Kas kurs Lietuvos istorinA? pasakojimAi???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Pokalbiai
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2012-12

Kas kurs Lietuvos istorinA? pasakojimAi???

Astrida PetraitytAi??

istorija, istorijos vadovAi??liai, istorijos mokymas mokyklose

Istorija, kurios daugelis vyresniA?jA? mokAi??si ai??i?? priimdami ar atmesdami ai??i?? iA? vienintelio vadovAi??lio, dabar tarsi ne tik susiskaido, iA?siA?akoja, bet neretai ir iA?skysta, praranda aA?A?, apibrAi??A?tus kontAi??rus. Kartais istorija regima kaip faktA? sangrAi??da, kartais ai??i?? kaip interpretacijA?, viena kitAi?? paneigianA?iA?,Ai?? sumaiA?tisai??i?? Kokia situacija mokykloje, kurioje mAi??sA? visuomenAi??s nariai A?gyja savos istorijos matymo, priAi??mimo, kAi??rimo instrumentus? Kaip A?iandien istorija yra pateikiama ir kaip turi bAi??ti pateikiama mokiniams (o kartu ai??i?? ir visai visuomenei)? Ar mokytojas privalo sekti grieA?tai jam nuA?ymAi??tais riboA?enkliais, ar yra laisvas perteikti savAi??jA? istorijos regAi??jimAi??? Ai??ie klausimai sudomino ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijAi??, tad apskritojo stalo diskusijai pakvietAi??me Istorijos instituto direktoriA? dr. RimantAi?? MiknA?, Vilniaus universiteto dAi??stytojAi?? dr. DariA? KuolA?, Ai??vietimo ir mokslo ministerijos vyriausiAi??jA? specialistAi?? RimantAi?? JokimaitA?, Martyno MaA?vydo vidurinAi??s mokyklos direktoriA?, Lietuvos istorijos mokytojA? asociacijos garbAi??s pirmininkAi?? EugenijA? ManelA?. PokalbA? veda savaitraA?A?io vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

Eugenijus Manelis, Rimantas Miknys, Darius Kuolys, Kornelijus Platelis ir Rimantas Jokimaitis. Astridos PetraitytAi??s nuotraukos
Eugenijus Manelis, Rimantas Miknys, Darius Kuolys, Kornelijus Platelis ir Rimantas Jokimaitis. Astridos PetraitytAi??s nuotraukos

Kornelijus Platelis. Gal pradAi??kime nuo ekskurso A? mAi??sA? naujausiA? laikA? istorijAi??. Pamenu, Darius Kuolys, KultAi??ros ir A?vietimo ministras (1990ai??i??1992 m.), dienAi?? sunkiai dirbdavo reformuodamas A?vietimo sistemAi??, o vakarais redaguodavo istorijos vadovAi??lius… Mane, jo pavaduotojAi?? kultAi??rai, toks jo darbA?tumas stebino. Nuo to laiko daug kas pasikeitAi?? ai??i?? kas bAi??tent ir A? kuriAi?? pusAi???

