Kaip peliuko Mikio apsaugos aktas tapo girnapuse kAi??rAi??jams po kaklu

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: AutoriA? teisiA? apsauga
AUTORIUS:Ai??Liudvika PociAi??nienAi??

DATA: 2013-01

Kaip peliuko Mikio apsaugos aktas tapo girnapuse kAi??rAi??jams po kaklu

Liudvika PociAi??nienAi??

Kur baigiasi autoriA? teisiA? apsauga ir prasideda parazitavimas? Tos subtilios ribos derAi??tA? ieA?koti ten, kur A?spausta raidelAi?? ai??zCai???, apvesta apskritimu, reiA?kianti copyright, arba kopijavimo teisAi??. Daugeliu atvejA? ginamos jau ne autoriaus teisAi??s, o jas paveldAi??jusio asmens ar bendrovAi??s, A?sigijusios platinimo teises, galimybAi?? iA? to pelnytis. Ai??itai dar vadinama intelektinAi??s nuosavybAi??s apsauga, o tokia terminA? kaita rodo, kad ne autorius ir ne jo teisAi??s A?ia yra svarbiausia. Jeigu ne vieA?umas, platintojai turbAi??t ir toliau verstA? autorius gyventi skurde, pasakiA?kai pelnydamiesi iA? jA? pripaA?inimo, ypaA? po mirties. Platinimo teisiA? prioritetas taip iA?sikerojo, kad pirminAi?? autoriA? apsaugos nuo plagiatoriA? intencija jau seniai pasitraukAi?? A? uA?ribA? ir prisimenama daugiau kaip istorinAi?? realija, kai tapo A?prasta apdrausti, pavyzdA?iui, operos muzikAi?? ar libretAi??. Atgaline data bAi??tA? galima apkaltinti plagiatu net WilliamAi?? Shakespeareai??i??Ai??, kurio ai??zVenecijos pirklysai??? yra ai??zprarijAi??sai??? bent trijA? autoriA? idAi??jas, o kAi?? jau ir kalbAi??ti apie PablAi?? Picasso, kurA? daA?nas kolega dailininkas tiesiog bijodavo A?sileisti A? dirbtuvAi??. TaA?iau A?iandien retai kas laiko A?ias kolizijas prasmingomis. MAi??sA? dienomis A? pirmAi?? vietAi?? iA?siverA?Ai?? platinimo teisAi??s, tapusios ypaA? aktualios dAi??l interneto plAi??tros, o daugiausia ginA?A? dAi??l to kyla programinAi??s A?rangos, garso ir vaizdo A?raA?A? platinimo srityse. DidA?iosios korporacijos, nuo Holivudo iki Microsoft, pajuto, kad didieji pelnai sprAi??sta iA? rankA?. Atrodo, treA?ioji ar ketvirtoji Holivudo banginiA? karta bus uA?mirA?usi savo istorijAi??, kai keletas kino studijA? nuo Edisono ai??zglobosai???, pasireiA?kusios mokesA?iais uA? technikAi??, pabAi??go A? ai??zgiriAi??ai??? ai??i?? A? kitAi?? Amerikos galAi??. Juk taip ir atsirado Holivudas.

