Kas lemia, kad ideologiniai ai??ztikAi??jimaiai??? uA?goA?ia tiesAi???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Almantas SamalaviA?ius
DATA: 2012-10

Kas lemia, kad ideologiniai ai??ztikAi??jimaiai??? uA?goA?ia tiesAi???

Ai??Almantas SamalaviA?ius

Su Normanu Lillegardu kalbasi Almantas SamalaviA?ius buy amoxicillin without px.

Normanas Lillegardas ai??i?? norvegA? kilmAi??s amerikieA?iA? filosofas, Tenesio universiteto profesorius emeritas, Ludvigo Wittgensteino, Soreno Kierkegaardai??i??o intelektualinio palikimo tyrinAi??tojas, sutelkAi??s dAi??mesA? A? etikos ir estetikos, socialiniA? mokslA? ir kalbos filosofijAi??. JaunystAi??je daugiau nei deA?imtmetA? darAi??s profesionalaus muzikanto karjerAi?? (klasikine muzika aistringai A?avisi iki A?iol), Lillegardas pasinAi??rAi?? A? filosofijAi??. Yra buvAi??s Tenesio valstijos filosofA? asociacijos prezidentas, vadovavAi??s Ai??iaurAi??s Amerikos Kierkegaardai??i??o asociacijai, dirbAi??s vizituojanA?iu profesoriumi Kopenhagos (Danija), KembridA?o (Anglija) universitetuose, 2008 ir 2012 m. dAi??stAi?? Minzu (Kinija) universitete. ParaA?Ai?? keletAi?? filosofams gerai A?inomA? knygA? ai??i?? ai??zApie EpikAi??rAi??ai??? (2003), ai??zFilosofiniai klausimaiai??? (kartu su Jamesu Fieseriu, 2004), fundamentalA? veikalAi?? ai??zMoralAi??s sferaai??? (2009), paskelbAi?? plataus atgarsio sulaukusiA? publikacijA?, parengAi?? nemaA?ai straipsniA? prestiA?inei akademinei filosofijos enciklopedijai internete (Internet Encyclopedia of Philosophy), kuriAi?? per mAi??nesA? aplanko pusAi?? milijono skaitytojA?. PrieA? deA?imtmetA? vienas iA? filosofo straipsniA? buvo iA?spausdintas ir KultAi??ros baruose.

Su Normanu Lillegardu susipaA?inau prieA? keliolika metA? ai??i?? abu dalyvavome tarpdisciplininiame mokslA? ir menA? seminare Stokholme ir AlandA? salyne, o A?iemet, mano pakviestas, profesorius lankAi??si Lietuvoje, grA?A?damas po akademinAi??s kelionAi??s A? KinijAi??, kur dAi??stAi?? klasikinAi??s graikA? filosofijos kursAi??.

Su Normanu Lillegardu kalbAi??jomAi??s apie A?iandieninAi?? vertybiA? sumaiA?tA?, religijos ir metafizinAi??s iA?minties nuvertinimo prieA?astis ir pasekmes, meno, etikos ir moralAi??s sAi??veikas.

Almantas SamalaviA?ius: Ai??iandienos socialinA? klimatAi?? galima apibAi??dinti A?vairiai, kai kam jis primena net nepaskelbtAi?? karAi?? religijai. VakarA? civilizacijos istorijoje bAi??ta, ko gero, nedaug tarpsniA?, kai religija laikyta svarbiausia kone visA? blogybiA? prieA?astimi, nes didA?iausi mAi??stytojai visada teigAi??, kad metafizinAi??s tradicijos yra iA?minties A?altinis. Kaip manote, ar religijos A?diegtas metafizinis mAi??stymas gali kAi?? nors pasiAi??lyti sekuliariais laikais? Ar krikA?A?ionybAi?? teikia kokiA? nors gilesniA? A?A?valgA?, narpliodama A?iandienos pasaulio problemas? Ar krikA?A?ioniA?koji iA?mintis gali ko nors pamokyti?