Darius Kuolys. Tuomet vakarais tekdavo redaguoti mokymo programas. O ir vadovAi??lius atnaujinti po sovietmeA?io buvo labai svarbu. Dirbo ekspertA? komisijos, o jose ai??i?? A?inomi istorikai Antanas Kulakauskas, Alfredas Bumblaukas, Zigmantas Kiaupa. Tuomet vyko gyvos diskusijos, kokio istorinio pasakojimo reikia laisvai tautai.
Rimantas Jokimaitis. Nuo tA? laikA? iA?ties daug kas pasikeitAi??. Tuomet, NepriklausomybAi??s pradA?ioje, valstybAi?? istorijos programoms skyrAi?? daug dAi??mesio, buvo sudarytos ekspertA? komisijos ai??i??Ai?? kiekviena programa ir kiekvienas vadovAi??lis praeidavo pro tam tikrAi?? filtrAi??. TaA?iau, A?sivyravus poA?iAi??riui, kad pas mus ai??zvalstybAi??s per daugai???, ji per daug visur kiA?asi, o viskAi?? turi iA?sprAi??sti rinka, per A?A? dvideA?imtmetA? atsitraukta: Ai??vietimo ir mokslo ministerija rengiant vadovAi??lius praktiA?kai nevaidina jokio vaidmens ai??i??Ai?? tik skiria mokykloms pinigus vadovAi??liams pirkti.
Rimantas Miknys. Ar valstybAi??s per daug? Ai??vietimo ir mokslo ministerijoje iA? esmAi??s tebevyrauja sovietiniA? laikA? poA?iAi??ris, kai teigta: valstybAi?? nunyks, viskAi?? A? savo rankas perims vyraujanti klasAi??. JAi??s, ministerija, dabar ir A?gyvendinate A?iAi?? bolA?evikinAi?? schemAi?? ai??i?? gal nenorAi??dami dirbti darbo, mAi??sA? valstybAi??, taip pat ir jos istorijos sampratAi?? atiduodate kitos valstybAi??s globon.
R. J. Nesutinku su A?iais teiginiais, bet taip pat manau, kad ideologiA?kai jautriuose dalykuose turAi??tA? didesnA? vaidmenA? vaidinti valstybAi??, t. y. valstybAi??s vardu ai??i??Ai?? ekspertai (universitetA?, Istorijos instituto ir panaA?Ai??s atstovai). Situacija, deja, kitokia, tik praA?om nemanyti, kad taip padarAi?? A?is ministras liberalas ai??i?? A? tai eita ilgai ir nuosekliai. Esu domAi??jAi??sis, kaip vyksta vadovAi??liA? ekspertavimas, atsakymas: perkamas recenzentas, pasiAi??lAi??s maA?iausiAi?? kainAi??.
R. M. GrA?A?kime prie klausimo esmAi??s, kuri, mano nuomone, tokia: kokios istorinAi??s politikos mes laikomAi??s, ar iA?vis jAi?? turime? Jei kaA?kas imsis A?iAi?? situacijAi?? valdyti, atsiras istorinAi??s politikos formavimo strategija, kuri bus grA?sta visos visuomenAi??s strateginiu tikslu. Dabar to nAi??ra, bet tai turi padaryti valstybAi??. Ai??MM aplinkoje nematau jokiA? strateginiA? gairiA?.
D. K. Vis dAi??lto lieka mA?slAi??, kodAi??l istorikA? bendruomenAi?? pasitraukAi?? iA? istorijos politikos formavimo, leido neA?inia kam formuoti neA?inia kAi??. Ai??iandien neaiA?ku, ar Lietuvos Ai??vietimo ir mokslo ministerija turi kokiAi?? nors istorijos politikAi??. Kas jAi?? kuria, kas uA? jAi?? atsako? Ministerija net atsisakAi?? visuotinio istorijos baigiamojo egzamino ai??i?? labai keistas sprendimas. Lietuvoje daA?nai prarandami savAi??s, kaip tautos, kaip visuomenAi??s, kAi??rimo svertai. MAi??sA? vaikai stokoja raiA?kesnio, riA?lesnio istorinio pasakojimo, neA?inome, kas jA? kuria ir ai??i?? labai keista ai??i?? dAi??l to nAi??ra jokiA? diskusijA?. Prisimenu tuos NepriklausomybAi??s metus, kai dAi??l istorijos buvo karA?tai diskutuojama ir tariamasi. A?inomi moksAi??lininkai sAi??dAi??jo uA? vieno stalo su jaunais istorijos mokytojais. Kas A?iandien trukdo Ai??vietimo ir mokslo ministerijai kurti tokA? polilogAi??, kuriame ryA?kAi??tA? mAi??sA? istorinio pasakojimo kontAi??rai? Istorinis pasakojimas mokyklose atsiranda iA? sAi??moningA? ir valingA? visuomenAi??s pastangA?. Jei mes patys jo sAi??moningai nekuriame, kas nors jA? mums primeta.
K. P. Jau pati pokalbio pradA?ia parodAi??, kad pasisukus kalbai apie istorinio pasakojimo perteikimAi?? mokykloje, iA? karto randasi A?tampa. Istorinis pasakojimas ai??i?? tai vienas svarbiausiA? tautinAi??s tapatybAi??s formavimo elementA?. Daugelis pastebi, jog A?i ugdoma nepakankamai. Tai A?en, tai ten pasirodo ai??ztautinAi??s tapatybAi??s ugdymo programA?ai??? ai??i??Ai?? bet, manau, jei nepradAi??sime nuo mokyklos, tai kovosime tik su jos paliktA? spragA? pasekmAi??mis. Klausydamasis jAi??sA? susidariau A?spAi??dA?, kad mokykloje istorinis pasakojimas plAi??tojamas spontaniA?kai. Noriu klausti mokytojo, kaip jam A?i situacija atrodo. A?inome, kad esama mokytojA?, besidominA?iA? paA?iais naujausiais istorijos tyrinAi??jimais, tad ir mokinius supaA?indinanA?iA? su platesniu kontekstu, taA?iau yra ir paprasA?iausiai besivadovaujanA?iA? programa ir dAi??stanA?iA? kartais iA? gana atsitiktinai pasirinktA? vadovAi??liA?… TurbAi??t negalime reikalauti, kad kiekvienas mokytojas kurtA? ai??zsavoai??? istorinA? pasakojimAi??. Matyt, reikia kokio nors bendAi??ro vardiklio.
Eugenijus Manelis. Per A?A? NepriklausomybAi??s laikotarpA? A?vyko daug pokyA?iA?. Pirmiausia, smarkiai keitAi??si pats mokytojas. Antra, keitAi??si vadovAi??liai ai??i?? jA? A?iandien jau turime kelintAi?? kartAi??. TreA?ia, atsirado daug literatAi??ros ai??i?? ne kiekvienas mokytojas gali viskAi?? perskaityti, ne kiekvienas pajAi??gus ir nusipirkti.
K. P. GalA? gale ai??i?? ar visAi?? tAi?? informacijAi?? A?manoma sugrAi??sti A? pamokAi??…
E. M. Be to, A?iandien nebAi??ra buvusios kvalifikacijos kAi??limo sistemos, kai galAi??jome iA? Istorijos instituto pasikviesti dr. Z. KiaupAi?? ar kitAi?? mokslininkAi??, papraA?yti tam tikrais istorijos klausimais pateikti naujausiAi?? istoriografijAi??. Taip mokytojas bAi??davo tarsi uA?vedamas ant kelio, stumtelimas eiti pirmyn. Mokytojas, kaip ir istorikas mokslininkas, turi savo mAi??gstamas temas, laikotarpius, bet, prieA?ingai negu mokslininkas, tuo negali apsiriboti, paprastai turi dAi??styti visAi?? Lietuvos istorijAi??, taigi privalo bAi??ti universalus. Mokytojai mAi??gina tvarkytis su tuo informacijos srautu, bet tam tikros pagalbos reikia, kartais jAi?? susibAi??rAi?? tiesiog teikiame vienas kitam. Mes, Istorijos mokytojA? asociacija, atnaujinome savo internetinA? puslapA?, sutelkAi??me nemaA?Ai?? bAi??rA? ir jaunesniA? A?moniA?. Matyt, atkursime kaA?kada prieA? mokslo metus vykdavusius seminarus, kviesime istorikus profesionalus, praA?ydami trumpai ir aiA?kiai perteikti naujausias tendencijas istorijos moksle.
Kalbant apie patA? istorinA? naratyvAi??… Diskusija, ar reikia naujA? vadovAi??liA? ir kokiA?, matyt, bus amA?ina. Daugiau bendrauju su PrancAi??zijos istorijos mokytojais, jie sako nesiremiantys vienu vadovAi??liu ai??i?? iA? skirtingA? nusikopijuoja atskirus skyrius, nes ir mokslininkams vienos temos pavyksta geriau, kitos prasA?iau. Mokytojai supranta savo atsakomybAi??, turi vertybinius orientyrus, bet istorijos egzaminas leistA? labiau motyvuoti visus mokinius, ne tik besiAi??dominA?ius dalyku. AA? visad mokiniams, net penktokams, paaiA?kinu, ant ko laikosi kiekviena tauta ai??i?? istorinis pasakojimas yra vienas iA? stulpA?, greta tradicijA?, gimtosios kalbos; pabaksnoju A? mAi??sA? himno pirmAi??sias eilutes… Mums, mokytojams, galbAi??t trAi??ksta A?vairesniA?, A?aismingesniA? mokymo priemoniA?.

b_600_450_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_vlcsnap-2012-12-17-22h30m32s94.jpg

b_600_450_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_vlcsnap-2012-12-17-22h36m58s111.jpg

b_600_450_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_vlcsnap-2012-12-17-22h24m41s173.jpg

Jono Meko filmo ai??zAs I Was Moving Ahead, Occasionally I Saw Brief Glimpses of Beautyai??? kadrai
Jono Meko filmo ai??zAs I Was Moving Ahead, Occasionally I Saw Brief Glimpses of Beautyai??? kadrai

