Kaip gimsta baA?nyA?ia

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: ArchitektAi??ra
AUTORIUS:Ai??Saulena A?iugA?daitAi??

DATA: 2013-02

Kaip gimsta baA?nyA?ia

Saulena A?iugA?daitAi??

Architektas KAi??stutis PempAi?? neabejotinai yra vienas didA?iausiA? A?ios srities specialistA? Lietuvoje, savo darbui paskyrAi??s daugiau nei 40 metA?. Per A?iuos metus suprojektavAi??s keturis sakralinius statiniusAi??ai??i?? Alytaus Ai??vA?. MergelAi??s Marijos, KrikA?A?ioniA? pagalbos baA?nyA?iAi??, Domeikavos Lietuvos kankiniA? baA?nyA?iAi??, SantariA?kiA? klinikA? Dievo Gailestingumo koplyA?iAi?? ir naujausiAi??Ai??ai??i?? DubingiA? baA?nyA?iAi??. 1999-aisiais apdovanotas Nacionaline premija, A?iuo metu yra ArchitektAi??ros ir urbanistikos ekspertA? tarybos narys, Aplinkos ministerijos visuomeninis patarAi??jas, Europos architektA? tarybos (UIA) LAS atstovas, VDA dAi??stytojas.

K. PempAi?? kalbiname ne tiek norAi??dami pagerbti A?spAi??dingAi?? profesinA? bagaA?Ai??, kiek pasidA?iaugti nedaA?nu ir kas kartAi?? pradA?iuginanA?iu A?vykiuAi??ai??i?? naujos baA?nyA?ios statyba. 2012-A?jA? rudenA? Dubingiuose buvo paA?ventintas naujA? katalikA? maldos namA? kertinis akmuo. Pokalbis ne vien apie tai, kaip gimsta baA?nyA?ios projektas, bet ir apie sakralinAi??s architektAi??ros specifikAi?? bei vis dar neiA?moktas pamokas.

Neabejotinai esate pripaA?intas kaip savo srities profesionalas. JAi??sA? darbai puoA?ia ne vien VilniA?, tapote A?tai jau bene treA?ios naujos katalikA? baA?nyA?ios projekto autoriumi. KAi?? Jums reiA?kia imtis projektuoti baA?nyA?iAi??? Kaip gimsta konkretus projektas?

Sakraline architektAi??ra susidomAi??jau prasidAi??jus Atgimimui, kuris sutapo su mano atsivertimo laikotarpiu. Pirmasis mano projektuotas sakralinis statinys yra Ai??vA?. MergelAi??s Marijos, KrikA?A?ioniA? pagalbos baA?nyA?ia Alytuje.

Kiekvienas projektas gimsta gana skirtingai. Mes patys esame BaA?nyA?ia, tad baA?nyA?ios pastatui nesvetima visa, kas telpa A?mogaus A?irdyje. Svarbiausia tai, kad A?ia bendruomenAi?? susirenka A?lovinti. Ta vieta turAi??tA? bAi??ti saugi, dengta stogu, o kartu ir sakraliAi??ai??i?? tipologine prasme. Ji neturi priminti, sakykim, virtuvAi??s, kuriAi?? turime kiekvienas namuose, sandAi??lio ar garaA?o automobiliams. Pastato forma, spalva ir yra skirta A?lovinti, nors aplinkybAi??s gali bAi??ti ir labai skirtingos.

Tarkim, Dubingiuose yra iA?likAi??s ankstesnAi??s baA?nyA?ios istorinis A?ventorius, tvora ir varpinAi??, A?aliaAi??ai??i?? kapinAi??s. Kadangi baA?nytAi??lAi?? neturAi??jo rAi??sio, iA?kilAi?? pamatA? akmenys A?ymAi??jo kontAi??rAi??. Mes paAi??mAi??me ta patA? kryA?iaus plano kontAi??rAi?? taip, kad tie pamatA? akmenys liktA? iA?orAi??je ir, pasiremdami juo, sudAi??liojom likusA? planAi??Ai??ai??i?? sakralinAi?? arkos formAi??. NorAi??josi jAi?? padaryti labai aiA?kiAi??, paprastAi??, nevaidinti kokio nors istorinio stiliaus, nebandyti pritempti. Arka, kaip sakralinis motyvas, bAi??dingas jau paA?ioms pirmosioms baA?nyA?iomsAi??ai??i?? net ir katakombA? baA?nyA?ios, jeigu turAi??jo ne arkas, tai kaA?kAi?? labai panaA?aus.

