai???, skirta Vilniaus universiteto profesoriaus, lietuviA? literatAi??ros istorikoAi??Jurgio LebedA?io(1913ai??i??1970) 100-osioms gimimo metinAi??ms, bus pristatyta paroda ai??zProfesoriui Jurgiui LebedA?iui ai??i?? 100ai???.
Numatomi renginio dalyviai: VUB generalinAi?? direktorAi?? Irena KrivienAi??, prof. Viktorija DaujotytAi??, prof. Eugenija UlA?inaitAi??, habil. dr. IngAi?? LukA?aitAi??, prof. KAi??stutis Nastopka, dr. Sigitas Narbutas, literatAi??ros kritikas Algimantas BuA?ys, filosofas Romualdas Ozolas, diskusijos vedAi??jai ai??i?? prof. Dainora PociAi??tAi??, doc. Darius Kuolys.
DAi??kojame prof.Ai??V. DaujotyteiAi??uA? galimybAi?? publikuoti jos A?odA?.


Pamatinis A?mogus buvo Jurgis Lebedys. Lyg akmuo, tinkamas pamatams. Ai??eimos, tautos, kultAi??ros, valstybAi??s. KAi?? darAi??, darAi??, kad bAi??tA? padaryta gerai, ilgam. Dar kad ir graA?iai. TurAi??jo stiprA? estetinA? jausmAi??: ai??zkad visa, kas daroma, bAi??tA? dailu, tvarkinga, graA?u. MAi??gdavo raA?yti ant gero, A?varaus, nesulamdyto popieriaus, gera plunksna; jo iA?raA?ai bei pastabos bAi??davo pedantiA?kai tikslAi??s (graA?iai tvarkydavo ir grybus bei savo sugautas A?uvis). Jis labai puikiai jusdavo formAi?? tiek dvasinAi??je, tiek paprasA?iausioje buities sferojeai???, ai??i?? patikimai liudijo Vanda ZaborskaitAi??, viena artimiausiA? Jurgio LebedA?io bendradarbiA?, biA?iuliA?1. Reta jungtis ai??i?? pedantiA?kumas, mokslinis tikslumas ir estetinAi?? formA? pajauta, subtilus groA?io jausmas, iA? prigimties, iA? ilgaamA?Ai??s A?emdirbiA? patirties.
Jurgis Lebedys kilAi??s iA? KAi??dainiA? kraA?to, iA? NevAi??A?io lygumA? A?emAi??s, iA? ai??zIsos slAi??nioai???. GraA?aus, mitinio vardo gimtinAi?? ai??i?? DevynduoniA? kaimas, A?alia senkapiA?, seniai apgyventa ir A?gyventa vieta. Jurgis gimAi?? 1913 metA? sausio 25 dienAi??. TAi??vai ai??i?? Anastazas ir SalomAi??ja GustaitAi?? LebedA?iai, vietiniai, devynduoniA?kiai, valdAi?? 14 ha geros A?emAi??s Ai??kA?. Gausi A?eima ai??i?? sesuo ir penki broliai. Jurgis mokAi??si kaimo pradA?ios mokykloje, Krekenavos progimnazijoje, PanevAi??A?io mokytojA? seminarijoje. BaigAi?? Vytauto DidA?iojo universitetAi??, studijavo kalbas (lietuviA?, vokieA?iA?, prancAi??zA?) ir lietuviA? literatAi??rAi??. Mokytojavo Utenoje, Skuode. Nuo 1946 metA? pradAi??jo dirbti Vilniaus universitete LietuviA? literatAi??ros katedroje, buvo jos vedAi??jas. Staiga mirAi?? 1970 VII 12 Ai??A?iuryje (MolAi??tA? rajonas), prie LakajA?, kur daug vasarA? atostogaudavo su A?eima ir artimiausiais biA?iuliais. Palaidotas tAi??viA?kAi??s kapinaitAi??se.
