KAi?? architektAi??ra sako apie A?mogA? ir visuomenAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Urbanistika
AUTORIUS:Ai??Liudvika PociAi??nienAi??

DATA: 2013-06

KAi?? architektAi??ra sako apie A?mogA? ir visuomenAi??

Liudvika PociAi??nienAi??

Po iA?samiA? Almanto SamalaviA?iaus interviu, kuriuose iA?kilAi??s architektAi??ros ir urbanistikos autoritetai ai??i?? Leonas Krieras ir Nikosas SalingarosasAi?? atvirai dAi??sto savo nerimAi?? ir nusivylimAi?? civilizuotA? A?aliA? urbanistikos realybe (KB nr. 5), regis, nebAi??ra kAi?? pridurti. YpaA? prieAi?? teiginio, kad modernizmo smegenys mirAi?? jau prieA? gerus penkis deA?imtmeA?ius. TaA?iau A?is besmegenis monstras dauginasi netgi dar agresyviau, nei turAi??damas gyvas smegenis. Veikia, maitinamas realiai neuA?dirbtA? pinigA? (tokiais laikytinos ir kosminAi??s pajamos iA? neatsakingo gamtos iA?tekliA? eksploatavimo, iA? rizikingA? spekuliacijA? finansA? ir akcijA? rinkose). Tai pasaulinAi?? problema, nes galingieji verslo malAi??nai iA? esmAi??s visur nekreipia dAi??mesio A? humaniA?kas Naujosios urbanistikos idAi??jas.

Ai??iA? idAi??jA? kontekste maga pasiA?valgyti po artimiausiAi?? lietuviA?kAi?? aplinkAi??. ModernistinAi??s architektAi??ros siekis abstrahuotis iki beveidA?iA? funkcionaliA? formA?, vienodA? junginiA? kartojimas, dehumanizuoti miesteliA? centrai ai??i?? visa tai mums gerai paA?A?stama kaip brandaus socializmo stilius. Betoniniai monstrai iki A?iol stAi??kso Kauno centre, VilniA? ai??zpuoA?iaai??? niekam nereikalingi, apleisti, grafiA?iais iA?marginti Sporto rAi??mai (ir ateik tu man A? galvAi?? paversti juos saugotinu paveldu!), o kur dar griAi??vantis buvAi??s kino teatras ai??zLietuvaai???…

Ai??Brandus socializmas, aA?iAi?? Dievui, nuAi??jo istorijon, bet modernizmo gaivalas ai??i?? ne. TAi?? rodo dangoraiA?iA? kvartalas deA?iniajame Neries krante, visam laikui pakeitAi??s istorinAi?? Vilniaus panoramAi??. Apmaudi architektA? klaida ir ValdovA? rAi??mA? atstatymo koncepcija ai??i?? modernistinis cokolinis aukA?tas pretendavo apsaugoti istorinius pamatus, bet sudarkAi?? aukA?tingumo santykA?. Tie pora metrA? papildomo aukA?A?io tiek katedros, tiek Gedimino bokA?to atA?vilgiu lauA?ia kiekvienAi?? bent kiek jautresnA? A?vilgsnA? ir neabejotinai bus rebusas ateities kartoms…

Gal ir ne iA? piktos valios atsiranda tokie sprendimai, bet mus kaip visuomenAi?? jie apibAi??dina nekaip. Modernizmas architektAi??roje apskritai byloja apie susvetimAi??jimAi??, A?mogiA?kosios dimensijos praradimAi??. MAi??sA? atveju prie to neretai prisideda dar ir klaikus architekto ambicijA? ir paprasA?iausio neraA?tingumo ai??zkokteilisai??? ai??i?? tik apsvaigus nuo jo A?manoma, pavyzdA?iui, neogotikinio ansamblio (likimo ironija, bet jame glaudA?iasi ir mAi??siA?kAi?? ArchitektA? sAi??junga) paA?onAi??je suprojektuoti itin nediskretiA?kA?, hiperaktyviA? formA? stiklinA? griozdAi??.

