Kaip katinai uodegomis gaudo peles

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Marcelijus Martinaitis

DATA: 2013-05

Kaip katinai uodegomis gaudo peles

Marcelijus Martinaitis

IA? kaA?iA? ir A?moniA? gyvenimo

Ai??ios knygos neskiriu tiems, kurie nemAi??gsta kaA?iA?

MaA?ai kas tiki, kai pasakoju apie savo katinus, kurie uodegomis gaudo peles. Ai??A? kartAi?? nutariau apie tai paraA?yti. Esu skaitAi??s daug visokiA? knygA?, bet apie tai nieko panaA?aus nesu aptikAi??s.

Kaip katinai uodegomis gaudo peles, papasakosiu toliau, nes pradAi??jAi??s raA?yti pajutau, kad pasitaikAi?? gera proga daugiau papasakoti apie katinus, kuriA? mano gyvenime buvo daugybAi??: pilkA?, rainA?, juodA?, pAi??kuotA?, meiliA?, piktA?, iA?davikA?, apsimetAi??liA?, taikdariA?, vagiA?iA?, paukA?teliA? A?udikA?, guodAi??jA?, tinginiA?, kovotojA?, skundikA?, A?kyriA?, miegaliA?, melagiA?, neklauA?adA?, iA?tikimA? draugA? ir tikrA? niekA?A?, niekintojA?, bet vis dAi??lto mylimA?. Ai??tai su kuo mums, A?monAi??ms, tenka susidurti, nors ir taip gyvenime su kaupu viso to uA?tenka! O dar katinai!

Vienos leidyklos buvau raginamas raA?yti prisiminimus apie paA?A?stamus, jA? draugiA?kumAi?? ir klastas, pagalbAi?? ir pavydAi??, apie moteris, kurios moka graA?iai apsimesti patraukliomis, meiliomis, bet, kaip ir katAi??s, nusigrAi??A?ia ir apsimeta nieko negirdinA?ios, kai vyrus iA?tinka nepakeliamos kanA?ios. Pagaliau nutariau raA?yti apie kates, juk jos nieko neparaA?ys, niekam nieko nepapasakos, neapskA?s, neiA?kels bylos dAi??l apA?meiA?imo ar suvedA?iojimo.

Apie katinA? meilAi?? ir iA?tikimybAi??

Pagalvojau: kam raA?yti apie A?mones, jeigu galiu beveik viskAi?? pasakyti raA?ydamas apie kates. Juk mums patinka bAi??ti jA? vergais arba valdovais, rodyti savo meilAi??, prisiriA?imAi??, kuris kartais panaA?us A? klastAi??.

levothyroxine 75mcg buy online cheap.

Juk tai yra ir mAi??sA? paA?iA? noras nuo ko nors priklausyti, pataikauti, apsimetinAi??ti, kam nors patikti, kad leistA? ir mums ramiai gulinAi??ti, tingAi??ti, meluoti, kitaip sakant, turAi??ti A?eimininkAi??, kuris pamalonintA?, pagirtA?, arba paA?iam tapti kieno nors A?eimininku, vadu, virA?ininku. Juk kartais neturime net kAi?? skriausti, barti, nekAi??sti ir tuo paA?iu metu mylAi??ti.

JAi??s stebitAi??s, kad visa tai galima pasakyti ir apie katinus. O kodAi??l ne? Juk katinai tiek amA?iA? gyvena tarp mAi??sA? ir su mumis, yra daug pasakojimA?, kaip jie supanaA?Ai??ja su savo A?eimininkais, perima jA? A?proA?ius ir ydas.

JAi??s pastebAi??jot, kaip jie nekenA?ia kitA? katinA?, su jais kariauja dAi??l savo vietos A?eimininko namuose, A?monAi??s tAi?? daro valdA?ioje, parlamente. Ir kaip pavyduliauja. Kartais A?tariu, kad jie laiko save labiau A?monAi??mis negu katinais, iA?mokAi?? iA? jA? visA? tA? savybiA?, kurias A?ia galAi??A?iau iA?vardyti. Bet gal nereikia, nes visa tai puikiai A?inoma, apie tai kalbame kas dienAi??, skaitome laikraA?A?iuose, matome per TV ar net valdA?ioje.

Svarbiausia ai??i?? katinai geriau uA? artimuosius A?ino daugybAi?? mAi??sA? silpnybiA? ir jas puikiai iA?naudoja, priverA?ia jiems pataikauti, nusileisti, eiti paskui juos ten, kur mus veda, grakA?A?iai iA?kAi??lAi?? uodegas.

MAi??sA? lovose, sofose jie uA?ima patogiausiAi?? vietAi??, ir nedrA?stame jA? nuvyti. Rodos, geriau atsigultume ant grindA?, uA?migtume fotelyje, kad neA?A?eistume brangiausio, vienintelio mAi??sA? kankintojo, niekA?elio, apsimetAi??lio, kurio nemainytume A? visA? iA?tikimiausiAi?? A?unelA?. Ai??tai dAi??l ko mes pataikaujame, pagarbiai lankstomAi??s didA?iausiems uzurpatoriams, diktatoriams.

Dar daugiau ai??i?? mes esame katinA? tarnai, patarnautojai, kuriais kartais taip malonu bAi??ti, ypaA? jei nAi??ra kAi?? globoti, sergAi??ti ar net kalbinti. Ar nepajuntate didA?iausios laimAi??s, kai jums dAi??l visko nusiminus, nejuA?ia prieina katinas, A?velniai uodega perbraukia per kojas arba pasitrina snukuA?iu, uA?siraito ant keliA?. YpaA? tada, kai, rodos, jau niekam pasaulyje nesi reikalingas, nemylimas, uA?mirA?tas, pasmerktas, paniekintas, paliktas. O pradA?iugina tas tavo visA? didA?iausias ir mieliausias niekA?as. Kaip jo nemylAi??si, slapA?ia nepasidalysi su juo skaniausiu kAi??sneliu, neleisi patogiai A?sitaisyti savo pataluose?

Juk kai namuose pragaras, kai niekas su tavimi net nekalba, jis vienintelis prisiglaudA?ia prie tavAi??s, lyg ir suprasdamas, koks negerumas yra iA?tikAi??s.

