Kaimynai kaimynams ai??i?? be konfrontacijos

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai renginiai
AUTORIUS: Laimantas JonuA?ys
DATA: 2012-11

Kaimynai kaimynams ai??i?? be konfrontacijos

Laimantas JonuA?ys

Apie LietuviA? PEN centro atstovA? vieA?nagAi?? Lenkijoje
pliva.

Kornelijus Platelis, Anna NasiAi??owska, Herkus KunA?ius, Julia Hartwig, Adamas Pomorskis, savo kAi??rybAi?? skaito Piotras Matywieckis. Witoldo J. Szuleckio nuotrauka
Kornelijus Platelis, Anna NasiAi??owska, Herkus KunA?ius, Julia Hartwig, Adamas Pomorskis, savo kAi??rybAi?? skaito Piotras Matywieckis. Witoldo J. Szuleckio nuotrauka

PrieA? deA?imt metA? vieA?Ai??damas Airijoje, raA?ytojA? ir vertAi??jA? kAi??rybos namuose, atpaA?inau vieno sveA?io A?iaurinA? airiA?kAi?? akcentAi??, veikiau specifinAi?? intonacijAi??. Toje draugijoje pasakiau, kad A?iAi?? kalbAi??senAi?? paA?A?stu iA? vieno A?altinio ai??i?? per televizijos A?inias girdAi??davau kalbant IRA politinio sparno vadovus Gerry AdamsAi?? ir MartinAi?? McGuinnessAi??. Mano paA?nekovai paA?iurpo, kad A?A? dialektAi?? paA?inau tik iA? tokiA? airiA? ekstremistA? kalbA?, nors dauguma jA? buvo Airijos Respublikos gyventojai, nepuoselAi??jantys simpatijA? Britanijos politikai jA? saloje.
Antra vertus, intelektualai XX a. istorijoje yra daug prisidirbAi??, ypaA? kaip ai??znaudingi idiotaiai??? (A?i frazAi?? priskiriama Leninui), t. y. tie VakarA? (arba ir Lietuvos) kairuoliai, kurie pataikavo SovietA? SAi??jungai. Tarp intelektualA? yra buvAi?? ir narA?iA? nacionalistA?. Bet vis dAi??lto daA?niausiai kaip tik kultAi??ros A?monAi??s tiesAi?? tiltus tarp tautA? ir ai??i?? tarp valstybiA?, kurios turi sunkiAi?? tarpusavio santykiA? praeitA?. TAi?? patA? galime matyti lietuviA? ir lenkA? tarpusavio santykiuose. Lankydamiesi su atsakomuoju LietuviA? PEN centro vizitu VarA?uvoje ir Krokuvoje, ne kartAi?? galAi??jome tarti, kad jeigu abiejA? pusiA? santykius lemtA? raA?ytojai, dideliA? problemA? nebAi??tA?.
Pernai rudenA? Vilniuje vieA?Ai??jo LenkA? PEN centro delegacija, o dabar kiek kuklesnAi??mis pajAi??gomis (keturiese) mes lankAi??mAi??s VarA?uvoje ir Krokuvoje. Ai??iAi?? kelionAi?? organizavo LenkA? PEN centras (daugiausia pirmininko Adamo Pomorskio pastangomis), Lietuvos kultAi??ros ataA?Ai?? Lenkijoje Rasa RimickaitAi??, koordinavo TarptautiniA? kultAi??ros programA? centras Vilniuje (A?is lietuviA? literatA? atvykimAi?? A? LenkijAi?? iA? daliesai???finansavo iA? lietuviA? literatAi??ros sklaidai skirtos programos).
