Kairiarankio kentauro pAi??domis

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??KAi??ryba ir likimai
AUTORIUS:Ai??Marijus Ai??idlauskas

DATA: 2013-05

Kairiarankio kentauro pAi??domis

Marijus Ai??idlauskas

A�

Vyras, paukA?tis, poetas

Dar ilgai ieA?ko peno ai??i??

VieA?patie mano,

Kokios baisios jo pAi??dos!

<...>

Spurda, lekia gyvybAi??,

Eidama spirale.

VirA?um jos ai??i?? begalybAi??,

O kentauras ai??i?? A?alia.

Ai??IA? S. Gedos poemos ai??zStrazdasai???

SalomAi??ja NAi??ris paliko pAi??das smAi??ly, Kazys BradAi??nas ai??i?? pAi??das arimuose, o Sigitas Geda paliko tiesiog pAi??das. AtrodytA?, jos po truputA? vAi??sta, bet vos tik pradedi jomis eiti, vAi??l darosi karA?ta. Eita kentauro. Teatleis man ai??zkairiarankiA? dinastijos palikuonis Sigitas Gedaai???, kaip jis pavadino save ai??zA?alio gintaro vAi??riniuoseai???, uA? A?iAi?? ne visai A?mogiA?kAi?? (arkliA?kAi??, tataigi) paralelAi??. Ir ne visai tiksliAi?? ai??i?? juk S. Geda pirmapradiA?kai yra vandenA?mogis, o kentauras sengraikiams ai??i?? miA?kA? ir kalnA? demonas. Manykime, kad A?iuo atveju svarbiau dvilypis pasaulio regAi??jimas, dvipolAi?? estetika, A?A?Ai??liai kergianti prieA?ybes ir nederamybes, ir nenuspAi??jama etika, veikianti A?ia A?vento nusiA?eminimo, A?ia pragariA?ko A?siAi??A?io reA?imu, t. y. giluminAi?? kentauriA?ka prigimtis, kuriAi?? S. Geda geriausiai A?kAi??nijo savo Strazdu ai??i?? puse paukA?A?io, puse A?mogaus. PrincipinA? A?io paukA?tA?mogio pirmapradiA?kumAi?? patvirtina ir kAi??rybos chronologija, nes poema ai??zStrazdasai??? (publikuota 1967 m.) paraA?yta dar prieA? metais anksA?iau iA?Ai??jusias ai??zPAi??dasai???. TodAi??l tebAi??nie toks gediA?kas, keistokas kentauras, kairiarankis, kaip ir dera visiems deA?inAi??s tvarkai ir komandoms nepaklAi??stantiems neramuoliams.

Eidamas pAi??domis visada gali uA?kliAi??ti uA? kokio kurmiarausio, supainioti pAi??das su netikra A?duba ar suvisai jas pamesti. Rizika juolab didesnAi??, kai pats pAi??dsekys yra kairiarankis [o toks ir yra raA?antysis A?ias eilutes ai??i?? M. Ai??.]. Tad A?ygiuotAi?? neA?ada bAi??ti tyki, rami ir glotni. DidelAi?? kluptelAi??jimA? ir nikstelAi??jimA?, atsitrenkimA? ir uA?sigavimA? tikimybAi??. O pernelyg uA?siA?iopsojAi??s gali iA? uA? nugaros sulaukti ir kentauro kanopos spyrio. Gali skaudAi??ti.

Pirmiausia atsitrenkiame A? S. Gedos genialumAi?? ai??i?? jei skausmingai nekompleksuosime ir apskritai pripaA?insime, kad kultAi??ros genijA? Lietuvoj bAi??ta. IA?ties, yra Kristijonas Donelaitis, Mikalojus Konstantinas A?iurlionis, A?inoma, CzesAi??avas MiAi??oszas, nors ir raA?Ai??s nelietuviA?kai, taA?iau nepriekaiA?tingai atitinkantis genijA? nobelistA? standartAi??. Atrodo, kad genialumo klausimas S. Gedai nebuvo antraeilis. ai??zSu tavimi KrAi??vAi??, A?iurlionis… Du jie, / O treA?io A?iam pasauly neranduai???, guodAi??si poetas sonetA? cikle ai??zMaironio mirtisai???. Kas gi tasai didysis treA?ias, nAi??ra labai sunku nujausti. Kornelijaus Platelio liudijimu, S. Geda ai??ztiesiog jautAi?? pareigAi?? bAi??ti ai??zgeriausiu Lietuvos poetuai???. Mes, ar bent daugelis mAi??sA?, tokio titulo jam neginA?ijome, taA?iau, norAi??damas patA? save kasdien A?tikinti esant jo vertAi??, turAi??jo dAi??ti nemaA?ai pastangA?. Man regis, iA? A?ia jo noras atstatyti A?itaip metaforizuotAi?? BabilonAi??, sukurti savotiA?kAi?? lietuviA? kultAi??rinAi?? mitologijAi??, iA? A?ia jo dedikacijos klasikams ir didiesiems praeities kultAi??ros A?monAi??ms, iA? A?ia jo didA?iA?jA? poezijos tekstA?, daugelio kuriA? originalo kalbos jis nemokAi??jo, vertimai, vis dAi??lto suliepsnodavAi?? poetine ugnimi jo talento ir tobulos poetinAi??s klausos dAi??kaai???1. TaA?iau kai poetA? hierarchijas imdavo nustatinAi??ti kiti, jam nepatikdavo: ai??zSeniai norAi??jau paraA?yti: yra A?moniA? Lietuvoj, kurie mAi??gsta nustatinAi??ti, kas yra geriausias ir didA?iausias (poetas). TaA?iau tai ne tik anachronizmas, bet ir idiotizmasai???2.

