Kaip gimsta viltis?ai??i??

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Kunigas KAi??stutis Dvareckas

DATA: 2012-02

Kaip gimsta viltis?ai??i??

Kunigas KAi??stutis Dvareckas

ai??zNe tau, Martynai, mAi??lynas dangusai???, ai??i?? it iA?kilminga giesmAi?? skamba mAi??sA?, lietuviA?, lAi??pose sena dainaai??i?? Ir gyvename daA?nai nebesitikAi??dami, nieko nelaukdami, lyg pavojingAi?? plAi??A?ikAi?? palikdami viltA? uA? mAi??sA? namA? slenksA?iA?. Viltis pavojinga ai??i?? ji tirpdo taip branginamAi??, neretai gyvenimus A?prasminanA?iAi?? savigailAi??, atima, iA?plAi??A?ia patogA? bejAi??giA?kumAi??, daigindama atsakomybAi??, nuvalydama A?vilgsnA? nuo pasiteisinimA?, leidA?ianA?iA? nieko neveikti, ir dovanoja realiA? galimybiA? keisti tai, kAi?? galime, kAi?? galiu.

Viltis ai??i?? kvailiA? motina, ai??i?? ironiA?kais A?ypsniais palydime besivilianA?iuosius. O mes, protingieji, audA?iame mintis, vejame virves, kad neuA?leistume pirmaujanA?iA? pozicijA? Europos, o gal ir pasaulio saviA?udA?iA? suvestinAi??se. Paradoksali tauta: ai??zpopieriujeai??? ai??i?? katalikai, realybAi??je ai??i?? skalikai (loja, bet nekanda, daugiau kalba, nei daro)ai??i?? IA?sekusi viltis mAi??sA? A?odA?iuose. Kalbame apie liAi??desA?, nusivylimAi??, dainuojame apie neviltA?. Bet mAi??sA? esybAi?? iA?reiA?kia ne tai, kAi?? kalbame, dainuojame, galvojame ar jauA?iame, ai??i?? mAi??sA? esybAi?? atskleidA?ia tai, kAi?? darome. A?mogus atpaA?A?stamas iA? darbA? (JAi??zus ai??i?? taip pat, plg. Jn 14, 11). Neviltis leidA?ia mums nieko neveikti, nes viskas beprasmiA?ka, o nieko neveikdami mes ir jauA?iamAi??s niekas. Ir tada, kai Dievas sako ai??i?? esi mano mylimas vaikas, mylimasis sAi??nus ar dukra, tavimi gAi??riuosi ai??i?? mes Juo nebetikimeai??i?? Tuomet religija be tikAi??jimo iA?sigimsta, virsta magija arba dar viena pareiga ir taip nelengvuose mAi??sA? gyvenimuose. Pradedame manyti, kad Dievas dovanoja mums ne A?altinA?, o laA?Ai??. Ir taip priimta religija arba pats Dievas veda ne A? A?ydAi??jimAi??, atsigavimAi??, o A? visiA?kAi?? iA?sekimAi??, beviltiA?kumAi??, patiriamAi?? konkreA?iose kasdienAi??se situacijose.

nolvadex certified canadian pharmacy. asmanex coupon.

Neatsitiktinai turbAi??t mAi??stant apie viltA? galvoje viena kitAi?? veja konkreA?ios situacijos, bylojanA?ios skausmingAi?? beviltiA?kumAi??. Kuo toliau, tuo labiau man atrodo, ai??i?? aA? tikiu, kad tie kasdienybAi??s A?iaudai yra skirti ne A?erti manAi??jA? gyvuliA?kumAi??, o tampa Ai??dA?iomis, kuriose gali ir nori uA?gimti A?mogus. Kad ir nelengva pripaA?inti, bet daA?niausiai Dievui, kantriai kvieA?ianA?iam mus A? tikrAi?? gaivinamAi?? santykA? (plg. Jn 15, 5), trokA?tanA?iam apkabinti tikruosius mus, atskleisti savo tikrAi??jA? veidAi??, nepaliekame kito pasirinkimo, kaip tik palaiminimAi?? vilties, prasmAi??s, gyvenimo stygiumi. Ir drAi??siau gali su A. Mamontovu dainuoti: ai??zTu liAi??dAi??t nebijok, nebijok liAi??dAi??t, nes tiktai liAi??desy sielos dA?iaugsmasai??i??ai??? Neviltis, vieniA?umas ar bet kuris kitas iA?tikAi??s sunkumas gali bAi??ti priimtas ir iA?gyventas kaip kvietimas ieA?koti Jo, kaip palaiminimas, iA?laisvinantis iA? netikrA? dalykA?, provokuojantis iA? aklavietAi??s sugrA?A?ti A? KeliAi?? (plg. Jn 14, 6), primygtinis raginimas rinktis GyvenimAi??, o ne Jo imitacijAi??.

