Kaip ai??zkaviniA? riteriaiai??? tapo ai??zdidmeistriA? siaubuai???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ai??achmatai
AUTORIUS:Ai??Henrikas Puskunigis

DATA: 2012-06

Kaip ai??zkaviniA? riteriaiai???Ai??tapo ai??zdidmeistriA? siaubuai???

Henrikas Puskunigis

Lietuviai pirmosiose A?achmatA? olimpiadose levitra 5 mg prezzo.

Turkijoje, Stambule, 2012 m. rugpjAi??A?io 27 d. ai??i?? rugsAi??jo 10 d. vyks 40-oji pasaulio A?achmatA? olimpiada. Tai grandiozinis renginys, dar vadinamas NacijA? turnyru, puikiai A?kAi??nijantis TarptautinAi??s A?achmatA? federacijos (FIDE) devizAi?? Gens una sumus (ai??zMes ai??i?? viena A?eimaai???). Pasaulio A?achmatininkA? forume dalyvaus ir Lietuvos rinktinAi??. VertAi??tA? prisiminti pirmuosius mAi??sA? olimpieA?ius, kurie prieA? 80 metA? garbingai kovAi??si su geriausiais pasaulio A?achmatininkais. Kaip susiklostAi?? jA? likimai?

Pirmieji A?ingsniai

XX a. 3-iajame deA?imtmetyje Kaune imta pastebimai labiau domAi??tis A?achmatais. Buvo A?aidA?iama mokyklose, sporto kolektyvuose, gamyklose, butuose, bet daugiausia kavinAi??se, neretai iA? pinigA?. TokiA? ai??zturnyrA?ai??? dalyviai daA?nai svarstydavo galimybAi?? susiburti A? vieningAi?? organizacijAi??, kuri telktA? A?achmatininkus, rengtA? oficialias varA?ybas, A?alies pirmenybes ir t. t. Aistras ypaA? kurstAi?? tai, kad kaimyninAi??je Latvijoje jau veikAi?? tokia A?achmatA? sAi??junga, tarptautiniuose turnyruose latviai pasiekdavo A?spAi??dingA? pergaliA?. Ai??tai rygietis Hermanas Matisonas, 1924 m. ParyA?iuje laimAi??jAi??s pirmAi??jAi?? vietAi?? stambiame tarptautiniame turnyre, buvo paskelbtas pasaulioAi??A?empionu tarp mAi??gAi??jA?, o jo tAi??vynainis Fricis ApA?eniekas, uA?Ai??mAi??s antrAi??jAi?? vietAi??, ai??i?? viceA?empionu. Lietuvos ir Latvijos tarpusavio varA?ybos, kuriA? A?vyko keletas, tuo metu tartum lakmuso lapelis parodydavo lietuviA? A?aidimo lygA? tarptautiniu mastu. Nors Lietuvos komanda (A?aisdavo po 10 kiekvienos A?alies A?achmatininkA?) daA?niausiai pralaimAi??davo, taA?iau prie pirmA?jA? 4ai??i??Ai??5Ai??lentA? lietuviai prieA? tituluotus latvius kovojo kaip lygAi??s su lygiais. Tai nuteikAi?? optimistiA?kai ir pradAi??ta brandinti svajonAi??, kad derAi??tA? iA?mAi??ginti jAi??gas su kitA? A?aliA? A?achmatininkais.

1929 m. buvo A?kurta Lietuvos A?achmatA? sAi??junga. Kitais metais Hamburge turAi??jo A?vykti treA?ioji Pasaulio A?achmatA? olimpiada (pirmoji vyko Londone 1927 m., antroji Hagoje 1928 m.), ir Lietuva pareiA?kAi?? norAi?? joje dalyvauti.

Ai??Tai buvo drAi??sus A?ingsnis. Lietuvos A?achmatininkai buvo savamoksliai ai??zkaviniA? riteriaiai???, neturAi??jAi?? gilesniA? teoriniA? A?iniA?, todAi??l visus kankino klausimas, ar nAi??ra pernelyg A?A?Ai??lu sAi??sti prie A?aidimo stalo su stipriausiais pasaulio A?achmatininkais?

SudAi??tinga net sukomplektuoti komandAi??. Kaip iA? 10 ar 15 maA?daug vienodo lygio A?aidAi??jA? iA?rinkti penkis geriausius? DAi??l darbA? gausos atsisakAi?? A?aisti Kauno A?empionas, garsus lAi??ktuvA? kAi??rAi??jas, bAi??simasis Karo aviacijos virA?ininkas generolas Antanas Gustaitis. Iki pat paskutinAi??s dienos neA?inojo, ar galAi??s A?aisti (taip pat dAi??l uA?imtumo) Lietuvos A?empionas, Kauno A?ydA? banko valdytojas Aleksandras Machtas. Kai kurie gabAi??s A?achmatininkai liko ai??zuA? bortoai??? dAi??l lAi??A?A? stygiaus (nepaisant mecenatA? paramos, dalA? pinigA? turAi??jo ai??zprisidurtiai??? patys A?aidAi??jai).

Pagaliau komanda buvo sukomplektuota: Aleksandras Machtas, Isakas Vistaneckis, Leonardas AbramaviA?ius, M. Ai??einbergas (Ai??embergas?) ir Zelikas Kolodnas, entuziastingai palydAi??ti Kauno A?achmatA? mAi??gAi??jA?, iA?vyko A? VokietijAi??.

III Olimpiada: Hamburgas,

1930 m. liepos 13ai??i??27 d.

Hamburgo A?achmatA? klubas 1930 m. vasarAi?? A?ventAi?? A?kAi??rimo A?imtmetA?, todAi??l TarptautinAi?? A?achmatA? federacija (FIDE) nutarAi?? olimpiadAi?? surengti A?iame mieste.

Ai?? HamburgAi?? atvyko komandos iA? 18 A?aliA?. A?ia buvo beveik visi stipriausi to meto pasaulio A?achmatininkai, trAi??ko tik pasaulio eksA?empionA? Emanuelio Laskerio ir JosAi?? RaA?lio Capablancos.

