Kaip eA?iukas pasiklydo rAi??ke arba kodAi??l reikia (nebe)kalbAi??ti apie tolerancijAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Tolerancija
AUTORIUS:Ai??Laurynas Peluritis
DATA: 2013-03

Kaip eA?iukas pasiklydo rAi??ke arba kodAi??l reikia (nebe)kalbAi??ti apie tolerancijAi??

Laurynas Peluritis

Tolerancija A?iuolaikinAi??je politinAi??je retorikoje, iA? dalies ir etikos bei politinAi??s teorijos tekstuose, esti viena daA?niausiai vartojamA? sAi??vokA?. TaA?iau daA?nai vartojami A?odA?iai tampa lyg burtaA?odA?iais ar uA?keikimais, kuriuos visi, rodos, supranta, nuolat kartoja, bet bent trumpam susimAi??sA?ius, kAi?? jie reiA?kia, jA? prasmAi??s akivaizdumas tuojau pranyksta. Visiems skirtingai apeliuojant ir referuojant A? tolerancijAi??, reikalaujant daugiau (ar maA?iau) tolerancijos, tampa nebeaiA?ku, apie kAi?? tiksliai kalbama. Taigi galima reikalauti ai??zuA?draustiai??? tolerancijos sAi??vokAi??,Ai??ai??i?? bent jau kol nebus aiA?kiai apibrAi??A?ta jos reikA?mAi??.

Kaip teigia lenkA? filosofas Ryszardas Legutko, tolerancijos idAi??ja niekuomet nebuvo ir nAi??ra savipakankama. Ji visuomet priklauso nuo tam tikros A?mogaus, religijos, moralAi??s ir pasaulio sampratos, todAi??l ir jos akivaizdybAi?? daA?nai esti iliuzinAi??1. Tolerancijai dAi??l jos nesavarankiA?kumo visuomet reikia papildomo teorinio pagrindimo ir iA?aiA?kinimo, atsiA?velgiant A? jAi?? A?galinanA?ias prielaidas, nes tai, kAi?? mes toleruosime, o ko ne, anaiptol neslypi tolerancijos apibrAi??A?ime. Juk daugelyje, mAi??sA? supratimu, tolerantiA?kA? visuomeniA? nusikaltimai prieA? turtAi??, gyvybAi??, nepilnameA?iA? alkoholio vartojimas, prekyba narkotikais ir panaA?Ai??s dalykai nAi??ra toleruojami. Be to, paskiri svarAi??s autoriai paA?iai sAi??vokai priskiria vis kitus atributus: vieni tolerancijAi?? supranta kaip pakantumAi?? ir susilaikymAi?? nuo veiksmo (John Locke), kitiAi??ai??i?? kaip aktyviAi?? veiklAi?? (Herbert Marcuse).

DAi??l A?ios prieA?asties viena svarbiausiA? A?ia pasitelkiamA? skirA?iA? yra tarp pozityvios (veiklios ir aktyvumo reikalaujanA?ios) ir negatyvios (susilaikymAi?? nuo veiksmo reiA?kianA?ios) tolerancijos. Ai??i skirtis ypaA? paranki dAi??l to, kad A?ymi istorinA? lAi??A?A? tolerancijos sampratoje XIX a. (kad ir nuo Johno Stuarto Millio).

Nors A?is straipsnis yra veikiau teorinis, taA?iau bAi??tA? naivu tarti, jog teoriniai svarstymai apie tolerancijAi?? neveikia praktikos. Kita vertus, pats teorinis kalbAi??jimas apie tolerancijAi?? yra problemiA?kas ir uA? akademinio diskurso ribA? menkai suprantamas, juoba kad A?iuo klausimu susipainioja ir tikri intelektualai. A?ia tinkama iliustracija gali bAi??ti A?viesaus atminimo mokslininko Romano PleA?kaiA?io knyga-nesusipratimas Tolerancija2, kurioje nei remiamasi kitA? teoretikA? ar filosofA? tyrinAi??jimais, nei adekvaA?iai apibrAi??A?iama tolerancijos sAi??voka. BlaA?komasi tarp teorijos ir praktikos, argumentai renkami iA? istorijos, chemijos, medicinos, utilitaristinAi??s filosofijos, psichologijos, apeliuojama A? vertybes, remiamasi savita individualistine etika. Pati tolerancija PleA?kaiA?iui ne tiek teorinAi?? problema, kiek gyvenimo praktikos klausimas, kurio sprendimas turi padAi??ti individui tinkamai veikti tikrovAi??je3. Tinkamai nesusitvarkant su teorija naiviai suprantama praktika ai??i?? tai labai daA?na klaida.

Negatyviosios tolerancijos samprata ir jos trAi??kumai

EtimologiA?kai tolerantia kildinama iA? lotyniA?ko A?odA?io tolero, tam tikruose kontekstuose reiA?kianA?io ai??ziA?kentAi??tiai???, ai??ziA?tvertiai???, ai??zatlaikytiai???. Paprastai ji apibrAi??A?iama kaip pakentimas ko nors, kas subjektyvia vieno ar keliA? individA? nuomone laikoma neteisinga, nemalonu, nedora ir pan. Daugelio tolerancija etine ar politine prasme (nes yra ir techninAi??s, medicininAi??s bei kitos prasmAi??s) yra suprantama kaip principas, leidA?iantis taikiai sugyventi skirtingA? paA?iAi??rA?, tikAi??jimo, rasAi??s, lyties, klasiA? ar seksualiniA? orientacijA? A?monAi??ms.

Tolerancija kaip politinis konceptas sutinkama kanonA? teisAi??je bei scholastA? veikaluose nuo XII a. ir reiA?kia save suvarA?anA?iAi?? politinAi?? galiAi?? atA?vilgiu tA? pilieA?iA?, kurie elgiasi nemoraliai, eretiA?kai ar stabmeldiA?kai. TeisinAi??je ViduramA?iA? literatAi??roje A?i sAi??voka daA?niausiai taikoma nekrikA?A?ionims ai??i?? A?ydams, musulmonams ir pagonims, kurie gyvena taikingai4. IA? principo deviantiA?kos grupAi??s esti diskriminuojamos (t. y. atskiriamos), laikomos klystanA?iomis arba nemoralaus elgesio, taA?iau nAi??ra iA?stumiamos ai??i?? joms leidA?iama gyventi savo nuoA?iAi??ra, jei tik jos neardo taikos5. PagrindinAi?? viduramA?iA?kos tolerancijos idAi??ja yra ta, kad reikia pakAi??sti blogA?, kuris negali bAi??ti panaikintas, nesukeliant dar didesnio blogio. KitatikiA? negalima prievarta atversti A? krikA?A?ionybAi??, nes A?itaip bAi??tA? paA?eidA?iama A?mogaus laisva valia (A?is principas galiojo tik gimusiems kitatikiais, bet nebuvo taikomas eretikams).

