Kai A?monAi??ms nebegrAi??s politinAi??s represijos ir smurtasai??i??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Tomas Kavaliauskas

DATA: 2013-11

Kai A?monAi??ms nebegrAi??s politinAi??s represijos ir smurtasai??i??Ai??

Tomas Kavaliauskas

Tarptautinio PEN klubo 79-asis kongresas Reikjavike

Kai deleguotas LietuviA? PEN centro nuvykau A? IslandijAi??, A?is kraA?tas, glamonAi??jamas Golfo srovAi??s, nepasitiko A?varbumu, kaip rugsAi??jo mAi??nesA? bAi??na visai A?alia esanA?ioje Grenlandijoje. Tad klimato poA?iAi??riu ai??i?? tai ne tokia jau ir A?iaurAi??s gAi??duma. O literatAi??ros poA?iAi??riu PEN klubo kongresas sutapo su Reikjaviko tarptautiniu groA?inAi??s literatAi??ros festivaliu. Ne veltui per atidarymo ceremonijAi?? tiek sostinAi??s meras JA?nas Gnarras, tiek IslandA? PEN centro prezidentas SjA?nas pasidA?iaugAi??, kad A?iuo metu, A?inoma, tik tas kelias dienas, A?is miestas ai??i?? tai ir pasaulio literatAi??ros sostinAi??.

IslandA? aistra raA?yti prozAi?? tiesiog pribloA?kia, sakoma, net taksistai ir slaugAi??s skelbia savo gyvenimo istorijas su filosofinAi??mis A?A?valgomis. Dar labiau pribloA?kia A?alies, turinA?ios maA?daug tiek gyventojA?, kiek yra Kaune, vadybinis gebAi??jimas organizuoti gausius prozos vertimus ir prisistatyti anglA? kalba. PaminAi??siu tik kelias naujausias islandA? groA?inAi??s literatAi??ros knygas, iA?leistas angliA?kai, ai??i?? tai A?rniai??i??o AzA?rarinssono kriminalinis romanas ai??zRaganos sezonasai??? apie mA?slingus A?vykius Islandijos A?iaurAi??je, Arnalduro IndriAi??asono ai??zTamsios padangAi??sai??? apie mirties kaukAi??, aplankanA?iAi?? tiek elitines Reikjaviko vilas, tiek skurdA?ius bAi??stus kur nors rAi??syje, HallgrAi??muro Helgasono ai??zSamdomo A?udiko namA? valymasai??? apie kroatA? mafijos, siautAi??janA?ios Niujorke, samdinA?, atsidAi??rusA? Islandijoje su kito asmens tapatybe ir negalintA? iA?trAi??kti iA? salos, todAi??l priverstAi?? apmAi??styti tiek savo praeitA?, tiek ateitA?.

Man pasirodAi??, kad islandA? literatAi??ra akivaizdA?iai linksta analizuoti tamsiAi??jAi?? gyvenimo pusAi??, tarsi klajotA? Stepheno Kingo siuA?etiniais vingiais. O tai gali bAi??ti ne tik pirmas A?spAi??dis, juk ir islandA? sagos, siekianA?ios viduramA?iA? vikingus, nevengia A?iaurumA?ai??i?? RAi??stA? A?spAi??dA? dar labiau sustiprina grAi??smingai alsuojantys ugnikalniai, sustingusios lavos landA?aftas, aptrauktas A?ole. A?ia vyrauja dvi spalvos ai??i?? juoda ir A?alia arba juosvai A?alia. Net A?vyrkeliai ne balti, o juodi.

