Kaip komunistams (ne)pasisekAi?? sumaA?inti KalAi??dA?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: RaA?yba
AUTORIUS:Ai??Nerijus Ai??epetys
DATA: 2012-12

I. AsmeniA?ka prieA?tarmAi??

Tai nutiko, regis, 2004 m. vasaros pradA?ioje. Vienoje TilAi??to gatvAi??s uA?eigoje sAi??dAi??jome trise su vyresniuoju biA?iuliu iA? redakcijos ir kolega istoriku A. Susitikimo preteksto nebepamenu, bet kalba sukosi apie aktualiuosius praeities klausimus. VienAi?? jA? belukA?tenant, A. netikAi??tai Ai??mAi?? priekaiA?tauti, kodAi??l esAi?? mes (NA?-A ar Aidai) vis raA?ome ai??zKatalikA? BaA?nyA?iAi??ai??? didA?iosiomis raidAi??mis, juk tai tas pats, kaip anais laikais Partija ir VyriausybAi??; o dabar gi neraA?ome LaisvAi??, Demokratija?!! Dvejetas patyrusiA? redaktoriA? tuojau Ai??mAi??mAi??s mokyti kolegAi?? istorikAi?? apie stilistinio didA?iA?jA? raidA?iA? vartojimo skirtumus nuo aukA?A?iausiA?jA? organizacijA? pavadinimA? raA?ybos. Beargumentuojant apie institucijos (BaA?nyA?ia) ir pastato (baA?nyA?ia) prasminius skirtumus, pamenu, vis neapleido nuojauta, kad kaA?kas A?ia ne taip. Juk kiekvienas daiktas/dalykas egzistuoja ir kaip vienetas, ir kaip rAi??A?is. Ir ne tik gyvi vienetai gali turAi??ti (tikrinius) vardus,Ai??ai??i?? plg. akmenis ar uraganus; tiesiog daikto (kaip rAi??A?ies egzemplioriaus, atvejo etc.) pavadinimas bet kada kam nors gali tapti ir (vienetiniu, iA?skirtiniu, asmeniniu) vardu: A?i (nebAi??tinai ta, kuri juokiasi) PuA?is, mano Namai. Ir tAi??syk (visam tam neiA?sakytam nujautimui besivartaliojant mintyse) supratau, kodAi??l man taip jauku skaityti vokiA?kai, kur visas daiktA? pasaulis be iA?lygA? ar iA?imA?iA? iA?vadintas tikraisiais vardais, kur pats daikto vardas/pavadinimas der Name lygiai reiA?kia ir vardAi??, ir pavadinimAi??1. Kartu po pokalbio A?irdyje liko maloniai A?ildantis jausmas, kad kaip mes (autoriai, leidAi??jai, katalikai, mieli (laisvos dvasios) Lietuvos A?monAi??s) norime, taip tas raides raA?ome, o jei reikia, tai mokAi??sime tAi?? norAi?? motyvuoti, pagrA?sti, argumentuoti. Ai??iandien tokA? jausmAi?? turbAi??t palydAi??tA? prieA?odis: duskit pavidolei!

Kitas prisiminimas iA? dar ankstesnio deA?imtmeA?io. PradAi??jAi??s studijuoti VU ir nebeapsikAi??sdamas savojo raA?to nepaskaitomumo pamAi??ginau viskAi??: konspektus, knygA? uA?sakymo lapelius bibliotekoje, atsiskaitomuosius darbus raA?yti vien didA?iosiomis raidAi??mis. Ir A?tai jau A?stojAi??s A? Religijos studijA? ir tyrimo centro magistrantAi??rAi?? (beje, taip ir nebaigtAi??), susibiA?iuliavau su bendramoksle D. Kartu A?sijungAi?? A? grandiozinA? istoriA?kai antropologiA?kai sociologinA? tarptautinA? tyrimA? projektAi??, vienu atveju atsidAi??rAi??me skirtingose tyrimo barikadA? pusAi??se: aA? jAi?? kalbinau, mAi??gindamas per gyvenimo istorijos pasakojimAi?? iA?gauti jos religinAi??s patirties ir sAi??moningumo brandos/lAi??A?iA? sovietiniais ir Atgimimo metais vaizdAi??. Ir A?tai bekamantinAi??jama ir bepasakodama D., prisiminusi mano neA?prastAi?? raA?ybos A?protA?, pateikAi?? tuo metu mane sukrAi??tusA? ir iki A?iol nepamirA?tamAi?? pavyzdA?. Baigusi (ne be problemA?, nes nebuvo net spaliukAi??, vaikA?A?iojo A? baA?nyA?iAi??, dalyvavo parapinAi??je veikloje) mokyklAi??, sprendAi?? kur stoti, kad nereikAi??tA? turAi??ti santykiA? su komunistine ideologija. Pasirinko matematikAi??, bet ten irgi netruko susidurti su privalomA? ideologiniA? disciplinA? slAi??giu. Ai??alia istmatA? ir diamatA? buvo ir mokslinis ateizmas, todAi??l D. ryA?tingai apsisprendAi??: idant nereikAi??tA? demonstratyviai eiti prieA? tvarkAi?? ar atsidurti situacijose, kuriose grAi??stA? priverstinis leidimasis A? kompromisus, visus konspektus ir raA?to darbus ji (nebepamenu, kaip oficialiai motyvuodama) nusprendAi?? raA?yti didA?iosiomis raidAi??mis. Pagrindinis, o gal ir vienintelis tokio jos apsisprendimo pagrindas ai??i?? kad nereikAi??tA? A?odA?io Dievas (mokslinio ateizmo paskaitose, egzamino metu etc.) raA?yti maA?Ai??ja raide2. PasigAi??rAi??tinas, net graudinantis pavyzdys, kaip galima iA?likti A?mogumi, neuA?merkti sAi??A?inAi??s akiA? net didA?iausio iA?orinio ir priverstinai susigyventino blAi??do sAi??lygomis.

II. Svarbios ir nesvarbios istorinAi??s epochos

Taigi, viena vertus, laisvAi?? raA?yti ai??zKatalikA? BaA?nyA?iAi??ai??? didA?iosiomis A?iandien, kita vertus, maA?araA?tiA?ka ai??zDievoai??? raA?ybos prievolAi?? anuomet ai??i?? ar tai tinkami pavyzdA?iai didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ybos situacijai dabartinAi??je ir sovietA? Lietuvoje pavaizduoti? Ne visai. TreA?ias su raidA?iA? raA?yba susijAi??s pavyzdys ai??i?? jau iA? konkreA?ios redaktorystAi??s praktikos, kai teko susidurti su kalbos norminimo raide. DetaliA? nebeprisimenu, bet redaguodamas vienAi?? tekstAi?? bravAi??riA?kai padidinau pirmAi??jAi?? ViduramA?iA? (ar Antikos) raidAi??. Kilo klausimas redakcijoje, atsiverA?iame A?alia pat besimAi??tanA?ius LietuviA? kalbos komisijos nutarimus (toliau ai??i?? LKKN), o ten juodu ant balto iA?guldyta, kad didA?iAi??ja raide raA?omi:

SvarbiA? istoriniA? A?vykiA? ir epochA? pavadinimai: Pirmasis pasaulinis karas, Liepos monarchija, Ai??vieA?iamasis amA?ius, Renesansas, Atgimimo epocha, TrisdeA?imties metA? karas.