YpatingAi?? susidomAi??jimAi?? kAi??lAi?? PrancAi??zijos komandoje A?aidA?iantis pasaulio A?empionas Aleksandras Aliochinas, rusA? emigrantas, teisAi??s mokslA? daktaras, A?gijAi??s PrancAi??zijos pilietybAi?? ir prieA? trejus metus paverA?Ai??s A?achmatA? karAi??nAi?? iA? Capablancos. Aliochinas suA?aidAi?? devynias partijas ir visas laimAi??jo.

Kiekviena A?alis atsiuntAi?? geriausius A?aidAi??jus, bet vis tiek iA?siskyrAi?? Lenkijos komanda, kurioje A?aidAi?? Akiba Rubinsteinas, Saviellyai??i??s Tartakoweris, Dawidas PrzepiA?rka.

Galingai atrodAi?? vengrai,Ai?? abiejA? ankstesniA? olimpiadA? nugalAi??tojai, ir jA? lyderis didmeistris GAi??za MarA?czyai??i??s. Burtai lAi??mAi??, kad abi A?ios komandos susitiko jau pirmame ture. Lygios ir A?temptos kovos nesulaukta, nes vengrai buvo sutriuA?kinti rezultatu 3,5:0,5. Prie pirmos lentos Rubinsteinui prireikAi?? vos 25 Ai??jimA?, kad nugalAi??tA? MarA?czy.

TaurAi?? ir aukso medaliai atiteko Lenkijos A?achmatininkams. Antroje vietoje liko vengrai, treA?ioje ai??i?? vokieA?iai.

Lietuvos A?achmatininkA? debiutas laikytinas patenkinamu. Jie vienodu rezultatu 3:1 nugalAi??jo pajAi??gias Olandijos, Danijos, Rumunijos komandas, lygiosiomis (2:2) suA?aidAi?? su anglais, A?ekais, norvegais ir uA?Ai??mAi?? bendrAi?? keturioliktAi??jAi?? vietAi??, pralenkAi?? NorvegijAi??, SuomijAi??, IspanijAi?? ir IslandijAi??.1

Kai kuriems mAi??sA? A?achmatininkams pavyko laimAi??ti keletAi?? A?spAi??dingA? pergaliA?. Ai?? jA? A?aistas partijas atkreipAi?? dAi??mesA? A?achmatA? specialistai ir A?urnalistai, garsas apie naujokus apkeliavo daugelA? to meto pasaulio A?achmatA? leidiniA?. Beje, olimpiniams A?empionams lenkams pralaimAi??ta garbingai ai??i?? 2,5:1,5. O AbramaviA?iaus partija su vokieA?iu Kurtu Richteriu pelnAi?? specialA? prizAi?? ai??zUA? graA?ias ir originalias kombinacijasai???.

IV Olimpiada: Praha, 1931 m. liepos 11ai??i??26 d.

FIDEAi??kongresas Hamburge kitA? metA? NacijA? turnyro vieta iA?rinko A?ekoslovakijos sostinAi??, nors rengti olimpiadAi?? labai atkakliai pretendavo Vengrijos sostinAi?? BudapeA?tas.

A?ekoslovakijos A?achmatA? sAi??junga atliko didA?iulA? parengiamAi??jA? darbAi??. TurbAi??t nAi?? vienai olimpiadai iki tol nebuvo rengiamasi taip kruopA?A?iai ir su tokiu uA?moju. Turnyrui buvo parinkta didA?iulAi?? populiarios kavinAi??s ai??zPas NovakAi??ai??? salAi??, kurioje tilpo apie 800 A?iAi??rovA?.

Startavo rekordinis komandA? skaiA?ius ai??i?? 19. Kvalifikaciniu atA?vilgiu daugelis iA? jA? buvo stipresnAi??s negu Hamburge. PrancAi??zijos komandai vAi??l vadovavo Aliochinas, Vokietijos ai??i?? kitas rusA? emigrantas, pretendentas A? pasaulio A?empiono titulAi?? Jefimas Bogoliubovas, Austrijos komandoje prie pirmA?jA? lentA? A?aidAi?? garsusis duetas Ernstas GrA?nfeldas ir Rudolfas Spielmannas, A?spAi??dingai atrodAi?? JAV komanda (Isaacas Kashdanas, Frankas Marshallas, Arthuras Dakeai??i??as, Hermanas Steineris), kaip ir anksA?iau galinga buvo Lenkijos komanda (Rubinsteinas, Tartakoweris, PrzepiA?rka, Kazimierzas Makarczykas) ir t. t.

Lietuvos komanda A?A?kart turAi??jo naujAi?? lyderA? ai??i?? tai buvo 21 metA? Vladas MikAi??nas, kuris prieA? pat olimpiadAi?? iA? Estijos persikAi??lAi?? gyventi A? tikrAi??jAi?? savo tAi??vynAi??.

Komanda, kurioje be MikAi??no dar A?aidAi?? Leonardas AbramaviA?ius, Isakas Vistaneckis, M. Ai??einbergas ir Markas Luckis, jau buvo drAi??sesnAi??. Ji nugalAi??jo ItalijAi??, DanijAi??, NorvegijAi??, IspanijAi?? vienodu rezultatu 3:1, AnglijAi?? ai??i?? 2,5:1,5. Su PrancAi??zija suA?aidAi?? lygiosiomis 2:2. LietuviA? uA?imtAi?? 13-Ai??jAi?? vietAi?? reikAi??tA? vertinti teigiamai.