Tiesa, aistringiausios diskusijos ir svarstymai apie tolerancijAi?? iA?kilo bAi??tent XVIai??i??XVII a. religiniA? karA? metu. Svarbiausi tolerancijos aspektai tuomet buvo religijos laisvAi?? ir pilietinAi?? taika. Tolerancijos A?alininkai tebuvo viena sprendimo siekianA?iA? pusiA?, tAi?? paA?iAi?? problemAi?? ir netgi remdamiesi panaA?iomis prielaidomis sprendAi?? ir tolerancijos prieA?ininkai. Abi pusAi??s sutarAi??, kad pagrindinis pilietinAi??s nesantaikos A?altinis esAi??s religinis fanatizmas, kitaip ai??i?? zelotizmas. VienAi?? galimA? sprendimo bAi??dA? siAi??lAi??, pavyzdA?iui, Thomas Hobbesas ar jaunasis Lockeai???as ai??i?? tai absoliutus religijos pajungimas politinei arba tiksliau ai??i?? suvereno valdA?iai. Tokios pozicija logika buvo pakankamai aiA?ki: visuomenAi?? skaldanA?ios A?vairios sektos ir religiniai atskalAi??nai, todAi??l dAi??l pilietinAi??s taikos, vienybAi??s ir ramybAi??s, su jais turi bAi??ti susidorota, o valstybAi??je visi pilieA?iai privalantys priklausyti vienai konfesijai6. Hobbeso teigimu, suverenas turi teisAi?? kontAi??roliuoti religines arba filosofines doktrinas ir dogmas, cenzAi??ruodamas tas, kurios prieA?ingos taikai, ir skatinti taikAi?? bei klusnumAi?? palaikanA?iAi??sias7. Ai??itokia santAi??varka ai??i?? grieA?A?iausias cuius regio, eius religio principo A?kAi??nijimas.

Vis dAi??lto Reformacija ir po jos sekAi?? religiniai karai parodAi??, kad religiniA? bendruomeniA? skaidymasis ir atskalA? konfliktavimas yra nuolatinAi?? galimybAi??. Juolab kad daugelyje valstybiA? jau de facto egzistavo daug skirtingA? religiniA? bendruomeniA?, todAi??l antitolerantininkA? siAi??lomas sprendimas, nors teoriA?kai galbAi??t ir pagrA?stas, praktikoje reiA?kAi?? tolesnius karus ir kraujo liejimAi??. Ir, kaip parodAi?? po Augsburgo taikos Ai??ventojoje Romos imperijoje kilAi??s TrisdeA?imties metA? karas, cuius regio, eius religio principas taikos visiA?kai neuA?tikrina.

Alternatyva tokiai pozicijai buvo religinAi??s tolerancijos idAi??ja. Idant bAi??tA? pasiekta taika tarp religiniA? konfesijA? atstovA?, leidA?iant jiems pasilikti prie savojo tikAi??jimo, reikAi??jo sukurti visiems bendras, privalomas ir nuo jA? tikAi??jimo atsietas taisykles, kurios bAi??tA? racionalios bei kontroliuojamos politinAi??s valdA?ios.

Taigi buvo svarbus aiA?kus BaA?nyA?ios bei valstybAi??s atskyrimas. Lockeai???as savo LaiA?kAi?? apie tolerancijAi?? pradeda grieA?tu valstybAi??s ir BaA?nyA?ios funkcijA? apibrAi??A?imu. BaA?nyA?ia jam esanti laisvai susiburianti dvasinAi?? bendruomenAi??, o valstybAi?? ai??i?? pilieA?ius jungianti sAi??junga, sau pasiliekanti prievartos monopolijAi??, idant priA?iAi??rAi??tA? vieA?Ai??jAi?? tvarkAi?? ir uA?tikrintA? visA? individA? saugumAi??8. DAi??l to, kaip pabrAi??A?ia Lockeai???as, A?iauriausia BaA?nyA?ios bausmAi?? gali bAi??ti ekskomunika, bet kaip jos pasekmAi?? negali sekti atskirto nuo BaA?nyA?ios individo turto ar gyvybAi??s atAi??mimas. ai??zKad protas pakeistA? savo poA?iAi??rA?, reikia A?viesos, o ji neatsiranda iA? kAi??no bausmAi??s.ai???9 Prievarta neA?tikina, nebent verA?ia veidmainiauti, todAi??l netolerancija atsiskleidA?ia kaip paprasA?iausiai bergA?dA?ia. PilieA?io teisAi??s yra ne religijos ar BaA?nyA?ios sritis10. Kita vertus, valstybAi?? taip pat nekompetentinga religijos srityje, bet gali kontroliuoti apeigas, idant jos nesikirstA? su vieA?Ai??ja tvarka ir niekam nedarytA? A?alos11.

Kartu norint geriau atskirti religijAi??, kaip potencialiAi?? zelotizmo grAi??smAi??, nuo politikos, buvo pabrAi??A?iama skirtis tarp individo vidaus ir iA?orAi??s. Religijai ir tikAi??jimui laisvAi?? buvo palikta A?mogaus vidujybAi??, imtas akcentuoti individualus, neiA?komunikuojamas dieviA?kosios patirties pobAi??dis. Kaip apie spalvas negali papasakoti aklajam, taip savosios subjektyvios Dievo patirties negali perteikti kitam, o kartu ir verifikuoti. Ai??iuo klausimu ypaA? reiA?kAi??si Spinoza, teigAi??s, jog kiekvienas A?mogus turi teisAi?? laisvai galvoti ir reikA?ti savo nuomonAi?? bei savaip interpretuoti religijAi??, nes protai yra tokie pat skirtingi kaip ir skoniai12. ReikA?minga tai, jog subjektyvumas ir klaidos galimybAi?? A?ia veikia kaip argumentas prieA? kieno nors universalistines pretenzijas A? absoliuA?iAi?? tiesAi??, o tai vAi??lesniais amA?iais pasitarnaus tolimesniam tolerancijos ribA? plAi??timui, ne tik religijos ar A?sitikinimA?, bet ir moralAi??s sferoje.

Spinoza, Lockeai???as ir panaA?Ai??s A? juos individAi?? traktavo dichotomiA?kai ai??i?? iA?orinis A?mogus ir vidinis A?mogus. Pastarajam priklausanti religijos ir minties laisvAi??, o iA?orinis A?mogus turA?s paklusti racionaliems visA? sugyvenimui reikalingiems nuostatams bei politinei valdA?iai13. Kaip raA?Ai?? Lockeai???as: pabrAi??A?toji individo vidinAi?? laisvAi?? savitai primena EpiktetAi?? ir stoiA?kAi??, kaip begalinio traukimosi A? vidinAi??s laisvAi??s plotus, laisvAi??s sampratAi??. A?inoma, dabar tai atrodo kiek groteskiA?kai. Kaip svarstydamas apie paA?iAi??rA? laisvAi?? yra klausAi??s lietuviA? filosofas Juozas Girnius: kokia laisvAi??s prasmAi??, jeigu ji negali virsti veiksmu14? Ar tai tikrai yra laisvAi???