Apie S. Gedos megalomanijos kompleksAi?? dar kalbAi??sime, dabar pacituokime Friedricho Nietzscheai??i??s svarstymus apie kultAi??ros genijA?, kuriuos savo monografijoje cituoja ir Viktorija DaujotytAi??: ai??zJei kas panorAi??tA? A?sivaizduoti kultAi??ros genijA?, kaip A?is atrodytA?? Melu, prievarta, beatodairiA?ku egoizmu jis naudojasi taip patikimai, kaip savo darbo A?nagiais, tad reikAi??tA? jA? vadinti piktu demoniA?ku padaru; taA?iau jo tikslai, vienur kitur iA?ryA?kAi??jantys, yra didAi??s ir geri. Tai ai??i?? kentauras, pusiau arklys, pusiau A?mogus, ir dar su angelo sparnais prie galvosai???3. Mes jau beveik A?tikAi??jome, kad A?is kentauras ai??i?? tragiA?kasis genijus, sietinas su iA? romantizmo paveldAi??tu prakeiktojo poeto tipaA?u. Betgi S. Gedos genialumas turi ir tragikomiA?kAi?? A?leifAi??, kuriame A?aidA?ia visas A?mogiA?kA? stiprybiA? ir silpnybiA? spektras, A?skaitant ir tai, kas nuraA?oma anachronizmams ar idiotizmams. TragikomiA?ka ekscentrika buvo bAi??dinga ir Juozapui Albinui HerbaA?iauskui, 1907 m. savo esAi?? ai??zGenijaus meilAi??ai??? raA?iusiam: ai??zGenijus ai??i?? tai mistiA?kas sujungimas A?emAi??s piemenAi??lio ir dangaus karA?ygio dvasiA?ai???4. Irgi toks A?emiA?kai dangiA?kas kentaurAi??lis, kurio priesakai Lietuvai ai??i?? drA?sk A?ingeidauti apie save paA?iAi??! drA?sk bAi??ti galinga! ai??i?? yra ne tik ai??zdidAi??s ir geriai???, bet ir esmingai atitinkantys S. Gedos kAi??rybinAi?? programAi??.

RomAi??nams genius reiA?kAi?? tAi?? patA?, kAi?? graikams daimon (gr. dievybAi??, dvasia), kuri galAi??jo bAi??ti gera arba pikta. Demonas A?Ai??tono prasme A?sigalAi??jo su krikA?A?ionybe. Immanueliui Kantui atrodAi??, kad genijus ai??i?? tai A?gimti dvasios pradmenys, A?gymiai, per kuriuos gamta pateikia menui taisyklAi??. Taip, S. Gedos genialumas plAi??sta iA? gamtos, prigimties, kurioje, dar paA?iame A?aknyne, persidengia naiviojo ir sentimentaliojo, laikantis Friedricho Schillerio perskyros, kAi??rAi??jo temperamento tipai. NaivumAi?? F. Schilleris suvokAi?? kaip A?mogaus pirmapradAi?? sutaptA? su gamta (tikrove), ai??ztiesioginA?ai??? gamtos iA?gyvenimAi?? be idealizacijos momento, kai poetas tarsi pats yra gamta. SentimentalumAi?? (nesiedamas su jausmingumu) aiA?kino kaip iA?siskyrimAi?? su gamta, kada ji tampa reflektuojamu objektu ar idAi??ja (idealizuojamu objektu), gamtos A?ia ieA?koma, ilgimasi, nes pats poetas jau nebAi??ra gamta. Naiviajam tipui F. Schilleris priskyrAi?? HomerAi??, AriostAi??, WilliamAi?? Shakespeareai??i??Ai?? (S. Geda A?ia veikiausiai bAi??tA? A?rikiavAi??s ir AntanAi?? StrazdAi??), modeliuodamas jA? pagal Johanno Wolfgango Goetheai??i??s pavyzdA?, o sentimentalA?jA? A?iedAi?? atsiA?velgdamas A? savo paties psichologijAi?? ir filosofijAi??. IA? A?ios F. Schillerio perskyros J. W. Goethe vAi??liau kildino ai??zsveikoai??? klasicizmo ir ai??zliguistoai??? romantizmo prieA?statAi??. PanaA?u, kad S. Gedos kentauras godA?iai gAi??rAi?? iA? abiejA? A?altiniA?.

