KALTA?NO FENOMENAS Ai??VENTYBAi??S ANOMALAi??JIMO PERSPEKTYVOJE

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: KultAi??ros istorija
AUTORIUS: Vaiva KlakumaitAi??
DATA: 2012-01

KALTA?NO FENOMENAS Ai??VENTYBAi??S ANOMALAi??JIMO PERSPEKTYVOJE

Vaiva KlajumaitAi??

A?velgiant A?iuolaikinio A?mogaus akimis, kaltAi??nas yra stipriai susivAi??lusiA?, nebeiA?A?ukuojamA? ir neA?variA? plaukA? ai??zkepurAi??ai???, susidariusi dAi??l antihigieniniA? sAi??lygA?, nusistovAi??jusiA? prietarA? ir baimiA?. Ai??iuo fenomenu ypaA? susidomAi??ta Baroko ir ApA?vietos laikotarpiais ir bAi??tent iA? to meto daugiausiai iA?likAi?? A?altiniA?, aiA?kinanA?iA? kaltAi??no prieA?astis bei gydymAi??. Svarbiausias motyvas, pastAi??mAi??jAi??s A?io straipsnio autorAi?? pasigilinti A? egzotiA?kAi?? reiA?kinA?, yra tai, kad kaltAi??nas laikytas iA?imtinai Lenkijos ir Lietuvos regiono liga (plg. lotyniA?kAi?? pavadinimAi?? plica polonica). Galima netgi tarti kaltAi??nAi?? kaA?kuria prasme esant AbiejA? TautA? Respublikos savasties iA?raiA?ka. Plica polonica taip pat neatsiejamas nuo religijos lauko ir polemikos tarp religinio (mAi??sA? atveju ai??i?? stebuklA? knygA?) ir mokslinio diskursA?. BAi??tent per A?A? fenomenAi?? galima iA?ryA?kinti sekuliarizacijos arba A?ventybAi??s anomalAi??jimo Lietuvos kultAi??roje procesAi??.

I. Ai??ventybAi?? ir anomalija

ai??zAi??ventybAi??sai??? sAi??vokAi?? A? mokslinA? laukAi?? A?vedAi?? ir iA?plAi??tojo religijos fenomenologai Rudolfas Otto ir Mircea Eliade. Abu autoriai siekAi?? iA?trAi??kti iA? metafiziniA? Dievo ar dievybiA? aiA?kinimA? ir iA?vengti religijos redukavimo A? tai, kas ji nAi??ra ai??i?? socialines, psichologines, politines ir kitokias koncepcijas. Otto veikale Das Heilige1 A?ventybAi?? A?enklina visiA?kos kitokybAi??s (vok. ganz Andere) patirtA?, kuriai iA?skirti iA? kitA? A?ventumo konotacijA? autorius suformuoja terminAi?? das Numinose. Bandydamas jA? aiA?kinti, religijotyrininkas pradeda nuo siAi??lymo vadinti tai kAi??rinio-sAi??mone arba kAi??rinio-patirtimi. ai??zVisa, kAi?? A?is naujasis terminas ai??zkAi??rinio patirtisai??? gali iA?reikA?ti, yra nuoroda A? visiA?kAi?? savAi??s nuA?eminimAi?? prieA?ais tam tikrAi?? nenugalimAi??, absoliuA?iAi?? jAi??gAi??ai???2. TaA?iau kartu Otto pabrAi??A?ia A?ventybAi??s patirties neiA?sakomumAi?? ir savo siAi??lomus numinoziA?kumo aiA?kinimus (mysterium tremendum, majestas, fascinosum ir kt.) vadina slAi??piniais ir analogijomis, kurios tAi??ra orientyrai ir niekad negali bAi??ti iA?skaidrintos.

Eliade tAi??sia ir papildo Otto mintis. Ai?? santykA? su A?ventybe jis A?velgia iA? istorinAi??s perspektyvos ir traktuoja A?iuolaikinA? A?mogA? kaip devalvuotAi?? homo religiosus palikuonA?: ai??znereligingas A?mogus yra kilAi??s iA? homo religiosus, ir, nori jis to ar ne, yra jo kAi??rinys: jis atsirado dAi??l aplinkybiA?, kuriomis gyveno jo protAi??viai, jis yra desakAi??ralizacijos vyksmo padarinysai???3. Eliade A?vilgsnis svarbus tuo, kad jis fiksuoja ne tik A?ventybAi??s patirtA?, bet ir tam tikrAi?? kismAi?? tarp skirtingA? A?mogaus buvimo bAi??dA?. Mums tai gali pagelbAi??ti aiA?kinant A?ventybAi??s virsmAi?? anomalija.