Ai??alies literatA? pieA?iamAi?? tamsA? pasaulAi??vaizdA? su humoru pakoregavo Reikjaviko meras per kongreso atidarymAi?? Harpos konferencijA? ir koncertA? rAi??muose, beje, skandalingai baigtuose statyti, kai Islandija jau buvo apimta finansinAi??s krizAi??s, o gyventojai Ai??mAi?? abejoti, ar jiems reikia tokios prabangos. Meras, beje, internete pristatomas kaip spalvingiausias pasaulyje (gal ne vien todAi??l, kad jis ai??i?? profesionalus komikas?), negailAi??jo paA?aipiA? A?odA?iA? Islandijos politikams, norintiems taupyti kultAi??ros sAi??skaita. Jis pabrAi??A?Ai??: jei sakmiA? pasakojimo kultAi??ra nebAi??tA? iA?saugojusi islandA? kalbos, dabar politikai net neturAi??tA? A?odA?iA?, kaip pasakyti, kad nerems islandA? kultAi??rosai??i?? Mero teiginys, kad islandA? kalba uA?tikrina tautos iA?likimAi??, niekam iA? kongreso dalyviA? nepasirodAi?? dvelkiantis ai??znacionalizmuai???. AtvirkA?A?iai ai??i?? PEN klubas rAi??pinasi kiekvienos pasaulio kalbos likimu. Ai??iuo atA?vilgiu tie ultraliberaliai nusiteikAi?? lietuviA? intelektualai, kurie A?aiposi, esAi?? Lietuva ai??i?? tai viso labo filologinis projektas, elgiasi labai provincialiai, nesvarbu, kad jie atrajoja garsiAi??jAi?? CzesAi??awo MiAi??oszo frazAi??. TiesAi?? sakant, neA?inia, ar MiAi??oszas tiems savo A?odA?iams suteikAi?? niekinamAi??jA? atspalvA?, taA?iau, kad ir kaip bAi??tA?, lietuviA?, o ir islandA?, latviA?, estA? ai??zfilologinis projektasai??? tiesiogiai susijAi??s su kultAi??rine tautos sAi??mone, jos savastimi. Tai ai??i?? ne rasistinis skustagalviA? ai??znacionalizmasai???, bet indAi??lis A? pasaulio kalbA? lobynAi??. Perfrazuodamas Reikjaviko merAi??, galAi??A?iau sakyti: jei ne lietuviA? kalba, tai prolenkiA?ki mAi??sA? intelektualai net negalAi??tA? lietuviA?kai piktintis, esAi?? Lietuvos valstybAi?? ai??i?? tai viso labo ai??zfilologinis projektasai???. Beje, turint unikaliAi?? knygneA?ystAi??s patirtA?, akivaizdu, kad A?iuo filologiniu projektu siekta iA?sivaduoti iA? rusifikacijos ir polonizacijos, o kalbinAi?? savigyna yra pamatinAi?? tarptautinio PEN klubo vertybAi??.

Ai?? A?A? kongresAi?? atvyko ne tik stambiA? laisvA? valstybiA? ai??i?? JAV, Kanados, PrancAi??zijos, Vokietijos atstovai, prisistatAi?? ir Tibeto, Ai??iaurAi??s KorAi??jos, Kubos, Vietnamo raA?ytojA? PEN centrai, veikiantys uA?sienyje. Kadangi delegatai per posAi??dA?ius pasiskirsto abAi??cAi??lAi??s tvarka, maniau, sAi??dAi??siu greta kurdA?, bet A?iemet tarp mAi??sA? A?sispraudAi?? dar vienas maA?as, taA?iau ambicingas ir itin draugiA?kas PEN centras ai??i?? de la Lenga dai??i??OC arba langue Occitan. Ai??ia kalba kalbama PietA? PrancAi??zijoje, kai kuriose Italijos ir Ispanijos vietovAi??se, A?ios kalbos regionas vadinamas Occitania. TokiA? PEN centrA?, kurie pagrA?sti kalbine tapatybe, yra ir daugiau, pavyzdA?iui, baskA? arba vlaandereno. De la Lenga dai??i??OC prezidentas, poetas ir medikas Joanas-Fredericas Brunas padovanojo man savo poezijos knygAi?? trimis ai??i?? de la Lenga dai??i??OC, anglA? ir prancAi??zA? ai??i?? kalbomis.

