KaimynA? literatAi??ra ai??i?? kaip sava ir kaip paA?A?stama?

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: LenkA? literatAi??ros vertimai
AUTORIUS:Ai??Algis KalAi??da
DATA: 2013-09

KaimynA? literatAi??ra ai??i?? kaip sava ir kaip paA?A?stama?

Algis KalAi??da

(Apie lenkA? literatAi??ros vertimus)

Ai??

LiteratAi??ros tyrinAi??tojo ir vertAi??jo Algio KALAi??DOS straipsnyje siekiama pateikti apibendrintAi?? lenkA? literatAi??ros recepcijos, visA? pirma ai??i?? vertimA?, vaizdAi?? Lietuvoje. Empirinius (iA? dalies ir teorinius) A?ios problematikos tyrinAi??jimA? pamatus XX a. sukAi??rAi?? tokie lietuviA? mokslininkai kaip Mykolas BirA?iA?ka, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vytautas Kubilius, Regina MikA?ytAi??, Jonas RuA?kus, Eugenija UlA?inaitAi?? ir kiti. Itin didA?iulis empirinAi??s medA?iagos kiekis (vien Adomo MickeviA?iaus vertimA? A? lietuviA? kalbAi?? bibliografija uA?ima daugiau kaip A?imtAi?? puslapiA? teksto!) neleidA?ia koncentruotis A? smulkiAi?? vertimA? problematikos analizAi??, todAi??l teko pasitenkinti trumpomis atskirA? istoriniA? etapA? charakteristikomis, taip pat ai??i?? gana lakoniA?kais dabartinAi??s lenkA? literatAi??ros sklaidos bAi??klAi??s apibAi??dinimais. Ai??iuo atveju (kitaip negu, tarkim, kalbant apie vokieA?iA?, prancAi??zA? ar italA? literatAi??rA? recepcijAi??) literatAi??riniA? procesA? vyksmAi?? itin stipriai veikAi?? bendras lietuviA? ir lenkA? tautiniA? politiniA? santykiA? laukas. Be to, juk puikiai A?inoma, kad A?ie literatAi??rA? kontaktai uA?simezgAi?? labai seniai, tAi??siasi nuo pat lietuviA? literatAi??ros iA?takA? (jau Martynas MaA?vydas medA?iagos sAi??mAi??si iA? lenkA? liuterono Jano Seklucjano katekizmA? ir giesmynA?) iki mAi??sA? dienA?. VertimA? pobAi??dis, lygis, galA? gale kiekis skirtingais laikotarpiais labai A?vairavo. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (maA?daug nuo 1990 metA?) verA?iami bemaA? visA? A?anrA? lenkA? literatAi??ros kAi??riniai ai??i?? poezija, proza, drama, eseistika, fantastinAi??, vaikA? literatAi??ra. Tarp vertAi??jA? ai??i?? A?vairiA? grupiA? atstovai: A?ymAi??s lietuviA? raA?ytojai, vertAi??jai profesionalai, mAi??gAi??jai, pavyzdA?iui, Justinas MarcinkeviA?ius, Sigitas Geda, Tomas Venclova, Kornelijus Platelis, Eugenijus AliA?anka, Vytautas BloA?Ai??, taip pat Irena AleksaitAi??, Vyturys Jarutis, Vytautas DekA?nys. Straipsnyje pars pro toto principu aptariami CzesAi??awo MiAi??oszo, WisAi??awos Szymborskos, WitoldoAi?? Gombrowicziaus, Zbigniewo Herberto, Jerzy Pilcho ir kitA? A?ymiA? lenkA? kAi??rAi??jA? vertimai A? lietuviA? kalbAi??.

Algis KalAi??da

KaimynA? literatAi??ra ai??i?? kaip sava ir kaip paA?A?stama?

(Apie lenkA? literatAi??ros vertimus)

StA?jmy! ai??i?? jak cicho! ai??i?? sAi??yszAi?? ciAi??gnAi??ce A?urawie,

KtA?rych by nie doAi??cigAi??y A?renice sokoAi??a;

SAi??yszAi??, kAi??dy siAi?? motyl koAi??ysa na trawie

KAi??dy wAi??A? Ai??liskAi?? piersiAi?? dotyka siAi?? zioAi??a.

W takiej ciszy! ai??i?? tak ucho naciAi??gam ciekawie,

Ai??e sAi??yszaAi??bym gAi??os z Litwy. ai??i?? JedA?my, nikt nie woAi??a.

Adam Mickiewicz, ai??zStepy AkermaAi??skieai???

Palaukim!.. Kaip tylu… GirdAi??t, kaip gervAi??s traukia,

Net sakalo akis jA? ten neA?A?iAi??rAi??tA?.

GirdA?iu, kaip A?iogas smilgoj supasi iA? lAi??to,

Kaip krAi??tine slidA?ia A?altys per A?olAi?? braukia.

Ai??siklausau tyloj… IA?girst ausis galAi??tA?

Balsus iA? Lietuvos. VaA?iuokim, nieks neA?aukia.

Adomas MickeviA?ius, ai??zAkermano stepAi??sai???, vertAi?? Vincas Mykolaitis-Putinas

Ai??

Apie kontekstus ir prieigas

…Teksto pradA?ioje pateikiau prieA? kone du A?imtus metA? paraA?yto kongenialaus soneto ir jo vertimo, kuriuo prieA? pusA?imtA? metA? siekAi?? originalui prilygti A?A?ymus mAi??sA? poetas, citatAi??. Ar prilygo, nepaisant kuriA? ne kuriA? semantikos neatitikimA?? Priekabus skaitytojas ar zoiliA?kas kritikas atrastA? pakeistas leksemas (vietoj A?renice ai??i?? vyzdA?iai ai??i?? akys; vietoje motyl ai??i?? drugys ai??i?? A?iogas), dar vienAi?? kitAi?? maA?moA?A?. Bet ar meninio teksto vertime yra nesvarbiA? maA?moA?iA?? Ar A?manu iA?versti poezijAi??? Ai??ia proga iA?kyla ir dar vienas klausimas: ar vertimai, ypaA? rimuotos, eufonijos sAi??skambiais ornamentuotos, poezijos vertimai, apskritai gali prilygti originalams? Juoba ar gali A?veikti laiko barjerus? Ai?? tokius klausimus nAi??ra, ir turbAi??t negali bAi??ti, vienareikA?mio atsakymo, kadangi A?ia susipina tokie sunkiai identifikuojami dalykai kaip autoriaus ir vertAi??jo talentas, teksto ir konteksto santykiai, kalbiniai skirtumai, tautinAi??s kultAi??ros tradicijos, pagaliau ai??i?? adresato (skaitytojo) gebAi??jimas atpaA?inti ir interpretuoti prasmiA? slinktis.

