Kaip vadinsime ai??z1262 metA? chronografAi??ai??? ai??i?? lietuviA?ku ar judAi??jiA?ku (A?ydiA?ku)?

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Polemika
AUTORIUS:Ai??Algimantas BuA?ys
DATA: 2012-05

Kaip vadinsime ai??z1262 metA? chronografAi??ai??? ai??i?? lietuviA?ku ar judAi??jiA?ku (A?ydiA?ku)?

Algimantas BuA?ys

A�

PastarAi??jA? deA?imtmetA? nemaA?ai nuveikta prikeliant iA? kultAi??rinAi??s nebAi??ties, grAi??A?inant lietuviA? atminA?iai seniausiAi??jAi?? lietuviA? literatAi??rAi??, tiesiogiai susijusiAi?? su karaliaus Mindaugo epocha.

Kelis A?imtmeA?ius buvo manoma ir teigiama, kad pirmasis ir seniausias Lietuvos metraA?tis yra Vytauto DidA?iojo paliepimu paraA?ytas pasakojimas ai??zLietuvos giminAi??s pradA?iaai??? (ai??z?i????Ni??????N???????N? Ni??????N? ????Ni?????????? ai???), vadinamas dar ai??zLietuvos didA?iA?jA? kunigaikA?A?iA? metraA?A?iuai??? (ai??z?i??eNi????????N?N? ???i???i????????Ni?? ????N??i???i???? ?i????Ni??????N?????Ni??ai???). Ai??is metraA?tis, kaip ir visi Lietuvos metraA?A?iai, buvo paraA?ytas senAi??ja slavA? kalba, o jame, be abejo, iA? Vytauto pozicijos atpasakota permaininga lietuviA? kunigaikA?A?iA? 1381ai??i??1382 m. kova po Algirdo mirties dAi??l aukA?A?iausios valdA?ios Lietuvoje ir paties Vytauto valdymas iki 1396 m.

Tokia buvo tradicinAi?? nuostata ir ilgai jos laikytasi.

Laimei, niekas A?iame pasaulyje nestovi vietoje.

Seniausioji lietuviA? literatAi??ra ai??i?? naujausi atradimai

Daug naujA? tyrimA? leidA?ia teigti, kad seniausios mAi??sA? literatAi??ros pradA?ia siekia XIII A?imtmetA?. Taigi bAi??ta ir iki Vytauto A?A?valgiA? Lietuvos valdovA?, suvokusiA? neA?kainojamAi?? raA?yto A?odA?io vertAi??.

Ai??iandien, manyA?iau, turime pakankamai duomenA?, A?rodanA?iA?, kad Mindaugo vyriausiojo sAi??naus VaiA?vilko A?kurtame vienuolyne prie Naugarduko buvo sukurti pirmieji lietuviA? literatAi??ros kAi??riniai. Tarp jA? paminAi??tinas neseniai rekonstruotas ir paskelbtas pirmasis seniausios lietuviA? literatAi??ros kAi??rinys ai??zDievo iA?rinktojo VaiA?vilko gyvenimasai???, sukurtas maA?daug 1259ai??i??1260 m. Neseniai paskelbtas nemaA?as pirmosios lietuviA? emigrantA? (po Mindaugo A?Ai??ties) kartos literatAi??rinio palikimo blokas. NaujoviA?kos lituanistinAi??s interpretacijos susilaukAi?? paslaptingasis ai??z1262 metA? chronografasai???, kelis A?imtmeA?ius kAi??lAi??s ir tebekeliantis viduramA?iA? literatAi??ros istorikams nemaA?a mA?sliA?. DaugelA? jA? ne viename straipsnyje ir pagaliau specialioje 2009 m. lietuviA?kai paskelbtoje studijoje ai??zSovijaus sakmAi?? ir 1262 metA? chronografas (pagal ArchyvinA?, VarA?uvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuoraA?us)ai??? A?minAi?? Prahos universiteto baltistas habil. dr. Ilja LemeA?kinas. YpaA? A?domAi??s tekstologiniai I. LemeA?kino tyrinAi??jimai ir iA?vados apie Sovijaus mito vietAi?? visoje minAi??to chronografo struktAi??roje.

Bet egzistuoja ir tradicinis naujA?jA? atradimA? fonas. AtsidAi??jAi??s iA?tirti ai??z1262 metA? chronografAi??ai??? ir Sovijaus sakmAi?? iA? pirminiA? A?altiniA?, I. LemeA?kinas neiA?vengiamai susidAi??rAi?? su ilgaamA?Ai??s istoriografinAi??s tradicijos inercija ir dogmomis, prisikaupusiomis pirmtakA? veikaluose. Jam teko pradAi??ti daug kAi?? visiA?kai iA? naujo ir vertinti naujai. PradAi??damas tekstologinAi?? nuoraA?A? apA?valgAi?? autorius A?spAi??ja skaitytojAi??: ai??zVisa tai tenka daryti pirmAi?? kartAi??. Apie ArchyvinA? bei Vilniaus chronografus A?iais klausimais nemaA?ai buvo svarstoma jau nuo XIX a. vidurio, taA?iau, pasirodo, kad daugelis iA? praeities paveldAi??tA? moksliniA? teiginiA? nebetenkina A?iA? dienA? mediavistikos reikalavimA? bei poreikiA?. Teksto analizAi??s pagrindu tenka polemizuoti su V. Istrinu ir kitais nemaA?iau nusipelniusiais tyrAi??jais, taisyti kai kurias klaidingas iA?vadas, netgi menkai paremtas, bet moksle A?sigalAi??jusias nuomonesai??? (1).

Vienas reikA?mingiausiA? I. LemeA?kino atlikto mokslinio tyrimo rezultatA? ai??i?? nauja ai??z1262 metA? chronografoai??? sandaros ir semantinAi??s struktAi??ros charakteristika. Neatsisakydamas didA?iulio pirmtakA? A?dirbio aiA?kinant skirtingA? nuoraA?A? tekstologines ypatybes ir paleografines detales, I. LemeA?kinas pirmAi?? kartAi?? pasiAi??lAi?? paA?velgti ir paA?velgAi?? A? A?A? chronografAi?? kaip A? vientisAi?? literatAi??rinA? kAi??rinA?. Tuo paA?iu metu didA?iulA? darbAi?? atlikAi??s autorius mus visus A?spAi??jo, kad iA? milA?iniA?kos apimties rankraA?A?iA? jis pasirinko publikacijai tik tuos negausius fragmentus, kurie ai??zlabiausiai atskleidA?ia chronografinio veikalo literatAi??rinAi?? prigimtA?ai??? (2). O juk 736 lapA? Vilniuje saugomas nuoraA?as yra vienas iA? keturiA? panaA?ios apimties nuoraA?A?, kuriuos teks tekstologiA?kai tirti ir derinti, ruoA?iant galutinAi?? viso ai??z1262 metA? chronografoai??? rekonstrukcijAi?? ir mokslinAi?? publikacijAi??.

Kitaip sakant, didA?iulis mokslinis darbas tik prasideda, bet jau dabar galima apibendrinti ir vertinti esamAi?? ai??z1262 metA? chronografoai??? tyrimA? medA?iagAi??, kuri leidA?ia, I. LemeA?kino A?odA?iais tarus, ai??zteigti, kad 1262 metA? chronografas pradeda lietuviA? viduramA?iA? raA?tijos paminklA? korpusAi??. Jaunos literatAi??ros formavimosi procese verstinAi?? kronika suvaidino lemiamAi?? vaidmenA?ai??? (3). Tai kapitalinAi?? tyrAi??jo iA?vada, kuriai galima tik pritarti, nors dAi??l literatAi??rologinAi??s chronografo interpretacijos jo straipsniuose ir knygoje galima diskutuoti, kAi?? ir esu jau darAi??s. TaA?iau A?is replikinis mano straipsnis ne apie didA?iulA? I. LemeA?kino A?dirbA?.

RaA?ydamas ai??zSeniausios lietuviA? literatAi??ros istorijAi??ai???, susidAi??riau su pastaruoju metu vis daA?nAi??janA?iais bandymais A?Ai??tbAi??t ai??znulietuvintiai??? ai??z1262 metA? chronografAi??ai???. Kitaip sakant, didA?iulis darbas tik pradAi??tas, o jau prasideda jo diskreditacija. Manau, neverta tylAi??ti, prieA?ingai ai??i?? derAi??tA? iA? karto atkreipti mAi??sA? skaitanA?iosios visuomenAi??s dAi??mesA? A? seniausios lietuviA? literatAi??ros ai??znulietuvinimoai??? bandymus.

Pavadinimo kaitaliojimai ai??i?? ai??znulietuvinimoai??? tendencija

Viename naujesniA? ai??zSenoji Lietuvos literatAi??raai??? leidiniA? (2010) pasirodAi?? A?domus Lietuvoje dirbanA?io ir LietuviA? kalbos institute Lituanikos grupei vadovaujanA?io habil. dr. Sergejaus TemA?ino straipsnis daug pasakanA?iu pavadinimu ai??zApie galimai rytietiA?kos kilmAi??s mitAi?? apie SovijA?, iA?dAi??stytAi?? ai??zjudAi??jiA?kame 1262 metA? chronografeai??? (4). Taigi jau S. TemA?ino straipsnio pavadinime ir visur toliau nuolat minimas ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai??? (ai??z?? ??N????i????N??????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i??ai??? ir t. t.), dar pridedant data ai??i?? ai??zJudAi??jiA?kas 1262 metA? chronografasai??? (ai??z??N????i????N??????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni?? 1262 ???????i??ai???).

IA? kur ir kada atsirado pavadinimas ai??zJudAi??jiA?kas 1262 metA? chronografasai??? ir kAi?? jis turAi??tA? reikA?ti?

Galima bAi??tA? A?io fantastinio chronografo sukAi??rAi??jo autorystAi??s teises atiduoti S. TemA?inui, bet tokA? patA? pavadinimAi?? randame ir kitame Lietuvos mokslo leidinyje ai??zIstorijos A?altiniA? tyrimaiai??? atspausdintame kito autoriaus straipsnyje. UkrainieA?iA? istorikAi?? Tatjana Vilkul savo straipsnA? pavadino dar iA?kalbingiau ai??i?? ai??zSovijaus sukAi??rimas: ai??zJudAi??jiA?ko chronografoai??? (XIII a.) sudarytojo darbasai??? (5). Kuris iA? judviejA? pirmasis paskubAi??jo A?raA?yti A? ai??z1262 metA? chronografoai??? pavadinimAi?? A?odA? ai??zjudAi??jiA?kasai???, nAi??ra prasmAi??s aiA?kintis. Atradimo laurus galima bAi??tA? ir abiem atiduoti, nors aA? bAi??A?iau uA? S. TemA?ino kandidatAi??rAi??, kadangi jis konkreA?iau datuoja ai??zJudAi??jiA?kAi?? chronografAi??ai??? ai??i?? 1262 m., o T. Vilkul ai??i?? abstraktokai (XIII a.).

Deja, abu autoriai nieko neatrado, tik pasiskolino ai??zJudAi??jiA?ko chronografoai??? terminAi?? iA? ankstesniA? Rusijos viduramA?iA? chronografijos tyrinAi??tojA?, o konkreA?iai ai??i?? iA? garsaus senosios slavA? literatAi??ros A?inovo, vieno iA? paskutiniA? carinAi??s Rusijos ImperatoriA?kosios mokslA? akademijos akademikA? Vasilijaus Istrino (Ai??Ai??Ai??A?Ai??A?Ai?? A?A?Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??A?A?Ai?? A?Ai??Ai??A?A?Ai??; 1865ai??i??1937). Puikus senosios slavA? literatAi??ros specialistas ir leidAi??jas V. Istrinas, po kruopelytAi?? surankiojAi??s iA? senA?jA? slaviA?kA? chronografA? ir XIX a. pabaigoje paskelbAi??s visAi?? slaviA?kAi??jA? bizantieA?io Jono Malalos ai??zKronikosai??? vertimAi??, iA? tikrA?jA? sukAi??rAi?? ai??zJudAi??jiA?ko chronografoai??? terminAi?? ir jis pats bei kiti istorikai neretai juo naudojosi.

