Kai karas laimAi??tas, kaip ilsisi generolai?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Andrius UA?kalnis
DATA: 2013-06

Kai karas laimAi??tas, kaip ilsisi generolai?

Andrius UA?kalnis

PraAi??jo daug metA? po Ai??altojo karo pabaigos, ir pagaliau jis gali bAi??ti vertinamas kaip istorija, o ne kaip paskubomis papasakotas vakarykA?tis prisiminimas. Ai??altAi??jA? karAi?? laimAi??jome mes, ir du taikos deA?imtmeA?iai tai patvirtina aiA?kiau, negu triumfo pripildyti pareiA?kimai po jo pabaigos. Bet mes nemokame ir bijome tinkamai elgtis ai??i?? kaip nugalAi??tojai.

1991 m. sausio 14 d. ryte, atsikAi??lAi??s iA? ryto, stovAi??jau prie lango mamos namuose, J. BasanaviA?iaus gatvAi??je, ir A?iAi??rAi??damas pro langAi?? A? beveik besniegAi?? A?iemAi?? pasakojau telefonu tuometinei BBC korespondentei MaskAi??vojeAi??Bridget Kendall apie tai, kas vyko praAi??jusiAi?? naktA? S.Ai??Konarskio gatvAi??je, Lietuvos radijo ir televizijos biure. Telefono aparatas ai??i?? senas, vengriA?kas, su sukamu skaiA?iA? disku ir juodu laidu, buvo jau pagyvenAi??s ir ryA?kiai raudonas. Man buvo dvideA?imt metA?, ir telefono aparatas dar prisiminAi?? tuos laikus, kai mokiausi mokykloje ir gudriai iA?tempdavau laidAi??, uA?kabindamas uA? kAi??dA?iA? (kad atrodytA?, esAi?? taip netyA?ia iA?Ai??jo), ir nutraukdavau kiA?tuko kontaktAi?? su lizdu. Taip dariau, kai A?inodavau, kad gali skambinti tAi??vams iA? mokyklos ir aiA?kintis dAi??l mano elgesio.

Dabar tuo paA?iu telefonu pasakojau apie tarybinius1 karius su radijo A?almais ir automatais S. Konarskio gatvAi??s koridoriuose, kaip mus buvo sustatAi?? prie sienos, rankomis aukA?tyn, kaip laikAi?? susodinAi?? viename iA? kambariA?, kur A?iais laikais yra A?iniA? redakcija, kaip vienam iA? mAi??sA?, darbuotojA?, leido paskambinti namo (keista, kad leido) ir perduoti A?iniAi?? artimiesiems, kad esame gyvi ir sveiki. Tada visas tas pasakojimas buvo labai buitinis.

Tuomet nesupratau, kad pasakoju apie vienAi?? iA? paskutiniA? didA?iA?jA? Ai??altojo karo mAi??A?iA?, kuriA? buvo A?imtai visame pasaulyje, su aukomis ir be jA?, ir kad iki karo pabaigos ir iki raudonosios vAi??liavos nuleidimo Kremliuje buvo likAi?? truputA? daugiau nei vienuolika mAi??nesiA?. KeturiasdeA?imt kelios savaitAi??s. Tada neatrodAi??, kad eina paskutiniai Ai??altojo karo metai ai??i?? karo, uA?sitAi??susio daugiau nei keturis deA?imtmeA?ius ai??i?? ir kad aA? dabar, su telefonu prie ausies, esu fronto zonoje, per 1400 metAi??rA? nuo barikadA?, kurios buvo viso pasaulio dAi??mesio centre. DAi??mesio centre, tiesa, neilgam: po trijA? dienA?, sausio 17 d., prasidAi??jo Irako pajAi??gA? bombardavimas iA? oro, bandant iA?laisvinti okupuotAi?? KuveitAi??, ir pasaulio A?urnalA? virA?eliams jau buvo kiti vaizdai, o ne Vilnius. Ir tada tikrai nesupratau, kad esu iA? bAi??simA?jA? nugalAi??tojA? gretA?.