ai??zKaip graA?iai skamba lietuviA? kalbaai???, ai??i??Ai?? sakAi?? ne vienas klausytojas po kAi??rybos vakaro, surengto spalio 22 d. VarA?uvoje, LiteratAi??ros namuose. O vakaro pradA?ioje pasigirdus Kornelijaus Platelio eilAi??raA?A?iams, pvz., ai??zMagamsai???, pagalvojau, kad tame uA?sienio fone mAi??sA? poezija tikrai nedaro gAi??dos, tAi?? patA? galima pasakyti ir apie vAi??liau skambAi??jusias Gintaro Bleizgio eiles bei Herkaus KunA?iaus apsakymAi?? (buvo neA?prasta matyti HerkA? su kostiumu, o GintarAi?? be jo). Visi keturi lenkiA?kai suprantame ir net, geriau ar blogiau, kalbame, tad minAi??tieji raA?ytojai, jau prieA? tai susipaA?inAi?? su vertimais (jie buvo skaitomi tuoj po originalaus teksto), patys A?sitikino, kad Adamas Pomorskis ir Zuzana Mrozikowa iA?vertAi?? gerai, su prasmAi??s ir ritmo pajautomis. Be mAi??siA?kiA?, vakare dalyvavo dar ir lenkA? raA?ytojai: poetai Piotras Matywieckis ir Marzanna Kielar, prozininkAi?? ir literatAi??ros tyrinAi??toja Anna NasiAi??owska, lenkA? ypaA? gerbiama (kaip teko A?sitikinti), jau solidaus amA?iaus, bet vis dar A?vali, poetAi?? Julia Hartwig.
Pusantros valandos trukAi??s vakaras neprailgo ai??i?? patyrAi??s tokiA? renginiA? dalyvis Adamas Pomorskis vAi??liau sakAi?? atkreipAi??s dAi??mesA? A? svarbA? A?enklAi??: nebuvo nuobodulA? iA?duodanA?io kAi??dA?iA? girgA?dinimo.
KitAi?? dienAi?? vykusioje diskusijoje (ten, kur mes visi dar kartAi?? iA?siaiA?kinome, kad galima draugiA?kai kalbAi??tis ir gerai suprasti vieni kitus) dalyvavo nemaA?ai lenkA? kultAi??rinio elito ai??i?? A?inomas publicistas, A?vairiA? premijA? laureatas Edwinas Bendykas, organizacijos ai??zAtvira respublikaai??? (Otwarta Rzeczpospolita) prezidentAi?? Paula Sawicka (knygos ai??zIr buvo meilAi?? geteai??? bendraautorAi??), buvAi??s A?vietimo ministras Marekas Sawickis, Lenkijos prezidento patarAi??jas, buvAi??s disidentas Janas Litinskis, raA?ytojas ir buvAi??s LenkA? PEN centro pirmininkas Jacekas BocheAi??skis ir kiti.
KalbAi??tis galima, kai uA?antyje laikomi ne priekaiA?tai, o geranoriA?ka nuostata, ir pripaA?A?stamos savA?jA? klaidos. O ir kas gi tie savieji? MAi??sA? biA?iuliai lenkai anaiptol neketino tapatintis su narA?iausiais Lietuvos lenkA? politiniais lyderiais, jie prisiminAi??, kad atsikuriant Lietuvos valstybei svarbAi??s Vilnijos politikai nebuvo linkAi?? paremti nepriklausomybAi??s, o ir dabartiniai veikAi??jai neiA?vengia Maskvos A?takos.