Buvo lyg kokiA? pirminiA? artimA? bendruomeniA? organizatorius, ai??zvadasai???, ai??zekscelencijaai??? ai??i?? vasarAi?? Ai??A?iuryje, A?iemAi?? slidA?iA? A?ygiuose savaitgaliais, A?venA?iA? dienomis. Brangino bendravimAi??, slaptumAi?? nuoA?alAi??se, gamtoje, kur daug kAi?? buvo galima aptarti, iA?siaiA?kinti. NegailAi??jo laiko kitA? rAi??pesA?iams, mokslo planams, darbo reikalams. KAi?? pajAi??gdavo, sprAi??sdavo ryA?tingai, neatidAi??liodamas. Filologijos, lituanistikos darbA? organizavimo centrinAi?? figAi??ra. Daug dAi??mesio skyrAi?? jauniems A?monAi??ms ai??i??Ai??Ai?? pro jo akis nepraslydo nAi?? vienas gabus studentas lituanistas, rAi??pinosi jA? moksline perspektyva, kasdieniais rAi??pesA?iais.
Savo gyvenimu, pasirinkimais, pozicijomis Jurgis Lebedys realizavo lietuviA?kAi??jA? kultAi??rinA? angaA?uotumAi??. Neprarasti nieko iA? to, kAi?? duoda prigimtoji kultAi??ra, kas atsineA?ta iA? pirminAi??s patirties, jungti A?iuos klodus su mokslu, knygomis, su pasaulio iA?mintimi. IA? to paties KAi??dainiA? kraA?to kaip ir A?eslovas MiloA?as, vienkartis, artimA? humanitariniA? interesA?, bet kitos kilties ai??i?? ne bajorA?, o valstieA?iA?, gana savarankiA?kA?, prigimtinio lietuviA?kumo, nekomplikuojamo kitos kalbos. Lebedys atkakliai, valstietiA?kai ieA?kojo LDK lietuviA?kosios atminties. JungAi??si A? StaneviA?iaus, Daukanto tradicijAi??, suaktualintAi?? XIX a. pabaigoje ai??i?? XX a. pradA?ioje. Kalbos argumentas LebedA?io sAi??monAi??je kartais lyg iA?kildavo virA? istorijos; istorija glAi??di ir kalboje, tik bAi??tina atkasti jos vagAi??. Ai??sipareigojimai lietuviA? kalbai, lietuviA? raA?tijai tapo pagrindiniu Jurgio LebedA?io mokslinAi??s veiklos stimulu. Mikalojus DaukA?a, Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas, Simonas StaneviA?ius ai??i?? vardai, kuriems skirta daugiausia dAi??mesio: nuo iA?samaus straipsnio iki monografijos. KapitalinAi?? ai??zLietuviA? literatAi??ros istorijos chrestomatijaai??? (1957) ai??i?? iki A?iol parankinAi?? studijuojanA?iA?jA? knyga. Dar tirdamas Mikalojaus DaukA?os archyvus, raA?ydamas svarbiausiAi?? savo monografijAi?? (ai??zMikalojus DaukA?aai???, 1963), Lebedys pajuto senuose rankraA?A?iuose tebepulsuojanA?iAi?? senAi??jAi?? lietuviA? kalbAi??, bent jos reliktus, uA?sibrAi??A?Ai?? ieA?koti jos pAi??dsakA? XVIIai??i??XVIII a. vieA?ajame gyvenime, paneigti A?sigalAi??jusiAi?? nuomonAi??, kad tuo laiku lietuviA? kalbos vieA?ai jau beveik nelikAi??. Sunkiai dirbo archyvuose, rankraA?tynuose. Paliko surinktAi?? medA?iagAi?? (daug kruopA?A?iA? iA?raA?A?, lapeliA?), pratarmAi??. UA? iA?leistAi?? knygAi?? turime bAi??ti dAi??kingi Vandai Zaborskaitei; kad artimo biA?iulio ir autoritetingo mokslininko darbas nedingtA?, ji atidavAi?? jam kelis savo gyvenimo metus, atidAi??jo savo planus, ir, padedama talkininkA?, uA?simojimAi?? A?vykdAi??. ai??zLietuviA? kalba XVIIai??i??XVIII a. vieA?ajame gyvenimeai??? iA?Ai??jo 1976 metais. Ai??domu ir netgi A?iuolaikiA?ka, kad pirminis temos pavadinimas buvo ai??zKovos dAi??l gimtosios kalbos teisiA? apraiA?kos Lietuvos DidA?iuojoje KunigaikA?tystAi??je XVIIai??i??XVIII a.ai???. Iki A?iol A?is darbas vertingas, paskelbta unikaliA? tekstA?, uA?fiksuota senA?jA? lietuviA? kalbos formA?.