Esu sutikAi??s ne vienAi?? katinA? vergAi??, tarnAi??, kalinA?. Keista, bet tokie A?monAi??s gali ilgai ir su malonumu pasakoti apie tAi?? savo vergystAi??. Jie uA?mirA?ta negandas, nemalonumus darbe ar A?eimoje, netikusiAi?? valdA?iAi??, A?lykA?tA? savo virA?ininkAi??. SuA?inai, kAi?? jA? katinAi??lis labiausiai mAi??gsta Ai??sti, kokias iA?daigas kreA?ia, koks bAi??na meilus, iA? tolo paA?A?sta savo A?eimininkus, apsidA?iaugia jA? sulaukAi??s, kaip jis nuliAi??sta, kai namuose jA? nebAi??na, ir kaip jiems sugrA?A?us A?oka A? glAi??bius.

VienAi?? kartAi?? besipasakodami apie katinus perskridome Atlanto vandenynAi??, galAi??jom nuskristi net iki Kinijos, nepastebAi??jAi??, kad jau nusileidome Vilniuje. Dabar su tuo A?mogum esame geriausi draugai, susitikAi?? tuoj pasipasakojame apie mieliausius savo kankintojus, apie jA? iA?daigas ir ligas.

Gerai A?inau, kad jis nAi??ra skaitAi??s nAi?? vienos mano knygos, bet susitikAi??s vis giria, pavadindamas mane iA?kiliausiu Lietuvos, o gal net Europos, poetu, vertu Nobelio premijos. Ai??tai kaip gali bAi??ti daroma literatAi??rinAi?? karjera! Ar tai blogai? Juk ir mes katinus gerbiame uA? nuopelnus, kuriA? jie neturi!

Ai??sigijau ir daugiau draugA?, su kuriais galima ilgai ir nenuobodA?iai kalbAi??ti katinA? temomis, tada pajunti, kad vis dAi??lto pasaulyje nesi vieniA?as ir niekam nereikalingas. Su jais galAi??si bet kada pasikalbAi??ti, galbAi??t tapsi biA?iuliu, susiraA?inAi??si, sveikinsi iA?kilmingomis progomis ar net dalyvausi jA? laidotuvAi??se.

Bet ne tai svarbiausia. A?inai, kad visada prie vartA? arba durA? tave bAi??tinai pasitiks tas mielas pAi??kuotas padarAi??lis, kaA?kAi?? meilaus sumurkdamas. Tada pajunti, kad jis tavAi??s dAi??l nieko nesmerkia. Kad ir kas su tavim atsitiktA?, ko ir kiek bAi??tum prisidirbAi??s, jis tavAi??s laukia be jokio pykA?io maA?oje savo A?irdelAi??je. Ai??tai dAi??l ko kartais po ilgA? klajoniA? vis dAi??lto sugrA?A?ti A? namus pavargAi??s, purvinas, pasmerktas, niekam nereikalingas, be pinigA? ar net be garbAi??s!

Bet bAi??na ir didingA?, tiesiog istoriniA? su katinais susijusiA? vaizdA?. Prisimenu vienAi?? istorinA? paveikslAi??, tik neA?sidAi??mAi??jau jo autoriaus. Ten vaizduojama, kaip po laimAi??tA? mAi??A?iA? grA?A?ta pergalAi??s regalijomis apsikarstAi??s didingas karo vadas, o jA? pro rAi??mA? duris, lyg pergalAi??s vAi??liavAi?? iA?kAi??lAi??s uodegAi??, A?veda paprastas, menkutis katinAi??lis!

Ar reikia jums dar graA?esnio vaizdo?!

Kas mus verA?ia susimAi??styti?

TAi??siu pradAi??tAi?? mintA? apie katinA? poveikA? mAi??sA? santykiams ar net valstybAi??s politikai.

Juk kartais katinai parodo, kaip mes esame nusmukAi??, negailestingi vienas kitam, nesugebam prisiriA?ti prie namA?, prie vienas kito, neiA?klausom net artimA?jA? nusiskundimA?, pagalbos praA?ymA?.

TaA?iau katinams galima kalbAi??ti iA?tisas valandas, ir jie klausysis, murks, niekada nenusiA?alins. YpaA? kai su tavimi jau niekas nenori kalbAi??ti. Juk tada kyla toks noras pakeisti savo gyvenimAi??, negerus A?proA?ius, net pataisyti viso pasaulio negerumus, tapti beveik A?ventuoju, kas A?gyjama per didA?iules kanA?ias. Bet argi artimieji tai supranta, ar palaiko tokA? netikAi??tAi?? tavo atsivertimAi??? DaA?niausiai nenori net pastebAi??ti!

Katinams niekada nenusibosta mAi??sA? kvailos A?nekos, poezijos deklamacijos, net ir tylAi??jimas. Kur tu rasi tokiAi?? kompanijAi?? tarp politikA?, valdA?ioje, kad galAi??tum taip, kaip katinui, A?nekAi??ti apie viskAi?? ir nieko nepasakyti. Tiesa, politikai kartais nieko ir nepasako, todAi??l jA? labiausiai tauta klausosi.

Bet nenorAi??tum, kad tave nufilmuotA?, padarytA? A?raA?Ai??, kaip kalbiesi su katinu, plepi visokius niekus, meiliai glostai, tarsi kaA?kada bAi??damas su mylima moterimi. Kokia bAi??tA? gAi??da, jeigu tuos A?raA?us kas nors paleistA? internete ar per TV! Juk tAi?? dienAi?? tikriausiai kur nors buvai ai??zoficialus gerbiamas asmuoai???, sakei auditorijai kalbAi??, mokei tuos, kurie galbAi??t uA? tave moka daugiau, pasiraA?inAi??jai tarptautines sutartis. O A?tai koks tu dabar, negalintis pamokyti net katino, Ai??mAi??s jam pataikauti! Gal neseniai prieA? tave drebAi??jo visi tavo pavaldiniai! Kokia bAi??tA? gAi??da, net paA?iam pamaA?ius tuos A?raA?us! Juk visa tai mes slepiame.

Bet kartais netikAi??tai pabunda A?mogiA?ko gailesA?io jausmas. Ai??tai tavo katinAi??lis A?iltai guli dienA? dienas minkA?tuose pataluose, yra sotus ir patenkintas savimi. O juk tuo metu pasaulyje badauja milijonai A?moniA?, kai kurie neturi net kur prisiglausti. Bet vis tiek tu rAi??piniesi tik savo katinu, kuris tinginiauja ir jam A? viskAi?? nusispjaut, tai yra pajudint uodegAi??. IA? tiesA? tuose pataluose galAi??tA? gulAi??ti koks naA?laitis, benamis, pamestinukas.

