Kaliningrado srities prijungimo prie Lietuvos istorijos pAi??dsakais

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Marius Ai??muA?is
DATA: 2013-05

Kaliningrado srities prijungimoAi??prie Lietuvos istorijos pAi??dsakais

Marius Ai??muA?is

Apie pokario metA? Kaliningrado srities, tariant lietuviA?kai ai??i?? KaraliauA?iaus kraA?to prijungimAi?? prie Lietuvos jau senokai sklando gandai. Vieni keikia Lietuvos komunistus, neva atsisakiusius prisijungti didelAi?? dalA? RytprAi??siA?Ai??ai??i?? juk dabar Lietuva turAi??tA? nemaA?Ai?? pramoninA? regionAi??, dar vienAi?? neuA?A?Ai??lantA? uostAi?? Baltijos jAi??roje, bAi??tA? galima rimA?iau A?paveldinti MaA?osios Lietuvos palikimAi??. Kiti gi porina apie tautines problemas, kurios grAi??stA? Lietuvai atgavus nepriklausomybAi??: turAi??tume lietuviA?kAi?? PadniestrAi??s, Abchazijos, o ai??zgeriausiuai??? atveju ai??i?? Krymo variantAi??. Skeptikai geru nemini ir Kaliningrado ekonomikos bei kariniA? poligonA? suniokoto kraA?tovaizdA?io.

MA?slingas A?is klausimas ir Lietuvos istorikams bei pubAi??licistams. Vienoje jau senokai vykusioje konferencijoje Antanui Kulakauskui pasisakius RytprAi??siA? prijungimo klausimu, buvo atkreiptas dAi??mesys, kad kaA?kur yra Povilo Pakarklio raA?yta iA?vada A?iuo klausimu, o Kulakauskas atsakAi?? tokio dokumento neA?inAi??s1. Konferencija A?vyko dar 1996 m., nuo to laiko istorikai nesAi??dAi??jo vietoje: ir Pakarklio ai??ziA?vadAi??ai??? rado, ir apie galimAi?? RytprAi??siA? prijungimAi?? A?iek tiek paraA?Ai??, taA?iau nei kalbamos probAi??lemos, nei jos A?altiniA? detalios analizAi??s nAi??ra.

RaA?iusiA? apie KaliningradAi??, jo istorijAi?? ir A?ias dienas, daug. Vien publicistiniA? straipsniA?, paraA?ytA? sovietA? Lietuvoje, iA?eivijoje ir po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo, per A?imtAi??. MaA?osios Lietuvos reikalA? taryba viena pirmA?jA? iA?leido specialA? leidinA? Kaliningrado problematikai apA?velgti2. Veikalo pavadinimas sufleruoja, kad bus siekiama apA?velgti KaraliauA?iaus priklausomybAi??s problemAi??, iA?kilusiAi?? po Potsdamo konferencijos, taA?iau knyga tAi??ra gana politizuotas A?vairiA? straipsniA? ir pasisakymA? rinkinys. PanaA?i yra ir Vytauto Landsbergio knyga, visA? pirma nukreipta A? opias eksklavu tapusio KaraliauA?iaus problemas3.

Kionigsbergoai??i??KaraliauA?iausai??i??Kaliningrado tapatybes sklaidanA?ioje poleminAi??je literatAi??roje paminAi??tinas Raimundo Lopatos tyrimas, siekAi??s iA?siaiA?kinti, kodAi??l Rusija nutraukAi?? sovietinAi?? tradicijAi?? skaiA?iuoti Kaliningrado istorijAi?? tik nuo 1945 m. ir A?ventAi?? miesto A?kAi??rimo 750-metA?. Nuo to neatsiejami ir autoriaus pasvarstymai A?vairiomis RytprAi??siA? istorijos temomis. PanaA?i, taA?iau nepretenduojanti A? publicistinA? (kur jau ten mokslinA?) tyrimAi?? ir Arvydo JuozaiA?io knyga4, kurioje autorius sutelkia ir apraA?o skirtingas Kaliningrado istorines atmintis ir savo pastebAi??jimais bando paaiA?kinti jA? kolizijas.

Kaliningrado istorijos problemAi?? A? mokslinA? diskursAi?? perkAi??lAi?? KlaipAi??dos universiteto publikacija5. Nors jos tikslas turbAi??t buvo pabandyti istoriografiA?kai susieti istoriA?kai neatsiejamA? KlaipAi??dos ir KaraliauA?iaus kraA?tA? istorijAi??, taA?iau galima konstatuoti, kad pavyko patiekti tik padrikAi?? straipsniA? rinkinA?. Tiesa, A?ia pirmAi?? kartAi?? publikuojami su A?iame raA?inyje nagrinAi??jama problema susijAi?? dokumentai6. Atskirai paminAi??tinas A?eslovo LaurinaviA?iaus straipsnis7, apA?velgiantis Kaliningrado srities problemAi?? iA? istorijos perspektyvos, neatsisakant svarstyti ir prijungimo prie Lietuvos klausimAi??.

MinAi??tame pasisakyme Kulakauskas teigAi??: ai??zkalbama, kad Kaliningrado sritA? prijungti prie LSSR yra siAi??lAi??s Nikita ChruA?A?iovas A?eA?tojo deA?imtmeA?io antroje pusAi??je. [...] Bet apie tai kol kas jokiA? konkreA?iA? faktA? neA?inomaai???8. Dokumentus A?iuo klausimu rado ArAi??nAi?? ArbuA?auskaitAi?? su Alvydu NikA?entaiA?iu, minAi??tame KlaipAi??dos universiteto leidinyje parengAi?? A?altinio publikacijAi??, taA?iau patys analizAi??s nesiAi??mAi??. Taigi gavosi taip: tekstai paraA?yti dar neA?inant vieno ar kito A?altinio, o A?altinius9 aptikus jie neanalizuojami ir tekstai neberaA?omi.

Stalino dosnumo apakinti: 1944 metA? planai

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje per RytA? ir Vidurio EuropAi?? ritantis frontui politikai jau dAi??liojo bAi??simos Europos ribas. Visose sAi??jungininkA? konferencijose, nuo Teherano iki Potsdamo, buvo dalijamasi teritorijomis ir A?takos sferomis. RyA?kiausiai A?ia A?vietAi?? Lenkijos klausimas ai??i?? kokiose ribose atkurti nepriklausomAi?? LenkijAi??. Svarbus A?is klausimas buvo ir lietuviams, nes lietAi?? Vilniaus problemAi??. VakarA? valstybAi??s savo sAi??jungininkei ir vienai pirmA?jA? karo aukA? SovietA? SAi??jungai nieko negailAi??jo, o A?i kAi??lAi?? konkreA?ius reikalavimus, tarp kuriA? iA?siskyrAi?? bAi??tinybAi?? turAi??ti Baltijos jAi??roje neuA?A?Ai??lanAi??A?iusAi??MAi??melio ir Kionigsbergo uostus.

Pasak A?eslovo LaurinaviA?iaus, dar 1941 m. DidA?iosios Britanijos uA?sienio reikalA? ministras Anthony Edenas pateikAi?? sovietams projektus, pagal kuriuos RytprAi??siai turAi??jAi?? atitekti sovietams, jeigu Vilnius liktA? Lenkijai10. PanaA?u, kad A?ie planai taip ir liko popieriuje, o 1944 m. Vilniaus priklausymo Lietuvai klausimas jau nebuvo toks opus kaip visAi?? tarpukarA?. Nors lenkai siekAi?? Vilniaus, ir net buvo iA?kAi??lAi?? savo vAi??liavAi?? Gedimino pilies bokA?te, lemiamas balsas jiems nepriklausAi??. Antanas SnieA?kus, susitikAi??s su dailininkais 1973 m. savo gimtadienio proga pasakojo, kad 1944 m. liepAi?? ar rugpjAi??tA? jis kalbAi??jAi??s su Josifu Stalinu apie VilniA?, ir neva A?is liepAi??s ai??zrespublikiniams valdA?ios organams kurtis Vilniuje, su kuriuo susijusios daugelis lietuviA? tautos aspiracijA?ai???11.