Dichotominis individo skaidymas A? vidA? ir iA?orAi?? bei to meto filosofijoje ryA?kAi??jAi??s subjektyvizmas paklojo pagrindus individo autonomijos idAi??jai. TaA?iau antai Lockeai???o tolerancijos samprata vis dar laikAi??si prielaidos, jog esama tam tikrA?, racionaliam protui prieinamA? ir universaliA? sugyvenimo principA? ai??i?? prigimtiniA? A?statymA? arba dAi??sniA?. TodAi??l taip pat buvo svarbus A?sitikinimas, jog A?manoma grieA?tai skirti moralAi?? ir religijAi??. Kaip pabrAi??A?ia Legutko, moralAi??s klausimais to meto tolerancijos teoretikA? samprotavimuose iA?samiai kalbama nebuvo15. Visiems bendri moralAi??s priesakai buvo suprantami kaip valstybAi??s kompetencijos sritis, mat tikAi??ta arba galimybe juos racionaliai dedukuoti, arba bAi??tinybe suverenui valingai A?iAi?? sritA? apibrAi??A?ti. Ai??itaip moralAi?? tapo atskirta nuo religijos ir pavesta valstybAi??s globon, idant bAi??tA? uA?tikrinta pilietinAi?? taika. Ai??is pamatinis tikslas A?rAi??mino ir religinAi?? tolerancijAi??: vAi??lyvasis Lockeai???as pabrAi??A?Ai??, kad ir religinAi??ms apeigoms, ne tik vidujybAi??je besiskleidA?ianA?iam tikAi??jimui, gali bAi??ti suteikta laisvAi??, taA?iau tik kruopA?A?iai priA?iAi??rint ir saugantis pavojaus pilietinei taikai. Tolerancija tebuvo priemonAi?? taikai uA?tikrinti.

TuometinAi??s tolerancijos sampratAi?? gerai iliustruoja 1689 m. Anglijoje priimtas Act of Toleration. Akto tikslas buvo pacifikuoti anglikonus ir konfesijas, atskilusias nuo anglikonA? BaA?nyA?ios ai??i?? protestantus, baptistus ar kitus, taA?iau jis nebuvo taikomas katalikams, nes jie buvo susisaistAi?? priesaika ne tik su valstybe, bet ir su Romos popieA?iumi. Trumpai tariant, remiantis aktu katalikai galAi??jo bAi??ti neprileidA?iami prie oficialiA?jA? valstybAi??s pareigA?, galAi??jo bAi??ti nepriimami A? universitetus ir pan. TaA?iau net Voltaireai???as to nelaikAi?? tolerancijos paA?eidimu, nes, pasak jo, katalikams vis tiek paliekamos pilieA?io teisAi??s ir prieA? juos nAi??ra smurtaujama16. Tai, kas A?iandien bAi??tA? apibAi??dinama stipraus neigiamo krAi??vio A?odA?iu diskriminacija, tuomet nereiA?kAi?? blogo elgesio. Individams ir privaA?ioms institucijoms buvo palikta didA?iausia laisvAi?? rinktis, su kuo jie ar jos nori bendrauti ir bendradarbiauti, o su kuo ne. A?inoma, tik kol nebuvo paA?eidA?iamos pilietinAi??s teisAi??s.

Apibendrinant galima tarti, jog tolerancija tuo metu buvo suprantama kaip susilaikymas nuo smurto ar kitokio A?statymA? lauA?ymo tarp skirtingAi?? tikAi??jimAi?? iA?paA?A?stanA?iA? grupiA?. Tolerancija nereikalavo pagarbaus kito paA?iAi??rA? ar tikAi??jimo priAi??mimo, jos kaip principo reikAi??jo politinei taikai ir minimaliam socialiniam sambAi??viui uA?tikrinti. Taip tolerancijAi?? suprato Lockeai???as, Spinoza, Voltaireai???as. BAi??tent tai Legutko vadina negatyviAi??ja tolerancijos samprata, nes ji daA?niau apibrAi??A?inAi??jama per tai, kas ji nAi??ra.

A?inoma, negatyviosios tolerancijos samprata nAi??ra vienareikA?miA?kai skaidri, ji taip pat priklausoma nuo tam tikrA? prielaidA?. Pakanka vien kitokios A?mogaus, religijos, valstybAi??s ar racionalumo sampratos, ir tektA? perinterpretuoti, kokio pobAi??dA?io tolerancija iA? jA? plaukia. TurbAi??t vienintelis pastovus negatyvios tolerancijos sampratos atributas yra tai, kad ji visuomet reiA?kia susilaikymAi?? nuo prieA?iA?kA? veiksmA? toleruojamo objekto atA?vilgiu, taA?iau toks apibrAi??A?imas yra labai abstraktus ir nepaaiA?kinantis, kas ir kodAi??l turi bAi??ti toleruojama.

PagrindinAi?? A?iandieniu supratimu svarbi negatyviosios tolerancijos bAi??da yra ta, kad jos ribose gali iA?sitekti tai, kAi?? mes traktuojame kaip aiA?kiAi?? diskriminacijAi??. A?inoma, galima uA?drausti iracionaliAi??, tik subjektyviais ar net nepagrA?stais A?sitikinimais pagrA?stAi?? diskriminacijAi??, taA?iau iA?kyla kita problema: ar A?mogus turi laisvAi?? pasirinkti, su kuo jis nori bendrauti, prekiauti, kAi?? A?darbinti, ar ne? Jei taip, tai atrodytA? A?manomi ir tokie atvejai, kaip dar A?io amA?iaus viduryje JAV pietinAi??se valstijose, kai baltajam parduotuvAi??s savininkui buvo normalu neaptarnauti juodaodA?iA?. Tokia rasizmo apraiA?ka dabar bAi??tA? vertinama kaip nedovanotina netolerancija, taA?iau ji nepaA?eidA?ia pilieA?io teisiA? ir, Lockeai???o supratimu, tai nAi??ra netolerancija.