Ne tik dAi??l to apie lenkA? literatAi??ros sklaidAi??, lenkA? autoriA? kAi??riniA? vertimus Lietuvoje kalbAi??ti ir lengva, ir keblu. TokA? ambivalentiA?kumAi?? neabejotinai lemia daug susikryA?iuojanA?iA?, neretai sunkiai apA?iuopiamA? veiksniA?, be galo gausios istorinAi??s, kultAi??rinAi??s, socialinAi??s, politinAi??s, psichologinAi??s, emocinAi??s ir dar kitokios aplinkybAi??s, kuriA? terpAi??je plAi??tojosi lietuviA? ir lenkA? literatAi??rinis bendravimas. Tai itin platus empirinAi??s medA?iagos klodas, teikiantis daug galimybiA? A?vairiakrypA?iams euristiniams svarstymams, masinantiems literatAi??rologus (antai vien Adomo MickeviA?iaus vertimA? A? lietuviA? kalbAi?? bibliografija sudaro atskirAi?? knygAi??!). Kita vertus, kaip tik medA?iagos gausumas bei istorijos eigoje nuolat iA?kylantys kuo A?vairiausio pobAi??dA?io literatAi??riniai ir kultAi??riniai sAi??lyA?iai bei ryA?iai sukuria nevienareikA?mA? heterogeninA? laukAi??, kurA? atpaA?inti nAi??ra paprasta. Be to, juk puikiai A?inoma, kad A?ie literatAi??rA? kontaktai uA?simezgAi?? labai seniai, tAi??siasi nuo pat lietuviA? literatAi??ros iA?takA? (jau Martynas MaA?vydas medA?iagos sAi??mAi??si iA? lenkA? liuterono Jano Seklucjano katekizmA? ir giesmynA?) iki mAi??sA? dienA?. VertimA? pobAi??dis, lygis, galA? gale ir Ai??kiekis skirtingais laikotarpiais labai A?vairavo. KokiAi?? vertAi?? mAi??sA? dienomis turi, pavyzdA?iui, Vinco Kudirkos, Motiejaus GustaiA?io ar Konstantino Ai??akenio vertimai? Veikiau paA?intinAi??, o ne meninAi??.

Tad pirmiausia gal derAi??tA? nubrAi??A?ti bent kontAi??rinA? A?iA? fenomenaliA? sAi??veikA? plotAi??, paryA?kinti tam tikras diachronines atodangas, turAi??jusias reikA?mingos A?takos lenkA? literatAi??ros vertimams.

Ai??iuo atveju (kitaip negu, tarkim, kalbant apie vokieA?iA?, prancAi??zA? ar italA? literatAi??rA? recepcijAi??) literatAi??riniA? procesA? vyksmAi?? itin stipriai veikAi?? bendras lietuviA? ir lenkA? tautiniA? santykiA? laukas. A?inoma, konkretesnes A?iA? sAi??lygA? konfigAi??racijas determinavo istoriniai kontekstai: vienoks poA?iAi??ris A? lenkA? kultAi??rAi?? ir literatAi??rAi?? lietuviA? A?viesuomenAi??je vyravo XIX a. pabaigojeai??i??XX a. pradA?ioje, kitoks ai??i?? tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, dar kitoks ai??i?? sovietiniu laikotarpiu. Visais A?iais ankstesniais laikotarpiais lenkA? autoriA? kAi??riniai buvo traktuojami selektyviai, daugiausia pagal apriorines prielaidas, atsiA?velgiant A? tam tikrAi?? jA? pragmatiA?kumo statusAi??. Vertimai visA? pirma turAi??jo tenkinti tautines patriotines lietuviA? aspiracijas, iA?kelti A?lovingAi?? Lietuvos valstybAi??s praeitA?, didingus jos valdovA? A?ygius, pasiaukojamAi?? tAi??vynAi??s meilAi??, iA?skirtinA? nacionalinA? mentalitetAi??, gamtos groA?A? ir kitus sakraliuosius, quasi mitinius ornamentus. Kita vertus, jau tais laikais radosi etniniA? konfliktA? bei sandAi??rA?, suaiA?iusiA? taip pat ir vAi??lesniA?jA? laikotarpiA? kultAi??rinAi?? giminystAi??.

Suprantama, jog kaip tik dAi??l A?iA? prieA?asA?iA? daugiausia dAi??mesio skirta lenkA? romantizmo korifAi??jams, pirmiausia, be abejo, Adomui MickeviA?iui. Pasak vaizdingos ir kone imperatyvios Vytauto Kubiliaus reziumuojanA?ios iA?vados, ai??z[A?is poetas] buvo ta aukA?tastiebAi?? antena, kuri pirmoji Lietuvoje pagavo sklindanA?ias per pasaulA? romantizmo bangas ir jas lokalizavo prie Nemuno ir Neries. Jis sukAi??rAi?? embleminA? Lietuvos kraA?tovaizdA?io vaizdAi??, poetinAi?? tAi??vynAi??s groA?io ir meilAi??s formulAi??, savo spinduliuojanA?iu ryA?kumu pranokstanA?iAi?? daugelA? panaA?iA? formuliA?. <...> Lietuvai, A?engusiai iA? vieno sukilimo A? kitAi?? su A?Ai??tbAi??tine drAi??sa ir pasiaukojimo neviltimi, nebuvo didesnio, artimesnio, lietuviA?kesnio genijaus, kaip Adomas MickeviA?iusai???1. Tad nenuostabu, kad didA?io romantiko kAi??riniai buvo itin gausiai verA?iami, adaptuojami, parafrazuojami, populiarinami, ir ne tik XIX a. literatA?, kai buvo pakilusi aukA?ta jo recepcijos banga, bet ir vAi??liau. TaA?iau tyrAi??jas nurodo ir kitas esmingas abipusiA? sAi??veikA? iA?tarmes ai??i?? Ai??iA?kelia ir lietuviA?kos tematikos svarbAi?? lenkA? pranaA?ams (wieszczom), apskritai lenkA? kultAi??rinei sAi??monei. ai??z[RaA?ytojai] kAi??lAi?? iA? uA?marA?ties herojiA?kAi?? Lietuvos praeitA?, atgaivino jos nacionalinius herojus, sukAi??rAi?? meniA?kus Lietuvos kraA?tovaizdA?io ir lietuvio psichikos etalonus. <...> PagoniA?kos Lietuvos galybAi??s ir heroizmo mitas, sukurtas lenkA? romantikA?, savo A?aknimis siekia XIVai??i??XVI a. vadinamuosius ai??zLietuvos metraA?A?iusai???2. Ai??i vaizdavimo paradigma buvo tAi??siama ir vAi??liau, jos aidai ryA?kAi??s daugelio A?ymiA? A?iuolaikiniA? lenkA? raA?ytojA? kAi??ryboje, neminint jau CzesAi??awo MiAi??oszo arba Tadeuszo Konwickio. TodAi??l kalbant apie lenkA? literatAi??ros vertimus bAi??tina suvokti lietuviA?kos tematikos turtingumAi?? ir sugestyvumAi??, taip pat ai??i?? vadinamosios lenkakalbAi??s Lietuvos literatAi??ros (ypatingai mums artimos, kone savos) fenomenAi??3.

