Kam tarnauja ir kam turAi??tA? tarnauti rinkos

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ekonomika ir krikA?A?ionybAi??
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-07

Kam tarnauja ir kam turAi??tA? tarnauti rinkos

Almantas SamalaviA?ius

Su Johnu B. Cobbu kalbasi Almantas SamalaviA?ius

Johnas B. Cobbas priskiriamas prie iA?kiliausiA? XX a. antrosios pusAi??s krikA?A?ioniA? teologA?, padAi??jusiA? pamatus ai??zproceso teologijosai??? raidai. GimAi?? Japonijoje 1925 m., Antrojo pasaulinio karo metais atlikAi??s tarnybAi?? JAV armijoje, studijavo filosofijAi?? ir teologijAi?? A?ikagos universitete, kur A?gijo daktaro laipsnA?. KeletAi?? metA? dAi??stAi?? Emory universitete, vAi??liau iki 1990-A?jA? profesoriavo Klermonto teologijos mokykloje. ParaA?Ai?? daugiau kaip keturiasdeA?imt teologijos, religijotyros veikalA?, tarp jA?: ai??zProtestantizmo A?vairovAi??ai??? (1960), ai??zKrikA?A?ioniA?koji prigimties teologijaai??? (1965), ai??zProceso teologijaai??? (1976), ai??zPerA?engiant dialogAi??: budizmo ir krikA?A?ionybAi??s kaitos linkai??? (1982), ai??zPostmodernizmas ir vieA?oji politikaai??? (2001), ai??zIA?tuA?tAi??jAi??s Dievas: budistA?, A?ydA? ir krikA?A?ioniA? paA?nekesiaiai??? (2005). Daugelis jo knygA? iA?verstos A? prancAi??zA?, vokieA?iA?, japonA?, korAi??jieA?iA? ir kitas kalbas.

ReikA?mingAi?? vietAi?? tarp intelektualiniA? profesoriaus interesA? uA?ima ekonomikos teorijos ir ekonominAi??s politikos problematika. Svarbiausi A?ios srities darbai ai??i?? stambi monografija, paraA?yta kartu su ekonomistu Hermanu E. Dalyai??i??u, ai??zDAi??l bendrojo gAi??rio: ekonomikos pertvarkymas bendruomenAi??s, aplinkos ir darnios ateities labuiai??? (1989, 1994), ai??zDarna: ekonomika, ekologija ir teisingumasai??? (1992), ai??zA?emAi??s gyventojo atsakas ekonomizmuiai??? (1999). IA?mintis, erudicija ir neordinarus mAi??stymas iA?skiria A?iA? veikalA? autoriA? iA? ekonomikos teoretikA? gausos.

Su Johnu B. Cobbu kalbAi??jomAi??s apie mAi??stymo ir veiklos alternatyvas, apie krikA?A?ionybei ir kitoms pasaulio religijoms tekusius iA?A?Ai??kius ekonominAi??s krizAi??s sAi??lygomis.

Almantas SamalaviA?ius: PrieA? keliolika metA?, kai dAi??sA?iau viename iA? A?ikagos universitetA?, man pakliuvo A? rankas JAi??sA? knyga ai??zSaugant vieA?Ai??jA? gAi??rA?: krikA?A?ioniA?kas poA?iAi??ris A? globaliAi?? ekonomikAi??ai???. Tokios pakraipos sociologinAi??s literatAi??ros kontekste man padarAi?? A?spAi??dA? labai rimtas ir neordinarus poA?iAi??ris A? globaliAi?? plAi??trAi??, tad pokalbA? norAi??A?iau pradAi??ti nuo JAi??sA? iA?A?Ai??kio globalizacijai. Toje knygoje teigAi??te, kad rinkos turAi??tA? tarnauti bendruomenAi??ms, uA?uot jas naikinusios, kaip yra dabar. TokA? poA?iAi??rA? dAi??stAi??te tada, kai pasaulA? (taigi ir RytA? EuropAi??) buvo apAi??mAi??s neoliberaliosios ideologijos kvaitulys. Kokios, JAi??sA? nuomone, yra rinkA? pertvarkymo perspektyvos A?iandien, kai pasaulio finansA? krizAi?? patvirtino didA?iumos ano meto dogmA? klaidingumAi??? Ar yra vilA?iA?, kad pavyks A?veikti destruktyvius globalizuotos neoliberalizmo ideologijos ir nereguliuojamos rinkos mitus?

John B. Cobb: TurAi??damas galvoje visuotinA? nusivylimAi?? dabartine ekonomine ir finansine sistema, klausimAi?? apie galimybes traktuosiu kaip dvigubAi??: a) ar yra vilA?iA?, kad ekonomistA? profesinAi?? gildija ims rimtai keisti savo esminius A?sitikinimus? b) ar yra pagrindas manyti, kad pasaulA? valdanA?ias ekonomines ir finansA? institucijas pakeis tokios, kurios bus draugiA?kesnAi??s A?monAi??ms ir A?emei?

Bandymai prognozuoti ateitA? ar A?vertinti tai, kas gali atsitikti, yra labai rizikingas dalykas. Tikrasis atsakymas, suprantama, yra toks: aA? neA?inau. Mano ankstesnAi??s pastangos ekonominio mAi??stymo kryptA? pakeisti bent akademinAi??s disciplinos lygmeniu buvo nesAi??kmingos. Kita vertus, mano biA?iulis ir bendraautoris Hermanas Dalyai??i??s suvaidino reikA?mingAi?? vaidmenA?, sukAi??rAi??s ir plAi??todamas ai??zekologiA?kAi?? ekonomikAi??ai???. Nors jos niekas nedAi??sto ekonomikos fakultetuose, taA?iau pakraA?A?iuose ji sulaukAi?? reikA?mingo palaikymo ai??i?? ja susidomAi??jo aukA?tosios miA?kininkystAi??s mokyklos, religinAi??s bendruomenAi??s, aplinkosaugos sAi??jAi??dA?iai. Knyga ai??zDAi??l bendrojo gAi??rioai???, kuriAi?? paraA?iau kartu su Dalyai??i??u, prisidAi??jo prie ekologiA?kos ekonomikos plAi??tros.