Kalba ir literatAi??ra Jurgiui LebedA?iui buvo neatskiriamas vienis. Ne sykA? yra kartojAi??s, kad literatAi??ros mokslas negali bAi??ti atskirtas nuo lingvistikos, kad A?ias sritis jungia ai??zpersonalinAi?? unijaai???. Vienodai kruopA?A?iai, vienodai patikimai jis vertino ir literatAi??rologinius, ir lingvistinius darbus. Oponavo ir Alberto Zalatoriaus daktaro disertacijai apie lietuviA? apsakymo raidAi??, ir Vinco Drotvino disertacijai apie XVIai??i??XVII a. lietuviA?kA? raA?tA? sudurtinius daiktavardA?ius.
Savo pagrindiniais darbais Jurgis Lebedys buvo literatAi??ros istorikas, senosios lietuviA? raA?tijos tyrAi??jas, o iA? bendrA?jA? literatAi??rologijos rAi??pesA?iA? jam artimiausi buvo stiliaus tyrimai. Stilius pasako, ko tekstas, net iA? paA?ios ankstyviausios raA?tijos, yra vertas. Gera stilistinAi?? teksto analizAi?? profesoriaus buvo laikoma kAi??rinio raktu. Senosios lietuviA? literatAi??ros paskaitose (ai??zSenoji lietuviA? literatAi??raai???, 1977; parengta Juozo Girdzijausko) stilius, A?odA?io vaizdinijos galimybAi??s nuolat akcentuojamos. Dabar atrodo, kad Lebedys buvo atskirai dAi??mesingas Jonui BretkAi??nui; ai??zBretkAi??nas yra vienas pirmA?jA? literatAi??rinio stiliaus kAi??rAi??jA?ai???2. Apibendrino: ai??zJei ne BretkAi??nas, kaA?in ar bAi??tume sulaukAi?? ir DonelaiA?io.ai???3Ai??JautAi?? raA?tijos ir literatAi??ros sAi??ryA?ius, prasitAi??simus, tradicijos susidarymAi??.
Savo mokslinio darbo pradA?ioje Jurgis Lebedys buvo uA?siAi??mAi??s platesnius literatAi??ros barus nei senieji tekstai. DomAi??josi tautosaka, literatAi??ros teorija. RaA?Ai?? apie AntanAi?? VienuolA? (iA? jo ir diplominis darbas). Disertacijai iA? pradA?iA? pasirinkta tema ai??zMeninAi??s lietuviA? prozos evoliucija (1822ai??i??1918)ai???. Paskui grA?A?o A? dar ankstesnA? laikAi??: 1706ai??i??1875; nuo Ezopo pasakAi??A?iA? vertimo iki Motiejaus ValanA?iaus mirties. Lebedys sutvirtino Simono Daukanto A?naA?Ai?? A? meninAi?? prozAi??, pabrAi??A?Ai?? jo kAi??rybiA?kumAi??, originaliAi?? iA?raiA?kos priemoniA? sistemAi??. AnkstyvA?jA? profesoriaus metodologiniA? nuostatA? A?altiniai ai??i?? iA? vokieA?iA? tradicijos. Buvo svarbios fenomenologinAi??s iA?takos ai??i??Ai??Ai?? V. DiltAi??jaus (Dilthey) ai??ziA?gyvenimoai??? samprata, L. Ai??picerio (Spitzer), K. Foslerio (Vossler) darbai. Skaitymas, nuodugnus, atidus skaitymas laikomas humanistikos pamatu. TurAi??damas gerAi?? estetinAi?? nuovokAi??, puikA? stilistinA? pasiruoA?imAi??, Jurgis Lebedys galAi??jo tapti A?ymiu lietuviA? prozos analitiku. Bet pradAi??jAi??s dirbti universitete, pajuto, kaip tuA?A?ia senosios literatAi??ros