Nors A?is ir kiti A?altiniai kritikuotini, vis dAi??lto jie atspindi tai, kad Vilnius teko Lietuvai be didesniA? ginA?A? ir A?rodinAi??jimA?. KlaipAi??dos priklausomybAi??s problemos taip pat bAi??ta. Dar 1944 m. vasario 27 d. Romas Ai??armaitis savo dienoraA?tyje uA?raA?Ai??, kad niekas neabejoja, jog KlaipAi??dos kraA?tas bAi??siAi??s prijungtas prie Lietuvos12. Vis dAi??lto net po metA?, Potsdamo konferencijoje (1945 m. vasara) Stalinas dar nebuvo uA?tikrintas, ar gaus du neuA?A?Ai??lanA?ius uostus Baltijos jAi??roje ai??i?? MAi??melA? ir KionigsbergAi??. AbiejA? uostA? ir jA? apylinkiA? likimo klausimas buvo susijAi??s, nes MAi??melis nuo 1939 m. buvo dalis RytprAi??siA? teritorijos ir, atkuriant VokietijAi?? 1939 m. rugpjAi??A?io 31Ai??d. (kad ir be Austrijos bei SudetA?) sienomis, KlaipAi??dos kraA?tas bAi??tA? atsidAi??rAi??s Vokietijos teritorijoje.

TaA?iau niekas nesiruoA?Ai?? Vokietijos atkurti jos senomis sienomis. Stalinas jau nuo pat 1944 m. pradA?ios nusitaikAi?? A? buvusiAi?? RytA? PrAi??sijAi??. SovietA? SAi??junga, laikydama save nukentAi??jusia puse, manAi??si turinti visus pagrindus vokieA?iA? sAi??skaita reikalauti ko tik nori ir elgtis kaip tik nori. Markas Soloninas A?rodinAi??ja, kad ypatingi Raudonosios armijos A?iaurumai RytprAi??siuose nebuvo tik kerA?taujanA?ios armijos veiksmai, taip buvAi??s A?gyvendinamas Stalino sumanymas iA?varyti vokieA?ius teroru, ketinant po to prisijungti iA?tuA?tintas teritorijas13. Taktikai pavykus, Potsdame galima buvo meluoti, neva vokieA?iA? administracijos atkurti RytprAi??siuose nebeA?manoma, nes paA?iA? vokieA?iA? A?ia jau nebAi??ra14.

KAi?? daryti su norima teritorija, Stalinas pradAi??jo mAi??styti dar gerokai iki RytA? PrAi??sijos kampanijos pradA?ios. 1944 m. vasario 27 d. dienoraA?A?io A?raA?e Ai??armaitis raA?o, kad ViaA?eslavas Molotovas iA?kAi??lAi??s klausimAi?? dar MaskAi??voje esantiems Lietuvos komunistams dAi??l vakariniA? Lietuvos sienA?. Lietuviai nesnaudAi?? ir sudarAi?? A?iam klausimui nagrinAi??ti skirtAi?? komisijAi??, A? kuriAi?? A?Ai??jo profesoriai Povilas Pakarklis, Juozas A?iugA?da ir Borisas Larinas iA? tuometinio Leningrado15. Kulakausko teigimu, komisijoje dar dalyvavAi??s Antanas Venclova, Juozas VaiA?noras bei dar keletas Maskvoje buvusiA? veikAi??jA?, o pirmininku buvAi??s paskirtas Larinas16.

Pagrindinis komisijos tikslas buvo nustatyti, kiek teritorijos turAi??tA? bAi??ti prijungta prie Lietuvos. Pagal paruoA?tAi?? pasiAi??lymAi??, kuriam pritarAi?? ir sovietinAi??s Lietuvos valdA?ia, prie Lietuvos SSR turAi??jo bAi??ti prijungta TilA?Ai??, Ai??srutis, GumbinAi??, Tolminkiemis ai??i?? sovietA? Lietuvos siena turAi??jo puslankiu priartAi??ti per 60 kilometrA? nuo KaraliauA?iaus miesto, kuris, komisijos supratimu, pats turAi??jo tapti laisvuoju miestu, koks prieA?kariu buvo Dancigas17.

TaA?iau kodAi??l gi neprijungus visos RytA? PrAi??sijos? PagAi??rindinis komisijos argumentas buvo RytA? PrAi??sijos vietovardA?iA? lietuviA?kumas. Komisija net nekAi??lAi?? klausimo apie RytprAi??siA? A?iaurinAi??s dalies A?emiA? lietuviA?kumAi??, nes tai buvo neabejotina. Tuo tarpu visa kita laikyta nelietuviA?ka arba tiesiog suvokietinta, ir Ai??armaitis, nAi?? nenumanydamas, kaip viskas toliau susiklostys, savo dienoraA?tyje raA?Ai??: ai??zPerdaug lA?sti A? suvokietintas A?emes, A?inoma, neverta ai??i?? bus tik vargo daugiau ir pykA?io su kaimynais vokieA?iaisai???18. O juk visai netrukus RytA? PrAi??sijos vokieA?iai bus grubiai iA?keldinti iA? savo namA? ir lietuviA? kaimynais taps rusA? atsikAi??lAi??liai, kurie, anot JuozaiA?io, save vadino vremenA?A?iki ai??i?? laikinieji. Toks A?sivardijimas rodo, kad naujakuriai nesijautAi?? ramAi??s dAi??l savo ateities, o kaipgi gali bAi??ti ramus, kai neaiA?kus tavo naujA?jA? namA? likimas? AtrodytA?, koks skirtumas, ar Kaliningradas bus Lietuvos, ar Rusijos, ai??i?? vis vien tai SSRS teritorija. TaA?iau naujakuriams skirtumo bAi??ta aiA?kaus, jA? ir lietuviA? pasaulAi??A?iAi??ra skyrAi??si: ai??zLietuviA? buoA?ija tarp mAi??sA? A?moniA? veda agitacijAi?? ir propagandAi??. Klausia, kam jAi??s A?ia atvykote. Agituoja, kad netrukus bus karas. Sako, kad jie visi A?ia laukia amerikieA?iA?ai???19.

Ai??1944 m. rudenA? Vilniaus valstybinio universiteto FizinAi??s geografijos katedra gavo nurodymAi?? organizuoti A?iaurinAi??s RytprAi??siA? dalies toponimA? vokiA?kos ir lietuviA?kos kartotekos ir atitinkamA? A?emAi??lapiA? sudarymAi??20. Tuometinis A?ios katedros darbuotojas, vAi??liau tapAi??s garsiu Lietuvos geografu, Vytautas Gudelis papasakojo, kaip entuziastingai buvo imtasi darbo. Buvo renkami suvokietinti lietuviA?ki toponimai, grAi??A?inami A? lietuviA?kAi??jAi?? formAi?? ir bandoma sudaryti A?emAi??lapA?, taA?iau 1945Ai??m. sausA? universiteto rektoratas praneA?Ai??, kad katedros darbas nebereikalingas.

TaA?iau ne vietovardA?iA? ar A?emiA? lietuviA?kumo veiksnys buvo pagrindinis formuojant nuomonAi??, kiek RytprAi??siA? teritorijos turi tekti Lietuvai. Komisijos (tiksliau, Lietuvos komunistinio elito, faktiA?kai SnieA?kaus) argumentai buvo tokie: Lietuva karo metu praradusi daug gyventojA?, ir atstatyti sugriautAi?? A?alA?, o dar A?sisavinti naujas A?emes bus sunku. VaiA?noras, gerai A?inojAi??s komisijos darbo uA?kulisius, aiA?kina ir tai, kad KaraliauA?ius esAi??s stambus neuA?A?Ai??lantis uostas ir A?iam miestui funkcionuoti reikia nemaA?iau kaip dviejA? A?imtA? tAi??kstanA?iA? gyventojA?, o ai??zkur paimti A?iuos gyventojus, kada jie bAi??tinai reikalingi ir per A?imtmeA?ius lenkintam Vilniaus miestuiai???21.

