KANKLAi??S BUVO JO GYVENIMAS

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: MinAi??jimas
AUTORIUS:Ai??Regina MarozienAi??
DATA: 2014-02

Prano Stepulio 100-meA?iuiAi??

KanklAi??s, kanklelAi??s, kanklytAi??s… Jau daugel amA?iA? jAi??s sidabriniais garsais uA?liejat lietuvio A?irdA?, raminat supamAi?? kAi??dikA?, sergite ligA? kamuojamAi??, apraudate velionA?, maldAi?? lydite VieA?paties karalystAi??n ar linksminate jaunimAi?? susibAi??rimuose. AA?iAi??, praA?ilusios kanklAi??s, uA? pasakose, padavimuose tarsi Baltijos pajAi??rio gintare paslAi??ptAi?? ir iA?saugotAi?? pagoniA?kAi?? lietuviA? tautos praeitA?, uA? atsakingai iA? rankA? A? rankas mums perduotAi?? protAi??viA? kultAi??ros palikimAi??…

Ai??iandien kanklAi??s ai??i?? ne tik mAi??sA? tautinAi??s kultAi??ros simbolis, muziejinAi?? vertybAi??, tai ir universalus muzikos instrumentas, jau daugiau nei pusA?imtA? metA? profesionaliai skambantis koncertA? salAi??se Lietuvoje ir uA? jos ribA?. Ai??io instrumento kelias A? mAi??sA? dienas neatsiejamas nuo profesoriaus Prano Stepulio (1913ai??i??2007) veiklos, jo indAi??lis A? kankliA?, jA? repertuaro ir kankliavimo raidAi?? iki A?iol lieka neiA?matuojamai svarus.

P. Stepulio paA?intis su muzika siekia ankstyvuosius vaikystAi??s metus, kai tAi??vams nuo vokieA?iA? kariuomenAi??s pasitraukus A? RusijAi??, kartu su savo seneliais ir keturiomis tetomis jis dainuodavo liaudies dainas ir savo pasigaminta dviejA? virveliniA? stygA? skripkele A?irpindavo ir niAi??niuodavo A?aliA?kAi??s kaimo pasilinksminimuose nugirstas melodijas. TikrAi?? smuikAi?? pavyko A?sigyti tik paauglystAi??je, su juo grieA?davo kaimo vestuvAi??se, pasilinksminimuose. Berniuko vaikystAi?? bAi??go gyvenant tai pas senelius, tai piemenaujant pas mamAi?? (ji iA? Rusijos, karui pasibaigus, sugrA?A?o viena, tAi??vas ir jaunesnysis Prano brolis ten mirAi??).

PradA?ios mokykla JanAi??nuose, AukA?tesnioji komercijos mokykla ir suaugusiA?jA? gimnazija Kaune ai??i?? taip prasidAi??jo P.Ai??Stepulio kelias A? mokslus. Kaune susipaA?ino su liaudies instrumentais: Lietuvos kanklininkA? draugijos kursuose net aA?tuonerius metus mokAi??si pas A?ymA? suvalkieA?iA? kanklininkAi?? PranAi?? PuskunigA? ir kankliA? tobulintojAi?? JustinAi?? StrimaitA?. Tai ir tapo lemtingu posAi??kiu P.Ai??Stepulio gyvenime. 1937 m. paA?auktas A? Lietuvos kariuomenAi?? suorganizavo skudutininkA? grupelAi??, karinio dalinio vadovybei leidA?iant koncertuodavo su J.Ai??StrimaiA?io kanklininkais. Koncertai vykdavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.

Po kariuomenAi??s a?i?? studijos Kauno Vytauto DidA?iojo universiteto Filologijos fakultete. Teko tenkintis laisvojo klausytojo statusu, nes nebuvo mokAi??sis lotynA? kalbos (jAi?? reikAi??jo studijuoti papildomai). RyA?ys su kankliA? muzikos kursais iA?liko, J.Ai??StrimaiA?iui pasitraukus iA? vadovo pareigA?, jas perAi??mAi?? P.Ai??Stepulis. Ai??alia A?prastiniA? koncertA?, P.Ai??Stepulio vadovaujami kursantai kas savaitAi?? kankliuodavo Kauno radiofone. 1940 m. P.Ai??StepulA? buvAi??s mokytojas J.Ai??Strimaitis rekomendavo A? Vilniuje kuriamAi?? dainA? ir A?okiA? liaudies ansamblA?. Toliau ai??i?? darbas ansamblyje, nutrauktos filologijos studijos Vilniaus universitete. 1945 m. P.Ai??Stepulis baigAi?? obojaus klasAi?? Vilniaus muzikos mokykloje, tais paA?iais metais pradAi??jo dirbti tuometinAi??s ValstybinAi??s konservatorijos (dabar ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA) Liaudies instrumentA? katedroje, 1950 m. A?gijo obojininko solisto ir pedagogo kvalifikacijAi??.