Eliade pabrAi??A?ia religinio A?mogaus nesavarankiA?kumAi?? ir nuolatinAi?? pastangAi?? atkartoti mitiniuose pasakojimuose bei A?ventraA?A?iuose uA?fiksuotus pirminius veiksmus ir pirminiA? erdviA? sAi??rangAi??. Taip pat pabrAi??A?iamas homo religiosus siekis nuolat ieA?koti hierofanijos pAi??dsakA?, A?enklA?: ai??zGalima sakyti, kad religijA?, nuo paA?iA? primityviausiA? iki labiausiai iA?tobulintA?, istorijAi?? sudaro hierofanijA?, A?ventA?jA? realybiA? apraiA?kA?, sankaupa. Nuo paA?ios elementariausios hierofanijos, pavyzdA?iui, A?ventybAi??s apsireiA?kimo kokiame nors daikte, akmenyje arba medyje, iki paA?ios aukA?A?iausios hierofanijos, kokia antai krikA?A?ioniui yra Dievo A?sikAi??nijimas JAi??zuje Kristuje, yra nenutrAi??kstamas tAi??stinumasai???4. Pasaulio A?enklA? demaskavimas Eliadei yra tolygus religinio A?mogaus nykimui. Taigi galime tarti, kad aplinkinio pasaulio A?enkliA?kumo devalvacija yra neatsiejama nuo anomalijos steigties.

Normalumoai??i??anomalijos sampratA? ir apibrAi??A?imA? netrAi??ksta. A?ia apsiribojame fenomenologiniais arba patirtiniais anomalijos aspektais, remdamiesi filosofinAi??s fenomenologijos tekstais. Bene svarbiausias normalumo ir anomalijos skirties bruoA?as fenomenologo Edmundo Husserlio5 sampratoje yra tai, kad vienos A?moniA? grupAi??s patirA?iA? laukas laikomas realybAi??s konstitucija, o kitA? ai??i?? ne. LietuviA? filosofo, nagrinAi??jusio normalumo-anomalijos problemAi?? fenomenologijoje, Mintauto Gutausko teigimu, ai??zPasaulio horizontas yra atviras, perimamos A?vairios naujos patirtys, taA?iau ne viskas sedimentuojasi; tik tam tikras patirA?iA? laukas tampa paradigminis realybAi??s konstitucijai. Paradigmine tampa normaliA?jA? patirtis. Anomalijos yra tos, kuriA? patirtis tam tikra prasme nedalyvauja realybAi??s konstitucijoje, anomalijA? suvokimai nAi??ra patvirtinami kaip realybAi??s patirtysai???6. Normalieji suformuoja tam tikrAi?? normalumo centrAi??, vidutiniA?kumAi??, kuris, kad ir galAi??damas kisti, kartu pasiA?ymi tam tikru tvarumu. Normalieji ai??i?? tai subrendAi?? protingi A?monAi??s, kuriA? patirtys gali bAi??ti suprantamos ir pripaA?A?stamos daugelio kitA? A?moniA?7. Toks apibAi??dinimas kelia nemaA?ai problemA? ir yra kartais vadinamas vidutiniA?kos realybAi??s patirties represija. AnomalijA? specifika A?ioje schemoje taip pat suniveliuojama. Ai?? vienAi?? bendrAi?? plotmAi?? patenka ne tik neA?galieji, beproA?iai, bet ir vaikai bei gyvAi??nai.

PrancAi??zA? fenomenologo Mauriceai??i??o Merleau-Ponty filosofijoje8 normalumoai??i??anomalijos skirties susidarymo schemoje nebelieka vieno uA?tikrinto normalumo centAi??ro. Anot Gutausko, ai??zHusserlis pirmiausia apraA?o tapatybAi?? ai??i?? normalias patirtis, o tada fiksuoja skirtumAi??. O Merleu-Ponty tapatybAi?? yra duota tik per skirtumAi??. Tai iA?judina centrAi?? ir jo tapatybAi?? nAi??ra tokia tvirta ir vienalytAi??ai???9. Svarbu pastebAi??ti ir tai, kad normalumas prancAi??zA? fenomenologo filosofijoje iA?ryA?kAi??ja ne kaip sAi??monAi??s brandumas ir skaidrumas, bet kaip tam tikras veikimas pasaulyje. ai??zTad anomalija A?ia nAi??ra ta, kuri neturi tam tikro suvokimo. Ji yra ta, kuri negali veikti taip, kaip daro normalusis.ai???10 Tokiu bAi??du anomalijomis tampa ne tiek sAi??monAi??s brandumo stokojantys ar psichinAi??mis ligomis sergantys, kiek kAi??no negaliAi?? turintys subjektai.

AptarAi?? tyrimui svarbias sAi??vokas, galime pereiti prie konkreA?iA? A?altiniA?, padAi??sianA?iA? iA?siaiA?kinti, kaip vyksta mA?slingasis A?ventybAi??s anomalAi??jimas; kas nutinka, kai hierofanijos apraiA?ka laikytas A?enklas (mAi??sA? atveju kaltAi??nas) pereina A? sAi??monAi??s skaidrumAi?? ir kAi??no vitaliA?kumAi?? praradusiA? bei tikrovAi??s savarankiA?kai konstatuoti negalinA?iA? anomaliA?jA? plotmAi??.