R. M. Pridursiu, kad anksA?iau iA? tiesA? bAi??ta mokslininkA? bendravimo su istorijos mokytojais, skaitydavome paskaitas MokytojA? tobulinimosi institute. Bet ir dabar mokslininkai mielai atsiA?aukia A? kvietimus, pats ne kartAi?? esu vaA?iavAi??s ir A? Ai??iaulius, ir A? BirA?us ar PasvalA?. Yra ir tie proginiai dalykai ai??i?? esame praA?omi paskaityti paskaitAi??, pavyzdA?iui, Vasario 16-osios proga ir nebAi??tinai kalbame konkreA?iai apie A?A? faktAi??, yra gvildenami vertybiniai momentai, aptariamas mAi??sA? bAi??vis dabartinAi??je situacijoje. Bet pastaruoju metu tA? kvietimA? maA?Ai??ja. Dar noriu paminAi??ti mAi??sA? instituto registruotAi?? programAi?? ai??zIstorinAi??s atminties tyrimasai???, kurios vadovas yra A. NikA?entaitis. Jis nAi??dienos Lenkijos ir Lietuvos A?tampA? kontekste kartu su Vilniaus bei VarA?uvos universitetA? Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi, LenkA? ir Goetheai???s institutais Vilniuje organizavo 2011ai??i??2012 m. paskaitA? ciklAi??, skirtAi?? atminties kultAi??rA? dialogui Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos erdvAi??se. PaskaitA? cikle dalyvavo istorikai ir intelektualai iA? Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos; juo siekta pristatyti Lietuvos ir Lenkijos visuomenAi??ms neretai skirtingus poA?iAi??rius A? praeitA?, daranA?ius A?takAi?? dabartiniams valstybiA? santykiams regione. Dalis paskaitA? skaityta VarA?uvoje, dalis Vilniuje. Paskaitas Vilniuje rengAi??me Universitete ai??i?? mAi??sA? instituto salAi?? laikAi??me per maA?a ai??i?? deja, A? pirmAi?? paskaitAi?? dar susirinko klausytojA?, po to jA? buvo vis maA?iau, o iA? mokytojA? ai??i?? vos vienas kitas. O pakviesti A?domAi??s lektoriai ai??i?? bent jau ai??zpakrauti baterijasai??? tolesniems apmAi??stymams tikrai buvo galima. Ai??domu, kad A? tokius projektus atsiA?aukia ne Ai??vietimo ir mokslo, bet Susisiekimo ministerija, dar, suprantama, UA?sienio reikalA? ministerija. Ai??ios dvi ministerijos supranta, bent jau suprato ligA?iolinAi??s, kad istorinis naratyvas yra svarbus ne tik teoriA?kai, bet ir tiesioginiuose santykiuose su Lenkija, Rusija… Kai kuriems ministro A. AA?ubalio sumanymams nepritariau (ateidavo ir uA?sakymA?, kurie moksliA?kai negvildenami), bet UA?sienio reikalA? ministerija suvokAi??, kad istorinis naratyvas turi bAi??ti valdomas.

