JutimA? logika ir pasAi??monAi??s blokai

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Julija PetkeviA?ienAi??
DATA: 2012-12

JutimA? logika ir pasAi??monAi??s blokai

Julija PetkeviA?ienAi??

MenotyrininkAi?? Julija PETKEVIA?IENAi?? raA?o apie EglAi?? KUCKAITA? (g. 1969) ai??i?? asociatyviojo meno filosofAi??. Jos kAi??ryba kupina siurrealistiA?kA? ir erotiniA? motyvA?, minimalistinAi??s raiA?kos ir giliA? turinio parafraziA?. DailininkAi?? yra A?valdA?iusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas.Ai?? Jos kAi??ryba ai??i?? daugiasluoksnAi?? ir daugiaprasmAi??. Be tiesioginiA? nuorodA?, menininkAi?? provokuoja asociacijas A? asmeniniA? prasmiA? paieA?kas. Keleto emociniA? iA?gyvenimA? nesuderinamumas, prieA?taringumas, susijAi??s su dvejopu poA?iAi??riu A? A?mogA?, daiktAi?? ar reiA?kinA?, yra vienas pagrindiniA? EglAi??s KuckaitAi??s kAi??rybos varikliA?.

The Logic of the Senses and Blocks of Unconsciousness

The art critic Julija PETKEVIA?IENAi?? writes about EglAi?? KuckaitAi?? (b. 1969), a philosopher of associative art. Her works are full of surrealist and erotic motifs, minimalist expression and deep paraphrases. KuckaitAi?? is a master of traditional techniques of graphic art; she also creates installations, paintings and wall actions. Her works are multilayered and many-sided. Apart from direct allusions, she provokes associations with the search for individual meaning. The juxtaposition of several emotional experiences, and the discrepancy connected with a dual view of an individual, thing or event, are KuckaitAi??ai??i??s main driving forces in her art.

EglAi?? KuckaitAi?? ai??i?? asociatyviojo meno filosofAi??. Jos kAi??ryba kupina siurrealistiA?kA? ir erotiniA? motyvA?, minimalistinAi??s raiA?kos ir giliA? turinio parafraziA?. KuckaitAi?? A?valdA?iusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas. MenininkAi??s kAi??ryba A?vertinta Grafikos trienalAi??je ai??zIn Exileai??? (Talinas, Didysis prizas, 2004), V tarptautinAi??je grafikos meno trienalAi??je ai??zTransfersai??? (Praha, A?ekija, Didysis prizas, 2007). Ai??iandien EglAi?? yra Vilniaus dailAi??s akademijos Tapybos katedros magistrantAi??, besigilinanti A? prancAi??zA? filosofA? Gillesai??i??io Deleuzeai??i??o ir Felixo Guattari samprotavimus apie menAi??, mokslAi?? ir psichologijAi??. Remdamasi A?iA? filosofA? teorijomis, o konkreA?iau ai??i?? Gillesai??i??ioAi?? Deleuzeai??i??o knyga ai??zFrancis Bacon: jutimo logikaai??? (ai??zFrancis Bacon: logique de la sensationai???, 1981), ji raA?o baigiamAi??jA? magistro darbAi?? ir kuria tapybos kAi??riniA? ciklAi??.