PavyzdA?iui, pats V. Istrinas savo tekstuose naudojo, kaip sinonimus, net du giminingus terminus, kartais ai??i?? ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai??? (??N????i????N???????), kartais ai??i?? ai??zA?ydiA?kas chronografasai??? (?i????Ni???i??????N??????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??), ai??zypatingas ai??zA?ydiA?kas chronografasai??? (??N????i??Ni???? ?i????Ni???i??????N??????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??) ir pan.

Bet pasiA?iAi??rAi??kime, kaip atsirado ir kiek gyvavo A?ie terminai.

buying antibiotics online. ai??zJudAi??jiA?ko chronografoai??? atsiradimas ir iA?nykimas

Dar savo jaunystAi??je, XIX a. pabaigoje, raA?ydamas Maskvos universitete magistro disertacijAi??, V. Istrinas nusprendAi?? vadinti ai??zJudAi??jiA?ku chronografuai??? maA?ai dar tyrinAi??tAi?? chronografinA? sAi??vadAi??, kurio protografas, sprendA?iant iA? nurodytos 1262 m. datos, buvo sudarytas XIII a. Jo nuomone, toks pavadinimas tiktA?, kadangi sAi??vado sudarytojas stengAi??si ai??zpateikti smulkmeniA?kAi?? A?ydA? istorijos iA?dAi??stymAi?? nuo pasaulio sukAi??rimo iki JaruzalAi??s A?ventovAi??s sugriovimoai???. Jaunam tyrinAi??tojui kaA?kodAi??l pasirodAi??, kad sAi??vadui ai??ziA? visos Malalos ai??zKronikosai??? paimta tiktai tas, kas susijAi?? su A?ydA? istorijaai??? (6).

Toks tematinis ir koncepcinis naujo pavadinimo argumentas ilgainiui susilaukAi?? pagrA?stos kritikos, o A?inomi senosios slavA? raA?tijos ir literatAi??ros autoritetai, tokie kaip Aleksejus Ai??achmatovas (???i???i????N??i???? ???i???i????N??i??????Ni????????Ni?? ???i??Ni?????i??Ni??????; 1864ai??i??1920) ir Aleksandras Orlovas (???i???i????N??i??????Ni?? ???i??Ni?????i???i??????Ni?? ?zNi???i??????; 1871ai??i??1947), apskritai vengAi?? vartoti V. Istrino pasiAi??lytAi?? terminAi??. Tikslindamas termino vartojimAi??, po Antrojo pasaulinio karo akademikas A. Orlovas pabrAi??A?Ai??, kad ai??zterminAi?? ai??zchronografasai??? be jokiA? epitetA? naudoja tiktai Ai??achmatovas; V. M. Istrinas, o taip pat kiti tyrinAi??tojai (mes jA? tarpe) vadina ai??zArchyviniu chronografuai??? (V. M. Istrinas ai??zJudAi??jiA?kuai???) bAi??tent 2-Ai??jAi?? ai??zArchyvinio nuoraA?oai??? dalA? arba jai giminingAi?? ai??zVilniaus nuoraA?oai??? dalA?, arba tos dalies protografAi??, kuris nustatomas pagal ai??zArchyvinioai??? ir ai??zVilniausai??? nuoraA?A? tekstusai??? (7).

V. Istrinas su savo pasiAi??lytu terminu atsidAi??rAi??, kaip matome, skliausteliuose, tarsi kokia iA?imtis. Ir reikia pasakyti, kad pats V. Istrinas ilgainiui, galbAi??t pamatAi??s savo anksA?iau (XIX a. pabaigoje) pasiAi??lyto pavadinimo ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai??? nepagrA?stumAi??, jau 1911 m. paskelbtoje studijoje ai??zDAi??l ai??zHeleniA?ko metraA?A?ioai??? ir ai??zArchyvinio (JudAi??jiA?ko) chronografoai??? tarpusavio sAi??ryA?iA?ai??? ankstesnA? epitetAi?? ai??zjudAi??jiA?kasai??? ima raA?yti tiktai skliausteliuose ai??i?? ai??zArchyvinis (judAi??jiA?kas) chronografasai???. Dar daugiau, akademikas preciziA?kai paaiA?kina anksA?iau siAi??lyto termino atsiradimAi??. PrieA?astis grynai iA?oriA?ka, mat pavadinimas buvo pasiAi??lytas pagal analogijAi?? su garsiuoju ai??zHeleniA?ku ir Romos metraA?A?iuai???: ai??zHeleniA?ki metraA?A?iaiai??? mums pateikia iA?dAi??stytAi?? pasaulinAi?? istorijAi??, o ai??zArchyvinis chronografasai??? ai??i?? specialiai A?ydiA?kos istorijos iA?dAi??stymAi??.ai??? Kitaip sakant, A?alia ai??zheleniA?ko metraA?A?ioai??? labai patogu turAi??ti ai??zjudAi??jiA?kAi?? chronografAi??ai???…

TaA?iau tame paA?iame 1911 m. straipsnyje mokslininkas specialiai ir labai aiA?kiai atriboja ai??zArchyvinA? (JudAi??jiA?kAi??) chronografAi??ai??? nuo jo 1262 m. protografo (vaizdA?iai tarus, atriboja ai??zsAi??nA?ai??? nuo ai??zsenelioai???). Akademikas perspAi??ja: ai??zPirmiausia reikia turAi??ti galvoje, kad ai??zArchyvinis chronografasai??? yra antrinis reiA?kinys, kuris mums duoda perdirbinA? daug senesnio istorinio sAi??vado, neturAi??jusio A?ydA? istorijos bruoA?A?ai??? (8).

Ai??tai tau ir ai??zjudAi??jiA?kasai??? 1262 m. sukurtas chronografas, kuris, paties termino kAi??rAi??jo vAi??lesne nuomone, neturAi??jo ai??zA?ydA? istorijos bruoA?A?ai???!

MaA?a to, 1911 m. V. Istrinas aiA?kiai pareiA?kia ai??i?? ne 1262 m. protografAi??, o ai??zArchyvinA? chronografAi??ai??? pavadinau ai??zJudAi??jiA?ku chronografuai??? (ai??z ?? ??Ni??Ni??????N???????N? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??N?, ???i???i?????i??????????N? ??????NZ ??N????i????N???????NS Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??????ai???) (9).

Ir svarbiausia, kad po A?iA? dviejA? reviziniA? nuorodA? pats V. Istrinas tame paA?iame straipsnyje daugiau nebevartoja pavadinimo ai??zJudAi??jiA?kasai??? net skliausteliuose! Visur toliau raA?o ai??zArchyvinis chronografasai??? ir visur principingai atskiria jA? nuo protografo, kurA? vadina A?vairiai: ir ai??zArchyvinio chronografoai??? prototipasai???, ir ai??zpradinis originalasai??? (???i??Ni????????Ni???????????i???i??), ir ai??zoriginalasai???, ir ai??znumanomas ai??zArchyvinio chronografoai??? protografasai??? (10).

Sunku A?sivaizduoti, kAi?? dviejA? epochA? ai??i?? imperatoriA?kosios Rusijos ir TSRS ai??i?? mokslA? akademijA? akademikas pasakytA? iA?girdAi??s, kad XXI a. atsiras mokslo daktarA?, pasiA?ovusiA? ai??zArchyvinA? chronografAi??ai??? vis dar vadinti ai??zJudAi??jiA?kuai???.

Nors, kita vertus, kaip liudija istorija, po Koperniko A?rodymA? dar ilgai buvo mokslininkA?, kurie atkakliai laikAi??si senosios ptolomAi??jinAi??s sistemos ir kurpAi?? nusenusiais terminais mokslo veikalus apie dangiA?kA?jA? sferA? sukimAi??si aplink A?emAi??s plokA?tumAi??…

Kaip vadinamas 1262 m. paraA?ytas chronografas (A?iuolaikinAi?? tradicija)

A?ymiausieji senosios rankraA?tinAi??s literatAi??ros specialistai atsiA?velgAi?? A? mokslininko korekcijAi??, nors, be abejo, ne visi iA? karto. Painiava kurA? laikAi?? iA?liko.

PrieA? pat AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? iA?leistame pirmajame deA?imtomAi??s ai??zRusA? literatAi??ros istorijosai??? tome kai kurie autoriai (V. F. Pokrovskaja) vis dar tapatino ai??zJudAi??jiA?kAi?? chronografAi??ai??? su ai??zkompiliatyviniu XIII a. chronografuai??? (11), bet kiti (N. K. Gudzij) jau labai aiA?kiai laikAi??si V. Istrino pataisos, raA?ydami, pavyzdA?iui, apie ai??zkompiliatyvinio chronografo (kurio atstovai yra ai??zArchyvinis, arba JudAi??jiA?kas, chronografasai??? ir ai??zHeleniA?kas metraA?tisai???) A?takAi?? ai??zHaliA?o metraA?A?iuiai??? (12). Dar kiti autoriai, pavartojAi?? minAi??toje deA?imtomAi??je literatAi??ros istorijoje senAi??jA? V. Istrino pasiAi??lytAi?? terminAi?? ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai???, A?ia pat korektiA?kai nurodydavo, kad laikosi V. Istrino paskelbtos pataisos, ir patikslindavo, kad kalba apie carinAi??s Rusijos uA?sienio reikalA? ministerijos archyve saugotAi?? chronografo nuoraA?Ai??, vadinamAi??jA? ai??zArchyvinA? chronografAi??ai???.

KodAi??l kartais buvo vartojamas abejones keliantis terminas?

AiA?kiausiAi?? atsakymAi??, manyA?iau, yra davAi??s A?A?ymus seniausios rusA? literatAi??ros A?inovas Olegas Tvorogovas. Jau savo daktaro disertacijoje (ai??z?i??N?N?N??????i?? ?i???i??Ni????????N???Ni???i?? N???????Ni?? XIai??i??XVI ???i????????ai???; 1973) mokslininkas sukritikavo V. Istrino pasiAi??lytAi?? ai??zJudAi??jiA?ko chronografoai??? terminAi?? kaip neA?tikinamAi?? ir tematiA?kai nepagrA?stAi??.

ai??zV. M. Istrinas manAi??, ai??i?? raA?Ai?? O. Tvorogovas, ai??i?? kad visos iA?traukos iA? Malalos ai??zKronikosai??? A?iame raA?to paminkle yra nulemtos autoriaus tikslo. TyrinAi??tojo poA?iAi??ris, esAi?? ai??ziA? visos Malalos ai??zKronikosai??? A? sAi??vadAi?? paimta tiktai tai, kas susijAi?? su A?ydA? istorija, man atrodo neA?tikinamas. <...> PripaA?inti ypatingAi?? sAi??vado sudarytojo susidomAi??jimAi?? ai??zA?ydA? istorijaai??? neleidA?ia, mano nuomone, esantys chronografe labai platAi??s tekstai, kurie neturi jokio tiesioginio ryA?io su A?ydA? istorija: kelios Malalos ai??zKronikosai??? knygos (be aukA?A?iau minAi??tA? I, II, IV ir V, A? ai??zJudAi??jiA?kAi?? chronografAi??ai??? A?Ai??jo taip pat VIai??i??X knygos), o taip pat pirmosios redakcijos ai??zAleksandrijaai??? ir prie jos pritampantys Paladijos straipsniai apie brachmanus. O tai, kad A? ai??zJudAi??jiA?ko chronografoai??? tekstAi?? A?jungta Juozapo Flavijaus ai??zJudAi??jA? karo istorijaai???, vargu ar gali turAi??ti lemiamAi?? reikA?mAi??: ai??zIstorijaai??? yra pakankamai paplitAi??s senrusiA? raA?tijoje paminklas. Ai??itokiu poA?iAi??riu vadovaujantis, galima bAi??tA? ai??zJudAi??jiA?ku chronografuai??? pavadinti ir ai??z?Y?i???i????Ni?? ???i??Ni??N?N??i???i???????i????ai??? (arba ai??zPasakojimAi?? apie tris JaruzalAi??s nukariavimusai???), kur taip pat A?dAi??tas ai??zIstorijosai??? tekstas, ir ai??zAkademinA? chronografAi??ai???, kur rasime ai??zPasakojimAi??ai??? pagreA?iui su Biblijos knygomis, ir sAi??vadAi?? GPB, NSRK, 1918, F. 27, kadangi ir jame rasime Biblijos knygas, ir ai??zTroickio chronografAi??ai???… TodAi??l aA? nematau jokio pamato susieti aptariamAi?? chronografinAi?? kompiliacijAi?? su siekimu iA?dAi??styti bAi??tent A?ydA? istorijAi??ai??? (13).

