Kas gena lietuvA? iA? Lietuvos?

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??RaA?ytojo A?vilgsniu
AUTORIUS:Ai??Jonas Mikelinskas

DATA: 2013-04

Kas gena lietuvA? iA? Lietuvos?

Jonas Mikelinskas

PamAi??stymai apie tai, kas buvo ir ko nebuvo, kas yra ir kas gali bAi??ti

Gaudia principium nostri sunt saepe doloris*.

Ovidius

* DA?iaugsmas daA?nai esti mAi??sA? skausmo pradA?ia (lot.).

Jau kuris laikas, kai naktimis galva A?kaista nuo begaliniA? minA?iA? apie emigracijAi??. Kada ji uA?verda nuo skaudaus klausimo: koks kipA?as gena lietuvA? iA? Lietuvos, tada A? mano vaikystAi??s kiemAi?? A?darda su savo amA?ina bAi??da LupatA? Karalius Icikas, kuris sustabdo savo FeniksAi?? ir, dar nepastatAi??s kojos ant A?emAi??s, garsiai, it koks Homero Stentoras, apsiskelbia:

ai??i?? Ponia Polyna, LupatA? Karalius Icikas jau tamstos kieme!

Netrukus iki galo atsilapoja priemenAi??s durys, paA?enklintos trimis baltais kryA?eliais, ir ant slenksA?io iA?dygsta su samA?iu, dideliu mediniu A?aukA?tu arba puodkAi??le rankoje ponia Polyna. Ji dA?iaugsmingai ir svetingai prabyla:

ai??i?? AA?iAi??, aA?iAi??, IcikAi??li, kad nepamirA?ti ir mAi??sA? prasA?iokAi??liA? kiemelio.

ai??i?? Kaip aA?, PolynAi??l, galiu pamirA?ti A?itAi?? graA?A? kiemelA?, kur manAi??s ne tik laukia dosni A?eimininkAi??s A?irdis, bet ir paA?ios lupatAi??lAi??s, kaip iA?baidytos vanago viA?telAi??s, tekinos pasitinka mano besotAi?? sterblAi??.

ai??i?? tos mano lupatAi??lAi??s pasitinka tekinos tai pasitinka tamstos, Icikai, besotAi?? sterblAi??, bet aA? pati vis laukiu nesulaukiu, kada tu iA?moksi A?moniA?kai iA?tarti mano vardAi??.

ai??i?? A?moniA?kai iA?tarti tamstos vardAi???! ai??i?? iA?siA?ioja ir kurA? laikelA? nebegali suA?iaupti burnos Icikas. ai??i?? Kaip A?ia dabar, ponia, tas iA?eina? Negi tamsta ne Polyna?

ai??i?? Ne, IcikAi??li, ne ir dar kartAi?? ne. Ne rusiA?ka Polyna, o lietuviA?ka Paulina: Pau-li-na, ai??i?? iA?skiemenuoja kiemo A?eimininkAi??.

ai??i?? Dovanok, tamsta, man, nevAi??kA?lai A?ydeliui, dovanok! ai??i?? ne tiek nustemba ar susinepatogina, kiek gudriai kaA?kokios minties apA?viestas ar paA?adintas A?ypteli Icikas.

ai??i?? PraA?om, praA?om, ai??i?? pagyvAi??ja Paulina. ai??i?? Tik neuA?sigauk, Icikai, A?ia aA? tik tarp kita ko.

Tada Icikas dar gudriau A?ypteli ir sako:

ai??i?? AA? iA?moksiu A?moniA?kai iA?tarti tamstos vardAi?? tik tada, kai pasidarysiu ne tik A?ydas, bet ir A?mogus.

ai??i?? A?ia dabar?! ai??i?? suA?unka iA? nuostabos gerbiamoji ponia Paulina. ai??i?? Ne tik A?ydas, bet ir A?mogus? Nieko nebesuprantu.

ai??i?? Ir nieko, ponia Paulina, neprisimenat?

ai??i?? O kAi?? aA? turAi??A?iau prisiminti?

ai??i?? Na, kai kartu su visais kitais klausdavai ai??i?? pas A?ydAi?? ar A?mogA? tAi?? daiktAi?? pirkai?

Tada Paulina, mano mama, garsiai, kaA?kaip dA?iaugsmingai ir linksmai nusijuokia ir nuoA?irdA?iai prisipaA?A?sta:

ai??i?? Taip, taip, IcikAi??li, iA? tikrA?jA? kartais paklausdavau. Ir pasakydavau. Bet nepiktai, ne burnodama, ne su panieka. Ir niekada negalvodavau, kad A?ydas yra ne A?mogus, o koks norsai??i?? A?eA?kas ar A?ebenkA?tis.

ai??i?? O kas ta A?ebenkA?tis? ai??i?? tuojau pat susidomi Icikas.

ai??i?? Toks A?vAi??riAi??kA?tis, ne kAi?? geresnis uA? A?eA?kAi??. Tik gal kiek vikresnis, ai??i?? trumpai paaiA?kina ji. ai??i?? Ne veltui A?monAi??s sako: vikrus kaip A?ebenkA?tis. ViA?teliA? prieA?as. Tai va ai??i?? tiek ir aA? apie jAi??, tAi?? A?ebenkA?tA?, teA?inau.

ai??i?? O man, gerbiamoji Paulina, to ir uA?tenka ai??i?? nei aA? jai, tai A?ebenkA?A?iai, ponas, nei ji man A?Ai??tonas, ai??i?? keistai, nei A?ydiA?kai, nei A?mogiA?kai uA?baigia Icikas.

ai??i?? O dAi??l to A?ydo ar A?mogaus, tai nuolankiai tavAi??s ir visA? taviA?kiA? atsipraA?au, kad taip negraA?iai tau ir visiems kitiems uA?duodavau A?irdA?, ai??i?? uA?raukAi?? A?iAi?? jautriAi?? temAi?? mano mama, ne tiek krikA?A?ioniA?kai, kiek prasA?iokiA?kai.

ai??i?? Tikiu, jau tikiu, gerbiamoji ponia Paulina, kad tamsta nei A?irdy, nei minty nieko blogo mums, A?ydeliams, nelinkAi??jai. O ir aA? pats dAi??l to A?ydo ir A?mogaus tik tarp kitko leptelAi??jau, ai??i?? tai iA?tarAi??s Icikas abiem rankom paA?iupo mamos plaA?takAi?? ir pakAi??lAi?? prie lAi??pA?. ai??i?? Dovanok!

ai??i?? Icikai, nebAi??k maA?as, ai??i?? kone iA?sigAi??sta mama. ai??i?? AA? gi ne kokia dvarponAi?? ar A?ventoji.

ai??i?? A?inau, A?inau, ponia Paulina, aA? tik noriu, kad ir man atleistum ne uA? lietuviA?kAi??, bet A?ydiA?kAi?? graA?bylystAi??.

ai??i?? O aA? savo ruoA?tu tavAi??s, Icikai, dar ir atsipraA?au ne kaip A?ydo, bet A?mogaus.

Abu gardA?iai nusijuokia, patapA?noja vienas kitam per petA? ir prekyba prasideda. O, toji prekyba! IA? A?alies A?velgiant ai??i?? ne kas kita, kaip tikra vaidyba. Ir ji pritraukia visA? A?ia esanA?iA? akis ir ausis. YpaA? mAi??sA? ai??i?? keliA? vaikA? ai??i?? susidomAi??jimAi??: A?ia pat, mAi??sA? akyse, prie gryA?ios, tarp amA?inai A?aliuojanA?io diemedA?io rAi??tA? darA?elyje ir amA?inai dAi??zgianA?iA? biA?iA? aviliA? uA? tvoros sodelyje, nusidriekia A?vairiaspalviA? lupatA? klojinys. UA?movAi??s ant didA?iaakAi??s ir kantrios savo Fenikso galvos abrakinAi??, Icikas, daugiau negaiA?damas, priA?oka prie to A?vairiaspalvio lupatA? klojinio ir imasi jam A?prasto darbo. Pirmiausia jis vikriai, it kokia pirmAi?? kartAi?? jo iA?girsta A?ebenkA?tis, pasimuistydamas, tarsi geisdamas kaA?kAi?? nuo savAi??s numesti ar nustumti, atsisAi??da ant tA? savo A?iemAi?? vasarAi?? avimA? prieA?tvaniniA? batA? kulnA?, uA?sikiA?a uA? deA?inAi??s ausies raudonAi??, smagA? pieA?tukAi??, nekantriai pakelia sprigtu vis smunkanA?iAi?? ant akiA? beretAi?? ne beretAi?? su raudonu it kraujo laA?as bumbuliuku ir atsargiai, neskubAi??damas pradeda tas lupatas dAi??lioti A? atskiras, tvarkingas krAi??veles. Ir tai daro taip kruopA?A?iai, susikaupAi??s, tarsi tas darbas, tas savotiA?kas rAi??A?iavimas A?iuo metu jam bAi??tA? pats maloniausias ir svarbiausias darbas pasaulyje. Ir visa Iciko esybAi?? A? A?A? darbAi?? A?traukta. Netgi tas raudonas bumbuliukas virA? jo keisto galvos apdangalo neatrodo kaip koks vaikiA?kas papuoA?alas, bet kaip atklydAi??s iA? amA?iA? glAi??dumos visokio pastovumo ir nedrumsA?iamos ramybAi??s simbolis.