Palyginti reikA?minga vertimA? iA? lenkA? kalbos atA?vilgiu buvo XX amA?iaus pradA?ia, kada greta tradiciniA? autoriA? (kaip, pavyzdA?iui, Juliuszas SAi??owackis, WAi??adysAi??awas Syrokomla, JA?zefas Ignacas Kraszewskis, Maria RodziewiczA?wna, Maria Konopnicka, Eliza Orzeszkowa, Henrykas Sienkiewiczius) buvo plaA?iau susidomAi??ta ir lenkA? modernistais ai??i?? Kazimierzu Tetmajeriu, StanisAi??awu Brzozowskiu, StanisAi??awu Przybyszewskiu, Andrzejumi Niemojewskiu. Ai??Tarpukario laikotarpiu vertimA? diapazonas prasiplAi??tAi??, imta versti A?vairesniA? A?anrA? ir meniniA? krypA?iA? autorius. Pasirodo garsAi??s Sienkiewicziaus (ai??zQuo vadisai???, ai??zUgnimi ir kalavijuai???), Orzeszkowos (ai??zMeiras EzofoviA?iusai???), BolesAi??awo Pruso (ai??zFaraonasai???), Stefano Ai??eromskio (ai??zPavasarAi??jantai???, ai??zNuodAi??mAi??s istorijaai???), kitA? raA?ytojA? kAi??riniai. Kita vertus, plito ir vadinamoji populiari literatAi??ra, visA? pirma Helenos Mniszek ir Antonio MarczyAi??skio. Pokario laikotarpiu daugiausia dAi??mesio skirta literatAi??ros klasikai bei gana schematiA?kiems socialistinAi??s lenkA? literatAi??ros kAi??rAi??jams, atitinkantiems to meto politinius ideologinius kriterijus. A?inoma, buvo ir graA?iA? iA?imA?iA? (pavyzdys ai??i?? Konwickio romanai ai??zAi??iuolaikinis sapnininkasai??? ir ai??zSkylAi?? dangujeai???.

Po 1990 metA? jau galima kalbAi??ti apie visai naujas, normalias vertimA? nuostatas, tad literatAi??riniai mainai tapo gerokai maA?iau suvarA?yti iA?ankstiniA? ideologiniA? direktyvA? bei politiniA? reikalavimA?. Ai?? pirmAi?? vietAi?? iA?kilo meninAi?? (tiesa, kartais ir komercinAi??) vertimA? vertAi??. Ai??iuo metu iA? lenkA? kalbos verA?iami kone visA? A?anrA? kAi??riniai: proza, poezija, eseistika, drama, vaikA?, nuotykinAi??, fantastinAi?? literatAi??ra. Vien 1998ai??i??2013 metA? laikotarpiu iA?versta per pusantro A?imto knygA? (!), o populiariausios autorAi??s statusas priklauso detektyvinius nuotykinius romanus raA?anA?iai Joannai Chmielewskai, ai??i?? lietuviA?kai iA?leista dvylika jos knygA?. TAi??siant skaiA?iA? kalbAi??, dera paminAi??ti, kad iA? lenkA? kalbos verA?ia keliasdeA?imt vertAi??jA?, tiesa, vieni gausiau, kiti ai??i?? sporadiA?kai, vieni ai??i?? pripaA?intAi?? rimtAi??jAi?? literatAi??rAi??, kiti ai??i?? populiarius ir paklausius kAi??rinius. Tarp aktyviausiA? priskirtini (ne abAi??cAi??lAi??s tvarka) Irena AleksaitAi??, BirutAi?? JonuA?kaitAi??, Vytautas DekA?nys, Eugenijus AliA?anka, Vyturys Jarutis, Kazys Uscila, RytAi?? JanauskaitAi??, Rimvydas StrielkAi??nas, Vidas MorkAi??nas, Violeta Ai??oblinskaitAi??…

Savaime suprantama, tokioje vertimA? gausoje nelengva surikiuoti vertybines paradigmas, iA?skirti knygas, kurios turi nekvestionuojamAi?? statusAi?? ir geriausiai reprezentuoja A?iuolaikinAi?? lenkA? literatAi??rAi??. TaA?iau neabejotinai A? tokiAi?? gretAi?? reikia A?raA?yti CzesAi??awAi?? MiAi??oszAi??, WisAi??awAi?? SzymborskAi??, ZbigniewAi?? HerbertAi??, WitoldAi?? GombrowicziA?, BrunAi?? SchulzAi??, JA?zefAi?? MackiewicziA?, TadeuszAi?? KonwickA?, StanisAi??awAi?? LemAi??, StanisAi??awAi?? RA?A?ewicziA?, AdamAi?? ZagajewskA?, JerzA? PilchAi??, PaweAi??Ai?? Huelle, WiesAi??awAi?? MyAi??liwskA?, OlgAi?? Tokarczuk, AndrzejA? SapkowskA?… Ai??alia jA? galima bAi??tA? paminAi??ti ir daugiau kAi??rAi??jA?, prabilusiA? lietuviA?kai; vis dAi??lto nesinori ribotis statistika ir bibliografinAi??mis nuorodomis, ai??i?? juoba kad A?iA? iA?kiliA? autoriA? kAi??ryba gali bAi??ti traktuojama pagal principAi?? pars pro toto, tai yra ir kaip geriausiai reprezentuojanti kaimynA? literatAi??rAi??, ir kaip mAi??sA? vertAi??jA? gebAi??jimA? rodiklis.

Apie poezijos (ne)skaidrumAi?? Ai??