Kongresas prasidAi??jo tylos minute ai??i?? pagerbAi??me mirusius raA?ytojus, A?urnalistus. Dar prieA? posAi??dA?io pradA?iAi?? didA?iuliame ekrane buvo rodomi asmenA?, kovojusiA? ir A?uvusiA? uA? A?odA?io laisvAi??, veidai. Kai kurie lengvai atpaA?A?stami, pavyzdA?iui, Ana Politkovskaja. TragiA?kAi?? A?urnalistAi??s likimAi?? ir tai, kad jos A?udikai iki A?iol nenustatyti, priminAi?? ir ICORN (International Cities of Refuge Network) broA?iAi??ra. Ai??is PEN klubo poskyris rAi??pinasi tais raA?ytojais ir A?urnalistais, kuriuos persekioja reA?imas. JA? A?eimas, o jei A?manoma, tai ir juos paA?ius, remia finansiA?kai, pasitaikius galimybei iA?trAi??kti iA? persekiotojA?, siAi??lo apsigyventi saugioje A?alyje. Daugiausia namA? persekiojamiems raA?ytojams turi A?steigusi Skandinavija, neseniai prie globAi??jA? sAi??raA?o SlovAi??nA? PEN centro iniciatyva prisijungAi?? Liubliana. GlaudA?iai bendradarbiaujantiems lietuviA? ir lenkA? PEN centrams derAi??tA? pasistengti, kad VarA?uvoje, Krokuvoje, Vilniuje, Kaune, KlaipAi??doje ar kuriame nors kitame mieste irgi atsirastA? tokie namai.

FinansinAi?? ataskaita apie PEN klubo iA?dAi?? nukreipAi?? nuo idealistiniA? minA?iA?. Ai??i organizacija, disponuojanti beveik milijonu Anglijos svarA?, dA?iaugAi??si pagerinusi finansinAi?? savo padAi??tA?. Beje, turtingA? A?aliA? PEN centrai iA? savo nariA? renka didesnA? mokestA? negu skurdesniA?, be to, neretai padengia vargstanA?iA? centrA? skolas. Regis, solidarumas pasireiA?kia ne tik A?odA?iais, bet ir darbais.

Vis dAi??lto finansinAi?? tematika mAi??zoms svetima. Dar labiau jas iA?baidAi??, nors stengAi??si sutelkti, Kirgizijos A?vietimo ministro pademonstruotas propagandinis filmas (su graA?iomis merginomis, ant A?irgA? jojanA?iais, A? tautinius kostiumus A?vilktais tenykA?A?iais dA?igitais) ai??i?? tai buvo kvietimas 2014-aisiais Tarptautinio PEN klubo kongresAi?? surengti BiA?keke. AustrA? PEN centro prezidentas iA?kart paprieA?taravo ai??i?? nors Kirgizijoje lyg ir nAi??ra A?kalintA? raA?ytojA?, bet A?odA?io laisvAi?? ten vis tiek kabo ant plauko. Kirgizai net neturi savo PEN centro. Reklaminiame propagandiniame filme akcentuojami liukso klasAi??s vieA?buA?iai, prabangAi??s baseinai, gurmaniA?kas maistas, kiti komforto A?rodymai sukAi??lAi?? A?tarimAi??, kad Kirgizijos vyriausybAi?? tikisi PEN klubo kongresu sustiprinti ai??zdemokratijosai??? savo A?alyje regimybAi??ai??i??