StebAi??damas A?A? man keistAi??, neA?prastAi?? ir kiekvienAi?? sykA? iki smulkmenA? pasikartojantA? lupatA? rAi??A?iavimAi??, kone A?ventom apeigom paverstAi?? darbAi??, aA? rasi pirmAi?? kartAi?? savo gyvenime pajuntu kaA?kokA? paslaptingAi??, begarsA? stuktelAi??jimAi?? A? paA?iAi?? A?irdA?: nAi??ra gyvenime A?emA? darbA?, yra tik A?emi A?monAi??s.

Ir tada tas Icikas, tasai LupatA? karalius, man tampa vienas iA? tA? retA? ir paA?iA? reikalingiausiA? mokytojA?, kurie moko ne lieA?uviu, o galva, rankomis ir jA? darbais.

Kai A?i A?domi prekyba pasibaigia ir mes, vaikai, jau apdalyti ai??zDul-dul-dAi??delAi??misai???, o ponia Paulina gauna pusAi?? tuzino riebiA? silkiA?, butelA? A?ibalo ir gabalAi?? skalbiamojo muilo, Icikas su visa savo prieA?tvanine kepke sodinamas paA?ioje garbingiausioje, tik gaspadoriui skirtoje krikA?tasuolAi??je, kurioje jo laukia A?alto, kAi?? tik iA? A?ulinio iA?traukto pieno puodynAi??, puskepalis ragaiA?io ir gabalas sAi??rio su kmynais. Icikas viskAi?? kerta godA?iai, nesivarA?ydamas, bet ir neskubAi??damas, pasiA?epsAi??damas, tolydA?io paganydamas akis po A?ventuosius paveikslus, gausiai aplipusius aprAi??kusiAi??, virA? stalo kylanA?iAi?? ir kelianA?iAi?? visiems pamaldA?iAi?? rimtA? gryA?ios sienAi??.

AtsakanA?iai pasisotinAi??s ir net kaimo A?moniA? A?proA?iu pasiglostAi??s besikalantA? pro languotus marA?kinius pilvukAi??, Icikas vAi??l puola buA?iuoti vaiA?ingajai A?eimininkei slepiamos rankos, taA?iau A?A? kartAi?? ji atatupsta traukiasi atgal kone bAi??gA?taudama:

ai??i?? Ir vAi??l tu, IcikAi??li, su ta savo poniA?ka dAi??kavone. AA? gi tau jau sakiau, kad nesu nAi?? kokia A?lAi??ktelAi?? ar A?ventuolAi??lAi??, kad man rankas buA?iuotum.

Du kartus Icikui sakyti nereikia ai??i?? jis paklusniai atA?oka atgal, visu Ai??giu iA?sitiesia ir abiem rankom it kokiAi?? sunkenybAi?? pakelia ant akiA? nusmukusiAi?? tAi?? savo kepkAi?? su bumbuliuku virA?uje.

Mamai tokio Iciko, atrodo, pasidaro gaila ir ji, nukreipdama kalbAi?? A? A?alA?, netikAi??tai paklausia:

ai??i?? Geriau tu man, Icikai, vietoj tokios poniA?kos dAi??kavonAi??s pasakyk, kas jAi??siA?kius taip traukia A? tAi?? PalestinAi??, kur, anot laikraA?A?iA?, taip vertina lietuviA?kAi?? sviestAi??? Dievo jums paA?adAi??toji A?emAi?? ar dar kas nors?

ai??i?? Traukia tAi??, kas netvirtai stovi ant kojA? A?ia. A?inau, kad ta A?emAi?? mums Dievo paA?adAi??ta, ne kartAi?? mAi??siA?kiA? prakaitu ir krauju aplaistyta, bet A?inau ir tai, kad paA?adAi??ta man ir ta A?emAi??, kur aA? gimiau ir iA?tariau pirmAi?? A?odA?.

ai??i?? Ir tu net nesapnuoji, kad bAi??tA? gerai ten keltis, A?sitaisyti, apsiprasti ir graA?iau, linksmiau gyventi?

ai??i?? Keltis su savo bAi??da, savo Feniksu ir visom lupatom? ai??i?? gudriai A?ypteli Icikas ir net kaA?kam mirkteli.

ai??i?? LupatA? visur rasi.

ai??i?? O bAi??dAi?? su Feniksu?

ai??i?? Gerai paieA?kojAi??s, rasi ir tuos.

ai??i?? O bAi??dai A?unkelius, vieA?kelius, o Feniksui abrakinAi?? rasiu toje Palestinoje ar ne? ai??i?? nebe juokais A? A?A? pokalbA? A?sitraukia Icikas.

ai??i?? Ko neA?inau, tai neA?inau, o spAi??lioti nenoriu, ai??i?? nusileidA?ia mama.

ai??i?? O aA? gerai be jokiA? spAi??liojimA? A?inau, kad net Dievo mums paA?adAi??toje A?emAi??je LupatA? Karalius niekada nebAi??siu, ai??i?? iA?droA?ia ir pergalingai atsiloA?ia Icikas.

ai??i?? Betgi, IcikAi??li, anokia A?ia laimAi?? vaA?inAi??ti su bAi??da, ai??i?? nusijuokia mama. ai??i?? Argi ne?

ai??i?? O A?ia geriau A?ino mano bAi??da ir mano Feniksas, ai??i?? juoku mamai pritaria ir Icikas. ai??i?? O be to ai??i?? viena tai ne bAi??da, dvi trys susAi??da, tai ir A?mogA? suAi??da.

ai??i?? Kas yra bAi??da, aA? ir visi mes puikiai A?inome, bet man vis dar neaiA?ku, kas tas tavo Feniksas, nors jis ir neapsieina be abrakinAi??s? ai??i?? nusprendA?ia mama tAi?? pokalbA? uA?baigti netikAi??tu klausimu.

ai??i?? Ogi tas, ponia Paulina, ko negalima nei paskandinti, nei sunaikinti, nei uA?muA?ti.

ai??i?? Oho, kokA? gaivalAi?? tu sugebAi??jai paA?aboti ir priversti sau tarnauti, ai??i?? garsiai nusistebi mama.

ai??i?? Ir ne tik paA?aboti ir priversti tarnauti, bet ir po visAi?? valsA?iA?, apskritA? paklusniai mane veA?ioti ir laimAi??s ieA?koti, ai??i?? jau sAi??dAi??damas savo bAi??doje ir laikydamas nerimstantA?, per visas prekybas ir vaiA?es nusistovAi??jusA? FeniksAi?? uA? vadeliA?, ne tiek linksmai, kiek graudA?iai pasigiria Icikas.

Kai LupatA? Karalius su savo bAi??da ir Feniksu iA? mAi??sA? kiemo iA?linguoja ir A?lenda A? miA?kAi??, mes, vaikai, dar ilgai A?velgiame A? tAi?? pusAi??, kur iA?tirpo Icikas, tarsi laukdami ir norAi??dami, kad jis vAi??l pasirodytA?, netikAi??tai sugrA?A?tA? ir vAi??l su savo lupatomis A?sikurtA? tarp amA?inai A?aliuojanA?io diemedA?io rAi??tA? darA?elyje ir amA?inai dAi??zgianA?iA? biA?iA? aviliA? sodelyje uA? tvoros. KaA?kAi?? panaA?aus, matyt, galvoja ir mama, nes nei iA? A?io, nei iA? to mAi??sA?, vaikA?, paklausia:

ai??i?? Sakykit, vaikai, ar Icikas A?iandien buvo su barzda ar be barzdos?

ai??i?? Su, su, ai??i?? atsakom visi, kiek mAi??sA? ten buvo, kartu, o aA?, jau besimokantis miestelio pradA?ios mokyklos penktame skyriuje ir daugiau negu kiti tA? A?ydA? matAi??s, dar pridedu: ai??i?? Kaipgi tikras A?ydas bus be barzdos.

ai??i?? O kodAi??l, mamut, to klausi? ai??i?? susidomiu.

ai??i?? Mat aA?, daugiau A?iAi??rAi??dama A? Iciko rankas negu A? veidAi??, praA?iAi??rAi??jau jo barzdAi??.