Puikiai A?aidAi?? jaunasis MikAi??nas, A?ioje olimpiadoje pramintas ai??zdidmeistriA? siaubuai???, nes nuo jo rankos ai??zkritoai??? ne vienas garsus vardas. YpaA? didelAi?? sensacijAi?? sukAi??lAi?? jo pergalAi?? prieA? jugoslavA? didmeistrA?, pasaulinio garso A?achmatininkAi?? MilanAi?? VidmarAi??. Ai??tai kaip A?iAi?? pergalAi?? 1931 m. liepos 17 dienAi?? apraA?Ai?? laikraA?tis Prager Press:

ai??zDienos sensacija buvo M. Vidmaro ir V. MikAi??no partija. Aplink stalAi?? iA?tisas valandas stovi didelis bAi??rys susikaupusiA? A?moniA?ai??i?? M. Vidmaras sAi??di, parAi??mAi??s ranka galvAi??, rAi??kydamas papirosAi?? po papiroso. Jo prieA?ininkas, jaunas lietuvis, ritmingai linguodamas tolydA?io brauko abiem rankomis savo A?launis, o keliai dauA?osi vienas A? kitAi??. Plaukai sulipAi?? nuo prakaito, bet veidas ramus ir susikaupAi??s ai??i?? visai nematyti ai??zegzaminA? baimAi??sai??? simptomA?. A?aidimas vyksta lAi??tai, bet A?iAi??rovai, kuriA? bAi??rys vis tirA?tesnis, kantriai stypso, sekdami A?ykA?A?ius A?aidAi??jA? judesius. Pagaliau V. MikAi??nas padaro lemiamAi?? Ai??jimAi??. A?iAi??rovA? veiduose A?tampa bematant atslAi??gsta. M. Vidmaras uA?sirAi??ko, o V. MikAi??nas pagaliau deda abi rankas ant stalo, tik jo keliai vis dar dauA?osi vienas A? kitAi??. Kas vyksta toliau, jau nebeturi reikA?mAi??s. GalA? gale M. Vidmaras deda karaliA? A? A?alA? ir, netarAi??s nAi?? A?odA?io, nusvirduliuoja prie gretimo stalelio.ai???

Milanas Vidmaras (1885ai??i??1962) turAi??jo didA?iulA? autoritetAi?? ne tik A?achmatA? srityje ai??i?? jis buvo garsus mokslininkas fizikas, akademikas, profesorius, Liublianos universiteto rektorius. Jo pralaimAi??jimas MikAi??nui iA?muA?Ai?? iA? vAi??A?iA? visAi?? jugoslavA? komandAi?? ir suA?lugdAi?? viltA? kovoti dAi??l prizinAi??s vietos.

MikAi??nas, A?aisdamas prie pirmosios lentos, pasiekAi?? puikA? rezultatAi?? ai??i?? surinko 10 taA?kA? iA? 18 galimA?, aplenkAi?? A?A?ymybes ai??i?? TartakowerA?, RubinsteinAi??, GrA?nfeldAi?? ir kitus. PaA?ymAi??tinos jo lygiosios su pasaulio A?empionu Aliochinu.

PirmAi?? vietAi?? olimpiadoje uA?Ai??mAi?? JAV komanda, antri buvo lenkai, treti A?ekoslovakijos A?achmatininkai, ketvirti ai??i?? jugoslavai.

VAi??Olimpiada: Folkstonas, 1933 m. birA?elio 12ai??i??23 d.

Ai??A?kartAi??olimpiada turAi??jo vykti 1932 m. Ispanijoje. TaA?iau Ispanijos A?achmatA? federacija, apsvarsA?iusi finansines savo galimybes, atsisakAi?? jAi?? rengti. FIDE nusprendAi??, kad olimpiada vyks 1933 m. A?ikagoje.

IlgAi?? laikAi?? iA? JAV nebuvo jokiA? A?iniA? apie pasirengimAi?? turnyrui. FIDE siuntAi?? keletAi?? paklausimA?, bet jie liko be atsako. Ir staigaAi??atAi??jo praneA?imas, kad JAV federacija dAi??l finansiniA? sunkumA? irgi atsisako NacijA? turnyro.

Olimpiadai kilo rimta A?lugimo grAi??smAi??. DidA?iosios Britanijos A?achmatA? federacija, nepaisydama to, kad liko visai maA?ai laiko, sutiko rengti turnyrAi??. A?aisti nutarta nedideliame kurortiniame miestelyje Folkstone, pietinAi??je Anglijos pakrantAi??je. Vieta buvo puiki, atrodAi??, kad turnyras pritrauks rekordinA? dalyviA? skaiA?iA?, taA?iau A? kovAi?? stojo tik 15 komandA?. NeatsiuntAi?? komandos Vokietija, nes ten sparA?iai vyko sporto faA?izacija, visos paA?angios sporto organizacijos buvo uA?draustos.

Nuo pat pirmA?jA? turA? lydere tapo JAV komanda. Ji ir iA?kovojo pereinamAi??jAi?? taurAi??.Ai??Antri buvo A?ekoslovakijos A?achmatininkai, treti ai??i?? A?vedai.

Lietuvos komanda, kurioje A?aidAi?? MikAi??nas, Vistaneckis, Povilas Vaitonis, AbramaviA?ius ir Luckis, iA? 14 susitikimA? pralaimAi??jo tik JAV (0:4), A?ekoslovakijos ir Austrijos (1,5:2,5) komandoms, laimAi??jo prieA? VengrijAi??, DanijAi??, PrancAi??zijAi??, Ai??kotijAi?? ir AnglijAi?? vienodu rezultatu 2,5:1,5, prieA? LatvijAi?? ai??i?? 3:1, sutriuA?kino BelgijAi?? ai??i?? 4:0, o su A?vedais, lenkais, italais ir islandais suA?aidAi?? lygiosiomis ai??i?? 2:2. Lietuvos A?achmatininkai uA?Ai??mAi?? aukA?tAi?? 7-Ai??jAi?? vietAi??, MikAi??nas prie pirmosios lentos surinko 8 taA?kus iA? 14, o Vistaneckis prie antrosios ai??i?? 7 iA? 13 galimA?.

Viso pasaulio A?achmatA? spauda komentavo MikAi??no partijAi?? su anglA? komandos lyderiu, daugkartiniu Anglijos ir Indijos A?empionu Sultan-Chanu. Apie A?A? A?achmatininkAi?? verta papasakoti A?iek tiek plaA?iau.