KitAi?? tinkamAi?? kritikos negatyviajai tolerancijai pavyzdA? galima surasti Lietuvoje dirbusio filosofo Vosyliaus Sezemano raA?tuose. Savo straipsnyje ai??zTikroji ir netikroji apykantaai??? Sezemanas iA? pradA?iA? tolerancijAi?? apibrAi??A?ia grynai negatyviai, t. y. kaip ai??zPrievartos, spaudimo dvasiniam individo gyvenimui nebuvimAi?? iA? valstybAi??s, visuomenAi??s ir BaA?nyA?ios pusAi??sai???17. TaA?iau pats netrukus priduria, kad prie ai??zneigiamosios apykantos prasmAi??s negalima sustotiai???18, nes ji, ai??zkaip ir neigiamoji laisvAi??s prasmAi??ai???19, neturi savo turinio. Jis taip pat priekaiA?tauja, kad po grynai negatyvia tolerancijos samprata gali slAi??ptis indiferentiA?kumas20. Kaip sprendimAi?? ir iA?eitA? jis siAi??lo tolerancijos sampratAi?? papildyti artimo meilAi??s ir meilAi??s tiesai idAi??jomis. MeilAi??s idAi??joje slypi tikroji pagarba ir nuoA?irdus A?siklausymas A? kito nuomonAi??, o tai neabejotinai yra A?ymiai geresnis dalykas nei po tolerancijos kauke besislepiantis indiferentiA?kumas.

Ai??Suprantama, kad nuo ApA?vietos tolerancijos sampAi??rata Ai??mAi?? stipriai plAi??stis ir apimti taip pat politiniA? paA?iAi??rA? bei moralAi??s sritis. Ai??i slinktis vyko tikrai ne tik dAi??l radikaliA? politiniA? pokyA?iA? (PrancAi??zijos ir Amerikos revoliucijos, ai??ztautA? pavasariaiai???), taA?iau ir dAi??l paA?ios filosofijos raidos (ta paA?ia kryptimi vedAi?? ir reliatyvistinAi??s, ir pozityvistinAi??s tendencijos). Tolerancijos sAi??voka pamaA?u pradAi??jo prarasti aiA?kesnius kontAi??rus, aprAi??pdama vis daugiau konkreA?iA? ai??zturiniA?ai???. Tai ir A?enklina posAi??kA? nuo negatyviosios, prie pozityviosios tolerancijos.

Pozityviosios tolerancijos samprata

Pasak Legutko, aiA?kiausiai pozityvi tolerancijos samprata atsiskleidA?ia XIX a. anglA? mAi??stytojo Johno Stuarto Millio ir jo A?alininkA? filosofijoje. BAi??tent nuo Millio pasyvi ar indiferentiA?ka pozicija tampa galima traktuoti kaip netolerantiA?ka. Pasak Millio, nedarydamas nieko dAi??l visuomenAi??s paA?angos, stoji A? stabdanA?iA?jA? jAi??gA? pusAi??. Kaip paA?angAi?? stabdantys veiksniai suprantami paproA?iai, A?sigalAi??jusios paA?iAi??ros, stereotipai. Gyvenimas pagal juos reiA?kia ne tik atsisakymAi?? siekti progreso, bet ir savitAi?? A?vairiA? maA?umA?, marginalA?, ekscentrikA? ar atskalAi??nA? engimAi??21.

Ai??is engimas kyla iA? to, kad nieko nedarymas palaiko daugumos dominavimAi?? maA?umai, o juk tai, kad tam tikra nuomonAi?? yra palaikoma daugumos, anaiptol nereiA?kia, jog ji yra teisinga. Daugumos grAi??smAi?? maA?umai gali pasireikA?ti ne tik politiniu poA?iAi??riu, bet ir paproA?iA? bei nuomonAi??s dominavimu. O toks dominavimas daro poveikA? gerokai lAi??A?iau, nepastebimiau, taA?iau kartu giliau ir stipriau. Pasirodo, kad diskriminacija ir pavergimas gali glAi??dAi??ti daug giliau ir turAi??ti gajas istorines bei kultAi??rines A?aknis22.

TolerantiA?ka A?iuo atveju yra tik ta maA?a visuomenAi??s dalis, kuri imasi A?vairiA? maA?umA? emancipacijos ai??i?? A?iAi?? funkcijAi?? turAi??tA? atlikti intelektualai. Tiesa, bAi??tina paA?ymAi??ti, kad Milliui emancipacijos, iA?silaisvinimo ir, kaip jis jAi?? suprato, tolerancijos reikAi??jo ne tik dAi??l jA? paA?iA? kilnumo. Labai svarbus dalykas jo koncepcijai buvo tiesa ai??i?? tai yra paA?angos tikslas, link kurio judama, taA?iau niekada nAi??ra tikrumo, jog jis pasiektas. AiA?ku, A?ia kalbama ne apie matematines ir logines tiesas, bet apie ai??ztiesasai???, apimanA?ias etikos, religijos, politikos, socialinius santykius23. VisuomenAi??s paA?anga turAi??tA? bAi??ti pasiekta per laisvAi?? racionaliAi?? diskusijAi??. A?odA?io laisvAi??, Millio supratimu, esanti viena svarbiausiA? vertybiA?, kuriA? dAi??ka visuomenAi?? harmoningai vystytA?si ir progresuotA?. Tai reiA?kia, jog visuomet bAi??tina iA?klausyti ir kitos pozicijos, net jei su ja ir nesutinkama, mat ir uA?gniauA?toji nuomonAi?? gali bAi??ti teisinga, ir neleidimas jai pasireikA?ti bAi??tA? skriauda visai A?monijai. Be to, klaidingos nuomonAi??s uA?gniauA?imas yra dar ir tuo blogas, nes joje gali bAi??ti krislas tiesos, blogiausiu atveju ji yra matas A?sitikinti, kad jau A?inoma teisinga nuomonAi?? iA?ties yra tokia24.

Liberalios visuomenAi??s modelis neliko teorija, A?odA?io laisvAi?? buvo teisiA?kai tvirtinama ir politiA?kai plAi??tojama ne tik anglosaksiA?kame pasaulyje, taA?iau, nepaisant to, jau XX a. daugelis, o ypaA? kairieji, buvo nepatenkinti A?ia naujai susiformavusia visuomenAi??s ir valstybAi??s sankloda kaip nepakankamai laisva bei emancipuota, o iA? tikrA?jA? retrogradiA?ka ar net despotiA?ka. Tad naujaiAi??ai??i?? po Antrojo pasaulinio karo ai??i?? perbraiA?ytame VakarA? pasaulyje ir tolerancijos supratimas radikalizavosi ir iA? esmAi??s transformavosi, ai??i?? tai puikiai iliustruoja vieno A?iuolaikinAi??s ai??zburA?uazinAi??s visuomenAi??sai??? sisteminAi??s kritikos didmeistriA? Herberto Marcuseai???s tekstas ai??zApie represyviAi?? tolerancijAi??ai???. Marcuse aiA?kiai sieja savAi??jAi?? tolerancijos sampratAi?? su Milliu, kai kurie autoriai netgi laiko jA? Millio pozicijos atbaigAi??ju, nes Marcuse esAi?? pagaliau pilnai A?sisAi??moninAi??s aktyvA? ir veiklA? tolerancijos pobAi??dA?25.