Kongresas gana daug laiko skyrAi?? rezoliucijoms dAi??l A?odA?io laisvAi??s apribojimA? A?vairiose valstybAi??se. Rusijos ambasada sulaukAi?? net vizito su tarptautinio PEN klubo prezidentu Johnu Ralstonu Saulu prieA?akyje ai??i?? delegatai tiesiai iA? posAi??dA?iA? salAi??s nuA?ygiavo pareikA?ti protesto dAi??l kalinamA? Pussy riots merginA? ir neseniai priimto A?statymo, draudA?ianA?io propaguoti homoseksualumAi??. TiesAi?? sakant, aA? asmeniA?kai dvejojau, ar pritarti A?iai rezoliucijai: Rusija, kaip bet kuri kita suvereni A?alis, turi teisAi?? savaip vertinti homoseksualumo propagavimAi??. Juk drausti propaguoti anaiptol nereiA?kia, kad asmeniui draudA?iama laikytis netradicinAi??s seksualinAi??s orientacijos. NepamirA?kime: Europos A?alys gana ilgai ir sunkiai Ai??jo A?ios liberalizacijos keliu, dar ir dabar ne viskas A?ia yra taip politiA?kai korektiA?ka, kaip daug kam norAi??tA?si. Antai PrancAi??zija tik per plaukAi?? nepriAi??mAi?? panaA?aus A?statymo, o protestuoti prieA? homoseksualA? santuokas A? gatves iA?Ai??jAi?? prancAi??zai darAi?? spaudimAi?? vyriausybei, kad A?i permAi??stytA? keiA?iamas A?eimos vertybes. Jei PrancAi??zija bAi??tA? tapusi pirmAi??ja ES valstybe, apgynusia hierarchinA? heteroseksualios santuokos pranaA?umAi??, ar tarptautinio PEN kongreso Reikjavike delegacija bAi??tA? aplankiusi ir PrancAi??zijos ambasadAi??, kad A?teiktA? pasipiktinimo laiA?kAi??? Labai tuo abejojuai??i??

O rezoliucija, A?teikta Rusijos ambasadai, suformuluota taip:

ai??z2013-A?jA? birA?elA? buvo priimtas vadinamasis ai??zgAi??jA? propagandosai??? A?statymas, kuris draudA?ia netradicinAi?? seksualinAi?? orientacijAi?? propaguoti tarp nepilnameA?iA?. Bet kokia veikla, propaguojanti ne heteroseksualA? gyvenimAi??, susijusi su gAi??jA? ir lesbieA?iA? lygos protesto akcijomis arba skatinanti nepilnameA?ius neigti tradicinAi??s A?eimos vertybes, yra draudA?iama. [...] 2013-A?jA? birA?elA? prezidentas Vladimiras Putinas pasiraA?Ai?? naujAi?? ai??zA?ventvagystAi??sai??? A?statymAi??, kuris draudA?ia ai??zreliginius A?A?eidinAi??jimusai??? ir uA? tai numato bausmAi?? iki trejA? A?kalinimo metA? arba 500 000 rubliA? baudAi??. Ai??io A?statymo projektas buvo pateiktas 2012-A?jA? rugsAi??jA?, PEN klubas mano, kad taip agresyviai mAi??ginta sustabdyti efektingus feministinAi??s pankroko grupAi??s Pussy riots pasirodymus, tokius kaip ai??zpanko maldaai??? Kristaus GelbAi??tojo katedroje. Ai??ie du A?statymai tAi??sia A?odA?io laisvAi??s suvarA?ymus Rusijoje ta paA?ia represyvia dvasia kaip ir 2012 m. priimtas A?statymas, naujai kriminalizuojantis A?meiA?tAi??.

Tarptautinis PEN klubas a) reikalauja, kad Pussy riots narAi??s Marija Aliochina ir NadeA?da Tolokonnikova bAi??tA? nedelsiant paleistos, o kaltinimai joms panaikinti; b) skubina, kad trys A?statymai, nukreipti prieA? iA?raiA?kos laisvAi?? ai??i?? A?meiA?to rekriminalizavimas, netradicinAi??s A?eimos propagavimo draudimas ir religiniA? A?A?eidimA? A?statymas, ai??i?? bAi??tA? atA?aukti; c) kvieA?ia Rusijos Federacijos vyriausybAi?? laikytis savo A?sipareigojimA? Tarptautiniam susitarimui dAi??l pilietiniA? ir politiniA? teisiA?, gerbti nuomonAi??s ir iA?raiA?kos laisvAi??.ai???