Naivu manyti, kad SnieA?kus ir kiti nesuprato, jog tas A?emes galima apgyvendinti rusakalbiais, veikiausiai tik to bijant ir buvo atsisakoma nuo didesniA? teritorijA?. PanaA?iai mano ir Juozas Jurginis, teigAi??s, kad Lietuva teisingai padariusi atsisakydama A?iA? teritorijA?22. TaA?iau ir patys naujakuriai nebAi??tA? entuziastingai vykAi?? A? formaliai Lietuvos SSR priklausanA?iAi?? teritorijAi??. Juk A?ia vyko karas, buvo neramu, lietuviai buvo prieA?iA?ki ir tai tuomet nebuvo paslaptis. PadAi??tis A?vairiais prasimanymais neretai buvo ir pagraA?inama. 1947 m. Kaliningrado naujakuriai pasakojo: ai??zKai per LietuvAi?? A?ia [A?Ai??KaliningradAi??, ai??i?? M. Ai??.] vaA?iavom, mus A?spAi??jo: iA? vagonA? nesiA?valgykit ai??i?? mus iA? karto apmAi??tAi?? akmenimis, mAi??tAi?? A? vagonus. DauA?Ai?? A? vagonus ai??i?? kaip artilerijos apA?audymas. Jei sustodavom, bijojom karves iA?leisti. Nepatiko jiems, kad A? svetimas A?emes vaA?iuojamai???23. NetikAi??tai didelis ginkluotas pasiprieA?inimas sovietams, kaip ir sovietA? valdA?ios Lietuvoje ai??zjaunumasai??? galAi??jo bAi??ti svarbAi??s faktoriai Maskvai pergalvojant teritorinAi?? bei kolonizacinAi?? politikAi?? ir nepriskiriant RytprAi??siA? Lietuvai.

Kita vertus, niekas nAi?? nemanAi?? prijungti prie Lietuvos visos buvusio KaraliauA?iaus kraA?to teritorijos, neatitekusios lenkams. Nei Lietuvos valdA?ia savo projektuose, nei Maskva to nesakAi??. Nesuprantama, kodAi??l VaiA?noras, pats dienoraA?tyje raA?Ai??s, kad KaraliauA?ius bus laisvas miestas, neprijungtas prie Lietuvos, susirAi??pina, kaip A?A? miestAi?? apgyvendinti. Juk viso labo buvo pradAi??ti rengti projektai perA?iAi??rAi??ti Lietuvos SSR vakarinAi?? sienAi??, taA?iau sienos perA?iAi??rAi??jimas nereiA?kAi??, kad bus prijungta visa nemaA?a teritorija. Stalinas SSRS teritorijAi?? neabejotinai matAi?? kaip integralA? vienetAi?? ir visokie priskyrimai, autonominiA? ar kitokiA? respublikA? kAi??rimas buvo tik dovanos vietiniam elitui mainais A? besAi??lygiA?kAi?? paklusimAi?? ai??i?? tai buvo politika. Per nevykusiAi?? teritorinAi?? politikAi?? buvo galima prarasti populiarumo taA?kA?, ai??i?? pavyzdA?iui, mongolai buvo nepatenkinti, kad Stalinas neprijungAi?? iA? Japonijos atkovotA? teritorijA? prie Mongolijos Liaudies respublikos24. Tad Kaliningrado klausimo sprendimas, Stalinui laipsniA?kai virtAi??s tik politika, galAi??jo laimAi??ti lietuviA? simpatijA?, ai??i?? paA?iAi??rAi??kime, kaip dabar kalbama apie Stalino mums neva ai??zdovanotAi?? VilniA? ir KlaipAi??dAi??ai???.

Kaliningrado likimo klausimas: nuo toponimikos prie politikos

Ir 1944 m. pradA?ios (Ai??armaitis, VaiA?noras), ir 1944Ai??m. rudens (Gudelis) planuose vyrauja vietovardA?iA? lietuviA?kumu pagrA?sti siAi??lymai, ir tai buvo pagrindinis argumentas, kodAi??l bei kiek RytprAi??siA? turAi??tA? priklausyti Lietuvai. 1947 m. pradAi??jus perkurti naujai apgyvendintA? teritorijA? pavadinimus, Pakarklis, tuometinis Istorijos instituto direktorius, net raA?Ai?? raA?tAi?? A? RSFSR MinistrA? TarybAi??, kad A?i akcija bAi??tA? sustabdyta25. Toks vietovardA?iA? keitimas rusiA?kais buvusi vietiniA? naujakuriA? iniciatyva. Naujiesiems kraA?to gyventojams buvAi?? sunku iA?tarti vokiA?kas ir lietuviA?kas miestA? ir miesteliA? pavadinimA? formas. ValdA?ia A? tai reagavusi, sudarydama komisijAi??, A? kuriAi?? buvo A?traukta ir lietuviA?, antai tas pats Pakarklis, supratAi??s, kad pervadinant toponimus dedamas taA?kas Kaliningrado dalies prijungimui prie Lietuvos, taA?iau nusileisti neketinAi??s: ai??zlaikui bAi??gant, didelAi?? Kaliningrado srities dalis, jeigu ne visa sritis, bus prijungta prie Lietuvos SSR, kaip istoriA?kai ir geografiA?kai susijusi su Lietuvos SSRai???26.

Pakarklis dar tarpukariu KaraliauA?iaus bibliotekoje rinko istorinAi?? medA?iagAi?? apie A?io kraA?to lietuviA?kumAi??, planavo raA?yti mokslo darbAi?? Miuncheno universitete, taA?iau recenzentai sukritikavo Pakarklio pastangas ir darbas veikiausiai nebuvo paraA?ytas. Savaime suprantama, kad Miuncheno universitete raA?yti apie tai, jog RytA? PrAi??sija yra negermaniA?kas kraA?tas, nebuvo protinga mintis. Pakarklis visiA?kai nusisuko nuo naujausiA? vokieA?iA? istorikA? tyrimA? (ir iA? tautininkiA?ko germanofilo tapo komunistuojanA?iu liaudininku), vis labiau linkdamas prie A?sitikinimA?, kad Lietuvai reikiAi?? priskirti Nemuno A?emupio kairiojo kranto plotus iki KaraliauA?iaus miesto.

1945 m. geguA?Ai?? Pakarklis paraA?Ai?? serijAi?? straipsniukA?, kurie buvo publikuoti Tiesoje. A?ia jis vAi??l A?rodinAi??jo RytA? PrAi??sijos lietuviA?kumAi??, teigAi??, kad kryA?iuoA?iA? laikais lietuviai RytprAi??siuose sudarAi?? gyventojA? daugumAi??, senovAi??s prAi??sA? kalba nebuvusi skirtinga nuo lietuviA?, RytprAi??sius uA?grobAi?? vokieA?iai iA? lietuviA? ir panaA?iai27. Tiesa buvo LKP CK organas, tad atsitiktiniA? straipsniA? ar vien tik autoriaus nuomonAi??s A?ia nebuvo.

Nuo planA?, susijusiA? su vietovardA?iais, iki konkreA?iA? politiniA? reikalavimA? ai??zKaraliauA?iaus bylojeai??? pereita maA?daug 1946 m. pabaigoje, kai prabilo maA?lietuviai. AmerikieA?iA? okupacinAi??je zonoje ai??zMaA?osios Lietuvos lietuvininkA?ai??? organizacija paskelbAi?? du aktus, nuo paskelbimo vietos A?gavusius Fuldos aktA? pavadinimAi??. Pirmuoju aktu reikalauta SSRS administruojamAi?? Kionigsbergo sritA? prijungti prie atkurtos (sic!) Lietuvos valstybAi??s, o antruoju ai??i?? iA?reikA?tas protestas dAi??l MaA?osios Lietuvos kolonizacijos ir praA?oma iki kraA?to prijungimo prie Lietuvos pavesti jA? administruoti JungtiniA? TautA? komisijai. Pirmasis aktas galbAi??t bAi??tA? likAi??s visai nereikA?mingas, bet 1949 m. jis buvo pridAi??tas prie Vyriausiojo Lietuvos iA?laisvinimo komiteto memorandumo DidA?iosios Britanijos, PrancAi??zijos vyriausybAi??ms ir JAV valstybAi??s departamentui.