Konfliktas ypaA? paaA?trAi??jo 1998 m., kai JungtiniA? Amerikos ValstijA? Kongresas autoriA? teisiA? galiojimAi?? pratAi??sAi?? nuo penkiasdeA?imties iki septyniasdeA?imties metA? po autoriaus mirties. Prezidento Bilo Clintono pasiraA?ytas A?statymas, pratAi??siantis platinimo teisiA? apribojimo laikAi??, vadinasi Sonny Bono Copyright Term Extention Act, bet, kadangi atkakliausi A?io A?statymo lobistai buvo Disneyai??i??aus korporacija ir dar keletas A? jAi?? panaA?iA?, jis pramintas ai??zPeliuko Mikio apsaugos aktuai???. KAi??rybinAi?? bendruomenAi?? priAi??mAi?? jA? kaip netoleruotinAi?? kliAi??tA? idAi??jA? apytakai ir kultAi??rinio gyvenimo slopinimAi?? apskritai. Vienas iA? pasiprieA?inimo tokiam suvarA?ymui lyderiA? ai??i?? teisAi??s profesorius Lawrenceai??i??as Lessigas A?A? aktAi??, kaip prieA?taraujantA? konstitucijai, apskundAi?? JAV aukA?A?iausiajam teismui, taA?iau bylAi?? pralaimAi??jo, gavAi??s vos dviejA? teisAi??jA? pritarimAi??. VAi??liau jis pripaA?ino, kad bylinAi??damasis padarAi?? klaidA?, kurios ir lAi??mAi?? tokA? verdiktAi??.

Vis dAi??lto Lessigas nenuleido rankA? ir 2001 m. A?kAi??rAi?? judAi??jimAi??, pavadintAi?? Creative Commons (sutrumpintai CC). Ai??is greitai iA?populiarAi??jo tarp studentA? ir tapo atrama visiems, kuriems rAi??pi idAi??jA? mainai, kultAi??ros procesA? gyvybingumas, mokslo ir verslo paA?anga, nes tam reikia, kad kAi??riniai bAi??tA? laisvai prieinami.

Netrukus atsirado dar viena organizacija, pavadinta Question copyright (paA?odA?iui bAi??tA? ai??i?? teisiA? patikra), A?kurta animaciniA? filmA? kAi??rAi??jos Ninos Paley. Jos tikslas ai??i?? atskleisti ekonominAi??, kultAi??rinAi?? ir socialinAi?? A?alAi??, kuriAi?? daro platinimo monopolijos, ir parodyti, kad laisvesnis platinimas bAi??tA? naudingesnis ir menininkams, ir jA? meno vartotojams.

SAi??jAi??dis uA? laisvAi?? kultAi??ros sklaidAi?? apAi??mAi?? A?vairiausias sritis, Ai??mAi?? burtis muzikos ir programinAi??s A?rangos kAi??rAi??jA? organizacijos, skatinanA?ios savo narius vietoj Ai?? diktato taikyti laisvesnAi?? prieitA? prie jA? kAi??riniA? ir ieA?kanA?ios bAi??dA?, kaip uA?tikrinti, kad autorius gautA? teisAi??tAi?? atlygA? uA? savo darbAi??. Ai??ios organizacijos prieA?inasi didA?iA?jA? korporacijA? pretenzijoms A? neproporcingai didelAi?? pelno, gaunamo iA? kAi??riniA? platinimo, dalA?, nes nuskriaudA?iami autoriai, sukAi??rAi?? tAi?? ai??zproduktAi??ai???, o vartotojai verA?iami permokAi??ti.

SAi??jAi??dis prieA? copyright daromAi?? A?alAi?? kultAi??ros apytakai, prasidAi??jAi??s JungtinAi??se Valstijose, iA?plito po visAi?? pasaulA?. Nedaug yra valstybiA?, kuriose vis dar nebandoma liberalizuoti autoriA? teisiA?. Lietuva A?iuo atA?vilgiu atsiduria tarp atsilikusiA? Vidurio Afrikos ir totalitariniA? Azijos A?aliA?. O parazitavimo, susijusio su archyvA? kopijomis, lyderAi?? iki A?iol yra Rusija.