KritiA?kai apmAi??stAi??s A?iAi?? tarptautinio PEN kongreso rezoliucijAi??, vis dAi??lto balsavau uA? jAi??, dalyvavau ir eitynAi??se A? Rusijos ambasadAi?? Reikjavike. TaA?iau vertAi??tA? aptarti A?tai tokA? paradoksAi??: A?iA? Rusijos A?statymA? formuluotAi??s man asmeniA?kai nAi??ra nepriimtinos. Nemanau, kad blogai yra drausti homoseksualumo propagavimAi?? tarp nepilnameA?iA?. (Gal pirmiau leiskime jiems subrAi??sti, kad kiekvienas laisva valia priimtA? vienokA? ar kitokA? sprendimAi?? be postAi??mio iA? A?alies?) Nemanau, kad reikAi??tA? leisti pankroko feministAi??ms groti ant altoriaus maldos namuose (kad ir kaip A?iAi??rAi??tume, toks elgesys A?A?eidA?ia tikinA?iA?jA? jausmus). TaA?iau absoliuA?iai aiA?ku, kad ir ai??zhomoseksualumo propagandosai???, ir ai??zA?ventvagysA?iA?ai??? draudimo A?statymai yra viso labo gudrus manevras, teisAi??tas bAi??das atriA?ti rankas tiems, kurie RusijAi?? jau seniai valo nuo ai??ziA?krypAi??liA?ai??? ir A?iaip ai??zkitokiA?ai???, policijai neva nieko neA?inant nei apie susidorojimus, nei apie fizinA? smurtAi??.

Rusija juk neiA?leido A?statymo, kuris gintA? A?mogA? kaip asmenA?, nesvarbu, kokia seksualinAi?? jo orientacija, verA?iau nusprendAi?? patA? gAi??jA? egzistavimAi?? paversti ai??zpropagandaai???. Ai??tai A?ia ir paradoksas: Tarptautinio PEN kongreso rezoliucijos tekstas aklai remiasi A?mogaus teisiA? retorika, o minAi??tA? Rusijos A?statymA? formuluotAi??s lyg ir neprieA?tarauja A?mogaus teisAi??ms, esAi?? ginami nepilnameA?iai ir tikintieji, taA?iau atriA?a rankas A?iauriai gAi??jA? ir lesbieA?iA? diskriminacijai.

PopieA?ius PranciA?kaus interviu, kurA? davAi?? prieA? palikdamas BrazilijAi?? po kAi?? tik pasibaigusiA? pasauliniA? KatalikA? jaunimo dienA?, pasakAi??: ai??zKas aA? toks, kad teisA?iau kitAi??, jeigu jis ar ji ieA?ko Dievo, nepritariu tik agresyviam homoseksualumo lobizmuiai???. VertAi??tA? A?siklausyti A? A?iuos A?odA?ius. Europos SAi??jungos institucijos, spausdamos tiek RusijAi??, tiek Vidurio RytA? Europos A?alis, kad teisAi?? rengti Pride parade jos prilygintA? prigimtinAi??ms A?mogaus teisAi??ms, per prievartAi?? primeta homoseksualizmo propagavimAi??. TAi?? patvirtina ir Ai??vedijos ES reikalA? ministrAi??s Brigittos Ohlsson sveikinimas Lietuvai dAi??l A?iemet Vilniuje sAi??kmingai surengto Pride parade. KodAi??l tai vadinama pasididA?iavimo paradu? Nuo kada tam tikros seksualinio gyvenimo formos hierarchizuojamos pasididA?iavimo kategorijomis? Ar nepakanka vien neiA?siA?adAi??ti savAi??s ir nesigAi??dyti, kad priklausai seksualinei maA?umai, kaip tAi?? daro Rokas A?ilinskas, beje, pareiA?kAi??s, kad vaikA?A?iodamas Vilniaus gatvAi??mis jis kasdien neA?asi savo tapatybAi??, todAi??l jokio specialaus parado jam nereikia? Ar tik nebus taip, kad kartu su dirbtiniu pasididA?iavimu perA?ama mintis, esAi?? homoseksualAi??s santykiai yra ne tik madingesni, bet ir pranaA?esni negu heteroseksualAi??s?