Indas Sultan-Chanas buvo maharadA?os Sultan-Amiro, gyvenusio Londone, vergas (prisiminkime, kad Indija tuo metu buvo Anglijos kolonija). MaharadA?a, pastebAi??jAi??s nepaprastus jo gabumus A?achmatams, panAi??do padaryti iA? jo pasaulio A?empionAi??. Deja, A?A? sumanymAi?? ne taip lengva buvo A?gyvendinti. Nors visas Sultan-Chano darbas buvo priA?iAi??rAi??ti trisdeA?imt savo pono A?unA? ir kiekvienAi?? A?eA?tadienA? lydAi??ti maharadA?Ai?? A? parlamento posAi??dA?ius, taA?iau savo A?eimininko lAi??kesA?iA? jis nepateisino. Tiesa, tapo A?A?ymiu didmeistriu, taA?iau maharadA?ai to buvo maA?a. Jis akylai stebAi??davo Sultan-Chano A?aidimAi??, o A?iam pralaimAi??jus ai??i?? pykdavo ir nervindavosi. Taip atsitiko ir po partijos su MikAi??nu, kai Lietuvos A?achmatininkas pelnAi?? graA?iAi?? pergalAi??. Gal tai ir buvo, kaip sakoma, tas paskutinis laA?asai??i?? Ai??iaip ar taip, maharadA?a netrukus iA?siuntAi?? Sultan-ChanAi?? atgal A? IndijAi??, A?achmatA? pasaulis daugiau niekada nieko nebegirdAi??jo apie A?A? gabA? A?achmatininkAi??. O A?domiausia, kad Sultan-Chanas buvo beraA?tis! Galimas dalykas, kad gavAi??s iA?silavinimAi??, jis bAi??tA? tapAi??s A?A?ymiausiu pasaulio A?achmatininkuai??i??

VI Olimpiada: VarA?uva, 1935 m. rugpjAi??A?io 16ai??i??31 d.

Dalyvauti VarA?uvos olimpiadoje Lietuvos rinktinei iA?kilo sunkumA?, mat dvi kaimyninAi??s A?alys buvo nutraukusios diplomatinius santykius. Vis dAi??lto leidimAi?? vykti A? VarA?uvAi?? lietuviai gavo. Lengvuoju automobiliu mAi??sA? A?achmatininkai nuvaA?iavo iki demarkacijos linijos, skyrusios LietuvAi?? nuo lenkA? okupuoto Vilniaus kraA?to. IA? ten reikAi??jo apie penkis kilometrus klampoti su lagaminais ant peA?iA? iki artimiausios ZaviasA? (dabar LazdAi??nai) stoties. KelionAi?? nepavydAi??tina, taA?iau visi buvo gerai nusiteikAi??, net veteranas Machtas, kuris pagaliau sutiko A?aisti rinktinAi??je. Tik vAi??liau paaiA?kAi??jo paslaptinga to prieA?astis: Lenkijos sostinAi??je Machtas norAi??jo iA?tirti galimybes persikelti A? PalestinAi??. Taip ir atsitiko ai??i?? netrukus jis iA?vyko iA? Lietuvos.

Laimingai pasiekAi?? stotA?, A?achmatininkai traukiniu nuvyko A? VilniA?, o iA? ten ai??i?? greituoju A? VarA?uvAi??.

Olimpiada VarA?uvoje buvo organizuota puikiai. Kovos vyko geriausioje sostinAi??s salAi??je ai??i?? karininkA? kazino. Ai?? olimpiadAi?? suvaA?iavo A?achmatininkai iA? 20 valstybiA?. Tiek dalyviA? buvo tA? laikA? rekordas.

Deja, mAi??sA? komanda (Machtas, MikAi??nas, Vistaneckis, Luckis) VarA?uvoje A?aidAi?? daug prasA?iau nei Folkstone. Ai??veikAi?? tik keturias komandas: Latvijos, Anglijos (abi 2,5:1,5), Ai??veicarijos ir Airijos (abi 3:1), su penkiomis ai??i?? Austrijos, PrancAi??zijos, Estijos, Suomijos ir Danijos ai??i?? suA?aidAi?? lygiosiomis (2:2) ir uA?Ai??mAi?? keturioliktAi?? vietAi??. Olimpiados nugalAi??tojais treA?iAi?? kartAi?? iA? eilAi??s tapo amerikieA?iai, antri buvo A?vedai, treti ai??i?? lenkai. PaA?ymAi??tinos MikAi??no lygiosios su pasaulio A?empionu Aliochinu ir Vidmaru.

best rated online pharmacy for viagra.

Olimpiadoje iA?kilo daug jaunA? talentingA? A?achmatininkA?. Pirmiausia ai??i?? estas Paulius Keresas. AukA?taAi??gis, atletiA?kas devyniolikmetis A?avAi??jo verA?liu atakuojanA?iu A?aidimu. AtkreipAi?? visA? dAi??mesA?Ai??ir kiti talentingi jaunieji ai??i?? Reubenas Fineai??i??as (JAV), Erichas Eliskasesas (Austrija), Gideonas StA?hlbergas (Ai??vedija). Andoras Lilienthalas (Vengrija) ir kt., kuriA? vardai vAi??liau daug metA? skambAi??jo A?vairiuose turnyruose.

Ai??vedai, A?kvAi??pti savo komandos sAi??kmAi??s VarA?uvoje, padavAi?? paraiA?kAi?? surengti olimpiadAi?? Stokholme. FIDE kongresas tam pritarAi??. Beje, buvo svarstomas ir kitas klausimas: Vokietija kvietAi?? A?alis dalyvauti komandA? turnyre, kuris turAi??jo vykti Miunchene kartu su olimpinAi??mis A?aidynAi??mis 1936 m. Vokietijos A?achmatininkai dar niekada nebuvo iA?kovojAi?? pasaulio A?empionA? medaliA? ir tikAi??josi namie A?rodyti esantys stipriausi. TaA?iau FIDE, A?vertinusi politinAi?? situacijAi?? Vokietijoje, nusprendAi?? atsiriboti nuo A?iA? varA?ybA? ir nepripaA?ino joms olimpiados statuso. ai??zKiekviena A?alis savarankiA?kai sprendA?ia, ar dalyvauti jai Miuncheno turnyre, ar neai???, ai??i?? toks buvo FIDE nutarimas.