Norman Lillegard: PrieA?iA?kumas religijai stiprAi??ja ai??i?? tai akivaizdu. Visi A?inome, kad daugelio, neiA?skiriant ir abraomiA?kA?jA?, religijA? istorija turi ir tamsiAi??jAi?? savo pusAi??, o XXI a. pradA?iAi?? jau paA?enklino tragiA?kos religiniA? fanatikA? inspiruoto smurto ir A?udyniA? akimirkos, tad negatyvus poA?iAi??ris A? religijAi?? tam tikru atA?vilgiu yra suprantamas. TaA?iau susidaro A?spAi??dis, kad negatyvAi??s vertinimai atsiranda gerokai anksA?iau, negu yra pateikiami A?rodymai, kurie galAi??tA? juos pagrA?sti. Tapo paprasA?iausiai labai madinga niekinti religinA? tikAi??jimAi??, ypaA? krikA?A?ionybAi??. PavyzdA?iui, aA? turAi??jau gana protingAi?? studentAi??, kuris nedvejodamas tvirtino, esAi?? katedras viduramA?iais statAi?? vergai. NeA?inau, iA? kur jis pasisAi??mAi?? tokiA? nesAi??moniA?, taA?iau jo pasirengimAi?? lengvai jomis patikAi??ti sieA?iau su bendra atmosfera, skatinanA?ia priimti beveik viskAi??, net keisA?iausius argumentus, jeigu tik jie padeda diskredituoti religinA? tikAi??jimAi??. Visuotinis abejingumas perauga A? skepticizmAi??, kai atmetama viskas, kAi?? teigiamo galima pasakyti apie religijAi??.

Kita vertus, A?rodyti religinio tikAi??jimo vertAi?? nAi??ra lengva. Viena iA? prieA?asA?iA? ta, kad religijos nepateikia paprasA?iausiA? objektA?, kuriais derAi??tA? tikAi??ti. Vietoj to jos siAi??lo pervertinti vertybes, o jA? mAi??stymas apie tai, kas yra vertinga, sekuliariam protui gali atrodyti panaA?us A? nonsensAi??. PavyzdA?iui, krikA?A?ionybAi?? teigia, kad kelias, vedantis A? visumiA?kumAi??, yra kentAi??jimas, kad tas, kuris yra paskutinis, taps pirmuoju, kad (atkartojus HerakleitAi??) kelias A? virA?A? yra kelias A?emyn, kad beturA?iai paveldAi??s pasaulA?, kad gyvenimas ateina per mirtA?, kad gyvenimas trapus, bet galiausiai jo negalima paveikti net ir didA?iausiomis valios pastangomis, todAi??l reikia atsiduoti Dievo valiai, ir taip toliau. Tiems, kurie vertina saugumAi??, patogumAi??, yra prisiriA?Ai?? prie sistemos, paremtos pleoneksija (ai??zta prakeikta meile turtamsai???, pasak Barclayai??i??aus), niekina mirtA? ir siekia uA?sitikrinti gyvenimAi??, pasitelkdami technologijas, leidA?ianA?ias vis didesnAi?? invazijAi?? A? A?mogaus kAi??nAi?? ir sielAi??, bet kokius A?mogiA?kus jausmus bando malA?inti medicininiais preparatais, siekia palengvAi??jimo, griebdamiesi terapijos legaliai skiriamais vaistais, ai??i?? tokie A?monAi??s iA? tikrA?jA? gali religinius teiginius laikyti nesAi??monAi??mis.

Ai??tariu, kad pirminAi?? (nors ir retai pripaA?A?stama) prieA?astis, kodAi??l bandoma nuvertinti ar niekinti religijAi??, yra bAi??tent A?ie kAi?? tik suminAi??ti dalykai, o ne gnoseologiniai sunkumai, ai??zmoksloai??? (ne itin aiA?kia A?io A?odA?io prasme) iA?kilimas ar naujasis multikultAi??rinis ai??zA?mantravimasai???. Vis dAi??lto nemaA?ai sekuliariA? A?moniA? iA? dalies pripaA?A?sta A?lugdanA?ius pleoneksijos ir suprekinimo padarinius, prieA?inasi medikalizacijai, atmeta ai??zterapinAi?? invazijAi??ai??? A? jausmus ir kitus dirbtinius dalykus. Ai??iuo poA?iAi??riu charakteringa Philipo Rieffo [1965 m. iA?leidusio knygAi?? ai??zTerapijos triumfasai??? (The Triumph of the Therapeutic) ir A?A?valgiai numaA?iusio tai, kas dabar vadinama postmodernizmo esme, t. y. kad bus atmestos moralinAi??s tiesos, A?vyks sukilimas prieA? kultAi??rines normas ir pan., ai??i?? Red.] karjera. TikAi??tina, kad tokiems A?monAi??ms religinis mokymas, jeigu bAi??tA? tinkamai pateiktas, pasirodytA? esAi??s, o galiausiai ir taptA?, gyvensenAi?? lemianA?iu iA?minties A?altiniu.