S. Gedos genialumo kompleksas turi ryA?kA? genius loci, vietos dvasios, sandAi??, maitinamAi?? gimtinAi??s gamtovaizdA?io, gimtosios pirkios, motinos veido vaizdiniA?. Bet sykiu A?is kompleksas paA?enklintas ir genus irritabile vatum (jautri dainiA? giminAi?? ai??i?? Horacijus) A?dagu. V. DaujotytAi?? savo monografijoje svarsto ir apie puikybAi??s jausmAi??, valdA?ios potroA?kius, tAi??A?mingAi?? revanA?istinAi?? retorikAi??, nedAi??kingumo ir agresyvumo gestus. NesuA?ukuojamas socialinis psichologinis dirglumas, nesutramdomas Ai??mumas, ieA?kant kentauriA?kA? sAi??vokA? ai??i?? nartumas. Ai??ioje prigimtyje glAi??dAi??jo unikali gyvybingumo ir trapumo pusiausvyra, kuri vien dAi??l savo retumo galAi??jo atrodyti mA?slinga ar A?tartina. F. Nietzsche A? genijA? A?velgAi?? kaip A? tobuliausiAi??, bet kartu ir jautriausiAi?? gedimams mechanizmAi??, kuris esAi??s neA?manomas be patologijos, nulemianA?ios opesnAi?? pasaulio sampratAi?? ir atitinkamAi?? gyvenimo stiliA?. Liga? Taip, S. Geda gydAi??si psichoneurologinAi??je ligoninAi??je, turAi??jo sveikatai nepadedanA?iA? A?proA?iA? bei priklausomybiA?, paskutiniaisiais metais sirgo onkologine liga, skundAi??si aukA?tu kraujo spaudimu. GenijA?-neurastenikA? sAi??raA?Ai?? bene pirmasis lietuviA? literatAi??roje pateikAi?? Antanas Ai??kAi??ma, ai??zBaltoje drobulAi??jeai??? iA?vardydamas Michelangelo Buonarroti, Blaiseai??i??Ai?? PascalA?, JeanAi??-Baptisteai??i??Ai?? MolieA?reai??i??Ai??, AlexanderA? Popeai??i??Ai??, EdgarAi?? AllanAi?? Poe, WaltAi?? WhitmanAi??, O. Henryai??i??A?, RobertAi?? LouisAi?? StevensonAi??. Genialumas ai??i?? tai tamsiausias ligos gelmes paA?inusi ir iA? jA? patirties semianti, per jas kAi??rybinga tampanti gyvybiniA? galiA? forma. Genialus menininkas ai??i?? nusikaltAi??lio ir beproA?io brolis, turintis reikalA? su pekla. Ai??ias mintis skolinuosi iA? Thomo Manno ai??zDaktaro Faustoai???, kur randame iA?samA? ego mitologijos apraA?ymAi??: asmeninAi?? egzistencija genijui regisi nelygstamai unikali ir A?venta, bet koks apibendrinimas, gretinimas, plakimas prie kitA? atrodo kaip koktus paA?eminimas. GenijA? pasisakymuose apie kits kitAi?? ai??i?? ne kritiA?kas kolegialumas, bet pastanga nuneigti, troA?kimas bAi??ti vieninteliam5. S. Gedai aiA?kiai nepakanka talento sAi??vokos ai??i?? per ankA?ta, jis jAi?? tarsi iA?sprogdina. Ralpho Waldo Emersono A?A?valga: ai??zPasaulyje visa susijAi?? nelyginant karoliukai ant siAi??lo. Matydami ar nematydami mes tikime, kad ryA?ys egzistuoja. Talentas tAi?? ryA?A? sukuria; genijus atranda tikrovAi??jeai???6. S. Geda A?A? ryA?A? atranda kaip pertrAi??kA? tikrovAi??je, pleiA?to principu, skverbdamasis A? tikrovAi?? vertikaliais grAi??A?iniais.

Genialumo komplekso dalis ai??i?? ir recepcijoje, kur taip pat esama kentauriA?ko dvilypumo, A?tampos tarp atmetimo ir adoracijos. Arvydas Ai??liogeris yra pavadinAi??s S. GedAi?? ai??zvienu didA?iausiA? poetA? pasaulyai???, lyginAi??s su nAi??dienos nobelistais (uA? Cz. MiAi??oszAi?? esAi??s aukA?tesnis bent trimis galvomis, o WisAi??awa Szymborska, palyginti su S. Geda, tesanti sentimentali eiliakalAi??7). Gestai, kaip A?prasta A. Ai??liogeriui, sAi??moningai, nevienareikA?miA?kai provokuojantys. Bet ar juose nesama, drA?skime prisipaA?inti, maA?os tautos dideliA? A?moniA? (deja, daA?nai nematomA? ir negirdimA?) komplekso? Ir mAi??sA? visA? provincialumo stigmos? Ai??sivaizduokime, jei A. Ai??liogerio A?iniAi?? paskelbtA? koks nors ai??zThe New Yorkerai??? ar ai??zThe Paris Reviewai???, kas nors praneA?tA? Nobelio premijA? komiteto posAi??dyje. KAi?? reiA?kia mAi??sA? vietiniai genijai uA? Lietuvos sienA?, tarkim, Daugpilyje, Narvoje ar Breste? Ir, kitaip atvertus, ai??i?? kokie genijai mums yra Imantas Zieduonis, Jaanas Kaplinskis ar Andrejus ChadanoviA?ius? JauA?iate, kaip A? panaA?iAi?? komparatyvistikAi?? skverbiasi tragikomiA?kos remarkos?

Genialumo kompleksas verA?ia kalbAi??ti ir apie kitus S. Gedos kompleksus ai??i?? jA? bAi??ta, slepiamA? ir skausmingai iA?metamA? vieA?umon, sporadiA?kai apnuoginamA?. PavyzdA?iui, nevisavertiA?kumo. JautAi??si nepakankamai vertinamas, A?vertintas ir kaip vyras, ir kaip kAi??rAi??jas, slAi??pAi?? negyjanA?ias tokio neA?vertinimo A?aizdas. Pasiremkime paties poeto citatomis: ai??zEsu nelaimingas A?mogus. Niekados negalAi??siu bAi??ti atviras kaip didieji prancAi??zaiai??? (TML, 171). Ir A?ia pat atvirumo proverA?is: ai??zAtstumta, paniekinta meilAi?? ir A?A?eistos ambicijos ai??i?? du dalykai, kurie kankina A?mogA? iki sAi??monAi??s iA?blAi??simoai??? (TML, 172). PrasimuA?a Edipo komplekso atA?vaitai ai??i?? pasijusdavo nemylimas vaikas A?eimoje, neuA?mirA?o Ai??maus ir valdingo tAi??vo nuoskaudA?: ai??zTurAi??jau ir neturAi??jau tAi??vAi??. Nieko nekaltinu. Vyriausias brolis nusiskandino nepakAi??sdamas tAi??vo despotijosai??? (TML, 179). Beje, apie brolio nusiskandinimAi?? ir jo prieA?astA? uA?simenama tik vienoje vietoje. Kitur dienoraA?A?iuose ir pasisakymuose, sesers liudijimuose ai??i?? brolis tiesiog nuskendAi??s, nelaimingas atsitikimas. FaktografinAi?? tiesa neprivalo sutapti su asmenine poeto mitologija. Manytina, kad pastarAi??jAi?? kurdamas poetas tiesiog A?tikAi??davo savo bAi??senomis, kad ir prasilenkianA?iomis su tikrAi??ja daiktA? padAi??timi.