II. A?enkliA?kumo krizAi??

ViduramA?iais pradAi??jusias formuotis ir XVIai??i??XVII a. paplitusias stebuklA? knygas (lot. liber miraculorum) bAi??tA? galima vadinti anomalijA? rinktinAi??mis, kadangi jose visi pasakojimai pradedami nuo A?mogA? iA?tikusios nelaimAi??s ar negalios. Stebuklo dAi??ka nAi??ra A?gaunama jokiA? ypatingA? galiA?, tiesiog grA?A?tama A? normalumo bAi??senAi??. Vis dAi??lto galima pastebAi??ti, kad stebuklo lauke svarbesnAi?? ne pati anomalija ar normalumo bAi??sena kaip tokios, bet tarp jA? vykstantis perAi??jimas. Liga ar kitokia negalia tampa savotiA?ku stebuklo patirties ai??zprieangiuai???, kai susvyruoja organiA?kas buvimas pasaulyje, o pasveikimas tampa viso to vyksmo tAi??sa ir liudijimu. KaltAi??nAi?? stebuklA? knygA? tyrAi??jai taip pat iA?skiria kaip vienAi?? A?iam laukui bAi??dingA? ligA?11. Plica polonica, kaip ir kiti negalavimai, A?ia turi A?enkliA?kumo, simboliA?kumo paskirtA?. KaltAi??nas buvo daugelio laikomas A?mogaus gydymui nepasiduodanA?ia ir iA?skirtinai stebuklingo virsmo reikalaujanA?ia liga: ai??zZofija Mroskowczanka, netekAi??jusi, leido sau nukirpti galvoje susidariusA? didelA? kaltAi??nAi??, dAi??l ko po to didelA? skausmAi?? kauluose ir akyse kentAi??jo. Ji tada vos A?iam stebuklingam paveikslui pasiaukojo, tuoj pat nuo visA? skausmA? pasveikoai???12.

Vis dAi??lto kaltAi??no kaip simbolio traktuotAi?? kartu atskleidA?ia ir paA?ios kitybAi??s A?enkliA?kumo krizAi??. Anot dailAi??tyrininkAi??s Tojanos RaA?iAi??naitAi??s, ai??zVisuomenAi??je vyravo A?sitikinimas, kad kaltAi??nas yra Dievo bausmAi??, ai??zligos materijaai???, kurios negalima paprastai panaikinti nukerpant plaukus, nes tai grAi??sAi?? rimtomis komplikacijomisai???13. Plica polonica A?vardijimas ligos ar blogio materine iA?raiA?ka panaikina simbolio paslAi??ptA? ir paverA?ia jA? akivaizdA?iu, matomu, materiniu objektu14. Toks iA?skaidrinimo judesys atliekamas simboliA?kumo nuvertAi??jimo, demaskavimo sAi??skaita. Beje, A?A? religinio diskurso pradAi??tAi?? procesAi?? pratAi??sAi?? ir sustiprino moksliniai tyrimai.

III. KaltAi??no polemika: Diderot enciklopedija

XVIIIai??i??XIX a. pastebimas itin didelis susidomAi??jimas kaltAi??no fenomenu tarp mokslininkA? ir AbiejA? TautA? Respublikoje, ir kitose A?alyse. Nors jA? iA?vados skiriasi, taA?iau daugumAi?? veikalA? vienija bendras motyvas ai??i?? siekis kaltAi??nAi?? ai??ziA?trauktiai??? iA? religinio aiA?kinimo ir gydymo plotmAi??s. Ai??i polemika buvo labai intensyvi ir be jokiA? uA?uolankA?. Vieno A?takingiausiA? ApA?vietos epochos leidiniA? ai??i?? Diderot enciklopedijos15 ai??i?? retorikoje galima pastebAi??ti stiprA? uA?tikrintumAi?? savAi??ja pozicija ir negailestingAi?? kitA? diskursA? nuvertinimAi??. Straipsnio ai??zPlica polonicaai??? autorius A?ia uA?ima centrinAi?? ai??znormaliojoai??? vietAi??: ai??zNeverta A?rodinAi??ti, kad A?i viskAi?? uA?kertanti logika yra paremta klaidingais samprotavimais, o jos pasekmAi??s praA?Ai??tingos. Tuo tarpu mes, remdamiesi garbingais autoritetais ir tiksliais stebAi??jimais, padarysime iA?vadAi??, kad tai yra tikras, bet retai pasitaikantis faktasai???16. Ai??domu tai, kad visi kiti diskursai surikiuojami A? vienAi?? gretAi??: ir krikA?A?ioniA?kasis aiA?kinimas, ir liaudies prietarai, ir gydytojA? tvirtinimai:

Kai kurie autoriai pabrAi??A?Ai?? dar juokingesnes, fantastiA?kas prieA?astis, kurias baimAi?? padidino, A?siA?aknijAi??s kvailas tikAi??jimas stebuklais iA?platino, o nemokA?iA?kas patiklumas palaiko. Koks nors prasA?iokas tamsuolis, kokiA? yra visose A?alyse, patikAi??jo, o dar kvailesni autoriai paraA?Ai??, nors jie, bAi??dami mokyti, turAi??tA? bAi??ti protingesni; anot tokiA? autoriA?, kaltAi??nAi?? sukelia burtai, magiA?ki veiksmai, ir iA?gydyti galima tik antgamtiA?komis priemonAi??mis. Anot dar kitA? autoriA?, plaukA? susivAi??limAi?? uA?leidA?ia mirAi?? nekrikA?tyti kAi??dikiai, kurie naktimis dirba A?A? darbAi??. Ai??ita kvailystAi?? buvo A?amA?inta vokiA?kai pavadinus wichteln zoepffe; senAi??ja vokieA?iA? kalba wichteln reiA?kia ai??znekrikA?tAi??ai???, o zoepffe ai??i?? ai??zmazgAi??ai???, ai??zsusivAi??limAi??ai???. Vieni autoriai raA?o, kad tik inkubai ateina A?iulpti ir velti plaukA?; kiti svarsto, kad inkubai pasirodo A?ydAi??s pavidalu, ir A?is liaudiA?kas paklydimas uA?fiksuotas pavadinimu juden-zoepffe ir t. t.17

TaA?iau nepaisant tokios grieA?tos kritikos, iA?moningas kaltAi??no aiA?kinimas yra ir savita susidomAi??jimo juo prieA?astis. Keisti ligos simptomai, kurie pasireiA?kia plaukA? spalvos ir struktAi??ros transformacijomis, bei daugybAi?? negalavimAi?? supanA?iA? baimiA? pavertAi?? kaltAi??no temAi?? madinga salono pokalbiA? tema ar net kunstkameros eksponatu. Kitaip tariant, plica polonica tampa egzotiA?ka, susidomAi??jimAi?? kelianA?ia keistenybe, prilygintina neA?prastiems A?vairiA? kraA?tA? augalams, iA? Afrikos A?emyno atveA?toms kaukAi??ms ar TolimA?jA? RytA? aprangos detalAi??ms. PatekAi??s A? sekuliaraus diskurso turinA?, kaltAi??nas tampa A?domiu eksponatu, kurio simboliA?kumas visiA?kai nuvertinamas: ai??zA?i ganAi??tinai keista liga galAi??jo atkreipti bet kokio stebAi??tojo, gydytojo ar ne, dAi??mesA?; A?i liga yra verta bAi??ti pastebAi??ta, apraA?yta ir A?amA?inta. Visuose ligA? apraA?ymuose mes matome dominuojantA? polinkA? A? stebuklus, taip A?siA?aknijusA?, kad daA?nai jam paaukojama tai, kas naudingaai???18.

Nors kaltAi??nas ir religiniame, ir moksliniame diskurse laikomas anomaliu, taA?iau A?i anomalija suprantama visiA?kai skirtingai. StebuklA? knygose plica polonica, kaip ir visi kiti negalavimai, iA?ryA?kAi??ja kaip stebuklAi??, malonAi?? suponuojantys nuokrypiai. Sekuliariame diskurse kaltAi??nas iA?gryninamas kaip kAi??no patologija, kuriAi?? reikia grAi??A?inti A? normalumo bAi??senAi??. Kaip matyti enciklopedijos tekste, kaltAi??no anomalija gali bAi??ti naudinga, atliekant naujus anatomijos tyrimus, t. y. racionaliai gryninant normalumo bAi??senos apibrAi??A?tis.

IV. KaltAi??nas, manija ir melancholija: Stefano Bisio tyrimas

ItalA? kilmAi??s AbiejA? TautA? Respublikos gydytojo ir medicinos disciplinA? dAi??stytojo Stefano Bisio pasiAi??lytas kaltAi??no aiA?kinimas, galima sakyti, yra A?vilgsnis ai??ziA? vidausai???. Nors savo turiniu veikalas yra panaA?us A? keliais deA?imtmeA?iais anksA?iau pasirodA?iusA? Diderot enciklopedijos straipsnA?, taA?iau Bisio teksto pasirodymo aplinkybAi??s, sudedamosios dalys ir vAi??lesnAi?? reakcija A? leidinA? atskleidA?ia naujA? kaltAi??no traktuotAi??s niuansA?.

Jau pats kAi??rinio pavadinimas Filosofijos ir medicinos daktaro Stefano Bisio atsakymas A? Filosofijos draugijos uA?duotAi?? klausimAi?? apie melancholijAi??, manijAi?? ir kaltAi??nAi??19 rodo, kai tai yra korespondencinio pobAi??dA?io leidinys. Jo pasirodymo prieA?istorAi?? atrodo gana aiA?ki: filosofA? draugijos nariai, susidomAi??jAi?? melancholijos, manijos ir kaltAi??no ligomis, papraA?Ai?? autoritetingo Vilniaus jAi??zuitiA?kojo universiteto dAi??stytojo Bisio paaiA?kinimo. TaA?iau kartu visos A?ios aplinkybAi??s intriguoja ir uA?duoda nemaA?ai problemA?: kodAi??l medicinos klausimais domisi filosofai, kodAi??l sugretinamos bAi??tent A?ios trys ligos, kodAi??l gydytojo atsakymas virto vieA?u spausdintu veikalu?