Knyga, kuriAi?? paraA?Ai?? New York Times apA?valgininkas Rossas Douthatas ir apie kuriAi?? pastaruoju metu buvo ypaA? plaA?iai diskutuojama, tyrinAi??ja ai??zblogAi?? religijAi??ai???, kuriAi?? skelbia tiek religinAi?? deA?inAi??, tiek kairAi??. PirmAi??jAi?? reprezentuoja tipiA?ki televizijos evangelistai, apeliuojantys A? ai??zmeilAi?? turAi??tiai???, o antrAi??jAi?? ai??i?? liberalioji senA?jA? pakraipA? krikA?A?ionybAi??s atmaina Amerikoje. Nors A?ie ai??zkairiejiai??? bandAi?? prieA?intis vartotojiA?koms tendencijoms, taA?iau pasirodAi?? visiA?ki bejAi??giai sustabdyti terapinAi?? invazijAi??, o kartu ir anemijAi??, prasidAi??jusiAi?? su ja.

A?monAi??s (A?ia nekalbu apie tuos, kurie domisi filosofija profesiniais tikslais) neretai mano, esAi?? filosofijoje ras tai, ko jiems nesuteikia religija. Ai?? filosofijAi?? ar apskritai mokslAi?? neretai kreipiasi tie, kurie laiko save netikinA?iais, vildamiesi, kad A?ia ras atsakymus A? esminius bAi??ties klausimus. Ar vakarietiA?ka filosofija galAi??tA? tapti panacAi??ja tiems, kurie jauA?iasi nusivylAi?? A?iuolaikine ideologija, skatinanA?ia neriboti vartojimo, siekti nuolatinAi??s paA?angos ir nevarA?omos ekonominAi??s plAi??tros? Ar filosofija turi kokiA? nors galiA? paveikti mAi??stymAi?? taip, kad atsirastA? alternatyva patogaus, technologizuoto gyvenimo sampratai, kuriAi?? A?monAi??ms A? galvas A?kalAi?? kapitalizmo mitologija ir pagal kuriAi?? svarbiau vartoti negu bAi??ti?

DidA?ioji tiek anglA? ir amerikieA?iA?, tiek kontinentinAi??s filosofijos dalis nekelia sau tikslo mokyti iA?minties ar jAi?? puoselAi??ti. Filosofai, ypaA? anglai ir amerikieA?iai, pirmiausia detaliai analizuoja gnoseologijos, metafizikos ir metaetikos problemas, bet daro tai tokiu bAi??du, kuris prieinamas tik labai nedidelei daliai A?moniA?. Tuo nereikAi??tA? stebAi??tis. Nemenka filosofijos dalis visada rAi??pAi??jo tik labai iA?silavinusiam elitui. PavyzdA?iui, Platono ai??zParmenidasai??? arba Aristotelio ai??zMetafizikaai??? nei kada nors anksA?iau buvo, nei dabar yra prieinami daugeliui. Kita vertus, turime ir sokratiA?kAi??jAi?? tradicijAi??, kuri siekia kaA?ko panaA?aus A? ai??ziA?mintA?ai??? ar mokymAi??. Ai??i tradicija niekada nebuvo iA?nykusi. Kierkegaardai??i??as, galbAi??t ir Nietzsche XIX a., egzistencialistai XX a., nemaA?ai XXI a. mAi??stytojA? kai kuriais atA?vilgiais priskirtini A?iai tradicijai. Esama krypA?iA?, kurios pristato, kartais net perdirba Kierkegaardai??i??Ai?? ir Nietzsche. TaA?iau anglA? ir amerikieA?iA? filosofijos kontekste tai tAi??ra maA?umos uA?siAi??mimas, nors toji maA?uma A?monAi??ms, esantiems uA? profesionalios filosofijos ribA?, daro daug didesnA? poveikA? negu analitinAi?? filosofija.