MaA?Ai??ja raide raA?omi tokie epochA? bei istoriniA? A?vykiA? pavadinimai kaip: akmens amA?ius (paleolitas), viduramA?iai, feodalizmas, antika, matriarchatas, kryA?iaus karas.3

PatikAi??kite, tada pasiutau. Paskubomis iA?tyrAi??s po ranka pakliuvusius lietuviA? kalbos norminimo leidinius, nesunkiai priAi??jau prie iA?vados, patvirtinusios iA?ankstinA? A?tarimAi??, kad A?itoks epochA? ir A?vykiA? gradavimas yra kiaurai sovietinAi??s, jei tiksliau ai??i?? marksistinio lenininio istorijos aiA?kinimo (klasiA? kovos ir A?monijos istorinAi??s raidos poA?iAi??riu paA?angios ir atsilikusios epochos) ai??i?? kilmAi??s. Bet jeigu jau ValstybinAi??s lietuviA? kalbos komisijos (toliau ai??i?? VLKK) nutarime prie pavyzdA?iA? paraA?yta antika, Renesansas, viduramA?iai, Ai??vieA?iamasis amA?ius, tai redaktorius to ir turi laikytis? Visa tai suraA?iau A? ilgAi?? ir painA? laiA?kAi??, persmelktAi?? istorinio teisingumo ir rAi??stybAi??s emocijA?, ir, kadangi jau buvo pradAi??jusi veikti vlkk.lt svetainAi??, nusiunA?iau kaip konsultacijos praA?ymAi??. KaA?kokA? mandagA? atsakymAi?? gavau, esAi?? pavyzdA?iai privalomai neA?pareigoja, taA?iau skirtumas tarp Renesanso ir viduramA?iA? ir be norminimo esAi??s akivaizdus: vienas reikA?minga epocha, o kitas tik nusakAi??s tarpinAi?? padAi??tA? tarp to, kas sena ir nauja… Gaila, A?io atsakymo neiA?saugojau, supratau, kad raA?yti ViduramA?iai neuA?drausta (kad ir ai??ziA? pagarbosai??? istoriniams A?vykiams, o ne kaip ai??zsvarbios epochosai???), kAi?? ir toliau redaktorystAi??je praktikavau, sau pasiA?adAi??damas prie didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymo siuA?eto sugrA?A?ti.

Proga pasitaikAi?? negreit, tik A?sijungus A? solidA? tyrimA? projektAi?? ai??zLietuviA? kalba: idealai, ideologijos ir tapatybAi??s lAi??A?iaiai??? ir Ai??mus gilintis A? lietuviA? kalbos norminimo istorijAi??. Pirmas sukreA?iantis atradimas VLKK svetainAi??s skyrelyje ai??zApie mus. Istorijaai??? buvo tiesioginAi??s kilmAi??s prisipaA?inimas: ai??zLietuviA? kalbos komisija LKP CK sprendimu A?steigta 1961 m. prie Lietuvos MokslA? Akademijos Prezidiumoai???. Suprask, sovietinio kalbos norminimo tAi??stinumas dabartinAi??je Lietuvoje yra savaime suprantamas dalykas. Kaip vyko virsmai ir iA?liko tAi??stinumas didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymo klausimais, galime susidaryti vaizdAi?? iA? kiek toliau pateikiamos lentelAi??s.

EsmAi?? ta, kad cituotasis VLKK nutarimas (iA? esmAi??s, bet su redakciniais pataisymais) ai??zpatvirtino LietuviA? kalbos komisijos prie Lietuvos MokslA? akademijos 1977ai??i??1990 metA? nutarimA? nr. 1ai??i??32 raA?ybos ir skyrybos nuostatasai???. Savo ruoA?tu, tos nuostatos buvo suformuotos atsispiriant A? (ir reviduojant) 1976 m. iA?Ai??jusA? norminA? leidinA? LietuviA? kalbos raA?yba ir skyryba (toliauAi??ai??i?? LKRS I, A?r. plaA?iau kitAi?? skyrelA?). Patys LKK nutarimai (1977ai??i??1986 m., toliau ai??i?? LKKN I) pirmAi??syk publikuoti (su kupiAi??romis) 1987 m., 1991 m. ta pati Mokslo leidykla iA?leido jau antrAi?? pataisytAi?? ir papildytAi?? LKKN (1977ai??i??1990) leidimAi?? (toliau ai??i?? LKKN II), kuriame jau turime kitAi?? subjektAi?? ai??i?? VLKK prie LR AT Prezidiumo4. Straipsnio pradA?ioje cituotasis LKKN (1977ai??i??1998) treA?iasis pataisytas ir papildytas leidimas yra paskutinis ir galiojantis (toliau ai??i?? LKKN III). Jau minAi??toji LKRSAi??I, apie kuriAi?? teks kalbAi??ti plaA?iau, Atgimimo metais irgi susilaukAi?? antro pataisyto leidimo (LKRS II, 1989) ir jau nepriklausomybAi??s pradA?ioje ai??i?? mA?slingai uA?vadinto ai??zantrojo pataisyto fotografuotinio leidimoai???5, kurA? toliau vadinsime LKRS III. Trys LKRS leidimai (1976, 1989, 1992), trys LKKN leidimai (1987, 1991, 1998) sukuria tam tikrAi?? kebeknAi??, todAi??l minAi??tam iliustravimui pasitelksime poros didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ybos iA?aiA?kinimA? pavyzdA?iA? lentelAi?? (pajuodinti pavyzdA?iai sutampa visuose trijuose leidiniuose, kursyvinti ai??i?? pateikiami tik viename jA?) iA? Atgimimo/NepriklausomybAi??s pradA?ios epochos ir jAi?? trumpai pakomentuosime.

Ai??

SvarbiA? istoriniA? A?vykiA? ir epochA? pavadinimai / maA?Ai??ja raide raA?omA? epochA? ir istoriniA? A?vykiA? pavadinimai

Ai??

LKRS II (1989), Ai??166d

LKKN II (1991) 1.d

LKRS III (1992), Ai??166d

Renesansas; SeptyneriA? metA? karas, Kruvinasis sekmadienis, BalandA?io konferencija, Tarptautinis komunistA? ir darbininkA? partijA? pasitarimas, Liaudies seimas, Liepos monarchija, Ai??vieA?iamasis amA?ius, Atgimimo epocha; Bresto taika, Liublino unija, ParyA?iaus komuna

[DAi??l pavadinimA? DidA?ioji Spalio socialistinAi?? revoliucija, Didysis TAi??vynAi??s karas A?r. Ai?? 170.]