Tai tik sausi faktai, atspindintys ilgAi?? ir nelengvAi?? Maestro keliAi?? A? muzikos pasaulA?. TaA?iau prasmingiausia prof. P.Ai??Stepulio veikla neatsiejama nuo jo darbA? dainA? ir A?okiA? ansamblyje ir ypaA? LMTA Liaudies instrumentA? katedroje. Ten buvo nuveikti patys reikA?mingiausi darbai: 20 metA? vadovauta Valstybinio dainA? ir A?okiA? ansamblio ai??zLietuvaai??? kankliA? grupei, 47 metai atiduoti pedagoginiam darbui dabartinAi??je Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, iA? jA? 17 vadovauta Liaudies instrumentA? katedrai. Tai ne vien A?spAi??dingi skaiA?iai, tai ai??i?? galybAi?? koncertA? Lietuvoje ir svetur, tAi??kstanA?iai valandA?, praleistA? su meistrais P.Ai??Serva, P.Ai??KupA?iku tobulinant kankles, su kompozitoriais diskutuojant apie naujus kAi??rinius ir jA? atlikimo kanklAi??mis galimybes. IA?ugdyti 35 aukA?A?iausios kvalifikacijos kanklininkai, pedagogai, kolektyvA? vadovai: A.Ai??A?emaitis, R.Ai??PaskaA?imaitAi??-TamoA?aitienAi??, Z.Ai??MaA?uknaitAi??-StepulienAi??, M.Ai??GaA?A?iauskaitAi??-BaltrAi??nienAi??, I.Ai??BalA?ytytAi??-NomicienAi??, A.Ai??PruseviA?ius, L.Ai??Gadliauskas, L.Ai??JuodytAi??-NaikelienAi??, A.Ai??A?esienAi??, D.Ai??KubiliAi??tAi??-A?iA?inskienAi??, A.Ai??A?vinytAi??-JuA?keviA?ienAi?? ir kt. Toks gausus mokiniA?, bendraminA?iA? ir pasekAi??jA? bAi??rys a?i?? pedagogo gyvenimo A?prasminimas ir laimAi??.

AranA?uota per pusA?imtis kAi??riniA? kanklAi??ms bei kankliA? ansambliui, publikuoti 7 metodiniai-moksliniai darbai, 33 straipsniai, redaguoti 7, recenzuota 14 leidiniA?, vadovauta 20 studentA? diplominiA? darbA?. Tai tik menka dalis tA? darbA?, kuriuos kruopA?A?iai ir tyliai darAi?? A?is talentingas ir savo darbui atsidavAi??s A?mogus. SkaiA?iais neiA?matuosi pastangA? ir laiko, kurA? profesorius skyrAi?? ugdydamas akademinio kankliavimo technikAi??, rengdamas dar ir A?iandien konkurento nesulaukusA? vadovAi??lA? ai??zKanklAi??sai???, kitas metodines priemones, mokymo programas, burdamas studentA? kamerinius ansamblius, konsultuodamas mAi??gAi??jA? meno kolektyvus, organizuodamas dainA? A?ventes, dalyvaudamas A?vairiuose konkursuose, festivaliuose, perklausose, seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose. P.Ai??Stepuliui iki pat gilios senatvAi??s nuoA?irdA?iai rAi??pAi??jo A?is muzikos instrumentas, kuris, regis, jam seniai buvo tapAi??s treA?iuoju vaiku. Jau bAi??damas labai garbaus amA?iaus jis vis dar domAi??josi kankliA? ir kankliavimo aktualijomis, kartais apsilankydavo koncertuose.