O pasiA?valgAi?? po Vilniaus apylinkes aptiktume tikrA? tikriausio architektAi??rinio chuliganizmo pavyzdA?iA?. Ne, ne tokio, kai iA? skurdo ir vargo A?mogelis A?alia dar ne visai sugriuvusio vertingo dvarelio susirenA?ia lentgaliA? paA?iAi??rAi?? viA?toms.

Tas chuliganizmas klesti pagal visas taisykles ai??i?? sklypai suformuoti, statybos leidimai pasiraA?yti, niekas nekliAi??va jokiems tikrintojams, net pilieA?iai nereaguoja, nors jA? aplinka bus sudarkyta visiems laikams. O kas iA? to, jeigu reaguotA?? Vis dAi??lto yra atvejA?, kai tylAi??ti jau irgi nusikaltimas.

Vienas toks objektas ypaA? krinta A? akis, nes unikalA? ValakampiA? ai??i?? VerkiA? kraA?tovaizdA? sudarkAi?? bAi??tent tie, kurie pagal profesijAi?? privalAi??tA? bAi??ti jautrAi??s aplinkai. Statybos uA?sakovas ai??i?? Ai??iuolaikinio meno asociacija. O statinys, sudarkAi??s Neries kilpAi?? ties paA?ia VerkiA? parko apA?valgos aikA?tele ai??i?? menA? inkubatorius. Objektas paremtas ES ai??i?? tad absurdiA?kAi?? pavadinimAi?? tarsi ir pateisina siekis gauti europiniA? lAi??A?A?. Statybos darbus atlieka bendrovAi?? Vilsta, nurodytos ir statybos priA?iAi??rAi??tojA? pavardAi??s, ir telefonai. Apdairiai nutylAi??ta tik architekto, surentusio barakus, katastrofiA?kai nederanA?ius prie aplinkos, pavardAi??… AA? jAi?? taip pat kol kas nutylAi??siu, nes didesnAi?? atsakomybAi??, A?iaip ar taip, tenka Vilniaus miesto vyriausiajam architektui, kuriam derAi??tA? labiau vadovautis miesto vizija, o unikalias apylinkes saugoti ne vien pagal formalius techninius parametrus (pavyzdA?iui, nuotolA? nuo vandens telkiniA?). Gal vyriausiasis architektas nesusipaA?inAi??s su Italijos turistiniA? regionA? ar Norvegijos fiordA? landA?afto apsaugos praktika? Ten leidA?iama tik tradiciniA? formA?, proporcijA? ir medA?iagA? statyba, natAi??raliai deranti prie kraA?tovaizdA?io, nes jis laikomas nacionaline vertybe. Gamtos ir tradicinAi??s architektAi??ros kuriama aplinka traukia turistus, todAi??l atneA?a nemenkAi?? ekonominAi?? naudAi??. TAi?? gerai suvokia vietos gyventojai, kuriems turizmas yra tapAi??s pagrindiniu pragyvenimo A?altiniu. Jie prieA?inasi bet kokiam architektAi??riniam chuliganizmui, A?iukA?linimui, pasinaudodami visais savivaldos instrumentais.

Mes turime unikalA? Vilniaus apylinkiA? kraA?tovaizdA?, kuris traukia bAi??tent A?mogiA?kais masteliais ir A?aluma. AiA?ku, miestas turAi??tA? ja nuolatos rAi??pintis, kad oazAi?? nevirstA? dA?iunglAi??mis ir girtuokliA? rojumi. Bet staiga viduryje praA?matnios Neries kilpos iA?dygsta A?itoks modernizmo ai??zA?edevrasai???… KodAi??l gi tas menA? inkubatorius negalAi??tA? atsirasti, pavyzdA?iui, vietoj apleistos irklavimo bazAi??s A?alia garlaiviA? prieplaukos? Arba UA?upyje, kur stAi??kso didA?iulAi?? apleista gamykla? Tada ir VilnelAi??s kairysis krantas pagaliau bAi??tA? sutvarkytas. O gal Ai??iuolaikinio meno asociacijos veikAi??jus graA?us kraA?tovaizdis erzina, todAi??l ir stengiasi jA? suniokoti? Esama juk ir tokiA? A?iuolaikinio meno uA?ribiA?…

bluepill pharmacy.