Nuo to laiko, kai aA? pirmAi?? kartAi?? pamaA?iau LupatA? karaliA? IcikAi?? kartu su jo bAi??da ir Feniksu, prabAi??go jau daugiau negu trys ketvirA?iai amA?iaus, bet mano akyse iA? amA?iA? glAi??dumos jis tolydA?io vis dar iA?lenda lygiai toks pat, kaip tada su savo bAi??da, Feniksu, ir valdingai sako:

ai??i?? LupatA? Karalius Icikas jau tavo kieme. Ar pasirengAi??s jA? priimti ir iA?klausyti?

Visa tai buvo ar nebuvo ai??i?? nemigo naktimis, paA?enklintomis A?imtA? tAi??kstanA?iA? lietuviA? emigracinio iA?sigimimo ar prakeikimo A?dagu, aA? nuolat klausiu pats savAi??s. Ir, daugiau nebesigalynAi??damas su savo mintimis, skubu pats sau atsakyti. Ir atsakyti ne mintimis, o piktai, garsiai iA?tartais A?odA?iais:

ai??i?? Buvo buvo, kaip nebuvo! Nes jeigu nebAi??tA? buvAi??, argi tasai LupatA? Karalius Icikas su savo bAi??da ir Feniksu lA?stA? man A? galvAi?? nemigo naktimis? Ir dar taip atkakliai, negailestingai.

Juk netgi tie kone aA?tuoni deA?imtmeA?iai neiA?dildo iA? mano atminties to idiliA?ko, tik senose knygose retkarA?iais dar uA?tinkamo paveikslo, kur Icikas ne Icikas tarp amA?inai A?aliuojanA?io diemedA?io rAi??tA? darA?elyje ir amA?inai dAi??zgianA?iA? biA?iA? aviliA? uA? tvoros sodelyje, uA?sikiA?Ai??s uA? deA?inAi??s ausies, daug jaunesnAi??s negu jo A?ila barzda papuoA?tas veidas, smagA? pieA?tukAi??, prikandAi??s apatinAi?? lAi??pAi??, pamaldA?iai susikaupAi??s, tarsi tai bAi??tA? pats svarbiausias ir visiems A?monAi??ms reikalingiausias darbas pasaulyje, dAi??lioja vienAi?? prie kitos pelAi??siais, senatve ir skurdu atsiduodanA?ias lupatas.

Visa tai prisiminAi??s, iA? naujo regAi??damas ir iA?gyvendamas nemigo naktimis, aA? vis daA?niau savAi??s ir mane supanA?ios tamsos klausiu: negi tie A?imtai tAi??kstanA?iA? lietuvaiA?iA?, bernaiA?iA? ir mergaiA?iA?, kurie A?iandien tose airijose, amerikose, britanijose, germanijose ar ispanijose skina braA?kes, raA?ko obuolius, ravi darA?us, darbuojasi laukuose, miA?kuose, jAi??rose ar upAi??se, stovi prie konvejeriA?, triAi??sia arbatinAi??se, valgyklose, vieA?buA?iuose, prieglaudose, ligoninAi??se, marA?iruoja ir rizikuoja svetimA?aliA? legionuose, slaugo kaprizingus senukus arba bastosi po platA?jA? pasaulA?, nieko tokio ar panaA?aus negalAi??tA?, kaip Icikas, surasti ir savo tAi??vynAi??je?

cheapest generic cialis india.

A?inoma, galAi??tA?. Bet tam bAi??tina turAi??ti Iciko galvAi??, kuri ir iA? lupatA? sukuria bet kokius atstumus bei kelius nugalinA?iAi?? bAi??dAi?? ir amA?inAi??, nesunaikinamAi?? FeniksAi??.

Juokai juokais, o rimtai, visu rimtumu kalbant, bAi??tina tiesiai, be jokiA? uA?uolankA?, savAi??s ir viso pasaulio paklausti ai??i?? kokia juoda katAi?? perbAi??go keliAi??, kad mums nepriklausomybAi?? tapo kone saviA?udybe?

Norint A? A?A? sudAi??tingAi?? klausimAi?? bent kiek A?tikinamiau atsakyti, pirmiausia bAi??tina palikti ramybAi??je tas lietuvio A?irdA?iai mielas A?alis, kur ne A?mogus ieA?ko darbo, bet darbas ieA?ko A?mogaus, ir mintimis persikelti A? tolA?, dar didesnA? negu tas, kai A? mano vaikystAi??s kiemAi?? su savo bAi??da ir nesunaikinamu Feniksu A?dardAi??jo LupatA? Karalius Icikas, kuris, pasakytum, nieko bendra neturi su tuo fataliA?ku lietuviA? bAi??gsmu iA? Lietuvos. IA? savo gimtosios A?alies. IA? savosios TAi??vynAi??s.

Tad kas gi atsitiko? Kur A?ia tas A?uva pakastas, kad niekas jo nesuranda ir neiA?kasa?

Ar ne ten to A?uns reikAi??tA? ieA?koti, kur per amA?ius formavosi lietuviA? tautos dvasia, brendo charakteris? Tad nuo jo, to charakterio, gal ir vertAi??tA? visas paieA?kas pradAi??ti.

Didysis lietuviA? tautos mokytojas ir auklAi??tojas filosofas Stasys Ai??alkauskis teigAi??, kad bAi??dingiausias lietuviA? tautos charakterio bruoA?as yra ai??zmonstrualus pavydasai??? ir servilizmas. Tegul jis A?itaip rAi??sA?iai teigAi??, vertino ir ne be galimos ir tikAi??tinos rusA? filosofo Nikolajaus Berdiajevo, kuris A?iuos niekam garbAi??s nedaranA?ius charakterio bruoA?us priskyrAi?? savo tautieA?iams, A?takos, taA?iau ir broliams lietuviams A? tai nereikAi??tA? numoti ranka arba A?velgti pro pirA?tus. Juo labiau kad Lietuva ilgAi?? laikAi?? buvo rusA? okupuota ir pagal rusiA?kAi?? A?protA? it meA?ka dresuota.

O kalbant apie servilizmAi??, kuris reiA?kia vergiA?kumAi??, tai yra okupanto primestAi?? bAi??tinybAi?? tautai prisitaikyti prie jo reA?imo, manyA?iau, kad Lietuvai geriau tiktA? baudA?iauninkiA?kumas (nuo A?odA?io ai??zbaudA?iavaai???), nes jis bAi??dingesnis jos istorijai. Juk dauguma lietuviA? nuo pat 1569 metA? (Liublino unijos) tAi?? baudA?iavAi?? vilko. Ir tai neliko be pAi??dsako jA? sAi??monAi??je ai??i?? prisitaikymas, sustiprintas baudA?iauninkiA?kumu, pavirto servilizmu, kurA? dar labiau sustiprino ir sutvirtino ilgi sovietinAi??s okupacijos metai.

PripaA?A?stant, kad minAi??tame filosofo S. Ai??alkauskio teiginyje bei vertinime, ypaA? juos patikslinus dar bAi??dingesniu lietuviams A?odA?iu ai??zbaudA?iauninkiA?kumasai???, ir yra daug tiesos, dabar iA?kyla pagrindinis klausimas ai??i?? kaip tasai servilizmas, arba baudA?iauninkiA?kumas, pas mus atsirado ir tapo kone savastimi, tai yra pagrindiniu lietuviA? charakterio bruoA?u. Trumpai drAi??tai tariant, tai yra mAi??sA? skaudA?ios ir tragiA?kos istorijos reiA?kinys, arba reliktas. Ir netgi apgailAi??tinas nAi??dienos faktas.

Bet, kita vertus, visa mAi??sA? istorija iA?kalbingai liudija, kad nuo seniausiA? laikA? iki pat SAi??jAi??dA?io atkurtos laisvAi??s ir nepriklausomybAi??s atkakliai ir nenuilstamai kovojame prieA? tAi?? servilizmAi??, arba baudA?iauninkiA?kumAi??. Ir toji mAi??sA? kova, bent iA? pradA?iA?, kone visuomet baigdavosi savo valios, bet ne valdA?ios primetimu kitiems, tiek kovojant prieA? Rytus ar Vakarus, tiek ai??i?? prieA? Pietus ar Ai??iaurAi??. Bekovodami ir pralaimAi??jome. Ir vargu ar kitaip galAi??jo bAi??ti, nes jAi??gos buvo nelygios ai??i?? saujelAi?? pagoniA? skendAi??jo krikA?A?ionybAi??s jAi??roje.