Jei kalbAi??tume apie baA?nyA?iA? dydA?, pavyzdA?iui, mAi??sA? pirmoji Marijos, KrikA?A?ioniA? pagalbos baA?nyA?ia Alytuje jau gana nemaA?a, taA?iau pirmuosiuose projektuose ji buvo dvigubai didesnAi??. Gyvenome atgimimo laikotarpiu, tad orientavomAi??s A? didA?iausias pasaulio katedras, kurias pastatyti atrodAi?? vienas juokas.

SantariA?kiA? Gailestingumo koplyA?ia A?rengta vidiniame kieme, tarp ligoninAi??s korpusA?. KiemasAi??ai??i?? kvadratinis, tad plane pasiAi??lAi??me kvadratinAi?? koplyA?iAi??, tik pasukome A?striA?ai, norAi??dami labiau iA?reikA?ti susibAi??rimAi?? aplink altoriA?.

A?odA?iu, baA?nyA?ia savo forma ir dydA?iu gimsta vis kitaip, bet svarbiausia, kad taiAi??ai??i?? bendruomenAi??s susirinkimo vieta. Kiek toje baA?nyA?ioje galima susikaupti, kiek ji stumteli A?lovinimo link, tai jau gana subjektyvAi??s dalykai. Vieni A?monAi??s mAi??gsta vienas baA?nyA?ias, kitiAi??ai??i?? kitas, tai priklauso nuo daugelio dalykA?, ne vien nuo architektAi??ros. Daug lemia apA?vietimas, ar baA?nyA?ia A?ildoma, ar ne, vienoje kunigas bara per pamokslus, kitoje padrAi??sinaai??i??(juokiasi).

Naujosios DubingiA? baA?nyA?ios projektas buvo aptartas kartu su vietos bendruomene, stengAi??tAi??s A?siklausyti A? A?moniA? nuomones. Kaip vertinate, ar tai vis dar jAi??sA? projektas, ar savos rAi??A?ies ai??zuA?sakymasai????

Fundatoriai Rusteikai norAi??jo, kad vyktA? diskusija. UA?sakymas buvo konkretusAi??ai??i?? baA?nyA?ia. Kadangi pati Aurelija RusteikienAi?? yra menotyrininkAi??, A?iuo metu baigia menotyros doktorantAi??rAi??, labai domisi projektu. Mes kartu apA?iAi??rAi??jome daug AukA?taitijos baA?nyA?iA?, lygindami jA? dydA?, ploA?io ir aukA?A?io santykius, norAi??dami pajusti, kokiA? parametrA? baA?nyA?ias anksA?iau statAi?? mAi??sA? protAi??viai. NorAi??jome atrasti ai??zteisingAi??ai??? dydA?, bAi??dingAi?? A?iam kraA?tui. Mes artAi??jome prie to, bet ir fundatoriai A?iuose tyrinAi??jimuose aktyviai dalyvavo.

VisuomenAi?? balsavo pagal tai, kaip jiems buvo pateikta, pasiremdami pasiAi??lyta forma, vaizdu, iA?ore. Atvirai pasakius, turbAi??t tai nebuvo didA?iausias veiksnys: vizijAi?? jau turAi??jome, ir ji patiko visiems.

NeA?inau, kaip seksis meninis uA?baigimas. Reikia kantrybAi??s, nemaA?A? finansA?, sugebAi??jimA? ir galiausiai, kad menininkai bAi??tA? tikintys A?monAi??s, suprantantys, kAi?? daro ir kam daro.

IA? savo patirties galiu paliudyti, kad, einant tikAi??jimo keliu, atsiveria labai daug dalykA?, kuriA?, kad ir kaip profesionaliai esi pasiruoA?Ai??s, neA?inai, jie bAi??na tarsi uA?verti, uA?daryti. Tam, kad jie atsivertA?, kad juos perskaitytum, suprastum ir galAi??tum taip padaryti, reikia eiti tikAi??jimo keliu. Nesakau, jog aA? jau atAi??jau kaA?kur ir viskAi?? A?inau,Ai??ai??i?? aA? esu pakeliui,Ai??ai??i?? tik galiu konstatuoti, kad kalbant apie sakralinA? menAi?? reikia eiti tikAi??jimo keliu. PrieA?ingu atveju, viskas atrodo kitaip. A?vilgsnis kliAi??va vien uA? iA?oriniA? dalykA?, tokiA? kaip forma, spalva, modernu ar nemodernuai??i?? UA? sAi??vokA?, kurios nAi??ra esminAi??s.