Ar galime pasigirti, kad lietuviA?kai paA?A?stame klasikinAi??s, elitinAi??s lenkA? poezijos kanonAi??? OptimistiA?kai nusiteikAi??s literatAi??ros gerbAi??jas atsakytA? veikiau nuosaikiai teigiamai: juk turime puikiai iA?verstAi?? nemaA?Ai?? dalA? A. MickeviA?iaus, Cz. MiAi??oszo, W. Szymborskos, Z. Herberto kAi??rybos, taip pat ai??i?? pluoA?telA? J., Cypriano Kamilio Norwido, Leopoldo Staffo, pagaliau T. RA?A?ewicziaus, A. Zagajewskio poetiniA? kAi??riniA?. O jeigu dar pridAi??tume periodikoje, almanachuose iA?barstytus gausius dabartiniA? autoriA?, neretai mAi??sA? poetams vertAi??jams gerai paA?A?stamA?, draugA? (tokiA?, toli neieA?kant, turi Eugenijus AliA?anka, Kornelijus Platelis, Rolandas Rastauskas, Almis Grybauskas ir Vytautas DekA?nys, ir Julius Keleras…) posmus! Tie nAi??dienos poetika alsuojantys eilAi??raA?A?iai, iA?versti A? lietuviA? kalbAi?? iA?ties tinkamai reprezentuoja moderniosios lenkA? poezijos akiraA?ius, taip pat, kita vertus, oriai paliudija mAi??sA? kAi??rAi??jA? meistrystAi??.Ai?? Bet dabar norAi??A?iau keletAi?? A?odA?iA? pasakyti apie klasikAi??.

Jau senokai svarstau: kodAi??l mAi??sA? poetai vis dAi??lto taip maA?ai verA?ia rimuotAi?? lenkA? poezijAi??, o jai tinkamai atstovautA? daugelis labai puikiA?, talentingA? kAi??rAi??jA?. Juk bemaA? neturime lietuviA?ko Juliuszo SAi??owackio su A?spAi??dinguoju ai??zKaraliumi Dvasiaai???, kitomis poemomis, dramomis (vienintelAi?? jo ai??zPoezijosai??? rinktinAi?? iA?leista dar 1959 metais…), neturime Adamo Asnyko, Jano Kasprowicziaus, StanisAi??awo WyspiaAi??skio, kitA? ai??zJaunosios Lenkijosai??? atstovA?, rimavimo korifAi??jA? skamandritA? (Juliano Tuwimo, JarosAi??awo Iwaszkiewicziaus, Antonio SAi??onimskio, Marijos Pawlikowskos-Jasnorzewskos, Jano Lechonio, Kazimierzo WierzyAi??skio), A?stabaus A?odA?io mago BolesAi??awo LeAi??miano (tiesa, dAi??l gausybAi??s naujadarA? jis kone neiA?verA?iamas), Ai??bemaA? nepaA?A?stame Konstanto Ildefonso GaAi??czyAi??skio… TAi?? gretAi?? galima bAi??tA? be galo tAi??sti.

Be abejo, A? kiek retorinA? klausimAi??, ai??zkodAi??l A?itokia grakA?ti, iA?raiA?kinga poezija taip maA?ai verA?iama?ai???, galima bAi??tA? tiesiog atsakyti ai??i?? ji per sunki ir neA?iuolaikiA?ka (arba: per sunki, todAi??l neA?iuolaikiA?ka). TitaniA?kAi?? Vinco MykolaiA?io-Putino ir Justino MarcinkeviA?iaus triAi??sAi?? verA?iant ai??zPonAi?? TadAi??ai??? vargu ar kas artimiausiu metu iA?drA?s net bandyti pakartoti, ai??i?? sakykim, siekdamas perteikti SAi??owackio metafizinius sunkiai identifikuojamA? metaforA? bei simboliA? aidus,Ai?? vingrius Asnyko ar Staffo sonetus… O kaip, regis, A?ios tokios meistriA?kos strofos galAi??tA? ir turAi??ti prabilti lietuviA?kai, prakalbintos, sakykim, Antano A. Jonyno, Aido MarA?Ai??no, kitA? jaunesniA? mAi??sA? talentA?.

PrieA? pusA?imtA? metA? tai padarAi?? Albinas A?ukauskas. Jis gebAi??jo perteikti verleniA?kAi??, sruogiA?kAi?? eufonijAi??, kuria ai??zA?aidA?iamaai??? A?spAi??dingame Leopoldo Staffo eilAi??raA?tyje ai??zRudens lietusai???. Be abejo, lietuviA?kai turbAi??t apskritai beveik neA?manoma atkurti lenkA? kalbos dusliA?jA?, puA?iamA?jA?, A?vokA?A?iamA?jA? garsA? samplaikA? fonikos (ai??zVAi??linAi??seai??? tai pavyko Just. MarcinkeviA?iui). Bet A?iuosyk sukuriamas A?spAi??dingas meninis ekvivalentas, atliepiantis melancholiA?kAi?? lyrinio subjekto tapatybAi?? su rudeniu:

Ai?? langAi?? barbena lietus rudeninis / Ir A?nara vienodas, ritmingas, ledinis, / LaA?ai susilieja, stiklai aprasoja… / Tai rauda stiklai… Apmigloja… vaitoja. / Jau prietAi??mis sunkias mieguistas, A?vininis. / Barbena A? stiklAi?? lietus rudeninis.Ai?? // <...> Ai?? langAi?? barbena lietus rudeninis / Ir A?nara vienodas, ritmingas, ledinis, / LaA?ai susilieja, stiklai aprasoja… / Tai rauda stiklai… Apmigloja… vaitoja. / Jau prietAi??mis sunkias mieguistas, A?vininis. / Barbena A? stiklAi?? lietus rudeninis.

(O szyby deszcz dzwoni, deszcz dzwoni jesienny / I pluszcze jednaki, miarowy, niezmienny, / DA?dA?u krople padajAi?? i tAi??ukAi?? w me okno… / JAi??k szklany… pAi??acz szklany… a szyby w mgle moknAi?? / I Ai??wiatAi??a szarego blask sAi??czy siAi?? senny… / Deszcz dzwoni, deszcz dzwoni jesienny. // <...> To w szyby deszcz dzwoni, deszcz dzwoni jesienny / I pluszcze jednaki, miarowy, niezmienny, / DA?dA?u krople padajAi?? i tAi??ukAi?? w me okno…/ JAi??k szklany… pAi??acz szklany… a szyby w mgle moknAi?? / I Ai??wiatAi??a szarego blask sAi??czy siAi?? senny… / O szyby deszcz dzwoni, deszcz dzwoni jesienny...).

Leopoldo Staffo posmus vertAi??jas tarsi A?raA?o A? lietuviA? poezijos tradicijA? laukAi??, mat skaitytojas sugeba atpaA?inti panaA?ias intonacijas, aidAi??jusias ne tik Balio Sruogos, bet ir Kazio Binkio, Henriko Radausko, dar kitA? poetA? sonetuose. BAi??tA? labai prasminga, kad ir A?iandien lietuviA? poetai imtA?si sudAi??tingesnAi??s strofikos, vingresnAi??s ir skambesnAi??s garsinAi??s raiA?kos vertimA?.