Kai raA?Ai??me A?iAi?? knygAi??, mintyse vadinome jAi?? ai??zekonomika bendruomeneiai???. Tai iA?reikA?tA? esminA? ekonominio mAi??stymo bruoA?Ai??, kurA? skelbAi??me ir skelbiame. AkademinAi?? ekonomikos disciplina yra pagrA?sta homo economicus idAi??ja. Tai suponuoja ir A?tvirtina kraA?tutinA? individualizmAi??. Homo economicus rAi??A?ies padarai varA?osi vienas su kitu dAi??l ribotA? iA?tekliA?. Politika, kuri grindA?iama tokia nuostata, A?moniA? bendruomenAi?? stumia A? destrukcijAi??. Net jei tokios politikos rezultatas yra didesnis gaminiA? ir iA?tekliA? suvartojimas, tenkantis vienam asmeniui, A?monAi??s dAi??l to daA?niausiai netampa nei laimingesni, nei labiau pasiturintys. Mes raginame vieniems su kitais elgtis kaip su bendruomenAi??s nariais. Bendruomenei priklausantys asmenys individualaus gyvenimo pokyA?ius pajunta tada, kai pagerAi??ja bendruomenAi??s gyvenimo kokybAi??. Konkurencija tarp jA? irgi turi A?iokiAi?? tokiAi?? reikA?mAi??, taA?iau jos paskirtis kitokia ai??i?? nustatyti, kas daugiausia prisideda prie bendruomenAi??s gerovAi??s. Neretai gamyba ir vartojimas padidAi??ja, taA?iau ai??zaugimasai???, suprantamas taip siaurai, jokiu bAi??du nAi??ra pagrindinis tikslas. Kartais bendruomenAi??s gyvenimo kokybAi?? pagerina tiesiog geresnis gaminiA? paskirstymas be gamybos didinimo. O tais atvejais, kai pramonAi?? skurdina ar net nuodija bendruomenAi??s aplinkAi??, geriau yra maA?inti gamybos apimtis. Tikrasis ekonomistA? vaidmuo ai??i?? iA?siaiA?kinti, kokia ekonominAi?? veikla labiausiai prisidAi??tA? prie bendruomenAi??s gerovAi??s, padarydama maA?iausiAi?? A?alAi?? aplinkai. Neretai natAi??ralios aplinkos regeneracija reikA?mingiau prisideda prie A?moniA? gerovAi??s negu kylantis gamybos lygis.

Daugumos vyriausybiA? ir tarptautiniA? ekonominiA? organizacijA? politika remiasi profesionaliA? ekonomistA? plAi??tojama individualistinAi??s ekonomikos teorija. Jei pasikeistA? padAi??tis universitetA? ekonomikos fakultetuose, tikAi??tina, kad vyriausybiA? ir globaliA? ekonominiA? institucijA? politika taip pat keistA?si. TaA?iau taip gali ir neatsitikti, nes A?sitvirtinusi politika ir institucijos turi galingus svertus.

Kita vertus, vis labiau aA?trAi??ja problemos, sukeltos sunkiA? padariniA?, susijusiA? su individualistinAi??s ekonomikos teorija, o tai galbAi??t paskatins tiek tautas, tiek globalias institucijas pagaliau atsigrAi??A?ti A? A?moniA? bendruomenes, labiau tausoti gamtinAi?? aplinkAi??. Kai kurios problemos iA? tikrA?jA? yra tokios rimtos, kad nauja politika ir tausojimo programos gali atsirasti be jokio teorinio profesionaliA? ekonomistA? indAi??lio.

KAi?? vadiname bendruomenAi??mis? DalA? jA? sudaro tautos. Skatinkime tautas imtis tokios savo ekonomikos kontrolAi??s, kuri tarnautA? ne tarptautiniam ekonominiam elitui, bet nacionalinei bendruomenei. Teiginys, esAi?? ai??zlaisvoji rinkaai???, t. y. verslas, kurA? kontroliuoja ne A?aliA? vyriausybAi??s, bet korporacijos, teikia naudAi?? visoms joje dalyvaujanA?ioms pusAi??ms, yra labai abejotinas. TaA?iau remiantis bAi??tent A?ia teze buvo sukurta globali ekonomika, kuri stumia A?monijAi?? A? ekologinAi?? katastrofAi??, destabilizuodama didesnAi??s pasaulio dalies visuomenes. Toks teiginys remiasi ai??zsantykinio pranaA?umoai??? principu. Pagal pirminAi?? Ricardo formuluotAi?? buvo pripaA?A?stama, kad santykinis pranaA?umas priklauso nuo to, ar kapitalas iA?liks nacionalinis. Ricardas pateikAi?? Portugalijos ir Anglijos pavyzdA? ai??i?? portugalA? kapitalas investuojamas Portugalijoje, anglA? ai??i?? Anglijoje. Jeigu kapitalas perA?engia nacionalines sienas, santykinis pranaA?umas netaikomas. Tada A?sigali absoliutus pranaA?umas, nes daugelis A?aliA? savAi??jA? pranaA?umAi?? praranda. Akivaizdu, kad A?iandien yra susiklosA?iusi bAi??tent tokia situacija. Galima tik stebAi??tis, kaip pavyko tiek daug tautA? A?kalbAi??ti, kad jos atsisakytA? savo ekonomikos kontrolAi??s, diegiant principAi??, kuris akivaizdA?iausiai nepriimtinas!

Plintantis skurdas ir bejAi??giA?kumas skatina prieA?intis tolesniam apgaudinAi??jimui. DidAi??ja A?moniA? nusistatymas prieA? tokias prekybos sutartis, kurios pagrA?stos tariamais ai??zlaisvosios rinkosai??? pranaA?umais. Pastebimai krypstama nacionalinAi??s, net lokalios ekonomikos link. TaA?iau organizacijos, kurios pelnosi iA? ai??zlaisvosios prekybosai???, yra labai galingos. JungtinAi??se Valstijose jos kontroliuoja ir DemokratA?, ir RespublikonA? partijas. JA? reikalavimas plAi??sti ai??zlaisvAi??jAi?? prekybAi??ai??? iA? tikrA?jA? remiasi ne ekonomikos teorija, bet pranaA?umu, kurA? jos A?gyja.

Prognozuoju, kad korporacijos, tarp kuriA? dabar svarbiausiAi?? vaidmenA? vaidina finansA? institucijos, globalizacijAi?? plAi??tos tol, kol paA?ios suA?lugs. Kai tai A?vyks, patirsime nemaA?ai kanA?iA?. Ir vis dAi??lto nepraraskime vilties, kad A?lugimas A?vyks anksA?iau, o ne tada, kai bus jau pernelyg vAi??lu stengtis iA?saugoti gyvybAi?? planetoje. Jei susiklostys bAi??tent taip, tada iA?kils nauja ekonomika, kuri teiks kur kas didesnAi?? reikA?mAi?? tiek A?moniA? bendruomenAi??ms, tiek aplinkai.

Manajam ekonomikos supratimui esminA? poveikA? padarAi?? paA?intis su Ernsto Fritzo Schumacherio veikalais, po to atradau nemaA?ai kitA? nekonvencionaliai mAi??stanA?iA? ekonomistA?. Kaip ekonomika atsirado JAi??sA? ai??i?? garsaus ir pripaA?into teologo ai??i?? akiratyje?

Po trejA? su puse metA?, praleistA? JAV armijoje per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi??, A?stojau A? A?ikagos universitetAi??: iA? pradA?iA? A? HumanitariniA? mokslA? fakultetAi??, vAi??liau A? Teologijos mokyklAi??. Kaip ir kiekvienas krikA?A?ionis, rimtai vertinantis modernA?jA? mAi??stymAi??, jauA?iau atotrAi??kA? tarp savojo tikAi??jimo ir modernybAi??s. SusidAi??rAi??s su Alfredo Northo Whiteheado filosofija, suvokiau, kad gamtos mokslus ir tikAi??jimAi?? Dievu galima susieti A? koherentiA?kAi?? vizijAi??. Man tai reiA?kAi??, kad teologija nAi??ra atskirta nuo kitA? mAi??stymo aspektA?, kaip manAi?? dalis moderniojo pasaulio teologA?.

Kita vertus, mano interesai A?iuo poA?iAi??riu buvo daugiausia teorinio pobAi??dA?io. Whiteheado filosofija leido man susieti mokslAi?? su teistiniu tikAi??jimu. Tuo metu ekonomikos teorija nelabai domAi??jausi.