Apie profesoriA? P.Ai??StepulA? kalbamAi??s su buvusiu jo studentu, kolega, ilgameA?iu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogu, dekanu profesoriumi Valentu Leimontu.

ai??i?? Gerbiamas profesoriau, esate minAi??jAi??s, kad PranAi?? StepulA? paA?inojote net 55 metus. Tai iA?ties ilgas gyvenimo laikotarpis. Kokia buvo paA?inties pradA?ia?

ai??i?? 1952 metai, Vilnius. Pagal paskyrimAi?? pradAi??jau dainuoti DainA? ir A?okiA? liaudies ansamblio chore. Pirmosios repeticijos, pirmieji koncertai ir artimesnAi??s paA?intys su kolektyvo vadovais. Jau tada A?alia J.Ai??Ai??vedo, J.Ai??Lingio ryA?kAi??jo P.Ai??Stepulio asmenybAi??. Jis man ir, manau, visiems ansamblieA?iams atrodAi?? itin darbA?tus, rAi??pestingas ir taurus. SubAi??rAi??s ir iA?ugdAi??s ansamblio kanklininkA? grupAi??, jis ruoA?Ai?? naujesnAi??, tobulesnAi?? kankliavimo metodikAi??, bendradarbiaudamas su instrumentA? meistru P.Ai??Serva tobulino kankles, plAi??tAi?? jA? technines ir menines galimybes. TrAi??kstant repertuaro P.Ai??Stepulis paruoA?Ai?? orkestro partitAi??ras A?okiams ai??zSiaudelAi??ai???, ai??zDzAi??kA? kadrilisai???, skuduA?iA? ansambliui paraA?Ai?? pjeses ai??zTrepsiukasai??? ir ai??zAi??okis-sutartinAi??ai???. Jis buvo ne tik J. Ai??vedo bendraA?ygis, bet ir aukA?tos kvalifikacijos muzikas.

GalimybAi?? artimiau paA?inti P.Ai??StepulA? atsirado man A?stojus A? tuometinAi?? Lietuvos konservatorijAi?? ir pasirinkus birbynAi??s ir dirigavimo specialybes. P.Ai??Stepulis Liaudies instrumentA? katedroje dirbo nuo pat jos A?kAi??rimo (1945). TrejetAi?? metA? lankiau jo praktinA? liaudies instrumentA? paA?inimo kursAi??. Mano kankliavimas buvo skurdokas. P.Ai??Stepulis suvokAi??, kad aA?, dirbdamas ansamblyje, po savaitAi?? ar net kelias gastroliuodamas, ne visuomet turAi??jau galimybAi?? tinkamai pasirengti jo paskaitoms, todAi??l savo reiklumu manAi??s labai nevargino. Paskaitos bAi??davo gyvos, su pasiA?nekAi??jimais. P.Ai??Stepulis buvo autoritetas ir katedros pedagogams, ir studentams.

ai??i?? Tikriausiai Maestro labiau paA?inote dirbdamas kartu su juo Liaudies instrumentA? katedroje?

ai??i?? Kai 1962 m. buvau pakviestas dAi??styti Liaudies instrumentA? katedroje, ten jau dirbo 7 pedagogai ir studijavo per 20 studentA?. P.Ai??Stepulis katedroje kankliuoti mokAi?? jau ne vienas ai??i?? nuo 1955 m. dirbo jo iA?ugdytos talentingos kanklininkAi??s Z.Ai??MaA?uknaitAi??-StepulienAi?? ir R.Ai??PaskaA?imaitAi??-TamoA?aitienAi??. Katedros posAi??dA?iuose, egzaminA? ir koncertA? aptarimuose savo nuomonAi?? reikAi??davo iA?sakyti visiems pedagogams. P.Ai??Stepulio pastabos bAi??davo taiklios, vertinimai ai??i?? svarAi??s. Jis niekada nAi??ra pasakAi??s aA?tresnio A?odA?io ar uA?gaulios pastabos. Darbas katedroje vyko ramiai ir ritmingai. Profesoriaus J.Ai??Ai??vedo sukurta nuoA?irdi ir draugiA?ka atmosfera nekontrastavo su grieA?ta tvarka. P.Ai??Stepulis toje aplinkoje buvo pavyzdys ir pedagogams, ir studentams. Jo kuklumas, sAi??A?iningumas ir kompetencija buvo nepralenkiami. NuoA?irdus dzAi??kiA?kas humoras puikiai derAi??jo su pagarba oponentui. SpecialybAi??s paskaitose jis bAi??davo ne tik kruopA?tus, bet ir geranoriA?kai reiklus. Profesoriaus dAi??stymo metodika ne visuomet atitikdavo kai kuriA? gabesniA?, bet ne itin darbA?A?iA? studenA?iA? individualius polinkius. Bet galutiniai darbo rezultatai bAi??davo geri.