Gal todAi??l mAi??sA? baA?nyA?iose ir kitose sakraliose erdvAi??se pasitaiko tiek daug kiA?o? Klebonas ar bendruomenAi?? ne visada yra pasirengAi?? pateikti deramAi?? ai??zuA?sakymAi??ai????

Taip, nors gal ne visada tai A?vyksta dAi??l blogA? intencijA?. Sakykim, klebonas papraA?o paremti baA?nyA?iAi??, reikia, pavyzdA?iui, kiliminA? takAi?? A?sigyti, dar kAi?? norsai??i?? A?monAi??s reaguoja paprastai: grA?A?Ai?? namo susuka atliekamAi?? kilimAi?? ir atveA?a A? baA?nyA?iAi??, galvodami, kad padarAi?? gerAi?? darbAi??. O baA?nyA?ia galiausiai tampa suneA?tA? daiktA? sandAi??liu.

Ne paslaptis, bAi??na, kad ir menininkai dovanoja kAi?? nors, ar rAi??mAi??jai, kurie nori A?siamA?inti baA?nyA?ioje,Ai??ai??i?? dovanoja ir tikisi, jog kabAi??s baA?nyA?ioje ant sienos. Taip ir iA?eina, kad vienoj baA?nyA?ioj bAi??na kokios trys skirtingA? dydA?iA? MarijosAi??ai??i?? A?mogui sunku sugalvoti, ai??zprie kurios geriau pasimelstiai???.

Tai plati ir maA?ai plAi??tojama tema. Vyskupijose veikia meno tarybos, ir jos turAi??tA? savo darbAi?? atlikti: konsultuoti ir truputAi??lA? liturgine bei menine prasme skaidrinti baA?nyA?ios aplinkAi??Ai??ai??i?? ji turi bAi??ti neiA?blaA?kyta.

Ar turAi??jote galimybAi?? apie tai kalbAi??tis su Lietuvos baA?nyA?iose dirbanA?iais kunigais?

Atvirai pasakius, neturAi??jau. Vienintelis dalykas, atrodo, prieA? gerAi?? deA?imtA? metA? Vilniaus arkivyskupas kardinolas ir ArchitektA? sAi??junga sostinAi??s RotuA?Ai??je suorganizavome tarptautinAi?? konferencijAi?? apie sakralinA? menAi?? ir architektAi??rAi??. Dalyvavo daug vietiniA? kunigA?, praneA?imus skaitAi?? mAi??sA? ir uA?sienio specialistai, buvo keletas pristatymA?, projektA?, sakralinio meno paroda. A?inoma, tokie renginiai turAi??tA? vykti reguliariai ir bAi??tA? labai sveika juose apie tai kalbAi??ti.

YpaA? sunku klebonams, kurie tarnauja keliose baA?nyA?iose kur nors periferijoje. Jie lieka vieni su savo bendruomene ir kartais su ne visai pagrA?stais jos atstovA? A?geidA?iais, tad turi labai aiA?kiai A?inoti, kaip kAi?? dera sutvarkyti, nuo ko pradAi??ti, kas yra svarbiausia tiek architektAi??riniu, tiek meniniu poA?iAi??riu. Tai yra rimta bAi??da. Ai??sivaizduoju, kad tikAi??tis, jog kiekvienas kunigas dar bAi??tA? ir geras architektas ir menininkas, nAi??ra realu, taA?iau jie tikrai galAi??tA? pasitelkti reikiamAi?? pagalbAi??, pasitarti. Tai tikrai nebAi??tinai susijAi?? su iA?laidomis.

KAi?? manote apie A?iuolaikinAi?? sakraliniA? pastatA? architektAi??rAi??? Ko reikia, kad projekto autorius sugebAi??tA? prabilti A?iandienos A?mogui, likdamas iA?tikimas krikA?A?ioniA?kai A?iniai? Kaip tarpusavyje dera tradicijos tAi??stinumas ir novatoriA?kumas? Kaip vyksta perAi??jimas?