TaA?iau reikalavimai nebuvo girdimi. Kalbamu metu, 1947 m., srities statusas bus nusistovAi??jAi??s galutinai. Vyko administracinAi??s reformos, pavadinimA? keitimas ir regiono kolonizacija. Po RytA? PrAi??sijos nukariavimo sovietai dar gana ilgai nebuvo tikri, kAi?? daryti su trofAi??jine teritorija. PradA?ioje teritorijoje A?eimininkavo kariA?kiaiAi??ai??i?? jie plAi??A?Ai?? vokieA?iA? paliktus namus ir vagonais namo veA?Ai??si daiktus. Nuo 1945 m. vidurio kraA?te buvo organizuota ypatingoji karinAi?? apygarda, kraA?to statusas buvo kaip okupuotos teritorijos. Beveik po metA?, 1946 m. balandA?, iA? sovietams tekusios RytprAi??siA? teritorijos buvo suorganizuota Kionigsbergo (nuo rugsAi??joAi??ai??i?? Kaliningrado) sritis Rusijos Federacijos sudAi??tyje. TaA?iau net ir tada likimas nebuvo iki galo nusprAi??stas, nes sritis buvo faktiA?kai be partinAi??s valdA?ios ai??i?? aukA?A?iausia valdA?ia buvo civiliniA? reikalA? valdyba. Tik 1947Ai??m. pavasarA? buvo A?kurtas srities VKP(b) komitetas, o jam vadovauti paskirtas Vladimiras Ai??A?erbakovas, kAi?? tik ai??zkadencijAi??ai??? baigAi??s buvAi??s VKP(b) biuro Lietuvai pirmininkas.

Ar Ai??A?erbakovo, buvusio antro, o daugelio nuomone ir pirmo asmens Lietuvoje, paskyrimas A? KaliningradAi??Ai??ai??i?? tik sutapimas? GalbAi??t Ai??A?erbakovas, priA?iAi??rAi??jAi??s Lietuvos sovietizacijAi??, ai??zvalymAi??ai??? nuo buoA?iA? ir ai??zbanditA?ai???, turAi??jo priA?iAi??rAi??ti ir Kaliningrado ai??ziA?valymAi??ai??? nuo ai??zvokiA?kA?jA? faA?istA?ai???, taip pat priA?iAi??rAi??ti ir sklandA? srities A?jungimAi?? A? LietuvAi??, kurios partinAi?? vadovybAi?? ir ai??zvietinAi?? specifikaai??? jam buvo gerai paA?A?stama? Kad ir kaip bAi??tA?, 1947 m. prasidAi??jAi??s sovietA? susirAi??pinimas Kaliningradu tiesiogiai susijAi??s su maA?Ai??janA?iu dAi??mesiu Baltijos kraA?tams: 1947 m. vasarA? sovietA? Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje A?vyko rinkimai A? vietines AukA?A?iausias Tarybas. Sovietai A?iems parodomiesiems, neva Baltijos kraA?tA? prijungimo prie SSRS legitimumAi?? turAi??jusiems parodyti rinkimams teikAi?? didelAi?? svarbAi??. SAi??kmingai ir be dideliA? ekscesA? juos A?vykdA?iusios vietinAi??s administracijos gavo A?iek tiek daugiau pasitikAi??jimo iA? Maskvos, specialieji emisarA? biurai buvo panaikinti, o vienas jA? vadovA? perkeltas A? dar vienAi?? naujai okupuotAi?? teritorijAi??.

Nuo tada Kaliningradas susilaukAi?? vis daugiau dAi??mesio. ai??zLaikinA?jA?ai??? sindromas neturAi??jo kelti didelio entuAi??ziazmo Kaliningrado naujakuriams. Kam kAi?? nors kurti ar statyti, jei tai vis tiek iA? tavAi??s bus atimta? Tada sovietinAi?? propaganda pradAi??jo sukti savo trumpametraA?ius filmus ir kino kronikas apie Kaliningrado sritA? ai??i?? iA?kalbingiausia kino kronika pavadinimu MAi??sA? kraA?tas (NaA? kraj, 1949). A?ia parodomi laimingi naujieji kaliningradieA?iai, galinga pramonAi??, jau turinti savo ai??zstachanovieA?iA?ai???, kuriama infrastruktAi??ra, vaikA? darA?eliuose auklAi??jama jau Kaliningrade gimusiA? vaikA? karta. Sovietai pradAi??jo A?sisAi??moninti, kad Kaliningradas yra jA?.

TaA?iau nusistovAi??jus trofAi??jinAi??s teritorijos problemai, paA?ios SSRS viduje nebuvo aiA?kus kraA?to statusas tarptautAi??jAi?? arenoje. NeA?vykus Potsdamo konferencijoje numatytai taikos konferencijai, turAi??jusiai sureguliuoti Vokietijos ir jos teritorijA? klausimAi??, sovietai nebuvo uA?tikrinti, kaip pasaulis A?iAi??ri A? jA? prisijungtAi?? Kaliningrado sritA? ir ar nespaus sovietA? grAi??A?inti A?ios teritorijos Vokietijai arba bent paskelbti jAi?? laisva teritorija.

1951 m. SSRS Etnografijos institutas paskelbAi?? Pavelo KuA?nerio-KnyA?evo gerai dokumentuotAi?? tyrimAi?? EtninAi??s teritorijos ir etninAi??s sienos28, kuriame dokumentA? ir ankstesniA?jA? laikA? lietuviA? bei vokieA?iA? autoriA? darbais A?rodomas ginA?ytinos RytA? PrAi??sijos teritorijos lietuviA?kumas. PraAi??jus daugiau kaip penkiems metams nuo kalbA? apie RytprAi??siA? dalies prijungimAi?? prie Lietuvos, pasirodo publikacija, A?rodanti teritorijos lietuviA?kumAi??. A?inant, kad nieko atsitiktinio sovietA? valstybAi??je nebuvo, o mokslas ir publikacijA? leidyba buvo grieA?tai kontroliuojama reA?imo ai??i?? tai vAi??l neatsitiktinumas.

Nors tai ir istorinis dokumentiA?kai pagrA?stas tyrimas, jo atsiradimo tikslai ai??i?? politiniai. 1949ai??i??1950 m. dAi??l Berlyno krizAi??s ir prasidAi??jusio karo KorAi??jos pusiasalyje buvo gana A?tempti. BAi??tent tada iA?kilo okupuotosios Vokietijos ateities klausimas, kaip A?inia, pasibaigAi??s dviejA? VokietijA? A?kAi??rimu ir formalia okupacijos pabaiga. Tiesa, sovietai nenorAi??jo dviejA? VokietijA?: Stalino planuose buvo vieningos Vokietijos atkAi??rimas su sAi??lyga, kad ji bus neutrali. Stalinas, aiA?ku, tikAi??josi, kad ai??znaujoji Vokietijaai??? taps komunistine. TaA?iau niekas negalAi??jo bAi??ti tikras, kad naujoji Vokietija arba VakarA? sAi??jungininkai nereikalaus grAi??A?inti RytA? PrAi??sijos.

Toks KuA?nerio-KnyA?evo tyrimas ir istoriniai Lietuvos bei RytprAi??siA? saitai buvo iA?eitis sovietams. TarptautinAi??je arenoje iA?kilus Kaliningrado likimo klausimui, sovietA? valdA?ia galAi??jo sritA? prijungti prie Lietuvos SSR (tuo metu jau taip pat padalintos A? sritis pagal bendrasovietinA? modelA?) ir pateikti A?rodymus, kad A?is kraA?tas visada buvAi??s prAi??siA?kas, lietuviA?kas arba paprasA?iau ai??i?? baltiA?kas29. Taigi Kaliningrado lietuviA?kumas tuomet galAi??jo tapti korta, A?rodanA?ia jo ai??zsovietiA?kumAi??ai???30.