Bet veji A? A?alA? tuos priekaiA?tus sau: vis dAi??lto esi ne vien A?mogus, bet ir geriausias draugas gyvAi??nAi??lio, kuriam paskyrei dalA? savo gyvenimo, jau niekaip neiA?brauksi jo iA? atminties, tuo labiau neiA?mesi iA? namA?, kad katinAi??lis neA?altA? kur nors gatvAi??je ir nekniauktA?, praA?ydamas praeiviA? iA?maldos. O kaip kartais sunku praeiti pro elgetas, kai ir pats nieko neturi kiA?enAi??je! Tiesa, lengviau praeina tie, kuriA? kiA?enAi??s ir pilvai pilni.

Ai??tai A? kokias pinkles esame katinA? A?painioti, nusiA?engdami viso pasaulio A?moniA? solidarumo jausmui dAi??l to vienintelio brangiausio, murkianA?io, baldus draskanA?io, kartais kur nors pakampAi??je pridirbanA?io, meluojanA?io pAi??kuoto niekA?elio. KAi?? A?ia kalbAi??ti: juk, kaip teko skaityti, jA? intrigoms paklAi??sta net Anglijos karalienAi??! YpaA? kai iA?tinka didA?ios susitaikymo valandos.

A?tai dar viena A?inutAi?? iA? Anglijos: buvo jau sudaryta vyriausybAi??, savo vietas kAi??dAi??se uA?Ai??mAi?? visi ministrai,Ai?? bet premjerui dar prireikAi?? katinAi??lio, kuris atliktA? svarbias valstybAi??s pareigas ai??i?? gaudytA? peles ir bAi??tA? svarbiausias patarAi??jas. Kai po A?temptos dienos ilsAi??sis prie A?idinio, katinas savo murkimu primins: viskas, kAi?? jis iA?tisas dienas veikia, yra niekai, lyginant su tuo, kad sugrA?A?ti, sAi??di prie A?idinio ir esi tik A?mogus. NeA?inau, tiesa tai ar ne, bet man labai patinka taip galvoti.

Taip ar ne taip, bet kodAi??l tiek daug A?moniA? panaA?iai elgiasi? Ai??tai ir aA? neretai sAi??dA?iu, apglAi??bAi??s katinAi??, prie besikAi??renanA?ios krosnies pakuros ir atrodo, kad esu laimingas. Mudu daugiau nieko nenorim, net valdyti valstybAi??s, vaA?inAi??ti praA?matniais automobiliais, ir tikriausiai tada abu suprantam, kas yra laimAi??.

Kiek nedaug A?mogui reikia ai??i?? A?ilumos, laikyti tokA? minkA?tAi?? pAi??kuotAi?? gumulAi??lA? arba moters rankAi??. Ar ne to mes labiausiai siekiame?

Ankstesniame skyrelyje raA?iau apie didingAi?? mAi??A?A? laimAi??jusA? karo vadAi??, kurA? atvedAi?? A? rAi??mus paprastas nuA?iurAi??s katinAi??lis. Ai??sivaizduoju, kas ten vyko toliau. Tikriausiai karo vadui sAi??dint prie A?idinio, katinAi??lis uA?migo jam ant keliA? arba jis uA?migo A?alia mylimos moters ir galbAi??t pajuto, kad tai yra daugiausia, ko jis pasiekAi?? per savo gyvenimAi??.

Kaip kartais paprastas katinAi??lis, nemokAi??damas nAi?? vieno A?odA?io, pasako daugiau nei iA?mintingas filosofinis veikalas, A?ymus klasikas, o ir aA? pats, raA?ydamas A?iuos savo pasakojimus.

Kaip katinas Pikis vos nesugadinoAi??tarptautiniA? literatAi??riniA? santykiA?

Su tais katinais atsitinka ir labai nemaloniA? dalykA?, jie gali iA?ardyti draugystes, iA?skirti artimus biA?iulius, sukelti nesantaikAi?? tarp paA?A?stamA?, kaimynA?, A?eimos barnius, kai, sakysime, neatitinka vyro ir A?monos poA?iAi??ris A? tuos mielus neklauA?adas, vagiliaujanA?ius ir draskanA?ius baldus. Tas sAi??raA?as galAi??tA? bAi??ti labai ilgas, toliau raA?ydamas kai kAi?? papasakosiu.

Ai??tai istorija apie vienAi?? man netikAi??tA? rAi??pesA?iA? sukAi??lusA? katinAi??.

Neatsimenu, kokia proga, rimtai ar juokais, man A? namus vaikai atneA?Ai?? katinAi??, tiksliau ai??i?? kaA?iukAi??. Tai buvo pasigailAi??tinas, matyt, gatvAi??je pamestas gyvAi??nAi??lis, maA?as, alkanas, suA?alAi??s, neA?varus, bailus, suvargAi??s. VaikA? ai??zdovanosai??? nesiryA?om iA?mesti, paA?ertas, priA?iAi??rAi??tas netrukus atkuto, iA?moko tvarkyti savo reikalus, padoriai elgtis su mumis ai??i?? A?monAi??mis. Pagaliau iA? jo iA?augo didelis A?aismingas, A?noringas juodas katinas, kuris dAi??l to juodumo buvo pavadintas Pikiu.

Jis vis stebAi??davo, kAi?? ir kaip mes darome, jam patikdavo, kai kAi?? nors veikdavom, ypaA? kai prie stalo susAi??dAi?? valgydavom. IA? jo pozos, nuotaikos buvo galima suprasti, kad elgiamAi??s gerai. Savo jautria uosle neklysdamas nustatydavo, kAi?? valgome. Tai bAi??davo visA? aukA?A?iausias A?vertinimas, kurA? jis netrukus galAi??davo pakartoti, kai prisipildydavo jo indelis.

Pikis mielai dalyvaudavo namA? ruoA?oje arba nuolat tupAi??davo A?alia raA?omojo stalo, stebAi??damas, kaip mikliai juda mano pirA?tai spausdinimo maA?inAi??lAi??s klaviatAi??ra.

