ai??zKaip laA?elis tyro gintaroai???…

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Patriotizmas
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2012-08

ai??zKaip laA?elis tyro gintaroai???…

Tomas Daugirdas

Lietuvoje A?iandien pastebime vienAi?? didA?iausiA? minties ir jausenos transformacijA? per visAi?? nepriklausomybAi??s laikotarpA?. Tai pokyA?iai, palieA?iantys patriotizmo turinA?. Patriotizmas, siejamas su Lietuva kaip vieta, kurioje norisi gyventi ir kuriAi?? norisi kurti bei ginti, tampa daug svarbesniu uA? patAi??riotizmAi??, siejamAi?? su tauta bei iA? praeities mus pasiekianA?iais herojiA?kais vaizdiniais.

lexapro india.

Lietuva jau daugiau kaip dvideA?imt metA? turi savo geografinAi?? vietAi??. Ji yra atskira valstybAi?? (iA? tiesA?) Ai??iaurAi??s Europoje, o jei kas tiksliai neA?inotA? kur, galAi??tume patikslinti, kad prie Baltijos jAi??ros, labiau A? A?iaurAi?? nuo Lenkijos. Turime tvirtAi?? teisAi?? ir pagrindAi?? reikalauti, kad Lietuva bAi??tA? fiksuota pasaulio tautA? atmintyje kaip A?alis, turinti ai??znuosavAi??ai??? sklypAi?? pasaulio A?emAi??lapyje. Tiesa, sklypas nedidelis, bet vienAi?? kitAi?? namAi?? pastatyti galima, ir yra pakankamai A?emAi??s bulviA? laukams ir obelA? sodams. A?velgiant A? A?emAi??lapA? ir pasitelkus vaizduotAi??, Lietuvos teritorijos iA?klotinAi??je net galima A?A?velgti A?irdies formAi??, ai??i?? jei kam taip patogiau ir graA?iau. TurAi??ti vietAi??, kurioje gali bAi??ti kaip namie (ar turAi??ti namus) yra svarbu ne vien A?monAi??ms, bet ir tautoms. Neseniai girdAi??jau istorijAi?? apie iA?tremtus Rusijos vokieA?iA? iA?tisus kaimus. Ai?? prievartAi?? iA?varytA? gyventojA? namus Stalino laikais buvo atkelti gyventojai iA? kitA? teritorijA?, rusai. TragiA?kiausia A?ios istorijos pusAi?? yra ta, kad Rusijos vokieA?iai iA? tremties neturAi??jo kur grA?A?ti. Jie neturAi??jo A?emAi??s lopelio, kuris bAi??tA? jA? ai??znamaiai???, apie kuriuos bAi??tA? galAi??jAi?? galvoti ir viltis, kuriuose bAi??tA? likAi?? jA? pasiilgAi?? artimieji. Kai kurie jA? grA?A?o, taA?iau tik trumpam, kad iA? karto leistA?si A? kitAi??, jau savanoriA?kAi?? tremtA?. Niekas jA? nelaukAi??, nesiilgAi??jo ir net nepageidavo jA? matyti ten, iA? kur jie prievarta buvo iA?stumti. Gal skamba paradoksaliai, taA?iau lietuviai tremtiniai buvo geresnAi??je situacijoje ai??i?? jie turAi??jo kur grA?A?ti, turAi??jo aiA?kiAi?? namA? bei artumo kryptA?, ai??zLietuvAi??ai???.

TurAi??ti savAi?? vietAi??, A? kuriAi?? gali sugrA?A?ti, yra labai svarbu, tai padeda lengAi??viau iA?kAi??sti sunkumus, A? jAi?? nukreipta asmeninio kompaso rodyklAi??, kad ir kokioje kitoje pasaulio vietoje atsidurtum. Tai yra geografinis pasaulio centAi??ras tiems, kurie A?ia gyveno, iA?vyko ar buvo iA?vyti. Dabartiniame migracijos ir emigracijos kontekste valstybAi?? yra svarbi ir tuo, kad A? jAi?? iA? bet kur gali panorAi??jAi??s sugrA?A?ti. Noras sugrA?A?ti A? vietAi??, iA? kurios esi iA?Ai??jAi??s, yra veikiausiai A?iuo metu stipriausias su patriotizmu susijAi??s sentimentas, daug stipresnis nei bendrumo jautimas su tautieA?iaisAi?? todAi??l, kad jie yra tautieA?iai bei kalba ta paA?ia kalba.