Tikriausiai liberalizavimo sAi??jAi??dA? dar labiau sutelks reakcija A? Aarono Swartzo saviA?udybAi??. Ai??iam dvideA?imt A?eA?eriA? metA? amA?iaus interneto genijui, nuo penkiolikos metA? dalyvavusiam Creative Commons judAi??jime, vienam iA? organizacijos Demand progress (reikalaujame paA?angos), iA?garsAi??jusios masiniais protestais prieA? SOPA (stop online piracy act), steigAi??jA?, prokurorai grasino deA?imtimis metA? kalAi??jimo ir milijoninAi??mis baudomis uA? neva nelegalA? duomenA? siuntimAi??si internetu iA? JSTOR (Journal storage, skaitmeninAi?? biblioteka, A?kurta 1995 m.) ir PACER (vieA?a federalinio teismo duomenA? bazAi??, kurios naudojimas dAi??l pasenusiA? technologijA? buvo apmokestinamas 8 ct uA? puslapA?, nors tokiA? papildomA? teismo pajamA? teisAi??tumas mokesA?iA? mokAi??tojams jau kurA? laikAi?? kAi??lAi?? abejoniA?). BAi??tent interneto plAi??tra apnuogino faktAi??, kad didA?iA?jA? korporacijA? teisiA? apsauga vis maA?iau kAi?? bendra turi su autoriA? teisAi??mis (Aaronas Swartzas ne kartAi?? kritikavo ydingAi?? praktikAi??, kai mokestis uA? naudojimAi??si JSTOR duomenA? baze buvo skiriamas ne autoriams, o leidAi??jams). Jokie sandAi??riai, spaudA?iant kAi??rAi??jus priimti korporacijA? siAi??lomas sAi??lygas, nelieka nepastebAi??ti ai??i?? iA? dalies todAi??l, kad kAi??rAi??jai tiesiog turi galimybAi?? tas korporacijas apeiti.

Bet A?A? kartAi?? mums labiau rAi??pi kultAi??rinAi??s apytakos aspektas. Lietuvoje visiems, kurie prieA?inasi Ai?? diktatui, toliau klijuojama pirato etiketAi??, nors vadinamA?jA? ai??zpiratiniA?ai??? kompaktiniA? plokA?teliA? traiA?kymo laikai jau tampa istorija, o dideles kainas uA? legalius muzikos ar kino filmA? A?raA?us bandantys iA?laikyti platintojai monopolistai yra priversti kautis jau su interneto teikiamomis galimybAi??mis. PainiavAi?? didina dar ir tai, kad tiek autoriA?, tiek platinimo teisAi??s vadinamos tuo paA?iu ai??zautoriA?ai??? teisiA? vardu. IA? tikrA?jA? Ai?? vis daA?niau atlieka trombo vaidmenA? kultAi??ros procese, todAi??l vis svarbesnAi?? tampa sAi??voka public domain, lietuviA?kai, regis, vis dar neturinti net oficialaus atitikmens. PaA?odA?iui tai reikA?tA? ai??zvieA?a teritorija, vieA?a erdvAi??ai???. PraAi??jus penkiasdeA?imA?iai metA? po autoriaus mirties, jo kAi??riniai tampa visuomenAi??s turtu, vieA?os erdvAi??s dalimi, prieinama kiekvienam besidominA?iam ar norinA?iam juos skleisti be jokiA? apribojimA?. KultAi??ros apytakai bAi??tA? sveika, kad literatAi??ros klasikos ekranizacijoms ar pastatymams scenoje nereikAi??tA? gauti tA? klasikA? paveldAi??tojA? leidimo. Visuotinai pripaA?A?stama reta ir graA?i iA?imtis yra nebent ai??zPiteris Penasai???, kurio autorius Jamesas Matthew Barrieai??i??s buvo perdavAi??s savo teises ligoninei (Great Ormond Street Hospital). 1988 m. pasibaigus platinimo teisiA? apribojimo terminui, buvo priimtas specialus teisAi??s aktas, A?pareigojantis dalA? pajamA?, gautA? uA? A?io kAi??rinio pastatymus JungtinAi??je KaralystAi??je, skirti A?iai ligoninei tol, kol ji egzistuos.