Jau ankstyvojoje kAi??ryboje menininkAi?? iA?siskyrAi?? A?mogaus psichologijos tyrinAi??jimu, savistabos ir savisaugos temomis. Ai??is tarpsnis, aprAi??piantis 1992ai??i??2004 metus, buvo ieA?kojimA? ir tobulAi??jimo laikotarpis. KuckaitAi?? kAi??rAi?? tradicinAi??mis grafikos technikomis, daugiausia ai??i?? ofortus. Pasitelkdama susikurtAi?? personaA?Ai?? ai??i?? abstrahuotAi?? mergaitAi?? su tvirtai suriA?tais kuodeliais, EglAi?? atsiveria A?iAi??rovui ir vertintojui. Per mergaitAi??s personaA?Ai?? kalbama apie psichologines ir socialines individo bAi??senas, apie lytiA?kumo ir identiteto paieA?kas. VaikystAi??je ypatingai veikia asociatyvus mAi??stymas. Pasakojant nevedama logiA?ka linija, naujai atrasti dalykai lyginami su jau A?inomais. Taip KuckaitAi??s susikurtas mergaitAi??s personaA?as kalba ir apie atradimA? dA?iaugsmAi?? (ai??zPaskutinAi?? derybA? dienaai???, 2005), ir apie baimes (ai??zNeA?veikiamo sapno bAi??senon. (A. A?.)ai???, 2005; ai??zTuA?A?ios baimAi??sai???, 2007), ir apie skausmAi?? (ai??zAi??irdis yra liepsnaai???, 2006) kaip apie jau gerai A?inomus ir patirtus dalykus. Tarsi norAi??dama pasitikrinti, menininkAi?? nevengia autorefleksijos. Neretai grafikos lakA?tai tampa savotiA?ku intymiu dienoraA?A?iu, kuriame A?alia figAi??rA? atsiranda ir trumpi uA?raA?ai ai??i?? daA?niausiai taiklios citatos, veikianA?ios kaip nuorodos A? turinA? ir jo prasmAi??.

EglAi?? KuckaitAi?? yra simbolistAi??. YpatingAi?? dAi??mesA? ji skiria detalAi??ms, o ypaA? ai??i?? plaukams. PlaukA? kuodelA? aptinkame beveik kiekviename ankstyvajame darbe. Jo reikA?mAi?? ai??i?? simbolinAi??. Juk plaukai dengia viso kAi??no odAi??, iA?skyrus delnus, padus, A?oninA? pirA?tA? pavirA?iA?. PlaukA? galiukai tampa savotiA?ku A?arvu, dengianA?iu individAi??. TaA?iau menininkAi?? koncentruojasi tik A? jautriausios A?mogaus vietos ai??i?? galvos ai??i?? plaukus, suteikdama jiems mistiniA? ir seksualiniA? galiA? simbolius. Plaukai yra KuckaitAi??s personaA?A? emocijA? ir lytiA?kumo indikatorius. PlaukA? kuodas ai??i?? disciplinos, grieA?tos arba tradicinAi??s sistemos A?enklas. Jis virsta debesimi, iA? kurio kyA?o Dievo pirA?tas (ai??zJie mane klonavoai???, 2007), kitur kuodelis mergaitei nuplAi??A?iamas nuo galvos (ai??zSkausmo prieglobstyjeai???, 2007). Kuodelis tampa ir vyrA? bei vyriA?kos lyties kAi??dikio atributu (ai??zDerama A?tampaai???, 2007). Kas tai ai??i?? tapatybAi??s iA?trynimas, ambivalentiA?kumas?

Tiesiogiai apie buvimAi?? vaiku kalbu darbe ai??zDerama A?tampaai??? (2007). Ten gulAi??damas A?lapinasi vyriA?kos lyties kAi??dikis. Jis lyg ir maA?as berniukas, bet su kuodeliais, lyg mergaitAi?? ai??i?? mano daugelyje darbA? vaizduojamas A?mogaus tipaA?as. Tokiu bAi??du aA? galiu keisti ir lytA?, ir amA?iA?. Kalbu tarsi nuo savAi??s. Fiziologija susijusi su aukA?tesniais dalykais. Daug apie tai galvoju, bet nenoriu daryti iA?vadA?, ir drobAi??je lieka tik jausmas, ai??i?? viename savo interviu teigia EglAi?? KuckaitAi??1.