Lietuvos A?achmatininkai nusprendAi?? A?aisti Miunchene. Ai?? turnyrAi?? suvaA?iavo komandos iA? 21 valstybAi??s. Lietuvos rinktinAi?? pasirodAi?? palyginti gerai ai??i?? ji iA?kovojo vienuoliktAi?? vietAi??, pralenkusi Suomijos, Olandijos, Rumunijos, Norvegijos, Brazilijos, Ai??veicarijos, Italijos, Islandijos, PrancAi??zijos ir Bulgarijos A?achmatininkus. VokieA?iams nepavyko A?rodyti, kad jie stipriausi. Turnyro nugalAi??tojais tapo vengrai, antri buvo lenkai, o vokieA?iai liko treti.

PaA?ymAi??tinos MikAi??no pergalAi??s prieA? PaulAi?? KeresAi?? ir GideonAi?? StA?hlbergAi??.

VII Olimpiada: Stokholmas,

1937 m. liepos 31ai??i??rugpjAi??A?io 14 d.

Ai??vedijos sostinAi?? dA?iaugsmingai sutiko devyniolikos A?aliA? pasiuntinius. Ai??achmatininkams buvo skirtas Grand Hotel Royal, garsAi??jAi??s savo A?iemos sodu, fontanais, puikiu interjeru. Nors A?vedA? A?aidimas neteikAi?? gerbAi??jams didelio dA?iaugsmo, varA?ybomis vis tiek labai domAi??tasi.

Daugelis komandA? pastebimai atjaunAi??jo. Nebuvo Aliochino. Pasaulio eksA?empionas, prieA? metus praradAi??s karAi??nAi??, rengAi??si revanA?ui, maA?as turAi??jo A?vykti po dviejA? savaiA?iA?, olimpiadai pasibaigus. PrancAi??zijos komanda, matyt, nusprendAi??, kad be Aliochino jai Stokholme nebus kAi?? veikti ir apskritai neatvaA?iavo.

Olandijos komanda atvyko geriausios sudAi??ties, vadovaujama pasaulio A?empiono Maxo Euweai??i??s, kuris A?ia A?aidAi?? puikiai.

PajAi??giAi?? komandAi?? atsiuntAi?? amerikieA?iai. Prie pirmosios lentos sAi??do 26-eriA? metA? JAV A?empionas Samuelis Reshevskyai??i??s. Tai nepaprastai ryA?ki A?achmatA? pasaulio figAi??ra, vunderkindas. Jau 1919 m. apie Reshevsky kalbAi??jo visa Europa ir Amerika. AA?tuonmetis A?achmatininkas rengAi?? simultanus Berlyne, Vienoje, ParyA?iuje, Londone, Niujorke, kituose miestuose, sAi??kmingai A?aidAi?? parodomAi??sias partijas. 1922 m., bAi??damas 11 metA?, Niujorke stambiame tarptautiniame meistrA? turnyre uA?Ai??mAi?? treA?iAi?? vietAi??, nugalAi??jAi??s keletAi?? A?ymiA? meistrA?, tarp jA? ir pretendentAi?? A? pasaulio A?empionus DawidAi?? JanowskA?.

Antroji lenta amerikieA?iA? komandoje atiteko Reubenui Fineai??i??ui, kurio pasiekimA? sAi??raA?as ne kAi?? trumpesnis negu Reshevskyai??i??o.

AmerikieA?iai A?aidAi?? uA?tikrintai ir vAi??l iA?kovojo pirmAi??jAi?? vietAi??. Antri buvo vengrai, treti ai??i?? lenkai.

Lietuvos A?achmatininkai Stokholme A?aidAi?? puikiai ir vos nepakartojo Folkstone pasiekto rezultato. Lietuviai su estais pasidalijo 7ai??i??8 vietomis (nors estus nugalAi??jo 2,5:1,5), aplenkAi?? Jugoslavijos, Ai??vedijos, Latvijos, Anglijos, Suomijos, Italijos, Danijos, Islandijos, Belgijos, Norvegijos ir Ai??kotijos komandas. Italai, belgai, norvegai ir A?kotai buvo A?veikti ai??zsausuai??? rezultatu 4:0! VAi??l pagirtinai A?aidAi?? MikAi??nas, prie pirmosios lentos pasiekAi??s penktAi?? rezultatAi?? (po Salomono Flohro, Paulo Kereso, Maxo Euweai??i??s ir Andoro Lilienthalo). Jis pralenkAi?? didmeistrius Reshevsky, StA?hlbergAi??, VasjAi?? PircAi??, TartakowerA? ir kitus A?ymius A?achmatininkus. MikAi??nas pralaimAi??jo tik dvi partijas ai??i?? pasaulio A?empionui Euweai??i??i ir JAV A?empionui Reshevskyai??i??ui.

VietinAi?? spauda paA?ymAi??jo nepaprastAi?? MikAi??no atkaklumAi??, siekiant pergalAi??s. Ai??tai didmeistrA? LilienthalAi?? jis A?veikAi?? 90-uoju Ai??jimu, o A?vedA? numylAi??tinA? StA?hlbergAi?? ai??i?? 118-uoju po 14 (!) valandA? A?aidimo. Partija su Keresu po sudAi??tingos kovos baigAi??si lygiosiomis. Po sAi??kmingo A?aidimo Stokholmo olimpiadoje MikAi??nas buvo pakviestas dalyvauti tradiciniame tarptautiniame turnyre Hastingse (Anglija) kartu su Reshevskyai??i??u, Keresu, Fineai??i??u ir Flohru.

VIII Olimpiada: Buenos AirAi??s, 1939 m. rugpjAi??A?io 24ai??i??rugsAi??jo 19 d.