Karas be aiA?kios baigties

Antrasis pasaulinis karas turAi??jo keletAi?? aiA?kiA? baigA?iA? (nors, A?inoma, TarybA? SAi??jungoje tos baigtys buvo akcentuojamos kitaip ai??i?? net ir pats karas buvo ai??zDidysis TAi??vynAi??s karasai???, ne joks ne pasaulinis, pasaulio ten nebuvo, tik rusA?, ukrainieA?iA? ir baltarusiA? pergalAi?? prieA? VokietijAi??; todAi??l Kremliaus A?eA?Ai??lyje esanA?ioms A?alims uA?teko mitA? apie raudonAi?? vAi??liavAi??, keliamAi?? virA? ReichAi??stago, ir apie pergalAi??s paradAi?? Raudonojoje AikA?tAi??je birA?elio 24 d.).

NugalAi??jusios Antrajame pasauliniame kare A?alys turAi??jo Vokietijos kapituliacijAi??, Potsdamo sutartA? dAi??l Vokietijos okupacijos, Niurnbergo teismAi??2 ai??i?? kuris, nors ir buvo kritikuojamas paA?ioje Amerikoje (JAV AukA?A?iausiojo Teismo vyriausiasis teisAi??jas Harlanas F. Stoneai??i??as, tuomet sakAi?? apie savo kolegAi??, AukA?A?iausiojo Teismo teisAi??jAi??, Niurnberge buvusA? kaltintoju, RobertAi?? H. JacksonAi??, kad A?is vykdAi??s ai??zaukA?to kalibro linA?o teismAi??ai???), taA?iau turAi??jo konkreA?ius rezultatus ai??i?? mirties bausmes, laisvAi??s atAi??mimo bausmes ir faktinA? bei juridinA? naciA? patraukimAi?? iA? Vokietijos gyvenimo.

PralaimAi??jusios pusAi??s Ai??altojo karo generolai iA? esmAi??s teisingumo nesulaukAi??. Nors karas buvo labai ilgas, taA?iau, kaip visada, taika pasirodAi?? sunkesnAi?? ir sudAi??tingesnAi?? negu bet kokie kariniai veiksmai.

Josifas Stalinas mirAi?? savo lovoje, kaip ir visi po jo buvAi?? tarybiniai lyderiai. Atpildas tokiems kaip Lavrentijus Berija ateidavo ne nuo laimAi??jusiA? prieA?A?, o nuo saviA?kiA?, kai kiti vidaus kovos bAi??dai nebetiko. Berija turbAi??t ir buvo vienintelis faktiA?kai nubaustas uA? vienAi?? didA?iausiA? masiniA? XX a. nusikaltimA?.

Ekstremalus A?rodymas apie tai, kad teisingumas ai??i?? reta ir labai saikingai dozuojama prekAi??, buvo KampuA?ijos mAi??sininko Pol Poto mirtis 1998 m. savo namuoseAi??ai??i?? tuomet jis buvo namA? areA?to sAi??lygomis, ir ne bet kieno organizuoto namA? areA?toAi??ai??i?? jo paties RaudonA?jA? khmerA? frakcijos. Iki pat 1997Ai??m. jis sugebAi??jo duoti A?sakymus dAi??l mirties bausmAi??s savo bendraA?ygiams uA? bendradarbiavimAi?? su naujAi??ja vyriausybe.

Artimiausias Pol Poto bendraA?ygis Ieng Saris (kadaise KampuA?ijos A?mogA?udA?iA? valdA?ia taip ir vadinosi: ai??zPol PotoAi??ai??i?? Ieng Sario reA?imasai???) mirAi?? tik A?iemet, taip ir nenubaustas, nors ir kalAi??jime.

Pnompenio mirties laukai yra, galima sakyti, beveik uA?mirA?ti bAi??tent dAi??l savo kraupumo ir paprastumo derinio, bet dar ir dAi??l to, kad viskas A?vyko ir baigAi??si. Vanduo nubAi??go po tiltu, kaip sako anglai. KAi?? A?ia daug minAi??si. Perfrazuojant Rusijoje naudotAi?? po Antrojo pasaulinio karo frazAi??, iA?kaltAi?? Leningrado kapinAi??se ai??i?? ai??zNiekas nepamirA?tas ir niekas neuA?mirA?taai???, A?ia niekas nenubaustas ir niekam neatlyginta.

