Justina RepeA?kaitAi??: ai??zNuoA?irdA?iai tikAi??jau savo kAi??riniuai???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Vaida UrbietytAi??-UrmonienAi??
DATA: 2013-10

Justina RepeA?kaitAi??: ai??zNuoA?irdA?iai tikAi??jau savo kAi??riniuai???

Vaida UrbietytAi??-UrmonienAi??

RugsAi??jo 29-tAi?? dienAi??, tarptautinei Muzikos dienai skirtA? Lietuvos kompozitoriA? sAi??jungos rengiamA? iA?kilmiA? metu, buvo A?teiktos premijos uA? ryA?kiausius metA? kAi??rinius ir muzikologijos konkurso darbus. KiekvienAi??kart laukiant apdovanojimA?, labiausiai intriguoja Debiuto premija, kuri A?iais metais buvo A?teikta jaunajai kompozitoreiJustinai RepeA?kaiteiAi??uA? kAi??rinA? ai??zChartres” styginiA? orkestrui. PirmAi?? kartAi?? A?i kompozicija buvo atlikta Ai??v. Kristoforo kamerinio orkestro ai??zDruskomanijos” festivalyje. Kompozicija jau tada susilaukAi?? didelio klausytojA? susiA?avAi??jimo ir palankiA? vertinimA?. Manau, ne vienam smalsu suA?inoti, kaip jauA?iasi pati kAi??rinio autorAi??.

Ai??iuo metu studijuojate PrancAi??zijoje, bAi??tA? A?domu suA?inoti, kodAi??l, pabaigusi bakalauro studijas Lietuvoje, pasirinkote bAi??tent A?iAi?? A?alA??
AA? grA?A?au A? ParyA?iA?, nes per savo Erasmus metus ParyA?iaus konservatorijoje susipaA?inau su daug A?domiA? menininkA?, pripratau bAi??ti nuolat stimuliuojama labai aktyvios kultAi??rinAi??s aplinkos, ilgAi??jausi viduramA?iA? ir A?iuolaikinAi??s muzikos improvizacijA?. Man svarbu save realizuoti ne tik kaip kompozitorei, bet taip pat kaip improvizacinAi??s muzikos artistei (balsas). Ai??iais metais teko improvizuoti A?vairiausiuose koncertuose su labai skirtingais ir aktyviais muzikantais, taip pat aktoriais. BAi??tent toks iA?Ai??jimas iA? kompozitoriaus kiauto mane labai atgaivina.

Ar nekilo sunkumA? su prancAi??zA? kalba, juk ji ganAi??tinai sudAi??tinga?
Taip, prancAi??zA? kalba sudAi??tinga, bet tik dAi??l keblaus tarimo, tikiu, kad muzikalus A?mogus greit perpranta tuos maA?us fonetinius niuansus, kurie absoliuA?iai keiA?ia A?odA?iA? prasmAi??. VokieA?iA? ir anglA? kalbA? mokiausi metA? metus, o A?tai prancAi??zA? kalbAi?? perpratau kAi??dikiA? mokymosi metodu, atvykusi studijuoti A? PrancAi??zijAi??. Ir ji tapo uA?sienio kalba, kuria aA? kalbu laisviausiai.

Kokie pagrindiniai aukA?tA?jA? mokyklA?, su kuriomis teko susidurti, skirtumai?
ParyA?iaus konservatorija yra vadinamojiAi??Grande Ai??cole, kuri tAi??sia senAi?? tradicijAi??, joje visos paskaitos yra susijusios su muzika. A?ia, skirtingai nei Lietuvoje, nesi priverstas sportuoti, mokytis uA?sienio kalbos, filosofijos, estetikos ar pedagogikos. Kartais atrodo, kad Lietuvoje ruoA?iamas universalus intelektualas, o muziku reikia tapti paA?iam. ParyA?iuje mokomasi tik muzikos, kompozicijos kursas yra labai platus, nes didelis dAi??mesys yra skiriamas ne tik instrumentinei, bet ir elektroninei muzikai