TaA?iau tikAi??jimo supratimas atvedAi?? mane tiesiai prie ekonominio teisingumo klausimA?. Buvau ai??zsocialinAi??s evangelijosai??? kAi??dikis, priminsiu, kad ji Ai??mAi?? plAi??totis XIX a. pabaigoje kaip dalies protestantA? A?ventikA? atsakas baisiam darbininkA? iA?naudojimui ankstyvaisiais industrializacijos metais. Tie, kurie suvokAi?? ekonomikos svarbAi??, susidAi??rAi?? su plaA?iu praktiniA? problemA? spektru, o mano vaikystAi??s tikAi??jime rAi??pintis taika ir teisingumu buvo esminis dalykas. TokA? krikA?A?ioniA?kojo gyvenimo ir mAi??stymo supratimAi?? grindAi?? Biblijos studijos, prikAi??lusios hebrajiA?kAi?? pranaA?ystAi??s tradicijAi??, kurios kertinis akmuo ai??i?? JAi??zaus skelbiama Dievo karalystAi??. Sekti JAi??zumi reiA?kAi?? dirbti tos ateisianA?ios karalystAi??s labui, iA? dalies suprantant jAi?? kaip ekonominA? teisingumAi?? ir taikAi?? tarp tautA?.

1969-aisiais mane paA?adino gamtos katastrofos grAi??smAi??. Filosofijos ir teologijos poA?iAi??riu nebuvau kantininkas, visada pripaA?inau gamtos pasaulio realumAi??, jo svarbAi?? A?monAi??ms, savaiminAi?? dieviA?kAi??jAi?? jo vertAi??. TaA?iau tai neatvedAi?? manAi??s prie studijA?, kurios padAi??tA? suvokti, kokiAi?? milA?iniA?kAi?? A?alAi?? A?monAi??s daro aplinkai. TodAi??l supratimas, kad A?monijai iA?kilAi??s praA?Ai??ties pavojus, mane labai sukrAi??tAi?? ai??i?? tai buvo aiA?kiai suvokiama ir A?tikinama. Gyvas bAi??tybes jau tada laikiau gamtos dalimi, A?ala pasauliui man reiA?kAi?? A?alAi?? tik jo gyventojams. IA? tikrA?jA? buvau labai sukrAi??stas, kad, nepaisant metafiziniA? A?sitikinimA?, teologinAi?? mano veikla tokia antropocentristinAi??. Ir Biblijai, ir Whiteheadui rAi??pAi??jo gamtos visuma, o aA? A?sivaizdavau, kad neA?mogiA?koji gamta pati pasirAi??pins savimi!

PraregAi??jAi??s Ai??miau kitaip raA?yti teologinius tekstus, 1970 m. paraA?iau nedidelAi?? knygAi?? ai??zAr jau per vAi??lu? Ekologijos teologijaai???, kuri kartu su ai??zAplinkosaugos etikaai??? iki A?iol sulaukia naujA? laidA?. Suvokiau, kad pirmutinAi?? mano pareiga ai??i?? A?veikti krikA?A?ioniA?kosios teologijos antropocentrizmAi??, o ypaA? liberaliAi?? protestantiA?kAi??jAi?? tradicijAi??, sekusiAi?? Kantu. TaA?iau taip pat supratau, kad vien teologijos pokyA?iai menkai tepadAi??s iA?gelbAi??ti pasaulA?, kurio lyderiai teikia maA?ai reikA?mAi??s krikA?A?ioniA?kajai teologijai. JA? ai??zteologijaai??? remiasi moderniais universitetA?, o ypaA? ekonomikos fakultetA?, tyrimais.

1972 m. surengiau konferencijAi?? ai??zKatastrofos alternatyvaai???. NorAi??jome suburti mAi??stytojus, rimtai vertinanA?ius A?emei iA?kilusA? pavojA? ir ieA?kanA?ius, kaip uA?kirsti keliAi?? riedAi??jimui A? praA?Ai??tA?. MAi??sA? siekA? geriausiai atliepAi?? du praneA?Ai??jai ai??i?? Paolo Soleris ir Hermanas Dalyai??i??s, kuris ragina atsisakyti ai??zplAi??tros ekonomikosai??? ir pereiti A? ai??ztvarios bAi??senos ekonomikAi??ai???. Mane A?tikino jo teiginiai, taA?iau supratau, kad tai susijAi?? ne tik su praktika, bet ir su teorija. DabartinAi?? ekonomikos teorijAi?? laikau sekuliaria ai??zteologijaai???, kelianA?ia didA?iausiAi?? grAi??smAi?? tiek krikA?A?ioniA? tikAi??jimui, tiek visai planetai.

NemaA?a dalis A?moniA?, laikanA?iA? save krikA?A?ionimis ar siejanA?iA? save su krikA?A?ioniA?kAi??ja tradicija, anaiptol nekvestionuoja vyraujanA?io ekonominio ai??zreA?imoai??? pagrindA?. Tarsi bAi??ti krikA?A?ioniu yra viena, o krikA?A?ioniA?kas nuostatas taikyti ekonomikai ai??i?? visai kas kita. Ar A?A?velgiate kokiAi?? nors galimybAi?? tai susieti? Kokia ekonomika galAi??tA? bAi??ti laikoma teisinga, A?velgiant iA? krikA?A?ioniA?kA? pozicijA??

Nemanau, kad daug teologA? imtA?si uA?davinio, kuris atrodo toks svarbus man, ai??i?? detaliai nagrinAi??ti A?sitikinimus ir teorijas, kuriomis grindA?iamos A?vairios akademinAi??s studijos, o ypaA? ekonomikos disciplina, kurios praktinAi?? svarba tokia didA?iulAi??. Vis dAi??lto daugelis teologA? ir kitA? krikA?A?ioniA?kA?jA? lyderiA? pripaA?A?sta, kad ekonomikos vaidmuo yra iA?skirtinis. Su ja susijusius klausimus ypaA? intensyviai aptarinAi??ja globalios krikA?A?ioniA? organizacijos. PasaulinAi?? BaA?nyA?iA? taryba surengAi?? daug konferencijA?, iA?leido studijA?, skirtA? ekonomikai. ManyA?iau, geriausias iA? tokiA? praneA?imA? yra 2004 m. paskelbta Pasaulinio reformatA? aljanso Accra deklaracija ai??zSusirinkus dAi??l teisingumo A?emAi??s ekonomikojeai???. Joje raA?oma: ai??zJei tylAi??sime ar atsisakysime veikti, susidAi??rAi?? su dabartine neoliberalios globalizacijos sistema, kils pavojus mAi??sA? tikAi??jimo integralumui.ai??? Ai??io teiginio implikacijos labai turiningos.

Nors tai teikia vilA?iA?, deja, turiu pripaA?inti, kad JungtiniA? ValstijA? protestantA? bendruomenAi??s, net jeigu paA?ios priklauso tarptautinAi??ms organizacijoms, nesidomi tokiais jA? pareiA?kimais. Vietos pastoriai nesistengia savo kongregacijoms perteikti tokiA? teiginiA?, net jei asmeniA?kai jiems pritaria. XX a. 4-ajame deA?imtmetyje Amerikos religinAi??s bendruomenAi??s buvo pasirengusios gilintis A? tokio pobAi??dA?io klausimus, bet po Antrojo pasaulinio karo jos atsidAi??jo rimtai nagrinAi??ti tik kai kuriuos gyvenimo ir mAi??stymo aspektus. Ai??imtAi??kart labiau joms rAi??pAi??jo seksualumas negu A?monijos iA?likimas. JA? nariai nAi??ra parengti prieA?intis neoliberalizmui, juo labiau laikyti tai tikAi??jimo iA?raiA?ka. Nepritariu tokiam Evangelijos supratimo susiaurinimui.