PanaA?iai ir Kinijoje ai??i?? visos kultAi??rinAi??s revoliucijos baisybAi??s, sugriauti A?moniA? gyvenimai bei neA?tikAi??tina prievarta ir tamsybAi??s triumfas prieA? mokslAi?? kaip baigAi??si, taip ir baigAi??si.

RytA? Europoje mes net didA?iavomAi??s ai??zdainuojanA?ia revoliucijaai???, kai A?monAi??s, kurie buvo prieA?A? pusAi??je, ne tik kad savo laisve nerizikavo, o daugelis net spAi??jo po Ai??altojo karo pabaigos sAi??kmingai pabAi??ti prezidentais, premjerais, ministrais arba bankA? savininkais.

IA?skirtinAi?? Rumunijos valdytojo Nicolae CeauAYescu ir jo A?monos baigtis (jie buvo nuteisti ir suA?audyti Ai??v.Ai??KalAi??dA? dienAi??, kas simboline prasme yra pernelyg makabAi??riA?ka net ir mano skoniui ai??i?? matyt, net ir labai kietos A?irdies A?monAi??s tarp mAi??sA? kartais turi tokiA? problemA?), kaip ir Sadamo Huseino mirties bausmAi?? ir Slobodano MiloA?eviA?iaus mirtis kalAi??jime, tik pabrAi??A?ia tai, kad nubaustA?jA? buvo vienetai.

Berlyno siena ir kiti eksperimentai

Sunku bAi??tA? A?sivaizduoti, kad naciA? gydytojai-eksperimentatoriai iA? mirties stovyklA? po karo vaikA?A?iotA? ir pasakotA? apie savo pasiekimus, dar ir susitikinAi??tA? su kitais medikais ir apskritai jaustA?si normaliai.

TaA?iau ar girdAi??jote, kad kas nors bAi??tA? atsakAi??s uA? Berlyno sienAi??, su sargybos bokA?tais ir spygliuota viela? RytA? Vokietijos vadovas Walteris Ulbrichtas, apdovanotas TarybA? SAi??jungos didvyrio A?vaigA?de ir Egipto Nilo ordinu (iA? Gamalio Abdero Nasero rankA?), kuris turAi??tA? atsakyti uA? tai, kad buvo pastatyta siena, uA?dariusi paskutinAi?? landAi?? A?monAi??ms iA? RytA? Vokietijos bAi??gti per padalytAi??jA? BerlynAi?? A? VakarA? VokietijAi??, ai??i?? jis nebuvo nei teistas, nei nubaustas ir nugyveno savo gyvenimAi??. A?inoma, tuomet Ai??altasis karas dar nebuvo laimAi??tas (Ulbrichtas mirAi?? 1973 m.).

Niekam neteko girdAi??ti nAi?? apie vienos tarybinAi??s psichiatrinAi??s ligoninAi??s vyriausiAi??jA? gydytojAi??, kuris bAi??tA? ne tik nubaustas ai??i?? niekas net ir licencijos neprarado. Ai??alies specialistai, sugalvojAi?? specialiAi?? ligAi?? politiniams pacientams (ai??zvangios eigos schizofrenijaai???), apie kuriAi?? negirdAi??jo pasaulis uA? geleA?inAi??s sienos, ai??i?? nes Vakaruose tokios diagnozAi??s apskritai nebuvo ir nAi??ra iki A?iA? dienA?. Ji buvo sukurta rusA? psichiatrijos elito kaip apraA?ymas lAi??tai besiplAi??tojanA?io susirgimo, kurA? galAi??jo pastebAi??ti tik specialiai paruoA?ti medicinos A?viesuliai, ir kuris aiA?kiausiai pasireikA?davo per nesutampanA?iAi?? su pagrindine ideologija nuomonAi??.

UA? baudA?iamAi??jAi?? psichiatrijAi?? ne tik niekas nenubaustas: paskaiA?ius A?iA? dienA? Rusijos psichiatrA? A?vilgsnius A? praeitA?, retai kas iA? tA?, kurie patys buvo baltais chalatais tose ligoninAi??se, kur durys be rankenA?, apskritai pripaA?A?sta, kad ten bAi??ta ko nors kito nei ligoniA? gydymo su geriausiais klinikiniais ketinimais.