D. K. Turi bAi??ti bendruomenAi??s sAi??moningai kuriamas.
R. M. O iA? Ai??MM mes tokios nuostatos nejauA?iame, jA? pozicija ai??i?? darykit, kaip norit.
D. K. Klausimai labai sudAi??tingi. Pirmiausia, pats pasakojimo supratimas ai??i?? ar sutariame, kad jo mokyklai reikia? Daliai istorikA? atrodo: istorija ai??i?? tikslus mokslas, todAi??l visA? pirma vaikus privalome supaA?indinti su tyrimais, jie turi iA?mokti paA?inti istorijos dAi??snius, nustatyti prieA?astis, iA?aiA?kinti pasekmes ir taip sAi??kmingai su praeitimi susitvarkyti. MAi??sA? istorijos dAi??stymas kartais sugula A? deterministinAi?? schemAi??, perimtAi?? iA? gamtos mokslA? ai??i?? viskAi?? valdo dAi??sniai, mokiniai turi juos perprasAi??ti. Tuo metu vokieA?iA? istorijos teoretikas JAi??rnas RA?senas, kadaise Zenono Norkaus pakviestas ir Lietuvon, yra taikliai pastebAi??jAi??s, kad nuo istorinio pasakojimo pobAi??dA?io didele dalimi priklauso visuomenAi??s laisvAi??. Jei vaikams ir visuomenei sekame deterministinA? pasakojimAi??, pabrAi??A?dami, kad laisva A?mogaus valia istorijoje nieko nereiA?kia, kad praeitA? valdo grieA?ti dAi??sniai, mes slopiname dabartiniA? A?moniA? laisvAi?? valiAi??, skatiname pasyvA? visuomenAi??s susitaikymAi?? su tikrove. O jei, pasak RA?seno, istorikA? pasakojimas parodo, kaip nuo A?moniA? apsisprendimA?, vieA?A? laikysenA?, kAi??rybinAi??s energijos ir idAi??jA? priklauso istorijos raida, jei pasakojimas atveria istorijAi?? kaip ai??zA?aidimA? erdvAi??ai???, jis ugdo visuomenAi??s laisvAi??, stiprina A?moniA? ryA?tAi?? patiems istorijAi?? kurtis. Ai??tai A?. MiloA?as yra pastebAi??jAi??s: moderni Lietuvos valstybAi?? kilo iA? bAi??rio MarijampolAi??s gimnazijos absolventA?, lietuviA?kai kalbanA?iA? Ai??kininkA? vaikA?, iA? jA? svajoniA?, idAi??jA?, atkaklios bendros veiklos.
Kitas klausimas ai??i?? iA? kokio atskaitos taA?ko savo naratyvAi?? A?iandien sekame, kokia tradicija jA? grindA?iame? Ar jis savarankiA?kas? PaanalizavAi?? vadovAi??lius pamatytume, kad mAi??sA? pasakojimas daA?nai fragmentais sudAi??liotas iA? kitA? kraA?tA? pasakojimA?: A?tai VarA?uvos naratyvo fragmentas, A?tai maskvAi??niA?kas ar peterburgiA?kas intarpas, ateinantis per sovietmetA? net iA? Kotrynos II rAi??mA?, o A?tai iA? VakarA? vadovAi??liA? atkeliavAi??s vokiA?kas pasakojimas, aukA?tinantis FrydrichAi?? II. Tad keltinas klausimas patiems sau, kaip istorikA? bendruomenei: ar mes A?iandien sugebame atkurti savarankiA?kAi??, iA? Vilniaus sektAi?? Lietuvos pasakojimAi?? ir jA? tAi??sti? Tai nAi??ra lengva. Mat, kaip dabartinio naratyvo kAi??rAi??jus, turAi??tume prikelti senuosius Lietuvos pasakotojus, juos atrasti ir iA?girsti. Kartais atrodo, kad net dalis istorikA? A?iandien vienas schemas per daug lengvai, per daug konjunktAi??riA?kai linkusi pakeisti kitomis, mAi??gina jas primesti praeiA?iai ai??i?? per maA?ai girdAi??dama senuosius kraA?to autorius. PaA?iAi??rAi??kime, kAi?? XVI amA?iuje lietuviai kalba apie Liublino unijAi?? ai??i?? jA? balsai gerokai skirsis nuo kai kuriA? dabartiniA? ai??zautoritetingA? apibendrinimA?ai???. Taigi labai svarbu A? istorinA? naratyvAi?? A?sileisti autentiA?kus praeities A?vykiA? liudytojA? balsus. Dabar mums trAi??ksta net pamatiniA? tekstA?. Ai??tai kAi?? tik iA?Ai??jo nauja grakA?ti A?inomA? mokslininkA? paraA?yta ai??zLietuvos istorijaai??? ai??i?? spalvingas glaustas pasakojimas lietuviams ir pasauliui. Ai??ioje knygoje, kaip ir mokykliniuose vadovAi??liuose, nAi??ra Antrojo Lietuvos Statuto. Beje, mes jo nesame net iA?sileidAi??. O tai esminis tekstas, liudijantis, kad lietuviai Liublino unijos iA?vakarAi??se baigAi?? kurti ir A?tvirtino Lietuvos RespublikAi?? ai??i?? suvereniAi?? politinAi?? tautAi??, kuriAi?? po unijos stengAi??si apsaugoti TreA?iuoju Statutu. O mAi??sA? pasakojimas vis dar atkartoja VarA?uvos naratyvAi??: RespublikAi?? susikAi??rAi??me tik kartu su broliais lenkais.
R. M. AtskirA? naujAi?? poA?iAi??rA? teigianA?iA? tyrimA? yra. PavyzdA?iui, JAi??ratAi?? KiaupienAi?? iA?kAi??lAi?? sau tikslAi?? paA?iAi??rAi??ti nuo viduramA?iA? nuosekliai, kaip, kokiomis aplinkybAi??mis mes, Lietuva, tebesame, iA?liekame nepertraukiamai saviti. Ji parodo, kad 1569-A?jA? unija nAi??ra joks stebuklas, dabar pasakytumAi??me ai??zproverA?isai???, kaip kad pateikiama tradicinAi??je lenkA? istoriografijoje, o tik slenkstis, per kurA? perA?engAi?? mes nepraradome savAi??s. Ir po to taip pat sukAi??rAi??me daug reikA?mingA? dalykA?, pirmiausia sau, kaip su nepertraukiama tradicija besiAi??vystanti visuomenAi??. Deja, tik jA? prasmiA? dabar nesugebame parodyti, dar vis A?velgiame per kaimynA? pasiAi??lytAi?? prizmAi??. Bet akademiniai tyrimai dar ne viskas, jie daA?nai nAi??ra ir pakankamai pavieA?inti, tad ir nepanaudojami. O minAi??tojo Statuto atveju problema bent iA? dalies finansinAi?? ai??i??Ai?? jis priklauso kolekcionieriui, institutas bandAi?? nupirkti, bet kuo ilgiau derAi??jomAi??s, tuo labiau savininkas kAi??lAi?? kainAi??… Jis nori parduoti, bet valstybAi?? negali pirkti, tad Lietuvoje pirkAi??jo neatsiras.