TaA?iau A?iuolaikinAi??je poezijoje A?ios akustinAi??s ypatybAi??s (eilAi??raA?A?io fonika) nuAi??jusios A? antrAi??jA? planAi??. Ai??nikAi??s A? iA?kiliausiA? dabarties lenkA? poetA? kAi??rinius, daA?nas vertAi??jas visA? pirma siekia kuo adekvatesnio semantinio atitikmens. Bet ir tokiu atveju nubrAi??A?iamas galimybiA?, kitokiA? variantA? kontAi??ras ai??i?? jis pavaizdesnis, kai pasiA?iAi??rAi??sime, kaip tAi?? patA? originalo tekstAi?? verA?ia atskiriAi?? poetai. Antai garsusis Cz. MiAi??oszo posmas, A?raA?ytas ant paminklo totalitarizmo aukoms Gdanske, kupinas aistringos neapykantos despotui ir tarsi primenantis romantizmo suformuluotAi?? poeto misijAi?? ai??i?? iA?saugoti tautos atmintA?:

Nie bAi??dA? bezpieczny. Poeta pamiAi??ta. / MoA?esz go zabiAi?? ai??i??Ai??Ai?? narodzi siAi?? nowy. / Spisane bAi??dAi?? czyny i rozmowy (eil. ai??zKtA?ry skrzywdziAi??eAi??ai??? ai??i?? ai??zTu, kuris nuskriaudeiai???). Ai??ias palyginti paprastas, manifestines eilutes skirtingai verA?ia du talentingi mAi??sA? poetai ai??i?? Sigitas Geda (Nesibijoki. Atmena poetas. Ai??/Ai?? Nors nuA?udysiAi?? ai??i??Ai?? kito saulAi?? teka. / Bus suraA?yta nuodAi??mAi??s ir A?nekos) ir Tomas Venclova (Saugus nebAi??ki. Atmena poetas. / Tu jA? sutrypsi ai??i?? bet sutiksi kitAi??. / VeiksmAi?? ir A?nekAi?? rasi uA?raA?ytAi??4).

Nesunku A?sitikinti, kad Tomas Venclova pateikia adekvatesnius atitikmenis, ne tik dAi??l atskirA? leksikos sandA?, bet ir dAi??l tiksliA? paskutiniA?jA? eiluA?iA? rimA?. Vis dAi??lto ir viename, ir kitame vertime nesunku surasti nukrypimA? nuo originalo. Jie nAi??ra A?ymAi??s (pavyzdA?iui, nAi?? vienas A?iA? vertAi??jA? nesugeba tiksliai iA?saugoti A?udymoai??i??gimimo antitezAi??s) arba kaip nors iA?kreipiantys visuminAi?? kAi??rinio prasmAi??. Abu vertimA? variantai tik patvirtina seniai A?inomAi?? teiginA?, jog kiekvienas poetinio kAi??rinio vertimas ai??i?? tai savotiA?ka individuali interpretacija, kuriA? gali bAi??ti nemaA?a, nelygu vertAi??jo talentas ir kompetencijos.

Vyturys Jarutis, iA?vertAi??s vienAi?? paskutiniA?jA? Cz. MiAi??oszo rinkiniA? ai??i?? ai??zTaiai??? (ai??zToai???), sAi??kmingai susidorojo su nelengvomis uA?duotimis ai??i?? perteikAi?? autoriui bAi??dingAi?? mAi??slA? lakoniA?kumAi??, tam tikrAi?? A?aismingumAi??, kurA? sukuria jam bAi??dingos minties elipsAi??s bei paradoksai. TaA?iau retsykiais (pavyzdA?iui, tokiuose eilAi??raA?A?iuose kaip ai??zPrieA? Philipo Larkino poezijAi??ai??? ai??i?? ai??zPrzeciwko poezji Philipa Larkina; ai??zPo Herberto mirtiesai??? / ai??zO poezji, z powodA?w telefono po Ai??mierci Herberta; ai??zSodininkasai??? / ai??zOgrodnikai???) galima pasigesti tikslesniA? atitikmenA? bei prasminiA? moduliacijA?. Tai turbAi??t randasi iA? MiAi??oszo poezijos paprasto nepaprastumo, kuris A?kAi??nytas eilAi??raA?tyje ai??zZdziechowskisai???: W otwartych drzwiach do ogrodu / zajmujAi?? siAi?? niepamiAi??taniem. // A nie umiem zapomnieAi?? jego, filozofa rozpaczy, / ktA?ry zwAi??tpiAi?? w dobro Stworzenia (ai??zAtlapose duryse A? sodAi?? / neprisimenu, tiek teveikiu. // Tik jo, sielvarto filosofo, suabejojusio / KAi??rinio gerumu, pamirA?ti neA?stengiuai???5). VertAi??jas tarytum ai??ziA?tiesinaai??? originalAi?? (neperteikia paradoksalaus zajmujAi?? siAi?? niepamiAi??taniem), vartoja A?prastinA?, kasdieniA?kAi?? KAi??rinA? vietoje sakralesniA? KAi??rinija ar SutvAi??rimas.

Kitas pavyzdys ai??i?? WisAi??awos Szymborskos eilAi??raA?tis ai??zWszelki wypadekai??? (ai??zBet koks atsitikimas / A?vykisai???), kur interpretacijos variantiA?kumas A?komponuotas jau A? patA? pavadinimAi??. Janina DegutytAi?? kAi??rinio pavadinimAi?? iA?verA?ia ai??i?? ai??zAtsitiktinumasai???, Sigitas Geda ai??i?? ai??zO bAi??na visaipai???. TolesnAi??je vertimA? eigoje A?ymesniA? skirtumA? tarsi ir nAi??ra, jie veikiau traktuotini kaip galimi sinonimai (pavyzdA?iui, originalo ZdarzyAi?? siAi?? mogAi??oAi?? Geda verA?ia Atsitikti galAi??jo, o DegutytAi?? ai??i?? GalAi??jo atsitikti ir pan. ). Ai??is atvejis savotiA?kai patvirtina poezijos tyrAi??jA? teiginius, jog poezijos kalbai bAi??dingas didelis polisemiA?kumo laipsnis, tad ir vertimo prasmAi?? ai??i?? perA?asi nuosekli iA?vada ai??i?? Ai??gali svyruoti, kaitaliotis tam tikro semantinio lauko ribose. Net jeigu jo visuma kone prilygsta originalo iA?tarmAi??ms. Ai??A?inomAi??jA? Zbigniewo Herberto ciklAi?? ai??zPonas Cogitoai??? (lygintinAi?? su Marcelijaus MartinaiA?io ai??zKukuA?io baladAi??misai??? ar Paulio Valery ai??zMonsieur Testeai???) Eugenijus AliA?anka interpretuoja maA?ne optimaliai ai??i?? sugeba atkurti ir semantinius grotesko atspalvius, ir kontempliacines A?A?valgas, ir stilizuotAi?? strofikAi??. Bet ir A?iA?ia galima rasti ginA?ytinA? dalykA?. KeliA? ai??zBrevijoriA?ai??? variacijas vertAi??jas perteikia vis dAi??lto su kai kuriais ai??znuostoliaisai???: redukuoja prasminius atitikmenis,Ai?? kiek susiaurindamas konotacijA? laukAi??. Originale sukuriamas kone lobaA?evskinis geosimetrinis vaizdas su sakralinAi??mis invokacijomis: Panie, pomA?A? nam wymyAi??liAi?? owoc / czysty obraz sAi??odyczy / a takA?e spotkanie obojga pAi??aszczyzn / zmierzchu i zaranka. VertAi??jas A?iAi?? eilutAi?? interpretuoja: ai??zVieA?patie, padAi??k man iA?galvoti vaisiA? / grynAi??jA? saldumo vaizdinA? / ir susitikti sutemai ir auA?raiai???6. Ai??iuosyk, kaip matome, dingsta Herbertui tokia bAi??dinga kosminAi?? harmoningos Visatos geometrinAi??s santvarkos perspektyva.