ManyA?iau, analinA?, oralinA? ir vaginalinA? seksAi?? skirstyti pagal tai, kuris nardymo pataluose bAi??das labiau atitinka A?mogaus teises, yra taip pat absurdiA?ka, kaip teigti, neva rudaplaukiai iA? prigimties tolerantiA?kesni uA? juodaplaukius su A?viesiaplaukiais arba atvirkA?A?iai. Nebent kalbame ne apie laisvAi?? rinktis, o apie privalomybAi?? (isterijos dAi??l A?mogaus teisiA? labui) susidurti su kitokia meilAi??s forma, su vadinamaisiais ai??zmeilAi??s disidentaisai???. Bet juk vegetarams neliepiama stebAi??ti stirnA? medA?ioklAi??s, o mAi??sAi??dA?iA? niekas neverA?ia tapti vegetarais. Juk jau nereikalaujama (kaip sovietmeA?iu), kad kairiarankiai bAi??tinai taptA? deA?iniarankiais, taA?iau keista bAi??tA? A?kalbinAi??ti deA?iniarankius, kad taptA? kairiarankiais. O jei kas nors nori raA?yti tiek kaire, tiek deA?ine, ai??i?? tai jA? asmeninis reikalas. Bokse, sakoma, toks gebAi??jimas ypaA? praverA?ia, nes varA?ovas neA?ino, kuria ranka smogs prieA?ininkas…

O A?velgiant A? A?A? ai??zreikalAi??ai??? antropologo, kuris nepripaA?A?sta moralizavimo, akimis, Pride parade ai??i?? tai seksualinAi??s revoliucijos, A?vykusios Amerikoje praAi??jusio amA?iaus 7-ajame deA?imtmetyje, tAi??sinys. Sekuliari popkultAi??ra labai prisidAi??jo, kad heteroseksualiA? partneriA? kaitaliojimas, svingeriA? klubai, orgijos taptA? norma, A? seksualinAi??s A?vairovAi??s meniu ai??zrevoliucingaiai??? buvo A?trauktas ir homoseksualumas. Ar jau pasiektos A?mogaus teisiA? ribos, plAi??tojant seksualinAi?? A?vairovAi??? Atrodo, ne, todAi??l stengiamasi, kad bAi??tA? iA?rastos dar kelios lytys, tada svarstysime, ar A?mogaus teisAi??s gali ginti ai??zlyties nr. 3ai??? santuokAi?? su ai??zlytimi nr. 5ai???, ar negali, o visos tos ai??zA?vairovAi??sai??? nebeaprAi??ps nei tie, kurie ai??zuA?ai???, nei tie, kurie ai??zprieA?ai???.

Gal atAi??jo laikas pripaA?inti, kad susidAi??rAi??me su A?mogaus teisiA? diktatAi??ra? Prieita iki to, kad bet koks kritiA?kas mAi??stymas homoseksualumo klausimu isteriA?kai apA?aukiamas homofobija. Tai rimtas pavojaus signalas ai??i?? nejaugi ir A?odA?io laisvAi?? bus supanA?iota kaA?kam naudingomis iA?lygomis?

NeiA?vengiamai vAi??l susiduria VakarA? ir RytA? civilizacijos. Bet Rusija, persekiodama opozicijAi??, kalindama valdA?ios kritikus, o A?velgiant plaA?iau, ai??i?? iki A?iol nepripaA?indama Baltijos A?aliA? okupacijos fakto, taikydama joms tai dujA?, tai pieno blokadas, A?alia ai??zprarastA? teritorijA?ai??? rengdama karines puolamAi??sias pratybas, trypdama kitatauA?iA? ir kitaminA?iA? teises ir laisves, iA?duoda XIX a. slavofilA?, Dostojevskio ir Solovjovo puoselAi??tas idAi??jas apie dvasinAi?? Rusijos misijAi?? Europoje. CerkvAi?? ir toliau tarnauja savo carui, t. y. tikAi??jimas irgi atiduotas A? Kremliaus manipuliatoriA? rankas. Pussy riots pasiAi??lAi?? drAi??siAi??, politiA?kai angaA?uotAi?? viso to dekonstrukcijAi??, deja, pamirA?o, kad politinis protestas irgi turi paisyti etikos, ai??i?? praskAi??sdamos kojas prie A?ventovAi??s altoriaus, nieko konstruktyvaus rokerAi??s nepasiAi??lAi??. TaA?iau su jomis susidorota tikrai ne dAi??l to, kad iA?niekino tikinA?iA?jA? jausmus, kaip spekuliatyviai teigiama, o todAi??l, kad pankroko maldos tekstas apnuogino autoritarinAi?? Putino ir StaA?iatikiA? baA?nyA?ios jungtA?. Ai??tai kodAi??l kartu su PEN kongreso delegacija protestuoti prie Rusijos ambasados A?ygiavau ir aA?.