Antra vertus, neturime dideliA? iliuzijA?, kad mAi??sA? veikla viskAi?? pakeis A? gerAi??jAi?? pusAi??; diskusijoje kalbAi??jome anaiptol ne tik apie politikAi??, bet ir apie literatAi??rAi?? ai??i?? kad reikia daryti tai, kAi?? mokame ir sugebame. LenkA? literatAi??ra jau vien kiekybe yra didesnAi?? uA? lietuviA?, be to, ji gerai A?inoma pasaulyje, tad nekeista, kad daugiau verA?iama iA? lenkA? A? lietuviA?, o ne atvirkA?A?iai. Vis dAi??lto A?eimininkai ne kartAi?? apgailestavo, kad lietuviA? raA?ytojai per maA?ai verA?iami A? lenkA? kalbAi?? ai??i?? tai turi keistis, ir vienas sumanymas jau vykdomas abiejA? PEN centrA? pastangomis: mAi??sA? pusAi?? paruoA?Ai?? didelAi?? lietuviA? poezijos antologijAi??, ir ji dabar bus verA?iama A? lenkA? kalbAi??. Ateityje tikimasi iA?leisti prozos ir (arba) eseistikos rinkinA?.
Ai??iemet solidus A?urnalas ai??zLiteratura na Aswiecieai??? pristatAi?? Herkaus KunA?iaus ir Sauliaus Tomo Kondroto kAi??rybAi??. MAi??sA? apsilankymas A?urnalo redakcijoje man padvelkAi?? nostalgija ir priminAi?? tuos jau tolimus laikus, kai per A?A? lenkiA?kAi?? leidinA? paA?inau nemaA?ai pasaulio literatAi??ros: redakcijos prieangyje lentynoje buvo iA?dAi??styti tie senesnieji, maA?o formato, stori A?urnalai iA?raiA?kingai iliustruotais virA?eliais.
Be to, VarA?uvoje buvome pakviesti A? ilgus pokalbius net dviejose radijo stotyse: privaA?ioje ai??zRadio Wnetai??? (kur mus priAi??mAi?? gerai lietuviA?kai kalbanti Paulina Ciucka) ir visuomeninio radijo antrojoje programoje ai??i?? ten kalbino A?urnalistAi??, publicistAi??, keliA? knygA? autorAi?? Joanna Szwedowska.
Taip pat buvo A?domu apsilankyti Lietuvos ambasadoje, kur mus maloniai priAi??mAi?? ambasadorAi?? Loreta ZakareviA?ienAi??.
O neformaliame vakarAi??lyje aktyviai reiA?kAi??si ir garsi lenkA? kultAi??ros figAi??ra, gaivaliA?kos energijos Adamas Michnikas, bet apie tai daugiau galAi??tA? papasakoti su juo A? itin gilA? paA?nekesA? leidAi??sis Herkus KunA?ius, jis taip pat galAi??tA? paaiA?kinti, kad geram bendradarbiavimui itin padeda ir asmeniniai ryA?iai. Ai??iaip jau reikia pripaA?inti, kad be Herkaus, prieA? porAi?? metA? tapusio LietuviA? PEN centro pirmininku, A?ie susitikimai (pernai ir A?iemet) apskritai vargu ar bAi??tA? A?vykAi??.
Kai Lenkijoje populistinAi?? opozicija pAi??tAi?? A?prastAi?? skandalAi?? ir mirtinus kaltinimus valdA?iai dAi??l vis to paties ai??i?? politinio elito A?Ai??ties lAi??ktuvo katastrofoje prie Smolensko ai??i?? mAi??sA? kelionAi?? A? KrokuvAi?? buvo priderinta prie svarbiA? renginiA?: knygA? mugAi??s, Konrado literatAi??ros festivalio irai???konferencijos, skirtos UNESCO literatAi??ros miestams ir juose vykstantiems literatAi??ros renginiams. Ir VarA?uvoje, ir Krokuvoje visur buvome globojami Adamo Pomorskio ir ataA?Ai?? Rasos RimickaitAi??s. Kadangi kai kuriems iA? mAi??sA? (bent jau man) lenkA? kalba prisimirA?usi, nebuvo bAi??tinybAi??s vien ja visur kliautis, tad tokiais atvejais visada padAi??davo Rasa, visuose pokalbiuose kuo puikiausiai verA?ianti pasisakymus A? lenkA? kalbAi??.