Pirmasis pasaulinis karas, Liepos monarchija, Ai??vieA?iamasis amA?ius, Renesansas, Atgimimo epocha, Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimas (arba Helsinkio pasitarimas); A?algirio mAi??A?is, Liublino unija, Versalio taika, Jaltos konferencija

A�

Renesansas; SeptyneriA? metA? karas, Didysis A?iaurAi??s karas, Pirmasis pasaulinis karas, Saugumo ir bendradarbia-vimo Europoje pasitarimas (arba Helsinkio pasitarimas), PavergtA?jA? tautA? konferencija (1916 m. Lozanoje), Liepos monarchija, Liaudies seimas, Ai??vieA?iamasis amA?ius, Atgimimo epocha; A?algirio mAi??A?is, Liublino unija, Versalio taika, Vilniaus konferencija (1917 m.), Austrijos A?pAi??dinystAi??s karas, Jaltos konferencija, A?enevos pasitarimas, Lucko suvaA?iavimas
akmens amA?ius, viduramA?iai, feodalizmas, antika, matriarchatas, burA?uazinAi?? revoliucija, pilietinis karas, kryA?iaus karas akmens amA?ius, viduramA?iai, feodalizmas, antika, matriarchatas, pilietinis karas, kryA?iaus karai akmens amA?ius, viduramA?iai, feodalizmas, antika, matriarchatas, pilietinis karas, kryA?iaus karai

A�

A?inia, LKKN II geriausia tikrinti su LKKN I, A?iAi??rint, kas nauja atsiradAi??, sena prapuolAi?? (reikA?mingi ir tie, ir tie), LKRS II ai??i?? net ne su LKRS I, o su tikruoju 1978Ai??m. kovo 30 d. nutarimu, skelbtu Kalbos kultAi??roje etc. (skirtumai menki); galAi??tume nesunkiai rasti pateikiamA? pavyzdA?iA? bendrA? lietuviA?kA?6 ar rusiA?kA?7 A?altiniA?, bet A?ia pakaks konstatuoti du dalykus. Pirma, iki A?iandien siAi??lomi kalbamos normos pavyzdA?iai (LKKN III) nuo 60% (raA?ytini didA?iAi??ja) iki 100% (raA?ytini maA?Ai??ja) ateina iA? sovietiniA? laikA? LKK ar dar ankstesnAi??s norminimo praktikos (1978, 1976, 1961ai??i??). Antra, jei svarbiA? A?vykiA?/epochA? sAi??raA?o karkasas (ypaA? A?velgiant nuo 1976Ai??m. ?i??r anksA?iau) ir stipriai kito Atgimimo epochoje (iA?liko tik Renesansas, Atgimimo epocha, Liepos monarchija, kuris nors karas), tai maA?Ai??ja raA?ytinA? A?vykiA?/epochA? pavyzdA?iai iA?liko stebAi??tinai identiA?ki. Komunistiniai ir tautiniai svetimi sutampa?

Ir dar viena pastaba: LKRS II matome A?domA? inkliuzAi?? apie DidA?iAi??jAi?? Spalio socialistinAi?? revoliucijAi?? ir DidA?jA? TAi??vynAi??s karAi??. Nurodytame Ai??170 apie stilistinA? didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymAi?? patiriame, kad taip ai??zraA?omi A?odA?iai, kai jA? A?ymimoms sAi??vokoms teikiama iA?skirtinAi?? reikA?mAi?? bei pagarbaai???, ai??i?? prie Revoliucijos ir Karo A?ia prijungiami Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dis, Ginkluotosios PajAi??gos, TAi??vynAi??, Tiesa, Motina, A?mogus. BAi??tent A?is motyvas LKKN II, LKRS III ir toliau iA?pleA?iamas, atskiriant sAi??vokoms teikiamAi?? pagarbAi?? (A?ia jau gali bAi??ti ir LaisvAi?? su DemokAi??ratija) nuo iA? pagarbos galimA? raA?yti organizacijA?, judAi??jimA?, A?vykiA? ir pan. pavadinimA? visA? A?odA?iA? ai??i?? nuo SAi??jAi??dA?io iki Lietuvos VyskupA? Konferencijos (LKRS III).

DidA?iA?jA? raidA?iA? raA?ybos siuA?etas ai??i?? tik maA?as punktyras aiA?kinantis santykius tarp sovietiniA? laikA? ir dabartinAi??s nepriklausomybinAi??s lietuviA? kalbos norminimo politikos. Tam aiA?kinimuisi nepakanka apsiriboti publikuotais LKK nutarimais ar pan. dokumentais, ai??i?? reikia krapA?tytis archyvuose, kalbinti anA? laikA? kalbininkus ir ideologus… Kitur skelbiamo platesnio sovietinAi??s kalbos politikos tyrimo iA?vada dabar jau ir man paA?iam regisi negailestinga:

Mes puikiai A?inome, kad esama sriA?iA?, kurios naujai radosi kartu su nepriklausoma Lietuvos valstybe,Ai??ai??i?? pradedant uA?sienio politika, baigiant valstybAi??s iA?orine apsauga. A?inome ir tai, kad daugelis vieA?ojo gyvenimo sriA?iA? buvo paveldAi??tos iA? sovietiniA? laikA?, tad teko jas permAi??styti, pertvarkyti, paA?adinti transformacijas ar net deformacijas. Vienur tai A?vyko sAi??kAi??mingiau, kitur ai??i?? nelabai. TaA?iau tokio nesiryA?imo permAi??styti ar tiesiog apsisprendimo nepermAi??styti, kaip yra nutikAi?? lietuviA? kalbos tvarkybos srityje, tikAi??rai dar reikAi??tA? paieA?koti. [...] lietuviA? kalbos norminimo ir tvarkybos pamatai taip ir liko ant klampaus ai??zkaip mes tada iA?saugojome lietuviA? kalbAi??ai??? grunto.