Deja, A?ia turbAi??t lemia viena ypaA? A?sisenAi??jusi, akis badanti mAi??sA? architektA? cecho bAi??da ai??i?? noras uA?imti ir paA?enklinti kuo graA?esnA? gamtos ar miesto aplinkos kampelA?, ne derinantis prie jo, o A?A?Ai??liai pabrAi??A?iant savo ai??zmodernumAi??ai???, kitoniA?kumAi??, kad bAi??tA? matyti iA? tolo. TokiA? architektA? ambicijas ypaA? glosto galimybAi?? A?sirAi??A?ti A? horizonto linijAi??. Tai toks savotiA?kas kaimieA?io, A?sikAi??rusio mieste, psichologijos reliktas. A?mogus, priklausantis kelintai miestieA?iA? kartai, paprastai suvokia ansambliA?kumo privalumus, intuityviai jauA?ia, kad tankus urbanistinis audinys reikalauja prisiderinti ir paisyti bendrA? interesA?. Brandaus socializmo svetimkAi??niai Vilniaus senamiestyje buvo ypaA? pretenzingi (vadinamieji RyA?ininkA? namai vietoj per karAi?? sugriautos Kardinalijos arba vaikA? darA?elis A?alia Ai??v. Mikalojaus baA?nytAi??lAi??s), taA?iau dabartiniai senamiesA?io uA?grobAi??jai (kitaip negaliu jA? pavadinti) ai??i?? ne kAi?? geresni. YpaA? krinta A? akis MokytojA? namA? kaimynystAi??je iA?dygAi??s naujadaras, lAi??kA?tai imituojantis tradicinAi??s architektAi??ros detales, uA?simaukA?linAi??s Vilniui visiA?kai nebAi??dingos formos stogAi??, neva paslepiantA? treA?iAi?? aukA?tAi?? (miesto valdA?iai ir paveldosaugininkams, matyt, visiA?kai tiko ir toks aukA?tingumo reikalavimA? ai??zpaisymasai???). Tokie kAi??riniai atskleidA?ia ne tik individualius architektA? gabumus ar iA?silavinimAi??. Jie byloja ir apie mus kaip visuomenAi??, stokojanA?iAi?? solidarumo, pagarbos savo artimui ir aplinkai, paprasA?iausio harmonijos jausmo. Beje, uA?statant senamiesA?io vietas, iA?griautas per karAi?? ir pokariu, derAi??tA? vadovautis bent jau buvusiomis proporcijomis, stogA? formomis. Ir tai visiA?kai A?manoma, nes, kuriant filmAi?? apie Vilniaus fotografijAi??, laimingas atsitiktinumas padAi??jo Krokuvos Fotografijos muziejuje aptikti Pirmojo pasaulinio karo laikA? aviacines nuotraukas. Jomis labai domAi??josi architektas Henrikas Ai??ilgalis, net buvo pradAi??jAi??s tikslaus senamiesA?io regeneravimo projektAi??, deja, sutrukdAi?? mirtis. KodAi??l kas nors negalAi??tA? tAi??sti to darbo, kad bAi??tA? atitaisyta bent dalis A?alos, kuriAi?? padarAi?? modernistinAi??s invazijos? Tik nereikia aiA?kinti, esAi?? tai ai??i?? per brangu. Milijonai iA?leidA?iami visiA?kai beprasmiA?kiems projektams ai??i?? pavyzdA?iui, vien to menA? inkubatoriaus sAi??mata perlipa A?eA?is milijonus litA?…