Noriu pabrAi??A?ti, kad vadovAi??liA? autoriai nepajAi??gAi??s pateikti nuoseklaus istorinio pasakojimo, nes savarankiA?ko, iA? Lietuvos pozicijA? matymo niekas net nereikalauja.
D. K. Labai svarbu, kad savo istorinA? naratyvAi?? kritiA?kai vertintume ir sAi??moningai kurtume. Be jo tikrai negalime iA?siversti. Pasakojimas yra pats mAi??stymo bAi??das. Net kategoriA?kai neigiantys naratyvo bAi??tinumAi?? gyvena remdamiesi tam tikru istoriniu pasakojimu, to pasakojimo saugomais vaizdiniais. Tuos vyraujanA?ius vaizdinius reikAi??tA? nagrinAi??ti, jA? kilmAi?? paA?inti. Lieka aktualus Algirdo Greimo raginimas pirmiausia kreipti kritiA?kAi?? A?vilgsnA? A? save ir jA? atlaikyti. NaratyvAi?? turAi??tume kurtis reflektuodami, diskutuodami, aiA?kindamiesi reikA?mes. Laisvos tautos pasakojimas visada bus polilogiA?kas, jame susikirs A?vairAi??s balsai. NebAi??sim sAi??A?iningi, jei kai kuriA? balsA? A? savo pasakojimAi?? neA?sileisime ai??i?? pavyzdA?iui, girdAi??sime tik A?. MiloA?o pasakojimAi?? apie VilniA?, o MeilAi??s LukA?ienAi??s, Marijos GimbutienAi??s, Mykolo BirA?iA?kos Vilniaus stengsimAi??s nepastebAi??ti. SAi??A?iningas elgesys su praeitimi, su protAi??viais reikalauja gerbti individualius naratyvus ir jungti juos A? bendrAi?? pasakojimAi??. PolilogiA?kas pasakojimas kurs ir polilogiA?kAi?? A?iandienos visuomenAi??, gebanA?iAi?? suprasti laisvos tautos pasakojimo sudAi??tingumAi??. Tiesa, retsykiais bAi??tina grA?A?ti prie klausimo, kokios visuomenAi??s mes norime ai??i??Ai?? pagal vienAi?? ideologinA? kurpaliA? sukirptA? tautinio fronto kariA?, tautos likimui abejingA? sAi??kmingA? vartotojA? ar tautiA?kai susipratusiA?, savo visuomenei A?sipareigojusiA?, atvirA?, mAi??stanA?iA?, laisvA? A?moniA?. MAi??sA? turima visuomenAi??s vizija ir sekamas pasakojimas ai??i?? susijAi?? dalykai. O kol kas lietuviA? visuomenAi?? dar neturi pamatiniA? tekstA?, iA?leistA? lietuviA?kai, kad galAi??tA? suprasti, koks pasakojimas yra Lietuvos tautAi?? kAi??rAi??s. Neturime nei Antrojo, nei TreA?iojo Statuto, kol kas neturime Motiejaus Strijkovskio ai??zKronikosai???.
R. J. Visai nesutinku su tuo, kAi?? Darius sakAi?? apie istorijos mokymAi?? mokykloje ai??i?? apie jokius dAi??snius nekalbama, o keliamas klausimas: ai??zKodAi??l yra vienaip ar kitaip?ai??? Svarbu du dalykai: pats pasakojimas ir, antra, kompetencija ai??i?? gebAi??jimas kritiA?kai skaityti, lyginti dokumentus ir pan. Savo pasakojimAi?? kai kurios tautos kuria turAi??damos A?imtmeA?io ir ilgesnAi?? nepriklausomybAi??, o mes savAi??jA? ai??i??Ai??Ai?? 20 metA? po penkiasdeA?imties pertraukos.
D. K. Tai ir turiu galvoje ai??i?? mums reikia suprasti, kad mAi??sA? pasakojimAi?? kAi??rAi?? jau Gedimino, Vytauto, M. Strijkovskio, Alberto KojelaviA?iaus tekstai, kad Simonas Daukantas, Maironis, A?. MiloA?as juos tAi??sAi??.
R. J. Ai??is pasakojimas palaipsniui grA?A?ta. Be to, negalime iA? mokyklos ir visuomenAi??s reikalauti daugiau nei gali pateikti akademinAi?? bendruomenAi??. Esu A?sitikinAi??s, kad apie XX amA?iA?, kaip ir apie XIX a., vadovAi??liuose perpasakojama tai, kAi?? kalba Istorijos instituto ar universitetA? mokslininkai.
E. M. Juk mes, galima sakyti, neturime net akademinAi??s Lietuvos istorijos, tik pradAi??ta…
R. M. Jau turime ai??i?? kitA? metA? pradA?ioje turAi??sim jau bent devynias Lietuvos istorijos sintezAi??s knygas…
E. M. Bet juk kitose A?alyse vos ne kiekviena karta perraA?o savAi??jAi?? istorijAi??. Yra atsiradAi??s modernesnis istorijos ai??zA?anrasai??? ai??i??Ai?? faktografinAi?? istorija. Kai kAi?? esame iA? prancAi??zA? iA?sivertAi??. KaA?kada mes svajojome apie A?altiniA? rinkinA?, bAi??tA? gerai parengti ir A?vairiA? autoriA? A?domiausiA? tekstA? chrestomatijAi??. Reikia mokytojui suteikti daugiau A?rankiA?.
D. K. Tai natAi??ralu. LenkA? istorikai turi savas kliA?es. Su jais diskutuodamas apie XVI a. kartais iA?girsti: ai??zTaip negali bAi??tiai???, bet kai padedi tekstus ant stalo, jie nusileidA?ia. IstorinAi?? mokykla, ai??zsustingAi?? naratyvaiai??? daA?nai uA?goA?ia autentiA?kus praeities balsus. Principas ad fontem labai svarbus. Beje, Lietuvos istorijos mokytojA? branduolys yra labai daug nuveikAi??s per NepriklausomybAi??s metus ai??i?? patys mokytojai raA?o vadovAi??lius, rengia A?altiniA? publikacijas. Kita vertus, Lietuva dar niekada nAi??ra turAi??jusi tiek profesionaliA? istorikA?, jie nuolat atranda A?domiA? dalykA?, kuriuos paskelbs galbAi??t po penkeriA? ar deA?imAi??ties metA? ai??i?? bet visuomenAi??s, mokyklos savivokai naujos A?A?valgos reikalingos jau A?iandien. Manau, neuA?tenka vien puikiA? Lietuvos istorikA? suvaA?iavimA?, reikalingas nuolat veikiantis forumas. Ai??tai lituanistai kalbininkai ir literatAi??rologai A?sisteigAi?? LituanistA? sambAi??rA?, kur mokslininkai ir mokytojai keiA?iasi patirtimis. Toks bendravimas duoda naujA? gerA? impulsA?. Gal ir istorikams vertAi??tA? pagalvoti apie nuolat dirbanA?iAi?? kAi??rybinAi?? laboratorijAi??. Labai reikalingas bAi??tA? ir visA? lituanistA? ai??i?? kalbininkA?, literatA?, istorikA? ai??i?? bendras forumas.