PaskutinA? klausimAi?? atsakyti gana paprasta: spausdinto teksto pasirodymas (deja, nAi??ra A?inomas tiraA?as) liudija apie norAi?? pasiekti platesnAi?? skaitytojA? auditorijAi??. TAi?? patvirtintA? ir faktas, kad veikalo tekstas yra dvikalbis, paraA?ytas lotynA? ir lenkA? kalbomis. Galime manyti, kad Bisius kovoja su tam tikAi??romis A?sisenAi??jusiomis ir, jo manymu, nepagrA?stomis nuostatomis. Gydytojas inicijuoja naujo diskurso steigtA? ir siekia, kad jis kuo plaA?iau pasklistA?.

Bisio veikalas prasideda nuo mandagiA? A?A?anginiA? sakiniA?, taA?iau labai greitai pereinama prie konkreA?iA? melancholijos ir manijos apibrAi??A?A?iA?. Anot autoriaus, ai??zMelancholija yra proto pamiA?imas (pomieszanie rozumu) be karA?tinAi??s, kylantis iA? baimAi??s, liAi??desio ir nuolatinio rAi??pesA?io, kuriame fantazija (objektA? A?sivaizdavimas) labai iA?sikreipia. Manija yra proto pamiA?imas be karA?tinAi??s kartu su A?siAi??A?iu, beatodairiA?ka drAi??sa ir didele jAi??gaai???20. Tokie pirminiai ligA? apibAi??dinimai Bisiui tampa atspirties taA?ku, norint pereiti prie probleminAi??s dalyko dalies. Pasirodo, medikAi?? erzina A?vairiA? mAi??stytojA? spekuliacijos melancholijos ir manijos tema, kai proto negalia apibAi??dinama kaip ryA?io tarp dvasios ir kAi??no praradimas. Autorius kritikuoja visus bandymus medicinAi?? sieti su metafiziniais svarstymais (ko tikriausiai tikAi??josi ir filosofA? draugija, uA?duodama medikui tokA? klausimAi??). Galiausiai apologetika uA?baigiama mandagia, bet grieA?ta mintimi: ai??zDidelAi?? bAi??tA? dAi??l to kvailystAi??, kvailumo prieA?astis priskirti dvasios ydai. Tuo pagrindu remiantis, truputA? apie melancholijAi?? ir manijAi?? paA?nekAi??siu, lengvai kiekvienam suprantamaiai???21. Toks mediko atsiribojimas nuo dvasios negalios, apsiribojimas fiziologine plotme, yra savitas atsakas ir alternatyva ne tik filosofA? mintims, bet ir religiniam diskursui. Siekiama galutinai atmesti bet kokA? anomalijos simboliA?kumAi??, nepaisant ligos prieA?asA?iA? ir sudAi??tingumo paaiA?kinti keistus simptomus.Ai??

ApsibrAi??A?Ai??s savo svarstymA? laukAi??, autorius pereina prie A?mogaus smegenA? struktAi??ros, anatomijos aiA?kinimo ir kantriai apraA?o visus procesus, vykstanA?ius, kai kamuoja melancholijos ir manijos negalavimai. Nors kaltAi??nAi?? Bisius laiko kiek kitokiu atveju negu pradA?ioje aptartos ligos, taA?iau jo programa panaA?i: atsiriboti nuo bet kokiA? su A?mogaus dvasia ar kitomis dvasiomis susijusiA? aiA?kinimA?. Mediko samprotavimo keliAi?? bAi??tA? galima pavadinti kaltAi??no demitologizacija, kadangi jis drAi??siai lauA?o su plica polonica susijusius, giliai A?siA?aknijusius prietarus bei baimes. Apskritai Bisio teigimu, mitai paplitAi?? ne tik tarp paprastA? A?moniA?, bet tarp ir autoritetingA? gydytojA?, kuriA? nAi?? vienas neiA?drA?so patvirtinti teiginio, kad kaltAi??nas nAi??ra liga, o tik kitA? negalavimA? projekcija A? dAi??l nevalyvo gyvenimo susivAi??lusA? plaukA? gniutulAi??. PasitelkAi??s pavyzdA?ius iA? savo ilgos mediko praktikos, autorius skelbia negailestingAi?? nuosprendA?: kaltAi??nas nesanti liga, o tik A?vairiA? A?arlatanA?, kaimo bobuA?iA? ir kunigA? pasakos22.