Vis dAi??lto tariant, kad RytprAi??siai bent teoriA?kai galAi??jo bAi??ti grAi??A?inti Vokietijai, lieka svarbus eksklavo veiksnys. SAi??jungininkai negalAi??jo taip greitai pamirA?ti, kad Hitleris pradAi??jo karAi?? su LenkijAi?? bAi??tent dAi??l vadinamojo Dancigo koridoriaus, norAi??damas sujungti eksklavu tapusiAi?? teritorijAi?? su likusia Vokietijos dalimi. Nebekvestionuojant lenkA? klausimo turAi??ti Dancigo uostAi?? ir priAi??jimAi?? prie jAi??ros, negalima buvo palikti RytprAi??siA? Vokietijai, nes teritorija vAi??l bAi??tA? tapusi eksklavu ir galAi??tA? kelti revanA?istines vokieA?iA? nuotaikas. Taigi net jeigu vokieA?iai ir bAi??tA? reikalavAi?? grAi??A?inti RytprAi??sius, tai bAi??tA? likAi?? be atsako.

TaA?iau jeigu eksklavo veiksnys buvo iA? tiesA? svarbus, tada, neformaliai palikdami A?iAi?? teritorijAi?? sovietams, sAi??jungininkai pasmerkAi?? Baltijos kraA?tA? arba bent Lietuvos nepriklausomybAi??. Juk nepriklausomai Lietuvos valstybei atsikAi??rus, o RytA? PrAi??sijai pasilikus sovietams, teritorija, kaip ir A?iandien, bAi??tA? eksklavas ir galAi??tA? kelti dideliA? problemA? pokario Europos stabilumui. Nebent sAi??jungininkai tikAi??jo, kad RytprAi??siai gali bAi??ti prijungti prie Lietuvos, o A?i atkurs nepriklausomybAi?? jau su Kaliningradu.

AiA?ku, visa tai tik svarstymai. IA? projektA? aiA?ku, kad visos Kaliningrado srities teritorijos niekas Lietuvai atiduoti nenorAi??jo, o pasienio teritorijA? prijungimas, nagAi??rinAi??tos ai??zeksklavo problemosai??? niekaip nebAi??tA? iA?sprendAi??s. Vienaip ar kitaip, mirus Stalinui ir Ai??altajam karui kiek aprimus, tarptautinis teritorijos klausimas buvo paliktas dAi??l stabilumo. Tuo tarpu Kaliningrade kAi??rAi??si gyventojai ai??i?? gyvenimas riedAi??jo normalia vaga.

AtA?ilimo epocha ir Kaliningrado klausimas:
nuo politikos prie ekonomikos ir geografijos

ai??zAi??iuo metu Kaliningrado srities pramonAi?? yra pavaldi LTSR LA?T. DAi??l to TarybA? Lietuva turi dideliA? materialiniA? nuostoliA?, nes dalis statybiniA? medA?iagA? ir piniginiA? lAi??A?A? yra atimama iA? respublikos ir teikiama Kaliningrado sriA?iai. ReiA?kia Rusijos Federacija LTSR sAi??skaita remontuoja savo susibankrutavusiAi?? sritA?. Juk tai lietuviA? nacijos apiplAi??A?imas?ai???31 Tokie pareiA?kimai septinto deA?imtmeA?io pradA?ioje buvo gana daA?ni. PrasidAi??jus vadinamojo atA?ilimo kampanijai, padvelkus decentralizacijos tendencijoms, respublikA? administracijoms gavus galimybAi?? imtis didelAi??s dalies savosios pramonAi??s kontrolAi??s, atsirado gana ryA?ki mAi??sA? ir jA? samprata.

PostalininAi?? epocha reiA?kAi?? ne tik laisvAi??janA?ius reA?imo panA?ius, bet ir didesnA? sovietA? dAi??mesA? A?mogaus gyvenimo sAi??lygoms gerinti bei ekonomikai reformuoti. Tad nenuostabu, kad politinAi?? Kaliningrado prijungimo prie Lietuvos SSR logikAi?? Ai??mAi?? keisti daug suprantamesnAi?? ekonominAi??-geografinAi?? logika.

1957 m. geguA?Ai?? Nikita ChruA?A?iovas pradAi??jo A?gyvendinti savo ekonominAi??s decentralizacijos vizijAi??, ir SovietA? SAi??junga buvo padalyta A? 105 ekonominius regionus, kuriems turAi??jo vadovauti vietinAi??s liaudies Ai??kio tarybos. Atskiros tarybos A?kuriamos ir Baltijos kraA?tams bei Kaliningrado sriA?iai. VAi??l atsinaujina, atrodo, primirA?ta Kaliningrado problema ai??i?? maA?iausia Rusijos sritis buvo per maA?a, kad sudarytA? atskirAi?? ekonominA? regionAi??, o iA? Kaliningrado nusistovAi??jusio statuso teliko A?nipA?tas ai??i?? ChruA?A?iovo reformos nepripaA?ino pastovumo.

TaA?iau Kaliningrado administracinAi??s priklausomybAi??s problema su LA?T susijusi tik iA? dalies. Svarbesnis A?ia KurA?iA? mariA? vaidmuo. 1944 m., KaraliauA?iaus taip ir neprijungus prie Lietuvos, KurA?iA? marios buvo neproporcingai padalytos tarp Lietuvos SSR ir KaraliauA?iaus srities. Kai A?eA?to ir septinto deA?imtmeA?iA? sandAi??roje smarkiai sumaA?Ai??jo mariose sugaunamos A?uvies kiekiai (galbAi??t tai susijAi?? su Nemuno uA?tvenkimu prie Kauno), pradAi??ta kalbAi??ti, kodAi??l didA?iulAi?? dalis mariA? yra kontroliuojamos Kaliningrado ir kodAi??l lietuviams ten neleidA?iama A?vejoti, nors kaliningradieA?iai ir nepagauna jiems skirtA? A?uvies kvotA?. MaA?a to, kaliningradieA?iai netvarkAi?? savosios KurA?iA? Neringos dalies ir A?ia esanA?iA? gyvenvieA?iA?.

Gudelis raA?Ai??, kad, pasinaudojus palankia situacija, bandyta A?iuos klausimus iA?sprAi??sti. Jis pats parengAi?? medA?iagAi?? ir pakalbAi??jo su Viktoru Bergu, tuometiniu gamtos apsaugos komiteto pirmininku, kuris viskAi?? perdavAi?? MT pirmininkui Motiejui Ai??umauskui. Pastarajam klausimai dAi??l KurA?iA? mariA? senokai buvo opAi??s, tad paA?adAi??jo kAi?? nors nuveikti32.

GalbAi??t su tuo susijAi??s ir 1957 m. balandA? Lietuvos MinistrA? Tarybos priimtas nutarimas ai??zDAi??l KurA?iA? Neringos krantA? sustiprinimo ir jos gyvenvieA?iA? sutvarkymoai???. Reaguodama A? jA? MokslA? akademija sudarAi?? komisijAi??, kuri turAi??jo parengti pasiAi??lymus, kaip pertvarkyti Lietuvos SSR ir Kaliningrado srities sienAi??. Ai?? A?iAi?? komisijAi?? buvo A?traukti Kazimieras MeA?kauskasAi??ai??i?? ekonomikos instituto direktorius, Stasys TarvydasAi??ai??i?? Geologijos ir geografijos instituto sektoriaus vadovas, A. KubilickasAi??ai??i?? biologijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis ir skaitytojui jau paA?A?stamas Gudelis, tuo metu dirbAi??s Geologijos ir geografijos instituto sektoriaus vadovu. Be to, numatyta A? komisijos darbAi?? A?traukti Melioracijos ir hidrotechnikos mokslinio tyrimo instituto direktoriA? J.Ai??GeiA?A? ir MiA?kA? Ai??kio mokslinio tyrimo instituto skyriaus vedAi??jAi?? MarijonAi?? DaujotAi??33.