E. M. MAi??sA? asociacija dabar rimtai bando pagyvinti savo veiklAi??. Ministerija yra paA?adAi??jusi, kad asociacijos galAi??s gauti finansavimAi??, tas lAi??A?as A?adame panaudoti organizuodami istorijos mokytojA? konferencijas, palaikanA?ias dialogAi?? su mokslininkais. Tiems dvasiniams dalykams visad reikia ir materialaus pagrindo.
R. M. Ai??tai prieA? kurA? laikAi?? UA?sienio reikalA? ministerija papraA?Ai?? pagalbos ai??i?? paskaitos gidams apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Pats nuAi??jau ai??i?? juk tai mAi??sA? maA?ieji ambasadoriai; prisirinko pilna salAi??, labai gyvai reagavo, po to praA?Ai?? tekstA?… Dabar pertvarkome instituto internetinA? puslapA?, apmAi??stome jo turinA? ai??i?? straipsniA? negalime dAi??ti dAi??l autoriniA? teisiA?, bet norintys galAi??s A?dAi??ti ten tokias paskaitas, kurios yra tiesiog nuomonAi??. Ir gidai, ir mokytojai galAi??s skaityti, patys vertinti.
Istorikai dA?iaugiasi galimybe pasakyti naujausiAi?? A?odA? ai??i?? kad ir, pavyzdA?iui, V. Savukyno TV laidoje ai??zAi??A?valgosai???. Svarbu, kaip Darius sako, suvokti, kad istoriniame pasakojime gali bAi??ti keli poA?iAi??riai, A?tai kad ir kalbant apie sovietA? okupacijAi?? ai??i?? reikia nebijoti parodyti, kad A?alia ai??zlietuviA?kosai??? interpretacijos yra ir ai??zprorusiA?kaai??? .Tai nesunku padaryti per vadovAi??lio konstrukcijAi??: tezAi??-dokumentas. Toliau ir pats mokinys gali ieA?koti, svarstyti, A?iAi??rAi??ti vienos ir kitos pusAi??s argumentus, prasmiA? aiA?kinimo iA?eities taA?kus.
R. J. Gali susidaryti A?spAi??dis, kad viskas blogai. Jei palygintume dabar mokykloje dAi??stomAi?? istorijAi?? su ta, kurios buvo mokomasi prieA? 15 metA? ai??i?? tai visai kita istorija tiek turinio, tiek formos poA?iAi??riu. O dAi??l nuskambAi??jusiA? pasiAi??lymA?… SovietmeA?iu buvo iA?leisti ai??zLietuvos istorijos A?altiniA?ai??? 4 tomai, jeigu ir dabar taip padarytume ai??i?? sudAi??tume visA? laikotarpiA? reikA?mingiausius dokumentus ai??i?? bAi??tA? didA?iulAi?? paspirtis mokytojams. Kuo mokytojai dabar remiasi, raA?ydami vadovAi??lius? Labai daA?nai tais A?altiniais, leistais XX amA?iaus 6ai??i??7 deA?imtmetyje. TAi?? klausimAi?? nekart kAi??liau, kai buvo sudaroma Lietuvos TAi??kstantmeA?io programa, bet iA?girsdavau tik ai??zneai???.
D. K. Mokslo taryba ar Ai??vietimo ir mokslo ministerija turAi??tA? pateikti tokA? valstybinA? uA?sakymAi?? ai??i?? tai ne vieneriA? metA? darbas. Deja, mAi??sA? mokslo politika yra orientuota A? trumpalaikius projektus. SudAi??tingi nacionaliniai projektai darosi sunkiai A?manomi. O determinizmo mAi??sA? istorijos mokyme pakanka. Kai A?sivaizduojame, kad kiekvienas praeities reiA?kinys turi objektyvias prieA?astis bei pasekmes, kurias galime tiksliai apibrAi??A?ti, kai reikalaujame, jog mokiniai tas prieA?astis ir pasekmes eilAi??s tvarka iA?dAi??stytA?, pradingsta praeities, kaip galimybiA? lauko, vaizdinys. PavyzdA?iui, Liublino unijAi?? A?iandien linkstame vertinti kaip vienintelA? keliAi??, padAi??jusA? Lietuvai atsispirti Maskvai. TaA?iau amA?ininkams neatrodAi??, kad Liublinas iA?gelbAi??jo LietuvAi??: jie sielojosi, kad, netekusi pusAi??s teritorijos ir didelAi??s dalies gyventojA?, Lietuva prarado galimybAi?? savarankiA?kai su Maskva kovoti. Tuo metu Lietuva su rusAi??nais, regis, jau buvo atradusi darnA? sugyvenimo bAi??dAi??, Lenkija tokio bAi??do rasti nesugebAi??jo: konfliktas su kazokais sprogdino AbiejA? TautA? RespublikAi??. IA?mintingas pasakojimas turAi??tA? tokias alternatyvas svarstyti.
R. M. Tai, sakyA?iau, gana efektyviai jau sprendA?ia lenkai. LenkA? vadovAi??liuose toliau vyrauja iA? XIX a. perimta naratyvo mesianistinAi?? linija ai??i?? jie RytA? Europos gelbAi??tojai, jA? kilni misija ai??zkresuoseai??? ir pan. Bet yra vadovAi??liai, kuriuose iA?keliama ir alternatyva: A?alia du dokumentai, dvi tezAi??s, pateikiami klausimai, kurie irgi rodo situacijAi?? buvus nevienareikA?miA?kAi??…
K. P. PolilogiA?kumo principas suprantamas ai??i?? bet kur jo ribos? Ai??tai A. Paleckis pasako, kad Sausio 13-Ai??jAi?? ai??zsavi A?audAi?? A? savusai???. Kokios nors spaudos pasiskaitAi??s ateities istorikas gali pradAi??ti kalbAi??ti apie ai??zalternatyviAi?? interpretacijAi??ai??? ir dar pasijus praturtinAi??s istorijos mokslAi??.