Apie moderniosios / postmoderniosios prozos pinkles

Prozos vertimai, ypaA? A?iuolaikinAi??s, kelia ne maA?iau A?vairiausiA? klausimA?. Labiausiai norAi??josi atidA?iau A?vilgtelti A? Witoldo Gombrowicziaus ai??zFerdydurkAi??ai???, kadangi A?is kAi??rinys ai??i?? bene rimA?iausias iA?A?Ai??kis (banaliai kalbant) kiekvienam vertAi??jui. Anaiptol nenoriu kvestionuoti sunkumA?, su kokiais teko susidurti V. DekA?niui, verA?iant P. Huelleai???s romanAi?? ai??zMercedes-Benz: iA? laiA?kA? Hrabaluiai???, B. JonuA?kaitei ai??i?? Jaceko Dehnelio ai??zLialAi??ai??? ar K. Uscilai ai??i?? Wojciecho Kuczoko ai??zMAi??A?lAi??ai???. Kiekvienas A?iA? prozininkA? turi savitAi?? pasakojimo manierAi??, vartoja A?vairiausio pobAi??dA?io diskursus ir jA? stilizacijas. TaA?iau ai??zFerdydurkAi??ai??? yra vienas originaliausiA? lenkA? meninAi??s prozos kAi??riniA? ai??i?? jame susiplaka kelios stilistinAi??s atmainos, kuriomis autorius sukuria platA? semantiniA? atspalviA? barAi??, iA?reiA?kia A?vairiausius ir netikAi??A?iausius emociniA? tonacijA? pokyA?ius. SarkastiA?koji ironija A?ia pereina A? klounados pozas, o pro metaforiA?kA?, nutrAi??ktgalviA?kA? vaizdA? purslus prasimuA?a gili, mAi??sli introspekcija. Pasak A?ymaus lenkA? literatAi??rologo JerzioAi?? JarzAi??bskio, Gombrowiczius parodijuoja ir stilizuoja daugybAi?? lenkA? ir uA?sienio autoriA? ai??i?? nuo Zygmunto KrasiAi??skio iki FranAi??ois Rabelais, naudojasi A?vairiausio laipsnio kriptocitatomis bei aliuzijomis; A?io romano ai??zkalba ai??i?? tai kaA?kas daugiau negu kalba, tai egzistavimo pasaulyje bAi??das, socialinAi??s priklausomybAi??s ir padAi??ties A?enklas, identifikacijos ir tikrovAi??s A?valdymo A?nagisai???7. Ai??A? tankA? stilistinA?ai??i??semantinA? audinA? siekia perteikti su lenkA? modernisto kAi??ryba jau nesyk bendravusi vertAi??ja Irena AleksaitAi??. Kaip jai tatai pavyksta? Antai kaip perteikiamos pasakotojo ai??i?? personaA?o sAi??monAi??s reakcijos A? paprasA?iausius mokytojo, dogmatiA?kojo Pimkos, veiksmus:

ai??zIr skaitydamas sAi??dAi??jo protingai. O man, kai pamaA?iau, jog skaito, pasidarAi?? silpna. Mano pasaulis perlAi??A?o ir A?ia pat suorganizavo klasikinio mokytojo pasalAi??. NegalAi??jau pulti jo, nes sAi??dAi??jau, o sAi??dAi??jau todAi??l, kad jis sAi??dAi??jo. Nei iA? A?io, nei iA? to sAi??dAi??jimas iA?siverA?Ai?? A? pirmAi?? planAi?? ir tapo didA?iausia kliAi??timi. TodAi??l tik sukinAi??jausi ant sAi??dynAi??s, neA?inodamas, kAi?? daryti ir kaip elgtis, pradAi??jau siAi??buoti koja, dairytis A? sienas ir grauA?ti nagus, o visAi?? laikAi?? jis konsekventiA?kai ir logiA?kai sAi??dAi??jo, jo sAi??dAi??jimas buvo organizuotas ir sklidinas skaitanA?io mokytojo. <...> TaA?iau jis sAi??dAi??jo, o sAi??dAi??damas sAi??dAi??jo ir sAi??dAi??jo taip kaA?kaip sAi??dAi??damas, net uA?sisAi??dAi??jo savo sAi??dAi??jime, ir toks tame sAi??dAi??jimas buvo absoliutus, kad sAi??dAi??jimas, bAi??damas absoliuA?iai kvailas, vis dAi??lto tuo pat metu ir vyraujantisai???8.

I siedziaAi?? mAi??drze czytajAi??c. A mnie, gdy ujrzaAi??em, A?e czyta, zrobiAi??o siAi?? sAi??abo. Aswiat mA?j siAi?? zaAi??amaAi?? i zorganizowaAi?? naraz na zasadzie belfra klasycznego. Nie mogAi??em rzuciAi?? siAi?? na niego, bo siedziaAi??em, a siedziaAi??em dlatego, A?e siedziaAi??. Ni z tego, ni z owego siedzenie wybiAi??o siAi?? na plan pierwszy i staAi??o siAi?? najwiAi??kszAi?? przeszkodAi??. WierciAi??em siAi?? przeto na siedzeniu nie wiedzAi??c, co zrobiAi?? i jak zachowywaAi??, zaczAi??em ruszaAi?? nogAi??, spoglAi??daAi?? po Ai??cianach i obgryzaAi?? paznokcie, a przez ten czas on konsekwetnie i logicznie siedziaAi??, majAi??c siedzenie zorganizowane i wypeAi??nione czytajAi??cym belfrem. <...> Lecz on siedziaAi??, a siedzAi??c siedziaAi?? i siedziaAi?? jakoAi?? tak siedzAi??c, tak siAi?? zasiedziaAi?? w siedzeniu swoim, tak byAi?? absolutny w tym siedzeniu, A?e siedzenie, bAi??dAi??c skoAi??czenie gAi??upim, byAi??o jednak zarazem przemoA?ne.