baruose, po Mykolo BirA?iA?kos ai??i?? beveik nieko, kas jam paA?iam bAi??tA? atrodAi?? reikA?minga. Kas mAi??stys apie MartynAi?? MaA?vydAi??, KonstantinAi?? SirvydAi??, MikalojA? DaukA?Ai??? Kas bandys atsakyti A? klausimAi??, ar senajame Vilniaus universitete buvo lietuviA? kalbos katedra? Lebedys juto pareigAi?? imtis A?iA? sunkiA? darbA?. Su tikro archyvA? A?inovo aistra ieA?kojo lietuviA? kalbos katedros pAi??dsakA?. TroA?ko, kad ji bAi??tA? buvusi. Deja. ai??zTurimos A?iuo metu A?inios neleidA?ia teigti, kad buvo tokia katedra Vilniaus akademijoje, kad joje lietuviA? kalba buvo vienas iA? atskirA? dAi??stomA? dalykA?. J. I. KraA?evskis (ir, juo sekdami, kiti) reikiamai neA?sigilino A? savo surastAi?? archyvinAi?? medA?iagAi?? ir, ja remdamasis, padarAi?? per dideles iA?vadas ai??i?? lietuviA?, latviA? ir estA? kalbA? bAi??relius (akademijas) novicijate ir pratybas seminarijoje pavertAi?? tA? kalbA? katedromis. Tad jo teiginiams paremti reiktA? naujos medA?iagos. Vargu ar ji bus surasta. Bet neabejotinai susiras dar naujA? duomenA? apie lietuviA? kalbos vartojimAi?? Vilniaus akademijoje, apie jos mokymAi?? ir mokymAi??si.ai???4Ai??Visas Lebedys A?ioje citatoje: A?inios iA?tirtos, patikrintos, deja, jos nAi??ra visai patikimos, reiktA? naujos medA?iagos, vargu ar ji bus rasta, bet reikia ieA?koti.Ai??IeA?koti. Tirti. Dirbti.Ai??Nepaisant aplinkybiA?, ribojimA?, trukdymA?.
Dirbti ir didA?iojo Kristijono DonelaiA?io labui. Tirti jo kAi??rybAi?? (bendrosios paskaitos, specialaus kurso paskaitos, atskiri straipsniai ai??zK. DonelaiA?io kAi??rybos raidaai???, ai??zK. DonelaiA?io raA?tA? redagavimasai???, ai??zK. DonelaiA?io raA?tA? leidimai ir vertimaiai???). Senosios literatAi??ros tyrimAi?? ir paskaitas universitete po Jurgio LebedA?io mirties perAi??mAi??s Albinas JovaiA?as manAi??, kad DonelaiA?iui suvokti Jurgis Lebedys davAi?? naujAi?? kryptA?, jam pavyko tai, ko jis siekAi?? ai??i??Ai?? pajusti poeto ai??zasmenybAi??s ryA?A? su kAi??riniu, suvokti, kaip iA? A?iurkA?A?ios ir pilkos kasdienybAi??s sukAi??rAi?? nemarA? paveikslAi??ai???5.
Kristijono DonelaiA?io jubiliejiniai metai neabejotinai padidins dAi??mesA? ir Jurgiui LebedA?iui, senosios lietuviA? literatAi??ros profesoriui, lituanistikos sergAi??tojui, telkAi??jui, vyresniA? lituanistA? neuA?mirA?tamam Mokytojui.

1Ai??Profesorius Jurgis Lebedys. SudarAi?? Juozas Girdzijauskas. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1983, p. 31.
2Ai??Lebedys J. Lituanistikos baruose, Iai??i??II. ai??i??Ai?? Vilnius: Vaga, 1972, t. I, p. 93.
3Ai??Ibid., p. 87.
4Ai??Ibid., p. 210.
5Ai??Profesorius Jurgis Lebedys, p. 28.