PasikeitAi??me mes, keiA?iasi ir pasaulis, jis iA?siplAi??tAi?? bei tapo A?vairesnis. Ai?? savo tautos istorijAi?? nebegalime A?iAi??rAi??ti vien savo akimis, turime paA?velgti ir kitA? tautA? akimis, kurioms tie patys istoriniai A?vykiai gali atrodyti visai kitaip, menkai verti pasididA?iavimo. Latviai gali prisiminti ViduramA?ius, kai lietuviA? ginkluoti pulkai A?siverA?davo A? jA? gyvenamas teritorijas, jas nusiaubdavo, iA?sivesdavo gyvulius. Latviai gali prisiminti ir gabalAi?? pajAi??rio teritorijos, kurA? lietuviams pavyko ai??zatkovotiai??? praAi??jusiame amA?iuje. Neabejojame, kad tai ai??zA?aunuai???, nes turAi??tume dar maA?iau pajAi??rio nei A?iuo metu, taA?iau kaA?in ar su A?ita nuomone sutiktA? broliai latviai.

DidA?iuojamAi??s, kad Lietuva buvusi ai??znuo jAi??ros iki jAi??rosai???. TaA?iau turbAi??t tos tautos ne su gAi??lAi??mis ir dideliu dA?iaugsmu pasitikdavo valdytojus iA? VakarA?. Kaip pasakoja istorikai, tai buvAi??s daug geresnis valdymas nei galAi??jo ar A?prastai bAi??davo vieA?pataujant totoriams. TaA?iau tai tereiA?kia, kad mAi??sA? patriotizmo A?aknis esantis maA?esnAi?? blogybAi?? kitiems nei kitos galimos blogybAi??s. Galiausiai A?iandien kai kurie patriotiA?kai uA?sispyrAi?? lietuviai gali visais A?manomais bAi??dais prieA?intis, kad lenkai Lietuvoje raA?ytA? pavardes lenkiA?kai, ir tai laikyti didelio patAi??riotizmo iA?raiA?ka. EsAi?? jei nusileisime visur ir visose pozicijose, net iki ai??zautonomijosai???, tai greta esanti milA?inAi?? Lenkija visai ai??zuA?lips mums ant galvosai???. A?ia neketiname svarstyti, tiesa tai ar ne, taA?iau tai, kas vyksta A?iandien tarp lietuviA? ir lenkA?, atskleidA?ia, kad tautiA?kumas nebAi??ra patriotizmo pagrindas ai??i?? jis tik kaip instrumentas naudojamas politinAi??ms ir tarpvalstybinAi??ms kovoms kurstyti ar santykiams apibrAi??A?ti. MaA?ai kas liktA? iA? lietuviA?kA?jA? tautininkA? ar lenkiA?kA?jA? sAi??jungA? Lietuvoje rinkimA? programA?, jei iA?imtume tautinA? ekstraktAi??.

Tautinis patriotizmas amA?iuje po Alberto Einsteino revoliucijos, A?vedusios kelis galimus atskaitos taA?kus, yra patekAi??s A? labai kebliAi?? situacijAi??. Keblumas visu painumu atsiskleidAi?? visai neseniai, rengiantis perlaidoti ir perlaidojant Lietuvos Laikinosios vyriausybAi??s ministrAi?? pirmininkAi?? JuozAi?? AmbrazeviA?iA?-BrazaitA?. PradA?ia atrodAi?? visai normali, geAi??ra ir patriotiA?ka. VyriausybAi?? priAi??mAi?? sprendimAi?? skirti lAi??A?A? palaikA? perlaidojimui Lietuvoje. A?velgiant iA? tautinAi??s patriotinAi??s perspektyvos, niekam nekilo abejoniA?, kad A?mogus stengAi??sis ai??zvardan Lietuvosai??? veikti ypaA? sudAi??tingoje situacijoje, nusipelno kuo didA?iausios pagarbos. TaA?iau staiga perspektyva pasikeitAi?? ir tAi?? paA?iAi?? elgsenAi?? A?spraudAi?? A? kitAi?? kontekstAi?? ir aplinkybes. Tai sukAi??lAi?? didelAi?? sumaiA?tA?, politinAi??, akademinAi?? bei patriotinAi??. Staiga dalis akademikA?, tarp kuriA? buvo net tA?, kurie veikiausiai politikams ir pasiAi??lAi?? idAi??jAi?? dAi??l Lietuvos vadovo pagerbimo, iA?siA?adAi??jo savo veiklos ir pozicijos… Dalis akademikA? iA?platino vieA?Ai?? laiA?kAi??, kuriame pabrAi??A?iama, kad BrazaiA?io gyvenimo ir veiklos iA?kilmingas minAi??jimas buvusi didelAi?? moralinAi?? klaida: ai??zKo vertas suverenitetas, kurio A?gijimo kainaAi??ai??i?? nekaltA? A?moniA? Ai??kraujas?ai???