Kaip gimsta viltis? Gimimas, gimdymas per tikrAi?? skausmAi?? pereina A? viskAi?? pranokstantA? dA?iaugsmAi??. Ai??sitikinau, kad mAi??sA? A?mogiA?koji pergalAi?? ai??i?? tai skausmingas pralaimAi??jimas Dievui. Norime to ar ne, pastebime ar ignoruojame, bet pirmA?jA? tAi??vA? nuodAi??mAi?? giliai A?siA?aknijusi kiekviename iA? mAi??sA?, daA?nai esame motyvuoti veikti troA?kimo, gal net ne visada A?sisAi??moninto, bAi??ti dievukais. Ir neretai atsitinka, kad tikime, jog mAi??sA? gerovAi??, tiek dvasinAi??, tiek materialinAi??, priklauso nuo turAi??jimo: valdA?ios, A?takos, A?iniA?, materialiniA? iA?tekliA?. DaA?nai mus vienija troA?kimas bAi??ti visaA?iniais, visagaliaisai??i?? Ir tada mums Dievo reikia ne kaip GelbAi??tojo, o kaip partnerio, padedanA?io siekti uA?sibrAi??A?tA? tikslA?. Savo viltA? gyventi, ieA?koti ir rasti, siekti ir pasiekti maitiname turAi??jimu, kitA? pripaA?inimu, o ne buvimu Jo iA?rinktuoju/-Ai??ja, ne buvimu Jo vaiku. Adomas ir Ieva, suklydAi??, patirdami nemaloniA? jausmA?, sunkumA?, gal net beviltiA?kumAi??, bAi??ga ne pas, bet nuo Dievo A? krAi??musai??i?? Kokiuose brAi??zgynuose nuo Jo slepiamAi??s mes? AA?? (plg. Pr 3, 8) Kuo pridengiame/-iu savAi??jA? nuogumAi???

Viltis gimsta griuvAi??siuose, ant A?iaudA?, kaip maA?as KAi??dikis, kurio galima nepastebAi??ti, nevertinti, iA?siA?adAi??tiai??i?? Kai jautiesi visiA?kai pralaimAi??jAi??s, niekas ar niekA?as, yra Tas, kuris myli tave ir tokA?, myli ne dAi??l nuopelnA?, o nepaisydamas visko, nes Jis ir yra MeilAi?? (plg. 1 Jn 4, 8), ai??i?? tokia reali patirtis augina viltA? ir pasitikAi??jimAi??. Kai pavargAi??s slAi??ptis, iA?lindAi??s arba iA?vilktas A? dienos A?viesAi??, surizikuoji ai??i?? leidi Dievui apkabinti save nuogAi?? ai??i?? tikrAi??jA?, ai??i?? tame bejAi??giA?kume apkabintas viltimi nebebijai tylAi??ti, nebeturi kAi?? sakyti, A?odis tampa asmeniu.

Beje, Viltis niekada nevaikA?to vienaai??i?? TikAi??jimas, Viltis ir MeilAi?? ai??i?? trys dieviA?kosios dorybAi??s (A?r. KBK 1810 ai??i??1829), maitinanA?ios ir gimdanA?ios viena kitAi??ai??i?? Jos taip glaudA?iai susipynusios, kad neretai sunku pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita. Ir atvirkA?A?iai, gAi??stant vienai iA? jA?, tamsa apgaubia ir likusias.

Viltis, kuri neapgauna, kyla ne iA? mAi??sA? tikrA? ar tariamA? galiA?, galimybiA?, gebAi??jimA?, o iA? TikAi??jimo patirties, kad Dievas ne tik neabejingas mums, tau, man, bet Tas, kuriam nAi??ra negalimA? dalykA? (plg. Lk 1, 31), jau seniai mAi??sA? ieA?ko, kad padAi??tA? tapti A?monAi??mis. Jis yra atviras susitikimui kiekvienAi?? akimirkAi??, po kurios jau niekas nebebus taip kaip buvAi??ai??i?? Dievas yra Esantysis (plg. IA? 3, 14) ai??i?? Jo veikimAi?? atpaA?A?stame istorijoje (tiek tautA?, tiek A?moniA?, tiek savo asmeninAi??se), bet sutinkame JA? dabartyje. Ir A?is susitikimas, buvimas iA?/su/per JA?, Jame ai??i?? Gyvenime, gimdo viltingAi?? RytdienAi??.

IlgAi?? laikAi?? maniau, kad tai mes santykyje su Dievu esame paA?aukti bAi??ti veikiantieji, bet A?iandien, jau patyrAi??s vien mano (ai??zaA? pats, aA? vienasai???) veikimo bergA?dumAi??, ai??zprisidirbAi??sai???, nors gero norAi??jau, siekiau (gerais norais kelias A? pragarAi?? grA?stas?), vis ryA?kiau, aiA?kiau atpaA?A?stu JA? kaip veikiantA?jA?, o pats stengiuosi nebAi??gti, neiA?sisukinAi??ti nuo Jo veikimo, leisti Jam plauti, mazgoti mane (plg. Jn 13, 8). Jis yra veikiantysis, dovanojantysis. Vilties neiA?mokstama ai??i?? veikiau Ji susitikimo, gyvenimo su Juo pasekmAi??, Jo dovana.

Tau, Tavo vardAi?? Jis A?ino, ne tik mAi??lynas dangusai??i??

Ai??