Ne Jonas Jablonskis ar prieA?kario Lietuvos kalbos gryninimo ir turtinimo patirtys, ne iA?eiviA? tautiA?kumo puoselAi??jimo kultAi??ra, ne kalbos sistemos teorijos ar kokia sociolingvistika, o A?i paprasta ai??zkalbos gynimoai??? nostalgija, sumiA?usi su anais laikais labiau iA? iA?orAi??s patirtu, dabar ir praktiA?kai perimtu administraciniu komandiniu mAi??stymu grindA?ia tAi?? instituciA?kai galiojanA?iAi?? miglotAi?? sampratAi?? (paprastA? A?moniA? daA?nai supaprastintai vadinamAi?? ai??zpupkizmuai???), kad kalba rAi??pintis ir jos norm(atyv)inius klausimus tvarkyti turi valstybAi??s A?galioti ir mokslo A?iniomis ginkluoti specialistai ai??i?? kalbininkai.8

IA? tiesA?, besigilinant A? [V]LKK istorijAi?? justi, kad nuo A?eA?to deA?imtmeA?io pabaigos sovietA? Lietuvoje ir tarp kalbininkA?, ir tarp mokslo ir kultAi??ros sriA?iA? administratoriA?, ideologA? ir ai??zvisuomenAi??s veikAi??jA?ai??? subrendo, plAi??tAi??si ir tvirtAi??jo nuostata, kad svarbAi??s lietuviA? (literatAi??rinAi??s, mokslo etc.) kalbos klausimai turi bAi??ti sprendA?iami centralizuotai, o tie sprendimai turi bAi??ti privalomai vykdomi. Antai uA?metAi?? akA? A? (1961 m. A?kurtos, 1963Ai??m. apstojusios veikti, 1976 m. naujai A?kurtos, po poros metA? vAi??l uA?strigusios) 1984 m. atnaujintos LKK veiklos nuostatus matome, kaip stiprAi??ja standartizacijos ir galios nuotaikos: ai??zKomisija yra institucija, kuri svarsto ir galutinai sprendA?ia A?vairuojanA?ius ir ginA?ijamus lietuviA? kalbos dalykus, turinA?ius aktualiAi?? reikA?mAi?? visuomenei. [...] Komisija kontroliuoja, kaip jos privalomieji nutarimai vykdomi Lietuvos TSR mokslo, mokymo ir administracijos A?staigA?, visuomeniniA? organizacijA?, masiniA? informacijos organA? ir meno kolektyvA?ai???9. Apeliuojant A? galiAi??, surenA?iamas kuo tvirtesnis pagrindas: ai??zKomisija vadovaujasi tarybinAi??s visuomenAi??s interesais, dialektinio ir istorinio materializmo principais, marksizmo klasikA? mintimis apie kalbAi?? ir paA?angiAi??ja lietuviA? kalbos norminimo tradicija, kurios pamatus yra padAi??jAi?? J. Jablonskis, K. BAi??ga ir kiti kalbininkaiai??? (str.Ai??3). Kita vertus, toks atviras ideologinAi??s ir mokslinAi??s kalbos norminimo linijA? A?vardijimas provokuoja klausti apie A?iA? linijA? santykA?: kaip tai, kas A?ia A?vardijama jungtuku, pasireikA?davo praktikoje? Ar komunistiniai ideologai primetinAi??jo valiAi?? kalbininkams, ar A?ie noriai leisdavosi A? kompromisus, ar vis dAi??lto bAi??ta kovos? Ir viena, ir antra, ir treA?ia, priklausomai nuo situacijos ir reikalo. Idant nepasirodyA?iau kalantis A? vienus vartus, apsistosiu ties tokiu konkreA?iu didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ybos siuA?etu, kuriame kaip tik ir iA?ryA?kAi??ja kovos uA? A?ventAi?? reikalAi?? (iA? dviejA? pusiA?) motyvas, ai??i?? nors jis ir neiA?reiA?kAi?? dominuojanA?ios tendencijos anA? laikA? kalbos politikoje, bet leis geriau suprasti didA?iA?jA? raidA?iA? didA?iAi?? politinAi?? svarbAi??. Mat kaip tik didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymo klausimas tapo vienu pagrindiniA? akstinA? komunistA? valdA?iai atnaujinti Kosto Korsako vadovaujamos (antrosios) LKK veiklAi?? (1976ai??i??1981). Ai??ia veikla ir pasidomAi??kime.

III. ai??zYra elgesio normos, yra raA?ybos taisyklAi??sai???

1978 m. pradA?ioje gAi??dA?ioje sovietA? Lietuvos provincijoje kilo vietinAi??s reikA?mAi??s incidentAi??lis: kaA?kam iA? alytiA?kiA? uA?kliuvo modernistiniai motyvai architektAi??roje ir dizaine, kai vienur ar kitur ai??zstilistiniais sumetimaisai??? tikriniai vardai (pvz., alytus ant, regis, buitinio kombinato pastato), raA?omi maA?osiomis raidAi??mis. Vienas skaitytojas paraA?Ai?? A? vietos laikraA?tA?, viena mokytoja atsakAi?? (kai kas poezijoje ar dizaine leistina, kas prieA?tarauja raA?ybos taisyklAi??ms), ir A?tai pasipiktinAi??s Alytaus komunalinio Ai??kio valdybos darbuotojas Gintas JuA?kauskas 1978 m. kovo 29 d. raA?o laiA?kAi?? Komunistinio rytojaus redakcijai. Problema ai??i?? tikriniA? vardA? raA?ymas didA?iosiomis raidAi??mis, argumentai ai??i?? ir pamokomi, ir sukreA?iantys:

Vienas paraA?Ai?? eiles be kableliA?, kitas paraA?ys straipsnA? be minties, treA?ias estradoje vietoj savo gerkAi??lAi??s A?jungs stiprintuvAi??… Madinga? Madinga, sako[,] uA?sieny vaikA?A?ioti ant rankA? ir spjaudyti A? tolA?! [...] Kai kam A?iandien patinka ilgi plaukai, baltos eilAi??s, estrados dainininkA? maivymasis (tik jokiais bAi??dais ne artistiA?kumas), tranki muzika. A?ia yra skonio reikalas, kuris bAi??tinai priklauso ir priklausys nuo A?mogaus iA?silavinimo, vidinAi??s jo kultAi??ros. KultAi??ringas A?mogus niekuomet neatitrAi??ks nuo liaudies tradicijA?, nuo visuomenAi??je nusistovAi??jusiA? normA?. Yra elgesio normos, yra raA?ybos taisyklAi??s. RaA?yti maA?Ai??ja raide tikrinius daiktavardA?ius, sakyA?iau, ai??i??Ai?? iA?siA?okimas tolygus saulAi??grAi??A?A? lukA?tenimui koncerto metu. Jokia laiko mada, jokia stilizacija ar reklamos paA?vairinimo sumetimai tokiA? iA?siA?okimA? pateisinti negali.10