Atsakydamas A? pirmAi?? klausimAi?? kalbAi??jau apie ai??zasmens kaip bendruomenAi??s narioai??? antropologijAi??. KrikA?A?ioniA?koji teologija ir etika plaA?iai taiko A?A? modelA?. Tad teorinis ekonomikos ir kitA? disciplinA? kritikos pagrindas yra po ranka. NorAi??A?iau, kad jis bAi??tA? plaA?iai taikomas, deja, tokio poreikio neA?A?velgiu.

Bendrojo gAi??rio samprata RytA? Europoje miglota, matyt, todAi??l, kad po ai??znepritekliaus kultAi??rosai??? A?lugimo visas regionas du deA?imtmeA?ius meldAi??si laisvajai rinkai, tarsi ji teiktA? sielos iA?ganymAi??. Kaip JAi??s suprantate bendrAi??jA? (visuotinA?) gAi??rA? ir kaip apibrAi??A?iate jo svarbAi?? A?iuolaikinei visuomenei?

ai??zBendrojo gAi??rioai??? sAi??voka ypaA? svarbi Romos katalikA? etikai. Katalikai teisAi??tai galAi??tA? savintis A?A? apibrAi??A?imAi??. Tai nAi??ra mano A?odyno dalis. Kai raA?Ai??me knygAi??, ketinome pavadinti jAi?? ai??zEkonomika bendruomeneiai???, bet leidykla Beacon Press pasiAi??lAi?? pavadinimAi?? ai??zBendrasis gAi??risai???, ir mes sutikome.

Manau, bendrojo gAi??rio idAi??jos turinys priklauso nuo to, kaip suprantame bendruomenAi??. Jei A? viskAi?? A?velgsime individualistiA?kai, kaip A?velgia standartinAi?? ekonomikos teorija, tada grupAi??s A?moniA? gAi??ris bus tik priedas prie individA? gAi??rio. TaA?iau kiekvienAi?? asmenA? apibrAi??A?ia ir santykis su kitais tos socialinAi??s grupAi??s, kuriai jis ar ji priklauso, nariais, ir bAi??das, kaip grupAi?? yra struktAi??ruojama, kas jAi?? sieja su kitomis visuomenAi??s grupAi??mis. Individai yra labiau pasiturintys, jei jA? visuma sudaro bendruomenAi??, kurios visi nariai jauA?ia tam tikrAi?? atsakomybAi?? vieni uA? kitus. Bendrasis gAi??ris yra glaudAi??s ryA?iai tarp jos nariA? ir rAi??pinimasis tos bendruomenAi??s kaip visumos reikalais. BendruomenAi??s gerovAi?? A?enkliai padidina kiekvieno jos nario gerovAi??.

DidelAi?? asmens tapatumo dalA? lemia bendruomenAi??, kuriai jis priklauso. Esu krikA?A?ioniA? bendruomenAi??s narys. Taip pat esu amerikietis, Klermonto, Kalifornijos gyventojas. Mano supratimui apie save daro poveikA? pasididA?iavimo ar pasidygAi??jimo jausmas, susijAi??s su A?iomis bendruomenAi??mis. JAV imperializmo kritikAi?? daugelis amerikieA?iA? priima asmeniA?kai, kaip iA?puolA?, nukreiptAi?? prieA? juos. Jie gerai jauA?iasi tada, kai JungtinAi??ms Valstijoms pavyksta kAi?? nors pasiekti. Tie, kurie mAi??sto vien individualistinAi??mis kategorijomis, nesupras A?iA? realijA?. Tik suvokAi??, kokia svarbi mAi??sA? tapatumui yra bendruomenAi??, kuriai priklausome, galAi??sime bendrAi??jA? gAi??rA? atskirti nuo individualaus. Tada nekils abejoniA?, kad ekonomika privalo tarnauti bendrajam gAi??riui.

JAi??sA? knyga ai??zA?emAi??s gyventojo iA?A?Ai??kis ekonomizmuiai??? turi paantraA?tAi?? ai??zTeologinAi?? Pasaulio banko kritikaai???. Gal galAi??tumAi??te tAi?? apibendrinti? Ar pastebite kokiA? nors pokyA?iA? Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ekonomistA? mAi??styme? Juk bAi??tent A?ios tarptautinAi??s organizacijos pasauliniu mastu nustato finansA? ir ekonomikos taisykles.

IA? visA? Breton Vudo institucijA? Pasaulio bankas buvo labiausiai siejamas su A?moniA? poreikiais. Jis buvo A?kurtas, kad teiktA? patarimus ir ekonominAi?? paramAi?? besivystanA?ioms A?alims. TodAi??l pritraukAi?? daug idealistA?, kurie tikAi??jo, kad visam pasauliui svarbu A?veikti atsilikusiA? kraA?tA? skurdAi??. Gerbiau idealizmAi??, kuris tapo PB A?kAi??rimo pagrindu ir vienijo ten dirbanA?ius A?mones.

Kita vertus, daugiau suA?inojAi??s apie to banko metodus, sunerimau. PB sprendAi?? A?vairias problemas, pavyzdA?iui, generavo energijAi??, tiekAi?? vandenA? laukams drAi??kinti, taA?iau daugybAi?? jo iniciatyva pastatytA? uA?tvankA? padarAi?? didA?iulAi?? ekologinAi?? A?alAi??, gausias bendruomenes teko iA?keldinti iA? gimtA?jA? vietA?, buvo pakirsti daugelio bendruomeniA? ekonomikos pagrindai. Ekologijos poA?iAi??riu PB iniciatyvos padarAi?? daugiau A?alos, nei davAi?? naudos.

IA?siaiA?kinau, kad Pasaulio bankas atsiA?velgAi?? A? daugelA? savo veiklos padariniA?, taA?iau daA?niausiai tuos padarinius matavo standartiniais, kitaip tariant, individualizuotais matais. Pasaulio banke dominavo ekonomistai ir A? kitA? nuomonAi?? jie neatsiA?velgdavo.

Dar blogiau, manyA?iau, buvo tai, kad A?sigalAi??jo tendencija remti korporatyvines investicijas. IA? pradA?iA? Pasaulio bankas skolino A?alims, norinA?ioms plAi??toti savo paA?iA? parengtas programas. TaA?iau Reagano administracijos laikais A?vyko radikalus plAi??tros suvokimo pokytis. UA?uot raginus valstybes ir tarptautines organizacijas teikti paramAi?? ir paskolas, imta daryti viskAi??, kad A?alys taptA? kuo patrauklesnAi??s korporacijA? investicijoms. Kai toks poslinkis A?vyko, Pasaulio bankas prisijungAi?? prie TVF ir Pasaulio prekybos organizacijos, propaguodamas ai??zlaisvAi??jAi?? prekybAi??ai???, kitaip tariant, ekonominAi?? globalizacijAi??. AnksA?iau Pasaulio bankas bendradarbiavo su vyriausybAi??mis, leisdavo joms apsisprAi??sti dAi??l plAi??tros projektA?, kad stiprAi??tA? nacionalinAi?? ekonomika, o vAi??liau jis Ai??mAi?? A?tikinAi??ti vyriausybes, kad A?ios atsisakytA? nacionalinAi??s ekonomikos kontrolAi??s.Ai??Jos turAi??jo tapti patrauklios uA?sienio investuotojams, o tai paspartino ai??zvarA?ybas dugno linkai???, smukdant aplinkosaugos ir darbo standartus, kAi?? jau ir kalbAi??ti apie visa kita.Ai??Daugelis tautA? tapo nepajAi??gios net lavinti savo A?moniA?, rAi??pintis jA? sveikata.