Rusijos ambasadorius iA?Ai??jo prie ambasados varteliA?, matyt, nustebAi??s, kad ir A?iame pasaulio kampe sulaukAi?? protesto akcijos. Abejingai iA?klausAi?? Tarptautinio PEN klubo prezidento pastabas jo vyriausybei, atsainiai paAi??mAi?? rezoliucijAi?? ir, lydimas apsaugos, grA?A?o A? rezidencijAi??. Ai??i A?alis savo adresu nenori girdAi??ti jokios kritikos, be to, stokoja ir politinAi??s kultAi??ros, kad gebAi??tA? adekvaA?iai A? jAi?? reaguoti.

Ai??sidAi??mAi??tini Arthuro Millerio, vadovavusio PEN klubui 1966ai??i??1969 m., A?odA?iai:

ai??zKai A?monAi??ms nebegrAi??s politinAi??s represijos ir smurtas, PEN klubas galAi??s bAi??ti uA?mirA?tas. Iki tolei ai??i?? tai vis dar draugija, nesvarbu, kad kartais neA?inanti, ko griebtis, patirianti A?vairiA? nesAi??kmiA?, neiA?vengianti klaidingA? veiksmA?, taA?iau jAi?? veda viltis, jog vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? tas darbas, kurA? ji mAi??gina ir daA?nai sugeba padaryti, daugiau nebebus reikalingas.ai???

Kita rezoliucija ai??i?? dAi??l Sirijos ai??i?? sukAi??lAi?? audringas diskusijas. Tomis dienomis atrodAi??, kad JAV tikrai smogs Sirijai dAi??l to, kad A?i panaudojo cheminA? ginklAi??. IrakieA?iA? PEN centro prezidentAi?? reikalavo, kad rezoliucija aiA?kiai iA?reikA?tA? kongreso nusistatymAi?? prieA? atakas iA? iA?orAi??s, prieA? karAi?? apskritai. Moderatoriui papraA?ius, kad A?iuo klausimu pasisakytA? ir amerikieA?iA? PEN centro atstovai, A?ie lakoniA?kai pritarAi?? pasiAi??lytam projektui. Atrodo, jiems labiau rAi??pAi??jo sava rezoliucija JAV kongresui dAi??l pilieA?iA? sekimo, jA? pokalbiA? pasiklausymo, dAi??l amerikieA?iA? teisAi??s A? privatumAi?? uA?tikrinimo.

Buvo svarstomos rezoliucijos dAi??l baskA? raA?ytojA? padAi??ties Ispanijoje, dAi??l Kinijos raA?ytojA? laisvAi??s. VokieA?iA? ir vengrA? PEN centrai parengAi?? rezoliucijAi?? dAi??l antisemitizmo protrAi??kio Vengrijoje su iA?puoliais prieA? Imre KerteszAi??, PeterA? NadasAi??, Gyorgi KonradAi??. SukrAi??tAi?? faktas, kad universitetA? studentai ant A?ydA? kilmAi??s dAi??stytojA? durA? klijuoja lapelius su grasinimais (vaizdo reportaA?us apie tai rodAi?? vokieA?iA? televizija Deutsche Welle). Sunku net A?sivaizduoti, kad tokie incidentai vyktA? Lietuvos universitetuose.