Ai??Tarsi atsiliepdama A? tokA? ai??zliaudies balsAi??ai???, kitAi?? dienAi??, 1978 m. kovo 30 d., LKK priAi??mAi?? atitinkamAi?? nutarimAi?? ai??zDidA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymasai???, taip uA?baigdama bemaA? dvejus metus trukusA? ir vieA?umon prasiverA?usA? ginA?Ai??. GinA?Ai??, kuris ir paskatino ai??zPartijAi?? ir VyriausybAi??ai??? inicijuoti LKK veiklos, 1963 m. apstojusios dAi??l nesugebAi??jimo (nenoro?) sukurti lotyniA?kosios abAi??cAi??lAi??s tikriniA? vardA? perraA?os taisykles11), atkAi??rimAi??. Jo aplinkybAi??s dokumentuotos neblogai. LSSR MinistrA? tarybos (toliau ai??i?? MT) nutarimo dAi??l LKK A?kAi??rimo medA?iagoje rasime du MokslA? akademijos (toliau ai??i?? MA) raA?tus (1976-06-18 LKP CK ir 1976-10-08 MT) bei abiejA? adresatA? atsakingA? skyriA? paA?ymAi??12. IA? A?iA? dokumentA? aiA?kAi??ja, kad bAi??ta poA?iAi??rio A? LKK veiklAi?? skirtumo tarp MA bei ai??zPartijos ir VyriausybAi??sai???. MA vadovybAi??, LKK (naujo) sudarymo bAi??tinybAi?? argumentuodama vienodumo (mat vis ai??zatsiranda skirtingA? nuomoniA?ai???) ir visuotinumo principais, siAi??lAi?? A? komisijAi?? A?traukti kalbininkus specialistus (ar apsiriboti vien jais ai??i?? raA?tas CK), nes ankstesnAi??je komisijoje jA? buvAi?? per maA?ai. Jono AniA?o ir P. Dzikaro paA?ymoje naujo LKK kAi??rimo argumentas santAi??resnisAi??ai??i?? kai kurie anos komisijos nariai iA?Ai??jAi?? A? pensijAi?? ar A? kitAi?? darbAi??, todAi??l reikiAi?? naujos. IA?ties, nauja LKK sudAi??tis buvo iA?plAi??sta iki 20 nariA?, ir bent pusAi?? jA? buvo gryni kalbininkai, taA?iau ir ideologinAi?? linija nebuvo silpna: Genrikas Zimanas ir Aleksys Churginas, Vladas Niunka ir Romas Ai??armaitis, Antanas Rimkus ir Jonas Zinkus, Albertas LaurinA?iukas ir Donatas Roda, o kur dar patyrAi??s administratorius pirmininkas Kostas Korsakas… Kita vertus, pasiA?iAi??rAi??jAi?? A? pirmuosius naujos LKK posAi??dA?iA? (nuo 1977-02-03), jos darbo grupiA? posAi??dA?iA? protokolus, kitAi?? uA?kulisinAi?? medA?iagAi??, netruksime patirti, kad sprendimAi?? sudaryti naujAi?? komisijAi?? bus nulAi??musios situacinAi??s prieA?astys. 1976 m. vasarAi?? LietuviA? kalbos ir literatAi??ros institutas iA?leido norminAi?? LKRSAi??I ir spaudoje bei laiA?kuose ai??zdirektyviniams organamsai??? pasirodAi?? nepritarimA? bei nusiskundimA? dAi??l A?vedamA? naujoviA?; taigi buvo sustabdytas tolesnAi??s tiraA?o dalies spausdinimas. Kita vertus, pato situacijoje buvo atsidAi??rusi ir LietuviA?kosios tarybinAi??s enciklopedijos leidyba (pirmiausia dAi??l asmenvardA?iA? perraA?os principA?13). VAi??lgi (kaip kadaise 1961 m.)14 prireikAi?? aukA?tesnio organo sudAi??tingiems lietuviA? literatAi??rinAi??s kalbos klausimams ai??zoperatyviai sprAi??stiai???, ir jis buvo A?kurtas. Kai konkreA?iu (svetimvardA?iA? raA?ymo) klausimu priimtas sprendimas komunistA? vadovybAi??s netenkino, komisijos darbas sustojo ir 1984Ai??m. ji buvo reorganizuota.