Akivaizdu, kad tai nebuvo nei politinAi??s figAi??ros, nei geri Kaliningrado srities vietovardA?iA? ar istorijos specialistai. Tai ekonomistai ir gamtininkai, ir bAi??tent jA? A?traukimas A? komisijAi?? parodo, kad klausimas perAi??jo iA? istorinio-politinio A? ekonominA?-geografinA? lygmenA?. TaA?iau neabejotinai liko ir politinis veiksnys. MokslA? akademijos prezidentas Juozas Matulis galAi??jo pasitarnauti savo asmeniu: anot Liongino Ai??epeA?io, 1957 m. kelionAi??s A? LenkijAi?? metu Matulis susipaA?ino ir susidraugavo su ChruA?A?iovu, apie tai neva pasakAi??s pats paskambinAi??s SSKP CK pirmasis sekretorius34. Matulis netrukus buvo iA?rinktas A? LKP CK biurAi?? ir kalbamu metu jo A?taka moksliniams, kultAi??riniams ir net Ai??kiniams klausimams buvo nemenka. Tokia asmeniA?ka paA?intis su ChruA?A?iovu ir simpatijos iA? jo pusAi??s galAi??jo pagelbAi??ti Lietuvos komunistA? siekiams iA?sprAi??sti KurA?iA? mariA? ir A?uvies sugavimo problemas, prisijungiant dalA? Kaliningrado teritorijos.

DetaliA? minAi??tos komisijos veiklos rezultatA? aptikti nepavyko, taA?iau buvusiame Partijos istorijos instituto archyve (dabar Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentA? skyrius) saugoma komisijos svarstymA? santrauka ai??zDAi??l KurA?iA? mariA? ir prie jA? prieinanA?ios teritorijos vieningo administravimo ir priskyrimo prie Lietuvos TarybA? SocialistinAi??s Respublikosai???, pasiraA?ytAi?? komisijos pirmininko MeA?kausko. IA?vadose raA?oma: ai??z1.Ai??KurA?iA? Nerija, KurA?iA? marios ir Nemuno delta sudaro vienalytAi??, gamtinAi??-geografinAi?? teritorijAi??. 2. Ai??i teritorija gamtiniu ir ekonominiu-geografiniu atA?vilgiais yra neatskiriamai susijusi su Nemunu, o per jA? su Lietuvos TSR teritorija. 3. Siekiant pakelti A?ios teritorijos Ai??kinA?-ekonominA? vaidAi??menA? ir uA?tikrinti racionalA? jos gamtos turtA? panaudojimAi?? bei tvarkymAi?? bAi??tina priskirti jAi?? prie Lietuvos TSR. 4. Priskirtinos teritorijos dydis ir ribos preliminariai yra nurodytos kartschemoje. Lietuvos TSR priskirtinas teritorijos plotas, A?skaitant KurA?iA? marias, sudaro apytikriai apie 2300 km?i??, gyventojA? skaiA?ius siekia apie 80ai??i??100.000 (A?skaitant TilA?Ai?? ir RagainAi??)ai???35.

Tai tik nedidelAi?? Kaliningrado srities, sudaranA?ios apie 15 000 km?i?? plotAi??, dalis. Pagal pridAi??tAi??jA? A?emAi??lapA? matyti minAi??tasis KurA?iA? mariA? svarbos motyvas, nes projektuojamoji naujoji Lietuvos SSR siena apglAi??bAi?? KurA?iA? marias. Po komisijos iA?vadomis yra pastaba: ai??zKlaipAi??dos miesto vykdomasis komitetas, skaito tikslinga priskirti prie Lietuvos TSR didesnAi?? Kaliningrado srities teritorijos dalA?ai???36.

Ai??is klausimas buvo svarstomas ir paties SnieA?kaus. Jam neuA?teko komisijos iA?vadA?, tad jis klausimo svarstymAi?? dar vizavo kitiems specialistams, net buvo pajungti vykdomieji komitetai37. Manytina, kad A?iais A?monAi??mis, kurie buvo lojalAi??s komunistams dar nuo tarpukario, SnieA?kus pasitikAi??jo. IA? iA?likusios archyvinAi??s medA?iagos galime sprAi??sti, kad senieji RytprAi??siai SnieA?kui kAi??lAi?? sentimentus: ai??zEch, senoji prAi??sA? A?emAi??, kiek ji lietuviA?kos giminAi??s prAi??sA?…ai???, ai??i?? raA?Ai?? LKP lyderis savo uA?raA?uose 1960 m., po apsilankymo Kaliningrado srityje vykusiose karinAi??se pratybose38.

TaA?iau nepaisant klausimo svarbos, jis strigo arba sAi??moningai nebuvo forsuojamas. MT ir MA nutarimai priimti 1957 m., komisijos iA?vados yra nedatuotos, tik minAi??toji SnieA?kaus rezoliucija datuota 1959 m. rugsAi??jo 15 d. LCVA saugomas 1961 m. gruodA?io 20 d. datuotas Bergo raA?tas MT pirmininkui Ai??umauskui. A?ia vAi??lgi grA?A?tama prie sumaA?Ai??jusio A?uvA? pagavimo (1939 m. ai??i?? 52,5 kg/ha, o 1959 m. ai??i?? 21,2 kg/ha) ir tai aiA?kinama blogu KurA?iA? mariA? padalijimu39. Vargu ar toks tempimas bAi??tA? buvAi??s, jei pats ChruA?A?iovas iA? tiesA? bAi??tA? pasiAi??lAi??s Kaliningrado srities dalA? prijungti prie LSSR kaip linkstama manyti.

TaA?iau po 1961 m. sovietA? A?ingsniai buvo ryA?tingesni. 1962 m. Kaliningrado srities ekonominAi?? kontrolAi?? perduota Lietuvos SSR Liaudies Ai??kio tarybai ai??i?? buvo gauta 75 gamyklA? kontrolAi?? su 47 000 darbuotojA?. Lietuvos SSR LA?T dabar kontroliavo 230 000 darbuotojA? ir pagal A?A? rodiklA? susilygino su Latvija. TaA?iau ne visa Kaliningrado srities pramonAi?? pateko A? Lietuvos LA?T kontrolAi??Ai??ai??i?? A?uvininkystAi??s pramonAi?? liko SSRS VakarA? baseino Vyriausiosios A?uvies pramonAi??s valdybos, kurios bAi??stinAi?? buvo Rygoje, rankose40. Taigi KurA?iA? mariA? A?uvivaisos, prieA?iAi??ros ir A?vejybos problemas iA?sprAi??sti nebuvo A?manoma be Kaliningrado srities A?uvininkystAi??s pramonAi??s kontrolAi??s. Be to, tokiu atveju negalima sakyti, kad Lietuvos LA?T kontrolei teko visa Kaliningrado srities pramonAi??, nes A?uvies pramonAi?? sudarAi?? net 43% srities pramoninAi??s gamybos kiekio41.

Anot aktyvaus MaA?osios Lietuvos veikAi??jo iA?eivio Martyno Brako, tokie pakitimai A?vyko nesitariant su Lietuvos komunistais42. A?inant karA?tAi??, Ai??mA?, reformatoriA?kAi?? ChruA?A?iovo bAi??dAi?? ai??i?? tai nebAi??tA? keista. 1963 m. vasario mAi??nesA? buvo surengtas bendras Lietuvos ir Kaliningrado atstovA? pasitarimas, kuriame dalyvavo aukA?A?iausi pareigAi??nai. GalbAi??t toks vieA?as ir spaudoje nuA?viestas pasitarimas organizuotas, kad iA?siaiA?kintA? esamAi?? padAi??tA?, netikAi??tus pasikeitimus ir ateities planus.