Papasakokite, kaip prasidAi??jo JAi??sA? kAi??rybinis kelias. Ar jau nuo maA?ens domAi??jotAi??s muzika?
Mano mama nuolat grodavo pianinu, kai dar buvau jos A?sA?iose, vAi??liau skambindavo migdydama mane, taA?iau, man pradAi??jus mokytis muzikos, ji pasakAi??, kad dabar aA? groju geriau ir ji daugiau niekada nebeprisilies prie instrumento. Prisimenu, kad pirmosios mano ai??zkompozicijos” kilo iA? nesugebAi??jimo atkartoti to, kAi?? ji grodavo, nes mano vaikiA?ki pirA?tai buvo per trumpi, tad aA? savaip perkurdavau tai, kAi?? iA?girsdavau. Galiausiai man pavyko jAi?? A?kalbAi??ti leisti mane A? muzikos mokyklAi??, tai buvo sudAi??tinga mano A?eimai, nes tuo metu lankiau ne tik vidurinAi??, bet ir J. StauskaitAi??s dailAi??s mokyklAi??. AA? taip ir tirpau metA? metus A?iose dviejose meno srityse, nuolatos kartodama, kad rinksiuosi dailAi??, taA?iau, atradusi muzikos kAi??rybAi??, persigalvojau. Tuo metu kompozicijos mokiausi pas DonatAi?? PruseviA?iA?, kuris man rekomendavo pasirinkti kokA? nors praktiA?kesnA? keliAi??, taA?iau kai jam atsakiau, kad nenoriu ai??zlengvo kelio”, jis mane supaA?indino su prof. Osvaldu Balakausku.

A?inau, kad buvote paskutinAi?? prof. Osvaldo Balakausko studentAi??. KAi?? Jums tai reiA?kia?
Buvo liAi??dna, kai Osvaldas Balakauskas atsisakAi?? profesoriavimo. AA? lankydavau jA? dar prieA? A?stodama A? AkademijAi??, pamenu, kartAi?? jis man norAi??jo padovanoti apie A?imtAi?? muzikiniA? knygA?, o man, prisipaA?insiu, tada buvo labai gAi??da, kad aA? nemokAi??jau skaityti visomis kalbomis kaip jis. Profesorius O. Balakauskas tikras kosmopolitas ir intelektualas, be jo palaiminimo tikriausiai nebAi??A?iau stojusi A? AkademijAi??.
Mano naujasis dAi??stytojas Akademijoje buvo RiA?ardas Kabelis, kuris turi labai originalA? ir kardinalA? meninA? mAi??stymAi??. Jis nuolatos teigia iA?tikimybAi?? idAi??jai. DAi??stytojas tikAi??jo manimi, kartais net labiau uA? mane paA?iAi??, kai raA?iau A?A?, man svarbA? apdovanojimAi?? pelniusA? kAi??rinA? ai??zChartAi??res”.

JAi??s dar tokia jauna, o jau turite tiek A?vertinimA?, apdovanojimA?. Ar tikAi??jotAi??s tokio pripaA?inimo dar bAi??dama pirmuose kursuose? KAi?? Jums tai reiA?kia?
Man labai svarbus Lietuvos pripaA?inimas, man atrodo, kad jA? labai sunku A?gyti. PasitelkAi??s informacines technologijas, klausytojas gali susirasti mAi??giamAi?? muzikAi?? iA? visai kito pasaulio kampelio, tad ne pats kompozitorius renkasi savo auditorijAi??. Ai??iais metais ai??zChartres” transliuoja Tarptautiniame Rostrumo projekte dalyvaujanA?ios radijo stotys, tarp jA? ir LRT Klasikos radijas. Apie tokA? ai??zvaisiA? rinkimAi??” niekada nebuvau susimAi??sA?iusi, tiesiog ramiai gyvenau savo uA?darame kAi??rybiniame gyvenime.

Kai 2012-ais metais ai??zChartres” buvo atliktas Ai??v. Kristoforo kamerinio orkestro (dirigentas Karolis Variakojis), ar bAi??tumAi??te pagalvojusi, kad jam bus skirtas Debiuto premijos apdovanojimas?
AA? nuoA?irdA?iai tikAi??jau savo kAi??riniu, bet neA?inojau, kokA? poveikA? jis gali daryti klausytojams. Man tikrai labai malonu, kai A?monAi??s pasakoja, kaip iA?gyveno mano muzikAi??. Po to kai ai??zChartres” buvo rekomenduotas konkursuiAi??International Rostrum of Composers,Ai??Debiuto apdovanojimas yra loginAi?? iA?dava.