Tai buvo paskutinAi?? olimpiada iki karo. Ai?? jAi?? atvyko 27 komandos, iA? jA? 11 atsiuntAi?? PietA? Amerika. PrancAi??zams kaip ir anksA?iau vadovavo Aliochinas ai??i?? dabar vAi??l pasaulio A?empionas. PirmAi?? kartAi?? olimpiadoje dalyvavo kubietis pasaulio eksA?empionas Capablanca, legendinAi?? asmenybAi??, A?achmatA? vunderkindas, iA?mokAi??s A?aisti A?achmatais ketveriA? metA?, o bAi??damas dvylikos tapAi??s Kubos A?empionu!

Lietuvos A?achmatininkai irgi atvyko, nes jau priklausAi?? Kauno kAi??no kultAi??ros rAi??mams ir gavo valstybAi??s paramAi??.

KelionAi?? A?Ai?? ArgentinAi?? truko beveik penkias savaites. Traukiniu nuvaA?iavAi?? iki Belgijos uosto Antverpeno, iA? ten specialiai Europos A?achmatininkams nusamdytu laivu ai??zKasablankaai??? plaukAi?? iki Argentinos. Bet, kaip raA?Ai?? prisiminimuose MikAi??nas, nuobodA?iauti neteko:

ai??zLaivas buvo gerai pritaikytas tolimai kelionei: poilsio kambariai, teniso salAi??, baseinas, o vakarais ai??i?? A?vairios pramogos. Pagaliau A?achmatininkai turAi??jo ir savo specifinAi?? pramogAi?? ai??i?? nuo ryto iki vAi??lyvo vakaro buvo A?aidA?iamos A?aibo partijos. Buvo surengti ir turnyrai su prizais. Vienas iA? jA?, skirtas laivo A?empionui iA?aiA?kinti, baigAi??si Lenkijos didmeistrio M. Najdorfo pergale.ai???2

Laivas trumpam sustojo Rio de A?aneiro, San Paulo ir MontevidAi??jaus uostuose. Ai?? krantAi?? be trukdA?iA? buvo iA?leidA?iami tik tie, kurie turAi??jo Anglijos arba JAV pilieA?iA? pasus. Kitiems, tarp jA? ir lietuviams, kilo problemA?. Bet A?ia pagelbAi??jo lietuviai emigrantai ai??i?? suA?inojAi??, kad A?iuo laivu plaukia Lietuvos A?achmatininkai, gausiai susirinkdavo uoste. JA? praA?ymu ir tarpininkavimu lietuvius iA?leisdavo pasiA?valgyti po miestAi??.

RugpjAi??A?io 24 d. prasidAi??jo olimpiados pusfinaliA? kovos.

Europoje brendusiA? A?vykiA? kraupus A?eA?Ai??lis temdAi?? ir olimpiadAi??. DienAi?? prieA? varA?ybas A?vyko pirmasis incidentas. VokieA?iA? komandos kapitonasAi?? pareikalavo, kad olimpiados rengAi??jai A?ekoslovakijos nacionalinAi?? vAi??liavAi?? pakeistA? ai??zprotektoratoai??? vAi??liava. A?ekoslovakijos A?achmatininkai atsisakAi?? tAi?? padaryti. Juos rAi??mAi?? dauguma komandA?, tarp jA? ir lietuviai. A?ekoslovakijos vAi??liava ant teatro Politeam frontono plevAi??savo per visAi?? turnyrAi??.

Lietuvos A?achmatininkai (MikAi??nas, Vistaneckis, AbramaviA?ius, Luckis) pateko A? vienAi?? pusfinalA? su ai??zaikA?tAi??s A?eimininkaisai??? ir Olandijos, Danijos, Islandijos, Airijos, Ekvadoro komandomis. Pusfinalyje kova nebuvo sunki, juo labiau kad keturios komandos, uA?Ai??musios pirmAi??sias vietas, turAi??jo teisAi?? toliau varA?ytis finale dAi??l aukso taurAi??s. Pusfinalio rezultatai buvo tokie: Argentina ai??i?? 18 taA?kA? iA? 24 galimA?, Lietuva ai??i?? 16,5, Olandija ai??i?? 15, Danija ai??i?? 13,5, Islandija ai??i?? 13, Airija ai??i?? 4,5 ir Ekvadoras ai??i?? 3,5 taA?ko. PuikA? rezultatAi?? ai??i?? 5,5 taA?ko iA? 6 galimA? ai??i?? pasiekAi?? MikAi??nas. Beje, jis nugalAi??jo ir garsA? Amerikos A?emyno A?achmatininkAi?? argentinietA? Roberto Grau.

RugsAi??jo 1-Ai??jAi?? prasidAi??jo finalo varA?ybos. Pirmojo rato A?karA?tyje buvo praneA?ta, kad Vokietija uA?puolAi?? LenkijAi??. SuA?inojAi??, kad Anglija paskelbAi?? Vokietijai karAi??, anglA? A?achmatininkai atsisakAi?? A?aisti ir tuA?tuojau iA?vyko namo.

DAi??l prasidAi??jusio karo Aliochinas per radijAi?? ir spaudoje ragino boikotuoti Vokietijos komandAi??. Kilo grAi??smAi??, kad turnyras nebus baigtas. Daugumos A?aliA?, tarp jA? ir Lietuvos, delegatai reikalavo paA?alinti vokieA?ius iA? varA?ybA?. Organizatoriai nesiryA?o tokiam grieA?tam A?ingsniui. Buvo nutarta, kad PrancAi??zija ir Lenkija savo maA?A? su Vokietija neA?ais, o kiekvienai A?aliai bus uA?raA?yta po du taA?kus. Prie A?iA? A?aliA? prisidAi??jo ir Palestina. Tada vokieA?iai savo ruoA?tu privertAi?? A?ekus, kad A?ie neA?aistA? su lenkais ir prancAi??zais. Taigi A?eA?i maA?ai buvo atA?aukti.