Nors iA? A?iA? dienA? perspektyvos tai atrodo gana A?tikinami teiginiai, taA?iau Bisio bAi??ta gana drAi??saus. Juk toks anomalijos iA?gryninimas prieina iki to, jog prarandama bet kokia A?ventybAi??s prisilietimo, stebuklo galimybAi??. MaA?a to, jeigu kaltAi??nas nebuvo liga, tai ai??ziA?gijimoai??? stebuklas jau nebAi??ra stebuklas.

V. KaltAi??no polemikos tAi??sa

Bisio poA?iAi??ris neliko nepastebAi??tas. TaA?iau A?domiausia tai, kad neigiama reakcija kilo ne dvasininkA?, o kolegA? medikA? tarpe. Tai liudija Vilniaus vyskupo Ignoto JokAi??bo Masalskio A?sakas, iA?spausdintas VarA?uvoje 1773Ai??m. ir prasidedantis kreipiniu ai??zvisiems ir kiekvienam savo vyskupijos gyventojuiai???23. Jame piktinamasi naujai pasirodA?iusi poleminiu leidiniu, nukreiptu prieA? Bisio gydymo metodus:

Kadangi A?mogui nAi??ra nieko svarbesnio, nebent siela, nei atgauti prarastAi?? sveikatAi??, pasirAi??pinome, kad Vilniaus mieste miestelAi??nA? patogumui gyventA? kvalifikuotas gydytojas, o prieA? jA?, garbingAi?? ir kvalifikuotAi?? medikAi?? (rationalis Medicus), mums seniai ir gerai A?inomAi??, turintA? galiojanA?ius filosofijos ir medicinos diplomus ir pripaA?intAi?? daugybAi??s garsiausiA? Italijos akademijA?, kiek A?inoma mAi??sA? vyskupijos kurijai, [nukreipta] skandalinga knygiAi??kA?tAi??, pavadinta ,,Apie netinkamAi?? gydymo metodAi?? ir t. t.ai???, iA?leista 1773 m. geguA?Ai??s 13 d., kaip spAi??jama, Vilniuje, nepaisant vyresniA?jA? leidimo, kurio dera paisyti bet kuriam spaustuvininkui bet kur, mAi??sA? didA?iam nustebimui ir pasipiktinimui buvo atneA?ta mums paskaityti prieA? 4 savaites. Juk jau ne kartAi?? mAi??sA? Lietuvos sostinAi?? apgailestavo, kad mokytas ir pagarsAi??jAi??s sugebAi??jimu gydyti A?mogus iA? mAi??sA? iA?vyksta kur ramiau, nes jam A?griso pavyduoliA? ir neiA?manAi??liA? prieA?iA?kumas ir iA?puoliai.24

Ai??is vyskupo raA?tas, galima sakyti, taip pat simptomiA?kas. KatalikA? BaA?nyA?ios hierarchas stojasi greta rationalis Medicus, o jam prieA?taraujanA?iAi?? nuomonAi?? vadina nederanA?ia ai??zsu dorybingu ir krikA?A?ioniA?ku tikAi??jimuai???25. Tokia vyskupo Masalskio pozicija, galima sakyti, galutinai demaskuoja normalumo-anomalijos skirties A?enkliA?kumAi??. IA?stAi??mimas vyksta ne tik iA? sekuliaraus mokslinio diskurso pozicijA?, bet ir iA? paA?iA? baA?nyA?ios atstovA? pusAi??s. PseudomokslA?, A?arlatanA?, prietarA? paplitimo baimAi?? privertAi?? kardinaliai keistis ir paA?iAi?? religinAi?? terpAi??, kuri pasirinko susiliejimo su sekuliariuoju diskursu keliAi??. AbiejA? TautA? Respublikoje toks susiliejimas vyko ne tiek silpninant KatalikA? BaA?nyA?ios A?takAi??, o kuriant ai??zkatalikiA?kAi??jAi?? ApA?vietAi??ai???26. Anot lietuviA? istoriko Eligijaus Railos, ai??zPalengva iA?stumdama tradicinius gydymo bAi??dus empirinAi?? ApA?vietos medicinos mintis pirA?o kokybiA?kai naujAi?? kovos su ligomis, epidemijomis ir mirtimi logikAi??, kurios finalAi?? BaA?nyA?ia traktavo kaip sielos ir kAi??no harmonijAi??. Kita vertus, dAi??l filantropizmo A?takos prasidAi??jAi??s visapusis kAi??no lavinimas bylojo apie naujAi?? antropologiniA? paA?iAi??rA? sistemAi??ai???27. Kaip matyti iA? A?ios citatos, BaA?nyA?ios santykis su gamtos mokslais buvo gana prieA?taringas. Viena vertus, toks dialogas buvo katalikA? bendruomenAi??s iA?likimo sAi??lyga, taA?iau kartu vyko procesas, kurA? bAi??tA? galima pavadinti A?ventybAi??s uA?marA?timi. IA?kilAi?? sunkumai, negalios tapo nebe A?enklais-slAi??piniais, o prasmAi??s skaidrumu pasiA?yminA?iomis problemomis arba A? normalumo bAi??senAi?? grAi??A?intinomis anomalijomis.