vlcsnap-2012-12-16-20h28m53s111.jpg

b_480_360_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-21_nr._3407_vlcsnap-2012-12-16-20h32m05s239.jpg

Jono Meko filmo ai??zReminiscences of a Journey to Lithuaniaai??? kadrai
Jono Meko filmo ai??zReminiscences of a Journey to Lithuaniaai??? kadrai

Ai??D. K. Tai jau visai kitas A?anras ai??i?? ne interpretacija, o A?meiA?tas. SAi??A?ininga interpretacija remsis faktais, patirtimis, o A?meiA?tas ai??i?? faktA? klastojimu, patirA?iA? trynimu. Keista, kad A?io Lietuvos A?meiA?to atveju nebuvo rimtos mAi??sA? visuomenAi??s reakcijos. Ai??iAi?? falsifikacijAi?? buvo galima iA?kart nuvainikuoti, nes Sausio 13-osios A?vykius tyrAi?? ne tik Lietuvos, bet ir SovietA? SAi??jungos prokuratAi??ra, ieA?kojusi, bet neradusi faktA? kitai versijai. Taigi A. Paleckis tyA?iojasi iA? Lietuvos valstybAi??s ir jos pilieA?iA?. Ir sAi??A?iningas bAi??simas istorikas tai matys. Beje, istoriniam pasakojimui svarbios vertybAi??s. Labai daA?nai mokyklinAi??s istorijos ai??zobjektyvinimasai???, ai??zsumokslinimasai??? pasireiA?kia tariamu vertybiniu neutralumu ai??i??Ai?? neva vertybiA?kai angaA?uodamiesi iA?kreipiame tikrovAi??. Po sovietmeA?io ideologinAi??s prievartos toks abejingumas vertybAi??ms ir idAi??joms suprantamas, bet nepateisinamas. Pasakojimas apie A?moniA? gyvenimAi?? negali bAi??ti vertybiA?kai neutralus. Atsiribojimas nuo vertybiA? taip pat yra tam tikra vertybinAi?? nuostata. BendruomenAi?? turi tartis dAi??l jai svarbiA? vertybiA?. Sausio 13-Ai??jAi?? lietuviai gynAi?? savo vertybes. IstorinA? pasakojimAi?? jie tuo metu raA?Ai?? krauju. SAi??A?iningas, moraliai jautrus pasakojimas turAi??tA? iA?ryA?kinti vertybes, dAi??l kuriA? tautinAi??, pilietinAi??s bendrija liejo savo kraujAi??.