Tad mums, pralaimAi??jusiems, belieka tik paA?velgti ir A?sitikinti, kaip per amA?ius viskas klostAi??si ir vyko. Bent paA?iais bendriausiais bruoA?ais, idant bent iA? dalies paaiA?kAi??tA?, kas tai Lietuvos istorijai, tai garbingai ir nelaimingai mAi??sA? praeiA?iai, bAi??dinga. Ankstyvosios, pagoniA?kos mAi??sA? istorijos vienas bAi??dingiausiA? bruoA?A? yra ilgai uA?trukAi??s rusA? A?emiA? uA?kariavimas, neturint tikslo ten A?sikurti bei A?sitvirtinti, juo labiau pavergti vietiniA? A?moniA?.

TaA?iau mAi??sA? istorijai ne maA?iau charakteringa ir tai, kad lietuviai, atkakliai besilaikantys savo protAi??viA? tikAi??jimo bei paproA?iA?, uA?kliAi??davo visiems ai??i?? tiek Rytams bei Vakarams, tiek ir Pietums bei Ai??iaurei. Ir uA?kliAi??davo ne tik savo kaimynams, kurie jau buvo priAi??mAi?? krikA?A?ionybAi??, bet ir visokiems VakarA? Europos riteriams bei avantiAi??ristams ar iA?ganymo ieA?kantiems kovose su pagonimis lengvatikiams.

Tos nuolatinAi??s kovos su svetimA?aliais smarkiai ir be perstojo retino Lietuvos gyventojus ir niokojo kraA?tAi??. Viso to pasekmAi?? ai??i?? smarkus lietuviA? maA?Ai??jimas. Tai iA?kalbingai patvirtina ir baltarusiA? istorikas Vladimiras PaA?uta, teigdamas, kad XIII a. lietuviA? ir lenkA? skaiA?ius buvo maA?daug vienodas. O kas dabar? Nekas! LenkA? deA?imtA? kartA? daugiau.

A?inoma, tada, kai lietuviai ir patys pajuto, kad jA? sparA?iai maA?Ai??ja, dar nebuvo nei istoriko Vladimiro PaA?utos, nei jo daug bylojanA?io atradimo, bet buvo akivaizdus pats faktas ir kartu nepaneigiama iA?vada ai??i?? iA?lieka tik tie, kurie moka ne tik kariauti, bet ir prisitaikyti.

A?odA?iu, visi tie karai ir uA?kariavimai, siaubingas tautos maA?Ai??jimas iA?kAi??lAi?? lietuviams ir egzistencinA? klausimAi?? ai??i?? O KAS TOLIAU? Norime iA?likti ar nenorime? Ne tik kaip valstybAi??, bet ir tauta? Lietuviai.

Pirmiausia, A?inoma, su A?iuo egzistenciniu klausimu susidAi??rAi?? mAi??sA? A?viesuomenAi??: bajorai, dvasiA?kiai, negausi to meto inteligentija. Deja, dauguma bajorA? bei dvasiA?kiA? iA?tikimybAi??s lietuvybei egzamino neiA?laikAi??: susiA?avAi??jAi?? ar susigundAi?? A?vairiausiomis lenkA? bajorA? privilegijomis, jie pasuko jA? keliu, nevengdami nei jA? kalbos, nei jA? A?proA?iA? bei paproA?iA?. AtidavAi?? pirmenybAi?? lenkA? kalbai, persiAi??mAi?? lenkiA?kosios bajorijos gyvenimo bAi??du, Lietuvos didikai Ai??mAi?? sparA?iai nutautAi??ti, o tautos ir valstybAi??s reikalai jiems vis maA?iau rAi??pAi??jo. Ai??iuo poA?iAi??riu nieko negalAi??jo pasimokyti ir iA? lenkA? aukA?tuomenAi??s, kuriai visokiausios pramogos buvo svarbesnAi??s negu valstybAi??s reikalai. A?odA?iu, abiejA? A?aliA? didikai, surasdami bendrAi?? kalbAi?? tik ten, kur galAi??jo tenkinti savo neribotas asmeniA?kas uA?gaidas, sparA?iai vedAi?? jungtinAi?? Lietuvos ir Lenkijos valstybAi?? A? praA?Ai??tA?. Ir tai tAi??sAi??si tol, kol ji tapo besipleA?ianA?ios ir nepasotinamos carinAi??s Rusijos grobiu.

Taigi Lietuvos sAi??jungaAi?? po Liublino unijos su Lenkija ne tik nieko gero lietuviams neatneA?Ai??, bet dar pablogino jA? gyvenimAi??. O, be to, tai turAi??jo A?takos ir paspartintai rusifikacijai. Mat norAi??dama LietuvAi?? atitolinti bei izoliuoti nuo Lenkijos, carinAi??s Rusijos valdA?ia primetAi?? Lietuvai kirilicAi?? ai??i?? slaviA?kAi?? raidynAi??, kurio svarbiausias tikslas ai??i?? lietuvius suartinti su rusais. Ai??is sprendimas po numalA?into 1863 metA? lietuviA? sukilimo prieA? rusus baigAi??si visiA?ku spaudos uA?draudimu, kuris tAi??sAi??si iki pat 1904-A?jA?. Per visAi?? spaudos draudimo laikotarpA? lietuvybei ai??i?? lietuviA? kalbai ir kultAi??rai ai??i?? atAi??jo bene pats sunkiausias ir liAi??dniausias metas, kuris poreikA? ar bAi??tinybAi?? prisitaikyti pavertAi?? realia grAi??sme visiA?kai nutautAi??ti, tai yra prarasti tautinA? identitetAi??.

Ai??A? pavojA? dar didino daA?nAi??janA?ios, ypaA? inteligentijos, miA?rios vedybos. IA?kilo kaip dar niekada realus pavojus visai iA?nykti. TaA?iau kartais pasaulyje atsitinka ir taip, kad, A?moniA? bendruomenei ar visai tautai iA?kilus mirtinam pavojui iA?nykti, nebegyventi, mirti, iA? jos paslaptingA?, tiesiog mistiniA? gelmiA? iA?nyra, tarsi koks pasakiA?kas dA?inas iA? butelio, jAi??ga ir taria savo A?odA?. TokA? A?odA? iA?girsta ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. YpaA? tai atsitinka tautai, kuri per visAi?? savo istorijAi?? ne kartAi?? buvo atsidAi??rusi ribiniA? iA?bandymA? zonoje. Ai??A?kart ai??i?? Lietuvai. Nes ji turAi??jo drAi??sos vienA? viena ilgus metus kovoti prieA? visus. Argi ne tokia jAi??ga, tarsi atAi??jusi iA? niekur, buvo dar negirdAi??ta plaA?iajame pasaulyje KnygneA?iA? epopAi??ja? Negi ne tokia pat jAi??ga buvo ir Vargo mokykla, kur kartu su motina, tempianA?ia gyvybAi??s siAi??lAi?? iA? verpiamojo ratelio, augo ir brendo lietuviA?kas A?odis, suteikAi??s galimybAi?? gimti, subrAi??sti ir pasiA?vAi??sti LaisvAi??s idAi??jai basanaviA?iams, kudirkoms, maironims, vileiA?iams, A?emaitAi??ms, viA?inskiams, vaiA?gantams, birA?iA?koms, petkeviA?aitAi??ms-bitAi??ms ir daugeliui kitA? ateinanA?io Pavasario kviesliA? bei A?aukliA?.

Tai jie 1918 metA? vasario A?eA?ioliktAi?? atneA?Ai?? Lietuvai laisvAi?? ir nepriklausomybAi??. Tai jie visAi?? laikAi?? iA?tikimai ir sAi??A?iningai dirbo Lietuvos labui, akompanuojant Petro VileiA?io A?odA?iams: ai??zPonuliai, dirbkime! KAi?? norite dirbkite, bet tik liaudies naudai, kad ir prasA?iokAi??liai bAi??tA? bent kiek apsiA?vietAi?? ir bent kiek praturtAi??tA?. Nebus iA? ko, tai nAi?? idAi??jiA?kai liaudis nepakils… geriausia dabar politika ai??i?? jokios politikos… dirbkime, tiktai kultAi??ros ir ekonomikos darbAi??, o kai visa tai padaugAi??s, tai ir politikos padaugAi??s savaime…ai???

Na, ir dirbo jie Lietuvos naudai! Ir kovojo jie prieA? uA?sienio ir vidaus prieA?us. O kai ponA? Lenkija vis nesiliovAi?? grasinusi Lietuvai, tas pats P. VileiA?is, kuris jau buvo pirkte iA?pirkAi??s Maskvoje lietuviA?kAi?? A?odA?, 1921 metais savo lAi??A?omis nuvyko A? ParyA?iA? iA?leisti plaA?iai paplitusios prancAi??zA? kalba knygelAi??s ai??zLe conflit Polono-Lithuanienai???, atverianA?ios pasauliui akis ir ausis A? lenkA? klastAi?? ir grobuoniA?kAi?? politikAi?? prieA? LietuvAi??.