ai??i?? Profesorius 1970 m. tapo Liaudies instrumentA? katedros vedAi??ju. Jai vadovavo net 17 metA?. Kaip galAi??tumAi??te apibAi??dinti A?A? laikotarpA??

ai??i?? Pasiligojus J. Ai??vedui katedros vedAi??jo rAi??pesA?ius teko perimti prof. P.Ai??Stepuliui. Nors jie kartu dirbo dvideA?imt penkerius metus ir P.Ai??Stepulis buvo perpratAi??s prof. J.Ai??Ai??vedo vadovavimo praktikAi??, imtis atsakomybAi??s ir daryti savarankiA?kus sprendimus buvo nelengva. Katedra plAi??tAi??si, iA?augo studentA? skaiA?ius ir pedagogA? gretos. Kasdieninis profesoriaus P.Ai??Stepulio rAi??pestis ir pareigingumas palaikAi?? darbingAi?? atmosferAi??. Jis buvo principingas, reiklus, savo nuomonAi?? visuomet ramiai argumentuodavo. Tuo laikotarpiu man, kaip dekanui, su profesoriumi tekdavo daA?nai bendrauti ai??i?? derinti A?vairius klausimus dAi??l mokymo programA?, kolektyvA? koncertA?, konkursA?, studentA? ir jA? pedagogA? veiklos.

Dar nuo J. Ai??vedo vadovavimo katedrai laikA? buvo iA?likAi??s reikalavimas studentA? orkestrui per semestrAi?? surengti bent vienAi?? vieA?Ai?? koncertAi??, t.Ai??y. per mokslo metus reikAi??jo parengti bent dvi orkestro koncertines programas. PrieA? kiekvienAi?? koncertAi?? prof. P.Ai??Stepulis suderindavo orkestro kankles. Katedroje vykdavo koncertA? aptarimai, kurie bAi??davo protokoluojami. Profesorius niekada aA?triai nekritikuodavo nepasisekusiA? koncertA?, jis tik profesionaliai ir labai dalykiA?kai apibAi??dindavo stipriAi??sias ir silpnAi??sias pasirodymo puses. Savo abejoniA? vieA?ai neiA?sakydavo. Man imponavo profesoriaus geranoriA?kumas, jo spinduliuojama angeliA?ka ramybAi??. Jis visuomet bAi??davo linksmas, geros nuotaikos. Tai tikro dzAi??ko charakteris.

Profesorius su katedros pedagogais elgdavosi labai tolerantiA?kai, diplomatiA?kai, nevieA?indavo iA?kilusiA? problemA?. Jas stengdavosi iA?sprAi??sti kaip galima efektyviau ir geranoriA?kiau. GabAi??t kartais kai kurie pedagogai ir papiktnaudA?iaudavo jo tolerancija…

ai??i?? Ar nemanote, kad Maestro pastangos ir nuveikti darbai ne visada bAi??davo deramai A?vertinami kolegA??

ai??i?? Yra keletas faktA? (jA? liudininkas pats buvau), kurie neturAi??tA? likti liaudies instrumentA? muzikos istorijos paraA?tAi??se. Kamerinio ansamblio (vAi??liau pavadinto ai??zSutartineai???), dalyvavusio 1957 m. Maskvoje vykusiame VI pasauliniame jaunimo ir studentA? festivalyje, kAi??rimas ir laimAi??jimai, deja, nebuvo susieti su prof. P.Ai??Stepulio vardu. O juk jis ir J.Ai??Ai??vedas A?A? ansamblA? subAi??rAi??, A?lifavo kiekvienAi?? kAi??rinA? repetuojant Vilniuje ir rengiantis konkursams Maskvoje. Ansambliui iA? festivalio grA?A?us su apdovanojimais, P.Ai??Stepulio A?naA?as buvo demonstratyviai nutylAi??tas.

Norisi prisiminti dar vienAi??, deja, gana trumpAi?? prof. P.Ai??Stepulio veiklos epizodAi??. 1962Ai??m. konservatorijoje buvo suburtas kankliA? ansamblis, jis atlikdavo originalias ir aranA?uotas lietuviA? kompozitoriA? pjeses ir dainA? akompanimentus. Ai?? koncertA? sales ansamblis neiA?Ai??jo, bet keliolika kAi??riniA? A?raA?Ai?? radijo fondams. DidelA? malonumAi?? teko patirti, kai ansamblis akompanavo A?ymiai mAi??sA? dainininkei BeatriA?ei GrinceviA?iAi??tei. PasigAi??rAi??jimAi?? kAi??lAi?? itin atsakingas ir kAi??rybiA?kas jos ir profesoriaus poA?iAi??ris A? liaudies dainAi??, jos mintA? ir nuotaikAi??. Tai buvo dviejA? nuostabios dvasios ir gilaus proto menininkA? bendravimas.