Bet grA?A?kime prie mAi??sojo didA?iA?jA? raidA?iA? klausimo, kuriuo iA?ryA?kAi??jo (A?iaip LKK darbui neesminAi??) ideologA? ir kalbininkA? ai??i?? jei jau ne opozicija, tai bent takoskyra. DidA?iA?jA? raidA?iA? raA?yba LKRS uA?kliuvo, nelygu kam, skirtingais aspektais. Partinis interesas A?itai svarstyti ir nusprAi??sti LKK buvo dvejopas: LKRS nurodymai neuA?kertantys kelio A?vairovei (ai??zSocialistinio darbo didvyrisai??? ir ai??zTarybA? SAi??jungos Didvyrisai???, ai??zLietuvos Statutasai??? ir ai??zTSKP programaai???, ai??i?? LaurinA?iukas15); siAi??lomi principai neatitinkantys rusA? kalbos tradicijos (ai??zrusai didA?iAi??ja raA?o tik pirmAi??jA? A?odA?ai??? (l. 28) arba visus). PirmAi??jA?, ai??zsocialistinio teisingumoai???, klausimAi?? LKK sekretorius, neformalusis kalbininkA? lyderis Kazys Ulvydas siAi??lAi?? sprAi??sti tradiciA?kai, atskiriant mokslinA? ir administracinA? lygmenis: ai??zdidA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymas didele dalimi yra nekalbinis dalykas. Nei kalbininkai, nei Kalbos komisija negalAi??tA? nustatyti, kuriA? A?staigA? [...] pavadinimai oficialAi??s, kuriA? ai??i?? neai??? (l. 23). LaurinA?iukas gi siAi??lAi?? sudaryti visA? pavadinimA? sAi??raA?us ir taip iA?vengti dviprasmybiA? ir iA?imA?iA?, taA?iau stipresnio palaikymo nesulaukAi?? (ai??zKalbininkai pateikia bendras raA?ybos taisykles, o ne sAi??raA?us, iA? kuriA? bAi??tA? matyti, kaip kuris pavadinimas raA?omasai??? (l. 45)). Svarstybos susivedAi?? A? paA?iA? taisykliA? laukAi??, visiems (kiek deklaratyviai, kiek konjunktAi??riA?kai) sutarus dAi??l rusA? kalbos tradicijos virA?enybAi??s. Mat rusA? kalboje neegzistuojanti geografinio pavadinimo problema (kaip pirmasis pavadinimo A?odis vartojamas bAi??dvardis ai??i?? ????N???????N???????, ?s?i??N????i??N??????i??) lietuviA?kai sukuria antrojo A?odA?io (po daiktavardA?io kilmininko: MaskAi??vos, Kauno) raA?ybos dilemAi??: ar jis turintis ai??zsignalizuoti pavadinimo tikrinumAi??ai???. KlausimAi?? bandyta sprAi??sti skiriant centrines sAi??jungines ir respublikines institucijas bei vietines, taA?iau kalbininkA? siAi??lymai A?iAi??rAi??ti lanksA?iau buvo sunkiai girdimi. Neilgai trukus iA? maiA?o iA?lindo ir pagrindinAi?? yla: LKRS siAi??lymas visA? A?venA?iA? (taigi ir religiniA?) pavadinimus raA?yti didA?iAi??ja raide16. TreA?iajame LKK posAi??dyje (geguA?Ai??s mAi??n.) Zimanas trumpai konstatavo, kad religinAi??s A?ventAi??s raA?ytinos maA?Ai??ja raide, o Jono Palionio argumentas, kad taikytinas vienodumo principas, nesuveikAi??. Korsakas posAi??dA?io pabaigoje konstatavo nesutarimAi??, pasiAi??lAi?? ai??zlaikytis santAi??resnio tonoai??? ir A? ginA?ytinA? klausimA? ekspertA? grupAi?? papildomai A?traukti LaurinA?iukAi?? ir ZimanAi??. EkspertA? grupAi??s svarstymuose nieko nelAi??mAi?? net Ulvydo literatAi??rinis politinis argumentas (GroA?inAi??s literatAi??ros leidyklos leidiniuose religinAi??s A?ventAi??s daugiausia raA?omos didA?iAi??ja, kaip ir naujajame Vladimiro Lenino raA?tA? leidime). NusvAi??rAi?? LaurinA?iuko, Zimano, Churgino siAi??lymas ai??zlaikytis tradicijosai??? ir A?iuos pavadinimus raA?yti maA?osiomis raidAi??mis (nebent, vengiant dviprasmybiA?, Trys karaliai, Visi A?ventieji). IA?vadoje atsirado lemtinga formulAi??: ai??zkadangi religiniA? A?venA?iA? raA?ymas susijAi??s su ideologine kova…ai??? TaA?iau kova dAi??l raidA?iA? iA? tikrA?jA? dar tik A?sibAi??gAi??jo. Ai?? kitAi?? posAi??dA? (gruodA?io mAi??n.) komisija susirinko tik beveik po pusmeA?io, per tAi?? laikAi?? papildomai susitikAi?? kalbininkai Ulvydas, Vytautas MaA?iulis, Vytautas Ambrazas, LKRS ats. redaktorAi?? AdelAi?? ValeckienAi?? neblogai ai??zapsiginklavoai???. Komisijai buvo referuota, kad ekspertA? grupAi?? vieningo sprendimo nepriAi??musi (nors protokole uA?fiksuota kitaip), taip pat ir dAi??l religiniA? A?venA?iA?. Ulvydas siAi??lAi?? atitinkamame nutarimo punkte religiniA? A?venA?iA? pavadinimA? neminAi??ti visai (vis tiek nesAi?? kalbiniA? argumentA? pateisinti raA?ymAi?? maA?osiomis), Palionis pridAi??rAi?? patA? LeninAi?? raA?ius A?ia A?ventes didA?iosiomis raidAi??mis, o Ambrazas sviedAi?? lemiamAi?? kozirA?: ai??zpastarA?jA? metA? rusA? k. raA?ybos vadovuose bei instrukcijose atskirA? taisykliA? dAi??l religiniA? A?venA?iA? pavadinimA? raA?ybos neduodama. TSRS MA 1973 m. iA?leistame A. Superanskajos darbe Bendroji tikriniA? vardA? teorija visi A?venA?iA? pavadinimai laikomi tikriniais A?odA?iais ir raA?omi didA?iAi??ja raideai??? (l.Ai??47). Ideologai, regis, neturAi??jo kur trauktis: Ai??armaitis, paminAi??jAi??s Partijos istorijos instituto pozicijAi?? ai??zsumaA?inti didA?iA?jA? raidA?iA? kiekA?ai??? (kAi?? didysis Brolis pasakys!), pakartojo: ai??zdirbdami spaudoje, norime pabrAi??A?ti, kad esame ateistaiai??? (l. 48). Pavykus numaldyti aistras dAi??l ai??zkalbininkA?ai??? ai??zmaiA?toai??? prieA? ai??zekspertusai???, sutarta kol kas nieko nenutarti.

Lenino klausimas pasirodAi?? kur kas svarbesnis uA? dabartines rusA? kalbos raA?ybos tradicijas, nauja ekspertA? grupAi?? (Ulvydas, MaA?iulis, Ai??armaitis) turAi??jo pasigilinti A? A?A? aspektAi??; buvo gauta ir Partijos istorijos instituto paA?yma, pasiraA?yta ai??zklasikA? veikalA?ai??? vertimo skyriaus vedAi??jo Juliaus LebedA?io (A?iaip ar taip, filologo) iA? esmAi??s gravituojanti A? kalbininkA? argumentA? pusAi?? (paminAi??ta ta pati Ambrazo ai??zatkapstytaai??? Superanskaja). 1978 m. sausA? ekspertai ir nepilnos sudAi??ties komisija padarAi?? paA?angAi?? nuo aiA?kinimosi, kaip Leninas17 raA?Ai??s religines A?ventes iki ir po Revoliucijos, prie siAi??lymo vis dAi??lto raA?yti didA?iosiomis, nebent pasvarstant KalAi??dA? ir VelykA? (sic! ai??i?? taip protokole) raA?ymAi?? periodikoje18. Kovo 21Ai??d. situacija jau buvo pasikeitusi: per tAi?? laikAi?? Ai??armaitis spAi??jo pasikonsultuoti su Marksizmo-leninizmo institutu Maskvoje, A?is savo ruoA?tu ai??i?? su RusA? kalbos instituto ai??zkalbos tarnybaai???, ir rusai patarAi?? nekeisti maA?A?jA? A? didA?iAi??sias. Loginiai ir filologiniai argumentai maA?ai begelbAi??jo, kaip ir Ambrazo19 koziris, beliko pasitenkinti A? Komisijai siAi??lomo nutarimo dAi??l LKRS projektAi?? A?raA?ytas Jonines ir Petrines kaip ne religiniA?, o paprotiniA? A?venA?iA? pavyzdA?ius. TaA?iau kovo pabaigoje susirinkusi LKK nebebuvo pajAi??gi leistis A? kompromisus: Maskvos patarimas, plius Zimano perspAi??jimas, kad A?itokia raA?yba turi ir pagarbos atspalvA?, ai??zuA?tat religiniA? A?venA?iA? raA?ymas didA?iosiomis raidAi??mis kai kieno traktuojamas kaip tam tikras ideologinis mAi??sA? pasitraukimasai???20, susilaukAi??s Ai??armaiA?io, Zinkaus, Rodos ir LaurinA?iuko pritarimo, nusvAi??rAi??:

[2] ?i??) Ai??venA?iA? pavadinimai:

Naujieji metai, GeguA?Ai??s pirmoji, PergalAi??s diena, TarptautinAi?? moters diena, Mokytojo diena, TSRS Konstitucijos diena.