LytiA?kumo (anglA? k. ai??i?? sexuality) sAi??voka apima daugelA? A?mogaus elgsenos aspektA?, tarp jA? ir lytinA? tapatumAi?? (identitetAi??). Ai??ios temos lydi KuckaitAi??s kAi??rybAi?? nuo pat meniniA? ieA?kojimA? pradA?ios. MenininkAi?? atvirai kalba apie homoseksualumAi?? (ai??zLaikAi?? atidavAi??me kitiemsai???, 2006), apie visuomenAi??s polinkA? A? disciplinuotAi?? auklAi??jimAi??, iA? kurio kyla netolerancijos ir baimAi??s A?eA?Ai??liai (ai??zYpatinga jaunystAi??ai???, 2007). Daugelyje darbA? galime pastebAi??ti vienAi?? svarbiausiA? menininkAi??s moty-
vA? ai??i?? kuodelA?, kuris yra pamautas ant pirA?to. Kaip teigia KuckaitAi??, kuodelis jai ai??zturbAi??t yra struktAi??ros ar besiformuojanA?ios struktAi??ros A?enklas. Metafizinis Dievo ir sAi??monAi??s A?ymeklis, mediumas. Darbe ai??zTuA?A?ios baimAi??sai??? kuodelis pamautas ant pirA?to. PirA?tas yra nuoroda A? seksualumAi?? (vyro). Kai per kuodelA? pirA?tas rodo A? vyrAi??, tas seksualumas nukreipiamas A? jA? atgalai???2. EglAi??s kuriamas mergaitAi??s ai??i?? bAi??tybAi??s personaA?as (jos paA?ios vadinamas Ai??yA?oku), sakytum, veikia kaip pasyvus pasakotojas. TaA?iau ta bAi??tybAi?? (kartais su moteriA?kais, o kartais su vyriA?kais lyties organais) iA?ryA?kina visuomenAi??s susvetimAi??jimAi??, nesusikalbAi??jimAi??, netolerancijAi?? kitokiam, kitaip mAi??stanA?iam.

EglAi??s kAi??ryba yra daugiasluoksnAi?? ir daugiaprasmAi??. Be tiesioginiA? nuorodA?, menininkAi?? provokuoja asociacijas A? asmeniniA? prasmiA? paieA?kas. Keleto emociniA? iA?gyvenimA? nesuderinamumas, prieA?taringumas, susijAi??s su dvejopu poA?iAi??riu A? A?mogA?, daiktAi?? ar reiA?kinA?, yra vienas pagrindiniA? EglAi??s KuckaitAi??s kAi??rybos varikliA?.

GrafikAi??s kalba jos paA?ios darbuose turi ypatingAi?? ritmAi?? arba tonAi??, jei taip galima pavadinti motyvA? ir vaizdA? slinktA?. Ji lAi??ta, meditatyvi. TuA?ti plotai, taupios linijos. NedaugA?odA?iaujama. Eglei Kuckaitei bAi??dingas iA?lavintas estetinis kAi??rinio suvokimas. Laisva kompozicija ir dAi??mesys detalei galAi??tA? bAi??ti siejama su japonA? kultAi??ros A?takomis. Anot menotyrininkAi??s Monikos KrikA?topaitytAi??s, ai??zKuckaitAi??s santykis su A?ia ir kitomis darbuose pasirodanA?iomis kultAi??romis nAi??ra tik formalistinis, jis labiau panaA?us A? bandymAi?? uA?kalbinti tAi?? KitAi??, iA?sakyti jausmus, mintis suvokiant neperA?engiamus skirtumusai???3. Atrodo, kad pagarbus RytA? meno dAi??mesys tuA?A?ios erdvAi??s ir antspaudo santykiui iA? tiesA? turAi??jo A?takos menininkAi??s kAi??rybai. Pasitelkdama japonA? kultAi??ros elementAi?? ai??i?? antspaudAi??, 2004 metais EglAi?? pradeda kurti, kaip ji pati vadina, sienA? akcijas. IA? maA?A? antspaudA? kuriami dideli pieA?iniai prilygsta mandalA? dAi??lionei ai??i?? meditatyvus A?tampA? spaudimas formuojant reikiamAi?? pieA?inA? reikalauja nemenko susikaupimo ir atsargumo. Anot KuckaitAi??s, sienA? akcijos jai ypatingos ai??zvisA? pirma dAi??l iA?skirtinAi??s erdvAi??s. Ai??domu dirbti neA?prastoje didelAi??je plokA?tumoje,Ai??vaikA?A?iotiAi??po jAi?? maA?ais pieA?iniais, iA? kuriA? linijomis suformuoji norimAi?? vaizdAi??. DaA?niausiai jis bAi??na laikinas, apribotas parodos termino. Po to darbas ant sienos uA?daA?omasai???4. DideliA? formatA? ir pieA?inio suvaldymas yra nelengva uA?duotis kiekvienam menininkui. KuckaitAi??s sienA? akcijos apima itin didelA? plotAi?? (pavyzdA?iui, V tarptautinAi??je grafikos meno trienalAi??je ai??zTransfersai??? pagrindinA? prizAi?? EglAi?? gavo uA? sienA? akcijAi?? ai??zPerAi??jimas A? A?viesos reA?imAi??ai??? (2007), kurios plotas ai??i?? 500 x 500 cm. Tarptautinis A?vertinimas A?rodo, kad menininkAi?? geba suvaldyti ne tik maA?us, ai??zofortiniusai???, bet ir labai didelius formatus.