ai??i?? Esate minAi??jAi??s, kad Jums teko su Maestro bendrauti ir neformalioje aplinkoje…

ai??i?? Profesorius buvo prisiekAi??s meA?keriotojas ir patyrAi??s grybautojas. TurAi??damas laisvo laiko jis niekuomet nepraleisdavo progos pasimAi??gauti A?iais uA?siAi??mimais. Man teko keletAi?? dienA? su juo praleisti A?Ai??klaujant StrAi??vos vandenyse ir keletAi?? kartA? grybauti PaluknAi??s puA?ynAi??liuose.

P.Ai??Stepulis domAi??josi istorija, filosofija, kartais cituodavo VydAi??nAi??, gilinosi A? tautA? formavimosi istorijAi??. Profesorius buvo labai darbA?tus ir nagingas A?mogus. Labai mAi??go darbuotis sode. Ten visas Ai??kis buvo jo rankomis sukurtas…

Bendravau su StepuliA? A?eima visos mAi??sA? paA?inties laikotarpiu. Mes kiekvienais metais tradiciA?kai atviruku ir simboline dovana sveikindavome vienas kitAi?? NaujA?jA? metA? proga. Kaip graA?A? atminimAi?? apie mAi??sA? draugystAi?? saugau P.Ai??Stepulio man padovanotAi?? istorinAi?? knygAi??. Mus su Maestro siejo draugiA?kas ryA?ys ir abipusAi?? pagarba. Ne kartAi?? apie prof. P. StepulA? ant popieriaus teko guldyti A?iltus prisiminimus, jie buvo publikuoti prof. A.Ai??VyA?into sudarytoje monografijoje apie jA?, A?vairiuose A?urnaluose, laikraA?A?iuose.

ai??i?? Jei prof. P. Stepulis gyventA? ir dirbtA? A?iandien, kokia, JAi??sA? manymu, bAi??tA? jo dabartinAi?? profesinAi??s veiklos strategija?

ai??i?? Ne paslaptis, kad A?iandieninAi??s valdA?ios formuojama kultAi??ros politika yra ne itin palanki tautinAi??s muzikos sklaidai Lietuvoje. Darbai, kuriuos anuomet darAi?? Jonas Ai??vedas, Pranas Stepulis ir kitos asmenybAi??s, A?iandien, valdA?ios poA?iAi??riu, kuriAi?? atspindi liaudies instrumentA? situacija Lietuvoje, yra nebAi??tini. Tik dAi??l pavieniA? pedagogA?, kolektyvA? vadovA? begalinio entuziazmo ir pasiaukojimo A?iandien mes dar turime tai, kAi?? paveldAi??jome iA? A?io A?anro patriarchA? J.Ai??Ai??vedo, P.Ai??Stepulio, P.Ai??SamuiA?io ir kitA?.

Vis dAi??lto manau, kad jei prof. P.Ai??Stepulis A?iandien bAi??tA? tarp mAi??sA?, jis savo darbais, sAi??A?iningai ir tyliai atliekamais, bandytA? sudaryti kuo palankesnAi?? nuomonAi?? apie liaudies instrumentus, tautinAi?? muzikAi??. Maestro ir A?iandien, manau, bAi??tA? autoritetas, kuris burtA? visus A?io A?anro mylAi??tojus ir puoselAi??tojus.

***

Antrinant prof. V.Ai??Leimonto mintims, galima patvirtinti, kad A?iandienos ir rytdienos jaunosioms ai??zliaudininkA?ai??? kartoms Prano Stepulio fenomenas yra ir iA?liks tobuliausias atsidavimo savo profesijai pavyzdys. Ai??is kAi??rAi??jas kanklAi??ms paskyrAi?? net 60 graA?iausiA? savo gyvenimo metA?. Profesoriaus nuveiktus darbus stengiamasi A?amA?inti ne tik monografijose, straipsniuose. Perfrazuodami paties P.Ai??Stepulio kadaise pasakytus A?odA?ius, galime teigti, jog tai, kad A?is dvasingas liaudies muzikos instrumentas plaA?iai skamba Lietuvoje, yra mAi??sA? visA? laimAi?? ir paguoda. O skamba jis beveik kiekvieno Lietuvos miesto ir miestelio muzikos, meno mokykloje, konservatorijose, Muzikos ir teatro akademijoje, kultAi??ros centruose, bendrojo lavinimo mokyklose, koncertuose, festivaliuose, dainA? A?ventAi??se, A?vairiuose projektuose Lietuvoje ir svetur. Ai??iandien prof. P. Stepulio mokiniA? dAi??ka kankliavimas Lietuvoje pasiekAi?? brandAi??, kanklininkai sulaukia solidaus A?vertinimo tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose.