Visais kitais atvejais Creative Commons Ai??mAi?? netgi minAi??ti datas ai??i?? pavyzdA?iui, A?venA?iama kiekvienA? metA? sausio 1-oji, kai garsiA? kAi??rAi??jA? darbai, suAi??jus nustatytam terminui (ES tai ai??i?? vis dar 50 metA?, nors bAi??ta mAi??ginimA? terminAi?? pratAi??sti ir A?ia), tampa vieA?os erdvAi??s dalimi arba visuomenAi??s turtu. AutoriA? teisiA? liberalizavimo A?alininkai agituoja uA? kai kuriA? apribojimA? atsisakymAi?? savo noru, nesulaukiant nustatyto termino, jeigu kAi??rinys yra tinkamai naudojamas (fair use) ai??i?? neiA?kraipomas, nesudarkomas, rodomas nekomerciniais tikslais. Kitaip tariant, autoriui yra svarbu ne vien gauti atlygA? uA? savo darbAi??, jam rAi??pi, kad kAi??rinys pasiektA? kuo platesnAi?? publikAi??, auditorijAi??, taigi gyventA? gyvenimAi??, kuriam buvo sukurtas, Ai??ai??i?? kad bAi??tA? atliekamas muzikantA?, vaidinamas scenoje, ekranizuojamas, aptariamas, cituojamas apA?valgose ir t. t.

TodAi??l nieko keista, jei ant kompaktinAi??s plokA?telAi??s vietoj A?prasto uA?raA?o smulkiu A?riftu ai??zKopijavimas draudA?iamas, visos teisAi??s priklauso…ai??? A?ymus muzikantas pareiA?kia: ai??zAi??iA? koncertA? A?raA?A? teisAi??s per Discipline global mobile priklauso tik kAi??rAi??jams, kuriems A?i organizacija atstovauja. PrieA?ingai, nei A?prasta A?raA?A? industrijai, A?ie menininkai neprivalo niekaip A?sipareigoti A?raA?A? kompanijai, paklusti ai??zA?prastoms taisyklAi??msai???, kurios visada buvo abejotinos, daA?nai nepadorios ir visiA?kai nepagrA?stos (P&C, 2007, Robert Fripp).ai???

Galima sakyti, atseit bepiga Robertui Frippui, garsiam nepriklausomam menininkui, kuris turi nuosavAi?? A?raA?A? kompanijAi??, nustatinAi??ti tokias taisykles, kokios jam atrodo padorios. Bet, A?iaip ar taip, tai iA?kalbingas pavyzdys, rodantis, kaip galima iA? kultAi??ros kraujotakos paA?alinti atgyvenusius tarpininkavimo ai??ztrombusai???. Discipline global mobile ai??i?? tai kompanija, pagrA?sta menininkA? tarpusavio A?sipareigojimais ir veikianti kaip alternatyva. Tuo siekiama iA?vengti nepavydAi??tino senstanA?iA? roko A?vaigA?dA?iA? likimo, kai rengiami nesibaigiantys koncertiniai turai, nes A?raA?A? kompanijos stengiasi parduoti kuo daugiau produkcijos.

Dar svarbesnis yra Frippo teiginys, kad tAi?? populiariAi??jAi?? kultAi??rAi??, kuri orientuojasi A? aukA?A?iausias A?mogiA?kumo apraiA?kas, platinimo korporacijA? industrija A?aloja ir nuA?emina iki masinAi??s, orientuotos tenkinti A?emiausius instinktus.

O pats tragiA?kiausias prieA?taravimas kyla tarp unikalios meninAi??s kAi??rybos, nepretenduojanA?ios A? populiariosios kultAi??ros statusAi??, ir masinAi??s kultAi??ros platinimo/ribojimo metodA?. Kadangi mAi??sA? laikais informacinis srautas gerokai virA?ija net labai imlaus individo pajAi??gumAi??, publikos dAi??mesys tampa vienu brangiausiA? ir riboA?iausiA? resursA?. Ai??prasta reklaminAi?? strategija aukA?tosios kultAi??ros reiA?kiniams visiA?kai netinka, todAi??l, kai kAi??riniams keliAi?? A?iAi??rovA? ir klausytojA? link uA?tveria dar ir intelektinAi??s nuosavybAi??s teises saugantys apribojimai, menininkas A?stumiamas A? visiA?kAi?? izoliacijAi??. BAi??tent todAi??l rimti kAi??rAi??jai, iA?skirtinAi??s asmenybAi??s suvokia, kad autoriA? teisiA? apsaugos srityje atAi??jo radikaliA? permainA? metas.