EglAi?? KuckaitAi?? A?iandien

Ai??iandieninAi?? EglAi?? KuckaitAi?? panirusi A? mokslus. TarptautinA? pripaA?inimAi?? pelniusi grafikAi?? kitais metais Vilniaus dailAi??s akademijoje A?gis tapybos magistro laipsnA?. Sakytum, maA?A? maA?iausiai keista: kam meno pasaulyje A?inomai menininkei studijuoti? Ir dar ai??i?? kitAi?? specialybAi??. TaA?iau permAi??stant KuckaitAi??s pastarA?jA? metA? kAi??rybAi??, akivaizdu, jog tapyba nAi??ra svetimkAi??nis jos kAi??ryboje. Paskutiniosiose parodose (ai??zPranciA?kaai??? VGMC galerijoje ai??zKairAi??ai??i??deA?inAi??ai???, Vilnius, 2008; ai??zSuAi??trikusios paA?iAi??rosai??? galerijoje ai??zMeno niA?aai???, Vilnius, 2010) menininkAi?? rodAi?? tapybos darbus. TaA?iau tai nAi??ra tapyba A?prastine A?io A?odA?io reikA?me: pieA?inys ant drobAi??s buvo atspaudA?iamas nuo akmens (monotipija). Sujungdama dvi skirtingas medijas EglAi?? kuria kitokiAi?? medijAi??.

Tapybos studijos EglAi??s kAi??ryboje atvAi??rAi?? naujAi?? etapAi??. MenininkAi?? gilinasi A? Gillesai??i??io Deleuzeai??i??o ir FAi??lixo Guattari filosofijAi??. Ai??ie vyrai laikytini vienais A?ymiausiA? postmodernaus mAi??stymo atstovA?, pajAi??gusiA? iA?silaisvinti iA? tradiciniA? kanonA? ir atsiriboti nuo filosofijos istorijos. JA? sukurta filosofijos koncepcija paremta daugialypumo, imanencijos, tapsmo principais ir jau keletAi?? deA?imtmeA?iA? skatina naujai interpretuoti A?vairius kultAi??rinius reiA?kinius, neaplenkiant ir vizualiA?jA? menA?. JA? idAi??jos labai aktualios ir gyvybingos A?iuolaikinAi??je dailAi??je, o ypaA? moterA? menininkiA? kAi??riniuose, demaskuojanA?iuose ir ironizuojanA?iuose vyraujanA?iAi?? tvarkAi??.