YpaA? mAi??go A?variai atspausdintus puslapius. Nei leidAi??jai, nei mielieji skaitytojai neA?inojo, kad ant tA? puslapiA?, kuriuos jie susikaupAi?? skaito, yra miegojAi??s mano katinAi??lis. Gal iA? tikro tie mano rankraA?A?iai labiausiai ir tiko ant jA? pamiegoti? O A?iaip, atrodo, mudu su juo gerai sutardavome dAi??l mano raA?iniA? temA?, ko negalAi??A?iau pasakyti apie leidAi??jus, juo labiau cenzorius…

Gal dar paraA?ysiu kitur, kas su tais mano rankraA?A?io puslapiais kartais atsitikdavo. Tiek to. Dabar pasakysiu tik vienAi?? dalykAi??. Ant rankraA?A?iA? mano Pikis kartais paleisdavo srovelAi?? ir tie tekstai A?gaudavo labai nemalonA? kvapAi??.

AA? galvojau ai??i?? kodAi??l? Net kildavo mintis, kad jis kai kuriuos tekstus tokiu bAi??du norAi??davo apsaugoti nuo cenzoriA?, kratAi?? daranA?iA? pareigAi??nA?. Kokios represinAi??s struktAi??ros bAi??tA? Ai??musios A? rankas A?itaip ai??zkvepianA?iusai??? rankraA?A?ius?! Gerai neA?inau, bet Pikis, kaip man atrodo, tikrai turAi??jo kaA?kokiA? intelektiniA? nusistatymA?.

Netvarkingai ant grindA? nukritusius perskaitytus laikraA?A?ius ar juodraA?A?ius ai??zpasiraA?ydavoai??? taip, kaip daro katinai, A?ymAi??dami savo teritorijas. Supratau, kad tokiu bAi??du yra A?tvirtinama nuosavybAi??, kurios niekam nevalia liesti, kaip ir didikA?, kunigaikA?A?iA? ar karaliA? valdA?. Ar matAi??te, kokios kautynAi??s vyksta, kai koks rainas agresorius perA?engia ta srovele paA?ymAi??tas suverenumo ribas!

PrisipaA?insiu, malonu bAi??ti nors A?itaip saugomam nuo nepraA?ytA? A?sibrovAi??liA?, ypaA? cenzoriA?: A?itaip ai??zapsaugotA?ai??? rankraA?A?iA? pasibjaurAi??jAi?? jie neimtA? net A? rankas. Tokiu bAi??du valdA?iai nepageidaujamus tekstus buvo galima apsaugoti geriau negu juos slapstant! Na, bet A?ia jau kita tema.

Net ir dabar, kai jau seniai nAi??ra Pikio, o aA? gyvenu uA? miesto, turiu A?iek tiek A?emAi??s, kuriAi?? valdau, jAi?? panaA?iai paA?ymi kiti A?ia reziduojantys katinai, kad niekas nedrA?stA? A?sibrauti, nes bus apdraskytos ausys ir nasrai!

Kartais net paA?okdavau iA? miego, iA?girdAi??s kraupius apokaliptinius kautyniA? garsus. PanaA?iai bAi??na ir dienAi??. Mano katinAi??lis po tA? kautyniA? grA?A?davo apipeA?iotas, perrAi??A?tu snukiu, o kartais dar blogiau ai??i?? iA?plAi??A?tu ausies gabalu. AA? jA? ramindavau, globodavau, gydydavau, A?inodamas, kad joks prieA?ininkas A?ia nepraeis, aA? visada bAi??siu saugus, nes iki kraujA? yra ginama mudviejA? teritorija!

Ai??iek tiek nuklydau, norAi??damas papasakoti Pikio istorijAi??. Jis buvo labai dAi??mesingas, kaip jau sakiau, domAi??josi viskuo, kas vyksta mAi??sA? namuose, kAi?? parsineA?ame nusipirkAi??, kur dedame pirkinius, ypaA? maistAi??, net kokia mAi??sA? nuotaika, nes gerai jautAi??, kada negalima painiotis mums po kojomis, o kada esame jam palankAi??s ir jis bus pamalonintas.

Net A?inodavo, kad yra prisidirbAi??s ir gali gauti A? kailA?. Ne taip, kaip A?monAi??s, jis nesiteisindavo ir nemeluodavo, tuoj slAi??pdavosi po sofa, gailiai kniaukdamas, ai??i?? tai jo prisipaA?inimas, nors mes bAi??davom dar nieko nepastebAi??jAi??. Toks jo padorumas atrodAi?? labai jaudinantis, todAi??lAi?? Pikis iA?vengdavo atpildo. Dabar gerai neA?inau ai??i?? o gal tai buvo iA? A?moniA? iA?mokta suktybAi??, kad iA?sisuktA? nuo bausmAi??s?

Dar vienas jo A?protis. Pikis labai mAi??gdavo klausytis, kAi?? mes, bAi??relis literatA?, tuA?tindami vyno taures, A?nekame apie literatAi??rAi??, literatus, kaip skaitome eilAi??raA?A?ius. VisAi?? vakarAi?? ramiai klausydavosi mAi??sA? samprotavimA? ir nuostabiA? eilAi??raA?A?iA?. GalAi??jai net pamanyti, kad viskAi?? supranta ir vertina. A?odA?iu, buvo geras klausytojas.

A?inoma, kartais kildavo karA?tas ginA?as dAi??l to, kuris iA? mAi??sA? paA?A?stamA? didesnis poetas. Ant stalo imdavo skambAi??ti stiklai, girgA?dAi??davo kAi??dAi??s, o Pikis tuo metu nerdavo kur nors A? tamsA? kampAi?? ir ilgai nesirodydavo. Matyt, jam nepatikdavo mAi??sA? nuomonAi??s apie vienas kitAi??, tikriausiai jam buvo mielesni taikAi??s ir intelektualAi??s mAi??sA? ginA?ai apie prestiA?inAi?? kAi??rybAi??, jos poveikA? skaitytojams, jA? auklAi??jimAi??, nors mums patiems tas auklAi??jimas visiA?kai negaliojo.