A?inoma, toks mAi??stymas grindA?iamas A?sitikinimu, kad A?moniA? bendruomenAi?? neturi vertAi??s. Vienintelis tikslas yra kelti ai??zgyvenimo lygA?ai???, kuris matuojamas pagal vartojimo mastAi??. Tokie skaiA?iavimai net neatsiA?velgia A? vartojimo pasiskirstymAi?? ai??i?? keleto milijardieriA? iA?kilimas svarbus lygiai tiek pat, kiek ir milijonA? darbininkA? darbo uA?mokesA?io padidAi??jimas.Ai??Mano poA?iAi??riu, Pasaulio bankas, nors A?vykdAi?? daug puikiA? programA?, jau yra tapAi??s veikiau problemos dalimi negu jos sprendimu, nes susidAi??jo su ekonominio augimo garbintojais, o A?i religija ne tik leidA?ia niokoti gamtinAi?? aplinkAi??, smukdo A?moniA? gerovAi??, bet ir stumia bendruomenes A? susinaikinimAi??.

Ekonomistus rengia, profesinA? mAi??stymAi?? formuoja aukA?tosios mokyklos. Ar daug universitetA? tapo atviresni bent jau teorinAi??ms ekonomikos alternatyvoms? Kokie veikalai turAi??tA? atsirasti ekonomikos fakultetA? bibliotekose, kad studentai iA?sivaduotA? iA? homo economicus nelaisvAi??s?

NemaA?ai pripaA?intA? ekonomistA? suvokia, koks ribotas poA?iAi??ris yra viskAi?? vertinti pagal bendrojo vidaus produkto lygA?. Visada buvo ekonomistA?, kuriems rAi??pAi??jo pajamA? kiekis ir jA? paskirstymas. Be jokios abejonAi??s, vis daugiau ekonomistA? A?A?velgia aplinkos niokojimo grAi??smAi??. TaA?iau pasigendu A?ios profesionalA? gildijos diskusijA? apie tai, kad bAi??tina iA? pagrindA? rekonstruoti jA? disciplinAi??, remiantis visai kitokiu poA?iAi??riu A? A?mones ir A? gamtAi??.

Ai??iuo metu nuoA?irdA?iausiai rekomenduoA?iau dvi knygas. Pirmoji ai??i?? tai Marko Anielskio ai??zLaimAi??s ekonomikaai???. Antroji, paraA?yta kaip vadovAi??lis, ai??i?? Hermano E. Dalyai??i??o ir Joshua Farleyai??i??o ai??zEkologiA?ka ekonomika: principai ir jA? taikymasai???. Jei universitetuose bAi??tA? dAi??stomas nuolatinis ekologiA?kos ekonomikos kursas, paremtas A?ia knyga, pokyA?iai vyktA? sparA?iai.

Be to, manau, kad ekonomikos studentai nAi??ra mokomi suprasti, kokiu mastu nacionalinAi?? ir globaliAi?? ekonomikAi?? dabar lemia finansai. Ai??ia tema rekomenduoA?iau perskaityti Lawrenceai??i??o E. Mitchello studijAi?? ai??zSpekuliatyvioji ekonomika: kaip finansai A?veikAi?? pramonAi??ai???. SuvokAi??s finansA? pirmeiviA?kumAi??, studentas yra pasirengAi??s A?A?velgti ypatingAi?? pinigA? kAi??rimo svarbAi??. IA?samiausia A?ios tematikos knyga yra Stepheno Zalengos ai??zPrarastas pinigA? mokslas: pinigA? mitologija ai??i?? galios istorijaai???. TaA?iau esminAi?? idAi??jAi?? labiau prieinamai, bent jau amerikieA?iams, iA?dAi??stAi?? Ellena H. Brown veikale ai??zSkolos tinklas: A?okiruojanti tiesa apie pinigA? sistemAi?? ir kaip galime iA? jos iA?silaisvintiai???. Kaip korporacijos, ypaA? finansinAi??s, manipuliuoja ekonomika savo naudai, atskleidA?ia Naomi Klein studija ai??zAi??oko doktrina: nelaimAi??s kapitalizmo iA?kilimasai???. Jei A?ias knygas suvirA?kintA? tie, kurie studijuoja ekonomikAi??, jA? mAi??stymo pokytis bAi??tA? greitas ir esminis.

Keliose savo knygose nagrinAi??jate budizmo ir krikA?A?ionybAi??s santykius, jA? skirtybes. Nors Europoje vyrauja sekuliarus klimatas, daugelyje pasaulio A?aliA?, ypaA? Azijoje, religija tebAi??ra labai svarbi. KAi?? senA?jA? religijA? (krikA?A?ionybAi??s, budizmo ir kt.) paveldas gali duoti ekonomikos teorijai? Schumacheris pateikAi?? A?domiAi?? budistinAi??s ekonomikos perspektyvAi?? ir teigAi??, kad ekonomikai labai praverstA? didA?iA?jA? religijA? iA?mintis. Ar vakarieA?iai gali ko nors pasimokyti iA? budizmo mAi??stymo ir etikos?

NAi?? viena iA? didA?iA?jA? A?monijos iA?minties tradicijA? nepripaA?A?sta tokios ideologijos, kokia grindA?iama modernioji ekonomika. Jos visos teigia, kad esama aukA?tesniA? vertybiA? uA? materialines gAi??rybes ir paslaugas. TaA?iau giliai nuvilia tai, kad jA? pasiprieA?inimas godulio ir vartojimo ai??zreligijaiai??? yra pernelyg A?velnus. Ai??A? pralaimAi??jimAi??, mano nuomone, lAi??mAi?? tai, kad prieA? A?imtmeA?ius, kai iA?kilo mokslas, iA?minties tradicijos prarado pasitikAi??jimAi?? savimi ir ryA?tAi?? varA?ytis su mokslo tiesomis. O ekonomika teigia esanti mokslasai??i?? Whiteheado veikalai padAi??jo atsikratyti bent dalies tos nekritiA?kos pagarbos, kuri apima, kai susiduriame su ai??zmoksluai???.

Budizmas yra labiausiai iA?plAi??tojAi??s ir iA?saugojAi??s kritiA?kAi?? santykA? su medA?iagiA?ku mAi??stymu ir iA? jo kylanA?iu individualizmu. Jis taip pat nuosekliausiai ir sistemingiausiai atmeta prisiriA?imAi?? prie pasaulietiA?kA? gAi??rybiA?. Ar dabar pasaulyje dominuojanti religija esmingai pasiprieA?ins ekonomizmo diktatui? Galime dA?iaugtis, kad bent viena budizmo A?alis ai??i?? Butanas ai??i?? jau atsisakAi?? rodiklio ai??zbendrasis vidaus produktasai??? daug svarbesnAi??s ai??zbendrosios vidinAi??s laimAi??sai??? dAi??lei. Deja, tai iA?imtis tarp budizmo kraA?tA?. Tiesa, kitur buriasi budistiniai sAi??jAi??dA?iai, pasisakantys prieA? dominuojantA? ekonominA? mokymAi??, svarbiausi iA? jA? yra Sri Ariyaratne veikla Ai??ri Lankoje ir Sulako Sivaraksos veikla Tailande. AbraomiA?koji tradicija neturi tokiA? atitikmenA?.