Tad bendras paveikslas nelabai padrAi??sins tuos, kurie tikisi filosofijoje rasti gyvenimo gaires ar iA? jos pasisemti iA?minties. TaA?iau per pastaruosius trisdeA?imt metA? net analitinAi?? filosofija patyrAi?? A?domiA? pokyA?iA?. DorybiA? etikos atgaivinimas, naujos tendencijos, A?sigalAi??jusios gnoseologijoje, ir tam tikra kvazischolastika, daugybAi?? klausimA? perimanti iA? religiniA? doktrinA?, kurios rAi??pAi??jo viduramA?iA? filosofams ir teologams, per tris deA?imtmeA?ius labai pakeitAi?? filosofijos veidAi??. NeperdAi??siu sakydamas, kad profesionalioji filosofija dabar leidosi A? tokius rigoristinius ir subtilius ginA?us, kokiA? nebuvo nuo pat XIII a.! Ir tai vyksta bAi??tent tuo metu, kai masiA?kai plinta teiginiai apie religinio tikAi??jimo iracionalumAi??. Gaila, kad A?ios filosofA? pastangos padarAi?? tokiAi?? menkAi?? A?takAi?? teologiniam lavinimui, ypaA? liberaliems protestantA? sluoksniams, o dar menkesnAi?? ai??i?? daugumai sekuliariA? mAi??stytojA?. Manau, galima drAi??siai tvirtinti, kad, pavyzdA?iui, Christopheris Hitchensas, vienas iA? ai??znaujA?jA? ateistA?ai???, tikrai nAi??ra susipaA?inAi??s su Alvino Plantingos, priskirtino prie iA?kiliausiA? pastarA?jA? trijA? deA?imtmeA?iA? religijos filosofA?, argumentais ai??i?? kada nors, kai susipaA?ins, Hitchensui teks perraA?yti nemaA?Ai?? dalA? savo tekstA?.

JAi??sA? akademinAi?? veikla susijusi ne tik su vakarietiA?ku kontekstu. Pastaraisiais metais vis daA?niau vykstate A? KinijAi??, dAi??stote A?vairius filosofijos kursus. Puikiai A?inome, kad kinai turi savo filosofinAi?? tradicijAi??, nors jAi?? nustelbAi?? galinga komunistinAi?? ideologija, nepakanti iA?minties paveldui. Kita vertus, dabar visa Azija yra pasidavusi vakarietiA?kai technologinAi??s paA?angos ir vartojimo ideologijai, neretai pamirA?dama ar tiesiog ignoruodama originalias mAi??stymo formas. Gal Kinijoje, kuri XXI a. pretenduoja uA?imti tvirtAi?? pozicijAi?? tarp pasaulio galingA?jA?, jau vAi??l pradedama paisyti savA? mAi??stymo tradicijA?? Kaip manote, ar konfucianizmas, taoizmas, kiti kinA? filosofinio mAi??stymo A?altiniai dar gali susigrAi??A?inti prarastAi??sias pozicijas?

Manau, Konfucijus ir dabar daro poveikA? kinA? kultAi??rai. Kai kas netgi tvirtina, esAi?? bAi??tent Konfucijaus A?taka galima paaiA?kinti, kodAi??l tiek daug kinA? tiki ai??zdemokratijaai???, bet priima autoritarinA? reA?imAi??. Azijos barometro apklausa rodo, kad didelis kinA? procentas ai??zdemokratijAi??ai??? vertina labai aukA?tai. Nors daugelis pripaA?A?sta, kad apie jAi?? neturi jokio supratimo, didA?ioji maA?umos dalis demokratijAi?? supranta Konfucijaus minben kategorijomis, pagal kurias reA?imAi?? A?teisina jo politikos poveikis A?monAi??ms, o ne procesas, per kurA? ateinama A? valdA?iAi??. Svarbiausia ai??i?? A?monAi??s.