Kaliningrado srities partijos komiteto pirmasis sekretorius Nikolajaus Konovalovas A?iame pasitarime iA?sakAi?? nemaA?ai savikritikos. Jis sakAi??, kad partinis vadovavimas pramonei yra nepakankamas, sutiko su Lietuvos LA?T pirmininko Povilo KulvieA?io kritika dAi??l nemaA?o broko gaminiuose43. SovietA? SAi??jungoje savikritika buvo iA?sakoma tada, kai buvo gaunama ai??zbarti iA? aukA?A?iauai???, tad perA?asi iA?vada, kad tokia nuolanki Konovalovo kalba buvo po kokio nors uA?sipuolimo jo adresu. GalbAi??t srities pramonAi??s kontrolAi??s atAi??mimas iA? vietinAi??s LA?T, tiksliau jo paties rankA?, buvo bausmAi?? uA? prastus pramonAi??s rodiklius? Tuo tarpu Lietuva ir SnieA?kus Ai??kiniuose dalykuose tvarkAi??si gana gerai.

TaA?iau Konovalovas turAi??jo uA?tarAi??jAi?? Maskvoje, nes buvo vedAi??s Michailo Suslovo A?monos seserA?44. GalbAi??t Suslovas ir buvo tas faktorius, kuriuo rAi??mAi??si Konovalovas, bandydamas neleisti ai??zapkarpytiai??? savo administruojamos teritorijos ir raminant A?sisiautAi??jusA? ChruA?A?iovAi??. TikAi??tina, kad Suslovas galAi??jo ai??zatkalbAi??tiai??? ir SnieA?kA? nesiekti KurA?iA? mariA? prijungimo, o dAi??l viso Kaliningrado prijungimo ir pats SnieA?kus girdAi??ti nenorAi??jo ai??i?? jis buvo Kaliningrado teritorijA? ar vien jos pramonAi??s prijungimo prie Lietuvos prieA?ininkas, nes jam bAi??tA? reikAi??jAi?? rAi??pintis nuniokota Kaliningrado sritimi, kai ir pati Lietuva dar nebuvo atsigavusi45. TaA?iau nuvertus ChruA?A?iovAi??, viskas laipsniA?kai grA?A?o A? senas vAi??A?es. Ilgainiui buvo panaikintos Liaudies Ai??kio tarybos, o Konovalovas, parAi??mAi??s perversmininkus, uA?sitikrino ganAi??tinai ramA? gyvenimAi??.

Svarstant, kiek realAi??s buvo planai prijungti dalA? RytprAi??siA? ir vAi??liau atsiradusios Kaliningrado srities prie sovietA? Lietuvos, nereikAi??tA? pamirA?ti, kad 1954 m. Krymo pusiasalis, priklausAi??s Rusijos Federacijai, buvo prijungtas prie Ukrainos SSR. Ai??is A?vykis, vadinamas ai??zChruA?A?iovo dovanAi??leai???, iki A?iol kelia Rusijos politikA? ir visuomenAi??s aistras. Tokio fakto A?viesoje maA?os Kaliningrado dalies prijungimas ir analogiA?ka ai??zChruA?A?iovo dovanAi??lAi??ai??? Lietuvai ai??i?? visai realus A?vykis. TaA?iau nei 1944Ai??m., nei A?eA?tame ar septintame deA?imtmetyje tai nebuvo padaryta. Planai taip ir liko popieriuje, apie jA? rengimo aplinkybes, A?ia kad ir gausiai apraA?ytas, vis dAi??lto A?inome nedaug, o apie likimAi?? ir atgarsA? ai??i?? dar maA?iau.

Epilogas

Kaliningrado sritis ar jos dalis prie sovietA? Lietuvos prijungti nebuvo. TaA?iau tai nesutrukdAi?? lietuviams gyvai domAi??tis senAi??ja prAi??sA? A?eme. Po 1972 m. pasirodA?iusio filmo Herkus Mantas daug lietuviA? traukAi?? A? Kaliningrado sritA? ir ieA?kojo Herkaus Manto A?Ai??ties vietos, A?valgAi??si po Balgos griuvAi??sius, gainiojo akis po Zelenogradsko (Kranto) apylinkes, kur 1370 m. Algirdas ir KAi??stutis stojo A? kovAi?? su kryA?iuoA?iais. KaliningradieA?iai buvo patenkinti, ilgainiui ir patys pradAi??jo domAi??tis savo gyvenamo kraA?to istorija46.

IdilAi?? truko neilgai. Atsikurianti Lietuvos valstybAi?? neva kAi??lAi?? grAi??smAi?? Kaliningradui. 1990 m. tik po daugelio nepavykusiA? bandymA? galA? gale buvo A?registruota Kaliningrado lietuviA? draugija. Po to ilgai truko ai??zA?altasis karasai??? tarp Lietuvos ir Rusijos dAi??l tranzito A? KaliningradAi?? per LietuvAi??. Rusija mato problemAi??, nes jos teritorijos dalis yra atskirta nuo pagrindinAi??s dalies, o kaliningradieA?iai, atrodo, dA?iaugiasi ai??i?? jie ir Rusijoje, ir Europoje.

Ai??

1 Antano Kulakausko pasisakymas, in: Lietuva ir jos kaimynai: MetinAi??s konferencijos tekstai, Vilnius, 1996 m. lapkriA?io 22ai??i??23 d., redaktoriai Stefanija DamijonaitienAi??, Algimantas Jankauskas, Vilnius: Pradai, Konrad-Adenauer-Stiftung, Lietuvos politologA? asociacija, Vilniaus universitetas, TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? institutas, 1997, p. 138.

2 Potsdamas ir KaraliauA?iaus kraA?tas, sudarytoja DanutAi?? BakanienAi??, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidykla, 1996.

3 Vytautas Landsbergis, KaraliauA?ius ir Lietuva: Nuostatos ir idAi??jos, Vilnius: DemokratinAi??s politikos institutas, 2003.

4 Arvydas Juozaitis, KaraliA? miestas be karaliA?, KlaipAi??da: EglAi??, 2007, p. 105.

5 KlaipAi??dos ir KaraliauA?iaus kraA?tA? XVIai??i??XX a. istorijos problemos, (ser. Acta historica universitatis Klaipedensis, VIII), KlaipAi??da: KlaipAi??dos universiteto VakarA? Lietuvos ir PrAi??sijos istorijos centras, 2009.

6 Alvydas NikA?entaitis, ArAi??nAi?? ArbuA?auskaitAi??, ai??zNepavykAi??s bandymas prijungti Kaliningrado sritA? prie Lietuvos XX a. 6-ajame deA?imtmetyjeai???, in: KlaipAi??dos ir KaraliauA?iaus kraA?tA? XVIai??i??XX a. istorijos problemos, p. 170ai??i??181.

7 A?eslovas LaurinaviA?ius, ai??zKaliningrado srities problema istoriniu poA?iAi??riuai???, in: Naujasis A?idinys-Aidai, 2004, Nr. 11, p. 524ai??i??529.

8 Antano Kulakausko pasisakymas, p. 137.

9 Atsiminimai: Juozo VaiA?noro atsiminimai, in: LYA, f. 3377, ap. 51, b. 251, l. 62; Romas Ai??armaitis, Sunkiais DidA?iojo tAi??vynAi??s karo metais. DienoraA?tis 1941ai??i??1944, [1976], in: LYA, f. 17635, ap. 1, b. 15, l. 107; Vytautas Gudelis, ai??zKetinimai priskirti Lietuvai dalA? buvusiA? RytprAi??siA? teritorijosai???, in: Ramuva, 1989, Nr. 1. Dokumentai: Pastabos RSFSR AukA?A?iausios Tarybos prezidiumo projektui dAi??l Kaliningrado srities gyvenvieA?iA? pervadinimo, in: LMAVB RS, f. 221, vnt. 83, l. 85ai??i??86; Lietuvos TSR MokslA? akademijos prezidiumo nutarimas, DAi??l komisijos parengti pasiAi??lymams sienai tarp Lietuvos TSR ir Kaliningrado srities perA?iAi??rAi??ti sudarymo, 1957-06-12, in: LCVA, f. R-1001, ap. 2, b. 476, l. 262; DAi??l KurA?iA? mariA? ir prie jA? prieinanA?ios teritorijos vieningo administravimo ir priskyrimo prie Lietuvos TarybA? SocialistinAi??s Respublikos, 1959-09-16, in: LYA, f. 1771, ap. 205, b. 4, l. 103ai??i??119.