TurAi??jau draugAi??, tikriau ai??i?? gerAi?? biA?iulA?, kuris atvykdavo pas mane iA? kitos A?alies. Mums besivaiA?inant ir sau Ai??turiuojant, Pikis, kaip A?prasta, tupAi??jo ant sofos ir A?dAi??miai klausAi??si, kraipydamas galvAi?? tai A? vienAi??, tai A? kitAi?? paA?nekovAi??, lyg norAi??damas kaA?kAi?? suprasti, nes kalbAi??jomAi??s nelietuviA?kai. Buvo matyti, kad jis labai nepatenkintas. Ir vAi??liau panaA?iai bAi??davo ai??i?? nesuprasdamas svetimos kalbos, jis susierzinAi??s kAi?? nors draskydavo, visur landA?iodavo.

Visai suprantama, kad vienu metu tarp mudviejA? su sveA?iu kilo draugiA?kas ginA?as. Ai??iek tiek A?kaito balsai dAi??l kaA?kokiA? naujA? meninAi??s iA?raiA?kos priemoniA?, dAi??l autoriaus, kuris tomis priemonAi??mis naudojasi. A?ia mAi??sA? nuomonAi??s aiA?kiai nesutapo. MaA?iau, kaip Pikis sunerimo, Ai??mAi?? A? A?onus mAi??tyti uodegAi??, paskui paA?oko nuo sofos ir dingo.

Po kiek laiko pasklido kaA?koks negeras kvapas. Mudu nutilom, sutrikAi?? paA?velgAi??m vienas A? kitAi??, maA?daug, kuris… Vos nebuvo sugadinti tarptautiniai santykiai, o svarbiausia ai??i?? literatAi??rinAi?? dviejA? tautA? draugystAi??.

Pagaliau pajutau, kad tas kvapas sklinda iA? po stalo. PakAi??lAi??s staltiesAi??, pamaA?iau Pikio paliktAi?? krAi??velAi??, o jo paties jau ir pAi??dos buvo atauA?usios, pasirodAi?? tik kitAi?? dienAi??.

Mano su biA?iuliu ginA?as baigAi??si laimingai ai??i?? neA?A?eidAi??m vienas kito tautos nei literatAi??ros.

BendravimAi?? toliau sAi??kmingai pratAi??sAi??me virtuvAi??je jau be treA?io dalyvio. Juokavom, gal tas katinas pasiA?stas specialiA? struktAi??rA?, kad sukliudytA? tarptautiniams ryA?iams?

Tada panaA?iai ir galvodavome: ne tik telefonai viskAi?? girdi, bet ir A?uneliai, ir katinai gali turAi??ti antkaklius su A?montuotomis specialiomis pasiklausymo ai??zblakAi??misai???. Vienas keistas mano paA?A?stamas vis skA?sdavosi, esAi?? jam A? danties protezAi?? dantistai A?montavo maA?Ai?? ai??zblakutAi??ai???, kad ai??ztenai??? galAi??tA? A?inoti ne vien, kAi?? jis A?neka, bet ir kAi?? galvoja. Vis vaikA?A?iojo pas stomatologus, kad jam tAi?? dantA? pakeistA?.

A?ia gal juokais A?tarinAi??ju savo PikA? ai??i?? jis to niekada nebAi??tA? padarAi??s. Iki A?iol niekuo neA?tariu savo mylimo, jau seniai A?A? pasaulA? palikusio, vis dAi??lto jokioms represinAi??ms valdA?ios struktAi??roms nepriklausiusio Pikio. Manau, tai buvo labai padorus katinas.

Kitoj vietoj paraA?ysiu apie tragiA?kAi?? savanoriA?kAi?? jo pasitraukimAi?? iA? mano gyvenimo. Tiksliau ai??i?? saviA?udybAi??. Ai??iAi?? temAi?? tAi??sti dabar bAi??tA? pernelyg skaudu.

*Ai??terpti:

Pikis ai??zpasiraA?oai??? ant marksizmo paskaitA? konspekto

Apie gailestA? (barakuda)

A?ia vis pasakoju visokius smagius nutikimus su katinais. KaA?kodAi??l raA?au katinas, katinai, lyg nebAi??tA? kaA?iA?. UA? tai kartAi?? buvau rimtai papeiktas vienos lygiA? galimybiA? revoliucionierAi??s. Juk vyksta pasaulinAi?? moterA? revoliucija, todAi??l ir gyvAi??nA? gyvenime reikAi??tA? A?vesti lyA?iA? lygybAi??. KatytAi??s uA? katinus bAi??na meilesnAi??s, labiau prisiriA?a prie namA?, nes puikiai A?ino, kad A?ia galima atvesti kaA?iukus, juos iA?maitinti ir primesti namA? A?eimininkui, panaA?iai kaip primetami nesantuokiniai vaikai. Juk ir jos galvoja apie savo vaikA? ateitA?.

Ai??tai kas man atsitiko su tokia smulkute, neiA?vaizdA?ia katyte, kuriAi?? kartais pamaitindavau, paA?nekindavau, nelabai leisdamasis A? intymesnius santykius. TaA?iau ji padarAi?? tai, kAi?? padaro visos barakudos, senyvA? vyrA? suvedA?iotojos, kuriA? pagimdytA? kAi??dikiA? autorius daA?nai bAi??na net joms paA?ioms neA?inomas. Senukai galvoja, kad A?ia gali bAi??ti kalta viagra. GarbAi?? jiems!

O buvo taip. AnkstyvAi?? pavasarA? daA?nai gyvendavau savo uA?miesA?io sodybAi??lAi??je, kurioje lankydavosi mano minAi??ta katytAi??, norAi??dama iA?kaulyti kokA? kAi??snelA?. Jos pagailAi??damas vis kAi?? nors numesdavau, taA?iau rimtesni draugai nebuvome, juo labiau kad neleisdavau jai lepintis nei ant sofos, nei fotelyje. Tarp mAi??sA? buvo gana didelis asmeninAi??s bendrystAi??s atstumas.

VienAi?? labai darganotAi?? pavasarA?, prasidAi??jus lijundrai, A?iltai uA?siklostAi??s ramiai sau miegojau sodo namelyje. Apie vidurnaktA? netikAi??tai buvau paA?adintas skausmingo katytAi??s kniaukimo. NeiA?tvAi??rAi??s patamsyje A?sileidau jAi?? A? namelA?, o ji, vos atsiguliau A? patalus, uA?A?oko ir Ai??mAi?? lA?sti po apklotu.

TaA?iau neilgai pabuvus, nuA?oko ir pasipraA?Ai?? iA?leidA?iama A? laukAi??.