EglAi?? KuckaitAi?? atrado Gillesai??i??io Deleuzeai??i??o ir FAi??lixo GuatAi??tari filosofijAi?? tik pastaraisiais metais, bet iki A?io atradimo kalbAi??jo jA? mintimis savo darbuose: ai??zAA? nesuprantu, kaip A?monAi??s ai??zmatoai??? spalvotus sapnus. AA? matau vaizdus, bet jie visi yra paremti jausmu ai??i?? ne matymo, o jutimo vaizdai. Kai pradAi??jau skaityti Deleuzeai??i??o tekstus, apAi??mAi?? didelAi?? nuostaba, nes skaitydama juos regAi??jau savo kaA?kada iA?sakytas mintis. ai??zJausmai, pavargAi?? nuo galvojimoai???, ai??zDerama A?tampa vaiko supratimo atA?vilgiuai???, ai??zMes tykome savo beproA?iA?ai???, ai??zTyliu uA?merktomis akimisai??? ir kt.ai???5 RuoA?damasi personalinei paAi??rodai ai??zJausmai, pavargAi?? nuo galvojimoai??? (Taline, Estijoje), menininkAi?? daug mAi??stAi?? apie A?mogaus psichikos struktAi??rAi??, jausmus ir bendraA?mogiA?kus santykius. Ai??A? savo kAi??rybos tarpsnA? EglAi?? A?vardija kaip aukA?A?iausiAi?? meniniA? paieA?kA? taA?kAi??, kai A?alia grafikos atsirado tapybos medija, A?alia individo ir visuomenAi??s identiteto paieA?kA? iA?kilo platesnis sAi??moningA? ir pasAi??moniniA? veiksmA? analizAi??s spektras. O dabar nomadinis vaizdinimas (A?A? A?odA?iA? junginA? sugalvojo pati menininkAi?? raA?ydama apmAi??stymus ai??zNomadinis vaizdinimas. Gillesai??i??io Deleuzeai??i??o jutimo logikaai??? apie savo darbus ant drobAi??s koliaA?o ir aliejaus technika) ir jutimo logika yra pagrindinAi??s KuckaitAi?? A?kvepianA?ios, dominanA?ios temos.

Daug dAi??mesio skirdama studijoms ir tapybos magistro darbui, EglAi?? nepamirA?ta grynosios grafikos. Atsiranda naujas personaA?as ai??i?? A?mogus su kiA?kio ausimis ir nindzAi??s kauke. Ai??io padaro simboliA? reikA?mAi?? susineria iA? keturiA? momentA?: baimAi?? (kiA?kio ausys), drAi??sa (nindzAi??s kaukAi??), nuolankumas (nindzAi??s kaukAi?? turi aliuzijA? A? A?adrAi?? ai??i?? lengvAi?? musulmoniA? veido arba viso kAi??no apdangalAi?? su plyA?iu akims, dAi??vimAi?? vieA?ose vietose), protas (A?mogiA?ka bAi??tybAi??s forma apeliuoja A? tai, kad bAi??tybAi?? turi bAi??ti protinga). Naujajame estampA? cikle ai??zBe pavadinimo (dariau tai, kAi?? daro kiti A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N)ai??? kalbama apie geismAi??. A?ia A?mogiakiA?kiai buA?iuojasi, pykstasi, tariasi, pavydi, liAi??di, A?nekuA?iuojasi. PrancAi??zA? filosofai Gillesai??i??is Deleuzeai??i??as ir Felixas Guattari teigia, kad geismas visada turi revoliucijos potencialAi??, niekuomet nAi??ra izoliuotas privaA?ioje erdvAi??je, geismas visada yra keliA? A?moniA? reikalas. Deleuzeai??i??o ir Guattari tapsmo teorija geismAi?? ir seksualumAi?? leidA?ia suvokti kaip pozityviAi??, kurianA?iAi?? jAi??gAi??. Pasak filosofijos daktarAi??s AudronAi??s A?ukauskaitAi??s, jA? suformuluota geismo samprata ai??zrodosi produktyvesnAi?? tuo, kad geismAi?? ji interpretuoja ne kaip represijAi?? (Sigmundas Freudas) ar transgresijAi?? (Georgeai??i??as Batailleai??i??is), bet kaip produktyvA? ir pozityvA? veiksmAi??. Deleuzeai??i??as neatmeta pasAi??monAi??s sampratos, taA?iau mano, kad pasAi??monAi?? yra kaA?kas, kas gali bAi??ti produkuota. <...> Kitaip tariant, Deleuzeai??i??as kuria ikiasmeninAi??, ikisubjektyviAi?? geismo sampratAi??, kuriAi?? nusako visiA?kas pozityvumas: geismas nieko nestokoja, jam nieko netrAi??kstaai???6. Kaip tik tokiAi?? ikiasmeninAi?? geismo sampratAi?? savo kAi??ryboje nagrinAi??ja EglAi??. Ai??A? ciklAi?? sudaro penki darbai, kuriuos pati menininkAi?? A?vardija kaip penkis pasAi??monAi??s ai??zblokusai???. Kiekvienas lakA?tas turi savo citatAi??: tai iA? knygos ai??zDaily Buddhist Devotionsai??? (Kuala Lumpur, 1993) iA?kirpti sakiniai su puslapiA? numeracija. Aliuzija A? budizmo religijAi?? pateisinama tuo, kad ai??zbudizmo praktika jungia kolektyvinius geismus, meditacijos metu nuo jA? ai??ziA?laisvinaai???, ai??zatribojaai??? ir suteikia galimybAi?? juos kontroliuotiai???7. KuckaitAi?? nuolatos kelia klausimus, mAi??gindama savo vidiniame chaose sustatyti viskAi?? A? vietas, analizuoti ir atrasti pateisinimus.