Nenuslepiama ai??i?? A?iam poetui buvo bAi??dingi A?odiniai uA?sipuolimai, jA? iA?tikdavo smurto ir agresijos priepuoliai, kaip iA?tikdavo dangiA?ko nuskaidrAi??jimo, gerumo, atgailos valandos (A?ios paliudytos sukreA?ianA?iais laiA?kais). Abiem atvejais buvo neprognozuojamas, paklAi??stantis neA?spAi??jamo pasionariA?ko pulsavimo ritmui: susiliejimas / atsiskyrimas, giesmAi?? / staugsmas, balsas / tyla iA?tikdavo pakaitomis.

Moterys rodAi??si ai??zskirtos ne man. Ar visi vyrai jaudinasi dAi??l savojo negraA?umo?ai??? (TML, 191). Sakosi vyriA?kos draugystAi??s, iA?tikimos ir patikimos, ilgAi??jAi??sis labiau negu moterA? (TML, 191), taA?iau kitur tvirtina: ai??zViskas, kAi?? daro vyras, iA? esmAi??s skirta moteriaiai??? (TML, 219). MoterA? juokas aidAi??jo giliausiuose sAi??monAi??s skliautuose, moterA? motyvas persmelkia visAi?? poezijAi??: ai??zBuvau A? LietuvAi?? iA?Ai??jAi??s. / Ten paukA?A?iai, moterys ir vAi??jasai???, iA?tarta dar 1964-aisiais. MoteriA?kumAi?? jautAi?? kaip archetipinA? (ovalinA??) bAi??ties kAi??nAi??, buvo vienodai jautrus ir to kAi??no fizikai, ir metafizikai. GamtAi?? jautAi?? kaip moterA?, kaip motinAi??, mokAi??jo skaityti motinos gamtos knygAi??. Galima skirti du moteriA?kumo polius ai??i?? viename telkiasi erosas, vaisingumas: ai??zbAi??kite pas / kentaurus / meilAi??s / iA?troA?kusios / moterys (ai??zPavasaris senovAi??jeai???). (Ne paslaptis, kad kentaurai moterA? atA?vilgiu buvo itin arA?Ai??s, dAi??l jA? varA?Ai??si su savo kaimynais lapitais.) Kitame poliuje ai??i?? motiniA?kumas, biologinis ir kosminis, transcenduojantis aukA?tyn ir A?emyn: ai??zAi??viesa virA?uje, / O tamsa apaA?ioj ai??i?? / Dvi vairuojanA?ios gyvastA? motinosai??? (ai??zEA?eras Iai???). SAi??niA?kas prisiriA?imas prie motinos ilgainiui tik gilAi??jo: ai??zJeigu pasaulyje pas kAi?? nors verta sugrA?A?ti, tai pirmiausia pas motinAi??. KodAi??l taip yra?ai??? (TML, 200). Kaip matome, S. Gedos dienoraA?A?iuose ir kAi??ryboje glAi??di gausybAi?? klodA? bAi??simA? biografijA? ir autobiografijA? autoriams, apsA?iai prielaidA? A?A?valgoms ir atvertims, kurios savo nenuglaistytu tikrumu galAi??tA? varA?ytis su didA?iaisiais prancAi??zais.

Ai??A? kAi??rAi??jAi??, tuomet dar jaunAi?? ir ambicingAi?? talentAi??, turAi??jo itin A?eisti suirzusio Juozo BaltuA?io rimas ai??i?? ai??zGeda ai??i?? lietuviA? poezijos gAi??daai??? (kas A?A? kazusAi?? A?iandien galAi??tA? patikimiau paliudyti?). GarbAi??s, savigarbos, savivertAi??s styga buvo visada A?tempta: ai??zAA? tenorAi??A?iau numirti iA?saugojAi??s laA?Ai?? savigarbos. Nenoriu apsijuokti savo mirties akivaizdoje. KodAi??l norite mane iA?juokti?ai??? (TML, 211). IA?juokos baimAi?? galAi??jo gilinti akistata su savo paties prigimtimi: ai??zNeviltis ir siaubas A?mogaus, kuriam atsiveria prigimtis. IA? esmAi??s tai prancAi??zA? modernizmo pradA?ia. Dabar suprantu, kodAi??l mane traukAi?? Ch. Baudelaireai??i??asai??? (TML, 213). (Ai??io ai??zLes Fleurs du malai??? siAi??lAi?? versti ai??zVelnio floraai???.) NenumalA?inamas transcenduojanA?ios sielos pojAi??tis: ai??zPirmiausia brAi??sdamas A?mogus uA?muA?a savo vidinAi?? begalybAi??. Tie, kurie su ja nesusidoroja, yra poetaiai??? (TML, 214).