KaltAi??no polemika tAi??sAi??si per visAi?? XIX a. Plica polonica fenomenu domAi??josi daugelis vietiniA? ir atvykusiA? medikA?: Bernardas Janas Alexas, Adamas Adamowiczius, Josephas Frankas, Augustas B??cu ir kiti. Yra iA?likAi?? A?raA?A? apie specialiA? konkursA? kaltAi??nui iA?tirti organizavimAi??28. TaA?iau tolimesnAi?? medikA? diskusija vyko sekuliarioje profesinAi??je plotmAi??je: buvo nuolat atnaujinamas klausimas, ar plica polonica yra liga, o jei taip, tai kokios galAi??tA? bAi??ti jos prieA?astys ir gydymas. PavyzdA?iui, XIX a. pradA?ioje Vilniuje gyvenAi??s autoritetingas gydytojas Josephas Frankas savo dienoraA?tyje uA?simena, kad kaltAi??nas gali bAi??ti susijAi??s su vAi??A?iu29 ir, kitaip negu Stefanas Bisius, grieA?tai draudAi?? nusikirpti A?mogA? varginantA? plaukA? veltinA?:

Jauna, galantiA?ka, su vyru iA?siskyrusi dama atvyko A? VilniA? visiA?kai iA?sekusi. Buvau tikras, kad tai yra kaltAi??nas ir stengiausi nutraukti jA? A? plaukus. KaltAi??nui plintant, kanA?ios sumaA?Ai??jo, ir ji net priaugo svorio. LigonAi?? ir dA?iaugAi??si pagerAi??jimu, ir sielvartavo, kad yra priversta slAi??pti plaukus, negali neA?ioti A?ukuosenos. ai??zLeiskite nusikirpti kaltAi??nAi??ai??? ai??i?? maldavo ji kas dienAi??. AA? ir toliau draudA?iau paliesti bent vienAi?? plaukAi?? nuo galvos, kol kaltAi??nas nebuvo iki galo iA?sibujojAi??s, atsiskyrAi??s ir iA?plitAi??s. GrA?A?us A? MinskAi??, vienas gydytojas davAi?? jai labiau patinkantA? patarimAi??, kaltAi??nas buvo nukirptas, ir moteris netrukus mirAi??.30

TaA?iau visas A?is susidomAi??jimas ir medikA? diskusijos nors ir iA?kAi??lAi?? vis naujA? niuansA?, rimtesniA? perversmA? nebepadarAi??. Naujosios kartos mokslininkai tAi??sAi?? normalaus ir anomalaus buvimo skaidrinimo darbus.

StraipsnA? pradAi??jome nuo A?ventybAi??s ir anomalijA? sAi??vokA? aptarimo. Galima buvo pastebAi??ti, kad lieka iki galo neaiA?kus perAi??jimas nuo pirmosios prie antrosios. KonkAi??retus istorinis kaltAi??no fenomenas padeda bent iA? dalies uA?pildyti A?iAi?? spragAi??. Plica polonica reiA?kinys A?ia pravartus pirmiausia tuo, kad yra artikuliuojamas ir religiniuose, ir sekuliariuose A?altiniuose. Kartu pabrAi??A?tina, kad A?ventybAi??s anomalAi??jimas nebuvo vienpusiA?kai inicijuojamas tik mokslininkA?, prie to prisidAi??jo ir vidinAi?? A?ventybAi??s patirties traktavimo krizAi??. Moksliniai leidiniai tik pratAi??sAi?? ir uA?tvirtino hierofanijos simboliA?kumo demaskavimo programAi??. Galima pastebAi??ti, kad homo religiosus laikysenAi?? pakeitAi?? mediko arba normaliojo pozicija, kuri A?vairius nuokrypius Ai??mAi?? traktuoti horizontaliame lygmenyje ir priskirti anomalijoms. SusidomAi??jimas kaltAi??nu taip pat transformavosi: nuo stebuklo laukimo pereita prie entuziazmo grAi??A?inti anomalijAi?? A? normalumo centrAi?? arba tiesiog susiA?avAi??jimo egzotiA?ka keistenybe.

Vaiva KlajumaitAi?? (g. 1986) ai??i?? kultAi??ros istorikAi??, religijotyriAi??ninAi??kAi??. Straipsnis parengtas pagal magistro darbAi?? ai??zIkimoderniosios Lietuvos kultAi??ros diskursai: sacrum-profanum, savitumokitybAi??s ir normalumo-anomalijos skirA?iA? konfigAi??racijosai???, 2011Ai??m. apgintAi?? VU Religijos studijA? ir tyrimA? centre (vadovas Mintautas Gutauskas).

Ai??

Ai??

1 Remiamasi vertimu A? anglA? kalbAi??: Rudolf Otto, The Idea of Holy, London: Geofrey Cumberlege Oxford University Press, 1946.

2 Ibid., p. 10.

3 Mircea Eliade, Ai??ventybAi?? ir pasaulietiA?kumas, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Petras RaA?ius, Vilnius: Mintis, 1997, p. 145.