Pati liturgija iA?ties smarkiai nesikeiA?ia. Na, gal po Vatikano II Susirinkimo buvo kai kas padaryta, pavyzdA?iui, buvo A?steigta Ai??vA?. Sakramento koplyA?ia, taA?iau dabar tabernakulis vAi??l grA?A?o atgal A? baA?nyA?ios centrAi??. A?velgiant liturginiu poA?iAi??riu, nAi??ra didelio skirtumo tarp medinAi??s kaimo baA?nytAi??lAi??s, mAi??rinAi??s baA?nyA?ios, gotikinAi??s katedros ar visiA?kai A?iuolaikiA?kos formos statinioAi??ai??i?? liturgija juk ta pati. KeitAi??si muzika, giedojimas: XI amA?iuje vyravo grigaliA?kasis giedojimas, dabar naudojami A?iuolaikiniai muzikos instrumentai ir t. t. TaA?iau pagrindinAi?? A?lovinimo prasmAi?? yra ta pati, tai ir yra esminis tAi??stinumas.

IA? sakralios nuotaikos ar sakralios aplinkos labiausiai, sakyA?iau, ai??ziA?muA?aai??? vadinamieji daiktai, menai ar elementai, kurie nAi??ra tiesiogiai susijAi?? su liturgijos esme. Jie arba tiesiog dubliuoja vieni kitus, arba jA? per daug, arba jie kaip nors neteisingai iA?dAi??styti, ir tada atsiranda tam tikro neaiA?kumo.

Kartais pasitaiko labai neskoningos puoA?ybosAi??ai??i?? bAi??tA? galima vardyti nemaA?ai pavyzdA?iA?. Man atrodo, net Ai??v. TeresAi??s baA?nyA?ioje stovAi??damas pagrindinAi??je navoje gali matyti keletAi?? Kristaus versijA?, porAi?? MarijA?ai??i?? IA?ties daug kur tai matome. Tas daugiaA?odA?iavimas ypaA? trukdo A?mogui, kuris nedrAi??siai ateina A? baA?nyA?iAi??, dar slepiasi uA? kolonos. Perteklius suka kiA?o link: norima daug pasakyti, daug papuoA?ti. A?inoma, tai kyla iA? A?irdies, iA? meilAi??s, taA?iau ji turi turAi??ti tam tikras ribas, turi bAi??ti sustabdyta ir skirta pagrindiniam tikslui, pagrindiniam akcentuiAi??ai??i?? tam, kas yra svarbiausiaAi??ai??i?? Dievo A?lovinimui.

PavyzdA?iui, baA?nyA?ios apA?vietimas: presbiterijoje turAi??tA? bAi??ti 30 % A?viesiau negu visoj likusioje erdvAi??je. Vien apie baA?nyA?iose A?rengtAi?? apA?vietimAi?? bAi??tA? galima daug kalbAi??ti. BaA?nyA?ia turAi??tA? bAi??ti apA?viesta taip, kad A?mogus galAi??tA? skaityti maldos tekstAi??, o stipriausiai A?viesa turAi??tA? apA?viesti paA?iAi?? esmAi??, centrAi??Ai??ai??i?? altoriA?, tabernakulA?, NukryA?iuotAi??jA?Ai??ai??i?? dAi??l ko visi ir susirinko.

BaA?nyA?ios kAi??ryba ir puoA?yba turAi??tA? vykti viena teisinga kryptimi, viskAi?? atsargiai ir nuosekliai apgalvojant.

BaA?nyA?ios interjeras neretai atspindi netrumpAi?? statinio gyvavimo istorijAi??, kai vienas laikotarpis papildo kitAi??. Gal derAi??tA? reguliariai jA? perA?iAi??rAi??ti ir koreguoti?

Revizija tikrai reikalinga. IstoriA?kai keitAi??si poA?iAi??ris, pavyzdA?iui, A? giedotojus. IstorinAi??se baA?nyA?iose buvo visada mAi??ginama juos iA?kelti kur nors prie vargonA?. Tuo tarpu dabar neretai vargonai yra elektroniniai, nusileidA?iantys prie giedotojA?, priartAi??ja prie bendruomenAi??s.