Ai??manu daryti iA?vadAi??, kad aA?triosios S. Gedos fenomeno briaunos A?iedAi??si iA? gilaus gynybinio komplekso, kurio veikimAi?? poetas pats gebAi??jo fiksuoti ir reflektuoti: ai??zApie kardA?uves (vAi??A?iagyvius) okeanA? dugne. Jie atsiranda be A?arvo. Ai??arvas arba kiautas ima augti, vos mAi??sa susiduria su kokiu nors kietesniu daiktu. Kai susiA?eidA?ia. Kraujas tada bemat iA?skiria geleA?A?ai??? (TML, 201ai??i??202). Ai??A? kompleksAi?? mokAi??jo ir pademonstruoti, ne kartAi?? tai darAi??. Viename iA? vAi??lyvA?jA? interviu savo metodikAi?? reziumavo A?itaip: ai??zRinktis gali tik akimirksniu. Tarkim, kai man duoda A? snukA?, aA? iA?kart spiriu A? pautusai???8. KAi?? gi, kentaurai spardosi… Ginties bAi??vis ir tuomet, kai niekas nepuola ai??i?? tokia gynyba puolimu, energijos telkimo bAi??das: ai??zTik skriaudA?iamas, tik A?A?eidinAi??jamas ar neteisingai vertinamas galAi??siu dar A?A? bei tAi?? padaryti.

Visos liaupsAi??s, apdovanojimai, premijos tik A?udo mane.

Taip sutrypsiu savAi??jA? egoai??? (TML, 219ai??i??220).

Ir ai??i?? rezignacija: ai??zVisA? mano darbA? nereikalingumas galop ai??i?? slegia maneai??? (TML, 200). Ai??arvo (kaukAi??s) ir kAi??no sAi??augos. Kuo poetas buvo ai??zapsimetAi??sai???, iA?vardyta eilAi??raA?tyje ai??z20 prisipaA?inimA?ai???, tik akivaizdu, kad be visA? A?iA? apsimetimA? poetas neA?stengtA? bAi??ti savimi ai??i?? ai??zmirA?tanA?iu ir atgimstanA?iu. Tam, kad gyvenA?iauai???. Taip, S. Geda turAi??jo daugybAi?? kaukiA?, taA?iau jos suaugusios su veidu. VAi??l, jau kelintAi?? kartAi??, atsitrenkiame A? keistAi?? kentauriA?kAi?? dvilypumAi??: ai??zDar pagalvojau: koks keistas kurianA?io A?mogaus charakteris! Neigti visus kitus. Tam, kad iA?laikytum savAi??jA? tikAi??jimAi??. Jog esi unikalus!

Betgi aA? bAi??gau nuo tokio likimo. IeA?kojau identifikacijos kituose: Strazdas, Villonasai??? (TML, 209).

Ilgainiui lietuviA?kasis kentauras (jis ir satyras, faunas, panas, ai??zpasenAi??s viduramA?iA? kaukasai???) tampa, anot Valentino Sventicko, kytru seniu (ai??zSkrynelAi?? dvasioms pagautiai???), Sokratu, kalbanA?iu su vAi??ju (paties poeto sudaryta rinktinAi?? ai??zSokratas kalbasi su vAi??juai???).

NebAi??tA? prasmAi??s su S. Geda ginA?ytis dAi??l A?mogaus prigimties gyvAi??niA?kumo, gyvuliA?kumo. Juk ir Aristotelis A?mogA? apibrAi??A?Ai?? kaip zoon politikon, animal socialis. Klausimas, kokios nAi??dien A?mogiA?kumo-gyvuliA?kumo proporcijos, kaip A?ie poliai galAi??tA?, turAi??tA? santykiauti, nepaA?eisdami visuotinA?jA? gyvybAi??s, laisvAi??s, A?mogaus orumo ir padorumo principA?? Klausimas lieka atviras, nes A?iandien kultAi??ros-nekultAi??ringumo riba be skrupulA? perA?enginAi??jama. Pamenate, kaip smagiai jAi?? perA?enginAi??jo tokie literatAi??ros dulkintojai Castoras & Polluxas, kuriA? svaidymAi??si spiromis taip nelengva pamirA?ti? TaA?iau neturAi??tume pamirA?ti ir to fakto, kad narsusis tandemas tuometiniuose ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuoseai??? turAi??jo neprastAi?? stogAi?? ai??i?? autoriA?, kuris savo gyvavaizdA?iais daug autoritetingiau uA? jaunimAi?? sankcionavo patA? kultAi??ros A?moniA? sudirbinAi??jimo principAi??, pateikdamas A?simintinA? tokio sudirbinAi??jimo precedentA?.

Kentauras jau pagal apibrAi??A?imAi?? prieA?taringas, tad S. Gedos gyvenimo ir pasisakymA? iA?klotinAi??je neverta ieA?koti loginio nuoseklumo, racionalios tvarkos, sistemos metmenA?. Vis dAi??lto struktAi??riniai branduoliai, idAi??jinAi??s vertikalAi??s, patvirtinanA?ios giluminAi?? pasaulAi??vokos ir poetinio mAi??stymo principA? vienovAi??, pakankamai ryA?kios. Kaip tipiA?kAi?? prieA?tarAi?? galima nurodyti apgailestavimAi??, kad ai??zA?mogus, kuris kuria, tai atima iA? tikrA?jA? iA? savAi??s tikrAi?? gyvenimAi??ai??? (TML, 187) ir, kita vertus, tvirtinimAi??, kad ai??zA?mogus laimingiausias kurdamasai??? (TML, 192). Ai??domu, kad dienoraA?A?iuose kaskart pabrAi??A?damas gyvenimo pranaA?umAi?? prieA? menAi?? (ai??zGyvenimo turinio ai??i?? A?it ko stokoja dabar poezijaai???, TML, 172; ai??zGyvenimas lenkia fikcijas. Esama dalykA? ai??ziA? natAi??rosai???, kuriA? nesugalvosiai???, TML, 203) poetas netikAi??tai ai??zatsitrenkiaai??? A? NikolajA? A?ernyA?evskA?, teigusA?, kad groA?is yra gyvenimas, o meno kAi??riniai ai??i?? menkesni uA? groA?A? tikrovAi??je. KAi?? gi, dar vienas kentauriA?kas pavidalas, A?A?kart iA? senosios menoai??i??gyvenimo bylos.