TaA?iau… paradoksas: savo disertacijoje O. Tvorogovas vartojo senAi??jA? terminAi??, pasiaiA?kindamas, kad jA? vartojAi??s ai??ziA? tradicijosai???. Ir tik vAi??liau mokslininkas visai atsisakAi?? vartoti nusenusA? ir nepagrA?stAi?? terminAi??. Naujoje kolektyvinAi??je ai??zRusA? literatAi??ros istorijojeai??? (t. 1, 1980) jis raA?Ai??, neminAi??damas jokio pavadinimo, apie ai??zkolosalaus chronografinio sAi??vado egzistavimAi?? XIII a. su jame A?dAi??ta ai??zAleksandrijaai???, Juozapo Flavijaus ai??zJudAi??jA? karo istorijaai???, pirmosiomis Jono Malalos ai??zKronikosai??? knygomis, iA?traukomis iA? Georgijaus Amartolo ai??zKronikosai???, pilnais keliA? biblijiniA? knygA? tekstaisai??? (14).

A?inoma, visada atsiras ignorantA?, neA?inanA?iA? mokslinAi??s idAi??jos ar termino istorijos, bet, mano nuomone, ne taip ir svarbu, ar visi vAi??lesni tyrAi??jai paisAi?? paties termino iA?radAi??jo paskesnio patikslinimo, ai??i?? svarbiausia, kad mes patys atsiA?velgtume A? akademiko V. Istrino korekcijAi?? ir O. Tvorogovo kritines pastabas.

Pagaliau egzistuoja modernus akademinis trijA? tomA? ai??zSenovAi??s Rusios raA?tininkA? ir knygA? A?odynasai??? (15), kurA? parengAi?? akademiko D. LichaA?iovo suburtas RusA? literatAi??ros instituto mokslininkA? kolektyvas, pateikAi??s fundamentalA? (iA? viso daugiau kaip pustreA?io tAi??kstanA?io puslapiA?) enciklopedinA? vardA? bei kAi??riniA? A?inynAi??, kuriame veltui ieA?kotume straipsnio ar net pastraipos apie vadinamAi??jA? ai??zJudAi??jiA?kAi?? chronografAi??ai???. Dar daugiau ai??i?? specialiuose straipsniuose ai??zVilniaus chronografasai??? ir ai??zArchyvinis chronografasai???, kuriuos, beje, paraA?Ai?? O. Tvorogovas, nAi??ra nAi?? karto pavartotas anahronistinis XIX a. terminas ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai???.

Bet lieka mums aktualus klausimas: kodAi??l gi Lietuvoje spausdinamoje mokslinAi??je literatAi??roje vAi??l griebiamasi nusenusio termino?

KodAi??l bAi??tent XXI a., kai pasirodAi?? rimtA? studijA? apie aptariamAi?? chronografAi??, kuris vis daA?niau ir pagrA?stai vadinamas ai??zLietuviA?ku chronografuai???, staiga vAi??l padaA?nAi??jo pastangos prikergti epitetAi?? ai??zjudAi??jiA?kasai????

MeA?kos paslauga ir judAi??jams…

Beje, minAi??dami epitetAi?? ai??zjudAi??jiA?kasai???, prikergiamAi?? ai??z1262 metA? chronografuiai???, turAi??tume A?spAi??ti ir A?ydA? skaitytojus. Vienas kitas gali patikAi??ti, kad atsirado kaA?in koks neA?inomas ai??zJudAi??jiA?kas 1262 metA? chronografasai???, ir ims girtis saviems bei svetimiems dAi??l netikAi??to slavistA? atradimo. Bet kiekvienas A?ydas, juolab judAi??jas, kuris pasiskaitys ai??z1262 metA? chronografoai??? nuoraA?us, greitai supras, kad minAi??ti slavistai daro meA?kos paslaugAi?? ne tik lietuviams, bet ir judAi??jams.

Jeigu A?ydai, nebAi??tinai judAi??jai, Lietuvoje ar kur kitur panorAi??s atidA?iau susipaA?inti su netikAi??tai atsiradusiu ai??zJudAi??jiA?ku 1262 metA? chronografuai???, jiems teks patyrinAi??ti ne kAi?? kita, o seniai A?inomus XVai??i??VI a. nuoraA?us ai??i?? ai??zArchyvinA? chronografAi??ai???, ai??zVilniaus chronografAi??ai???, ai??zVarA?uvos chronografAi??ai??? ir kt. MaA?a to, iA? karto norAi??A?iau juos ir A?spAi??ti, kad, pavyzdA?iui, ai??zArchyvinio (JudAi??jiA?ko) chronografoai??? skaitymas gali palikti kartokAi?? A?spAi??dA?. Ir tai jau ne pavadinimo, o turinio ir koncepcijos dalykai.

Juk paslaptingojo ai??z1262 metA? chronografoai??? kAi??rAi??jai, kad ir kas jie bAi??tA? buvAi?? ai??i?? lietuviai ar lietuvio kunigaikA?A?io VaiA?vilko bendraA?ygiai vienuoliai slavai ai??i?? kAi??rAi?? A?kvAi??pti kilnios pagoniA? sukrikA?A?ioninimo idAi??jos, tad veikale A? kailA? gauna visi nekrikA?A?ionys ai??i?? ir helenai, ir romAi??nai, ir judAi??jai, ir pagonys… ReliginAi?? A?vietAi??jiA?ka polemika, mano A?sitikinimu, svarbiausioji A?io chronografo koncepcija, nors A?ia ne vieta jAi?? aptarinAi??ti.

O paA?iA? judAi??jA? poA?iAi??rA? A? vadinamAi??jA? ai??zArchyvinA? (JudAi??jiA?kAi??) chronografAi??ai??? jau yra iA?sakAi??s A?ydA? istorijos tyrAi??jas, A?inomas Izraelio mokslo publicistas Savelijus Dudakovas. Jis raA?o tiesiai A?viesiai: ai??zGalimas daiktas, ai??zArchyvinio chronografoai??? sudarytojas, siekdamas antijudAi??jiA?kA? tikslA? ir greta Juozapo Flavijaus ai??zJudAi??jA? karo istorijosai??? patalpindamas ai??zheleniA?kAi??jAi??ai??? istorijAi??, A?inojo vadinamojo ai??zHeleniA?ko ir Romos metraA?A?ioai??? sudarytojo nuomonAi??, pagal kuriAi?? visa ikikrikA?A?ioniA?koji istorija buvo ai??z?i????Ni?? ?i???i??N????? N????i???i??Ni???i???????i?? N??i???????i??N?ai??? (16) (vertimo malonumAi?? palieku slavistams…). O epiteto ai??zjudAi??jiA?kasai??? gaivintojams siAi??lyA?iau prisiminti paties V. Istrino duotAi?? mAi??sA? aptariamo chronografo charakteristikAi?? pakankamai iA?kalbingai pavadintame senrusiA? literatAi??ros istorijos skyriuje ai??zTolkovaja Palejaai??? ir antiA?ydiA?ka literatAi??raai???. Mokslininkas raA?o: ai??zKaA?kur Lietuvoje, o tiksliau ai??i?? vienoje iA? vakariniA? rusiA?kA? (zapadnorusskich) sriA?iA? XIII a. viduryje sudaromas ypatingas savitas paminklas, istorinis pasakojimas apie A?ydus, arba kitaip ai??i?? chronografas. Toks chronografas, specifiA?kai iA?dAi??stantis A?ydA? istorijAi??, yra iA?skirtinis reiA?kinys, o A?is chronografas, be A?prasto dAi??mesio A?ydA? istorijai, kuri uA?ima pirmAi??jAi?? vietAi?? visose chronografinAi??se kompiliacijose, pasiA?ymi dar ir slapta polemine uA?duotimi: jis tarsi sako, kad politinAi?? A?ydA? istorija pasibaigAi??, kad visos A?ydA? viltys sulaukti Mesijo ir prikelti savo politinA? gyvenimAi??, jei tokios viltys dar buvo, yra visiA?kai bergA?dA?ios ir neA?vykdomos, t. y. A?is chronografas istoriniu metodu iliustruoja tai, kas buvo iA?sakoma ir kituose senrusiA? kAi??riniuoseai??? (17).

Ai??tai esminAi?? V. Istrino korekcija: neminimas joks ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai???, neva dAi??stantis A?ydA? istorijAi??, o prieA?ingai ai??i?? 1262 m. Lietuvoje sukurtam chronografui priskiriamas slaptos antiA?ydiA?kos polemikos tikslas.

Kaip teisingai vadintinas 1262 m. protografas

Kartais sunku atsikratyti A?spAi??dA?io, kad abu minAi??ti XXI a. slavistai (vilnietis S. TemA?inas ir ukrainietAi?? T. Vilkul) sAi??moningai skuba padaryti meA?kos paslaugAi?? legendiniam 1262 m. paraA?ytam protografui kaip tik dabar, kai ima rastis vis daugiau mokslo darbA?, A?rodanA?iA? baltiA?kAi??jAi?? ne tik Sovijaus sakmAi??s, bet ir viso ai??z1262 metA? chronografoai??? kilmAi??. Demonstratyviai pavadinti galimos baltiA?kos kilmAi??s chronografAi?? ai??zjudAi??jiA?kuai???, matyt, labai smagu, jei vardan to vieA?ai rizikuojama net savo moksliniu autoritetu.

Tiesiog sunku pasakyti, kodAi??l T. Vilkul atvirai klaidina savo skaitytojus, iA? karto pareikA?dama, kad jos naujai pakrikA?tytAi?? ai??zJudAi??jiA?kAi?? XIII a. antros pusAi??s chronografAi??ai??? mokslininkai ai??zkartais vadina taip pat ir ai??z1262 metA? chronografuai???, bet ji, atrodo, tam nepritarianti, kadangi, pasak jos, ai??zpavadinimAi?? ai??zJudAi??jiA?kasai??? davAi?? pirmasis paminklo tyrAi??jas V. M. Istrinas ir toks pavadinimas tapo tradiciniuai??? (18).

Mes jau A?inome, kodAi??l V. Istrinas pasirinko ir kaip vAi??liau pakoregavo savo 1897 m. pasiAi??lytAi?? formalA? pavadinimAi??. FormalA? dAi??l to, kad pavadinimas ai??zJudAi??jiA?kasai??? graA?iai tiko ir dAi??l sAi??skambio su jau egzistuojanA?iu pavadinimu ai??zHeleniA?kas ir Romos metraA?tisai??? (ai??z?i???i??Ni????????N??i??Ni?? ?i???i???i??????N??????? ?? ?i??????N???????ai???), kurA? V. Istrinas taip pat tyrinAi??jo.