Neatsiliko nuo savo brolio Petro ir Jonas VileiA?is, kuris irgi padAi??jo daug jAi??gA? ir laiko, kovodamas dAi??l lietuviA?ko A?odA?io. Net ir savo gyvybAi?? paaukojo, gelbAi??damas tuos Petro pavadintus prasA?iokAi??liais tautieA?ius nuo bado ir ligA?. Ir visuomet surasdavo laiko ir lAi??A?A? Vinco Kudirkos ai??zVarpuiai??? ir jo skleidA?iamoms tautinAi??ms idAi??joms remti. Ir bene bAi??dingiausias broliA? VileiA?iA? ai??i?? Petro, Antano ir Jono ai??i?? bruoA?as buvo kuo daugiau tAi??vynei duoti, o ne iA? jos imti. O ir A? Lietuvos raidAi?? link nepriklausomybAi??s VileiA?iA? A?eimos indAi??lis buvo nAi?? su kuo nesulyginamas.

Kalbant apie vAi??lesnAi??, jau povileiA?inAi??, tarpukario arba smetoninAi??, LietuvAi??, pirmiausia tenka pasakyti, kad joje visko buvo. Tiek gero ir nelabai gero, tiek ir blogo, bet nebuvo to, kAi?? galAi??tum pavadinti sAi??moningu kenkimu. O bene dar svarbiau ai??i?? kad toje tarpukario Lietuvoje nebuvo rAi??sA?ios bAi??tinybAi??s prisitaikyti prie to ar tA?, kurie veda valstybAi?? ir tautAi?? A? praA?Ai??tA?. Ai??i rAi??sti bAi??tinybAi?? prisitaikyti atsirado tik tada, kai, anot poetAi??s SalomAi??jos NAi??ries, ai??zgalingi Stalino peA?iai iA?lauA?Ai?? vartus A? saulAi??ai???, ir kai mAi??sA? ai??zA?auniai??? delegacija, A?urnalisto Justo Paleckio ir A?vietimo viceministro Liudo Giros vadovaujama, nuskrido A? MaskvAi?? tos saulAi??s parveA?ti ir A? LietuvAi??, kad, apA?vietusi Lietuvos A?moniA? protAi??, parengtA? juos kurti ir gyventi bAi??simame A?emAi??s rojuje. O kol jie A? tAi?? A?monijos iA?svajotAi?? A?emAi??s rojA?, gulagais ir kolchozais nusAi??tAi??, dar keliaus, turi iA?mokti prisitaikyti prie jos A?udanA?iA? spinduliA?, kad iA?liktA? ne tik gyvi, kAi??rybingi, bet ir principingi Stalino gerbAi??jai bei rAi??mAi??jai. Tam tikslui buvo mobilizuoti garsAi??s Lietuvos poetai, dramaturgai, raA?ytojai, publicistai, oratoriai, muzikantai… O vienas iA? jA?, pats garsiausias poetas, net A?itaip suokAi??:

NAi??r kito vardo, kuris labiau A?avAi??tA?,

Ai??viesiom viltim suvienijAi??s visus,

Kur taip skambAi??tA? dainose poetA?,

Kaip vardas Stalino A?viesus!

O jeigu dar prisiminsime, kad net A?lovingasis pergalAi??s prieA? nacionalsocializmAi?? Antrojo pasaulinio karo metais organizatorius Winstonas Churchillis ne tik Jaltoje apimtas ekstazAi??s kalbAi??jo: ai??zMAi??sA? A?irdims ir viltims nieko nAi??ra brangesnio uA? marA?alo Stalino esybAi??ai???, bet ir vAi??liau. kai toji ai??zbrangiausia esybAi??ai??? pakartojo KatynAi??s genocidAi??, pagarbiai iA?sireiA?kAi??: ai??zStalinas mus ves A? kovAi?? prieA? skurdAi??, netvarkAi??, chaosAi?? ir priespaudAi??.ai??? TaA?iau visus, garbindamas StalinAi??, pralenkAi?? irgi anglas, net Kenterberio klebonas, Hiuljetas Johnsonas, kuris Stalino humanizmAi?? sulygino su Kristaus humanizmu.

A?odA?iu, lietuviams imti pavyzdA? ir mokytis, kaip garbinti tironAi??, buvo iA? ko.

Taigi ar galAi??jo bAi??ti geresnAi??s idAi??jinAi??s sAi??lygos, sukurtos Lietuvoje ir visame pasaulyje, prisitaikyti net prie stalininio teroro?

Negalima uA?mirA?ti ir to kraupaus fakto, kad tie, kurie negalAi??jo ar nenorAi??jo prie Stalino saulAi??s prisitaikyti, A?iauriausiu bAi??du buvo persekiojami, kankinami, naikinami, A?meiA?iami, badu marinami. Argi ne taip elgtasi su Lietuvos partizanais ir jA? rAi??mAi??jais?

Per visAi?? sovietinAi??s okupacijos laikotarpA? tasai daugelio A?moniA? prisitaikymas prie okupacinAi??s valdA?ios, paskatintas bei sureikA?mintas daugelio A?inomA? Lietuvos ir viso pasaulio garsenybiA? A?odA?iais bei veiksmais, pavirto baisia, dar negirdAi??ta tautos nelaime, su savimi neA?anA?ia nebe iA?likimAi??, o tiesiog iA?sigimimAi??. Argi tai neliudija faktas, kad, A?sitvirtinus Lietuvoje sovietA? valdA?iai, vis gausAi??jo skaiA?ius A?moniA?, norinA?iA? susieti savo gyvenimAi??, ateitA? su liAi??dnai pagarsAi??jusia sovietA? komunistA? partija? partija, kurioje visi svarbiausi A?alies reikalai pradAi??ti aptarinAi??ti ir sprAi??sti Lenino kalba, tai yra rusiA?kai. A?odA?iu, prisitaikymas virto beveik iA?sigimimu. Kai A?moguje iA?nyksta A?gimtas jausmas ar poreikis kurti, kAi?? nors pritaikyti sau, o iA?lieka tik potraukis save prie ko nors pritaikyti. Juk iA? tikrA?jA? ir lietuviA? tautAi?? naikinanti emigracija yra ne kas kita, kaip prisitaikymas. Prisitaikymas svetimame kraA?te prie naujA? gyvenimo ir darbo sAi??lygA?, A?moniA? bendruomenAi??s, kalbos, paproA?iA? ir t. t. O tai daug lengviau, negu kurti save savame kraA?te.

O dabar, o A?iandien emigracija virto paA?ios tautos iA?nykimo prakeiksmu, iA?vijusiu iA? Lietuvos pusAi?? milijono paA?iA? darbingiausiA?, kAi??rybiA?kiausiA?, talentingiausiA? tautieA?iA?. belieka apgailestauti ir savikritiA?kai pripaA?inti, kad didelAi?? tautos ir valstybAi??s nelaimAi?? nulAi??mAi?? ne tik noras bei bAi??tinybAi?? prisitaikyti ir iA?likti gyvam bei sveikam, bet ir mAi??sA? paA?iA? valdA?ios neatsakingi darbai, veiksmai bei A?ingsniai. Kuri iA? mAi??sA? daugelio partijA? ir vyriausybiA? pasirAi??pino ar stengAi??si, kad bAi??tA? A?vykdyta desovietizacija? Kam nedavAi?? ramiai miegoti darbo vietA? kAi??rimas? Kas iA? esmAi??s padaryta, kad teisingumas taptA? valstybAi??s pagrindu? Kas suskaldAi?? mAi??sA? visuomenAi?? ir kAi?? reikAi??jo, reikia padaryti, kad to nebAi??tA?? KodAi??l niekas nepasirAi??pino, kad bAi??tA? sudarytos bent elementariausios sAi??lygos susiformuoti viduriniajai klasei, nors jau seniai visas pasaulis A?ino, kad be jos valstybAi?? tampa nuoga, verslo magnatA? bei kitA? besoA?iA? finansiniu oligarchA? grobiu? Kas bandAi?? A?velninti socialinAi?? atskirtA?? Kas be galo, be kraA?to atidAi??liojo progresiniA? mokesA?iA? A?vedimAi??? Ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip be galo.