4 Ibid., p. 9.

5 Plg. Edmund Husserl, KarteziA?kosios meditacijos, iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? Tomas Sodeika, Vilnius: Aidai, 2005.

6 Mintautas Gutauskas, ai??zNormalumas ir anomalijos E. Husserlio ir M. Merleau-Ponty fenomenologijojeai???, in: Baltos lankos, 2009, Nr. 31/32, p. 53.

7 Ibid., p. 64.

8 Plg. Maurice Merleau-Ponty, Akis ir dvasia, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? ArAi??nas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2005.

9 Mintautas Gutauskas, op. cit., p. 68.

10 Ibid., p. 73.

11 Tojana RaA?iAi??naitAi??, ai??zLukiA?kiA? Ai??v. JokAi??bo ir Pilypo baA?nyA?ios Dievo motinos paveikslas ir jo stebuklA? knyga ai??zMistinis fontanas…ai???: Stebuklo vieta ir laukasai???, in: Paveikslas ir knyga: LDK dailAi??s tyrimai ir A?altiniai, sudarAi?? Tojana RaA?iAi??naitAi??, (ser. Acta Academiae Artium Vilnensis, Nr.Ai??25), Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademija, 2002, p.Ai??223ai??i??240.

12 Ostrovnos stebuklA? suraA?ymas, 1655ai??i??1658, in: VUB RS, f. 4, b. 342, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Mindaugas Paknys. Ai??altinio vertimas ir publikavimas ai??i?? Lietuvos valstybinio mokslo ir studijA? fondo remtas kompleksinis tyrimo darbas ai??zLietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s dvasinAi??s kultAi??ros A?altiniaiai???. Projekto vykdytojas: VDA DailAi??tyros institutas, vadovAi?? Tojana RaA?iAi??naitAi??, 2001ai??i??2003 m. Leidinys rengiamas spaudai.

13 Tojana RaA?iAi??naitAi??, Vytautas Budrys, ai??zStebuklA? laukas ir neurologija: neurologiniai sutrikimai Lietuvos stebuklA? knygoseai???, in: http://www.neuroseminarai.lt/uploads/pdfai/Neuro_2007_Nr1_39-46.pdf, (2011-03-30).

14 ReikAi??tA? paaiA?kinti, kad simbolio sAi??voka A?ia suprantama ne kaip techninis A?enklas, kai antrinAi?? prasmAi?? iA?aiA?kinama, jAi?? nukreipus pirmosios, tiesioginAi??s link. Simbolinis ryA?ys yra panaA?esnis A? neperregimAi?? analoginA? santykA?, t. y. tiesioginAi?? reikA?mAi?? nurodo A? antrinAi??, kuri duota tik pirmosios dAi??ka.

15 Encyclopedie, ou Dictionnaire raisonn?? des sciences, des arts et des meti??rs, 1751, t. 12, in: http://fr.wikisource.org/wiki/Page:Diderot_-_Encyclopedie_1ere_edition_tome_12.djvu/767, (2011-03-01). IA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? GenovaitAi?? DruA?kutAi??.

16 Ibid.

17 Ibid.

18 Ibid.

19 Stephanus Bisius, Responsum Stephani Bisii Philosophiae et Medicinae Doctoris ad Amicum Philosophum De melancholia, mania et plica-polonica sciscitantem, 1772, in: VUB RSS, Med. dr. 531.

20 Ibid., p. 2.

21 Ibid., p. 4.

22 Ibid., p. 34.

23 Ignotas Masalskis, VarA?uva, 1773, in: VUB RSS, Med. dr. 531. IA? lotynA? kalbos vertAi?? Rita KatinaitAi??.

24 Ibid.

25 Ibid.

26 Eligijus Raila, Ignotus Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas JokAi??bas Masalskis, Vilnius: Aidai, 2010, p. 99.

27 Ibid., p. 153.

28 DviejA? konkursiniA? darbA? kaltAi??no tema, 1858ai??i??1859, in: VUB RS, f. 26, b. 4810; Straipsnis, siunA?iamas ParyA?iaus laikraA?A?iui dAi??l konkurso apie kaltAi??nAi?? rezultatA?, 1859, in: VUB RS, f. 26, b. 4811; Adam Adamowicz, MyAi??li niektNi??re o koAi??tunie, 1865, in: VUB RS, f. 26, b. 4820; Adam Adamowicz, Kilka sAi??ow pobieA?nych do historyi koAi??tunu i rozbior teoryi Franka, 1869, in: VUB RS, f. 26, b. 4826; Adam BuAi??kiewicz, WielmoA?ny Prezesie Dobrodziju! ai??i?? List do towarzystwa lekarskiego Wilenskiego, 1873, in: VUB RS, f. 26, b. 2178.

29 Josephas Frankas, Atsiminimai apie VilniA?, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? GenovaitAi?? DruA?kutAi??, Vilnius: Mintis, 2001, p. 232.

30 Ibid., p. 458.