NugalAi??tojams ai??i?? tik atmintis

Matyt, krikA?A?ioniA?kos moralAi??s rezultatas buvo tai, kad Vakarai, laimAi??jAi?? Ai??altAi??jA? karAi??, visaip kratAi??si triumAi??falizmo ir savo pergalAi??s demonstravimo. Taip, tiesa, buvo nukelti ne vienas ir ne du Vladimiro Lenino paminklai3, ir nuotrauka iA? Vilniaus LukiA?kiA? aikA?tAi??s tapo viena iA? vizualiniA? laikotarpio simboliA?, taA?iau dominuojantis poA?iAi??ris buvo nemurkdyti pralaimAi??jusiA?jA? ir stengtis neA?A?eisti jA? jausmA?.

Pataikavimas pralaimAi??jusiems prieA?ams, nugalAi??tojo stiprus kaltAi??s jausmas yra viena pagrindiniA? prieA?asA?iA?, kodAi??l ne tik maA?a nubaustA?jA?, o beveik nAi??ra besigailinA?iA?jA? dAi??l to, kAi?? darAi??.

NugalAi??tojai tai uA?programavo patys. Dar 1963 m. ai??i?? kai iki Ai??altojo karo pabaigos buvo likAi??s maA?daug ketvirtis amA?iaus (nei daug, nei maA?ai ai??i?? atsigrAi??A?us A? praeitA?, mums atrodo, kad dar prieA? akis buvo visa amA?inybAi??, taA?iau kai A?mogui pasakai, kad tokia pati amA?inybAi??, apie ketvirtA? amA?iaus, jau prabAi??go po Lietuvos nepriklausomybAi??s atgavimo, visi bAi??na nustebAi??Ai??ai??i?? ai??zkaip gi greitai vis dAi??lto bAi??ga laikasai???), Johnas F. Kennedyai??i??s, sakydamas savo garsiAi??jAi?? kalbAi?? VakarA? Berlyne (ai??zvisi laisvi A?monAi??s, kad ir kur jie gyventA?, yra berlynieA?iai, ir todAi??l, kaip laisvas A?mogus, aA? didA?iuojuosi sakydamasAi??ai??i?? esu berlynietisai???), programavo atsipraA?inAi??jimAi??.

JAV prezidentas jau tada minAi??jo, kad kai karas bus laimAi??tas, Berlyno gyventojai galAi??s ai??zblaiviai pasidA?iaugtiai??? (sober satisfaction), kad buvo pirmose kovos gretose. PasidA?iaugti, bet blaiviai, pernelyg neuA?simirA?dami, neduok Dieve.

Ir bAi??tent todAi??l, nueinantys A? praeitA? Ai??altojo karo nugalAi??tojai nebuvo tinkamai pagerbti ai??i?? miestams pritrAi??ko triumfo arkA?, o lyderiams ai??i?? matomos pagarbos. Gal tik Margaret Thatcher laidotuvAi??s A?iemet A?iek tiek priminAi?? didelAi?? pagarbAi?? gigantui uA? gigantiA?kus pasiekimus, kuri taA?iau irgi buvo pakankamai santAi??ri, ir buvo atlaidA?iai A?yptelima, A? gatves Londone ir kitur iA?A?liauA?us valkatoms ir padugnAi??ms ai??zA?vAi??sti raganos laidotuviA?ai???. Niekada su velione premjere ir jos darbais sAi??moningai nesusidAi??rAi??, tie parazitai visAi?? gyvenimAi?? tik siurbAi?? laisvos rinkos ir laisvos A?alies privalumus, kurie didele dalimi yra mirusios lyderAi??s nuopelnas, bet jiems niekas nesutrukdAi?? trypti ant kapo.