Ai??Ai??vykis sukAi??lAi?? didelAi?? sumaiA?tA? lietuviA?koje patriotinAi??je savivokoje, ir jo mastas bei galimos pasekmAi??s nAi??ra tinkamai A?vertintos. Ai??is A?vykis, jei A? jA? A?velgsime atviromis akimis, tautinio patriotizmo teritorijoje nepaliko akmens ant akmens, aplamdAi?? tautinio heroizmo tipus, iA?klibino tautinio pasididA?iavimo stulpus. Pasidaro gana nejauku net nuo minties, kad jei iA? A?ios perspektyvos paA?velgsime A? Lietuvos istorijAi??, jos herojus, didvyrius, laimAi??jimus, pamatytume nemaA?ai dalykA?, kurie mAi??sA? nesuA?avAi??tA?. TautiA?kumas kaip vertybinis patriotiniA? veiksmA? ir poelgiA? pateisinimas tapo labai A?tartinas.

NesiaiA?kinant, kuri pusAi?? ir kurie A?monAi??s, vienaip ar kitaip pasielgAi?? ar pasisakAi?? perlaidojimo istorijoje, perlenkAi?? lazdAi??, akivaizdu, kokia negailestinga yra istorija bei kokius iA?A?Ai??kius praeiA?iai ir ateiA?iai ji sugeba mesti. BrazaiA?io epocha buvo tokia sudAi??tinga, kad bet kurie sprendimai, kuriuos bAi??tA? darAi??s jo pozicijoje esantis sAi??A?iningiausias ir geriausiA? patriotiniA? idealA? vedamas A?mogus, nebuvo tinkami ir geri, jei juos vertinsime iA? A?vairiA? perspektyvA?.

Ai??i istorija atskleidA?ia, kad kintant epochoms ir santvarkoms, A?vykstant A?vykiams, iA? kuriA? mokosi tautos ir individai, tam tikros vertybinAi??s atramos nunyksta, tampa maA?iau svarbios, o jas pakeiA?ia kitos. Jei pasiAi??lytume atsisakyti tautiA?kumu ir tautiniu istorijos pasakojimu grA?sto patriotizmo, daug kam toks pasiAi??lymas pasirodytA? akiplAi??A?iA?kas bei tarsi sutrypiantis atminimAi?? ir veiklAi?? tA?, kurie dAi??l tautiA?kumo buvo kovojAi?? ar net padAi??jAi?? galvas. TaA?iau akivaizdu, kad pats tautiA?kumas tebuvo patriotizmo iA?raiA?ka ar forma, tam tikras rAi??bas, kuriuo jis apsirengAi?? tam tikru istoriniu metu. A?monAi??s, aukojAi?? savo gyvybes kovodami su neteisybe ir priespauda, pirmiausia buvo patriotai, o tik po toAi??ai??i?? tam tikro tautiA?kumo gynAi??jai, net jei Ai??jo su tautiA?kumo vAi??liava. Patriotizmas kaip tAi??vynAi??s meilAi?? daug gilesnAi?? bei platesnAi?? vertybAi?? nei sAi??saja su konkreA?ia tauta, jos apibrAi??A?ta istorija, istorinAi??mis asmenybAi??mis, laimAi??tais istoriniais mAi??A?iais bei nacionalinAi??s raiA?kos atributais ai??i?? dainos, A?okiai, pasakAi??A?ios, audimo raA?tai, pirkiA? statymo bAi??das ar net kalba. TodAi??l nAi??ra nesavalaikiA?ka tarti, kad tautiA?kumas ir tautiA?kumu grA?stos bendruomeninio gyvenimo vertybAi??s nyksta, ir tai nAi??ra reiA?kinys, kurA? reikAi??tA? stabdyti visomis A?manomomis priemonAi??mis. TautiA?kumo atributai iA?liks, taA?iau jie pasitraukia iA? patriotizmo centro. Patriotizmas juo toliau, juo labiau ai??zatsikabinaai??? nuo tautiA?kumo ir nesileidA?ia bAi??ti su juo vienareikA?miai tapatinamas.