Ar galiu atkurti (prisiminti) gyvenimo minutes, kuriose protas prisilietAi?? prie pirmA?jA? emocijA?? Ar galiu tai A?odA?iais nusakyti?

VaikystAi??je patirti jausmai laikui bAi??gant A?gauna neiA?vengiamus nerviniA? ir emociniA? bAi??senA? pavidalus. JausminAi??s patirtys mintyse nuolat patikrinamos. Jausmas gali bAi??ti gynyba…

Tie konkretAi??s iA?gyvenimai buvo nulemti tikrA? tikriausiA? A?vykiA?. Daugumos jA? negaliu prisiminti. Manau, dAi??l to egzistuoja nerimas, nes mintys negali atkurti tikrovAi??s. UA?delstos emocijos grasina mintimis. Tada mintys leidA?iasi svajojamos. Ne tik prisiminimA? erdvAi??je. Jausmai ilsisi, ai??i?? sako EglAi?? KuckaitAi??.

Ji ai??i?? mAi??stytoja. Intensyviai besibraunanti A? pasAi??monAi??s glAi??dumas, tyrinAi??janti ir stebinti save, kitus ir aplinkAi??. SprendA?ianti neA?veikiamas A?iA? elementA? sAi??veikos lygtis. Nuolatiniame tokiA? paieA?kA? chaose gimsta A?spAi??dingi darbai ai??i??
drobAi??s, ofortai, atveriantys A?sisenAi??jusias bendraA?mogiA?kas temas, sopulius ir kovAi?? su viskAi?? naikinanA?iu ego. Gilinimasis A? jutimo ir atminties filosofijAi?? prisodrina menininkAi??s darbus daugiaprasmiA? vaizdiniA?, kurie stiprAi??s emociA?kai ir A?iAi??rinA?iajam suteikia malonA? atradimo momentAi??. Sekant EglAi??s KuckaitAi??s kAi??rybinAi?? biografijAi??, A?iandien galima teigti, kad naujasis kAi??rybos tarpsnis yra stipriausias konceptualiu ir formaliu poA?iAi??riu.

1 Bevyniojant skruzdA?iA? siAi??lus. Pokalbis su grafike Egle Kuckaite. KalbAi??josi Monika KrikA?topaitytAi?? // 7 meno dienos. ai??i?? 2007-11-02,
Nr. 775.

2Ai?? Ten pat.

3Ai?? Monika KrikA?topaitytAi?? apie EglAi??s KuckaitAi??s kAi??rybAi??. Modernaus meno centro kolekcijos menininkA? kAi??rybinAi??s biografijos, www.mmcentras.lt

4Ai?? Jurga ArmanaviA?iAi??tAi??. Naujosios grafikos meno strategijos: sienos akcijos EglAi??s KuckaitAi??s kAi??ryboje. ai??i?? Vilniaus grafikos meno centras, 2011-02-22, http://www.graphic.lt/publikacijos/naujosios-grafikos-meno-strategijos-sienos-akcijos-egles-kuckaites-kuryboje/3917

5Ai?? IA? pokalbio su menininke 2012 m. lapkriA?io 14-Ai??jAi??.

6Ai?? AudronAi?? A?UKAUSKAITAi??. AnamorfozAi??s. NepamatinAi??s filosofijos probAi??lemos. ai??i?? Vilnius: Versus aureus, 2005, p. 235.

7 EglAi?? KUCKAITAi??. IA? estampA? ciklo ai??zBe pavadinimoai??? apraA?ymo.