O kokie A?odA?iai, linkAi??jimai ir A?Ai??kiai lydAi??jo pilietiA?kai, politiA?kai ir tautiA?kai nesubrendusA? ir brAi??stantA? jaunimAi?? atkurtos nepriklausomybAi??s pradA?ioje? IA? dienraA?A?iA?, radijo ir televizijos, iA? A?inomA?, garsiA? A?moniA? lAi??pA?? ai??zA?ia Lietuva, A?ia durniais lyjaai???, ai??i?? A?aukte A?aukAi?? vienas to meto populiarus dienraA?tis savo tituliniuose puslapiuose. O radijo ir televizijos ai??zpopsininkai ir roksininkaiai??? jam tarsi pritarAi?? isteriA?kais klyksmais, liudijanA?iais, kad pas mus taip gera, linksma ir smagu, jog dA?iaugsmas netelpa krAi??tinAi??je. Ar nepadAi??jo apsisprAi??sti jaunuoliui, kuris dar tik svarstAi?? galimybAi?? emigruoti, 1992 metais, po rinkimA? A? SeimAi??, kai laimAi??jo ir atAi??jo A? valdA?iAi?? socialdemokratai, iA? seimAi??no konservatoriaus lAi??pA? iA?sprAi??dAi?? A?odA?iai: ai??zAA? gAi??dinuosi esAi??s lietuvisai???, sprukti iA? tAi??vynAi??s? Ar nepastAi??mAi??jo emigracijon jaunimo laikraA?tyje perskaityta A?inomo filosofo Arvydo Ai??liogerio nuomonAi??: ai??zLietuva neturi jokios ateities, nei geros, nei blogosai???? O jeigu dar prisiminAi?? kaA?kada girdAi??tus intelektualA? garbinamo Vytauto Kavolio A?odA?ius, kad Lietuva toks kraA?tas, ai??zkur niekas nesilaiko A?odA?io ir niekuo negalima pasitikAi??tiai???, tada A?is jaunimas nedelsdamas pradAi??jo galvoti nebe galvom, o kojomis. O jeigu tos galvos dar kupinos tokiA? garbaus europarlamentaro Leonido Donskio sukurptA? epitetA?, skirtA? broliams lietuviams: ai??zlituanistinis-dorovinis terorizmas, agresyvus nacionalizmas, absoliutus akonceptualizmas, siauraprotystAi??, sAi??monAi??s uA?darumas, nekritiA?kas poA?iAi??ris A? savAi??jAi?? tautAi??ai??i??ai??? (ai??zKultAi??ros baraiai???, 1995 m., Nr. 1, p. 8), tada nieko kito ir nebelieka, kaip duoti toms kojoms laisvAi?? ir valiAi??. O, manding, paskutinis laA?as, perpildAi??s kartybiA? gyventi Lietuvoje taurAi??, buvo lyg perkAi??no griausmas iA? paA?ios VakarA? demokratijos citadelAi??s pasiekusi A?inia: ai??zLietuva yra organizuoto nusikalstamumo Meka.ai???

Ai?? visa, kas dA?iugino arba liAi??dino Lietuvos pilieA?ius, kas gero ar negero dAi??josi mAi??sA? akyse ar paA?onAi??je, nejautAi?? pareigos ar noro giliau, nuodugniau paA?velgti ir mAi??sA? priklausoma nuo oligarchA? A?iniasklaida. Ji, uA?uot publikavusi daugiau analitinio pobAi??dA?io straipsniA?, kuriuose iA?ryA?kAi??tA? valstybAi??s kAi??rimo taktika ir strategija, artimesni ir tolimesni orientyrai bei tikslai, ateities perspektyvos ar vizijos, tenkinosi arba net mAi??gavosi detalizuotu nusikaltimA? apraA?inAi??jimu bei pramogA? pasaulio vaizdais ir gandais.

O grA?A?tant vAi??l prie jaunimo, kuris turAi??jo arba turi tokioje nuolat A?mogA? A?okiruojanA?ioje bei traumuojanA?ioje aplinkoje gyventi, tenka nuolat savAi??s bei kitA? klausti ai??i?? A? kAi?? jis turi ar net privalo orientuotis, kad visai neiA?protAi??tA?? Ai?? kokiAi?? A?inomAi?? asmenybAi??? Valstybinio masto veikAi??jAi??? Juo labiau kad A?is klausimas Lietuvoje itin aktualus dabar, kai daugeliui jaunuoliA?, kaip liudija apklausos, imponuoja toks odiozinis politikas kaip W. Churchillis, kuris tarsi iA?protAi??jAi??s garbino tironAi?? StalinAi?? ir A?odA?iu bei veiksmu padAi??jo jam apkrAi??sti raudonuoju maru didelAi?? pasaulio dalA?. Beje ir deja, tokA? norAi?? orientuotis, tai yra lygiuotis A? W. ChurchillA?, iA?reiA?kia ne tik daugelis mAi??sA? jaunuoliA?, bet ir pati prezidentAi?? Dalia GrybauskaitAi??.

O Lietuvoje? Ar orientuotis A? pirmAi??jA? atkurtos nepriklausomybAi??s Lietuvos prezidentAi?? AlgirdAi?? MykolAi?? BrazauskAi??? Bet juk jis ne tik neatsipraA?Ai?? lietuviA? tautos uA? kolaboravimAi?? su okupantu, kaip buvo A?adAi??jAi??s, bet ir nuskubAi??jo atsipraA?yti Izraelio, kuriam nieko blogo nebuvo padarAi??s.

O gal imti pavyzdA? iA? Vytauto Landsbergio, kuris vadovavo SAi??jAi??dA?iui ir atvedAi?? tautAi?? A? nepriklausomybAi??? Taip, jis drAi??sus, garbingas, daug nusipelnAi??s, populiarus veikAi??jas. Ir vis dAi??lto, prieA? apsisprendA?iant orientuotis A? jA? ar ne, neproA?al bAi??tA? iA?siaiA?kinti, kodAi??l prieA? VytautAi?? LandsbergA? taip grieA?tai nusistatAi?? tokie pagarsAi??jAi?? ir garbingi vyrai, kaip Liudas Dambrauskas, Gediminas IlgAi??nas, Viktoras Petkus, Kazimieras Radziukynas, Stasys Stungurys ir Albertas A?ilinskas? (ai??zKauno dienaai???, 1997 m. rugpjAi??A?io 4 d.)

O gal lygiuotis A? buvusA? SAi??jAi??dA?io numylAi??tinA?, auksaburnA? filosofAi?? ArvydAi?? JuozaitA?, kuriam savo gyvenimo ir veiklos credo patikAi??jo ir patarimo nepagailAi??jo net pagarsAi??jAi??s sovietinio komunizmo triuA?kintojas Aleksandras Zinovjevas: ai??zReikia paA?iam sau pasakyti, kad esi genialus, nes niekas A?ito uA? tave nepasakys. Reikia nepamirA?ti savAi??s. Nes pasaulio istorija ai??i?? tai konkreA?iA? A?moniA? vardai. VardA? vardai.ai??? Taip, per SAi??jAi??dA?io kAi??rimAi??si jis buvo riteris be priekaiA?to. Bet tik iki ai??zIstorinAi??s klaidosai??? ir ai??zAukso amA?iausai???. O toliauai??i?? ai??zKosmopolitizmas su gravitacijos centru Maskvojeai???. Tad belieka ai??zPostmodernistinis dialogas ant savitarpio supratimo griuvAi??siA?ai???. O kol jis, tas dialogas, vyksta, bet kokia orientacija betikslAi??. Argi ne?

gal ypatingos jaunimo pagarbos verta Kazimiera PrunskienAi??, kuri kovos uA? laisvAi?? ir nepriklausomybAi?? metais iA?garsAi??jo visame pasaulyje kaip GintarinAi?? ledi? TaA?iau A?i GintarinAi?? ledi ne maA?iau iA?garsAi??jo ir tapusi Maskvos kunigaikA?tiene. O kAi?? tai reiA?kia tikram lietuviui, manau, daug aiA?kinti nereikia.

O dabartinAi?? mAi??sA? prezidentAi?? D. GrybauskaitAi?? ar gali bAi??ti orientyras? Juk ji taip A?auniai pradAi??jo neA?ti savo naA?tAi?? ir akimirksniu iA?populiarAi??jo. Mat iA? pat pradA?iA? lygiavosi A? tris politines garsenybes ai??i?? Indijos premjerAi?? MahatmAi?? GhandA?, BritA? imperijos premjerAi?? W. ChurchillA? ir Margareth Thatcher, britA? imperializmo atgaivintojAi??. Bet kam tas Churchillis?

O dvi kadencijas iA?prezidentavAi??s Valdas Adamkus? Bet jo politinAi??je veikloje dar vis laukia aiA?kaus atsakymo du klausimai ai??i?? kokA? vaidmenA? prezidento gyvenime vaidino Maskva ir tos A?lepetAi??s, paliktos po lova Ai??iauliuose?

Gal jaunam A?mogui lygiuotis A? vienAi?? iA? mAi??sA? SAi??jAi??dA?io pradininkA? RomualdAi?? OzolAi??? drAi??sA? ir reiklA? sau bei kitiems SAi??jAi??dA?io tribAi??nAi??? Jis SAi??jAi??dyje ir pirmojoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybAi??je vaidino svarbA? vaidmenA?, deja, vAi??liau buvo beveik pamirA?tas. R. Ozolas pernelyg doras, orus ir reiklus, kad bAi??tA? politikoje savas visiems ir populiarus. YpaA? Europos SAi??jungos politikoje, kur dar iki A?iol galioja dvejopi Niurnbergo teismo farso metu TemidAi??s A?teisinti faktA?, reiA?kiniA? ir A?moniA? vertinimo standartai.