Helmutas Kohlis, Vokietijos suvienijimo ir A?iA? dienA? jos ekonominio klestAi??jimo (kurio nesugeba sugrauA?ti net minios iA?laikytiniA? Europos pietuose) pagrindAi??jas, negarbinamas ir maA?ai kieno beprisimenamas, stumia devintAi?? deA?imtA? kaip pensininkas, be paminklA? miestA? aikA?tAi??se ir be jo vardu pavadintA? gatviA?.

Kai Ronaldas Reaganas mirAi?? 2004 m., sunkiai sirgdamas, daugelis reiA?kAi?? nuostabAi?? (ai??zo kAi??, jis dar tik dabar mirAi???ai???), bAi??tent todAi??l, kad JAV nelabai rAi??pinosi, jog jis bAi??tA? prisimintas kaip nugalAi??tojas. Net ir per jo A?imtmeA?io paminAi??jimAi?? 2011 m. politiA?kai korektiA?ka A?iniasklaida bandAi?? visaip atsiA?egnoti, vis primindama, kad jis buvo ai??zprieA?taringai vertinamasai???, nes, supranti, ligi A?iol yra labai daug pralaimAi??jusiA?jA?, kuriems pamaA?ius jo besiA?ypsantA? portretAi?? ligi A?iol likAi??s skausmo pojAi??tis. TodAi??l atsipraA?ykime, kad jA? prisimename.

MAi??sA? gailestis pralaimAi??jusiems Ai??altAi??jA? karAi??, kvailas gerumas (arba tai, kAi?? mes patys laikome esant gerumu per savo neiA?manymAi??) ir savo paA?iA? dvasiniA? savybiA? projektavimas A? prieA?Ai?? (ai??zjeigu mes atleisime, gal ir mums kada nors taip pat bus atleistaai??? ai??i?? nesusimAi??stant, kad jei sAi??moningai nedarai blogai, to atleidimo turbAi??t niekada ir nereikAi??s) lAi??mAi?? tai, kad ligi A?iol mAi??sA? pergalAi?? Ai??altajame kare yra nuolatos kvestionuojama ne tik tA?, kuriems pritinka tai daryti, nes jie pralaimAi??jo.

MAi??sA? pergale netiki tie patys A?monAi??s, kurie iA? jos daugiausiai ir gavo naudos bei dA?iaugsmo. MAi??sA? nesugebAi??jimas pabrAi??A?ti ir parodyti, kAi?? pasiekAi??me, atneA?a paA?iA? keisA?iausiA? vaisiA?: pavyzdA?iui, net laisvas darbo jAi??gos judAi??jimas, sugebAi??jAi??s sutvarkyti, rodos, sunkiausiai sutvarkomAi?? nedarbo problemAi?? RytA? Europoje (darbo jAi??ga dabar gali pasirinkti A?ymiai platesnAi?? darbo rinkAi?? ai??i?? problema?) yra reguliariai pateikiamas ne kaip didA?iulis privalumas, ne kaip realus laisvAi??s prizas, o kaip kaA?kokia yda, patvirtinanti padAi??ties tragizmAi??.

Berlyno siena kadaise buvo pastatyta bAi??tent tam, kad bAi??tA? sustabdytas laisvas darbo jAi??gos judAi??jimas (nes per BerlynAi?? bAi??go labiausiai iA?silavinusi, jauniausia, geriausia RytA? Vokietijos gyventojA? dalis), mes sukAi??rAi??me A?alis, kur niekas (iA?skyrus iA?kvaiA?usius filosofus ir ai??zvisuomenAi??s veikAi??jusai???, kurie visaip planuoja sugraA?inti lietuvius ten, kur jie labiausiai tuo metu nenori bAi??ti) nAi?? nebando stabdyti A?mogaus bandymo pasirinkti, kur jam gyventi yra geriau, taA?iau kaA?kokiu bAi??du mes sugebame to gAi??dytis. Arba bent jau neduodame atkirA?io tiems, kurie bando mus gAi??dinti.

Matyt, mokytis bAi??ti nugalAi??tojais mums reikAi??s dar ilgai. Kuklumas ir susinepatoginimas ai??i?? panaA?iai, kaip ekstarybinio A?mogaus gAi??dijimasis kalbAi??ti apie jam priklausantA? atlygA? uA? darbAi?? (ai??zkAi?? A?ia, aA? ne dAi??l pinigA?ai???)Ai??ai??i?? mus kamuos tol, kol neiA?moksime bAi??ti drAi??sAi??s, arogantiA?ki ir savo pergalAi??mis besidA?iaugiantys nugalAi??tojai, ploti sau per petA? ir mojuoti pergalAi??s vAi??liavomis.