Bet paA?ios T. Vilkul tvirtinimas, kad XIX a. pavadinimas ai??ztapo tradiciniuai??? tiek pat ai??ztikslusai???, kiek pareiA?kimas, kad V. Istrinas buvo pirmasis ai??z1262 metA? chronografoai??? tyrAi??jas. Kur ir kodAi??l pradingo iA? ukrainieA?iA? mokslininkAi??s akiraA?io visa plejada mokslininkA?, tarp jA? tie, kurie tikrai pirmiau uA? V. IstrinAi?? publikavo ir tyrinAi??jo tiek Malalos ai??zkronikAi??ai???, tiek Sovijaus sakmAi???

KodAi??l nutylimas vokieA?iA? filologas ir graikA? antikinAi??s literatAi??ros leidAi??jas Ludwigas Augustas Dindorfas (1805ai??i??1871)? KodAi??l nutylimas vokieA?iA? kilmAi??s filologas, etnografas, folkloristas ir literatAi??ros istorikas, Sankt Peterburgo profesorius Eduardas Wolteris (1856ai??i??1941) arba lenkA? filologas ir religijotyrininkas Antonis Julianas MierzyAi??skis (1829ai??i??1907) ir kt.? Jie tikrai pirmiau uA? V. IstrinAi?? publikavo ir tyrinAi??jo tiek Malalos ai??zKronikAi??ai???, tiek Sovijaus sakmAi?? pagal ai??z1262 metA? chronografoai??? nuoraA?us, bet nAi?? vienam iA? jA? neatAi??jo A? galvAi?? vadinti jo ai??zJudAi??jiA?kuai???. Nors gal dAi??l to ir nutylimi…

NeuA?mirA?kime, kad ir A?iA? dienA? moksle, tarkim, matematiA?kai tiksliame kalbos moksle, senA?jA? viduramA?iA? tekstA? tyrAi??jai labai preciziA?kai A?vardija ir datuoja savo tyrimo objektAi??, tAi?? patA? ai??zArchyvinA? chronografAi??ai???, vengdami epiteto ai??zjudAi??jiA?kasai???.

NagrinAi??dama Juozapo Flavijaus ai??zJudAi??jA? karo istorijosai??? vertimAi?? akcentologijos aspektais, kalbininkAi?? I. Makejeva jau savo straipsnio pavadinimu ai??zAkcentinAi?? ai??zArchyvinio XV a. chronografoai??? sistemaai??? A?spAi??ja skaitytojAi??, kad bus tiriamas ne kaA?koks sAi??lyginis chronografas, kurA? vieni kaA?kada vadindavo ai??zJudAi??jiA?kuai???, vAi??liau pasitikslinAi?? vadino ai??zArchyviniu (JudAi??jiA?ku)ai???, o konkretus ai??zArchyvinis XV a. chronografasai???. AiA?kumo dAi??lei mokslininkAi?? A?ia pat primena, kad egzistuoja ir kitos slaviA?kos Juozapo Flavijaus veikalo vertimo iA? graikA? kalbos redakcijos, kurias taip pat preciziA?kai datuoja ai??i?? ai??zVilniaus chronografAi??ai??? priskiria XV a., o ai??zAtskirAi??jAi?? redakcijAi??ai??? ai??i?? XVIai??i??XVII a. (19) PanaA?iai elgiasi visi rimtesni chronografA? tyrAi??jai ai??i?? jie baigia referuoti chronografA? tyrimo istorijAi??, kurioje sAi??lyginAi?? V. Istrino terminologija, be abejo, turi savo laikinAi?? istorinAi?? vietAi??, ir pereina prie konkretaus tyrimo objekto.

Lygiai taip pasielgAi?? ir Prahos universiteto docentas I. LemeA?kinas, jau savo monografinAi??s studijos pavadinime ai??zSovijaus sakmAi?? ir 1262 metA? chronografas (pagal ArchyvinA?, VarA?uvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuoraA?us)ai??? aiA?kiai atskirdamas protografAi?? nuo jo nuoraA?A? ir tuo atsiribodamas nuo tikrai ilgametAi??s ai??ztradicinAi??sai??? (blogAi??ja A?io A?odA?io prasme) painiavos su nepagrA?stais ir klaidinanA?iais ai??z1262 metA? chronografoai??? epitetais (ai??zjudAi??jiA?kasai???, ai??zA?ydiA?kasai???, ai??zarchyvinis (judAi??jiA?kas)ai??? ir pan.). Deja, kaip tik dAi??l to I. LemeA?kinui ir priekaiA?tauja T. Vilkul, tarsi stebAi??damasi, kad jos reklamuojamas ai??zJudAi??jiA?kas chronografasai??? vis dar ai??zkartais vadinamas ir ai??z1262 metA? chronografuai??? (20).

Mokslinio tyrimo korektiA?kumas reikalauja pirmiausia kalbAi??ti apie protografAi??, tai yra ai??i?? apie neiA?likusA? ai??z1262 metA? chronografoai??? originalAi??, o po to ai??i?? apie jo realiai egzistuojanA?ius XVai??i?? XVIII a. nuoraA?us ai??i?? vadinamuosius ai??zVilniaus chronografAi??ai???, ai??zArchyvinA? chronografAi??ai???, ai??zVarA?uvos nuoraA?Ai??ai??? ir kitus esamus arba kada nors galbAi??t atrasimus.

Kuo daugiau moksliniA? ai??z1262 metA? chronografoai??? rekonstrukcijA? ir tyrimA? sulauksime, tuo daA?niau, tikiu, imsime jA? vadinti ai??zLietuviA?ku chronografuai???, sukurtu XIII A?imtmetyje Lietuvos karaliaus sAi??naus VaiA?vilko A?kurtame LauruA?avo vienuolyne prie Naugarduko ant Nemuno kranto.

TaA?iau nederAi??tA? uA?mirA?ti, kad minAi??ta ilgametAi?? mokslinio mAi??stymo inercija pati savaime neatmirs ir, matyt, dar ilgai su ja susidursime, A?rodinAi??dami lietuviA?kAi??jAi?? A?io chronografo kilmAi??, ir ypaA? ai??i?? jo kilmAi??s vietAi??. Juk A?ia ne A?iaip sau siauras akademinio mokslo terminologijos reikalas, o A?imtmeA?iais formuotos mAi??sA? istoriniA? kaimynA? savimonAi??s klausimas.

Protografo kilmAi??s spAi??lionAi??s (imperinAi??s Rusijos tradicija)

Jau pirmieji ai??z1262 metA? chronografoai??? iA?likusiA? nuoraA?A? tyrAi??jai ir fragmentA? leidAi??jai (M. Obolenskis, I. Sreznevskis, V. Istrinas, N. MeA?A?erskis ir kt.) buvo neblogai susipaA?inAi?? su keliais chronografo nuoraA?ais ir svarstAi?? jA? tarpusavio sAi??sajas. TaA?iau A?iandien skaitant jA? iA?vadas akivaizdu, kad visi bandymai nusakyti originalo sukAi??rimo vietAi?? daA?niausiai baigdavosi beveik vienodai: XIX a. ir net XX a. leidAi??jai ir komentatoriai arba visiA?kai nekeldavo protografo kilmAi??s klausimo (kaip F. Dobrianskis savo 1882 m. apraA?e), arba pasitenkindavo bendriausiomis uA?uominomis apie galimAi?? chronografo kilmAi?? iA? VakarA? Rusios, iA? Bulgarijos, iA? PietvakariA? ir net Ai??iaurAi??s Rusijos ir pan.

Ir taip atsitikdavo, beje, ne visados iA? blogos valios arba dAi??l tradicinio nusiteikimo prieA? LietuvAi??, nors tokio irgi bAi??ta su kaupu. TipiA?kas ir net simboliA?kas M. Obolenskio atvejis, to paties kunigaikA?A?io Michailo AndrejeviA?iaus Obolenskio (????Ni???i?????i?? ??????Ni???i???i??????Ni?? ?z?i?????i???i????N??????? viagra srbija prodaja. ; 1805ai??i??1873), kuris pirmasis 1851 m. paskelbAi?? Sovijaus sakmAi??, iA?spausdindamas jAi?? savo propaguotu ai??zgrafiA?kuai??? metodu slaviA?komis raidAi??mis, idant ai??ztyrinAi??tojas turAi??tA? prieA? akis visas filologines ir paleografines jo tiriamo paminklo smulkmenas. VienA? ar kitA? A?enklA? naudojimas daA?nai gali nurodyti vietAi?? ir atskleisti laikAi??, kada buvo sudaromas ir perraA?omas paminklas, o tai, be abejonAi??s, verta ypatingo dAi??mesioai??? (21).

Sakytum, ideali A?iuolaikiA?ka mokslo nuostata, kuriAi?? kartoja dabartiniai viduramA?iA? tekstA? leidAi??jai ir skelbAi??jai. TaA?iau A?iAi??rAi??kime, kas atsitinka su paskelbto teksto interpretacija, kuomet ji tiesiogiai priklausoma nuo istorinAi??s tyrAi??jo mAi??stysenos.

Kaip galima sprAi??sti iA? A?A?angos, M. Obolenskis buvo puikiai susipaA?inAi??s su jo vadovaujamo Rusijos imperijos uA?sienio reikalA? ministerijos Maskvos archyvo rankraA?A?iais, tarp jA? ai??i?? su jo paties paskelbtu graikA? viduramA?iA? istoriko Malalos ai??zKronikosai??? vertimu ir paslaptingu Sovijaus sakmAi??s intarpu A?ioje kronikoje. Publikacijos A?A?angoje kunigaikA?tis sumaniai ir profesionaliai lygina iA?tisais teksto fragmentais lotyniA?kus (Bonoje paskelbtus) ir senovAi??s slavA? kalbos vertimus su graikiA?kai atspausdintu originalu, aptaria vokieA?iA? ir anglA? tyrAi??jA? nuomones ir visiA?kai pagrA?stai, remdamasis skelbiamu tekstu, prieina prie iA?vados, kad Malalos veikalo slaviA?kas tekstas yra vertimas, kurA? X a. pradA?ioje senojoje Bulgarijoje atliko vienuolis Grigorijus kunigaikA?A?io Simeono pavedimu (22).

Bet A?tai M. Obolenskio mAi??stysenos paradoksas. Jis puikiai suvokia, kad bizantieA?io Malalos tekste atsiradusi Sovijaus sakmAi??, kuriAi?? jis ai??zAi??A?angojeai??? (23) perspausdina iA? minAi??to Maskvos archyve buvusio nuoraA?o 26 lapo, yra aiA?kiai susijusi su lietuviA? mitologija. Eruditas M. Obolenskis A?ia pat, sakytumei, labai moderniai (lygiagreA?iai) atspausdina palyginimui dvi iA?traukas iA? XIII a. raA?yto rusinA? metraA?A?io (vad. ai??zIpatijaus metraA?A?ioai???), kur kalbama apie Mindaugo krikA?tAi?? ir pateikiamas garsusis Mindaugo dievA? panteonas (Telavilis, Andajus, Medeina etc). Ir A?iAi??rAi??kim, kAi?? jis toliau darys? Kaip jis aiA?kins lietuviA?kos mitologinAi??s medA?iagos atsiradimAi?? Malalos tekste?

M. Obolenskio logika geleA?inAi??: kadangi ai??zkelios A?inios apie lietuviA? mitologijAi??ai??? pateiktos Malalos veikalo bulgariA?kame vertime, vadinasi, ir Ai??v. Ipatijaus vienuolyno metraA?tininkas, panaA?iai raA?Ai??s apie lietuviA? mitologijAi??, ai??zvisai tikAi??tina, savo teiginius perAi??mAi?? iA? senovAi??s bulgarA? Jono Malalos vertimo, kas matoma sulyginus pateiktus liudijimusai??? (24).

Nuostabi dovanAi??lAi?? lietuviams ai??i?? senoviA?kame X A?imtmeA?io bulgariA?kame vertime pateikiamas senovAi??s lietuviA? dievA? panteonas!!!