KinA? lyderiai, suvokAi??, kad kolonijinAi??s galios atima iA? jA? teritorijAi?? ir suverenumAi??, nusprendAi??: Kinija galAi??s tapti nepriklausoma ir galinga tik pasitelkusi VakarA? ApA?vietAi??. Ai?? tai A?Ai??jo ir VakarA? ekonominis mokymas bei praktika, reikalavAi?? atmesti senovAi??s iA?mintA?, iA?reikA?tAi?? taoizme ir konfucianizme. Toks pasirinkimas buvo labai sAi??kmingas ir Kinija grA?A?o A? svarbiausiA? pasaulio A?aidAi??jA? klubAi??. TaA?iau dabar kinA? vadovybAi?? pripaA?A?sta socialinAi??, kultAi??rinAi?? ir egzistencinAi?? A?alAi??, kuriAi?? padarAi?? A?is A?ingsnis. Ai??alis vAi??l atsiveria savo tradicinAi??ms vertybAi??ms ir iA?minA?iai. BAi??tA? neatsargu teigti, kad remdamasi A?iomis tradicijomis ji jau spAi??jo sukurti rimtas ekonomines idAi??jas, bet kai kuriais atvejais tos tradicijos veikia kaip tam tikra apsauga.

Kadangi dominuojanti ekonominio mAi??stymo mokykla Vakaruose propagavo kapitalizmAi??, daugelis krikA?A?ioniA? mAi??stytojA? atsigrAi??A?Ai?? A? socializmAi??, esAi?? geriau iA?reiA?kiantA? krikA?A?ioniA?kAi?? supratimAi?? ir vertybes. Europoje socializmas siejamas su miA?ria ekonomika ir demokratine valdA?ia, todAi??l daug Europos krikA?A?ioniA? kapitalizmAi?? ir neoliberaliAi?? teorijAi?? kritikuoja iA? socialistinAi??s perspektyvos. Anglijoje socialistA? judAi??jimas buvo glaudA?iai susijAi??s su darbo sAi??jAi??dA?iu, kurio ankstyvieji vadovai buvo Wesleyai??i??o A?alininkai. Japonijoje Toyohiko Kagawa, garsiausias tos A?alies krikA?A?ionis, A?kAi??rAi?? socialistA? partijAi??.

JungtinAi??se Valstijose socialistA? partija buvo glaudA?iai susijusi su ProtestantA? baA?nyA?ia. DaugelA? metA? jos kandidatas A? JAV prezidentus buvo protestantA? pastorius Normanas Thomas. TaA?iau tie, kurie kontroliuoja A?iniasklaidAi??, A? amerikieA?iA? sAi??monAi?? A?diegAi?? supratimAi??, kad socializmas yra komunizmo atitikmuo, o A?is neatsiejamas nuo rusA? bolA?evizmo, todAi??l sAi??voka socializmas dingo iA? krikA?A?ioniA? A?odyno, protestantai ekonomikos teorijAi?? patikAi??jo ai??zekspertamsai???, t. y. universitetA? ekonomikos fakultetA? profesoriams.

Romos katalikai, laimei ar nelaimei, nesileido iA?stumiami iA? vieA?osios sferos. XIX a. jie sukAi??rAi?? savAi??jAi?? ekonomikos teorijAi??, grindA?iamAi?? bendruomenAi??s svarba, kaip treA?iAi??jA? keliAi?? tarp kapitalizmo ir socializmo. SolidarnoAi??Ai?? Lenkijoje sAi??kmingai pritaikAi?? jAi?? sau. TaA?iau JungtinAi??se Valstijose ji yra visiA?kai marginalizuota ir nedAi??stoma net katalikiA?kuose universitetuose.

Pastaraisiais deA?imtmeA?iais intelektualinis klimatas pritvinkAi??s dviprasmybiA? ir prieA?tarA?, ypaA? kad humanitariniai, socialiniai ir politikos mokslai pasuko reliatyvizmo linkme. Kokios nuostatos, JAi??sA? nuomone, tebAi??ra svarbios A?iuolaikinei visuomenei, turint galvoje iA?kilusias ekologines problemas, nusivylimAi?? ekonomikos plAi??tra ir naujus pavojus, kuriuos kelia, pavyzdA?iui, genetinAi?? inA?inerija?

Skaudi ironija, gal net tragedija, kad tuo istorijos tarpsniu, kai problemos, su kuriomis susiduriame, jau A?gavo gyvybAi??s ar mirties reikA?mAi??, paA?angiausia intelektualinAi?? kultAi??ra yra persismelkusi reliatyvizmu, kuris nevertina nei A?sitikinimA?, nei pasiA?ventimo. Nors paA?angioji intelektualinAi?? kultAi??ra retai kada daro poveikA? masAi??ms, A?iuo atA?vilgiu jA? tarpusavio sAi??veika yra net pernelyg didelAi??.

Pats esu pabrAi??A?Ai??s A?vairaus pobAi??dA?io pliuralizmo svarbAi??. Whiteheado poA?iAi??riu, pasaulyje nesama dviejA? vienodai veikianA?iA? dariniA?, o tarp A?moniA? A?ie skirtumai yra dar didesni. Kai susiduriame su A?vairiA? religijA?, kultAi??rA? ir istoriniA? epochA? kAi??riniais, matome didA?iulAi?? A?vairovAi??. Labai svarbu, kad skirtingos sampratos ir iA? jA? kylantys A?sitikinimai nebAi??tA? vertinami pagal tai, kiek jie atitinka kieno nors poA?iAi??rA? ar jo neatitinka.

Mano galva, apgailAi??tina, kad pliuralizmas daA?nai siejamas su ai??ztiesosai??? atmetimu. Tiksli analizAi?? verA?ia mus pripaA?inti, kad joks verbalinis teiginys negali ai??zsutaptiai??? su ai??zrealia dalykA? padAi??timiai???. Daugiausia, kAi?? galime, ai??i?? tai teigti, esAi?? vieni iA? jA? veda sAi??kmingesniA? veiksmA? link ar geriau atitinka vienas kitAi??. TaA?iau net tiksliausi teiginiai vis tiek yra reliatyvAi??s, o racionalus korektiA?kumas neretai nuslepia tai, kas akivaizdu. Visa tai skatina skeptiA?kai vertinti tiek ai??zmoksloai??? pretenzijas, tiek mokslininkA? sAi??A?iningumAi??. Jei mokslininkA? veiklAi?? apmoka korporacijos, jie kalba tai, uA? kAi?? gauna atlygA?.

Ai??tai kodAi??l daugelis didA?iausiA? A?monijos protA? garbina A?sitikinimA? ir pasiA?ventimo stokAi??, nors dabartiniai elgsenos modeliai stumia pasaulA? susinaikinimo link. Tie, kurie laikosi tvirtA? A?sitikinimA? ir grindA?ia jais savo poelgius, vertinami paniekinamai ar net kaltinami, esAi?? kelia grAi??smAi?? taikiam A?moniA? sambAi??viui.