RimA?iausias Marcuseai???s priekaiA?tas negatyviajai tolerancijos sampratai yra tas, kad ji leidA?ianti palaikyti visuomenAi??je status quo, A?tvirtinanti jau iA? anksA?iau egzistuojanA?iAi?? nelygybAi??. TodAi??l dAi??l didesnAi??s tolerancijos turA?s bAi??ti A?vykdytas tam tikras visuomenAi??s perversmas. Senoji negatyvi tolerancijos samprata pasirodo esanti represyvi26: Marcuseai???s teigimu, vien A?odA?io laisvAi??, mAi??ginimas iA?klausyti maA?umas esti nepakankami. Prietarai, daugumos dominavimas paproA?iuose, A?iniasklaidoje ir A?vietime giliai A?siA?aknijAi?? stereotipai neleidA?ia sukurti iA? tiesA? tolerantiA?kos visuomenAi??s. Millio siAi??lomas projektas esAi??s pernelyg A?velnus, jeigu tikimasi iA?rauti netolerancijos A?aknis, todAi??l jA? reikiAi?? perA?engti ir radikalizuoti.

Nebepakanka leisti visiems iA?sakyti savo nuomonAi??, nes, kaip skundA?iasi Marcuse, net pati kvailiausia nuomonAi?? yra iA?klausoma ir traktuojama rimtai27. Anot Marcuseai???s, rinkimasis toleruoti kAi?? nors viena yra kartu pasirinkimas netoleruoti ko nors kito, todAi??l turA? bAi??ti vadovaujamasi naujo tipo iA?laisvinanA?ia tolerancijos samprata28, kuri, kaip jis pats teigia, toleruotA? kairiuosius judAi??jimus ir netoleruotA? deA?iniA?jA?, nes pirmieji kovojantys uA? progresAi?? ir emancipacijAi??, o deA?inieji esantys retrogradiA?ki29. MaA?a to, istorijos progresas, nukreiptas A? emancipacijAi?? ir revoliucijAi??, pateisinantis A?iAi?? nelygybAi?? ir neteisingumAi?? ai??zretrogradiA?kA?jA?ai??? atA?vilgiu30.

Legutko pastebi, kad Marcuseai???i tolerancija esanti revoliucijos sinonimas, o tai jau ai??i?? gryna praktika, kuri veda A? apibrAi??A?tAi??, gal net aiA?kaus turinio ateities pasaulA?, kuris yra ai??zpatobulintaai??? marksistinAi?? utopija. Tik jos laikantis galima vertinti reiA?kinius taip, kaip tai daro Marcuse, nes pasak taiklios Michaelio Walzerio pastabos, jis vienaA?aliA?kai nusprendA?ia, kad tikrai paA?A?sta emancipacines jAi??gas, kurios yra vertos paramos, ir atsisako tolerancijos atA?vilgiu tA?, kurie yra joms prieA?iA?ki31. PastebAi??tina, kad tokia teisuoliA?ka pozicija visiA?kai prieA?inga tam, kAi?? teigAi?? Millis. Ne maA?iau svarbus A?ia aptinkamas tolerancijos sAi??vokos turinio iA?plovimas.

A?inoma, Marcuse yra labai radikalus pozityviosios tolerancijos sampratos pavyzdys, bet iA? jo samprotavimA? gerai matyti perspektyvos, kurias atveria teorinio politinAi?? tvarkAi?? paremianA?io principo pavertimas praktinAi??s veiklos principu. Ai??tai 1995 m. UNESCO buvo priimta Tolerancijos principA? deklaracija (Declaration of Principles on Tolerance). Joje skaitome, kad ai??zTolerancija yra mAi??sA? pasaulio turtingos kultAi??rA?, saviraiA?kos formA? ir buvimo A?mogumi bAi??dA? A?vairovAi??s pagarba, priAi??mimas ir vertinimas. [...] Ji yra ne tik moralinAi?? pareiga, bet taip pat politinis ir teisinis reikalavimasai???32. Deklaracijoje taip pat paA?ymima, kad tolerancija esanti veiklus nusiteikimas, kurA? skatina universaliA? A?mogaus teisiA?, pliuralizmo ir fundamentaliA? laisviA? pripaA?inimas, o tolerancijos principai turAi??tA? bAi??ti diegiami A?vietimo institucijA? pagalba33. UNESCO deklaracijoje iA?sakoma tolerancijos samprata labai greitai prigijo viduriniA? mokyklA? dorinio ugdymo programose, tai tampa aiA?ku atsivertus bet kurA? mokyklai skirtAi?? etikos vadovAi??lA?. Ai??itaip suprasta tolerancija dabar skiepijama kaip nauja A?iuolaikinAi??s ir atviros visuomenAi??s dorybAi??. DAi??l A?io, platoniA?kai tariant, kilnaus melo arba A?velnios indoktrinacijos, tolerancija pradAi??jo virsti tuo, kuo yra dabar: miglota ir nereflektuota, bet kartu nekvestionuotina bei tarsi savaime suprantama gAi??rybe.

Pozityviosios tolerancijos kritika

IA? tiesA?, kai tolerancija tampa pozityviu siekiu, dar svarbesnAi??s tampa prielaidos, kuriomis ji remiasi. Juolab kad praktikoje pozityvios tolerancijos siekimas virsta kaltinimu netolerancija visiems, besilaikantiems kitos pasaulAi??A?iAi??ros. TAi?? puikiai galime stebAi??ti A?iuolaikinAi??s Europos politikos arenoje. Antai Maltos siAi??lytas kandidatas A? Europos sveikatos komisaro postAi?? Tonio Borgas buvo iA?vadintas neeuropietiA?ku ekstremistu vien todAi??l, kad yra katalikas ir gyvena pagal katalikiA?kAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi??, nors jo postas su LGBT rAi??pinA?iais abortA? ar tos paA?ios lyties asmenA? santuokos klausimais neturAi??jo nieko bendra34. TaA?iau iA? tiesA? uA? kaltinimA? netolerancija ir ekstremizmu tiesiog slypi nesutarimas dAi??l pamatiniA? pasaulAi??A?iAi??riniA? prielaidA?. Ir tai tik vienas daugelio galimA? atvejA?. Ai?? pozityviAi??jAi?? tolerancijAi?? orientuota pozicija jau savaime numato, kad ji visuomet bus teisesnAi?? uA? visas kitas. TeisesnAi?? tiek, kad negali jA? toleruoti. Bet ar A?itoks A?sitikinimas savo teisumu nAi??ra apraiA?ka tokio zelotizmo, su kokiu kovojo Lockeai???as, Spinoza ar Millis?