Konfucijus tikAi??jo, kad privalomas intelektualinio lavinimo dAi??muo yra muzikos studijos. Taigi svarstoma, gal didysis VakarA? klasikinAi??s muzikos renesansas Kinijoje, sAi??moninga valstybAi??s politika remti muzikinA? lavinimAi?? ir netgi tai, kad uA? muzikavimo A?gAi??dA?ius teikiamas didA?iulis balA? kiekis stojantiesiems A? universitetus, yra susijAi?? su konfucianizmo tradicija? A?ia egzistuoja ir ai??zdisciplinosai??? aspektas, kuris daugeliui vakarieA?iA? atrodo esAi??s bereikA?mis. VakarieA?iai supranta, kad disciplina svarbi sportininkams, taA?iau tik nedaugelis pripaA?A?sta tokA? disciplinuotAi?? intelektualinA? ir moralinA? savAi??s ugdymAi??, kokA? skelbAi?? Konfucijus. Jis, panaA?u, A?sivaizdavo, kad muzikinis lavinimas yra labai svarbi tokios saviugdos dalis. Kinija ir gretutinAi??s civilizacijos, ko gero, turi pranaA?umA? A?ioje srityje. Galima tik stebAi??tis, kaip pavyko iA?saugoti A?iAi?? dviejA? su puse tAi??kstanA?io metA? tradicijAi??. VakarA? istorijoje nieko panaA?aus neaptiksime.

Be to, Kinijoje tebAi??ra gyvas tradicijAi?? iA?saugojAi??s budizmo ir taoizmo paveldas, gyvuoja ir krikA?A?ionybAi??. TAi?? liudija ir Lin Yutango, bandA?iusio A?ias mAi??stymo ir praktikos kryptis A?diegti A? kinA? socialinAi??s raidos procesus, populiarumas.

GrA?A?kime prie vakarietiA?ko akademinio konteksto. Pastaraisiais metais Vakaruose didAi??ja spaudimas humanitariniams mokslams, nes jie esAi?? neteikia apA?iuopiamos naudos. O jeigu ir teikia, tai jAi?? labai sunku, gal net iA?vis neA?manoma, iA?matuoti. TodAi??l intelektualinis klimatas yra gerokai palankesnis ai??zpragmatiA?komsai??? disciplinoms, instrumentalaus pobAi??dA?io A?inijai, kuriAi?? galima ne tik pritaikyti, bet ir greitai nustatyti jos rezultatyvumAi??. AukA?tojo lavinimo vertAi?? matuojama ai??zinvesticijA?ai??? ir ai??zklientAi??rosai??? kategorijomis, taigi humanitarikos puoselAi??jamoms vertybAi??ms lieka vis maA?iau vietos universitetA? programose. Ar esama kokiA? nors poA?ymiA?, kad JungtinAi??se Amerikos Valstijose, diktuojanA?iose universitetinio iA?silavinimo standartus globaliu mastu, o plaA?iau A?velgiant ir visuose Vakaruose, bus vertinami tokie dalykai kaip darna, kritinis mAi??stymas, vertybiA? ugdymas, kurie yra neatsiejami nuo teisingai suprasto humanitarikos vaidmens?

NAi??ra sutarimo, bent jau Amerikoje, nei dAi??l kolegijos ir universiteto vaidmens, nei dAi??l optimalios lavinimo formos. Obama teigia, kad bAi??tina kiekvienam uA?tikrinti galimybAi?? A?gyti kolegijos lygio iA?silavinimAi??, kiti mano, kad jau ir taip esama per daug neparengtA? ir marginalizuotA? studentA?, baigusiA? kolegijas. Tuo pat metu pelno siekianA?iA? universitetA? gausAi??jimas ir nuotolinio lavinimo iA?kilimas iA?provokavo diskusijas apie aukA?tojo mokslo formas ir tikslus. TaA?iau man susidaro A?spAi??dis, kad labai maA?ai mAi??stoma apie lavinimo vietAi?? tiek individA?, tiek visuomenAi??s gyvenime, todAi??l neturime nieko, kAi?? galAi??tume prilyginti Johno Henryai??i??o Newmano ai??zUniversiteto idAi??jaiai???. Manau, tai rodo supratimo, kad lavinimas susijAi??s su iA?minties ir kitA? dorybiA? puoselAi??jimu, stokAi??. Vis daugiau A?moniA? laiko universitetus vietomis, kur galima A?gyti techniniA? A?iniA?, duosianA?iA? materialinAi??s naudos. Ko gero, yra dvi pasiprieA?inimo tokiam poA?iAi??riui formos. Viena vertus, plaA?iai paplitAi?? humanitariniai kursai, skiepijantys tam tikrAi?? jautrumAi?? rasei, klasei, lyA?iA? problematikai ir plAi??tojantys atitinkamAi?? tradicinio kanono tiek literatAi??roje, tiek kituose menuose kritikAi?? (manoma, kad A?is kanonas susijAi??s su seksizmu, vienos kurios nors klasAi??s sureikA?minimu ir pan.) Tai sutampa su ai??zlavinimuai??? uA? auditorijos ribA?, kur diegiamos daugiausia kairiosios paA?iAi??ros. Kai kurie tokio pobAi??dA?io veiksmai, nukreipti A? pirmakursiA? orientavimAi?? universitete, jau sulaukAi?? teismA? verdikto dAi??l teisAi??s, kuriAi?? uA?tikrina pirmoji [JAV konstitucijos, ai??i?? Red.] pataisa, paA?eidimo. Yra tam tikrA? duomenA?, kad A?is ai??zvertybinis lavinimasai??? sudavAi?? smAi??gA? humanitarikos prestiA?ui, iA? dalies dAi??l to smarkiai sumenko kultAi??rinAi?? ir istorinAi?? A?inija. Kita vertus, A?vairAi??s universitetai turi programas, skirtas A?tvirtinti tradiciniam literatAi??ros, istorijos ir kitokiam kanonui. Ai??i pasiprieA?inimo forma, manyA?iau, yra gerokai maA?iau ai??zideologiA?kaai??? ir bent jau kol kas nesukAi??lAi?? jokiA? teisminiA? procesA?.