Kaip kilo A?io kAi??rinio idAi??ja, kuo A?i kompozicija skiriasi nuo kitA? JAi??sA? kAi??riniA??
ai??zChartres” kAi??riau pusAi?? metA? Lietuvoje, gan meditatyviu savo gyvenimo laikotarpiu.
Tai mano A?vilgsnis A? Ai??artro katedros PietA? roA?Ai??, kurioje vaizduojama ApokalipsAi??. Kompozicijai sukurti man buvo svarbi simbolinAi?? prasmAi?? ir vizualios iA?raiA?kos transformavimas A? muzikinAi??. IeA?kojau bAi??dA?, kaip pieA?ti muzikinAi??mis priemonAi??mis pasirinktAi?? vitraA?Ai??. Visus muzikinius parametrus grieA?tai parAi??miau vienintele proporcija 6:8:9:12. Ai??domu tai, kad struktAi??rinAi?? kAi??rinio analizAi?? A?okiruoja klausytojus, kuriems atrodo, jog ai??zChartres” yra labai emocionalus kAi??rinys, taA?iau jo abstrakA?iAi?? koncepcijAi?? bAi??tA? galima aplikuoti ir kitoms menA? formoms.
Tai pats iA?tikimiausias pradinei idAi??jai kAi??rinys, be kompromisA?.

A?inau, kad kompozitoriams sunku atsakyti A? tokA? klausimAi??, bet gal galite pasakyti, kuris kAi??rinys Jums pats mieliausias?
Be abejonAi??s ai??i?? ai??zChartres”.

Kas kAi??ryboje Jums atrodo svarbiausia, A? kAi?? daugiausiai kreipiate dAi??mesio?
Man svarbiausia kAi??rinio koncepcija, be kurios kompozicija bAi??tA? tik akiA? dAi??mimas. IA? idAi??jos ir kyla visi tolesni sprendimai, lemiantys formAi??, harmonijAi??, ritmAi?? ir visus kitus muzikinius parametrus, kurie tarnauja A?iai koncepcijai pagrA?sti.

IA? kur semiatAi??s A?kvAi??pimo?
Mano kompozicijA? koncepcijos turi pradinA?, ne muzikinA? pavidalAi??. Tai gali bAi??ti vizualAi??s menai, teologija, teatras, improvizacija, proporcijos ar net geologiniai procesai. Ai??ios temos gali pasirodyti iA? skirtingA? pasauliA?, bet viskas kyla iA? mano interesA? rato.

O kas iA? A?iuolaikiniA? menininkA? Jums labiausiai patinka? GalbAi??t tai yra vienas iA? JAi??sA? autoritetA??
IA? kompozitoriA? ai??i?? Salvatores Sciarrino savitas skambesys, GAi??rard Grisey muzikos mistika uA?slAi??pta tikslioje garsA? organizacijoje. PrieA? keletAi?? metA? pirmAi?? kartAi?? iA?girdauAi??freeAi??muzikos improvizatorAi?? kontrabosistAi?? JoAi??lle LAi??andre, o A?tai praeitAi?? mAi??nesA? dalyvavau jos ir Mat Manerio vestuose improvizacijos kursuose Royaumont vienuolyne. Tai nepaprasta artistAi??, mokanti gyventi ir kurti iA?naudodama intensyvumo galimybes. Esu A?kvAi??pta improvizacijos, man paA?iai tobulAi??ti labai svarbus improvizavimas, kai kuriama A?ia ir dabar. Skirtumas tarp kompozicijos ir improvizacijos yra tas, kad kompozicija yra uA?raA?yta kontroliuoti jos pakartojimus. Improvizacija reprezentuoja tik tAi?? vienintelA? momentAi??, erdvAi??, atlikAi??jus, iA?gyvenanA?ius tAi?? atmosferAi??.
TiesAi?? sakant, mano aistringo susidomAi??jimo akiratyje A?iuolaikinis menas labai konkuruoja su viduramA?iA? menu. YpatingAi?? dAi??mesA? aA? skiriu XIV amA?iaus kultAi??rai, istorinei situacijai, kuri stimuliuoja mano fantazijAi??. NetyA?ia tapau A?io laikotarpio misioniere, bestengianA?ia visus, nors kiek susidomAi??jusius, juo apA?viesti.
Vis dAi??lto daA?niausiai klausausiAi??ars subtiliorAi??muzikos! Ir, rodos, viskas prasidAi??jo, kai pamaA?iau keletAi?? rankraA?A?iA? ir jA? transkripcijA?, kai suvokiau, kokie jie paslaptingi ir uA?koduoti.Ai??Ars subtiliorAi??menas yra nuostabi viduramA?iA? avangardo iA?raiA?ka.
PaA?adu visiems, kai atvyksite A? ParyAi??A?iA?, bAi??tinai nusivesiu jus A? viduramA?iA? ai??zCluny” muziejA?, o po to A? ai??zPompidou” muziejA?, kuriame demonstruojami neprilygstami Picasso ir Kandinskio paveikslai.

