Kam reikalingos senos knygos ir profesoriai?

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Knygos
AUTORIUS:Ai??James Schall SJ,Ai??Rosita GarA?kaitAi??
DATA: 2013-10

Autorius yra jAi??zuitas, kunigas, raA?ytojas, pedagogas, 35 metus dAi??stAi??s DA?ordA?tauno universitete.

AA?, bAi??damas akademikas, visAi?? gyvenimAi?? primygtinai siAi??liau studentams, kad jie pasilaikytA? geras jau perskaitytas ir pilnas pastabA? knygas, neparduotA? jA?, o kauptA? savo bibliotekas. Deja, netikAi??tai patyriau sukreA?iantA? A?okAi??. Knygos, kaip ir aA? pats, sensta. Jos sunkios ir nelengva jas gabenti. Kiekvienas bibliotekininkas ar knygininkas tai patvirtintA?. Vis dAi??lto, kalbant apie mano knygas,Ai??ai??i?? jos nesensta ir neapsunkina.

EsmAi?? ta, kad knygos neturi nei amA?iaus, nei svorio. Tai, kas sensta ir sveria,Ai??ai??i?? popierius, ant kurio jos paraA?ytos, A?riA?imas, virA?eliai. Knyga tik atsitiktinai yra fizinis daiktas. Visgi jai reikia tikrovAi??s neA?Ai??jo, sielos A?kAi??nijimo, regimo pavidalo.

Kai Jozephas Ratzingeris buvo iA?rinktas popieA?iumi, jis kruopA?A?iai perkAi??lAi?? savo turtingAi?? bibliotekAi?? A? ApaA?taliA?kuosius rAi??mus taip, kad ji iA?laikytA? buvusiAi?? tvarkAi??. Galimas daiktas, kad tas pat nutiks ir jam keliantis A? kitAi?? vietAi??. Ir darAi??ai??i?? bibliotekos knygos kartais pergyvena savo savininkus, o kartaisAi??ai??i?? ne.

Per paskutines paskaitas iA? mano Cicerono rinktiniA? laiA?kA? tomo su garsiAi??ja esAi?? ai??zApie senatvAi??ai??? Ai??mAi?? byrAi??ti puslapiai, taip pat ir iA? Friedricho Nietschzeai???s ai??zAnapus gAi??rio ir blogioai???. Pirmosios knygos nusipirkau dar vienAi?? egzemplioriA?, tuo tarpu dAi??l antrosios nesivarginau. TaA?iau buvau budrus, kad ji nebyrAi??tA? studentams prieA? akis.

Kaip fizinis objektas, knyga yra amato gaminys. Ji gali prilaikyti duris atviras. Knyga, kad ir koks bAi??tA? jos turinys, gali bAi??ti dailus objektas, kurA? mums patinka laikyti rankose, A?iAi??rAi??ti A? jA? ar puikuotis, jei jis vertas dAi??mesio. Mano egzempliorius J. Boswello raA?ytos Samuelio Johnsono biografijos, iA?leistos 1931 metais, Ai??mAi?? irti, kai pakavau jAi?? gabenti A? KalifornijAi??. Vis dAi??lto nenorAi??jau su ja skirtis. Ji pilna pastabA?, A?ymA?, spinduliuoja senovAi??. Nenoriu pasakyti, kad 1931-ieji yra senovAi??, mano sesuo gimAi?? tais metais.

PopierinAi??s knygos, kurioms nebuvo numatyta ilgo amA?iaus, ima irti jau po keliA? deA?imtmeA?iA?. Ai??iandien A?inome, jog beveik visos fizinAi??s knygos turi ir elektroninAi?? versijAi??. TaA?iau internetinAi??s knygos yra dar trumplaikiA?kesnAi??s uA? popierines. Jos ai??zegzistuojaai??? tol, kol technologijos gali jas mums pavaizduoti. IroniA?ka, kad A?iandien tAi??kstanA?iA? tAi??kstanA?iai senA? sunkiA? knygA? gali tilpti viename diske ar skaityklAi??je. Vis dAi??lto, aA? klausiu savAi??s, ar knygos suradimas internete gali teikti A?mogui tiek pat malonumo, kiek atsitiktinis jos atradimas knygyne? Ar gali nuosavAi?? bibliotekAi??, su meile kauptAi?? metA? metus, atkartoti kompiuterio atmintis?

PripaA?A?stu, jog faktas, kad paieA?kos sistemose galima rasti beveik viskAi??, kas kada nors yra iA?spausdinta, suteikia patogumo. Mums nebekelia baimAi??s knygA? degintojai. Sakoma, kad Martinas Lutheris sudegino AristotelA?. Ai??iandien toks veiksmas bAi??tA? beprasmisAi??ai??i?? kiekvienas gali rasti AristotelA? internete. Vis dAi??lto man neramu dAi??l informacijos sistemas kontroliuojanA?iA? vyriausybiA?. Jos nustato ribas tam, kas negali bAi??ti ai??zsaugomaai??? internete, vienAi?? dienAi?? uA? ribos gali atsidurti ir Dievo paminAi??jimas. Kai kur tai jau vyksta.

Koks ryA?ys tarp profesoriaus ir jo knygA?? Akivaizdu, kad jo raA?omos knygos jA? pergyvens. IA? tiesA? tam tikra prasme knyga yra nemirtinga, kol yra jAi?? paA?A?stanA?iA? protA?. Dauguma didA?iA?jA? raA?ytojA? jau mirAi??. Su jais galime susidurti tik jA? knygose ar tekstuose, prieinamuose internete. Kai kas netgi galvoja, kad ir patys universitetai turAi??tA? bAi??ti iA? esmAi??s internetinAi??s institucijos. Mano nuomone, tarp profesoriaus, dAi??stanA?io auditorijoje 60 studentA?, ir to paties profesoriaus, internete dAi??stanA?io 600 ar 6000 studentA?, egzistuoja esminis skirtumas. Fizinis bAi??vis yra svarbus. MesAi??ai??i?? ne abstrakcijos.

Seni profesoriai egzistuoja tam, kad senos knygos bAi??tA? perduodamos kartoms, kurioms ateitis tikroviA?kesnAi?? uA? praeitA?. Praeityje bAi??ta galybAi??s tikrA? asmenybiA? ir tikrA? A?vykiA?. O ateityje, kaip tokioje, nAi??ra tikrA? A?moniA?. Vien jau tai parodo istorijos A?avesA?. Ateitis palaikoma vaizduote ir paA?adais. Praeitis yra nugyventA? gyvenimA? ryA?ys, atskleidA?iantis visAi?? A?mogiA?kojo blogio, gAi??rio ir to, kas tarp jA?, spektrAi??. Sakoma, kad seni kariai nemirA?ta, bet pamaA?u iA?nyksta. O senos knygos? Seni profesoriai? Jie egzistuoja tam, kad iA?saugotA? tai, ko neverta prarasti.

ParengAi?? Rosita GarA?kaitAi??