Apie profesoriaus darbA? reikA?mAi?? ir indAi??lA? A? mAi??sA? A?alies kultAi??ros istorijAi?? buvo kalbAi??ta 2013 m. balandA?io 11 d. LMTA Liaudies instrumentA? ir akordeono katedros surengtoje tarptautinAi??je mokslinAi??je konferencijoje ai??zLiaudies instrumentinAi?? muzika: tradicija ir dabartisai???, skirtoje prof. P. Stepulio 100-meA?iui. Joje dalyvavo A?ymAi??s liaudies instrumentinAi??s muzikos tyrinAi??tojai, atlikAi??jai, pedagogai iA? Lietuvos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos. Konferencijos medA?iaga netrukus suguls A? praneA?imA? rinkinA?.

Nuo 2004 m. Ai??iauliuose kas ketveri metai vyksta tarptautinis Prano Stepulio kameriniA? liaudies instrumentinAi??s muzikos ansambliA? konkursas-festivalis, kuriame dalyvauja geriausi A?alies ir Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Austrijos kolektyvai. Ai??iA? metA? geguA?Ai?? A?is renginys A?vyko jau treA?iAi?? kartAi??. 2013 m. gruodA?io 15 d. Vilniaus A?v. JonA? baA?nyA?ioje buvo surengtas atminimo koncertas, skirtas prof. P.Ai??Stepulio 100-meA?iui. Jame dalyvavo A?ymiausios Lietuvos kanklininkAi??s, pedagogAi??s, dainavo buvusi Maestro studentAi?? Irena MilkeviA?iAi??tAi??. Vakaro iniciatorAi?? ai??i?? taip pat buvusi prof. P.Ai??Stepulio studentAi??, LMTA Liaudies instrumentA? ir akordeono katedros vedAi??ja profesorAi?? Lina NaikelienAi??. 2014 m. jos iniciatyva planuojama iA?leisti profesoriaus atminimui skirtAi?? straipsniA? rinkinA? ai??zTautos skambesiaiai???.

Apmaudu, kad mAi??sA? KultAi??ros ministerija atsisakAi?? remti A?iAi?? graA?iAi?? profesoriaus, o kartu ir viso liaudies instrumentinAi??s muzikos A?anro, sukaktA?. Tai tik dar kartAi?? A?rodo kultAi??ros politikos nebuvimAi??. O tai, manyA?iau, didelis nuostolis ne tik visam liaudies instrumentinAi??s muzikos A?anrui. Tai juoda dAi??mAi?? visai mAi??sA? A?alies kultAi??rai. Lieka tik tolerantiA?kai atsidusti, kaip tai ne kartAi?? darAi?? mAi??sA? Maestro…

Esu dAi??kinga likimui, kad galAi??jau asmeniA?kai A?iek tiek pabendrauti su profesoriumi (nors akademijos koridoriuose jo sutikti jau nebeteko), iA? pirmA? lAi??pA? iA?girsti atsakymus A? man rAi??pimus kankliA? ir kankliavimo raidos klausimus. Visuomet A?avAi??jausi profesoriaus ir jo A?monos, A?ymios kanklininkAi??s ir ilgametAi??s LMTA pedagogAi??s Zitos StepulienAi??s inteligencija ir A?mogiA?ku paprastumu, nuoA?irdA?iu dAi??mesiu, rodomu kiekvienam juos aplankanA?iam A?mogui. Imponavo fenomenali profesoriaus atmintis. Jis be menkiausios abejonAi??s galAi??davo pasakyti, kelintais metais buvo paraA?ytas vienas ar kitas kAi??rinys, kas pirmasis jA? pagrojo arba kada buvo atlikta kuri nors kankliA? modifikacija. Jis buvo kankliA? istorijos, kuriAi?? pats ir kAi??rAi??, gyvasis liudininkas, metraA?tininkas. A?mogus, kuriam kanklAi??s buvo jo gyvenimas…