Atrodo, ir pats M. Obolenskis juto, kad A?ia kaA?kas ne taip, tad iA? karto pridAi??jo tarsi pasiaiA?kinimAi??, tarsi A?spAi??jimAi?? skaitytojams: ai??zTenka apgailestauti, kad lietuviA?koji mitologija iki A?iolei tokia mA?slinga ir taip maA?ai tirta, kad pasiAi??lyti iA?samesnA? mAi??sA? pateiktA? liudijimA? iA?aiA?kinimAi?? neA?manomaai??? (25).

Ai??tai A?ia mes eilinA? kartAi?? susiduriame su milA?iniA?ku autorystAi??s vaidmeniu visA? laikA? istoriografijoje, nors tokA? vaidmenA? visA? laikA? istorikai atkakliai stengiasi paneigti, deklaruodami savo mokslinA? objektyvumAi?? ir asmeninio mAi??stymo nepriklausomybAi?? nuo savo meto idAi??jA?, prietarA? ir mitA?.

KunigaikA?tis M. Obolenskis buvo tikras savo TAi??vynAi??s patriotas, ne vien A?odA?iu, bet ir ginklu gynAi??s Rusijos imperijos uA?kariavimus ir A?lovAi??. SuA?eistas mAi??A?iuose su turkais, jis vAi??liau buvo apdovanotas aukso A?paga uA? drAi??sAi?? kovose su lenkais. Anuo metu pusiau dA?entelmeniA?kas, pusiau masoniA?kas caro Aleksandro I flirtas su lenkais ir Adomu A?artoriskiu, kuris vienu metu lenkA? emigracijoje buvo vadinamas nekarAi??nuotu padalytosios Lenkijos karaliumi, jau buvo seniai pasibaigAi??s. Ne tik rusA? valdA?ia, aristokratija, bet ir A?ymiausieji intelektualai piktinosi ai??zpasipAi??tusiosai??? Lenkijos 1831 m. sukilimu, o Lietuvos vardas jau seniai (nuo Liublino unijos 1569 m.) neegzistavo tarptautinAi??je geopolitikoje ir rusA? XIX a. mAi??stysenoje. Kai Aleksandras PuA?kinas paraA?Ai?? savo garsius (1831 m. vasaros) antilenkiA?kus eilAi??raA?A?ius apie senAi?? dviejA? slavA? genA?iA? ai??i?? ai??zpagyrAi??niA?ko lenkoai??? ir ai??ziA?tikimo rusoai??? ai??i?? prieA?iA?kumAi??, jam Lietuvos klausimas taip pat buvo bereikA?mis (ai??z?????i?????i??????N? ?i????Ni????Ni??? ?zN?Ni???i????N?Ni???i??: N?Ni???? N?????Ni?? N??i???i????N??? ???i???i????N? N????i????NZ, /?i???????i??N???????, N?Ni???i??Ni??Ni???? N?????Ni??ai???)…

Ar verta stebAi??tis, kad dar po dvideA?imties metA? M. Obolenskiui net A? galvAi?? neatAi??jo mintis, jog lietuviai XIII a. galAi??jo raA?yti chronografAi?? ir jame pateikti A?iniA? apie savo tAi??vA? bei protAi??viA? mitologijAi?? ir tikAi??jimAi??? Jam daug logiA?kiau atrodAi?? absurdiA?ka prielaida, kad senovAi??s bulgarai X A?imtmetyje A?inojo ir uA?raA?Ai?? senovAi??s lietuviA? tikybos dievA? vardus!!!

ImperinAi??s mAi??stysenos ir istorinAi??s XIX a. patirties dogmos paprasA?iausiai uA?blokuodavo ne vieno rusA? specialisto, ai??z1262 metA? chronografoai??? tyrAi??jo A?A?valgas. Apie kokiAi?? ai??zLietuvAi??ai??? galima kalbAi??ti XIX a., jeigu dar XVIII a. pabaigoje Lenkijos ir Lietuvos A?emes tarpusavyje pasidalijo Rusija, PrAi??sija ir Austrija. Politiniame pasaulio A?emAi??lapyje neliko nei Lenkijos karalystAi??s, nei Lietuvos, kuri nuo XIX a. pradA?ios vadinama ai??z???i?????i??Ni????-?i???i?????i??????Ni???? ??Ni???i???? ai??? (ai??zAi??iaurAi??s VakarA? kraA?tasai???).

Kas iA? to, jei koks chronografas buvo raA?ytas Lietuvoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, jeigu neliko jokios Lietuvos, Ukrainos nei Baltarusijos, o visur viena didA?ioji Rusija?..

ImperinAi??s nuostatos dAi??l ai??z1262 metA? chronografoai??? atribucijos (sukAi??rimo vietos)

Imperinio mAi??stymo nuostatos vis dAi??lto nelengvai derinosi su Rusijos mokslininkA? profesiniais tyrimais. YpaA? A?domAi??s A?iuo atveju to paties V. Istrino, vieno iA? paskutiniA? carinAi??s Rusijos ImperatoriA?kosios mokslA? akademijos akademikA?, nuomonAi??s pokyA?iai, svarstant, kur galAi??jo bAi??ti sukurtas ai??z1262 metA? chronografasai???.

TyrinAi??dami chronografo nuoraA?Ai??, kuris kaA?kada priklausAi?? imperatorienei Jekaterinai II, o vAi??liau atsidAi??rAi?? minAi??tame Maskvos archyve ir dAi??l to gavo tradicinA? ai??zArchyvinio chronografoai??? pavadinimAi??, visi be iA?imties imperinAi??s Rusijos mokslininkai negalAi??jo nepaisyti gausios lietuviA? mitologijos medA?iagos nuoraA?o tekste. Atsisakius daugiau negu keistos M. Obolenskio hipotezAi??s, esAi?? lietuviA?kAi?? medA?iagAi?? A? Malalos ai??zkronikAi??ai??? A?raA?Ai?? senovAi??s bulgarai, reikAi??jo ai??z1262 metA? chronografoai??? kAi??rAi??jA? ieA?koti kur nors arA?iau Lietuvos.

XIX a. istorikA? akimis A?iAi??rint, tas ai??zarA?iauai??? buvo vakarinAi?? XIX a. Rusijos dalis, arba ai??i?? vakarinis senosios Rusios regionas. Taigi V. Istrinas (iA? pradA?iA?) nesvyruodamas pritarAi?? bent jau bendriausiai ankstesniA? rusA? tyrAi??jA? (I. I. Sreznevskio) iA?vadai, esAi?? chronografas turAi??jo bAi??ti suraA?ytas ai??zVakarA? Rusiojeai???. Jo manymu, A?is chronografas, ai??zsprendA?iant iA? intarpo apie SovijA? ir lietuviA?kAi?? pagonybAi?? ai??i?? yra rusA? knygiaus (Ni??N?N?N????????? ???????i?????????i??) veikalas, o knygius tikriausiai dirbo vakarinAi??je Rusiojeai??? (26).

TaA?iau egzistavo ne tik ai??zArchyvinis chronografasai??? (Maskvoje saugomas 1262 m. protografo nuoraA?as), bet ir vadinamasis ai??zVilniaus chronografasai???, iki A?iolei saugomas Vilniuje, MokslA? akademijos bibliotekoje. Ir kaip tik A?iame nuoraA?e visas skirsnis apie SovijA? turi daug pasakantA? pavadinimAi?? paA?ioje antraA?tAi??je ai??i?? ai??zApie pagoniA?kAi?? paklydimAi?? mAi??sA? Lietuvoje. XVIII sakymas. Apsakysime pagoniA?kus paklydimus, kokiA? bAi??ta ir mAi??sA? Lietuvojeai??? (ai??z?????i???i???i???? ???????i????N??????i?? ??Ni???i???i???i??N?Ni???? ?i??Ni??Ni???? ?i????Ni???i?????? ?? ?? ?i????Ni?????i?? ???i??N??i????ai???). Ai??iAi?? antraA?tAi?? 1882 m. paskelbAi?? Flavianas Dobrianskis (?i???i???i???????i??I??? ?????????i???i??I??i??????Ni?? ?i?????i??Ni??N?I???N???????; 1848ai??i??1919), apraA?inAi??damas Vilniaus vieA?ojoje bibliotekoje saugomus rankraA?A?ius, perraA?ydamas ir vAi??lesnA? prieraA?Ai??, esAi?? tas paklydimas ai??zmAi??sA? Lietuvoje laikAi??si iki Vytauto, nes Vytauto A?mona Ariogaloje buvo sudeginta po mirties ir po to buvo liautasi degintiai??? (27).

Ai??i antraA?tAi?? ir prieraA?as sudarAi?? papildomA? rAi??pesA?iA? rusA? mokslininkams. PradA?ioje V. Istrinas sprendAi?? iA?kilusiAi?? aptariamo protografo geografinAi??s atribucijos problemAi?? logiA?kai ir darAi?? iA?vadAi??, kad ai??zVilniaus nuoraA?asai??? tiksliau nei maskviA?kis ai??zArchyvinisai??? perteikia 1262 m. chronografo tekstAi??, taigi pasakymas ai??zmAi??sA? Lietuvojeai??? tiesiogiai parodo mums, kad chronografas buvo sudarytas Lietuvojeai??? (28).

PlAi??todamas savo argumentacijAi?? V. Istrinas nurodAi??, kad ai??zArchyvinis chronografasai??? yra pietA? Rusios kilmAi??s ir yra iA?trauka iA? viso sAi??vado, kuriame visiA?kai netiktA? tokie pasakymai, kaip ai??zApsakysime pagoniA?kus paklydimus, kokiA? bAi??ta ir mAi??sA? Lietuvojeai???; dAi??l to A?ie A?odA?iai ir iA?mesti, o jA? vietoje A?dAi??ta A?prasta raudonspalvAi?? antraA?tAi?? [ai??zPasakojimas apie vienAi?? pagoniA?kAi?? paklydimAi??, apie tai, kad jie SovijA? dievu vadinaai??? ai??i?? A. B.], kurioje vis dAi??lto iA?liko originalo pAi??dsakai. Patsai nuoraA?o buvimas bAi??tent Vilniuje, atsiA?velgiant A? pateiktus argumentus, gali tai patvirtinti, tegu ir neA?ymiai; mes neA?inome, kaip pateko nuoraA?as A? VilniA?: galimas dalykas, jis ir buvo padarytas A?ionai, savo pirmtako [originalo ai??i?? A. B.] tAi??vynAi??s vietovAi??jeai??? (29).

LogiA?ka iA?vada, bet imperiniu XIX a. poA?iAi??riu beveik skandalinga ir… nepriimtina!

NeuA?mirA?kime, kad XIX a. antroje pusAi??je, kuomet raA?Ai?? kunigaikA?tis M. Obolenskis arba Maskvos pravoslavA? DvasinAi??s akademijos auklAi??tinis F. Dobrianskis, arba savo mokslinAi?? karjerAi?? pradedantis V. Istrinas, Rusijos imperijoje ypaA? sustiprAi??jo slavofilA? judAi??jimas. Tai sudAi??tingas, daugiabriaunis, iki A?iolei daug permainA? patyrAi??s ir patiriantis filosofinis, dvasinis, mistinis, religinis ir tiesiog intelektualinis sAi??jAi??dis, grindA?iantis slavA? vienybAi?? RytA? ortodoksine krikA?A?ionybe ir Rusijos imperine galia. Sunku pasakyti (be atskirA? studijA?), kiek paveikAi?? V. IstrinAi?? ortodoksinAi??s krikA?A?ionybAi??s ir imperinAi??s idAi??jos, taA?iau XIXai??i??XX a. sandAi??roje mokslininkas gana netikAi??tai pareiA?kAi??, kad ai??z1262 metA? chronografasai??? greiA?iausiai buvo sukurtas… ai??zAi??iaurAi??s RytA? Rusiojeai???…

Toks keistas savo ankstesnAi??s nuomonAi??s apie ai??z1262 metA? chronografoai??? sukAi??rimAi?? Lietuvoje atsisakymas nustebino net Rusijos mokslininkus. Penkeriais metais jaunesnis to paties Maskvos universiteto auklAi??tinis filologas A. Orlovas, jau bAi??damas akademiku, prisiminAi??, koks buvo ai??zvisiA?kai netikAi??tas V. M. Istrino atsisakymas 1900 m. pradA?ioje nuo savo ankstesniA? teiginiA? apie chronografo sukAi??rimo vietAi?? ir laikAi??ai??? (30).