PanaA?Ai??s sprendimai turAi??tA? bAi??ti gerai apgalvoti, tai galiu pasakyti remdamasis savo klaidomis. PavyzdA?iui, Domeikavos baA?nyA?ios bendruomenAi?? turAi??jo labai tvirtAi?? tremtiniA? chorAi?? ir bAi??tinai norAi??jo, kad choras bAi??tA? baA?nyA?ios priekyje: altorius, uA?altorinAi?? siena su tabernakuliu, paskuiAi??ai??i?? balkonas chorui. Tik vAi??liau bendraudamas su vyskupais suA?inojau, kad virA? tabernakulio joks choras negali stovAi??ti. Intencijos buvo graA?ios, betai??i?? Man buvo labai paprastai paaiA?kinta, jog reikia siekti, kad per MiA?ias niekas neblaA?kytA?. Juk jei choras stovAi??s priekyje, visi norom nenorom stebAi??s, kAi?? veikia koks choristas, uA?uot susitelkAi?? A? tai, kas vyksta prie altoriaus, dAi??l ko A?ia ir atAi??jome.

Manau, kiekvienu atveju reikia didelio A?siklausymo. BaA?nyA?iAi?? naujai statyti ar pertvarkyti turi inicijuoti vyskupas. EsminiA? dalykA? be jo A?inios geriau nedaryti, nors pas mus tai neretai vyksta: klebono ar gerA? parapijieA?iA? iniciatyva. Gerai, jeigu A?monAi??s tam pasirengAi??, bet bAi??na visaip.

Kokie A?iuolaikiniai sakralAi??s statiniai jums patinka? Gal galite paminAi??ti keletAi?? sAi??kmingA? sprendimA??

Visus bAi??tA? sunku iA?vardyti. Yra gerA? pavyzdA?iA?, pastatytA? kukliomis A?iuolaikinAi??mis priemonAi??mis. PavyzdA?iui, prieA? daugiau nei 30 metA? Helsinkyje pastatyta architektA? broliA? Timo ir Tuomo SuomalainenA? suprojektuota baA?nyA?ia. Ji A?traukta A? lankytinA? objektA? sAi??raA?Ai??. Apskrito plano baA?nyA?ia iA?kirsta olose tarp akmenA?, tad sienos ir paliktos natAi??ralaus kapoto akmens. Viduje sterilios grindys, graA?Ai??s suolai aptraukti violetinAi??s spalvos medA?iaga, altorius, kryA?ius ir puikAi??s vargonai, kuklus balkonas tiems, kurie gieda ar ateina pasiA?iAi??rAi??ti. Labai paprasta forma, uA?dengta kupolu, per kurA? krenta A?viesa, o aplinkAi??ai??i?? natAi??ralus akmuo. Visa bendruomenAi?? buriasi pusraA?iu aplink altoriA? ir tiek forma, vieta, tiek medA?iaga labai puikiai atitinka A?io pastato paskirtA?.

Mane labai nustebino baA?nyA?ia LurdeAi??ai??i?? po A?eme A?rengta didA?iulAi?? ovalo formos baA?nyA?ia, kurioje telpa 20 tAi??kstanA?iA? A?moniA?. AltoriusAi??ai??i?? centre. Kai susirenka tAi??kstanA?iai A?moniA?, MiA?ias galima stebAi??ti ekranuose, nes milA?iniA?koje erdvAi??je altorius sunkiai A?A?iAi??rimas. ErdvAi?? pritaikyta puikiai: funkcionalAi??s iA?Ai??jimai, pritaikyti ligoniams A?veA?ti ir iA?veA?ti. NAi??ra nieko nereikalingo, taA?iau visi bAi??tini liturginiai elementai lengvai pastebimi.

Labai graA?i naujoviA?ka baA?nyA?ia yra FatimojeAi??ai??i?? taip pat apskrito plano, A?viesi, didelis NukryA?iuotasis, grindys iA? akmens, baA?nyA?iojeAi??ai??i?? nedidelis pakilimas, tarsi amfiteatre. Jis taip delikaA?iai padarytas, kad nesijauti kaip teatre, tiesiog pagerina matomumAi?? per MiA?ias. ApaA?iojeAi??ai??i?? maA?esnAi??s salAi??s, kur vyksta rekolekcijos ar MiA?ios maA?esnAi??ms grupAi??ms. Labai lakoniA?ka, bet labai gerai liturgiA?kai ir funkcionaliai sumanyta.