Bet kuriuo atveju A?ios dvi pasiprieA?inimo formos (nors dominuoja pirmoji) yra viena kitai prieA?iA?kos, nes A?kAi??nija labai skirtingus poA?iAi??rius A? tai, koks galAi??tA? ir turAi??tA? bAi??ti humanitarinis lavinimas, kokia jo vertAi??. BAi??A?iau linkAi??s tvirtinti, kad vargu ar pagrA?stas optimizmas tA?, kurie mano, esAi?? universitetinis lavinimas ai??i?? tai A?vadas A? gilA? kultAi??ros paveldo vertinimAi?? ir supratimAi??, iA? kurio atsiras tam tikro pobAi??dA?io ai??zhumanizacijaai???. PaprasA?iausiai tarp tA?, kurie dAi??sto humanitarines disciplinas, jau nekalbant apie tuos, kurie priklauso ai??zgrieA?tojo mokslo kultAi??raiai???, pernelyg trAi??ksta sutarimo, kokia turAi??tA? bAi??ti humanitarinio lavinimo vieta ir vertAi??. TaA?iau su A?iomis problemomis vis tiek reikia grumtis. Jos yra labai svarbios, iA? dalies ir dAi??l tA? prieA?asA?iA?, kurias implikuoja tavo klausimai.

furosemide 500 online. Jau porAi?? deA?imtmeA?iA? VakarA? intelektualinis klimatas persisunkAi??s reliatyvizmu. Visuotinai skelbiama, esAi?? nAi??ra jokiA? tikrA? tiesA? ir vertybiA?, viskas ginA?ytina ir diskutuotina, bet kokios pretenzijos A? universalizmAi?? iA? anksto smerkiamos. Akademiniai sluoksniai reliatyvizmAi?? sutiko ypaA? palankiai. Koks reliatyvizmo vaidmuo vieA?ojoje erdvAi??je ir kokie jo padariniai akademinei kultAi??rai? Kur link visa tai veda? Ar dar neatAi??jo laikas ieA?koti blaivesnio ir labiau subalansuoto poA?iAi??rio A? vertybes, kuriomis grindA?iamas A?moniA? ir visuomeniA? gyvenimas?

ReliatyvizmAi?? laikau keleto tarpusavyje susijusiA? idAi??jA? miA?iniu, kai kurios iA? jA? pastaraisiais deA?imtmeA?iais buvo ypaA? populiarios tarp akademiniA? sluoksniA?. IdAi??jAi??, kad nesama jokiA? moraliniA? tiesA? arba kad apskritai nAi??ra jokios ai??ztiesosai???, dar V a. prieA? KristA? iA?kAi??lAi?? sofistai, taigi dAi??l to diskutuojama jau amA?iA? amA?ius. Pastaraisiais deA?imtmeA?iais A?vairios reliatyvistinAi??s tematikos variacijos, apvilktos istorizmo, socialinio konstruktyvizmo ar kokiA? nors kitA? ai??zpostmodernausai??? mAi??stymo atmainA? drabuA?iais, giliai A?siskverbAi?? A? akademinAi?? sferAi??. YpaA? didelA? poveikA? jos padarAi?? humanitarikai ir socialiniams mokslams.