Kas gi atsitiko ai??i?? kodAi??l V. Istrinas XX a. pradA?ioje pakeitAi?? nuomonAi???

DAi??l sukAi??rimo datos, kaip sakAi??me, niekas neabejojo, taA?iau, kaip raA?Ai?? V. Istrinas, ai??zkas dAi??l paminklo sudarymo vietos, tai anksA?iau, remiantis A?inomu prieraA?u, arba glosa [gr. glosa ai??i?? paaiA?kinanti pastaba ai??i?? A. B.], kuri Vilniaus nuoraA?e skamba kaip ai??zApsakysime pagoniA?kus paklydimus, kokiA? bAi??ta ir mAi??sA? Lietuvojeai???, buvo daroma iA?vada, kurios laikiausi ir aA?, kad chronografo autorius dirbo Lietuvoje. TaA?iau dabar man atrodo, kad klausimas negali bAi??ti iA?sprAi??stas taip teigiamaiai??i??ai??? (31)

KodAi??l?

Ai??tai A?ia ir iA?nyra vis ta pati imperinAi?? pozicija, kuri a priori verA?ia daryti iA?vadas, esAi?? ai??z1262 metA? chronografasai??? Lietuvoje negalAi??jo bAi??ti paraA?ytas todAi??l, kad… negalAi??jo bAi??ti paraA?ytas tuometAi??je Lietuvoje…

PasiA?iAi??rAi??kime, kaip bAi??tent tuo uA?daru rateliu sukasi V. Istrino mAi??stymas dAi??l aptariamo chronografo paraA?ymo vietos: ai??z…dabar man atrodo, kad klausimas negali bAi??ti iA?sprAi??stas taip teigiamai: juk XIII amA?ius Lietuvai nebuvo pakilimo, sujudimo amA?ius; tenai tuo metu dar tik Ai??mAi?? rastis nedideli centrai, todAi??l pasakyti apie A?itokio paminklo atsiradimAi?? kAi?? nors ryA?tingesnio negalima, kadangi tam neturime duomenA?. Be to, prieraA?o antraA?tAi?? neA?pareigoja pripaA?inti, kad paminklas iA?kilo bAi??tent Lietuvoje, kadangi panaA?Ai??s prieraA?ai galAi??jo bAi??ti paraA?yti ir Ai??iaurAi??s RytA? Rusioje kokio nors iA?eivio iA? Lietuvos. Pagaliau neA?inia, kur ir kada buvo paraA?yta glosa. Ar ji buvo suraA?yta XIII a. autoriaus, ar jis pasiAi??mAi?? jAi?? iA? kaA?kur gatavAi?? ir tik pridAi??jo nuo savAi??s datAi??…ai??? (32)

Ir vis dAi??lto A?domiausia, kad ir A?iuo atveju didis rusA? mokslininkas mediavistas paliko XX a. pradA?ioje klausimAi?? atvirAi?? dAi??l duomenA? stokos: ai??zMAi??sA? duomenys duoda galimybAi?? su vienoda teise sieti paminklo sukAi??rimo vietAi?? tiek su Lietuva, tiek ir su Ai??iaurAi??s RytA? Rusia.ai??? GalutinA? V. Istrino apsisprendimAi?? XX a. pradA?ioje lAi??mAi??, deja, duomenA? stoka ir bendras imperinis poA?iAi??ris apie rusA? kultAi??ros suklestAi??jimAi?? bAi??tent Ai??iaurAi??s RytA? Rusioje, kur ilgainiui iA?kilo imperinAi?? Maskvos valstybAi??.

Taigi: ai??z…duomenys duoda galimybAi?? su vienoda teise sieti paminklo sukAi??rimo vietAi?? tiek su Lietuva, tiek ir su Ai??iaurAi??s RytA? Rusia. TaA?iau dAi??l to, kad nAi??ra duomenA? apie literatAi??rinA? judAi??jimAi?? XIII a. Lietuvoje, o Ai??iaurAi??s RytA? Rusioje toks judAi??jimas vaidino reikA?mingAi?? vaidmenA?, persvara atitenka Ai??iaurAi??s RytA? Rusiai, juolab kad paminklas pats savaime, pagal savo turinA?, yra susijAi??s su kitais panaA?iais paminklais, kurie negali bAi??ti priskirti Lietuvos valstybeiai??? (33).

TarybinAi??s nuostatos dAi??l ai??z1262 metA? chronografoai??? sukAi??rimo vietos

Ai??sidAi??mAi??tina, kad panaA?ios apriorinAi??s nuostatos laikAi??si ir A. Orlovas, stebAi??jAi??sis dAi??l netikAi??to V. Istrino nuomonAi??s pasikeitimo. Puikus tekstologas, beje, taip pat abiejA? mokslA? akademijA? ai??i?? carinAi??s ir tarybinAi??s ai??i?? akademikas raA?Ai??, deja, iA?kart po Antrojo pasaulinio karo, kuomet virA? TarybA? SAi??jungos akademinio gyvenimo vis labiau tirA?tAi??jo Stalino kultas su visomis savo pasekmAi??mis ai??zdidA?iarusiA?kamai??? istorijos mokslui ir istorijos dAi??stymui tarybinAi??se mokyklose. Pirmaisiais pokario metais vAi??l, kaip imperijos XIX A?imtmetyje, netgi teoriA?kai negalAi??jo didA?iosios Rusijos pakraA?A?iuose ai??i?? senovAi??s lietuviA?, ukrainieA?iA? ir baltarusiA? A?emAi??se ai??i?? egzistuoti senesni kultAi??ros A?idiniai nei ai??zdidA?iarusiA?ai??? (ai??z???i???i????????Ni????N?Ni??ai???) A?emAi??je, tai yra ai??i?? Moskovijoje ir Ai??iaurAi??s RytA? Rusioje.

O ir kas tie ai??zvakariniai pakraA?A?iaiai??? buvo XIII amA?iuje?

Pasekime pokarinAi?? A. Orlovo logikAi??: ai??zKAi?? reiA?kia 1260-tA?jA? metA? ruso supratimu ai??zmAi??sA? Lietuvojeai??? (ai??z?? ?i????Ni?????i?? ???i??N??i????ai???)? GalbAi??t tik tai, kad apraA?oma pagonybAi?? tA? lietuviA?kA? genA?iA?, kurios gyveno politiA?kai rusiA?koje teritorijoje. TaA?iau tokia frazeologija ai??i?? neA?prasta. Juk ai??zmAi??sA?ai??? ai??i?? paprastai buvo vadinama gimtoji raA?ytojui A?alis, gimtoji ne pagal kaA?kokiAi?? kitakilmAi??, kitatikAi?? jos etninAi??s sudAi??ties dalA?, o iA? tiesA? gimtoji pagal kraujAi?? ir tikybAi??. Tad jeigu rusas vadino LietuvAi?? sava, vadinasi, tai galAi??jo atsitikti ne anksA?iau XIV a. vidurio, A?inoma, jau po Vilniaus A?kAi??rAi??jo (1320-ieji metai) Gedimino laikA?, nes nors jis ir susigiminiavo su VoluinAi??s dinastija, bet dar nebuvo A?sitvirtinAi??s VoluinAi??je; tiktai didA?iojo kunigaikA?A?io Algirdo laikais nusistovAi??jo Lietuvos su prijungtomis Rusios A?emAi??mis (?i????Ni??????N?????-Ni??N?N?N????????? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i??) bAi??tis su rusiA?ka gyventojA? dauguma ir rusiA?kAi??ja kultAi??ra. Jeigu A? tai atsiA?velgsime, tuomet pasakymAi?? ai??zmAi??sA? Lietuvojeai???, tai yra ai??i?? pas mus Lietuvoje, tenka priskirti ne ai??z1262 metA? chronografuiai???, o bAi??tent ai??zVilniaus nuoraA?uiai???, arba jo artimiausiam originalui, galbAi??t taipogi Vilniuje sudarytam, kuris negalAi??tA? bAi??ti ankstesnis nei XIV a. pirma pusAi??ai??? (34).

Su tekstologine A. Orlovo iA?vada reikia sutikti jau vien todAi??l, kad neturime nei 1262 m. originalo, nei kokio kito ankstesnio vilniA?kio originalo.

Pats A. Orlovas cituojamame straipsnyje atsisakAi?? aiA?kintis ai??z1262 metA? chronografoai??? atribucijos klausimAi??, bet vis dAi??lto atmetAi?? V. Istrino teiginA? apie veikalo kilmAi?? kaA?kur ai??zAi??iaurAi??s RytA? Rusiojeai???.

Ai??itaip ai??z1262 metA? chronografasai??? tarybinAi??je istoriografijoje ir egzistavo iA?tisus deA?imtmeA?ius be jokios konkretesnAi??s savo kilmAi??s ir vietos nusakymo. Atseit sukurtas kaA?kur vakarinAi??se ar pietinAi??se, o gal net A?iaurAi??s rytinAi??se didA?iosios Rusijos A?emAi??se…

Ai??iandieniniai bandymai prikelti nusenusias nuostatas

KodAi??l A?ia tiek gilinamAi??s A? Rusijos imperijos ir TarybA? SAi??jungos mokslininkA? koncepcijas dAi??l ai??z1262 metA? chronografoai??? sukAi??rimo vietos?

Tik dAi??l to, kad A?ios koncepcijos gerus 200 metA? vieA?patavo istoriografinAi??je literatAi??roje bei viduramA?iA? literatAi??ros istorijose ir iki A?iol nesusilaukAi?? nuodugnesnAi??s perA?iAi??ros ir dalykinAi??s kritikos. Be to, kaip minAi??jau pradA?ioje, bAi??tent pastaruoju metu, kai vis daA?niau prabylama apie lietuviA?kAi??jAi?? ai??z1262 metA? chronografoai??? kilmAi?? ne kur kitur, o Lietuvoje, vAi??l suaktyvAi??jo nusenusiA? imperiniA? koncepcijA? kartojimas ir plAi??tojimas.

Jau minAi??ta ukrainieA?iA? istorikAi?? T. Vilkul savo straipsnyje apie ai??z1262 metA? chronografAi??ai??? atkakliai kartoja A?imtmeA?io senumo mAi??sA? aptartAi?? V. Istrino teiginA?, esAi?? A?is chronografas nebuvo sukurtas Lietuvoje. IstorikAi?? iA? pat pradA?iA? tarsi beA?aliA?kai iA?vardija minAi??tas V. Istrino ir A. Orlovo hipotezes. Pasak jos, V. Istrinas pradA?ioje manAi??, kad chronografas ai??zparaA?ytas Lietuvos A?emAi??je… Po to nusprendAi??, kad verA?iau jo sukAi??rimo vieta laikyti Ai??iaurAi??s RytA? RusiAi??ai??? (35). Tuo istorikAi?? ir apsiriboja.

Man, kaip literatAi??ros istorikui, kyla klausimas, kodAi??l ukrainieA?iA? istorikAi?? nutyli tolimesnAi?? V. Istrino paA?iAi??ros evoliucijAi??. Ar ji neA?ino, o gal tyA?ia nutyli, kad V. Istrinas ilgainiui dar kartAi?? pakeitAi?? savo nuomonAi?? dAi??l ai??z1262 metA? chronografoai??? sukAi??rimo vietos? Tas dvejopas A?tarimas (neA?ino ar nutyli?) dar labiau sustiprAi??ja, kai prisimeni istorikAi??s uA?sispyrimAi?? klijuojant epitetAi?? ai??zjudAi??jiA?kasai??? prie aptariamo chronografo pavadinimo.