Pastaba: Tokie A?venA?iA? pavadinimai kaip: joninAi??s, petrinAi??s, uA?gavAi??nAi??s, sekminAi??s, kalAi??dos, A?olinAi??, vAi??linAi??s, velykos, pagal A?sigalAi??jusiAi?? tarybinAi?? tradicijAi?? raA?omi maA?Ai??ja raide.21

P. S. Zimanas su Churginu nebuvo jau tokie neteisAi??s dAi??l tradicijos. TarybinAi??s, A?inia. Ai??tai LSSR Liaudies A?vietimo ministerijos fonde iA?likAi??s A?domus 1940Ai??m. liepAi??-rugpjAi??tA? veikusios RaA?ybos komisijos prie jau okupuotos, bet dar nepervadintos Lietuvos Respublikos Ai??vietimo ministerijos dokumentas22: nutarimo dAi??l ai??zDidA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymoai??? projektas su (tikAi??tina, Juozo A?iugA?dos) ranka atliktais redakciniais taisymais. Tai A?tai ten beveik visi A?venA?iA? pavyzdA?iai (projekto pagrindu imtas dar realioje Lietuvos Respublikoje veikusios analogiA?kos komisijos, orientuotos A? rekomendacijA? vadovAi??liams rengimAi??, nutarimo tekstas) nuo KalAi??dA? iki Ai??v. Marijos Nekalto PrasidAi??jimo ryA?tingai iA?braukti, o A?raA?yti kaip pavyzdA?iai Spalio Revoliucijos diena, Naujieji Metai. IA? garbAi??s vardA? braukiami BaA?nyA?ios tAi??vai, iA? politiniA? sroviA? ai??i?? (su voldemarininkais ir) ateitininkai, iA? laikraA?A?iA? ir kitA? periodiniA? leidiniA? pavadinimA? greta kitA? iA?braukiamas ir A?idinys, kaip iA?imtis antraA?A?iA? raA?yboje dviem brAi??kA?nais paA?alinami Ai??v. RaA?tas, Senasis ir Naujasis Ai??statymai. IA? ai??zdievA? ir A?iaip suasmenAi??jusiA? mitologiniA? bAi??tybiA? vardA?ai??? skirsnio kaA?kodAi??l iA?mesti tik faunai; bildukai ir furijos suvienaskaitinti, o skirsnio pabaigoje skaitome mA?slingAi?? Juozo A?iugA?dos (?) komentarAi??: ai??zAi??iaip A?odis dievas raA?ytinas maA?Ai??ja raideai??? (dAi??l A?io A?odA?io ankstesnei, Lietuvos komisijai, matyt, nekilAi?? klausimA? ir Dievo vardo paminAi??to prie pavyzdA?iA? visai nAi??ra).

P. P. S. RyA?kiausias sovietA? Lietuvoje LKK atviras kalbininkA? maiA?tas prieA? ideologus liko be rezultatA?. Ir tai neliko nepastebAi??ta paprastA? Lietuvos A?moniA?. Viena drAi??si moteris iA? DruskininkA?, G. VerbylienAi?? 1978Ai??m. liepos 9 d. ai??zLKK pirmininkui [...] drg. K. Korsakuiai??? atsiuntAi?? laiA?kAi??, kuriame sumalAi?? A? miltus iA?galvotAi?? ai??ztarybinAi?? tradicijAi??ai???, pagal kuriAi?? krikA?A?ioniA?kA? A?venA?iA? pavadinimus LKK nutarimas Nr. 3 (1978-03-30) siAi??lo raA?yti maA?Ai??ja raide:

Ai??domu, kas tAi?? ai??ztarybinAi?? tradicijAi??ai??? sukAi??rAi??? Ai??iA? A?venA?iA? pavadinimA? raA?ymo didA?iAi??ja raide tradicija liaudyje turi daug gilesnes A?aknis ir jas iA?rauti ne taip paprasta. [...]

Gaila vargA?Ai??s komisijos (tiek A?auniA? vyrA?!), kad ji bejAi??gAi?? apginti savo rekomendacijas minAi??tA? A?venA?iA? pavadinimus raA?yti didA?iAi??ja raide (A?iAi??r. akad. leidinys ai??zLietuviA? kalbos raA?yba ir skyrybaai???, 1976 m.). Matyt, pakako komunisto fanatiko, Maskvos statytinio [kursyvas ai??i?? Korsako], vieno A?odA?io, kad komisijAi?? priverstA? siAi??lyti tai, ko liaudis nepripaA?A?sta ir neleidA?ia gramatinis kalbos dAi??snis.23

Argi taikliau bepasakysi?

Ai??

Nerijus Ai??epetys (g. 1973) ai??i?? istorikas, redaktorius. DAi??sto VU Istorijos fakultete, nuo 1994 m. bendradarbiauja NA?-A, nuo 1998Ai??m. priklauso jo redakcijai, nuo 2009 ai??i?? vyr. redaktoAi??rius.Ai??SkelAi??biamas tekstas parengtas vykdantAi??projektAi??Ai??ai??zLietuviA? kalba: idealai, ideologijos ir tapatybAi??s lAi??A?iaiai??? (2010ai??i??2013 m., vykdo LietuviA? kalbos institutas, vadovAi?? Loreta VaicekauskienAi??, remiaAi??LMT, sutartis Nr. VAT-14/2010).

Ai??

1 Senas mielas geras Dudenas (1989 m. leidimo) taip moko: 1. Pavadinimas, A?odis, kuriuo kas nors (pa)vadinamas kaip vienarAi??A?iA? objektA?, bAi??tybiA? rAi??A?is ar jos atstovas; rAi??A?ies pavadinimas [...]. 2. ApibAi??dinantis paskiros bAi??tybAi??s, vietos ar daikto A?vardijimas, kuriuo A?is skiriasi nuo kitA? savo rAi??A?ies bAi??tybiA?, vietA? ar daiktA?; asmenvardis. A?inia, ne viskas taip paprasta; istorinA? pjAi??vA? profesionaliai pateikia: Die Entwicklung der Grossschreibung im Deutschen von 1500 bis 1700, unter Leitung von Rolf Bergmann und Dieter Nerius, t. 1ai??i??2, Heidelberg: Universit??tsverlag C. Winter, 1998.

2 BeraA?ydamas A?A? sakinA? atsiverA?iu po ranka ant stalo gulintA? 1954 m. leidimo DLKA?: ai??zdievas ai??i?? religiniu-mistiniu A?sivaizdavimu ai??i?? mitinAi?? aukA?A?iausioji bAi??tybAi??, tariamai valdanti pasaulA?; [...] baA?nyA?ia ai??i?? 1. namai, A? kuriuos renkasi melstis religiniA? prietarA? besilaikantys A?monAi??sai???.

3 VLKK nutarimas ai??zDAi??l lietuviA? kalbos raA?ybos ir skyrybosai??? [A?in., 1997, Nr. 63ai??i??64)], 2.4.6; cit. iA?: LietuviA? kalbos komisijos nutarimai: 1977ai??i??1998, (toliau ai??i?? LKKN III), sudarAi?? Regina DobelienAi??, treA?iasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidybos institutas, 1998, p. 60.