TautiA?kumas, apie kurA? A?iandien kalbame ir kurio stengiamAi??s iA?mokyti darA?elinukus ir moksleivius, yra labai nesenas reiA?kinys. Lietuvoje jam kiek daugiau nei A?imtas metA?. VienAi?? kartAi?? atsiradAi??s jis gali ir iA?nykti, kai jo buvimas ims kelti pernelyg daug kontroversijA?, kuriA? nebeA?manoma iA?painioti dAi??l istoriniA? aplinkybiA?, asmeninAi??s A?moniA?, A?eimA? ar kitA? tautA? patirties.

Nykstant tam tikrai vertybiA? iA?raiA?kai, nebAi??tinai nebelieka paA?iA? vertybiA?. Ai??iuo metu vykstanA?iAi?? patriotizmo transformacijAi?? atskleidA?ia ir pagrindinis strateginis Lietuvos dokumentasAi??ai??i?? ValstybAi??s paA?angos strategija ai??zLietuva 2030ai???, kuris yra Lietuvos A?moniA? bendra gyvenimo ir veikimo vizija artimiausiais deA?imtmeA?iais. Strategija iA? pirmo A?vilgsnio nieko nekalba apie patAi??riotizmAi??. TaA?iau iA? tiesA? joje atsiranda patriotizmo formA?, kurias bAi??tA? galima pavadinti vietos ar A?moniA? ryA?iA? patriotizmu. Kaip pagrindinis strategijos tikslas pateikiama patriotinAi?? Lietuvos idAi??ja: ai??zLietuva ai??i?? sumani A?alis, kurioje gera gyventi ir dirbtiai???. Tad Lietuva nebAi??ra A?alis, kuri iA?imtinai susieta su praeitimi ir didA?iaisiais praeities A?ygiais bei su tautiniais ai??zdidvyriaisai???. Lietuva siejama su vieta, kuri yra tinkama ir patogi gyventi, A? kuriAi?? norisi sugrA?A?ti, panaA?iai kaip norisi sugrA?A?ti A? jaukius namus iA? jA? iA?Ai??jus ar iA?vykus. Lietuva suvokiama kaip centrinAi?? vieta geografiniame ar emociniame A?mogaus A?emAi??lapyje, stiprus traukos centras. Jei paA?velgsime A?dAi??miau, visa ai??zLietuva 2030ai??? ir yra apie tai, kaip iA?mokti tokiAi?? LietuvAi?? kurti ir tokiAi?? LietuvAi?? mylAi??ti.

Vietos patriotizmas lietuviA?koje savimonAi??je nAi??ra nei jokia keistenybAi??, nei naujas dalykas. Jis jau ir dabar minta tam tikrais pseudoistoriniais bei pseudopagoniA?ko tikAi??jimo vaizdiniais apie ypatingas Lietuvos geografines vietas, tokias kaip ai??zA?ventusai??? kalnus ar girias. Vietos patriotizmas yra persmelktas tautinio patriotizmo. Net poetAi??, norAi??dama LietuvAi?? A?vardyti kaip konkreA?iAi?? vietAi??, pasinaudojo labiausiai iA?populiarintu lietuviA?kojo tautiA?kumo atributu ai??i?? gintaru: ai??zKoks graA?us maA?ytis mAi??sA? kraA?tas, kaip laA?elis tyro gintaro…ai??? SumiA?Ai??s su istoriniais tautiniais atributais, jis atrodo archaiA?kas, taA?iau jei bAi??tA? atgrAi??A?tas A? dabarties realijas, gali atsiskleisti kaip tai, kAi?? tikrai jauA?iame ir kas mus sieja.

flagyl without script.