Ai??iame, iA? paA?iAi??ros visai absurdiA?kame, A?odA?iA? labirinte mokinys tarytum hipnotizuojamas sAi??dinA?io profesoriaus, jis negirdi jo A?odA?iA?, taA?iau regi iA?orinius judesius, uA?stojanA?ius bet kokiAi?? prasmAi??. VertAi??ja suvokia ir jauA?ia leksemA? bei sintagmA? bAi??gsmAi??, bet pro jos akis kartkartAi??mis praslenka tikslesniA? atitikmenA? galimybAi??. PavyzdA?iui, sakinyje Aswiat mA?j siAi?? zaAi??amaAi?? i zorganizowaAi?? naraz na zasadzie belfra klasycznego akcentuojama tai, kad mokinio pasaulis A?lugo ir tapo organizuotas pagal mokytojo principus. Taip pat tiksliau reikAi??tA? versti A?argoniA?kAi?? belfer (niekinamas A?odis) ir paskutinA? citatos A?odA? przemoA?ne (labai galingas, neA?veikiamas). A?inoma, tai nAi??ra didelis prasmAi??s iA?kraipymas, ir ta stilistinAi?? tirada tik dar akivaizdA?iau demonstruoja, su kokiais keblumais reikAi??jo rungtis Gombrowicziaus romano vertAi??jai. PanaA?iA? epizodA?, kai susigrumiama su didA?iuliais originalo iA?A?Ai??kiais ir tenka pasitelkti didA?iulAi?? A?A?valgAi??, kAi??rinyje yra daug; jie tarsi susidAi??lioja A? vieA?ojo mokyklos gyvenimo ir realybAi??s sandAi??rA? mozaikAi??:

ai??z ai??i?? KodAi??l sakote A?…? ai??i?? karA?tai paklausiau vienAi?? mokinA?. ai??i?? KodAi??l taip sakote?!

TylAi??k, pienburni! ai??i?? atA?ovAi?? storA?ievis, smagiai man niAi??ktelAi??jAi??s. ai??i?? Tai nuostabus A?odis!Ai?? PasakykAi?? jA? tuA?tuojau, ai??i?? suA?nypA?tAi?? ir skaudA?iai numynAi?? man kojAi??. TuA?tuojau jA? pasakyk! Tai vienintelis mAi??sA? apsigynimas nuo uA?pakalio! Argi nematai, kad inspektorius uA?lindo uA? Ai??A?uolo ir daro mums uA?pakalA?! Tu, gaiA?ena, prancAi??ziA?kas A?uneli, jeigu tuA?tuojau nepasakysi didA?iausiA? bjaurysA?iA?, padarysiu tau atsuktuvAi??. Ei, Mizdralai, eikA? A?ia ir A?iAi??rAi??k, kad tas naujokas elgtA?si padoriai. O tu, Hopekai, mestelAi??k kokA? neA?vankA? anekdotAi??. Ponai, bAi??kite budrAi??s, nes padarys mums uA?pakalA?!

DavAi??s tokius nurodymus, tas netaA?ytas padauA?a, kitA? vadinamas Mientu, pritykino prie medA?io ir iA?pjaustAi?? A?ievAi??je tris raides taip, kad nematytA? nei Pimka, nei motinos, stovinA?ios uA? tvoros. <...> TaA?iau Pimka uA? medA?io akies mirksniu tapo toks naivus, iA? pasitenkinimo kaistantys padauA?os ai??i?? tokie naivAi??s, A? knygas sukiA?Ai?? nosis palaiA?Ai??nai ai??i?? tokie naivAi??s ir apskritai padAi??tis tapo tokia A?lykA?A?iai naivi, kad Ai??miau skAi??sti visame tame kartu su savo neiA?sakytais protestaisai??? (p. 30).

Ai?? ai??i?? Dlaczego mA?wicie d…? ai??i?? zapytaAi??em gorAi??czkowo ktA?regoAi?? z kolegA?w. Dlaczego mA?wicie to?!

ai??i?? Milcz szczeniaku! ai??i?? odparAi?? ordynus dajAi??cAi?? mi kuksaAi??ca. ai??i?? To wspaniaAi??e sAi??owo!Ai?? Powiedz je natychmiast ai??i?? syknAi??Ai?? i nastAi??piAi?? mi boleAi??nie na nogAi??. ai??i?? Natychmiast powiedz je! To jedyna nasza obrona przed pupAi??! Nie widzisz, A?e wizytator jest za dAi??bem i pupAi?? nam robi? Ty, zdechlaku, francuski piesku, jeA?eli zaraz nie powiesz najwiAi??kszych Ai??wiAi??stw, zrobiAi?? ci korkociAi??g. Hej Myzdral, chodA? no, przypilnuj, A?eby ten nowy zachowaAi?? siAi?? przyzwoicie. A ty, Hopek, puAi??Ai?? w kurs jaki pieprzny kawaAi??. Panowie, ostro, bo pupAi?? nam zrobi!

Wydawszy te rozkazy ordynarny Ai??obuz, zwany przez innych MiAi??tusem, podkradAi?? siAi?? pod drzewo i wyryAi?? na nim cztery litery w ten spsA?b, A?e byAi??y niewidoczne dla Pimki oraz dla matek za pAi??otem. <...> Lecz Pimko za drzewem staAi?? siAi?? w mgnieniu oka tak naiwny, Ai??obuzy, piejAi??cy z uciechy ai??i??Ai?? tak naiwne, lizusy z nosami w ksiAi??A?kach ai??i?? tak naiwne i w ogA?le sytuacja tak wstrAi??tnie naiwna, iA? zaczAi??Ai??em tonAi??Ai?? wraz ze wszystkimi niewypowiedzianymi protestami.