Summa summarum, akivaizdu, kad Tarptautinis PEN klubas atlieka svarbiAi?? misijAi?? ai??i?? gina pasaulio raA?ytojA? A?odA?io laisvAi??, skatina puoselAi??ti visas pasaulio kalbas, ir daro tai jau 79-erius metus.

PaskutinAi??s dvi vieA?nagAi??s dienos sugrAi??A?ino iA?baidytas kAi??rybines mAi??zas ai??i?? buvome pakviesti A? Nordic House, klausAi??mAi??s knygA? pristatymA? jau ne kaip PEN kongreso, o kaip Reikjaviko literatAi??ros festivalio dalyviai. JautAi??mAi??s priklausantys, pasak sostinAi??s mero, visA? ai??zgeriausiai partijaiai???, vienijanA?iai kAi??rybos A?mones.

PaskutinAi?? diena ai??i?? apsilankymas ten, kur trykA?ta karA?ti geizeriai, kur iA?siskiria dvi tektoninAi??s plokA?tAi??s, kasmet po tris centimetrus gilindamos properA?Ai??ai??i?? O kai vaA?iavome prie Gullfos (auksinio) krioklio, gidAi??, pamaA?iusi pro debesis besiverA?ianA?iAi?? saulAi??, iA? anksto paA?adAi??jo A?spAi??dingAi?? reginA? ai??i?? vaivorykA?tAi?? virA? Hvitos kanjono. PaA?adas iA?sipildAi??.

KelionAi?? baigAi??me Islandijos raA?ytojA? sAi??jungos namuose, raA?ytojo Gunnaro Gunnarssono (1889ai??i??1975) garbei pavadintuose Gunnarhus. Mat jis A?iuose namuose gyveno ir kAi??rAi??, yra iA?saugota jo baldA?. RAi??syje A?rengta 60 kvadratiniA? metrA? rezidencija sveA?iui raA?ytojui, beje, jau rezervuota iki pat 2015-A?jA?. Islandijos raA?ytojA? sAi??jungai priklauso 350 nariA? ai??i?? tai prozininkai, poetai, vertAi??jai, dramaturgai, vaikA? literatAi??ros kAi??rAi??jai.

RaA?ytojA? namA? A?eimininkai kongreso dalyvius pasitiko kiekvienAi?? asmeniA?kai, teiraudamiesi, iA? kur A?is atvyko. PrisistatAi??s, kad esu iA? Lietuvos, padAi??kojau Islandijai, kuri pirmoji pripaA?ino mAi??sA? A?alies nepriklausomybAi??. Vyriausioji vadybininkAi?? su plaA?ia A?ypsena atsakAi??, kad A?iAi?? istorijAi?? visi labai gerai A?ino, dar niekas A?ia jos nepamirA?o.

ai??i??Kitos dienos ankstA? rytAi?? sausakimA?u autobusu riedAi??jau A? Keflaviko oro uostAi??. Ai??alia sAi??dinti porelAi?? amerikieA?iA?, nesusijusiA? su PEN kongresu, pasakojo islandiA?kus anekdotus. PavyzdA?iui, kAi?? daryti, jei pasiklydai Islandijos miA?ke? Ogi atsistoti. Ai??is anekdotas gerokai juokingesnis A?inantiems, kad A?ioje saloje miA?kA? nAi??ra, auga tik pavieniai medA?iai, pasodinti A?moniA?.

O man mintyse skambAi??jo trieilis iA? ai??zIA?siskyrimo legendA?ai???:

iA?mintingas rudenA? iA?siskyrimas

aplieja siauras gatves

savo tylos medumi

Dai??i??OC kalba jis skambAi??tA? taip:

La savia despartida dels autons

Agolopa las carrieiretasAi??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

Dins lo meu de son silenci*

* Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Joan-Frederic Brun, Legendari de las despartidas (ai??zIA?siskyrimA? legendosai???), Jorn, Montpeiros, 2009.