KAi?? gi nutyli ukrainieA?iA? istorikAi?? V. Istrino atA?vilgiu?

TAi??sdami V. Istrino poA?iAi??rio kaitos analizAi??, turime priminti ir prisiminti, jog A?is didis Rusios metraA?A?iA? A?inovas vis dAi??lto sugrA?A?o prie savo ankstesnio teiginio, kad ai??z1262 metA? chronografasai??? buvo paraA?ytas Lietuvoje. 1922 m. skelbdamas bizantieA?io Amartolo ai??zKronikosai??? knygas su moksliniais komentarais bei A?odynu, V. Istrinas tarAi?? savo, kiek A?inau, paskutinA? A?odA? A?iuo klausimu, labai aiA?kiai nusakydamas iA?samiAi?? ai??z1262 metA? chronografoai??? atribucijAi??: sudarytas ai??zXIII A?imtmetyje, antros pusAi??s pradA?ioje, Lietuvojeai??? (ai??z?? XIII ???i?????i??, ?? ???i??Ni???i???i???i?? ??Ni????Ni?????? ?????i??????????Ni??, ???i?? ?i????Ni?????i??ai??? (36)).

Nemanau, kad galAi??tume rasti ar turAi??tume ieA?koti didesnio autoriteto Lietuvai ypaA? svarbiu ai??z1262 metA? chronografoai??? atribucijos klausimu. A?inoma, galima mAi??ginti nutylAi??ti galutinAi?? V. Istrino iA?vadAi??, galima jam prieA?pastatyti kitus autoritetus, kurie nesiryA?o taip tiksliai nusakyti A?io chronografo sukAi??rimo vietos ir siAi??lAi?? senesnius aptakius nusakymus, pavyzdA?iui, vakarinAi??je Rusioje, pietvakarinAi??je Rusioje ir pan.

Bet ne tai svarbiausia. Moksle, laimei, paskutinis A?odis priklauso ne vieniems ar kitiems autoritetams, o palaipsniui kaupiamA? duomenA? visumai, kuri anksA?iau ar vAi??liau ir padiktuoja galutines iA?vadas.

A?iAi??rAi??kime A? savo kultAi??ros istorijAi?? savomis akimis

Ai??iuo metu sukauptais istorijos A?altiniA? ir jA? tyrimo duomenimis mes galime, mano A?sitikinimu, ne tik naujai paremti galutinAi?? V. Istrino iA?vadAi?? apie ai??z1262 metA? chronografoai??? sukAi??rimAi?? Lietuvoje, bet ir patikslinti sukAi??rimo vietAi?? ai??i?? Lietuvos karaliaus Mindaugo vyriausiojo sAi??naus VaiA?vilko A?kurtame vienuolyne netoli Naugarduko.

BAi??tent A?ia, kaip esu ne kartAi?? raA?Ai??s, buvo A?kurtas ir XIII a. antroje pusAi??je jau veikAi?? pirmasis Lietuvoje skriptorijus. BAi??tent A?ia buvo vykdomas ambicingas krikA?A?ionio vienuolio VaiA?vilko sumanymas paraA?yti XIII A?imtmeA?io lietuviams Pasaulio istorijAi?? ai??i?? chronografAi??, kuriame iA?liko kAi??rAi??jo A?raA?as su 1262 m. data. Detaliai tuos dalykus apraA?iau ai??zSeniausios lietuviA? literatAi??ros istorijojeai???, kuri turAi??tA? dar A?iais metais pasiekti skaitytojus.

O A?iuo replikiniu straipsniu norAi??jau tik atkreipti lietuviA? skaitytojA? dAi??mesA? A? pasiutusiai gajas mAi??sA? kaimynA? ir mAi??sA? paA?iA? istorinAi??s savimonAi??s stereotipines piktA?oles, pro kurias daA?nai nebegalime tiesiai ir atvirai paA?velgti ir pamatyti senosios mAi??sA? kultAi??ros daigA? ir unikaliausiA? atA?alA?.

Vis tebeA?iAi??rime A? savo praeitA? ir senovAi??s Lietuvos kultAi??rAi?? svetimomis akimis.

Sunku kAi?? nors doro pabaigai pasakyti apie minAi??tA? dabarties tituluotA? slavistA? mokslinAi?? mAi??stysenAi?? ir laikysenAi??. GalbAi??t tikimasi, kad niekas nepastebAi??s, pasak S. TemA?ino termino, ai??zpodstavosai??? (sukeitimA?) su pavadinimu ir data?.. Vargu. Juk kiekvienam profesionaliam istorikui ar literatAi??ros A?inovui badyte bado akis ne tik nusenAi?? epitetai, bet ir visai nesuprantamos abiejA? slavistA? manipuliacijos datomis, kai nuoraA?ui mAi??ginama priskirti protografo sukAi??rimo datAi??. Netgi po senovei vartojant V. Istrino pasiAi??lytAi?? terminAi?? ai??zarchyvinis (JudAi??jiA?kas) chronografasai???, bAi??tA? visiA?kai nekorektiA?ka, jei kas nors sumanytA? (o S. TemA?inas ir T. Vilkul taip ir sumanAi??) prisegti prie ai??zArchyvinio (JudAi??jiA?ko) chronografoai???, t. y. nuoraA?o, originalo sukAi??rimo datAi??. Tai toks pat absurdiA?kas akibrokA?tas, kaip sAi??nui arba dukteriai A?raA?yti A? asmens dokumentus senelio ar senelAi??s gimimo datAi??…

Mokslininkai visais laikais ai??zArchyvinA? (JudAi??jiA?kAi??) chronografAi??ai??? datavo ir tebedatuoja maA?daug XV a. viduriu. O kAi?? daro S. TemA?inas ir T. Vilkul jau matAi??me ai??i?? abu kuo ramiausiai netgi A? savo straipsniA? pavadinimus A?raA?o naujAi?? jA? vadinamojo ai??zJudAi??jiA?ko (arba Archyvinio) chronografoai??? atsiradimo datAi?? (XIII a.; 1262 m.).

Galima bAi??tA? tylAi??ti, et, nekreipkim dAi??mesio A? nusenusias nesAi??mones. Bet tyla A?iuo atveju bAi??tA? bloga byla. UA?tenka pasiA?iAi??rAi??ti, kaip interneto svetainAi??je reklamuojamas minAi??tas Lietuvos istorijos instituto leidinys su T. Vilkul straipsniu. Atseit leidinyje ai??zpateikiamas naujas, netikAi??tas lietuviA? pagoniA?kos ai??zSovijaus legendosai??? atsiradimo aiA?kinimas ai??i?? A?i legenda esanti JudAi??jos chronografo sudarytojo plunksnos kAi??rinys (XIII a.)ai??? (37). Taigi lietuviA? skaitytojams jau siAi??loma ai??zpatogiai nusipirktiai??? leidinA? su straipsniu apie kaA?kokio neegzistuojanA?io ai??zJudAi??jos chronografoai??? sudarytojAi??, sukAi??rusA? legendAi?? apie SovijA?…

KAi?? gali A?inoti? Gal netrukus atsiras baltistA? ar lituanistA?, kurie suklus iA?girdAi?? mokslingA? slavistA? skelbiamAi?? ai??znaujienAi??ai??? apie kaA?kokA? ai??zJudAi??jiA?kAi?? 1262 metA? chronografAi??ai??? ir taip pat ims vartoti ne tik nusenusiAi?? terminologijAi??, bet ir analfabetiA?kai perA?amAi?? ai??zArchyvinio (JudAi??jiA?ko) chronografoai??? sukAi??rimo datAi??.

Melo kamuolys mAi??sA? akyse ritasi ir didAi??ja kaip prieA?odinis sniego kamuolys ai??i?? ko gero, greitai, jei tylAi??sime, A?siris A? lietuviA? mokslo darbus ir vadovAi??lius.

O juk atidA?iau pasiA?iAi??rAi??jus, mAi??sA? aptarti terminai kilo iA? menko Lietuvos ir jos kultAi??ros paA?inimo. Ar dar verta slAi??pti, kad garbingajam Rusijos patriotui kunigaikA?A?iui M. Obolenskiui, kaip jis pats sakAi??, paprasA?iausiai trAi??ko elementariA? A?iniA? apie ai??zmA?slingAi?? ir taip maA?ai tirtAi??ai??? lietuviA? mitologijAi??, tad jam atrodAi?? neA?manoma tai, kas akivaizdu, ir jis mieliau ieA?kojo lietuviA? mitologijos A?altinio senovAi??s Bulgarijoje, bet ne paA?ioje Lietuvoje. PanaA?iai klajojo ir V. Istrino mintis, kuomet jis neturAi??jo jokiA? duomenA? apie XIII A?imtmeA?io lietuviA? kultAi??rines ir literatAi??rines iniciatyvas, nors tikriausiai buvo kaA?kAi?? girdAi??jAi??s apie karaliaus Mindaugo sAi??nA? VaiA?vilkAi??, priAi??musA? krikA?A?ionybAi?? ir vienuolystAi?? pagal graikA? ortodoksA? paproA?ius. IstoriniA? duomenA? stoka blokavo tyrAi??jo mAi??stymAi??, ir jis nuoA?irdA?iai tikAi??jo, kad ai??zXIII amA?ius Lietuvai nebuvo pakilimo, sujudimo amA?iusai???. Jo anuomeA?iu manymu, Lietuvoje tais laikais ai??zdar tik Ai??mAi?? rastis nedideli centrai, todAi??l pasakyti apie A?itokio paminklo atsiradimAi?? kAi?? nors ryA?tingesnio negalima, kadangi tam neturime duomenA?ai???.

Ai??iandien jau ne XX, o XXI a. pradA?ia, ir per audringAi?? pralAi??kusA? A?imtmetA? A?lugo ne tik Rusijos imperija, bet ir jos A?emiA? paveldAi??toja TarybA? SAi??junga, perAi??musi iA? carinAi??s imperijos didA?iavalstybinAi?? ideologijAi??, prieA? kuriAi?? turAi??jo nuolankiai tylAi??ti visi imperijos pakraA?A?iai ai??i?? ir lietuviA?kieji, ir baltarusiA?kieji, ir uk-rainietiA?kieji, privalAi??jAi?? nuo amA?iA? pradA?ios dAi??koti ai??zkultAi??ros neA?Ai??jai, didA?iajai rusA? tautaiai???. Bet dabar, sakytum, visi imperiniai mitai A?lugo ir metas visiems ai??zpakraA?A?iamsai??? daryti nepriklausomas nuo kaimynA? iA?vadas iA? akivaizdA?iA? faktA? ir istoriniA? duomenA?.

Bet… lengva pasakyti, sunku padaryti.

YpaA? kai vis dar netrAi??ksta A?moniA?, kurie pasiryA?Ai?? A?Ai??tbAi??t ginti nusenusius mitus, o konkreA?iai ai??i?? vis dar netrAi??ksta patikliA? istorikA? ir literatAi??ros specialistA?, netgi rimtA? Lietuvos mokslo leidiniA? redaktoriA? bei autoriA?, kurie, aiA?kindami ai??z1262 metA? chronografAi??ai??? ir Sovijaus sakmAi??, vis dar mAi??gina vesti mus XIX a. Rusijos slavistA? seniai uA?A?Ai??lusiu taku… A? aklavietAi??, kur nAi??ra kAi?? veikti nei A?ingeidesniems lituanistams, nei savo praeitA? naujai atrandantiems lietuviams.

___________________________________

(1) LemeA?kin I. Sovijaus sakmAi?? ir 1262 metA? chronografas (pagal ArchyvinA?, VarA?uvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuoraA?us). ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2009. ai??i?? P. 47.

(2) Ten pat. ai??i?? P. 153.