Su A?ia ai??zgyvenimo estetikaai??? siejasi ir kita, galima sakyti, programinAi?? deklaracija: ai??zMan paA?iam poezija prasideda ten, kur baigiasi tai, kas iA?moktaai??? (TML, 184). Maga palyginti su T. Venclova, uA?siangaA?avusiu mokytos poezijos, poiesis docta, programai. Ai??i, A?inia, raA?oma iA?silavinusiam skaitytojui, jAi?? vertino rafinuota Renesanso ir Baroko laikA? publika. TokiAi?? poezijAi?? kurdamas T. Venclova sakosi vengAi??s, A?alia kitko, ai??zspontaniA?kA? iA?siliejimA?, taip pat A?okiruojanA?io storA?ieviA?kumo, kuris pastaruoju metu Lietuvoje ai??i?? ir ne tik joje ai??i?? pasidarAi?? madingasai???9. Nesunku nujausti, su kokia mokykla ir stovykla netiesiogiai polemizuojama. A?ia pravartu priminti, kad iA?silavinAi??s skaitytojas ne pro A?alA? ir S. Gedai. Juk kai reikAi??jo apginti neA?prastAi?? jaunojo ai??zPAi??dA?ai??? autoriaus poezijAi??, jos paradoksus ir alogikAi?? (plg. su poiesis docta), to kvalifikuotai Ai??mAi??si KAi??stutis Nastopka ai??i?? pabrAi??A?tinai iA?silavinAi??s skaitytojas, gebantis interpretuoti ir vertinti (klasikinis kritiko apibrAi??A?imas). K. Nastopka kalbAi??jo apie esminA? poetinAi??s kalbos (poetinAi??s logikos) ir kasdienAi??s kalbos (praktinAi??s, buitinAi??s logikos) nesutapimAi??, kurio neA?sisAi??monina profaniA?kas skaitytojas. Kritikas krAi??tine stojo uA? poetinAi?? logikAi??-alogikAi??, principingai gindamas A?ventAi?? poeto teisAi?? A? poetinAi??s raiA?kos unikalumAi?? ir vaizduotAi??s originalumAi??. Tad vis dAi??lto, kuri logika ai??i?? meno ar gyvenimo ai??i?? virA?esnAi??? S. Geda juk savo kAi??ryboje judAi??jo prieA?inga kritikA? aiA?kinimams linkme, labiau pasikliaudamas gyvenimo sacrum ir tolydA?io nusivildamas meno, kultAi??ros profanum. Tiesa, su nemaA?omis paklaidomis. Dar vienas kentauriA?kas kazusAi??lis…

PaminAi??jus T. VenclovAi?? ir prisiminus ne itin glotnius jA?jA? pasifechtavimus, galima palyginti abiejA? laikysenas. Akivaizdu, kad S. Geda neturAi??jo Jeilio profesoriaus akademinAi??s ir kultAi??rinAi??s A?lifuotAi??s (nebAi??tA? kentauras), neiA?paA?ino politiA?kai korektiA?kA? vieA?osios laikysenos ir retorikos konvencijA?, buvo, paties T. Venclovos skirstymu, iA?centrinis, o ne A?centrinis. NegalAi??jo atleisti ai??zsiurrealizmo mokyklAi??lAi??sai???, nepraleisdavo progos pasiA?aipyti iA? kolegos (daA?niau ai??i?? konkurento) A?gimtA? bei A?gytA? silpnybiA?, A?itaip susikurdamas savo ai??zA?tarumo hermeneutikAi??ai???, kuriAi?? taikAi??, galima sakyti, metodiA?kai.

Atsitrenkus A? T. VenclovAi?? tenka prisiA?aukti ir treA?iAi??jA? lietuviA?kojo poetA? meilAi??s trikampio narA? ai??i?? JustinAi?? MarcinkeviA?iA?. Esama pagrindo laikyti juos fundamentaliausiais XX a. antros pusAi??s lietuviA? poetais, esminiais poetinio kraA?tovaizdA?io architektais ai??i?? savaip genialiais, siAi??lytais Nobelio premijai. Vis dAi??lto kentauras iA? jA? ai??i?? tik vienas. Just. MarcinkeviA?ius, be abejonAi??s, labiausiai trukdAi?? S. Gedai eiti geriausio Lietuvos poeto pareigas, gerokai lenkdamas pirmiausia sociologiniais ir psichologiniais poeto statuso parametrais. Ai??ita S. Gedai nepalanki hierarchija nesikeitAi?? ir po 1990-A?jA?, kai atkrito politiniai ideologiniai literatAi??ros vertinimo kriterijai (taA?iau iA?niro kiti paraliteratAi??riniai matai ir saikai, formavAi?? kitoniA?kAi?? konjunktAi??rAi??). Su tokia padAi??timi karingasis jotvingis, A?inoma, negalAi??jo susitaikyti. Savo iA?puolius prieA? Just. MarcinkeviA?iA? motyvavo tokiomis A?iojo nuodAi??mAi??mis kaip pataikavimas valdA?iai, pyliavos ideologinei sistemai, miniA? mylimojo privilegijos, banalybiA? idealizavimas, istorijos iA?kraipymai, lAi??kA?ta teologija, formos inercija ir dar daugybe kitokiA? nusidAi??jimA?. Galiausiai, nuvarginAi??s savo akmenis svaidanA?iAi?? kairiAi??jAi??, mesdavo paskutinAi?? kortAi?? ai??i?? parodykite man bent dvi jo eilutes! (suprask ai??i?? atlaikanA?ias laiko dantA?). Just. MarcinkeviA?ius, kaip pamename, A? provokacijas neatsakydavo, nebent karA?iai paironizuodavo ai??i?? sau, ne vieA?umai.