Netrukus pasikartojo tas pats: katytAi?? kniaukAi?? ir aA? jAi?? vAi??l A?sileidau. NAi??rusi po patalais, Ai??mAi?? garsiai murkti.

Nesuprasdamas, kas dedasi, pakiA?au rankAi?? po apklotu ir uA?A?iuopiau A?altus, A?lapius gumulAi??lius. Paliesti jie sujudAi??jo. Tai buvo du suA?alAi?? drAi??gni kaA?iukai.

Kai uA?sidegiau A?viesAi?? ir Ai??miau galvoti, kAi?? dabar daryti, katAi?? A?iAi??rAi??jo A? mane tokiu keistu A?vilgsniu, jos snukuA?io iA?raiA?ka buvo tokia, kad negalAi??jau jos nei nuvyti, nei barti, nei iA?mesti vaikA?. GyvAi??nai turi kaA?kokA? supratimAi??, kuris kartais mums neprieinamas, nesuvokiamas. IA? vaikystAi??s prisimenu vedamos pjauti avytAi??s A?vilgsnA?… Jie visi, gyvi padarai, supranta kaA?kAi??, mums nesuvokiamAi?? ir neprieinamAi??.

Na, jau per toli nuklydau. Gal nereikia A?iAi??rAi??ti gyvAi??nams A? akis, gilintis A? jA? iA?raiA?kAi??, nes tada jie bus ne katAi??s, A?unys, avys, kiaulAi??s, karvAi??s, o gyvAi??nai, laikantys mus savais.

TA? dviejA? A?lapiA? A?altA? gumulAi??liA? neiA?meA?iau, iA? jA? iA?augo graA?us katinas ir katytAi??, abu meilAi??s ir man labai dAi??mesingi, gal todAi??l, kad iA?gelbAi??jau jiems gyvybAi??.

Bet A?tai kas dAi??l tos meilAi??s katinams atsitiko. Po metA? iA? tA? katinAi??liA? pasidarAi?? A?eA?i, dar po metA? ai??i?? dvylika, jie Ai??mAi?? kelti siaubAi?? kaimynams, aplink beveik nebeliko paukA?teliA?. Mano gailestis tapo nusikaltimu gamtai, gyvAi??nams, A?monAi??ms.

NeA?inau, kAi?? tie kaimynai padarAi??, taA?iau vienAi?? kartAi?? atvykAi??s A? sodybAi??lAi?? radau gyvAi?? tik vienAi?? katinAi??lA?, kuris man tapo visA? brangiausias.

Labai svarbA? dalykAi?? supratau: negalima mylAi??ti visA? katinA?, galima tik vienAi?? katinAi??, ir taip, kaip mylimas imperatorius, tautos vadas. Ai??tai A?ia ir yra didA?iausia pamoka, kuriAi?? taip skausmingai turAi??jau iA?mokti, gailAi??damas beveik deA?imties katinA?, o prisimindamas tik tAi?? vienAi??, murkiantA?, besiglaustantA?, sergantA?, mirA?tantA?, kurA? kada nors tenka uA?kasti A?emAi??je. O argi tarp A?moniA? visAi?? gyvenimAi?? neieA?kome to vieno, vienintelio?

NejuA?ia prie kojA? prisiglaudAi??s katinAi??lis mums primena, kad vis dAi??lto dar esame gailestingi. Bet A?moniA? gyvenime ne visada taip bAi??na.

Kaip bAi??davo atsikratoma nemielo,Ai??visiems A?grisusio katino

Ai??is pavadinimas yra klaidinantis. IA? karto sakau, kad atsikratyti nusibodusio, A?grisusio ar aptingusio katino beveik arba tiesiog neA?manoma.

Sakysime, katinas pats gali nei iA? A?io, nei iA? to dingti. Nesirodo vienAi??, antrAi??, treA?iAi?? dienAi??, A?iek tiek jo lauki. Bet po keleto dienA? beveik apsidA?iaugi, kad jo nAi??ra: nesekioja paskui, nekaulija gardesnio kAi??snelio, nepridergia ne vietoje, nedrasko foteliA?. Pagaliau pats sau nutari, kad daugiau jokio katino namuose nebus.

TurAi??jau tokA? juodAi??, gana neiA?vaizdA?. Jis buvo neaiA?kios ai??zgatvinAi??sai??? veislAi??s, kaA?kieno atneA?tas tiesiog iA? pavartAi??s ai??i?? maA?as suvargAi??s kaA?iukas, iA? kurio iA?augo didelis, A?noringas katinas.

PanaA?iai kaip jau kAi?? tik raA?iau, tas katinas dingo, ir aA? mintyse jau buvau jA? palaidojAi??s, tikriausiai suvaA?inAi??tAi?? maA?inos, sudraskytAi?? A?unA? ar piktA? A?moniA? uA?muA?tAi??.

Bet A?tai po keliA? savaiA?iA?, kaA?kAi?? veikdamas sode, berods, genAi??jau obelis, netikAi??tai pajutau A?velnA? prisiglaudimAi?? prie blauzdos ir graudA?, nenusakomAi?? garsAi??. Tai mano praA?uvAi??lis, jau suvaA?inAi??tas ir kur nors palaidotas, grA?A?o iA? katiniA?kos nebAi??ties.

Jeigu tuo metu bAi??tume buvAi?? filmuojami, istorijai iA?liktA? nepakartojami kadrai. Ateities A?monAi??s pamatytA?, kaip katinas ir A?mogus puola vienas kitam A? glAi??bA?, vos nesibuA?iuoja. Tik nereikAi??tA? A?raA?yti garso: visi iA?girstA?, kokius niekus tas A?mogus sako.

Toliau nereikia pasakoti, kaip tas nemielas katinas tapo mielu, kAi?? jis Ai??dAi??, kaip buvo pamalonintas, apgydytos A?aizdos, A?gytos didvyriA?kose kovose, siekiant pratAi??sti kaA?iA? giminAi??, kad A? pasaulA? bAi??tA? paleista kaA?iukA?, kuriA? pasigailAi??s kas nors, o gal ir aA?.

NorAi??damas dar labiau sutvirtinti A?A? pasakojimAi??, priminsiu atsitikimAi?? iA? savo tolimos vaikystAi??s.