Palaikau kitokio pobAi??dA?io pliuralizmAi??, jis pagrA?stas pritarimu, kad tiesa ai??i?? tai atitikmuo. PerAi??miau A?A? poA?iAi??rA? iA? Whiteheado. Sakykime, teigiu: ai??zDeividas yra susirAi??pinAi??s.ai??? Akivaizdu, kad nAi??ra jokio atitikmens tarp iA?tartA? garsA? ir emocinAi??s Deivido bAi??senos. TaA?iau iA?tarmAi??s tikslas ai??i?? atkreipti dAi??mesA? A? Deivido jausmus. Tie jausmai egzistuoja. Mintis apie jausmus, kuriuos mano iA?tarti A?odA?iai sukelia suvokAi??jo galvoje, gali A?iek tiek atitikti tai, kAi?? jauA?ia Deividas. Whiteheadas apie tai kalba techniA?kai, vartodamas sAi??vokAi?? ai??zgalimybAi??ai???. PerAi??jimas nuo A?io pavyzdA?io iki gausybAi??s kitA? ai??i?? ne A?io konteksto reikalas.

Ai??iuo atveju noriu tik pasakyti, kad kas nors kitas galAi??s nustatyti, ar Deividas susijaudinAi??s, nusiminAi??s, linksmas ar nuliAi??dAi??s. Tai, kad Deividas susirAi??pinAi??s, nereiA?kia, kad jis nAi??ra susijaudinAi??s, nusiminAi??s, linksmas ar nuliAi??dAi??s. Asmens emocinAi?? bAi??sena bet kokiu atveju yra sudAi??tingesnAi??, nei galima jAi?? nusakyti kokiais nors bAi??dvardA?iais. Daugelis teiginiA? gali reikA?ti tiesiog spAi??jimAi??. A?inoma, dauguma spAi??jimA? bAi??na iA? dalies teisingi, iA? dalies klaidingi. Jei kas nors manys, kad spAi??jimas yra neabejotinas ir pasako tikrAi??jAi?? tiesAi?? apie Deivido savijautAi?? tuo metu, jis rimtai iA?kreips tolesnes mintis ir veiksmus. Juo labiau kad kai kurie spAi??jimai bAi??na visiA?kai klaidingi.

Taip suprasdami pliuralizmAi??, nesumenkiname Deivido jausmA? vertinimo. Kartu galime geriau, teisingiau perprasti jo bAi??senAi??. Gali bAi??ti, kad susidursime su asmenimis, kurie tokio pobAi??dA?io klausimus sprendA?ia mums neA?prastu bAi??du. TaA?iau, jei padarAi??me viskAi??, kad suvoktume Deivido jausmus, jausimAi??s teisAi??s, siekdami geresnio supratimo, ir aiA?kiai pasisakysime prieA? veiksmus, kurie kyla iA? maA?iau tikslaus poA?iAi??rio. Jei Deividas mums svarbus, toks veikimas mums irgi bus labai svarbus. Tokio pobAi??dA?io pliuralizmas neverA?ia mAi??sA?, kad taptume vien stebAi??tojais ir nesiimtume jokiA? veiksmA?.

PavyzdA?iui, kalbAi??jau apie pragaiA?tingas pasekmes, kurios kyla, kai A?monAi??s vertinami remiantis homo economicus modeliu. Tai nereiA?kia, kad standartiniuose A?moniA? apraA?ymuose, kuriuos pateikia modernieji ekonomistai, nAi??ra nAi?? krislo tiesos. Tiesos juose labai daug. TaA?iau priimti vienui vienAi?? modelA?, atsisakant visA? galimA? tiesA?, yra teorinAi?? klaida su itin destruktyviais padariniais. Negalime nesiremti supaprastintais modeliais. Bet vis dAi??lto modelis, kuris remiasi viena dabar A?sitvirtinusia tiesa, nuslepia daugybAi?? kitA? tiesA?. PripaA?inimas, kad abu modeliai yra riboti, taA?iau perspektyvAi??s, nereiA?kia, jog neturAi??tume remtis tuo iA? jA?, kuris yra iA?samesnis, ypaA? jeigu jo taikymo padariniai yra maA?iau rizikingi.

Pateiksiu kitAi?? tokio pliuralizmo, kuriame nAi??ra vertinimo, pavyzdA?. Religijos daA?nai suprantamos kaip atsakas ai??zabsoliutuiai???. Vieni absoliuto aspektai yra nuasmeninti, kiti Ai?? suasmeninti. DAi??l to kyla daug ginA?A?. Reliatyvistai pliuralistai sakys, kad Dievas yra paslaptis, tad nieko, kas sakoma apie DievAi??, negalima laikyti nei teisingu, nei klaidingu.

Whiteheado sprendimas kitoks. Jo manymu, Dievas yra absoliutas, kuris tampa tikrenybe tik per savo pasireiA?kimus. Vakaruose jis vadinamas Visagaliu. Hinduizme ai??i?? Nirguna Brahmanu. Budizme ai??i?? Dharmakaya. Kinijoje ai??i?? Tao be atributA?. Fizikai jA? galAi??tA? vadinti ai??zenergija kaip tokiaai???. TaA?iau, Whiteheado poA?iAi??riu, tas absoliutas funkcionuoja pasaulyje tik per tikrenybAi??, A?gyjanA?iAi?? aiA?kA? pobAi??dA?. Apskritai paAi??mus, tai sutampa su Saguna Brahmanu, Sambhogakaya, Tao su atributais ir fizikos dAi??sniais, pavyzdA?iui, tokiais kaip energijos tvermAi??s dAi??snis. Tai ai??zabsoliutasai??? tuo atA?vilgiu, kad be jo iA? esmAi??s nAi??ra absoliuto be atributA?, taA?iau lygiai taip pat be A?io absoliuto be atributA? nAi??ra absoliuA?iA? atributA?. Ai??ie ai??zabsoliutaiai??? reikalauja vienas kito.

Tokia nuasmenintA? ir kitA? tam tikru atA?vilgiu ai??zsuasmenintA?ai??? absoliutA? gausybAi?? A?A?eidA?ia daugelA? tA?, kurie priklauso abraomiA?kajai tradicijai. TaA?iau ir A?ia esama skirtumA?. Viena vertus, A?ia yra Dievo galva, antra vertus, Dievas. TrejybAi??s apmAi??stymai kartais iA?skaido ai??zabsoliutAi??ai???. PripaA?inus, kad egzistuoja daugiau nei vienas absoliutas, tampa suvokiama, kodAi??l skirtingos religinAi??s bendruomenAi??s, tvarkydamos savo gyvenimAi??, remiasi skirtingais realybAi??s bruoA?ais. Kadangi tie bruoA?ai yra ir absoliutAi??s, bet koks vertinimas yra ginA?ytinas.

Whiteheadas praturtina A?A? paveikslAi?? nurodydamas, kad nei nuasmeninta, nei suasmeninta realybAi?? neturi kitos realybAi??s, kuri nebAi??tA? pasaulis. ReliginAi??s tradicijos, besiorientuojanA?ios A? pasaulA? ir neretai atmetamos kaip ai??zprimityviosai???, yra tokios pat vertingos kaip ir kitos, todAi??l A?iandien gali A?gyti nemenkos svarbos.