Finale lietuviai A?aidAi?? silpniau. Be abejo, A?ia turAi??jo A?takos A?siliepsnojAi??s karas. A?aidAi??jA? nuotaika sugedo, dingo noras tAi??sti varA?ybas. Lietuvos komanda laimAi??jo tik tris susitikimus ai??i?? su Palestina (2,5:1,5), A?ile (2,5:1,5) ir Danija (3:1). Vokietijai pralaimAi??ta 1:3, Lenkijai ai??i?? 0:4, Estijai ai??i?? 0,5:3,5, Ai??vedijai ai??i?? 1,5:2,5, Kubai ai??i?? 1:3. Lygiosiomis (2:2) suA?aista su A?ekoslovakija, Olandija, PrancAi??zija ir Brazilija. UA?imta 13-oji bendrosios A?skaitos vieta. VertAi??tA? paA?ymAi??ti MikAi??no lygiAi??sias su pasaulio A?empionu Aliochinu.

GrA?A?ti A? EuropAi?? olimpiados dalyviams buvo sunku. Karo audra iA?siplAi??tAi?? ai??i?? Anglija ir PrancAi??zija jau buvo paskelbusios karAi?? hitlerinei Vokietijai. LaivA? bendrovAi?? delsAi?? siA?sti ai??zKasablankAi??ai??? A? grA?A?tamAi??jA? reisAi??. Ai??achmatininkai Ai??mAi?? abejoti ai??i?? ar grA?A?ti, ar pasilikti Argentinoje ir laukti karo pabaigos. Daugelis, ypaA? A?ydA? tautybAi??s A?aidAi??jA?, taip ir padarAi??. Pasiliko mAi??siA?kis Markas Luckis, lenkas Miguelis Najdorfas ir kiti.

Pagaliau po dviejA? savaiA?iA? ai??zKasablankaai??? pradAi??jo kelionAi?? atgal. Labai vaizdA?iai prisiminimuose jAi?? apraA?Ai?? MikAi??nas:

ai??zVisA? nuotaika buvo prislAi??gta. Dienos slinko lAi??tai. ArtAi??jant prie Europos A?emyno, prasidAi??jo neramios naktys. Vargais negalais pasiekAi??me AnglijAi??. Toliau ai??zKasablankaai??? neplaukAi?? ai??i?? turAi??jome persAi??sti A? kitAi?? nedidelA? prekinA? laivAi?? ir tAi??sti kelionAi?? LamanA?u A? Ai??iaurAi??s jAi??rAi??. Tai buvo tikrai pavojinga zona. Laivas slinko A? priekA? labai iA? lAi??to, kad neuA?plauktA? ant minos. PraAi??jo diena dvi, o mes vis dar LamanA?e. Laive baigAi??si maisto atsargos ai??i?? dienai gaudavome vienAi?? kiauA?inA?, gabaliukAi?? suA?iedAi??jusios duonos ir puodukAi?? juodos kavos. Buvo A?sakyta naktimis miegoti su gelbAi??jimosi dirA?aisai??i??

Pagaliau po penkiA? dienA? nerimo ir baimAi??s pasiekAi??me AntverpenAi??. TolesnAi?? kelionAi?? per VokietijAi?? taip pat buvo ne iA? maloniA?jA?. Dar viena naktis traukinio vagone ai??i?? ir Virbalis. Lengviau atsidusomeai??i?? Daugiau kaip keturis mAi??nesius iA?sibastAi?? po platA?jA? pasaulA?, pagaliau buvome namieai??i??ai???3

NeA?inojo mAi??sA? olimpieA?iai, kad net 53 ilgiems metams Lietuva bus iA?braukta iA? olimpinio judAi??jimo. Tik po NepriklausomybAi??s atkAi??rimo mAi??sA? A?achmatininkai 1992 m. vAi??l grA?A?o A? FIDE A?eimAi?? ir Ai??mAi?? dalyvauti pasaulio A?achmatA? olimpiadose.

Bet tai jau kitas mAi??sA? istorijos puslapis, kita temaai??i??

Karo audrA? iA?blaA?kyti

Ai??vairiai susiklostAi?? pirmA?jA? Lietuvos A?achmatininkA? olimpieA?iA? likimai. Vienus iA? jA? karo audros iA?blaA?kAi?? po platA?jA? pasaulA?, kiti liko Lietuvoje, bet nemetAi?? pamAi??gtojo A?aidimo.

VladAi?? MikAi??nAi?? ir VistaneckA? besipleA?iantis karas uA?klupo A?aidA?ianA?ius SSRS A?empionate Rostove prie Dono. Abu jie buvo paA?aukti A? formuojamus lietuviA?kus karinius dalinius, lankAi?? suA?eistus karius ligoninAi??se, pafrontAi??je A?aidAi?? simultanus. Ai?? LietuvAi?? grA?A?o tik karui pasibaigus.

StengAi??si suburti iA?sisklaidA?iusius A?achmatininkus, rAi??pinosi A?achmatA? bAi??reliA?, mokyklA? steigimu. A?ia mAi??sA? olimpieA?iA?, ypaA? MikAi??no, nuopelnai yra didA?iuliai. Nenuilstantis A?io A?aidimo propaguotojas, pedagogas iA?ugdAi?? ne vienAi?? aukA?tos klasAi??s A?aidAi??jAi??, visam gyvenimui A?skiepijo meilAi?? A?achmatams. O ir pats aktyviai dalyvavo varA?ybose. MikAi??nas tapo daugelio tarptautiniA? turnyrA? nugalAi??toju arba prizininku. Ai??spAi??dingos jo pergalAi??s prieA? pasaulio garsenybes MichailAi?? BotvinikAi??, VasilijA? SmyslovAi??, TigranAi?? PetrosianAi??, MichailAi?? TalA? ir kt. Net 13 kartA? MikAi??nas buvo Lietuvos A?empionas. Tuo negalAi??tA? pasigirti joks kitas lietuviA? A?achmatininkas, vargu ar A?is rekordas kada nors bus pagerintas. PirmAi?? kartAi?? Lietuvos A?empionu jis tapo 1933-iaisiais, o paskutinA? ai??i?? 1977-aisiais, t. y. po 44 metA?. Jam buvo suteikti tarptautinio didmeistrio ir tarptautinio arbitro vardai. Vladas MikAi??nas mirAi?? 1992 m.