TokiA? pavyzdA?iA? bAi??tA? galima iA?vardyti ir daugiau. DidelAi??s baA?nyA?ios minimalizmu nepavadinsi, taA?iau labiausiai stebina tai, kad savo estetika, nors ir bAi??damos katalikiA?kos, nAi??ra perkrautos, sutelktos A? esminius dalykus, be jokios perdAi??tos puoA?ybos.

Ai??iandien JAi??s pats mokote architektAi??ros paslapA?iA? jaunus A?mones, o kas buvo JAi??sA? mokytojai? Kas buvo JAi??sA? autoritetai, kai pradAi??jote gilintis A? A?iAi?? sritA??

Vienas iA? svarbiausiA? mano mokytojA? buvo Adolfas LukoA?aitis, dirbAi??s dar prieA?kario Kaune. Jis visada iA?liko tvirtas funkcionalistas, nepaisydamas sovietmeA?io madA?,Ai??ai??i?? ir savo mokinius taip auklAi??jo.

Buvo ir daugiau dAi??stytojA?, kurie mokAi?? projektavimo: pavyzdA?iui, Kazys Ai??eA?elgis, labai puikus urbanistas, daug Lietuvai nusipelnAi??s A?mogus, Vytautas DiA?ius su Neringa DiA?iuviene ir daugiau kitA?.

Kai pradAi??jau profesinAi?? veiklAi??, orientavomAi??s A? to meto lyderius: tai ir profesoriaiAi??ai??i?? Vytautas A?ekanauskas, Vytautas Briedikis, broliaiAi??ai??i?? Algimantas ir Vytautas NasvyA?iai, architektA? duetasAi??ai??i?? Eduardas Chlomauskas ir Zigmas Liandzbergis, prof. Algimantas MaA?iulis.

Kaip Lietuvos architektai A?silieja A? platesnA? Europos kontekstAi???

Manau, kad lietuviA?kos architektAi??ros tradicijos yra labai geros. SovietmeA?iu visoje sovietinAi??je erdvAi??je konkuruodavome tik su estais, bet daA?niausiai mes nurungdavome. LietuviA?ka mokykla buvo tikrai nebloga. Ji tokia ir iA?liko. NeA?inau, kas tai lAi??mAi??, bet Lietuvoje yra daug talentingA? architektA?. Gal ne visi jA? turi kaip ir kur pasireikA?ti, bet yra gana stiprAi??s specialistai.

Dabar, kai internetas leidA?ia visiA?kai laisvai prieiti prie informacijos, sakyA?iau, kad turime itin didelA? potencialAi??. Pagal architektA? skaiA?iA? tAi??kstanA?iui gyventojA?, Lietuva yra gal 12 vietoje pasaulyjeAi??ai??i?? deja, to negalAi??tume pasakyti apie ekonomikos rodiklius. Keturios aukA?tosios mokyklos (po dvi Vilniuje ir Kaune) kasmet parengia daugiau nei 200 specialistA?. Daug jA? dirba ne pagal specialybAi??, nemaA?ai A?sitvirtina uA?sienyje, taA?iau, mano galva, situacija kardinaliai keiA?iasi. Kadaise A? VakarA? architektus A?iAi??rAi??davome kaip A? labai gerai paruoA?tus, gerai iA?mananA?ius, laikydavome didA?iule sAi??kme ten A?sidarbinti ar pasipraktikuoti, taA?iau dabar laikai keiA?iasi. PamaA?u atAi??jo kitokio virsmo laikas: dabar mAi??sA? Vilniaus architektAi??ros studijoje staA?uojasi vaikinas iA? Portugalijos, keturi jauni architektai iA? Italijos, kitais metais laukiame atvykstant penkiA? architektA? iA? Ispanijos. Mano galva, vyksta tam tikra evoliucija. Mes buvome tarsi jAi??ga suspausta spyruoklAi??, dabar ji gali laisvai ir visa jAi??ga iA?sitiesti. Ai??sivaizduoju, kad galAi??tA? A?vykti rimtesniA? profesiniA? pokyA?iA?, atradimA?, kurie LietuvAi?? padarytA? A?alimi, diktuojanA?ia architektAi??ros madas. Tikrai turim daug talentingo jaunimo, kurio viduje glAi??di didA?iulAi?? potencija.

Kalbino Saulena A?iugA?daitAi??