Kaip Jums sekasi bendradarbiauti su atlikAi??jais? Ar jie noriai imasi atlikti JAi??sA? kAi??rinius?
StudijA? metais Lietuvoje bAi??davo labai sunku surasti atlikAi??jus tarp studentA?, paA?iai teko jA? ieA?kotis tarp profesionalA?, kurie sutiko A?raA?yti mano kAi??rinA?, tai buvo puikAi??s atlikAi??jai ai??i?? akordeonistas Raimondas SviackeviA?ius ir fleitistas Giedrius Gelgotas.
Naujausi mano kAi??riniai buvo atlikti labai noriai ir su A?kvAi??pimu, nes ParyA?iuje yra daugybAi?? A?iuolaikine muzika besidominA?iA? menininkA?, kurie nuoA?irdA?iai reiA?kia entuziazmAi?? ir norAi??, kad paraA?yA?iau kAi??rinius bAi??tent jiems. Tai ai??i?? A?iuolaikinAi??s muzikos ansamblis iA? ParyA?iaus ai??zWarning”, kuris A?raA?Ai?? mano naujausiAi?? kAi??rinA? ai??zAbsence” ir A?iuo metu laukia, kol paraA?ysiu jiems trumpametraA?Ai?? operAi?? NOA festivalio uA?sakymu.

Ar daA?nai atlikAi??jA? interpretacija skiriasi nuo JAi??sA? sumanymA?? KAi?? tuomet darote? Kiek leidA?iate atlikAi??jams laisvai ir savitai interpretuoti medA?iagAi???
Sunku tobulai atlikti kAi??rinA?, bet dar sunkiau jA? tobulai sukurti. Tad aA? gan atlaidi atlikAi??jA? klaidoms ir kantri pristatydama koncepcijAi??. Ir net jei kAi??rinys niekada taip ir nesuskambAi??tA?, jis egzistuoja, nes, kaip kartojo rusA? raA?ytojas ir scenaristas M. Bulgakovas, ai??zmanuskriptai nedega”.

Na, ir pabaigoje ai??i?? kokie JAi??sA? ateities planai? Kada klausytojai gali tikAi??tis naujausio JAi??sA? kAi??rinio?
Ai??iuo metu keliauju po RusijAi??, dalyvauju TarptautinAi??je jaunA? kompozitoriA? akademijoje. Maskvos A?iuolaikinAi??s muzikos ansamblio solistai groja atrinktA? kompozitoriA? kAi??rinius PermAi??s regione, paskutinis koncertas skambAi??s Maskvos nacionalinAi??je filharmonijoje. AA? A?ia proga paraA?iau duo akordeonui (Sergey Tchirkov) ir violonA?elei (Ilya Rubinstein) ai??zPlate Tectonics”, kuris yra lAi??tA? ir tolimA? poA?eminiA? judAi??jimA?, jA? atskyrimo ir poveikio A?emei muzikinAi?? meditacija.

AA?iAi?? uA? pokalbA?