Tolerancijos sAi??vokos vartojimas, kalbant apie tAi?? lygybAi??s ir laisvAi??s visuomenAi??, uA? kuriAi?? kovoja Marcuseai???s tipo neomarksistai arba kuri yra pristatoma UNESCO dekAi??laracijoje, A?velniai tariant, atrodo keistai. Galima pagrA?stai klausti, ar tai, apie kAi?? ten kalbama, yra tolerancija? Nes kai tolerancijos vardu reikalaujama lygybAi??s, atvirumo, pliuralizmo, ar veikiau nAi??ra reikalaujama A?iA? iA?vardytA? vertybiA?, o ne tolerancijos? A?mogus, kuris pasakytA?, kad toleruoja moteris, A?ydus, juodaodA?ius ir homoseksualus, atrodytA? maA?A? maA?iausiai nepatraukAi??liai, mat jA? bAi??tA? galima A?tarti seksizmu, antisemitizmu, rasizmu ir homofobija. Tolerancija jau vien savo etimologine reikA?me lyg ir numano, kad esama kaA?kokio neigiamo poA?iAi??rio, bet tolerantiA?kas A?mogus atsisako veikti prieA? jam nepatinkantA? objektAi?? ar fenomenAi??. Tokiu atveju bAi??tu nesunku A?rodyti, jog A?manoma bAi??ti tolerantiA?kam, bet kartu karA?tai neapkAi??sti A?ydA?. Daug paprasA?iau bAi??tA? A?rodyti antisemitizmo istorinA?, loginA? ir net filosofinA? neteisingumAi??. Taigi bAi??ti antisemitu yra neteisinga, o ne netolerantiA?ka. Lygiai taip, kai yra reikalaujama pagarbos, ai??i?? reikalaujama bAi??tent pagarbos, o ne tolerancijos. SAi??vokos lyg ir numano, kad tai du galimi skirtingi santykiai to paties objekto atA?vilgiu.

DAi??l pastarojo dalyko yra skundAi??sis net A?ymusis marksizmo apologetas Slavojus A?iA?ekas. Kai kovojama su rasizmu, antisemitizmu, nelygybe, neteisingumu, tai ir kovojama su tais dalykais, o tolerancijos sAi??voka visa tai tik apvelka savita migla35. Kova su antisemitizmu nAi??ra kova uA? tolerancijAi??, taA?iau net jei A?ios kovos ir sutaptA?, tai bAi??tA? galima drAi??siai teigti, kad A? pozityviAi?? tolerancijos apibrAi??A?tA? galima A?statyti bet kokiAi?? vertybAi??, tikslAi?? ar siekA?. Tokiu atveju pirA?tA?si drastiA?ka iA?vada: kalbAi??jimas apie tolerancijAi?? pozityvia prasme yra arba absurdiA?kas ir beprasmis, arba tik patogus lozungas siekiant A?tvirtinti kokias nors vertybes.

Vis dAi??lto, jeigu pozityviAi?? tolerancijos sampratAi?? priimtume kaip valdA?iAi??, atsivertA? visai kitA? su ja susijusiA? problemA? laukas. Ir A?itoks priAi??mimas nebAi??tA? tik mintinis eksperimentas, nes pozityvi tolerancijos samprata daugelio VakarA? pasaulio valstybiA? vieA?osiose erdvAi??se yra deklaruojama atvirai. A?inoma, ji eina kartu su kitomis prielaidomis ir vertybAi??mis, o praktikoje tai reiA?kia A?pareigojimAi?? konkreA?ios visuomenAi??s nariams priimti A? savo tarpAi?? atstumtuosius, kitaminA?ius bei A?vairias maA?umas, taip pat potencialiai uA?gaulios kalbos draudimAi??Ai??ai??i?? visa tai apima vadinamasis politinio korektiA?kumo sAi??jAi??dis, kurA? savo programinAi??s kritikos kalboje taikliu ir itin ironiA?ku bAi??du yra diskvalifikavAi??s Vladimiras Bukovskis36. Lietuvoje A?A? reiA?kinA? gan iA?samiai yra nagrinAi??jAi??s filosofas Algirdas Degutis. Pasak jo: ai??zPrivalomos tolerancijos reA?imas, kitaip A?inomas politinio korektiA?kumo vardu, jau keletAi?? deA?imtmeA?iA? kamuoja VakarA? visuomenes. [...] Emancipacinis A?iuolaikinio liberalizmo projektas tampa vis labiau represinis ir destruktyvus, nors vykdomas A?velnesnAi??mis formomis nei tos, kurias naudoja brutalesnAi??s ideologijos. [...] Visos PK (PK ai??i?? politinis korektiA?kumas) priemonAi??s sukasi apie diskriminacijAi?? kaip didA?iausiAi?? blogA? ir apie nediskriminacijAi?? (tolerancijAi??, atvertA?, A?trauktA?) kaip didA?iausiAi?? gAi??rA?ai???37. A?ia atsiskleidA?ia didysis tolerancijos istorijos paradoksas ai??i?? ilgAi?? laikAi?? buvusi principu, padedanA?iu siekti A?odA?io laisvAi??s ir pliuralizmo, tolerancija dAi??l dar ai??zdidesnioai??? pliuralizmo tampa cenzAi??ros ir naujo represavimo pateisinimu.

PK idAi??ja atsirado bei susiformavo totalitarinAi??se ir komunistinAi??se SovietA? SAi??jungoje ir Kinijoje: PK ai??i?? elgesys pagal idAi??jinius partijos nuostatus (korektiA?kumAi?? bendrai galima apibrAi??A?ti kaip elgimAi??si pagal tam tikrAi?? standartAi?? ar principAi??). Taip A?iAi?? sAi??vokAi?? suprato Leninas, bet Mao jAi?? pradAi??jo taikyti ir idAi??jA? atrankai. Ai?? VakarA? visuomenes A?is terminas persikAi??lAi?? XX a. septintAi?? deA?imtmetA?, kai JAV A? anglA? kalbAi?? buvo iA?versta Mao Raudonoji knygelAi??, ir terminas prigijo naujosios kairAi??s (new liberal left) sAi??jAi??dA?iuose38. Taigi PK dabartiniuose Vakaruose yra naujo pobAi??dA?io ideologinis standartas, kylantis iA? naujosios kairAi??s ideologijos. Jeigu formaliai tuA?A?iAi?? pozityviAi?? tolerancijos sAi??vokAi?? uA?pildytume tomis paA?iomis prielaidomis, kuriomis remiasi PK, tai taptA? aiA?ku, kaip PK pavirto priemone tolerancijai siekti.