Isakas Vistaneckis, po karo grA?A?Ai??s A? LietuvAi??, irgi A?sitraukAi?? A? A?achmatinAi?? veiklAi??. Nors turAi??jo teisininko iA?silavinimAi??, visas jAi??gas ir laikAi?? skyrAi?? pamAi??gtam A?aidimui ai??i?? dirbo treneriu Vilniaus vaikA? A?achmatA? mokykloje, vedAi?? skyrelius Jaunimo gretA? A?urnale, laikraA?tyje Sovietskaja Litva, A?aidAi?? varA?ybose. Kelissyk buvo Lietuvos ir Pabaltijo A?empionas. 1981 m. emigravo A? IzraelA? ir kurA? laikAi?? ten treniravo A?ios A?alies rinktinAi??. MirAi?? 2000 m.

Povilas TautvaiA?as karui baigiantis pasitraukAi?? A? VokietijAi?? ir kelerius metus labai sAi??kmingai A?aidAi?? iA?eivijos turnyruose. 1944 m. laimAi??jo didelA? tarptautinA? turnyrAi?? Oldenburge. AtvykAi??s A? AmerikAi??, 1949 m. laimAi??jo Bostono A?empiono titulAi??, o 1951 m. tapo A?ikagos A?empionu. TAi?? laimAi??jimAi?? jis pakartojo 1955, 1956, 1959 ir 1960 m. Be to, laimAi??jo Ilinojaus, Trans Misisipi ir Indianos A?empionA? titulus. Nuolat A?aidAi?? Ai??ALFai??i??o (Ai??iaurAi??s Amerikos lietuviA? fizinio auklAi??jimo ir sporto sAi??junga) A?achmatA? pirmenybAi??se. AmerikieA?iA? spauda vertino jA? kaip gerAi?? A?achmatA? teoretikAi??. MirAi?? 1980Ai??m.

Povilas Vaitonis 1944 m. pasitraukAi?? A? KanadAi?? ir A?ia 5 kartus laimAi??jo Ontarijo provincijos A?achmatA? pirmenybes, 1951 ir 1957 m. iA?kovojo Kanados A?empiono titulAi??, daug kartA? atstovavo Kanadai A?vairiose tarptautinAi??se varA?ybose, pasaulio olimpiadose. 1952 m. A?aidAi?? pasaulio pirmenybiA? tarpzoniniame turnyre Stokholme, tais paA?iais metais tapo tarptautiniu meistru. 10 metA? jis vadovavo Toronto lietuviA? ai??zVyA?ioai??? A?achmatA? komandai, kuri kelis kartus laimAi??jo Toronto pirmenybes. MirAi?? 1983 m.

Kazys Ai??kAi??ma 1944 m. pasitraukAi?? A? Vakarus. Tais paA?iais metais Vokietijoje (anglA? zonoje) subAi??rAi?? lietuviA? A?achmatininkA? komandAi??, A?achmatA? sAi??jungAi??, 1947ai??i??1948 m. redagavo ir leido A?urnalAi?? MAi??sA? A?achmatai, 1948ai??i??1949 m. LietuviA? A?iniose vedAi?? A?achmatA? skyriA?, dalyvavo tarptautiniuose turnyruose Augsburge, Oldenburge, Hanau ir kt. 1946 m. Vokietijoje laimAi??jo pirmAi??sias iA?eivijos lietuviA? pirmenybes.

1950 m. atvykAi??s A? JAV, Ai??kAi??ma du kartus (1950 ir 1951 m.) tapo Bostono A?empionu, Naujosios Anglijos pirmenybAi??se laimAi??jo antrAi??jAi?? vietAi??, pralenkAi??s tuometinA? JAV A?empionAi?? WeaverA? AdamsAi??. 1961 m. iA?kovojo MiA?igano valstijos A?empiono titulAi??.

Markas Luckis, 1939 m. su Lietuvos komanda dalyvavAi??s Buenos AiriA? olimpiadoje, prasidAi??jus karui, A? LietuvAi?? nebegrA?A?o. PasilikAi??s Argentinoje, 1948 m. A?ios A?alies A?achmatA? pirmenybAi??se uA?Ai??mAi?? antrAi??jAi?? vietAi??, 1957-aisiais buvo ketvirtas. 1949 m. A?aidAi?? garsiajame PietA? Amerikos Mar del Platos turnyre (5 vieta iA? 18), kituose tarptautiniuose turnyruose.

Romanas Arlauskas, 1944 m. pasitraukAi??s A? Vakarus, 1945 m. A?aidAi?? tarptautiniame turnyre Blomberge ir laimAi??jo pirmAi??jAi?? vietAi??, po metA? Dilingeno turnyre pasidalijo 1ai??i??2 vietomis. 1948 m. emigravo A? AustralijAi??, dirbo architektu ir aktyviai A?aidAi?? A?achmatais, tapo A?ios A?alies meistru. Labai sAi??kmingai A?aidAi?? susiraA?inAi??damas, iA? pradA?iA? (1953 m.) tapo Australijos A?empionu, o 1965 m. ai??i?? pasaulio A?empionato prizininku (III vieta).4

1Ai??Ai??Ai?? Visi varA?ybA? rezultatai ir kiti statistiniai duomenys paimti iA? knygos J. Averbach, B. Turov, Ai??achmatnyje olimpiady, Moskva, Fizkultura i sport, 1974.

2Ai??Ai??Ai?? Vladas MikAi??nas, 35 metai prie A?achmatA? lentos, Vilnius, 1961, p. 132.

3Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 143ai??i??144.

4Ai??Ai??Ai?? PlaA?iau apie lietuviA? iA?eivijos A?achmatininkus A?r. K. A?erkeliAi??nas, P. MickeviA?ius, S. KraA?auskas, IA?eivijos lietuviA? sportas, Toronto, Time Press Litho Ltd., 1986, p. 388ai??i??405.