(3) ?i???i?????i??N??????? ??. ?????i?????? ???i???i???i???i???i?? ?? Ni?????i??N????i????Ni???????i?? N????i???i???i???????i?? ?? ?????????? ?? N???N?Ni???i?????i?? ??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? 1262 ??. : ?Y?i??Ni???i???????????i??N? ?????i???i????Ni??????N????i??N? Ni??Ni???????????i?? ?? ??Ni???i??????N?N? ?i????Ni??????N????i??N? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i?? // Senoji Lietuvos literatAi??ra. ai??i?? 21 knyga. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2006. ai??i?? P. 256ai??i?? 257.

(4) ???i????Ni?????? ??. ?i??. ?z ?????i???????i???????? ????N?Ni????Ni???????? ??Ni??????N?Ni?????i?????i???????? ????Ni???i?? ?? ??????????, ???i???i?????i???i???????????? ?? ??N????i????N??????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? 1262 ???????i??. // Senoji Lietuvos literatAi??ra. ai??i?? 29 knyga. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2010. ai??i?? P. 27ai??i??28.

(5) ?i?????i????N??i?? ??. ?????i?????i???????i?? ????????N?: Ni???i???i????Ni???i?? N???N?Ni???i??????Ni???i???i??N? ??N????i????N????????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? (XIII ??.) // Istorijos A?altiniA? tyrimai. ai??i?? T. 2. ai??i?? Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2010. ai??i?? P. 11ai??i??32.

(6) ??N?Ni??Ni?????? ?i??. ??. ???i???i????N??i??????Ni????N? Ni??N?N?N?????Ni?? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??????: ??N?N??i???i?????????i???????i?? ?? Ni???i????N?Ni??. ai??i?? M??N??????i??: ?????????i??Ni??N???Ni???i??Ni??N????i??N? Ni??????????Ni???i??Ni????N?,1893. ai??i?? P. 353.

(7) ?zNi???i?????? ??. ??. ?z ?i???i???i????Ni??????-?i?????i??Ni????N??????? ?i???i??Ni????????N??i???????? // ??Ni??N???Ni?? ??Ni?????i???i???i?? ??Ni???i???????i??Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??. ai??i?? T. V. ai??i?? ????N??????i??, ?i???i??????????Ni???i????: ???i????-???? ???? ???????i??, 1947. ai??i?? P. 32.

(8) ??N?Ni??Ni?????? ?i??. ??. ?s ??????Ni????N?N? ?? ???i???i??????????Ni??????N??i??????N?Ni?? ?i???i???i??????N?????Ni?? ?i???i??Ni????????N?Ni???i???? ?? ??Ni??Ni??????N????????? (??N????i????N?????????) Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? ai??i?? ???z?i??????. ai??i?? XVI. ai??i?? 4 knyga. ai??i?? ???i??????Ni??-?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ??????????Ni???i??Ni????N? ???????i??Ni???i??Ni????Ni??N??????? ?????i?????i???????? ???i??N???, 1911. ai??i?? P. 135.

(9) Ten pat.

(10) Ten pat.

(11) ??N?Ni????Ni????N? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??: ?i?? 10 Ni??. / ???? ???????i??. ????-Ni?? Ni??N?N?. ?i????Ni??. (?YN?N???????. ?i??????). ai??i?? T. 1. ai??i?? ????N??????i??; ?i???i??????????Ni???i????: ???i????-???? ???? ???????i??, 1941. ai??i?? P. 120 ir kitur.

(12) ??N?Ni????Ni????N? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??: ?i?? 10 Ni??. / ???? ???????i??. ????-Ni?? Ni??N?N?. ?i????Ni??. (?YN?N???????. ?i??????). ai??i?? T. 2. ai??i?? ????N??????i??; ?i???i??????????Ni???i????: ???i????-???? ???? ???????i??, 1945. ai??i?? P. 25.

(13) ??????Ni?????????? ?z. ?i??. ?i??Ni???i???????i??Ni??N?N?N??????i?? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??Ni?? ?i???i??????????Ni???i????. ai??i?? 1975. ai??i?? P. 17.

(14) ??N?Ni????Ni????N? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??: ?i?? 4 Ni??. / ???? ???????i??. ????-Ni?? Ni??N?N?. ?i????Ni??. (?YN?N???????. ?i??????) / ?i???i?????????i??.: ??. ??. ?YNi??N?Ni???????? (???i??. Ni???i????.), ??. ??. ?i??N?N???????, ?i??. ??. ?sN???Ni????N????????i??, ?i??. ??. ?i????Ni???i??Ni???i????, ?i??. ?Y. ???i?????????????i????????, ?s. ?i??. ??N?Ni???i??Ni???????i??. ai??i?? T. 1. ai??i?? ?i???i??????????Ni???i????: ???i??N????i??. ?i???i??????????Ni??. ??Ni????-?????i??, 1980. ai??i?? P. 64.

(15) ???i???????i??Ni??N? ???????i???????????? ?? ???????i??????N?Ni???? ?i??Ni???i???????i???? ?i??N?N???. ?i??Ni????. 1 (XI ai??i?? ???i??Ni?????i??N? ?????i???????????i?? XIV ??.) / ???? ???????i??. ???i???i???? / ?zNi????. Ni???i????. ?i??. ??. ?i????Ni???i??Ni???i????. ai??i?? ?i???i??????????Ni???i????: ???i??N????i??, 1987. ai??i?? P. 493; ?i??Ni????. 2 (??Ni????Ni???i??N? ?????i???????????i?? XIVai??i??XVI ??.). ai??i?? ?i??. 1: ??ai??i???s, 1988. ai??i?? P. 516; 2: ?i??ai??i????, 1989. ai??i?? P. 528. Galima naudotis ir elektroniniu Rusijos mokslo akademijos RusA? literatAi??ros instituto portalu, sukurtu 2006ai??i??2011 m.: http://www.pushkinskijdom.ru/Default.aspx?tabid=2048.

(16) ?i??N????i???????? ??. ?i??. ??N?Ni????Ni????N? ???????????? ????Ni???i??: ?zNi???i??Ni?????? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni?? XIX-XX ????. ai??i?? ???i????Ni???i??, 2008. ai??i?? P. 9.

(17) ??N?Ni??Ni?????? ?i??. ??. ?zNi???i??Ni???? ??N?Ni????Ni?????? ??Ni???i???????i??Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni?? ????????N???????N????????? ???i??Ni?????????i?? (11ai??i??13 ????.). ai??i?? ?Y?i??Ni??Ni??????Ni???i????: ???i??N????i?? ?? N??????i???i??, 1922. ai??i?? P. 218ai??i??219.

(18) ?i?????i????N??i??. ?????i?????i???????i?? ????????N?: Ni???i???i????Ni???i?? N???N?Ni???i??????Ni???i???i??N? ??N????i????N????????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? (XIII ??.). ai??i?? P. 12.

(19) ???i?????i???i?????i?? ??.??. ????Ni???i????Ni?????i??N? ??????Ni????N???N?Ni???i?????i?? ??Ni??Ni??????N????????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? ??. (???i?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i???i?? ??N?Ni????Ni?????? ??N????i????N??????? ????????Ni?? ????N???Ni???i?? ?i???i???i??????N?) ai??i?? ?i??N?N?N??????? N??i??Ni???? ?? ???i??N?Ni???????? ??N????i??Ni???i????????.ai??i?? 1 (5) ???i??Ni?????? N??i???i????N???N??????? ??N??i??Ni??N?Ni??Ni??. ai??i?? ????N??????i??: ?i????N?N?????N????i??N? ?????i?????i??????N? ???i??N???. ????N?Ni????Ni??N?Ni?? Ni??N?N?N????????? N??i??Ni?????i?? ????. ?i??.?i??.?i??????????Ni???i?????????i??, 2003. ai??i?? P. 139.

(20) ??. ?i?????i????N??i??. ?????i?????i???????i?? ????????N?: Ni???i???i????Ni???i?? N???N?Ni???i??????Ni???i???i??N? ??N????i????N????????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? (XIII ??.). ai??i?? P. 12.

(21) ?i???i??Ni????????N??i??Ni?? ?Y?i??Ni???i??N?N??i???i?????i??N? ??N??i?????i???i??N?N?????????, N???N?Ni???i?????i???i??????Ni???? ?? ???i??Ni???i???i???i?? XIII ??. (???i???i????N? 1214ai??i??1219 ????.) / ???i????. ??. ?z?i?????i???i????N???????. ai??i?? ????N??????i??: ?? ?????????i??Ni??N???Ni???i??Ni??N??????? Ni??????????Ni???i??Ni??????, 1851. ai??i?? ?YNi???i??????N??i?????????i??. ai??i?? P. VIII.

(22) Ten pat. ai??i?? P. XIII.

(23) Ten pat. ai??i?? P. XIXai??i??XXI.

(24) Ten pat.

(25) Ten pat. ai??i?? P. XXI.

(26) ??N?Ni??Ni?????? ?i??. ??. ???i???i????N??i??????Ni????N? Ni??N?N?N?????Ni?? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??????: ??N?N??i???i?????????i???????i?? ?? Ni???i????N?Ni??. ai??i??P. 358.

(27) ?z????N??i???????i?? Ni??N?????????N??i???? ?i?????i???i????N??????? ?YN??i???i????Ni???????? ?i?????i???i??????Ni???i??????, Ni???i??Ni????????????N??i???i????N???N?????Ni?? ?? Ni??N?N?N?????Ni?? / ????N?Ni???i???????i?? ?i??.?i?????i??Ni??N???N???????. ai??i?? ?i?????i??N????i??, 1882. ai??i?? P. 50.

(28) ??N?Ni??Ni?????? ?i??. ??. ???i???i????N??i??????Ni????N? Ni??N?N?N?????Ni?? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni??????: ??N?N??i???i?????????i???????i?? ?? Ni???i????N?Ni??. ai??i?? P. 360.

(29) Ten pat. ai??i?? P. 360ai??i??361.

(30) ?zNi???i?????? ??. ??. ?z ?i???i???i????Ni??????-?i?????i??Ni????N??????? ?i???i??Ni????????N??i???????? // ??Ni??N???Ni?? ??Ni?????i???i???i?? ??Ni???i???????i??Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??. ai??i?? P. 26. Taip pat A?r.: http://lib.pushkinskijdom.ru/Default.aspx?tabid=6431

(31) ??N?Ni??Ni?????? ?i??. ??. ??N?N??i???i?????????i??????N? ?? ???i???i???i??N?Ni???? ??Ni???i???????i??-Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??. ai??i?? I-V. ai??i?? ???i??????Ni??-?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1905. ai??i?? ?i??. 225.

(32) Ten pat.

(33) Ten pat. ai??i?? P. 225ai??i??226.

(34) Ten pat.

(35) ?i?????i????N??i?? ??. ?????i?????i???????i?? ????????N?: Ni???i???i????Ni???i?? N???N?Ni???i??????Ni???i???i??N? ??N????i????N????????? Ni??Ni??????????Ni???i??Ni???i?? (XIII ??.). ai??i?? P. 12.

(36) ?s??????Ni?? ??Ni???i?????i????N???Ni??N? ?? ???i??Ni???i???i????Ni??N? ?i???i????Ni??????N? ??????Ni???i??. ??Ni???????????i?? ?i???i????Ni??????N? ?????i??Ni??Ni?????i???i?? ?? ??Ni???i???????i???? N??i???i????N?????-Ni??N?N?N??????? ???i??Ni???i?????????i??.???i????N?Ni??, ??N?N??i???i?????????i???????i?? ?? N??i???????i??Ni??N?. ai??i?? ??. II. ai??i?? ?i??Ni???i??Ni???i??N??????? Ni???i????N?Ni??. ai??z?YNi?????????i???i???i??????N? ?????i??Ni??Ni?????i???i??ai???. ai??i?? ???i????. ?z?i??????, ?Y??Ni??., 1922. ai??i?? P. 424.

(37) http://www.patogupirkti.lt/book/book.asp?isbn=2029-0705-02.