Pacituotame fragmente (beje, kaip ir visame romane) apstu mokyklinio slengo elementA?, kriptocitatA? ir uA?slAi??ptA?, tik tam tikrai socialinei grupei suprantamA? uA?uominA? bei komunikaciniA? A?enklA?. NemaA?a A?iA? detaliA? vargu bau ar atpaA?A?sta ir adekvaA?iai interpretuoja netgi originalo skaitytojai, ypaA? ai??i?? kitos generacijos atstovai. Tad puikiai suprantama, jog vertAi??ja turAi??jo bAi??ti iA?radinga ir taikyti labai lanksA?iAi?? taktikAi??. VulgarokA? leksemA? santrumpas AleksaitAi?? iA?verA?ia kone ekvivalentiA?kai (d… A? Ai??A?…),Ai??Ai?? lenkA? ausiai A?prastas keturias iA?pjaustytas raides ai??i?? A? lietuviui suprantamesnes tris raides, palyginti taikliai traktuoja ir keistokas daugelio A?io romano personaA?A? asmenvardA?iA?, pavardA?iA? ir pravardA?iA?, formas. Be abejo, ne vienu atveju galima geidauti ir tikslesniA? atitikmenA?; pavyzdA?iui, tokiose pravardAi??se kaip Myzdral, MiAi??tus slypi pakankamai aiA?kiA? veiksmaA?odA?iA? branduoliai, tad A?iA? vardA? etimologizavimas pagal lietuviA? kalbos normas tikrai galAi??jo bAi??ti A?taigesnis. Kita vertus, Gombrowicziaus pamAi??gtas daugiaprasmis frazeologizmas robiAi?? pupAi?? verA?iamas A? daryti uA?pakalA?, kuris lietuviA?kai skamba taip pat daugiaprasmiA?kai, skleisdamas atitinkamA? vulgarokA? konotacijA? pluoA?tAi??. Tiesa, vertimas A?iuo atveju nAi??ra toks grakA?tus, mat A?ia dingsta naivaus kAi??dikiA?kumo atspalvis (pupa atitinkama kAi??no vieta A?aismingai vadinama kalbant apie vaiko sAi??dynAi??). Ir kitoks variantas: ordynus lenkiA?kai skamba grieA?A?iau negu palyginti gana A?velnus lietuviA?kas storA?ievis.

ai??zFerdydurkAi??sai??? tekstas, kaip ir bAi??dinga postmodernizmo pirmeiviui, be galo heterogeniA?kas, sklidinas parodiniA? stilizacijA?. Daugelyje teksto segmentA? jos perteikiamos pakankamai taisyklingai ir sugestyviai, gal tik kur ne kur pritrAi??ko atidesnio perskaitymo (antai lotyniA?kose ir quasi lotyniA?kose imitacijose turbAi??t derAi??jo paieA?koti panaA?esniA? inversiniA? sintagmA?, kokio retesnio archaizmo. Azali zadufaAi??y MiAi??tus sproAi??nikiem jest? Syfonus idealistus? Kujmy, kujmy, bo cwajAi?? dostaniemy! VerA?iama: ai??zNejaugi iA?puikAi??s Mientus bAi??tA? pasileidAi??lis? O sifonus idealistus? Kalkime, kalkime, nes A?aibAi?? gausime!ai??? (p. 35). Regis, tinkamesnAi?? bAi??tA? inversinAi?? pirmojo sakinio tvarka… TaA?iau dera vertAi??jAi?? pagirti uA? A?aibAi?? ir vertimAi?? daugelio kitA? barbarizmA?, A?argonizmA?, kuriA? labai gausu raA?ytojo stilistiniA? raiA?kos priemoniA? repertuare. GalAi??tA? atrodyti, jog tai smulkmenos, bet verA?iant lenkA? literatAi??ros kanonui priklausanA?ius kAi??rinius net ir maA?moA?iai yra reikA?mingi, jA? nereikAi??tA? ignoruoti.

Leitmotyviniai romano epizodai ai??i?? Filodoro ir Antifilidoro bei Filiberto ai??zmoksliniaiai??? disputai ir dvikovos (A?r. IV, V ir XI, XII skyrius). Kiek nesuprantama, kodAi??l pabrAi??A?tinai simetriA?ki originalo skyriA? pavadinimai vertime A?vairuoja? Taip pat vienur verA?iama pratarmAi??, kitur ji jau yra prakalba. O juk autorius tariamame kAi??rinio chaose kaip tik ir siekAi?? akcentuoti komponavimo taisyklingumAi??. Tuo tarpu AleksaitAi?? vienur verA?ia pamuA?tas vaiku, kitur vaiku pamuA?tas (palygink: Przedmowa do Filidora dzieckiem podszytego verA?iama A? ai??zFilidoro, pamuA?to vaikuai??? pratarmAi??ai???; Ai??Filidor dzieckiem podszyty ai??i?? A? ai??zFilidoras, pamuA?tas vaikuai???, o Przedmowa do Filiberta dzieckiem podszytego ai??i?? A? ai??zPrakalba ai??zVaiku pamuA?tam Filibertuiai???; Filibert dzieckiem podszyty ai??i?? A? ai??zVaiku pamuA?tas Filibertasai???). Tai greiA?iausiai tiesiog vertAi??jos (ar ir redaktorAi??s) neatidumo pasekmAi??. O mistifikacijA? meistras Gombrowiczius kaip tik ir spendA?ia A?vairiausias pupA? ir gAi??bA? pinkles perversiA?kai A?aipydamasis iA? skaitytojA? (ir vertAi??jA??). Tai puikiai demonstruoja populiariu, visA? kartojamu prieA?odA?iu tapusi romano pabaiga: Koniec i bomba, / A kto czytaAi??, ten trAi??ba!. Vertime irgi siekta iA?gauti panaA?A? skambesA?: ai??zPabaiga ir kaulas, / O kas skaitAi?? ai??i?? tas kvailas / Kaip bato aulasai??? (p. 289). Ar adekvaA?iai iA?versta? ManyA?iau, kad maA?ne kiekvienas pagaulesnis skaitytojas, bent truputA? mokantis lenkA? kalbAi??, galAi??tA? pateikti ir savAi??jA? variantAi??.

Juo labiau, kad lenkA? literatAi??ra nAi??ra nei labai tolima, nei visai nepaA?A?stama…

[1] Vytautas KUBILIUS. Ai??A?angos A?odis // Lietuvos kultAi??ra: romantizmo variantai. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas,Ai?? 2001, p. 7ai??i??8.

2 Min. veik., p 52.

3 Apie tai iA?samiau raA?iau savo monografijoje, A?r.: Algis KALAi??DA. MitA? ir poezijos A?emAi??. Lietuva lenkA? literatAi??roje. Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2011.

4 CzesAi??aw MIA?OSZ. Rinktiniai eilAi??raA?A?iai. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 122.

5 CzesAi??aw MIA?OSZ. Tai. ai??i?? Vilnius: Strofa, 2002, p. 60.

6 Zbigniew HERBERT. Dvejojanti NikAi??. Nike, ktA?ra siAi?? waha. ai??i?? Vilnius: RaA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2001, p.Ai?? 314ai??i??315.

7 Witold GOMBROWICZ. Ferdydurke. Lekcja literatury z Jerzym JarzAi??bskim i Andrzejem ZawadAi??. ai??i?? KrakA?w: Wydawnictwo Literackie, 1986, p. 258ai??i??261.

8 Witold GOMBROWICZ. FerdydurkAi??. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2004, p. 20ai??i??21. Toliau tekste bus nurodomas tik puslapis.