Kol kas vieno, visus tenkinanA?io sprendimo intelektinAi??s nuosavybAi??s apsaugos klausimu nAi??ra, ir diskusijos tAi??siasi. Senosios copyright sistemos A?alininkai Rickas Carnesas, Amerikos dainA? autoriA? gildijos prezidentas, ir Coleyai??i??s Hudginsas, arts+labs technologijA? ir A?iniasklaidos asociacijos vykdomasis direktorius, teigia, esAi?? uA? laisvAi?? kultAi??ros sklaidAi?? agituojantys aktyvistai, tvirtinantys, kad copyright A?udo kultAi??rAi??, patys A?lugdo menA? industrijAi?? ir ekonominA? augimAi??.

Laisvo kultAi??ros vartojimo A?alininkai anglakalbAi??se A?alyse turi papildomAi?? problemAi?? dar ir dAi??l A?odA?iA? A?aismo, nes yra priversti aiA?kinti, kad A?odis free skirtinguose junginiuose turi ne tAi?? paA?iAi?? prasmAi??: laisva kultAi??ra ai??i?? tai ne alus uA? dykAi?? (free culture isnai???t the same as free beer). Kitaip tariant, jie neneigia, kad reikia ieA?koti naujA? bAi??dA?, kaip garantuoti autoriams atlygA? uA? jA? kAi??rinius. Creative Commons siAi??lo alternatyvius licencijA? modelius, pagal kuriuos saugomos ne visos, o tik kai kurios teisAi??s. Ai??prastos tvarkos A?alininkai skundA?iasi, esAi?? dAi??l to atsiranda tik daugiau painiavos, bandant suderinti teises.

Situacija dramatiA?kai keiA?iasi, ir iniciatyvas uA? laisvAi?? kultAi??ros sklaidAi?? kritikuojantis Jaronas Lanier savo studijoje, paskelbtoje 2010 m., teigia, kad laisvo kultAi??ros vartojimo sAi??jAi??dis, iA? pradA?iA? kultAi??rAi?? gynAi??s nuo didA?iA?jA? korporacijA? savivalAi??s, dabar rizikuoja nuskriausti smulkiuosius prodiuserius, kurie atstovauja viduriniosios klasAi??s kAi??rAi??jams, ir tai visiA?kai nuasmenins vieA?Ai??jAi?? informacijAi?? iki wikipedia lygio. O Andrew Keenas judAi??jimo Creative Commons pradininkAi?? LawrencAi?? LessigAi?? yra net pavadinAi??s intelektualinAi??s nuosavybAi??s srities komunistu. Jiems antrina A?iniasklaidos magnatai, sAi??jAi??dA? uA? laisvAi?? kultAi??ros sklaidAi?? kaltinantys dAi??l A?iniA? kokybAi??s nuosmukio. AkademinAi??s visuomenAi??s atstovas Clayai??i??us Shirleyai??i??s atmeta A?iuos kaltinimus ir teigia, kad kokybiA?kAi?? A?iniasklaidAi?? A?udo pati rinka.

Nesileisime A? gausybAi?? techniniA? ir teisiniA? smulkmenA?, A? kurias pasinAi??rus lengva pamesti diskusijos esmAi??.