R. M. Socialiniai-humanitariniai mokslai yra vertybiniai. VertybiA? apibrAi??A?imas laike ir erdvAi??je yra neiA?vengiamas ai??i?? iA? to ir atsiranda objektyvumas. Strategijos nebuvimas (apie kurA? kalbAi??jome) yra susijAi??s su dabartiniA? vertybiA? neA?vardijimu. Mokyklos uA?davinys ai??i?? parodyti visuomenAi??s vertybes jA? dinamikoje, A?vardyti mums svarbiausias.
R. J. VadovAi??liuose tos vertybAi??s galbAi??t nAi??ra tiesmukai iA?sakomos, bet jas atrasi skaitydamas autoriA? tekstus, ten sudAi??tus dokumentus ir panaA?iai. NAi??ra nAi?? vieno neutraliai paraA?yto vadovAi??lio. Tik tiesmuki pasakymai paprastai sulaukia protestA?.
D. K.Vertybinio neutralumo imitavimo yra labai daug. Mes neiA?ryA?kinam net paA?iA? aA?triausiA? moraliniA? dilemA?. Gyvas istorinis pasakojimas neturAi??tA? vengti aA?triA? kampA?, bet mokykloje mes stengiamAi??s juos apeiti. KAi?? mAi??sA? vaikai iA?girsta mokyklose apie DubingiA? ir GlitiA?kiA? tragedijas? O Juozas AmbrazeviA?ius?
R. M. Labai geras pavyzdys.
D. K. Ar mokykloje ta poA?iAi??riA? sankirta iA?ryA?kinama?
R. J. Iki A?iA? metA? susikirtimo nebuvo…
R. M. Susikirtimas buvo, tik neiA?ryA?kAi??jAi??s. NepasakAi??, neA?vardijAi?? kontroversiA?kA? atvejA?, prarasim save. Mes turim galimybAi?? pasakyti, kas mums svarbu, net jei bAi??sim muA?ami, bet mes tylim. Reikia parodyti, koks A?mogus tai buvo ai??i?? o AmbrazeviA?ius savo veiklAi?? konstravo vertybiA? pagrindu. Taip, reikia aptarti ir tai, kad buvo aplinkybiA?, faktA?, kurie su tomis vertybAi??mis prasilenkAi??. TaA?iau nebijokime paklausti ir paaiA?kinti: o kodAi??l prasilenkAi???
D. K. Jei iA?ryA?kintume Lietuvos A?moniA? ir visuomenAi??s apsisprendimus ribinAi??se situacijose, tikras A?mogiA?kas dramas, iA?davystAi??s ir iA?tikimybAi??s A?tampas, mAi??sA? istorinis pasakojimas taptA? gyvas, paveikus, vaikus moraliai brandinantis, ugdantis.
R. J. Bet reikia nepamirA?ti, kad, pavyzdA?iui, 10 klasAi??je visoms XX a. pasaulio ir lietuviA? istorijos temoms turime tik 60 pamokA?. Per tiek laiko neA?manoma pasiekti maksimaliA? tikslA?.
D. K. Taip, suprantama mokyklinAi?? istorija nAi??ra visagalAi??. BAi??da, kad A?iandien gyvo istorinio pasakojimo neliko vieA?ojoje Lietuvos erdvAi??je. Ta erdvAi?? neteko edukacinio matmens. Atgimimo laikais A. Bumblausko ir E. GudaviA?iaus televiziniai paA?nekesiai nuosekliai kAi??rAi?? bendrAi??, visuomenAi?? A?traukiantA? istorinA? naratyvAi??. Ai??iandien net karA?A?iausioms istorinAi??ms diskusijoms nAi??ra kur prasiverA?ti, kur plAi??totis. Tad ir ai??zdiskutuojamaai??? tik kolektyviniais pareiA?kimais.
R. M. Ai??tai lenkai patys prisipaA?A?sta, kad yra nacionalistai, kitaip esAi?? neiA?liktA?. Jie didelAi?? tauta, o mes, maA?i, prisipaA?inti esantys nacionalistai bijom ai??i?? vis stengiamAi??s bAi??ti, bent taip prisistatyti, modernAi??s, liberalAi??s ir pan. O kai tik iA?kyla mAi??sA? antisemitizmo klausimas tuoj stengiamAi??s paneigti. Taip, konkreA?iais atvejais buvome ir esame antisemitai. TaA?iau pasiaiA?kinkime, paaiA?kinkime ai??i?? kada, kodAi??l, kokiomis sAi??lygomis… Tik A?vardijAi?? galime situacijAi?? keisti, taisyti, t. y. valdyti, o nepaleisti pasroviui…
D. K. Bet ar esam? Ar esam nacionalistai? PaA?iAi??rAi??kime A? tikrovAi??. LenkA? rinkimA? akcija jungiasi rinkimuose su rusiA?ka partija ir laimi 8 vietas Seime, rusA? kilmAi??s A?mogaus vadovaujama partija rinkimuose treA?ia, o tautininkai, Ai??jAi?? su ryA?kiomis nacionalizmo vAi??liavomis, A? SeimAi?? nepateko. Tad, regis, kartais patys kuriame mitus apie savo tapatybAi??.
R. M. Pabaigsiu apie lenkA? nacionalistus: jie geba A? save paA?iAi??rAi??ti kritiA?kai ir drAi??siai, nevengia aptarti aA?triA? kampA? ai??i??Ai?? labai daA?nai meno priemonAi??mis, pavyzdA?iui, filmais. O mes nekalbame.
R. J. Nesutinku, kad nekalbame. Atsiverskit vadovAi??lius, pavyzdA?iui, apie 1941 metus ai??i?? viskas pasakyta. Visi klausimai keliami: ir A?ydA? situacija, ir nesiprieA?inimas 1940 m., ir 1926-A?jA? perversmas, ir kt. AA?trios diskusijos klasAi??je vyksta daA?niau negu visuomenAi??je, kalbama daugiau nei paraA?yta vadovAi??liuose ai??i?? A?ia pasakoma, kaip buvo.
R. M. Nacionalizmo samprata pas mus ydinga. Be sveiko nacionalizmo nefunkcionuoja nAi??dienos pasaulis.
D. K. MAi??sA? kultAi??riniai liberalai buvo liberalAi??s nacionalistai ai??i?? ir V. Kavolis, ir A. Ai??troAi??mas, ir A. Greimas, ir M. GimbutienAi??.
K. P. Vis dAi??lto dalis jaunA? A?moniA? nAi??ra liberalAi??s nacionalistai ai??i?? jie tiesiog neturi tautinAi??s tapatybAi??s jausmo. Matau, kaip lengvai jos atsisakoma, kaip pro pirA?tus A? jAi?? A?iAi??rima. Tai rimta problema. Ar turi bAi??ti koks nors moderatorius, tarpininkas tarp istorijos tyrinAi??tojA? ir mokytojA?? Ar pakanka visuomeniniA? organizacijA?, tokiA? kaip Istorijos mokytojA? asociacija? Mano A?vilgsnis krypsta atgal A? Ai??vietimo ir mokslo ministerijAi?? ai??i?? kaip sakyta, ji nuomonAi??s nebereiA?kia dAi??l vadovAi??liA?, mokymo programA?… Ar bus taip ir toliau?
R. J. KaA?kada tas tarpininkas tarp akademikA? ir mokytojA? buvo Kvalifikacijos kAi??limo institutas. Jo nebAi??ra ai??i?? neva ai??zvalstybAi??s per daugai???, instituto praktiA?kai buvo nelikAi?? gal prieA? septynerius metus.
D. K. Neliko nieko, taip pat ir Lietuvos A?vietimo tarybos ai??i?? nebeliko institucionalizuotA? forumA?, kuriuose buvo galima diskutuoti ir susitarti dAi??l bendrA? veiksmA?. Tai ir yra mAi??sA? A?vietimo politikos liAi??dnas paradoksas: tos struktAi??ros, kolegialios institucijos, kurias kAi??rAi??me NepriklausomybAi??s pradA?ioje kaip vieA?osios politikos darymo erdves, naujosios nomenklatAi??ros buvo sunaikintos. Dabar viskAi?? rikiuoja keliA? A?moniA? valia, kurios proverA?iai nAi??ra visuomenei net paaiA?kinami, argumentuojami.
R. M. O A?ioje situacijoje, kai mAi??sA? valstybAi?? yra ai??ziA?jungtaai???, kas veikia? Veikia Lenkijos valstybAi?? ai??i?? smarkiai, protingai, nepaA?eisdama jokiA? A?statymA?; veikia Rusijos valstybAi??, kuri A?ino, kaip mAi??sA? protus valdyti pasitelkus istorijAi??… Ai??tai pavyzdys: mAi??sA? A?statymai dabar leidA?ia, kad mAi??sA? mokyklose gali bAi??ti naudojami visi rusiA?ki vadovAi??liai. Svarbu, kad jie bAi??tA? iA?leisti mAi??sA? leidyklose… AA?iAi?? Dievui, kad kol kas tokiA? atvejA? dar neturim!
R. J. TeoriA?kai taip galAi??tA? bAi??ti, bet dar taip nAi??ra A?vykAi??. Tam visAi?? laikAi?? prieA?taravau, bet tai kolektyvinis sprendimas. Ne biurokratai, o ekspertai turAi??tA? pasakyti savo nuomonAi??. LaimAi??, kad iki A?iol neA?vykAi??s skandalas.
D. K. Daugumoje lietuviA? A?eimA? nAi??ra gyvo, iA? kartos A? kartAi?? perduodamo tautos istorinio pasakojimo. Gerai, jei kas turAi??jo A. Ai??apokos ai??zLietuvos istorijAi??ai???…
R. M. Sovietmetis Ai??apokos ai??zIstorijAi??ai??? dar ai??zA?darbinoai???, ji atidirbo gerai.
D. K. Dabar vyrauja istorijAi?? demitologizuojanti, istorinius naratyvus dekonstruojanti kAi??ryba. Tai gerbtina menininkA? teisAi??. TaA?iau stokojame pasakojimAi?? konstruojanA?iA? meno kAi??riniA?. Ar nAi??ra keista, kad sovietinAi??s ideologinAi??s prievartos metais sulaukAi??me A?simintinA? istoriniA? meno tekstA? ai??i?? Mindaugas, Herkus Mantas, M. MaA?vydas, Barbora RadvilaitAi??, o laisvAi??s metais ai??i?? vis grojama vienu ir tuo paA?iu Tado Blindos siuA?etu. TurAi??dami tokiAi?? turtingAi?? ir spalvingAi?? istorijAi??, per NepriklausomybAi??s laikus neatradome nAi?? vieno ryA?kaus naujo meninio vaizdinio.
E. M. MinAi??jote demitologizavimAi?? ai??i?? ar tai nAi??ra dar pavojingesnAi?? situacija, kai mes ne tik nekonstruojame pasakojimo, bet dar jA? ir naikiname…
R. M. Nesuprantu, kodAi??l iki A?iol tebeabejojama, ar verta A? Lietuvos 100-meA?io programAi?? A?traukti meninio filmo sukAi??rimAi??, baiminantis, kad neatsiras patrauklaus dramatiA?ko istorinio siuA?eto filmo scenarijui?!. ai??zScenarijA?ai??? mAi??sA? istorijoje apstu ai??i?? jei netinka jau nuvainikuoti Kudirka ar BasanaviA?ius, imkim ViA?inskA?, savanorius…
D. K. Tai, kad Ai??arAi??no Barto filmui apie PilAi??nus nebuvo rasta lAi??A?A?, tikrai apmaudu.
E. M. Su penktokais A?iAi??rime neseniai sukurtAi?? dokumentinA? filmAi?? ai??zKnygneA?ysai??? ai??i??Ai?? vaikai A?iAi??ri iA?siA?iojAi?? A? XIX a. gyvenimAi??, jiems tik nedidelA? A?vadAi?? padaryti reikia. A?iAi??rime ir seniai pastatyto ai??zHerkaus Mantoai??? epizodus. Mokiniams, ypaA? jaunesniA? klasiA?, reikia emocingos medA?iagos.
R. J. ai??zBernardinA?ai??? tinklalapyje yra A?dAi??ti dokumentiniai filmai iA? XX a. istorijos ai??i?? kiek jA? jau sukurta!
R. M. Ai??vietimo ir mokslo ministerija, uA?uot paleidusi reikalus savieigai, turAi??tA? daryti tai, kAi?? mums dabar pasiAi??lAi?? Kornelijus ai??i?? susieiti ir padiskutuoti. KodAi??l negalAi??tA? tokios diskusijos vykti, ministerijai diriguojant?
K. P. Gal nebus nemandagu naujajam A?vietimo ir mokslo ministrui palinkAi??ti atkreipti dAi??mesA? A? sklandesnio istorinio pasakojimo kAi??rimo mokykloje svarbAi??? O jums dAi??koju uA? pokalbA?.

Spaudai parengAi??Ai??Astrida PetraitytAi??