Mojuoti A?inant, kad pralaimAi??jusiems dAi??l to labai skaudu ir dAi??l to mojuoti dar stipriau. Kad jie A?inotA? savo vietAi??. Nes rodyti pralaimAi??jusiems savo vietAi?? yra viena iA? neiA?vengiamA? nugalAi??tojo priedermiA?.

1 Nekeiskime ai??ztarybiniA?ai??? A? ai??zsovietiniusai???. Tarybinis bAi??tent ir buvo tai, kAi?? mes turAi??jome Lietuvos TarybA? SocialistinAi??je Respublikoje, bAi??tent valdymo forma, ai??zliaudies deputatA? tarybosai???. Tai, kad A?is A?odis buvo iA?verstas A? lietuviA? kalbAi??, buvo liAi??dnos okupacijos istorijos dalis. (Ai?? A?A? autoriaus pageidavimAi?? redakcija atsiA?velgAi??, tegul ir tam kartui atsisakydama savo ilgos ir turtingos tradicijos, ai??i?? red. past.)

2 NereikAi??tA? vadinti ai??zNiurnbergo tribunoluai???, lyg mes patys negalAi??tume iA?siversti iA? kitos kalbos, iA?skyrus rusA?. Anglai vadina Nuremberg Trials, vokieA?iai ai??i?? NN?rnberger Prozesse, prancAi??zai ai??i?? Proc??s de Nuremberg, ir pavadinimas ai??ztribunolasai??? buvo rusA? sugalvotas, kad atspindAi??tA? jA? siekimAi??, jog procesas bAi??tA? greitas ir be jokiA? vakarietiA?kA? pasicackinimA?. Pagrindinis teisAi??jas nuo TarybA? SAi??jungos, generolas majoras Iona NikitA?enko, buvo aktyvus Stalino parodomA?jA? teismA? dalyvis ir ne pati geriausia reklama proceso objektyvumui.

3 Antra tiek daugiau liko ai??i?? kartais galAi??tA? pasirodyti net ir ne visai aiA?ku, kas laimAi??jo Ai??altAi??jA? karAi??. VisA? A?inomos A?aliojo tilto skulptAi??ros Vilniuje saugomos kaip paveldas. TaA?iau jos yra tik vienas, visA? prisimenamas pavyzdys. Tarybinio pakaliko Liudo Giros skulptAi??ra A?iAi??ri tiesiai A? langus tA?, kurie atsako uA? A?vietimAi?? A?alyje ai??i?? Ai??vietimo ir mokslo ministerijos A?monAi??s jAi?? mato kiekvienAi?? dienAi??. Kita pakalikAi??, SalomAi??ja NAi??ris, kaip ir anksA?iau savo vardu ir skulptAi??ra puoA?ia ir vienAi?? geriausiai A?inomA? Vilniaus mokyklA?, ir gatvAi?? prie jos. Ai??iA? A?moniA? ryA?ys su kultAi??ra ir A?vietimu yra toks pat, kaip Josefo Rudolfo Mengeleai??i??s, naciA? gydytojo iA? AuA?vico, ryA?ys su medicina. Kaip malda kartojamas tA? paA?iA? VakarA? politinio korektiA?kumo iA?paA?inAi??jA? poteris: ai??znegalima iA?plAi??A?ti puslapio iA? istorijosai???. Apie to teiginio nesAi??A?iningumAi?? net neverta ginA?ytis, nes gydytojas nepalieka A?mogaus burnoje supuvusio danties tokiu pagrindu, kad dantis yra mAi??sA? odontologinAi??s istorijos dalis. PasiAi??lykite pastatyti Mengeleai??i??s biustAi??, sakykime, prieA?ais Miuncheno universitetAi??, kur jis gavo daktaro laipsnA?, ir paA?iAi??rAi??kite, kAi?? jums pasakys.