A?odA?iu, kad ir kaip dairytumeisi, A?iAi??rAi??tum, ieA?kotum, vargu ar A?iuo metu rasi Lietuvoje tokA? valstybinio masto veikAi??jAi??, tokA? riterA? be priekaiA?to, A? kurA? ramia sAi??A?ine galAi??tum orientuotis, jo pAi??domis eiti.

Tad nieko kito nebeliko net tam jaunuoliui, kuris dar bandAi??, nors ir beviltiA?kai, kovoti su per kartA? kartas genetiA?kai uA?koduotu lietuviA?ko prisitaikAi??liA?kumo potraukiu, kaip tik drauge su garsiu poetu Tomu Venclova, suradusiu prieglobstA? ir laimAi?? uA?sienyje, pasakyti: ai??zAA? dAi??stu Lietuvojeai???, ir kuo skubiau, lyg iA? deganA?io laivo, sprukti iA? tAi??vynAi??s. Juo labiau jeigu kiekviename A?ingsnyje beveik kasdien girdAi??davo: ai??zPrie ruskio buvo geriau.ai??? Nors tas ruskis be gailesA?io lietuvius kalino, trAi??mAi??, kankino, A?udAi??, Lenino kalbAi?? per visus galus kiA?oai??i??

Summa summarum ai??i?? kad ir kaip galvotum, kaip svarstytum ai??i?? padAi??tis A?iuo metu Lietuvoje beveik be iA?eities. Tikras circulus vitiosus.

Ar galAi??jo bAi??ti kitaip?

A?inoma, galAi??jo ai??i?? atsakys optimistas ir euroentuziastas. Ne tik atsakys, bet ir nurodys pagrindinA? kaltininkAi??, kodAi??l tas KITAIP netapo FAKTU. ne tik nurodys, kad pagrindinis dabartinAi??s situacijos kaltininkas yra mAi??sA? Seimas, bet ir pacituos garsaus raA?ytojo RiA?ardo Gavelio nuomonAi??: ai??zAi?? SeimAi?? buvo iA?rinkta gausybAi?? nieko neveikusiA?, tobulai atA?angiA?, pasibaisAi??tinai tamsybiA?kA? ar tiesiog A?mogiA?kai kvailA? personaA?A?. Toji portretA? galerija ai??i?? visai nebloga mokymo priemonAi?? tema: ai??zKokiA? tipaA?A? A?iukA?tu nevalia rinkti A? SeimAi??ai???.ai???

Tegul A?itaip teigdamas R. Gavelis ir smarkiai perlenkAi?? lazdAi??, bet, kita vertus, reiklesniu A?vilgsniu paA?velgus A? Seimo darbAi?? per nepriklausomos Lietuvos gyvenimo laikotarpA?, apima A?iurpas. 2001 m. iA?leistoje knygoje ai??zAve, Libertas!..ai??? ir aA? pats apie SeimAi?? raA?iau: ai??zArgi ne absurdas, kad Lietuvos Seimo deputatai, kurie gauna, palyginti su kitais pilieA?iais, astronominius atlyginimus ir kuriems sudaromos kone idealios gyvenimo ir darbo sAi??lygos, ateina A? savo sesijas ne pasiruoA?Ai?? rimtai dirbti, o uA?siprogramavAi?? vienas kitam A? skiauterAi?? kibti? Argi ne absurdas, kai prokuratAi??rai pateikta medA?iaga apie korupcijAi?? ir vagystAi?? dingsta kaip akmuo vandenyje? Argi ne absurdas, kai partijos auklAi??tiniai, kurie slopindavo kiekvienAi?? laisvesnAi?? mintA?, dabar vAi??l visus moko demokratijos? Argi ne absurdas, kai suA?iuptas vagis ne tik nenubaudA?iamas, bet ir paaukA?tinamas? Argi ne absurdas, kai aukA?A?iausiuose organuose darbuojasi buvAi?? KGB informatoriai?ai??? (p. 121ai??i??122). Ir t. t.

buy viagra us company.

Apie kAi?? byloja tai, kad A? Seimo darbotvarkAi?? laiku ar apskritai nebuvo A?traukti tokie svarbiausi valstybei klausimai kaip desovietizacija ar liustracija, Lietuvos ateities vizija, taktika ir strategija bei jA? derinimas, viduriniosios klasAi??s kAi??rimas bei formavimas, mAi??sA? kaimas, uA?sienio lietuviai, lietuviA? kalba, emigracija, gimstamumas, saviA?udybAi??s, teisAi??tvarka bei teisAi??sauga, kompensacijos uA? okupacijAi??, turto deklaravimas, progresiniai mokesA?iaiai??i?? O prisiminus, kad Seimas neA?teisino 1941 metA? vyriausybAi??s, vadovaujamos Juozo AmbrazeviA?iaus, dAi??l T. Venclovos absurdiA?ko tvirtinimo, kad ji neva susijusi su holokausto pradA?ia Lietuvoje, sunku atsikratyti minties, jog dauguma seimAi??nA? serga kaA?kokia paslaptinga liga, slopinanA?ia ne tik savarankiA?kAi??, nepriklausomAi?? mAi??stymAi??, bet ir ryA?tAi?? perA?engti kaA?kieno nustatytAi?? ribAi??.

O euroskeptikas neigiamai vertina ne tik Seimo, bet ir visA? valstybAi??s struktAi??rA? bei grandA?iA? darbAi??. Ir vertina iA? esmAi??s, tai yra atsiA?velgdamas, kad Lietuva nAi??ra izoliuota nuo kitA? pasaulio valstybiA? ir jA? politikos. TodAi??l jis teigia kategoriA?kai ir ne be pagrindo: jeigu A?iandien mes turime tokiAi?? valstybAi??, kuri vieniems suteikAi?? neribotas sAi??lygas klestAi??ti, o kitiems tik burbAi??ti: ai??zPrie ruskio buvo geriauai???, pirmiausia turime ai??zpadAi??kotiai??? Niurnbergo tribunolui, kuris bijojo, negalAi??jo ar tik nenorAi??jo pasmerkti sovietinio komunizmo kaip A?mogA?udiA?kos ideologijos. NepasmerkAi?? todAi??l, kad istorinAi??s aplinkybAi??s nulAi??mAi??, jog Anglija ir Amerika A?stengAi?? karAi?? laimAi??ti tik sudariusios sAi??jungAi?? su didA?iausiu A?monijos istorijoje blogiu ai??i?? Stalino tironija. Ir dabar pasaulyje triumfuoja nugalAi??tojA? moralAi?? bei dvejopi faktA? ir reiA?kiniA? vertinimo standartai, kuriA? auka ir yra nAi??dienAi?? Lietuva. Auka? Argi ne? Juk Lietuvos gerovAi??, laimAi?? ir pats likimas priklauso nuo politinio moralinio klimato, kuris paA?enklintas aiA?kiu absurdu: asmuo, kolaboravAi??s su Hitlerio nacionalsocializmu, susilaukia kartuviA?, o bendradarbiavAi??s su Stalino bolA?evizmu pasodinamas A? prezidento krAi??slAi??. Tokia ateitis laukAi?? buvusio PrancAi??zijos prezidento marA?alo Phillipo PAi??taino ir buvusio Lietuvos komunistA? partijos genseko A. M. Brazausko? DAi??l A?ito absurdo pas mus negalAi??jo A?vykti ir desovietizacija, nes kiekvienas bandymas patraukti baudA?iamojon atsakomybAi??n buvusA? aukA?tesnio rango sovietinA? nusikaltAi??lA? sukeldavo dvejopA? standartA? paA?enklintoje Europoje tokA? triukA?mAi?? ir dantA? grieA?imAi??, jog mAi??siA?kAi?? TemidAi?? iA? siaubo netekdavo A?ado ir apalpdavo. Ir taip buvo ne tik pas mus. Latvijoje teisiant buvusA? komunistA? partijos gensekAi?? AlfredAi?? RubikAi?? visa VakarA? pasaulio liberalioji spauda kaltino LatvijAi??, kad teisiamas niekuo nenusikaltAi??s veikAi??jas, kuris veikAi?? pagal to meto A?statymus. Tokioje politinAi??je ir moralinAi??je atmosferoje vykdyti kaA?kokias desovietizacijas ar liustracijas buvo ne tik blogo tono A?enklas, bet ir pavojinga. YpaA? kai A?sitvirtino finansinAi?? oligarchija ir verslo magnatai ai??i?? ankstesnAi??s nomenklatAi??ros atstovai.