4 IA? tiesA? leidinys LietuviA? kalbos komisijos nutarimai: 1977ai??i??1990 (antras pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslas, 1991; toliau ai??i?? LKKN II) yra reto (komunistinAi??s formos, tautinio stiliaus) keistumo klastotAi??s pavyzdys. Leidinys tiesiog skelbiasi publikuojAi??s kalbamo meto LKK nutarimus su sovietiniA? metA? datomis, tik su… naujais ai??zpavyzdA?iaisai???. A?inoma, tai tiesiog naujos nutarimA? redakcijos, atgaline data ai??ziA?baltinanA?iosai??? (po teisybei, ne taip jau ir suteptAi??) sovietiniA? laikA? LKK kailA?.

5 A?monAi??s gali stebAi??tis, kaip leidimas gali bAi??ti pataisytas, bet kartu tas pats ir dar fotografuotinis. Va, ir gali.

6 DidA?iA?jA? raidA?iA? spaudiniA? apraA?e raA?ymo taisyklAi??s, sudarAi?? Teodoras A?yA?as, Vilnius: Lietuvos TSR knygA? rAi??mai, 1961, p. 24.

7 ?i??N?Ni???i??N??i???i???? ???i????????????, ?i????Ni?????i??Ni?? ?i?????i???i????Ni???i???i??N?, ?YNi???i????Ni????Ni???i??N????i??N? N?Ni?????i????N?Ni???????i?? N?????Ni???i?????i???????????? Ni??N?N?N????????? N??i??Ni?????i??, ????N??????i??: ??N?N???N?N?Ni??????, 1957.

8 Nerijus Ai??epetys, ai??zKalbos norminimas sovietA? Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslasai???, in: Archivum Lithuanicum, 2012, t. 14, [spausdinama].

9 LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 13, l. 1ai??i??2 (kursyvas mano ai??i?? N. Ai??.). Ai??domu, kad ta pati retorika iA?lieka ir Atgimimo laikais: ai??zReikia sukurti tokiAi?? kalbos prieA?iAi??ros sistemAi??, kuri apimtA? visAi?? visuomenAi?? ir visas kalbos vartojimo sritis (LKK, ai??zDAi??l lietuviA? kalbos ugdymoai???, in: LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 20, p. 34); praA?oma Komisijai A?galiojimA? ai??zuA? apsileidimAi?? ir reikalavimA? nevykdymAi?? taikyti poveikio priemonesai??? (LKK raA?tas LSSR AukA?A?iausiajam Sovietui, 1989-11-19, in: Ibid.).

10 Cit. iA? LKK veiklos dokumentA?: LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 7, p. 51ai??i??52.

11 Plg. Vytautas Ambrazas, SvetimA? tikriniA? vardA? raA?ymas, Vilnius: LietuviA? kalbos institutas, 2008, p. 37.

12 LSSR MT nutarimA? medA?iaga, 1976-12-25 ai??i?? 1976-12-31, in: LCVA, f. R-754, ap. 2, b. 4510, l. 203ai??i??208.

13 Ai??iuo klausimu taip pat A?r. Vyriausiosios enciklopedijA? redakcijos posAi??dA?iA? protokolai, 1972ai??i??1973, in: LCVA, f. R-593, ap. 1. b. 8, 14.

14 PlaA?iau plg. Nerijus Ai??epetys, op. cit.

15 LKK ekspertA? grupAi??s posAi??dA?io protokolas, 1976-05-03, in: LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 4, l. 22. Toliau A?ios bylos medA?iaga cituojama skliaustuose tekste.

16 LietuviA? kalbos raA?yba ir skyryba, (toliau ai??i?? LKRS I), ats. redaktorAi?? AdelAi?? ValeckienAi??, Vilnius: Mokslas, Lietuvos TSR MokslA? akademija, LietuviA? kalbos ir literatAi??ros institutas, 1976, p. 115: ai??zNaujieji metai, GeguA?Ai??s pirmoji, PergalAi??s diena [...], TSRS Konstitucijos diena; JoninAi??s, PetrinAi??s, UA?gavAi??nAi??s, SekminAi??s, KalAi??dos, A?olinAi??, VAi??linAi??s, Velykosai???. Jau apkreipAi??me dAi??mesA? A? 1989, 1991, 1992, 1997 m. [V]LKK pozicijos didA?iA?jA? raidA?iA? raA?ymo klausimais organiA?kAi?? raidAi??. DAi??l A?venA?iA? ir A?vairiA? renginiA? pavadinimA? LKRS II prie komunistiniA? A?venA?iA? (166e) po kabliataA?kio priduriamos: VAi??linAi??s, JoninAi??s, Saturnalijos, Velykos, KalAi??dos. LKKN II kaip ai??zA?venA?iA? pavadinimaiai??? vardijami Velykos, KalAi??dos, JoninAi??s, VAi??linAi??s, A?olinAi??. LKRS III leidimas ir LKKN III prie (daugiausia religiniA?) A?venA?iA? priduria ir (iA?skirtinAi??s reikA?mAi??s) renginiA? pavyzdA?iA?, pvz., Pasaulio A?emaiA?iA? dailAi??s parodAi??.

17 DAi??l to Lenino ai??i?? menki juokai. Antai LSSR MA centrinio aparato pirminAi??s partinAi??s organizacijos atviras susirinkimas dar 1969 m. liepos 23 d. buvo priAi??mAi??s sukreA?iamAi?? nutarimAi??: ai??zpakviesti A? bendrAi?? atvirAi?? susirinkimAi?? A?mogA?, kuris matAi?? V. LeninAi??ai??? (LCVA, f. 1233, ap. 2, b. 11, l. 15). Suprantama, dar gyvAi?? LeninAi?? ai??i?? juk praAi??jAi?? vos 45 metai nuo Vado mirties.

18 LKK posAi??dA?iA? protokolai, 1978, in: LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 8, l. 1ai??i??15.

19 Dar 1963 m. LSSR KGB paA?ymoje apie operatyvinAi?? padAi??tA? mokslo ir mokymo A?staigose Vytautas Ambrazas vienintelis iA? LKLI darbuotojA? paminAi??tas kaip kuo nors nusikaltAi??s ai??i?? ne bet kuo, o ai??zklerikaliniA? nuotaikA? reiA?kimuai??? (Lietuvos kultAi??ra sovietinAi??s ideologijos nelaisvAi??je 1940ai??i??1990: DokumentA? rinkinys, sudarAi?? Juozapas Romualdas BaguA?auskas, ArAi??nas Streikus, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, p. 328, dok. Nr. 85).

20 LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 8, l. 62.

21 LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 5, l. 11.

22 LCVA, f. R-754, ap. 1, b. 394.

23 LKK susiraA?inAi??jimas su LSSR A?staigomis ir asmenimis kalbiniais klausimais, 1977ai??i??1978, in: LCVA, f. R-1034, ap. 5, b. 7, p. 61ai??i??62. Sunku pasakyti, kas turAi??tas galvoje kaip statytinis. Pats Korsakas? Petras GriA?keviA?ius?