10 A?eslovas LaurinaviA?ius, ai??zLietuvos valstybingumo galimybiA? mozaiAi??ka: 1944 metaiai???, in: Lietuva Antrajame pasauliniame kare, sudarAi?? Arvydas AnuA?auskas, A?eslovas LaurinaviA?ius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos institutas, 2007, p. 190.

11 Susitikimas su dailininkais, uA?raA?Ai?? Romas Ai??armaitis, 1973-01-21, in: LYA, f. 3377, ap. 51, b. 80, l. 15.

12 DienoraA?tis raA?ytas Antrojo pasaulinio karo metu, bet maA?inAi??le surinktas 1976 m., todAi??l kyla klausimA?, ar tai autentiA?kas dienoraA?A?io, ar vAi??liau stipriai taisytas tekstas. Kai kurie A?raA?ai sufleruoja teksto savalaikiA?kumAi??, kiti gi galAi??jo bAi??ti taisyti, taA?iau vargu ar buvo tikslinga vienus A?raA?us, prieA?taraujanA?ius susiklosA?iusiai realybei, taisyti, o kitus palikti (Romas Ai??armaitis, op. cit., l. 107).

13 Mark Solonin, Kare nieko gero, iA? rusA? kalbos vertAi?? Mindaugas UA?ukukis, Vilnius: Briedis, 2011, p. 136ai??i??137.

14 Ibid., p. 132.

15 MaA?inraA?A?io originale yra paliktas tarpas ir po to ranka A?raA?yta Larino pavardAi?? (Juozo VaiA?noro atsiminimai, l. 62ai??i??63).

16 Antano Kulakausko pasisakymas, p. 136.

17 Juozo VaiA?noro atsiminimai, l. 62ai??i??63.

18 Romas Ai??armaitis, op. cit., l. 107.

19 ?i???i???i??Ni??????N??????i?? ??N?N??i???i?????????i??????N?: ?i????N?Ni????Ni?????i??N? ?YNi??N?N?N???N? ?? ?s?i???i????????????Ni???i????N????i??N? ???i???i???i??N?Ni??N? ?? ???? ???i?????i??: ???i????Ni???????? ???i??N?Ni????Ni??Ni?? Ni??Ni??N???????, oNi?????i??Ni??N?Ni?????i??????Ni???? Ni???i?????i????Ni????Ni?? ???i??N?N? ?i???i?????i????Ni??N??i????, ?s?i???i????????????Ni???i????: ??ayNi??????-o?i??Ni???i???i???????i??Ni???i???i??N???Ni???? Ni???i????Ni??Ni?? ?i?????i???????i?????s???? ?i???i???i???z?Y??, ???i?????i??Ni???i???i??N?N?Ni?????? ???i????, 2009, p. 76.

20 Vytautas Gudelis, op. cit., l. 42.

21 Juozo VaiA?noro atsiminimai, l. 64.

22 Potsdamas ir KaraliauA?iaus kraA?tas, p. 48.

23 ?i???i???i??Ni??????N??????i?? ??N?N??i???i?????????i??????N?: ?i????N?Ni????Ni?????i??N? ?YNi??N?N?N???N? ?? ?s?i???i????????????Ni???i????N????i??N? ???i???i???i??N?Ni??N? ?? ???? ???i?????i??, p. 76.

24 Sigitas JegeleviA?ius, ai??zMaskvos dienoraA?tis (I)ai???, in: Naujasis A?idinys-Aidai, 2012, Nr. 8, p. 547.

25 Pastabos RSFSR AukA?A?iausios Tarybos prezidiumo projektui dAi??l Kaliningrado srities gyvenvieA?iA? pervadinimo, in: LMAVB RS, f. 221, vnt. 83, l. 85ai??i??86.

26 Ibid., l. 85ai??i??86.

27 Povilas Pakarklis, ai??zIA? lietuviA?kosios RytprAi??siA? praeitiesai???, in: Tiesa, 1945-05-20.

28 ?Y?i?????i???i?? ?sN?N????i??Ni??, ?i??Ni??????Ni???i??N??????i?? Ni???i??Ni??Ni????Ni????Ni?????? ?? N?Ni??????Ni???i??N??????i?? ??Ni???i??????Ni??Ni??, ????N??????i??:Ai?????i?????i??Ni???i???i??N?N?Ni?????? ?????i?????i???????? ???i??N??? ???????i??,Ai??1951.

29 Arvydas Juozaitis, op. cit., p. 105.

30 Tiesa, formavosi nuomonAi??, kad Kaliningrado sritis yra senos rusA? A?emAi??s, bet ir apie LietuvAi?? ir kitas naujai uA?grobtas teritorijas kai kurie rusai manAi?? tAi?? patA? ai??i?? tai nAi??ra RytprAi??siA? fenomenas.

31 Ibid., l. 138.

32 Vytautas Gudelis, op. cit., l. 42

33 Lietuvos TSR MokslA? akademijos prezidiumo nutarimas, DAi??l komisijos parengti pasiAi??lymams sienai tarp Lietuvos TSR ir Kaliningrado srities perA?iAi??rAi??ti sudarymo, 1957-06-12, in: LCVA, f. R-1001, ap. 2, b.Ai??476, l. 262.

34 Lionginas Ai??epetys, Neprarastoji karta: Siluetai ir spalvos, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2005, p. 67.

35 DAi??l KurA?iA? mariA? ir prie jA? prieinanA?ios teritorijos vieningo administravimo ir priskyrimo prie Lietuvos TarybA? SocialistinAi??s Respublikos, 1959-09-16, in: LYA, f. 1771, ap. 205, b. 4, l. 103ai??i??119.

36 Ibid., l. 109.

37 Ant dokumento yra ranka raA?yta Antano SnieA?kaus rezoliucija: ai??zD.d. Bergui, Matulioniui, A?ipkui. Gal pasvarstytumAi??t A?A? labai svarbA? klausimAi?? ir duotumAi??t savo pasiAi??lymus. A. SnieA?kusai??? (Ibid., l. 103). Savo pasiAi??lymus pateikAi?? ir KlaipAi??dos miesto vykdomasis komitetas, kuris siAi??lAi?? prijungti kur kas didesnAi?? teritorijos dalA?.

38 Vytautas Tininis, SnieA?kus: 33 metai valdA?ioje, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas, Vilnius: UAB ai??zKarminasai???, 2000, p. 184.

39 Viktoro Bergo raA?tas Motiejui Ai??umauskui, in: LCVA, f. R-754, ap.Ai??13, b. 725, l. 1ai??i??3.

40 Martynas Brakas, ai??zOverlapping administrative jurisdictions in the Soviet Union: Economic management in the Kaliningrad Oblastai???, in: Lituanus, 1963, t. 9, Nr. 3, in: http://www.lituanus.org/1963/63_3_03.htm, (2012-12-05).

41 ai??zBendromis jAi??gomis ai??i?? A? naujus laimAi??jimus. TSKP Kaliningrado srities komiteto pirmojo sekretoriaus N. Konovalovo kalbaai???, in: Tiesa, 1963-02-21, p. 2.

42 Martynas Brakas, op. cit.

43 ai??zBendromis jAi??gomis ai??i?? A? naujus laimAi??jimusai???, p. 2.

44 Arvydas Juozaitis, op. cit., p. 175.

45 PanaA?iAi?? nuomonAi?? vieno straipsnio autoriui iA?sakAi?? ir Aleksandras Ai??tromas, tik jis teigAi??, kad Suslovas padAi??jAi??s SnieA?kui atsisakyti nuo teritorijA?, taA?iau A?ia nepagrA?stai neminimas Konovalovas, kurio suinteresuotumas A?ioje istorijoje daug didesnis; A?r. Potsdamas ir KaraliauA?iaus kraA?tas, p. 48.

46 Arvydas Juozaitis, op. cit., p. 222.