Degutis teigia: ai??zTolerancija, dar neseniai reiA?kusi tik pakantumAi??, susilaikymAi?? nuo agresyviA? veiksmA? prieA? tuos, kuriA? elgesiui nepritariama, dabar interpretuojama kaip pozityvi pareiga pripaA?inti, priimti A? savo gretas ir remti atskirties aukasai???39. Atvirumas, neseniai reiA?kAi??s ai??zatvirumAi?? kritikai ginant savo pozicijAi??ai???, dabar yra suprantamas kaip visA? pozicijA? lygiavertiA?kas, o tai reiA?kia tiesos ir moralinio reliatyvizmo A?tvirtinimAi??. Tolerancijos vardu yra draudA?iamas bet koks skirtumA? darymas (t. y. diskriminacija): darbdaviams apribojama laisvAi?? pasirinkti darbuotojus, net paskiro asmens laisvAi?? bendrauti ir nebendrauti su kuo jis nori yra ribojama, A?A? apribojimAi?? grindA?iant kaltinimais rasizmu, homofobija ir pan., siekiama totalinio atvirumo40. Nediskriminacija virsta moraliniu imperatyvu, esanA?iu aukA?A?iau uA? individo laisvAi?? savarankiA?kai uA?imti moralinAi?? pozicijAi?? ar pasirinkti, su kuo ir kaip jis nori bendrauti. Kaip pastebi amerikieA?iA? filosofas Allanas Bloomas, nebelieka tA? visiems bendrA? principA?, apie kuriuos kalbAi??jo politikos filosofai NaujA?jA? amA?iA? pradA?ioje, jie yra pakeiA?iami atvirumu41. Bet A?is ai??zatvirumasai??? yra selektyvus ir daA?niausiai iA?virsta A? netolerancijAi?? kieno nors atA?vilgiu. Tad nederAi??tA? stebAi??tis, kai organizacijos, kurios skelbiasi kovojanA?ios uA? tolerancijAi??, emancipacijAi??, A?mogaus teises, daA?nai paA?ios elgiasi itin netolerantiA?kai kitaminA?iA? atA?vilgiu42. Tai nAi??ra joks nesusipratimas ar paradoksas. UA? reliatyvistinAi??s retorikos taip pat gali slAi??ptis totalitarinis savo prigimtimi siekis primesti vienAi?? ideologijAi??. BAi??tent dAi??l to A? A?iAi?? gretAi?? galima statyti ir Marcuse43, ir iA? paA?iAi??ros reliatyvistiA?kus PK A?alininkus. Be pirmapradA?iA? simpatijA? marksizmui juos vienija ir pozityviai suprasta tolerancijos sAi??voka bei artimi idealai.

Vietoj iA?vadA?: ar galima toleruoti netolerancijAi???

KAi?? galima pasakyti trumpai apA?velgus tolerancijos idAi??jos kismAi??? IA?ryA?kAi??jAi?? du skirtingi tolerancijos supratimo bAi??dai ai??i?? negatyvusis ir pozityvusis ai??i?? tarpusavyje skiriasi ne tik prielaidomis, bet ir veikimo pobAi??dA?iu, tikslais ir rezultatais. PasklaidA?ius negatyviAi??jAi?? tolerancijos sampratAi?? tampa aiA?ku, kad ji iA? esmAi??s reiA?kia susilaikymAi?? nuo smurto toleruojamo objekto atA?vilgiu, t. y. ji yra principas, uA?tikrinantis pilietinAi?? taikAi?? bei paA?iAi??rA? ir tikAi??jimo laisvAi??. TaA?iau net ir A?itaip minimalistiA?kai suprasta tolerancija esti reikalinga papildomA? prielaidA?, kurios apibrAi??A?tA? kaip, kodAi??l, kokiais atvejais ir kieno atA?vilgiu reikalinga tolerancija bei kada jAi?? galima perA?engti. Pozityviosios tolerancijos bAi??dos dar rimtesnAi??s, mat ji savaime reikalinga turinio, kuris nurodytA? jai keliamus tikslus ir siekinius. Ai??ie siekiniai savo ruoA?tu atkeliauja iA? pasaulAi??A?iAi??rinAi??s sistemos, pavyzdA?iui, naujosios kairAi??s politinio korektiA?kumo (marksistinAi??s) ideologijos. Kartu akivaizdu, kad kai tolerancijos vardu imama siekti kokiA? nors pozityviA? tikslA?, pavyzdA?iui, kurti egalitaristinAi?? ir pliuralistinAi?? visuomenAi??, tada uA? tolerancijos ribA? lieka kitaminA?iai bei tokiA? tikslA? kritikai. Tai paaiA?kina, kaip tolerancijos vardu gali bAi??ti A?vedamos naujos diskriminacijos formos, cenzAi??ra ar net represijos, gyvuojanA?ios A?vairiose politinio korektiA?kumo inkarnacijose.

TaA?iau kAi?? daryti iA?aiA?kAi??jus A?itokiam tolerancijos neapibrAi??A?tumui ir iA? jo plaukiantiems pavojams? VisA? pirma, galima nebesinaudoti pozityviai, veikliai arba aktyviai suprantama tolerancijos sAi??voka, o kalbant apie tolerancijAi?? negatyviAi??ja prasme, visuomet aiA?kiai A?vardyti jos prielaidas. Ai??itaip bAi??tA? iA?vengta piktnaudojimo bei sAi??vokos vartojimo kalbant kitais, ne tolerancijos, klausimais. Be to, tai nuskaidrintA? diskusijas ir debatus tokiomis temomis kaip lygybAi??, teisingumas, laisvAi?? ir pan., bAi??tA? iA?vengta prielaidA? slAi??pimo bei manipuliavimo netolerancijos kaltinimais. Pozicijos turAi??tA? bAi??ti A?rodomos laisvoje ir atviroje diskusijoje, o ne kitaminA?iA? persekiojimais. Tiesa, lietuviA?kai kalbant apie negatyviai suprastAi?? tolerancijAi?? bAi??tA? patogiau ir paprasA?iau vartoti A?odA? pakanta. Taigi diskutuokime apie pakantAi??, laisvAi??, lygybAi?? ir artimo meilAi??. DrAi??siai ir atvirai, be sofistiA?ko dangstymosi po A?vairiais lozungais ir A?Ai??kiais, o tada gal ir eA?iukui pagaliau pavyks iA?trAi??kti iA? rAi??ko.

Ai??

1 Ryszard Legutko, Tolerancija: Mintys apie grieA?tAi?? valstybAi??, prigimtinAi?? teisAi??, meilAi?? ir sAi??A?inAi??, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Andrejus Konickis, (ser. Atviros Lietuvos knyga), Vilnius: Kronta, 2006, p. 8.