Reflektyvesnis A?iA? dviejA? laikysenA? (platesne prasme ai??i?? vertybiniA? sistemA?, estetikA? ir etikA?) palyginimas galAi??tA? bAi??ti A?domus ne tik literatAi??ros, bet ir lietuviA?kojo mentaliteto pavidalA? perA?valgoms. IA? pirmo A?vilgsnio atrodo, kad Just. MarcinkeviA?iaus ir S. Gedos asmenyse susiduria du poliariniai bAi??ties principai ai??i?? tvarka ir chaosas, sacrum ir profanum, simetrija ir asimetrija, norma ir anomalija (anomija), susitaikymas ir maiA?tas, ikonolatrija ir ikonoklazmas, sAi??monAi?? ir pasAi??monAi??, klasika (klasicizmas) ir romantika (romantizmas plius modernizmas). F. Nietzsche A?iA? principA? susirAi??mimAi?? matAi?? kaip Apolono ir Dioniso grumtA? ir, A?inia, principingai simpatizavo Dionisui. Ai??iAi?? padAi??vAi??tAi?? schemAi?? bAi??tA? galima papildyti daugybe smulkiau skaidomA? prieA?statA?: Just. MarcinkeviA?ius apoloniA?kai tiesus, einantis kalbos tiesumu, S. Geda ai??i?? ovaliA?kai kreivas, instinktu atpaA?A?stantis curvum, ai??zsusuktas tartum viesulasai???, pasak Aido MarA?Ai??no. Just. MarcinkeviA?ius elegiA?kai atsidAi??stantis ir kontempliuojantis iA?minA?ius rAi??pintojAi??lio veidu, valingai kontroliuojantis savAi??jA? ego ir atiduodantis jA? A? superego rankas (apie jo id galAi??tA? tik spAi??lioti Juodasis MetraA?tininkas). S. Geda ai??i?? liejantis regAi??jimus ir uA?kalbAi??jimus su pirmaprade vaiko nuostaba, bylojantis savo mitines sakmes kytro senio uA?uolankom, pasAi??dydamas vaikAi??ziA?kais pabliuznijimais; pakylantis iki giesmAi??s sacrum ai??i?? ir uA?sikertantis ties ekstatiA?ku pasAi??monAi??s slenksA?iu. Pirmasis ai??i?? mylintis ir mylimas A?moniA?, gyvenimo iA?minties ir gerumo autoritetas, visuotinai gerbiamas ir pripaA?intas, nors konkurentA? kandA?iojamas; tikintis, bent ilgai tikAi??jAi??s, klasikine kalokagatijos idAi??ja, A?sipareigojAi??s klasikiniam sursum corda imperatyvui; iA?tikimas geranoriA?kumo ir padorumo etosui, blogA? apeinantis nelyg A?Ai??tono ekskrementAi??. Antrasis ai??i?? turintis socialinAi??s ir estetinAi??s recepcijos komplikacijA?, kAi??rybAi?? suvokiantis kaip nuolatinAi?? A?kvAi??pimo ir apsAi??dimo grumtA?, atramA? ieA?kantis chtoniA?koje floroje ir faunoje; A?Ai??tonAi?? matantis ai??zgyvaiai??? ir galintis, kaip Martinas Lutheris, mesti A? jA? raA?alinAi??; uA? A?mones jam A?domesni A?iogai, mamutai ir varnAi??nai; groA?io samprata moderni, bodleriA?ka (peslys graA?us, kadangi plAi??A?rus; plg. su Williamo Blakeai??i??o Tigru). Just. MarcinkeviA?ius tarsi raA?o tautos A?varraA?tA?, kai kam A?ventraA?tA?, S. Geda ai??i?? laiA?kus iA? praeities ir ateities, telegramas iA? anapus, dienoraA?tA?, kartais virstantA? juodraA?A?iu, kurio piktogramose taA?iau tvinksi mAi??sA? buvimo ir mirties paslaptis.