MAi??sA? namuose gyveno tingus, jau senstantis katinas. Noriu priminti, kad kaime katAi??s ir katinai turAi??jo uoliai tarnauti savo A?eimininkams. JA? uA?duotis buvo darA?inAi??se, tvartuose, klAi??tyse gaudyti peles arba vargA?us A?virblelius. Kad bAi??tA? visada budrAi??s ir pasiruoA?Ai?? tinkamai atlikti savo pareigas, jiems A?pildavo tik pieno A?lakelA?, numesdavo duonos plutelAi??, o mAi??sos turAi??davo patys prasimanyti.

Taigi, pasakoju apie mAi??sA? katinAi??, kuris net vardo neturAi??jo. Beje, mAi??sA? kaime niekas katinA? vardais nevadindavo, laikAi?? juos A?emesnAi??mis bAi??tybAi??mis net uA? A?unelius.

Tas senstantis katinAi??lis pradAi??jo visai nebesidomAi??ti pelAi??mis ir A?virbliais, taikAi??si kaip nors patekti A? vidA?, pamiegoti ant krosnies, kAi?? nors pavogti nuo stalo.

Ai??eimos susirinkimas, mano gailesA?iui, nutarAi?? katinAi??lio atsikratyti. VaA?iuodamas A? miestAi??, tAi??vas A?kiA?o jA? maiA?an, kad nematytA? kelio. SakAi??, iA? maiA?o paleidAi??s toli, gal uA? A?eA?iA? ar septyniA? kilometrA?.

Bet A?tai kaip netikAi??tai viskas po keliA? dienA? ar po savaitAi??s baigAi??si. Buvau dar maA?as, sAi??dAi??jau prie lango ir A?iAi??rAi??jau A? apsnigtAi??, nuo mAi??sA? sodybos kokA? kilometrAi?? tolyn bAi??gantA? keliAi??.

Tuose baltuose sniegynuose pamaA?iau juodAi?? vis artAi??jantA? taA?kelA?, kol pagaliau A?A?velgiau ai??i?? mAi??sA? katinAi??lis. Tai tikrai buvo jis: suvargAi??s, kruvinais padukais, alkanas.

Stebiuosi A?io katinAi??lio ir visA? katinA? atlaidumu: nebuvo matyti jokio pykA?io ar priekaiA?to jo akyse. SujudAi?? namiA?kiai A?oko jA? A?ildyti, maitinti, gydyti A?aizdotas kojas. Jam buvo atleista uA? visAi?? praeitA? ir jis laimingai karA?o ant krosnies.

Ai??tai A?ia nesusilaikau, nepriminAi??s vienos A?ventraA?A?io iA?tarmAi??s, kad paklydusi avelAi?? yra brangesnAi?? uA? tAi??, kuri ramiai ir soA?iai gyvena.

Po to mums tas katinAi??lis tapo brangus. Dabar net galvoju, ar visuomet mes taip elgiamAi??s ir su A?monAi??mis, savo artimaisiais? Ar gyvAi??nAi??liai kartais mAi??sA? nepamoko? Juk net didA?iausias niekA?as gali pamokyti savo puikybAi??je ir dorybAi??se skendintA? A?mogA?. Argi ne?

Laimingi katinai, nes jie nevalgomi. O juk mes, mano apskaiA?iavimu, per gyvenimAi?? kiekvienas suvalgome apie trisdeA?imt kiauliA?, keliolika avinA?, kelis jauA?ius, o paukA?A?iA? net neA?inia kiek.

Istorijoje labiausiai pasisekAi?? katinams, kuriuos egiptieA?iai net balzamuodavo kaip ir savo faraonus.

Kaip mane privatizavo katinas Sigma

Tai tAi??sAi??si gana ilgai. VienAi?? vasaros dienAi?? supratau, kad esu stebimas. Tankiame gyvatvorAi??s krAi??melyje pamaA?iau rudAi?? katino snukutA?, nepatiklA?, kiek iA?gAi??stingAi?? jo A?vilgsnA?.

Ai?? tai bAi??A?iau nekreipAi??s dAi??mesio, jei beveik kasdien jis nesirodytA? toje gyvatvorAi??je. Taip tAi??sAi??si keletAi?? dienA?. KatinAi??lis buvo labai bailus, paA?auktas tuoj pat dingdavo.

Po savaitAi??s kitos iA?lindAi??s iA? krAi??meliA?, atokiai eidavo per sodAi??, visAi?? laikAi?? A?dAi??miai mane stebAi??damas, bet kasdien vis labiau artAi??damas ir artAi??damas, lyg tikrintA?, ar aA? jA? matau, ar stebiu?

Visai jo nenorAi??jau. TaA?iau kartAi?? padariau lemtingAi?? klaidAi?? ai??i?? prie savo namelio durA? nakA?iai palikau jam Ai??dalo. To tik ir reikAi??jo. Ai??mAi?? lankytis kiekvienAi?? naktA?, netrukus mane pamatAi??s apvirsdavo, rodydamas labiausiai paA?eidA?iamas savo kAi??no vietas ai??i?? tu manAi??s neA?udysi, tavim pasitikiu!

Po to prasidAi??jo manAi??s ir mano namA? nusavinimas.

Pirma patalpA? apA?iAi??ra buvo gana nesAi??kminga. JA? uA?tikau jau uA?kopusA? A? antrAi?? aukA?tAi??, balkone. Dar nebAi??damas tikras dAi??l mano palankumo, jis, mano siaubui, nAi??rAi?? per atvirAi?? langAi??, iA? antro aukA?to. NuskubAi??jau A?emyn, apimtas gailesA?io, manydamas, kad rasiu, jeigu ir gyvAi??, tai baisiai susiA?alojusA?. Jo ten nebuvo, o kitos dienos rytAi?? vAi??l pasirodAi?? gyvas ir sveikas.

UA?jausdamas pradAi??jau jA? visaip vilioti, maitinti, jaukinti, kol vienAi?? dienAi?? A?velniai perbraukAi?? man per blauzdAi??, sumurkAi?? ir drAi??siai A?engAi?? A? namelio vidA?.

Tikriausiai gerai A?sivaizduojat, kas vyko toliau. Nereikia visko pasakoti, tik priminsiu, kad man atsigulus jis ant manAi??s uA?A?okdavo, labai garsiai murkdamas imdavo kojomis minkyti krAi??tinAi??, pilvAi??, rankas ir darAi?? tai, iA?leidAi??s nagus.