2 A?r. Romanas PleA?kaitis, Tolerancija, Vilnius: Pradai, 1998.

3 Pakankamai iA?samiAi?? ir labai kritiA?kAi?? recenzijAi?? A?r.: Nerija PutinaitAi??, ai??zTolerancijos teorija prieA? ideologizuotAi?? praktikAi??ai???, in: KnygA? aidai, 1999, Nr. 2, p. 24ai??i??26. Autoriaus atsakymas: Romanas PleA?kaitis, ai??zPro domo suaai???, in: KnygA? aidai, 1999, Nr. 3, p. 43ai??i??44.

4 Istvan Bejczy, ai??zTolerantia: A Medieval Conceptai???, in: Journal of the History of Ideas, 1997, t. 58 (3), p. 368ai??i??375.

5 Rosita GarA?kaitAi??, ai??zPolicija, raugAi??s ir tolerancijaai???, in: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-15-rosita-garskaite-policija-rauges-ir-tolerancija/90876.

6 Ryszard Legutko, op. cit., p. 24ai??i??31.

7 Thomas Hobbes, Leviatanas, iA? anglA? kalbos vertAi?? KAi??stutis Rastenis, (ser. Atviros Lietuvos knyga), Vilnius: Pradai, 1999, p. 189.

8 John Locke, ai??zLaiA?kas apie tolerancijAi??ai???, in: Romanas PleA?kaitis, op. cit., p. 265ai??i??268.

9 John Locke, op. cit., p. 267.

10 Ibid., p. 272.

11 John Locke, op. cit., p. 289; Benedict de Spinoza, Theologico-Political Treatise and a Political Treatise, New York: Dover Publicatons, Inc., 1951, p. 245ai??i??256.

12 Benedict de Spinoza, op. cit., p. 257.

13 John Locke, op. cit., p. 278ai??i??284; Benedict de Spinoza, op. cit., p. 259ai??i??261.

14 Juozas Girnius, ai??zNepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politika pasaulAi??A?iAi??ros A?vilgiuai???, in: Naujasis A?idinys, 1991, Nr. 8, p. 35.

15 Ryszard Legutko, op. cit., p. 200ai??i??202.

16 Ibid., p. 153.

17 Vosylius Sezemanas, ai??zTikroji ir netikroji apykantaai???, in: Vosylius Sezemanas, RaA?tai: Filosofijos istorija, kultAi??ra, sudarAi?? Loreta AnilionytAi??, (ser. IA? Lietuvos filosofijos palikimo), Vilnius: Mintis, 1997, p. 611.

18 Ibid., p. 612.

19 Ibid.

20 Ibid.

21 Ryszard Legutko, op. cit., p. 236ai??i??237.

22 John Stuart Mill, Apie laisvAi??, iA? anglA? kalbos vertAi?? Vytautas RadA?vilas, (ser. Atviros Lietuvos knyga), Vilnius: Pradai, 1995, p. 21ai??i??24, 26ai??i??27.

23 Ibid., p. 65ai??i??70.

24 Ibid., p. 38ai??i??39, 81ai??i??83.

25 Pauline Johnson, Habermas: Rescuing the Public Sphere, New York: Routledge, 2006, p. 69ai??i??70.

26 Herbert Marcuse, ai??zOn represive toleranceai???, in: Robert Paul Wolff, Barington Moore Jr., Herbert Marcuse, A critique of pure tolerance, Boston: Beacon Press, 1965, p. 82ai??i??85.

27 Ibid., p. 94ai??i??95.

28 Ibid., p. 88ai??i??89.

29 Ibid., p. 107.

30 Ibid., p. 103, 107ai??i??108.

31 Michael Walzer, On Tolerance, New Haven and London: Yale University Press, 1997, p. 118.

32 UNESCO, Declaration of Principles on Tolerance, Paris: UNESCO, 1995.

33 Ibid.

34 A?r. ai??zT. Borg atvejis EK: KrikA?A?ioniA?kos vertybAi??s nAi??ra europietiA?kos vertybAi??s?ai???, in: http://www.bernardinai.lt, 2012-11-14. Verta prisiminti ir mA?slingAi?? istorijAi?? apie slovakiA?kAi?? euro monetAi?? su A?ventaisiais Kirilu ir Metodijumi, kai neaiA?ku kieno iniciatyva buvo pareikalauta paA?alinti aureoles ir kryA?ius, nes tai galA? A?A?eisti nekrikA?A?ionis. Tiesa, vAi??liau reikalavimas taip pat paslaptingai buvo atsiimtas; A?r. ai??zES institucijos liepAi?? paA?alinti kryA?ius ir aureoles nuo slovakiA?kos 2 eurA? monetosai???, in: http://www.bernardinai.lt, 2012-11-26.

35 Slavoj A?iA?ek, ai??zTolerance as an ideological categoryai???, in: Critical Inquiry, 2008, t. 34, Nr. 4, p. 660ai??i??662.

36 Vladimir Bukovskij, ai??zPolitinis korektiA?kumas ai??i?? blogiau uA? leninizmAi???ai???, in: Naujasis A?idinys-Aidai, 2010, Nr. 3ai??i??4, p. 80ai??i??87.

37 Algirdas Degutis, ai??zKaip galima liberalizmo tironijaai???, in: Logos, 2010, Nr. 64, p. 51, 52ai??i??53.

38 Geoffrey Hughes, Political Correctness: A History of Semantics and Culture, Singapore: Ho Printing Singapore Pte Ltd, 2010, p. 62ai??i??63; Ruth Perry, ai??zA short history of the term Politically Correctai???, in: Beyond PC: Toward a politics of understanding, edited by Patricia Aufderheide, Minnesota: Graywolf Press, 1992, p. 72ai??i??73.

39 Algirdas Degutis, ai??zAtviros visuomenAi??sai??? spAi??staiai???, in: Athena: Filosofijos studijos, 2008, Nr. 4, p. 164.

40 Algirdas Degutis, ai??zKaip galima liberalizmo tironijaai???, p. 52ai??i??55.

41 Allan Bloom, The closing of the American mind, New York: Simon and Schuster, 1988, p. 30ai??i??31.

42 Geras pavyzdys yra neseniai Netolerancijos ir diskriminacijos prieA? krikA?A?ionis Europoje observatorijos pateikta ataskaita ESBO apie A?vairiA? kairiA?jA? organizacijA? iA?puolius prieA? tikinA?iuosius. Nors iA?puoliai priskiriami radikaliai kairei, taA?iau nuostabAi?? kelia tai, kad juose dalyvauja ir organizacijA?, pasisakanA?iA? prieA? diskriminacijAi?? ir uA? tolerancijAi??, atstovai; A?r. ai??zEuropoje ai??i?? nerimas dAi??l antikrikA?A?ioniA?kos netolerancijosai???, in: http://www.bernardinai.lt, 2012-11-13.

43 KAi?? ir daro Bukovskis; A?r. op. cit., p. 85.