Bet grA?A?kime prie Vilniaus apylinkiA?. Neseniai buvo sutvarkyta PuA?koriA? atodanga. IA? lentA? sukaltais jaukiais takeliais galima saugiai prieiti prie skardA?io kraA?to, prieA? akis atsiveria VilnelAi??s kilpa, platus horizontas, sodeliuose skendintys namukai kitame A?laite… Bet kas gi riogso pievos, kuriAi?? juosia VilnelAi??, paA?iame viduryje? Ogi dar vienas modernizmo ai??zA?edevrasai??? ai??i?? stiklinis kubas, kuriame, kiek A?inau, gyvena finansA? analitikas, ypaA? iA?garsAi??jAi??s po to, kai pareiA?kAi??, esAi?? lietuviai Lietuvoje maA?ai uA?dirba tik todAi??l, kad jA? darbo naA?umas menkas… Nuo PuA?koriA? atodangos atsiveriantis vaizdas verA?ia konstatuoti, kad tikrai menkas yra A?aliojo kubo savininko kultAi??ros lygis, o kubAi?? sukAi??rusiam architektui akivaizdA?iai trAi??ksta profesinAi??s savigarbos (bAi??tent savigarbos, o ne garbAi??troA?kos ai??i?? A?ios tikriausiai turima per akis). Kokiam nors sveA?iui iA? Norvegijos sunkiai paaiA?kintume, kaip A?itoks svetimkAi??nis galAi??jo atsirasti tokioje vietoje. O jis tikriausiai paklaustA?, ar brutalaus kAi??rinio autorius vis dar turi architekto licencijAi??. IA? tikrA?jA? gAi??dinga ir A?A?Ai??li demonstracija, kad dideli pinigai gali viskAi??…

Bet nejaugi nieko negali tie Lietuvos pilieA?iai, kurie vis dar vertina gamtos, gyvenamosios aplinkos harmonijAi??? Nejaugi suprasime, kuo buvome apdovanoti, tik tada, kai jau viskAi?? bAi??sime praradAi??? Gal vertAi??tA? A?steigti kokiAi?? nors architektAi??ros ai??zavietAi??ai??? su griausminga apdovanojimo ceremonija? Gal tai kiek sudrausmintA? diplomuotus, licencijuotus vandalus ir statybA? verslo gangsterius? Bet pirmiausia reikAi??tA? sukurti gyvAi?? kritikos erdvAi??, kad bAi??tA? nuolat aptariamos visos bent kiek reikA?mingesnAi??s miesto statybos ai??i?? ir ne tada, kai A?aukA?tai po pietA?, o bAi??tent tada, kai daugelA? klaidA? dar galima iA?taisyti. Taip bent kiek apsidraustume ir nuo dar vienos blogybAi??s ai??i?? projektA? rinkos monopolizavimo ir uA?kulisiniA? susidorojimA?. Tik nesakykime, esAi?? ir vAi??l viskAi?? lemia pinigai. Kad kritiA?kai minA?iai reikia drAi??sos ai??i?? sutinku. Klausimas, ar mums trAi??ksta jos, ar kaA?ko kito ai??i?? gal tiesiog solidarumo, valios tausoti aplinkAi??, gebAi??jimo apriboti savo ambicijas ir nepasiduoti paA?Ai??lusiam pinigA? spaudimui? Klausimas radikalus ai??i?? ar savo miestuose (kaimuose, paeA?erAi??se) ir toliau elgsimAi??s kaip uA?grobAi??jai, tiek didesni, tiek maA?esni, ar pagaliau tapsime tikrais A?eimininkais, kuriems rAi??pi ir aplinka, ir gera kaimynystAi???

trusted place to buy propecia.
A