A?odA?iu, A? klausimAi??, ar galAi??jo Lietuvoje bAi??ti kitaip, kai joje yra taip, kaip yra, negali teigiamai atsakyti nei euroentuziastas, nei euroskeptikas. TodAi??l dabar ir iA?kyla esminis klausimas: o ar apskritai A?iandien galima teigiamai atsakyti A? tAi?? klausimAi??? Ar gali bAi??ti kitaip, negu yra? Juo labiau kad jauni A?monAi??s, kaip liudija kategoriA?kas studentAi??s MiglAi??s tvirtinimas, kai buvo paklausta apie grA?A?imAi?? iA? Airijos A? LietuvAi??, A?sitikinAi??: ai??zNemanau, kad lietuviai grA?A? namo. Gal A? kitAi?? uA?sienio A?alA? patrauks ai??i?? tik ne A? LietuvAi??. Kad ir kaip sunku bAi??tA? Airijoje, vis vien bus nepalyginti geriau negu Lietuvoje. Lietuvoje situacija A?iuo metu apgailAi??tina visais atA?vilgiaisai??? (ai??zVakaro A?iniosai???, 2010 m. gruodA?io 4 d.).

Tegul tie skaudAi??s kiekvienam Lietuvos pilieA?iui patriotui A?odA?iai yra smarkiai perdAi??ti, liguisto prisitaikymo prie svetimA? dievA? A?proA?io rezultatas, bet nuleisti jA? negirdomis negali net didA?iausias Lietuvos patriotas, jeigu jis dar ne idiotas.

Ir vis dAi??lto, nepaisant to circulus vitiosus, tai yra padAi??ties be iA?eities, rankA? nuleisti nevalia, kaip jA? nenuleido ir tie, kurie gyveno ir dirbo dar sunkesnAi??mis ir sudAi??tingesnAi??mis sAi??lygomis. Dirbo, stengAi??si, kovojo, sukAi??rAi?? Vargo mokyklAi??, KnygneA?iA? epopAi??jAi?? ir iA?ugdAi?? tuos dvasios ir veiksmo galiAi??nus, kurie, kaip daktaras Jonas BasanaviA?ius, Vincas Kudirka, Petras VileiA?is, Povilas ViA?inskis, A?emaitAi??, Maironis, GabrielAi?? PetkeviA?aitAi??-BitAi??, VaiA?gantas ir kiti, atneA?Ai?? Lietuvai LaisvAi?? ir NepriklausomybAi??.

Tad kAi?? daryti?

VisA? pirma reikia dar kartAi?? atsigrAi??A?ti A? PetrAi?? VileiA?A? ir atidA?iai A?siklausyti A? jau minAi??tus jo A?odA?ius, raginanA?ius dirbti. Argi tai ne pranaA?iA?ki A?odA?iai, skirti nAi??dienei finansiniA? oligarchA? nustekentai ir vis dar gniuA?domai Lietuvai? Argi tai ne specialisto, aukA?A?iausio rango vadybininko bei psichologo nurodymai, kaip surasti geidA?iamAi?? iA?eitA? iA? visA? mus kamuojanA?iA? bAi??dA? bei negeroviA? ir sukurti ne tik pakenA?iamas sAi??lygas visiems A?monAi??ms gyventi, bet ir tvirtai A?engti kultAi??ros bei ekonomikos kAi??rimo darbe. O iA?eitis tik viena ai??i?? dirbti. KAi?? tai iA? tikrA?jA? reiA?kia dabartinio A?mogaus protui ir sAi??A?inei? Tik kultAi??rindami liaudA? mes sukursime viduriniAi??jAi?? klasAi??, kuri suteikia valstybei galimybAi?? ir garantijAi?? normaliai funkcionuoti bet kuriuo metu. Argi to neliudija tarpukario Lietuva?

Visa tai, apie kAi?? A?ia buvo kalbAi??ta, samprotauta ir kas juodu ant balto iA?dAi??styta, jei nieko konkretaus nedarysime, kad padAi??tis pagerAi??tA?, prilygs struA?io galvos kiA?imui A? smAi??lA?, su liAi??desiu bei nerimu konstatuojant: deja, amA?iA? eigoje iA? kartos A? kartAi?? persidavAi??s ir iA?tobulAi??jAi??s lietuviA?kas sugebAi??jimas prisitaikyti prie bet kokiA?, kad ir nepalankiausiA? sAi??lygA? bei aplinkybiA?, gelbAi??jAi??s lietuviA? tautAi?? daugelA? metA? nuo iA?nykimo, dabar, kai atsidAi??rAi??me Europos SAi??jungoje ir atsivAi??rAi?? neregAi??tos emigravimo galimybAi??s, pavirto iA?sigimimu ar net prakeiksmu. O nuo tokio prakeiksmo mAi??sA? neiA?gelbAi??s nei egzorcistas, nei A?ventikas, nei ekvilibristas, ai??i?? tik mAi??sA? paA?iA? protu ir rankomis sukurta ir pastatyta ant tvirtA? kojA? ai??i?? kartoju ai??i?? vidurinioji klasAi??.

Tad nAi??nai ir iA?kyla pagrindinis bei svarbiausias klausimas ai??i?? kaip tAi?? viduriniAi??jAi?? klasAi?? mAi??sA? sAi??lygomis sukurti ir pastatyti ant kojA?? Nuo ko pradAi??ti? O pradAi??ti, kaip ir dera demokratinAi??je valstybAi??je, reikia nuo Seimo ir per SeimAi??. Tegul jis tAi?? klausimAi?? ar problemAi?? apsvarsto ir A?teisina A?statymu. Juo labiau kad, kaip liudija kai kurie faktai, mAi??sA? Seimas yra itin jautrus ir paslaugus iA? aukA?A?iau nuleistai nuomonei. (Turiu galvoje privertusA? ne vienAi?? mAi??sA? ne tik iA? nuostabos iA?siA?ioti, bet ir suabejoti seimAi??nA? veiksmais faktAi??, kai A?statymas dAi??l 1941 m. birA?elio 23 d. sukilimo ir Lietuvos laikinosios vyriausybAi??s deklaracijos pripaA?inimo buvo vienbalsiai priimtas, o vAi??liau, A?sikiA?us paslaptingai nuomonei, vienbalsiai atA?auktas.)

Kur kas sudAi??tingiau, turint omenyje dabartinAi?? Lietuvos padAi??tA?, kai vieA?patauja finansinAi?? oligarchija, monopolijos ir korupciniai ryA?iai, tokA? ai??i?? skatinantA? viduriniAi??jAi?? klasAi?? ai??i?? A?statymAi?? A?gyvendinti. YpaA? jeigu juo A?teisinama valstybAi??s globa ar bent parama. O tai dabar bAi??tina vidutiniam ir smulkiajam verslui. Juk A?is A?statymas gali susilaukti ir, ko gero, susilauks rimto nesuinteresuotA? ta klase arba tuo sluoksniu jAi??gA? pasiprieA?inimo. Tad kaip pasielgti, pajutus pasiprieA?inimAi??? Manau, geriausia pasikliauti liaudies iA?mintimi: ai??zBijai vilko, neik A? miA?kAi??.ai???

TurbAi??t A?iuo metu tai vienintelis kelias, kuriuo eidama Lietuva nusimes iA?sigimimo ar prakeiksmo naA?tAi??, susigrAi??A?ins SAi??jAi??dA?io dvasiAi?? ir vAi??l nuties ne tik Baltijos keliAi??, bet ir Baltijos magistralAi??. O ja, pasiA?okinAi??dami iA? laimAi??s ir laisvAi??s jausmo, pirmiausia grA?A? visi emigrantai. Ir bus Lietuva tokia, kokia dar niekada nebuvo. Nepriklausoma nuo savA? ir svetimA? ponA?.

O kuo A?ia dAi??tas Icikas? Tasai LupatA? karalius? ai??i?? ne vienas manAi??s paklaus. Pats neA?inau, kodAi??l jis visada su savo bAi??da ir Feniksu prisistato, kai smegenys A?kaista besvarstant, kas gena lietuvA? iA? Lietuvos. Gal tas Icikas dAi??tas tuo, kad jis, kaip koks LaimAi??s ar NelaimAi??s pranaA?as, prisistato iA? anksto nepraneA?Ai??s ir Stentoro balsu suA?unka: ai??zIcikas, LupatA? Karalius, jau tavo kieme!ai??? O paskui dirba savo darbAi??, kuris verA?ia galvoti ir A?sisAi??moninti: nAi??ra A?emA? darbA?, yra tik A?emi A?monAi??s.

Vilnius, 2012 m. geguA?Ai??, birA?elis, liepa, rugpjAi??tis