ciproflaxin. Ai??iek tiek subjektyviA? A?spAi??dA?iA?

ai??zKokie kultAi??ringi taksistai Lenkijojeai???, ai??i??Ai??Ai?? nustebAi??s sakau Adamui Pomorskiui. ai??zTai ne Lenkijoje, o Krokuvojeai???, ai??i?? sako jis. IA? tikrA?jA? Krokuvos taksistai neA?tikAi??tinai inteligentiA?ki. Vienas per radijAi?? paleidAi??s klasikinAi?? muzikAi??, kitas supranta, kai jam Adamas sako, kad mums prieA? nosA? taksi veA?a Turowicziaus (ilgameA?io katalikiA?ko kultAi??rinio leidinio ai??zTygodnik Powszechnyai??? redaktoriaus) dukterA?: ai??zA, tada atleistina.ai???
LenkA? ir lietuviA? kultAi??rininkA? renginyje VarA?uvoje dalyvavau prieA? 21 metus ai??i??Ai?? 1991-A?jA? geguA?Ai??, kai Lietuvoje dar A?vangino ginklais sovietinAi?? kariuomenAi??, ekonomikoje burbuliavo pereinamasis chaosas, laisvAi??janA?ioje rinkoje vieA?patavo doleris, o Lenkijos zlotas jau buvo nusiraminAi??s ir konvertuojamas. Kornelijus Platelis, tada LietuviA? PEN centro pirmininkas, dar pasinaudojo proga pabendrauti su tuometiniu LenkA? PEN centro vadovu Arturu MiAi??dzyrzeckiu, iA?kilia lenkA? literatAi??ros figAi??ra.
Tuomet dauguma mAi??sA? (o atvyko visas autobusas) gana gerai kalbAi??jome lenkiA?kai ir vertAi??jA? nereikAi??jo. IA? lenkA?, kaip ir tikAi??jomAi??s, patyrAi??me didelA? palankumAi?? vadavimuisi iA? Sovietijos, ir visi kartu dA?iaugAi??mAi??s, kad mAi??sA? tautA? tarpusavio santykiai galiausiai pakrypo ne konfrontacijos, o santarvAi??s linkme, nors dar buvo likAi?? trinties.
NeA?inau, kAi?? tada bAi??A?iau atsakAi??s, jeigu kas bAi??tA? paklausAi??s, ar tos trinties dar bus ir po 20 metA?. O jeigu dabar kas paklaustA?, kaip bus po 20 metA?? Matyt, taip pat kaip dabar. Ir, beje, tai nAi??ra blogiausias atvejis, A?velgiant, tarkim, 20 metA? A? praeitA?.
Kadangi jau seniai esame ne kolchoze, be to, esame ne politikai, A? LenkijAi??, kaip PEN centro atstovai, vaA?iavome nAi?? kiek nederinAi?? kokios nors bendros nuomonAi??s ar pozicijos, o savaime (toks klausimas net nekilo) gerbdami vienas kito nuovokAi?? ir supratimAi??. Tad A?ia padAi??stysiu, kaip atrodo man asmeniA?kai. Regis, bent kai kurie lenkai suprato mano kiek skeptiA?kAi?? poA?iAi??rA? A? vadinamAi??jAi?? AbiejA? TautA? RespublikAi??, kuriAi?? jie vadina Pierwsza Rzeczpospolita. ai??zMes lietuviams, baltarusiams ir ukrainieA?iams visada perA?ame tAi?? Pirmosios Respublikos prisiminimAi??, bet jie sukAi??rAi?? jau kitokias valstybes, visai kitokiu pagrindu ir su kitomis valstybinAi??mis kalbomisai???, ai??i??Ai?? maA?daug taip buvo pasakyta, aiA?kiai suvokiant, kad tos Pirmosios Respublikos atgaivinimas buvo Ai??eligowskio ir jo kohortos veiksmA? pagrindas, dabar mums visai nepriimtinas.
Daug nesileisdamas A? argumentus, pateiksiu du teiginius, kurie VarA?uvoje, regis, irgi buvo suprasti. Mes visA? pirma turime draugauti ne dAi??l to, kad kaA?kada seniai turAi??jome bendrAi?? valstybAi??, o nepaisant to, kad daug vAi??lesniais laikais, jau dabar egzistuojanA?iA? atskirA? valstybiA? pagrindu, tarpusavyje kariavome. Vienijanti simbolinAi?? figAi??ra yra ne Adomas MickeviA?ius, o CzesAi??awas MiAi??oszas.