Ray L. Pattersonas ir Stanleyai??i??s W. Lindbergas, dar 1991 m. iA?leistoje knygoje ai??zKopijavimo teisAi??s prigimtis. VartotojA? teisiA? A?statymasai??? (The nature of Copyright. A Law of users rights) iA?dAi??stAi?? labai paprastAi??, taA?iau esminAi?? mintA?, kuriai sunku bAi??tA? prieA?tarauti:

ai??zYra dalykA?, kuriA? niekaip negalima paversti privaA?ia nuosavybe ai??i?? tai oras, kuriuo kvAi??puojame, saulAi??s A?viesa, lietus, kosmosas, gyvybAi??, kAi??ryba, mintys, jausmai, idAi??jos, A?odA?iai, skaiA?iai. Dalykai, priklausantys kultAi??ros paveldui, turi bAi??ti prieinami visiems ne maA?iau, nei visa tai, kas yra bAi??tina biologiniam mAi??sA? iA?likimui…ai???

Knygos autoriai jau daugiau kaip prieA? du deA?imtmeA?ius atkreipAi?? dAi??mesA?, kad daugelis amerikieA?iA? yra A?sitikinAi??, esAi?? Ai?? pirmiausia skirtas apsaugoti autoriA? ir leidAi??jA? teises nuo intelektualiniA? vagysA?iA?. Tai apmaudi klaida, ai??i?? tvirtina autoriai, nes konstitucinis kopijavimo teisAi??s pamatas yra siekis, kad informacijos sklaida tarnautA? visuomenAi??s gerovei. TodAi??l ypaA? svarbi yra ai??zteisingo naudojimoai??? sAi??voka, orientuota A? laisvAi?? A?iniA? prieinamumAi?? privatiems asmenims. Pattersono ir Lindbergo manymu, daugelis kopijavimo suvarA?ymA? yra nepagrA?sti ir kyla iA? teisinio neraA?tingumo. Jei platintojA? teisAi??s ir toliau bus pleA?iamos vartotojA? sAi??skaita, netruks ateiti laikas, kai galimybAi?? gauti A?iniA? bus ne visuotinAi?? teisAi??, o iA?skirtinAi?? privilegija.

MinAi??ta knyga iki A?iol yra aktuali, nes joje iA?dAi??stytos principinAi??s nuostatos. Gyvename virsmo laikais, kai dAi??l informaciniA? technologijA? plAi??tros radikaliai keiA?iasi visa intelektinAi??s nuosavybAi??s apsaugos sistema, kad ir kaip tam prieA?intA?si galingos korporacijos, vis dar A?sivaizduojanA?ios, esAi?? galima nieko nekeisti. YpaA? svarbi tampa kiekvieno teisiA? turAi??tojo (ne tik kAi??rAi??jo, autoriaus, bet ir paveldAi??tojo) etinAi?? pozicija: ar jis pasirengAi??s prisidAi??ti prie kultAi??rinAi??s aplinkos gaivinimo, suteikdamas visuomenei laisvAi?? priAi??jimAi?? prie kAi??riniA?, priskiriamA? bendrosios kultAi??ros paveldui, ar mieliau naudojasi anam amA?iui priklausanA?iA? intelektinAi??s nuosavybAi??s apsaugos teisiniA? normA? teikiamomis privilegijomis, nors jos ir daro A?alAi?? kultAi??ros vertybiA? sklaidai.

TokA? pasirinkimAi?? turAi??jo ir A?ymaus lietuviA? iA?eivijos raA?ytojo Antano Ai??kAi??mos dukra ai??i?? arba dA?iaugtis, kad jos tAi??vo ai??zBalta drobulAi??ai??? gyvena Kauno nacionalinio dramos teatro scenoje, gal net pasidalyti, jei teatras papraA?ytA?, savo turimomis A?iniomis apie kAi??rinio atsiradimo aplinkybes, arba reikA?ti pasipiktinimAi??, kad A? mokyklA? programas A?trauktas romanas, taigi, kAi??rinys, priklausantis lietuviA? literatAi??ros paveldui, perkeltas A? scenAi?? jos, raA?ytojo kAi??riniA? paveldAi??tojos, neatsiklausus.