A?inoma, bAi??tA? klaidinga manyti, kad A?iA? orientacijA? neA?manoma susieti ar iA?trinti ribas tarp jA?. Pliuralizmas iA?laisvina mus, kad galAi??tume priimti kitA? iA?minties tradicijA? tiesAi??, neatsisakydami savosios. BAi??tA? pavojinga manyti, esAi?? visas religijas A?manoma suprasti, turint galvoje A?iAi?? tipologijAi??. RealybAi?? yra pernelyg sudAi??tinga, kad bAi??tA? A?manoma redukuoti jAi?? A? paprastAi?? konceptualumAi??. TaA?iau tokio pobAi??dA?io pliuralizmas, pripaA?indamas mAi??stymo ribotumAi??, ragina ne atmesti mAi??stymAi??, bet jA? tobulinti.

KolektyvinAi??je monografijoje, skirtoje aptarti JAi??sA? indAi??liui A? A?iuolaikinAi?? teologijAi??, A?inomas A?veicarA? teologas Hansas KA?ngas pabrAi??A?Ai??, kad ai??ziA?tisos epochos tikAi??jimas artAi??ja prie pabaigosai???. Ar sutinkate su A?iuo teiginiu? Juk iA? tikrA?jA? gyvename amA?iuje, kai etinAi??s normos grindA?iamos sekuliarizmu, o A? visus A?mogaus egzistencijos klausimus pretenduoja atsakyti mokslasai??i??

Hansas KA?ngas kelia A?A? klausimAi?? A?velgdamas iA? plaA?ios ir visuminAi??s perspektyvos. Jo teiginys, kad baigiasi tikAi??jimo epocha, yra giliai prasmingas. A?inoma, tos prasmAi??s gali bAi??ti A?vairios. PavyzdA?iui, tai galAi??tA? reikA?ti, kad artAi??ja prie pabaigos krikA?A?ionybAi??s, arba teizmo, dominavimo era. Arba kad artAi??ja modernybAi??s saulAi??lydis. Arba, kaip mokAi?? Karlas Jaspersas, kad baigiasi AA?ies epocha, prasidAi??jusi prieA? pasirodant Kristui. Visos A?ios prognozAi??s turi tiesos, bet visas jas kvestionuoA?iau. Manau, aiA?kiai pasakiau: baiminuosi, kad baigiasi A?moniA? gyvenimo planetoje epocha. Ai??i grAi??smAi?? pranoksta visas kitas.

Jei kalbAi??sime apie teizmo dominavimo pabaigAi??, spAi??ju, kad tai atsitiko gerokai anksA?iau. Nors daugybAi?? A?moniA? tvirtina tikintys DievAi??, jau seniai A?is tikAi??jimas nelemia nei visuomeninAi??s, nei kultAi??rinAi??s, nei politinAi??s laikysenos. TyrimA? universitetai neleidA?ia rimtai A?velgti A? DievAi??. DievAi?? nuA?udAi?? modernybAi??, taA?iau svarbiausi postmodernistai nesusiejo modernybAi??s pabaigos su teistinio tikAi??jimo atnaujinimu.

Mano asmeniniu poA?iAi??riu, modernybAi??s pabaiga iA? tikrA?jA? atvAi??rAi?? duris tam, kAi?? vadinA?iau Dievo ai??zprisikAi??limuai???.Ai??Nors modernybAi?? ir didA?ioji postmodernybAi??s dalis padarAi?? viskAi??, kAi?? A?stengAi??, jos pateikAi?? mums labai nerealistinA? pasaulio paveikslAi??. Antai modernusis mokslas atmetAi?? teologijos ar tikslo svarbAi?? tam, kas vyksta. AiA?kinant evoliucijAi??, neleidA?iama daryti nuorodA? A? atsirandanA?iA? organizmA? tikslus. Dabar A?monAi??s empatiA?kai priklauso A?iems organizmams, o kai kurie asmenys, atmetantys tikslo vaidmenA?, reikalauja milijonA? doleriA?, kad galAi??tA? genetiA?kai modifikuoti biologines rAi??A?is ir kurti naujas. Sunku jiems iA?aiA?kinti tikrAi??jAi?? tikslA? vertAi??. Sveika nuovoka ir tiesioginis patyrimas reikalauja, kad pripaA?intume, koks svarbus A?moniA? tikslA? vaidmuo evoliucijoje, ir suvoktume gyvAi??nA? tikslus dar iki atsiradant A?monAi??ms.

Tikslo klausimas kyla ir kosmologijoje. Atradome, kad A?i visata puikiai tinka gyvybei tarpti. IA?siaiA?kinome, kad ten, kur gyvybAi?? yra galimAi??, ji paprastai ir atsiranda. Sunku bAi??tA? paneigti, kad daiktA? prigimtyje slypi gyvybAi??s teigimas. O tai verA?ia manyti, kad egzistuoja kaA?koks kosminis tikslas, leidA?iantis apeliuoti A? kosminAi?? dvasiAi??. Dabar vyraujanti metafizika nepriima tokio paprasto paaiA?kinimo. VerA?iau A?sivaizduoja milijardus galaktikA?, nei pripaA?A?sta Aristotelio galutinAi?? prieA?astA?, kuri padAi??tA? aiA?kinantis mAi??sA? pasaulA?!

Mokslininkai turi prieA?asA?iA? nepripaA?inti ai??zDievoai???. PoA?iAi??ris, kad egzistuoja kaA?kokia visagalAi?? bAi??tybAi??, galinti sukelti A?vykius, yra visiA?kai nesuderinamas su mokslu. IA? tikrA?jA? tai nesuderinama su jokiu sveiku religiniu teizmu. Bet sakyti, kad A?is didA?iulis darinys ai??i?? visata (ar pliurisata) ai??i?? orientuojasi A? vertAi??s, kuri nekonfliktuoja su tuo, kAi?? A?rodo mokslas, ir kuri leidA?ia mums laikyti save A?monAi??mis, A?sikAi??nijimAi?? gamtos pasaulyje, nAi??ra paikystAi??. Nes skatina mus daryti tai, kas svarbu, o kartu padeda suvokti, kad galime gyventi santarvAi??je su tuo, kas yra virA? mAi??sA?. Manau, veikiausiai tokia kryptimi ir pasuks mAi??stymas, kuris neneigia pasaulio.

Sekuliarumas kartu su jA? lydinA?iu reliatyvizmu sukAi??rAi?? A?iniA? fabrikus, kurie nepretenduoja studentams perteikti iA?minties. Jis nesukAi??rAi?? net institucijos, kuri galAi??tA? tai atlikti. Kai lavinimas yra vertybiA?kai nesuvarA?ytas, vertybe, kurios trAi??ksta, tampa pinigai. Individams ir visuomenei reikia kaA?ko kita. Ai??A? poreikA? sustiprina krizAi??s, su kuria dabar susiduriame, mastai. Sekuliarusis pasaulis, regis, yra bejAi??gis net pasirinkti bAi??dAi??, kaip sprAi??sti opiausias problemas.Ai??Manau, tai reiA?kia, kad baigiasi sekuliarusis amA?ius, netikiu, kad iA? mAi??sA? akiraA?io iA?nyksta Dievas.