Tikriausiai A?inote, kad toks murkimas ir iA?leisti nagai yra didA?iausias katinAi??lio meilumo pasireiA?kimas, nes jis vAi??l pasijunta maA?as, globojamas padarAi??lis.

fluconazole 200 mg for dogs.

Mudu tapome geri draugai… Jis Ai??mAi?? saugoti mane nuo visos apylinkAi??s katinA?, nAi?? vieno neA?leisdamas A? sodybAi??. Tai darAi?? labai narsiai, negailAi??damas nei iA?peA?tA? plaukA?, nei sudraskyto snukelio ar perplAi??A?tA? ausA?.

Nepasakosiu, kaip jA? uA?kasiau… Toje vietoje iA?augo alyva…

KatinA? taikdarystAi??

Esu jau uA?siminAi??s, kad katinai yra ir dideli A?eimos taikdariai. NenorAi??damas atskleisti asmeniA?kA? santykiA?, neminAi??siu, kieno ta A?eima: gal mano, gal mano tAi??vA? arba kaimynA?.

Ai??tai kyla A?eimoje kaA?koks neiA?sakytas negerumas, pykA?io banga, nesantaika, o dar blogiau ai??i?? smurtas, galintis turAi??ti teisiniA? pasekmiA?. Bet po kojomis pasipainioja tavo katinAi??lis, ypaA? tada, kai tau norisi iA?rAi??kt savo nuoskaudAi??. Staiga ant jo iA?lieji visAi?? viduje susikaupusA? bjaurA? A?odynAi??, kurio A?odA?iA? negaliu paraA?yti, bet juos ir patys gerai A?inote. Kartais griebiesi net veiksmA?, taikaisi A?spirti, o mano tAi??vas plodavo katinui per nugarAi?? kepure. Motina elgdavosi bjauriau ai??i?? imdavo traukti berA?inA? A?luotos raA?Ai??.

Nieko nesuprasdamas katinAi??lis dingsta, ilgai nesirodo, namiA?kiai ai??ziA?sikrovAi??ai??? tyli, dAi??bA?ioja vienas A? kitAi?? ir neA?ino, kaip A?ia susitaikyti dAi??l kaA?kokio neseniai iA?kilusio niekniekio.

Bet kai po ilgoko laiko perA?engia slenkstA? katinAi??lis, namiA?kiai suA?iAi??ra A? jA?. O tas, tarsi nieko nAi?? nebAi??ta, sumiaukia, uA?A?oka kuriam nors ant keliA?, papraA?o gardaus kAi??snelio, suAi??da ir murkia. Vyras ir moteris netikAi??tai susiA?valgo vienas su kitu, perA?engdami tarp jA? neseniai iA?vestAi?? demarkacinAi?? linijAi??, ir pasijunta pagaliau ties ja susitikAi??. UA?gniauA?Ai?? delnais veidus patys sau nusiA?ypso. Nieko nekalba apie tAi?? iA?kilusA? negerumAi?? ir tik vienas kuris paklausia: tai kaA?in kur tas katinas buvo taip ilgai?

Gal jA? viduje ir buvo tas katinas, kurio pagaliau sulaukAi???

Ai??terpti:

Per kiemAi?? skrieja katinas su barA?kanA?ia pAi??sle prie uodegos

Ant aslos Ai??ai??i?? siaurakaklis Ai??sotis su pienu ir katino galva jame

KatinA? ai??zA?odynasai???

Netiesa, kad katinai nekalba, nemoka nieko mums pasakyti. Kalba, ir dar kaip! Tik mes ne viskAi?? suprantame, pripratAi?? kalbAi??ti vien A?odA?iais. Jie kalba visu savo kAi??neliu, iA?reikA?dami dA?iaugsmAi??, alkA?, paniekAi??, prisiriA?imAi??, pasiilgimAi??. Jie turi net raA?tAi??: pakAi??lAi?? uodegytes, raA?o grasinanA?ius ai??zlaiA?kusai???, A?ymAi??dami savo teritorijAi??, o kiti katinai atidA?iai skaito ir, supratAi?? turinA?, tuoj pasiA?alina.

TurAi??jau ne vienAi?? tokA? gabA? katinAi??lA?, kuris daug kAi?? mokAi??davo pasakyti ar papasakoti, net galAi??davau su juo ai??zpasiA?nekAi??tiai???. Taip bAi??davo kaime, vaikystAi??je. Ai??eimoje augau vienas, be broliA? ir seserA?, neturAi??jau kam iA?sipasakoti, pasiguosti, ypaA? kai mane kas nors nuskriausdavo. Buvo toks rainas katinAi??lis, kaip paprastai kaime ai??i?? bevardis. Mes abu kentAi??davome. JA? visi ujo, vydavo nuo stalo, nuo A?iltos krosnies, kartais net duodavo A? kailA?, o man tekdavo atlikti visokius darbelius, mylAi??ti tAi??vus, graA?iai elgtis, slapta nelandA?ioti A? medaus puodynes, niekam neA?inant, neliesti kitA? skanAi??stA?. Tiek katinAi??lio, tiek mano nusiA?engimai bAi??davo A?vertinami panaA?iai.

Suprantama, visa tai mus labai suartino. Kai likdavome dviese, o ypaA? kai naktimis slapA?ia jis palA?sdavo po mano patalais, tada imdavau jam pasakoti visas savo skriaudas, o jis atsakydavo tai murkimu, tai labai keistais garsais, lyg atsiliepdamas A? mano A?odA?ius, artikuliuodamas panaA?iai, kaip daro nebyliai. Ligi A?iol nesuprantu, kAi?? tai galAi??jo reikA?ti, nes daugiau su jokiu kitu katinu neteko ai??zsusikalbAi??tiai???.

Ai??terpti:

YpaA? arA?i intelektinAi?? konkurencija. LaikraA?tis… Kompiuteris…

Pasaulio A?A?ymybiA? kapinAi??se

Lankantis vienoje ar kitoje A?alyje, man vis pasiAi??lo aplankyti ypatingas kapines, kuriose palaidotos keliA? tAi??kstantmeA?iA? pasaulio A?A?ymybAi??s. Paprastai senose kapinAi??se uA?tinkamas tik vienas kitas antkapis su pasauliui A?inomo asmens pavarde. O tokiA? kapiniA?, kuriose laidojamos pasaulio A?A?ymybAi??s, pasirodo, yra!

VanaginAi??, 2012ai??i??2013 m. kovas

A