Ai??iAi?? palyginimA? rikiuotAi?? bAi??tA? galima tAi??sti. EsmAi?? ta, kad abu poliai vienas be kito nustotA? savo gyvosios prasmAi??s, tai du tos paA?ios lazdos galai, kuriuos nupjovus lazda pavirstA? malkomis. Jie gyvybiA?kai vienas kitAi?? palaiko ir yra reikalingi, kaip dienai reikalinga naktis, o po lietaus ai??i?? saulAi??. AtidA?iau A?velgdami A?iuopiame ir abiejA? pozicijA? bendrumAi??: itin suartinanti gamtojauta, ai??zA?irdies religijaai???, A?A?valgos, po kuriomis galAi??tA? pasiraA?yti abu: ai??zIA?blAi??so A?mogaus kaip Gamtos karaliaus ir A?eimininko mitas, ir liko viena tauri vidinAi?? nuostata: esame kaip A?olAi??, medA?iai, A?emAi??, dangus, paukA?A?iai…ai??? (TML, 162). Tas pats troA?kimas A?siskverbti A? lietuviA?kumo A?erdA?, tik vienas medituoja aA?arAi?? Dievo aky, o kitas A?sitveria molingos A?aknies, pratAi??sdamas jAi?? iki kosminio pasaulio medA?io virA?Ai??nAi??s. Tas pats kalbos tikrenybAi??s ilgAi??jimasis poezijoje, tas pats sielojimasis dAi??l gimtosios kalbos, dAi??l eA?erA? ir upiA?. Pagaliau tas pats A?ventas prieraiA?umas ir skola Motinai. Ai??iandienAi??, rimstant aistroms, abu mAi??sA? kolosai tik patvirtina lietuviA? poezijos A?emAi??s derlingumAi?? ir tvirtumAi??, jos gylA? ir plotA?, jos integralumAi??. Na, o tiems pAi??dsekiams, kurie negali uA?migti be hierarchijA?, galima priminti J. W. Goetheai??i??s palinkAi??jimAi??: ai??zVokieA?iai ginA?ijasi, kuris mAi??sA? esAi??s didesnis ai??i?? Schilleris ar aA?. SiAi??lyA?iau jiems verA?iau pasidA?iaugti, kad turi du tokius vyrus kaip mes.ai??? Vienas iA? mAi??sA? apkalbAi??tA? lisinopril for sale in canada. tokiA? vyrA?, tarsi bylodamas uA? abu, siAi??lo tAi?? patA?: ai??zarkim / broliai / pAi??dymAi??lA? // saugokim / vieni / kitus.ai???

A?ia bAi??tA? galima mAi??sA? pAi??dsekiA? ekspedicijAi?? ir pabaigti. TaA?iau ne todAi??l, kad baigtA?si pAi??dsakai ai??i?? A?iuokart baigiasi tik mAi??sA? A?ygio vienkartiniai iA?tekliai. Baigiasi A?mogaus gyvenimas, o poeto A?odA?iA? pAi??dsakai veda tolyn ai??i?? ten, kur, pasak Vytauto P. BloA?Ai??s,

<...> poetas niekad nebAi??na,

ir kur A?kyrAi??s skaitytojai

tikisi rasti save.

PAi??dsakai veda A? ten, kur baigiasi pAi??dsakai.

Kur, nuo lyties ant lyties A?okinAi??damas, pereini upAi??.

Ir tik tada pamatai

tiltAi??. Juo einanA?ius A?mones.

Tavo pAi??dsakus nuneA?Ai?? upAi?? ai??i??

tavo drAi??sAi?? ir tavo aklumAi??.

Viskas iA?tirpo mAi??lynAi??j ai??i??

Balsas, akys ir sniegas.

yasmin no rx.

ai??zKur veda A?odA?iA? pAi??dsakai?ai???

Kitaip tariant, A?odA?iA? pAi??dsakai vAi??l grAi??A?ina A? gyvenimAi??, kuris A?iuo atveju, tikAi??kime, sutampa su tikrenybe kalboj. Na, o jei vis tiek tAi??ja tikrenybe netikime, muistomAi??s, pradedame A?iovauti? Tuomet saldaus sapno, iA? kurio teks anksA?iau ar vAi??liau nubusti. Geriau anksA?iau. Yra daug bAi??dA? iA? sapno sugrA?A?ti, sugrAi??A?inti A? tikrenybAi??, o vienas itin paveikus ai??i?? spyris. Kairiarankio kentauro kanopa.

1 Platelis K. Ir mes praeiname: esAi?? ir publicistika. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2011. ai??i?? P. 69.

2 DaujotytAi?? V. TragiA?kasis meilAi??s laukas: apie SigitAi?? GedAi??: iA? poezijos, uA?raA?A?, refleksijA?. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2010. ai??i?? P. 173. Toliau S. Gedos pasisakymai cituojami iA? A?ios knygos, nurodant santrumpAi?? TML ir puslapA?.

3 Nietzsche F. A?mogiA?ka, pernelyg A?mogiA?ka. ai??i?? Vilnius: Alma littera, 2008. ai??i?? P. 158.

4 HerbaA?iauskas J. A. ErA?kAi??A?iA? vainikas: rinktinAi??: proza, esAi??, kritika. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1992. ai??i?? P. 223.

5 Manas T. Daktaras Faustas: vokieA?iA? kompozitoriaus Adriano LAi??verkiAi??no gyvenimas, papasakotas jo draugo. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1988. A?ia daugiausia perpasakotos XXXVII skyriaus mintys, A?r. p. 417 ir kt.

6 The Portable Emerson. ai??i?? Penguin Books, 1977. ai??i?? P. 502.

7 A?r. Elenos TervidytAi??s pokalbA? su A. Ai??liogeriu: A. Ai??liogeris apie SigitAi?? GedAi??: didis poetas, gyvenimo diletantas // Dialogas. ai??i?? 2009. ai??i?? Vasario 20.

8 Mindaugo NastaraviA?iaus pokalbis su poetu: Sigitas Geda: galiu uA?auginti debesA? // NaujienA? portalas ai??zDelfi pramogosai???, 2006 rugsAi??jo 11 d., prieiga 16:12.

9 Venclova T. Ai??A?angos A?odis // Venclova T. Visi eilAi??raA?A?iai, 1956ai??i??2010. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2011. ai??i?? P. 8.