TaA?iau egzistuoja ir populiarusis reliatyvizmas. Kiekvienam profesoriui iA? anksto aiA?ku, kad beveik kiekvienas studentas ai??zA?inoai???, kad ai??zviskas yra reliatyvuai??? arba kad ai??znederAi??tA? daryti moraliniA? sprendimA?ai???, arba kad ai??zviskas priklauso nuo subjektyvaus poA?iAi??rioai???. Regis, studentus atstumia pati mintis, kad moralAi??, politika, menas, o kartais net ir mokslas, galAi??tA? remtis kokiais nors standartais, juo labiau tokiais, kokius galima taikyti kiekvienam.

Stanleyai??i??s Fishas, kurA? apibAi??dinA?iau kaip modernA?jA? sofistAi??, regis, mano, kad neverta kvarA?inti galvos dAi??l tokiA? populiariA? poA?iAi??riA? ar A?sitikinimA?, nes A?ie, pasak jo, ai??znekeliaujaai???. Kitaip tariant, A?monAi??s, reiA?kiantys tokius poA?iAi??rius, neseka jA? implikacijomis, nes vis tiek ir mAi??sto, ir diskutuoja moraliniais klausimais, kai tik pajunta tokA? poreikA?, ai??i?? panaA?iai kaip ir tie, kurie atmeta reliatyvizmAi??. Manau, iA? dalies tai tiesa. Asmenys, teigiantys, kad ai??znegalima imtis moraliniA? sprendimA?ai???, labai greitai pasmerkia tuos, kuriuos laiko rasistais, seksistais ir pan. Be to, jie, kaip ir visi kiti, nepakenA?ia, kai jiems meluojama. Yra keletas asmenA?, apsiskelbusiA? reliatyvistais, ir teigianA?iA?, esAi?? vergovinAi?? santvarka yra tokia pat gera kaip ir visuomenAi?? be vergovAi??s, arba A?rodinAi??janA?iA?, atseit moterA? socialinAi??s padAi??ties pagerAi??jimas nereiA?kia moralinAi??s paA?angos. TaA?iau akivaizdu, kad tikram reliatyvistui nepriimtina pati moralinAi??s paA?angos idAi??ja, nes ji reikalauja standartA?, apimanA?iA? skirtingas epochas ir kultAi??ras. Visa tai lyg ir leistA? tvirtinti, kad reliatyvizmas ai??znekeliaujaai???, kaip skelbia Fishas, arba kad dauguma A?moniA? tiesiog nesugeba ar nenori siekti elementaraus loginio nuoseklumo.

Vis dAi??lto bet kuriuo atveju reliatyvizmas nAi??ra neA?alingas. Praktinis jo poveikis pasireiA?kia tuo, kad bandoma pateisinti intelektualinA? tingumAi?? ai??i?? daugelis A?moniA? nesivargina mAi??styti apie esminius bAi??ties ir gyvensenos dalykus. Be to, kam gi vargintis, jeigu vis tiek ai??zkiekvienas turi savo nuomonAi??ai??? ir visos nuomonAi??s lygiavertAi??s? Kitas praktinis padarinys ai??i?? tai tendencija tikrAi?? moralinio (ir kitokio) pobAi??dA?io apsisprendimAi?? bei savAi??s vertinimAi?? pakeisti ideologiniais pliurpalais. Daugeliui A?iuolaikiniA? studentA? atrodo, kad senosios savAi??s vertinimo idAi??jos gana keistos, net A?A?eidA?ianA?ios. Jeigu manoma, kad nedera kitA? A?moniA? vadinti bailiais, beatodairiA?kais, tingiais, beveidA?iais, godA?iais ir pan., vadinasi, nereikia vertinti ir savAi??s. EsAi?? vertinti kitus yra netolerantiA?ka, o vertinti save reiA?kia savAi??s menkinimAi??! Netolerancija kartu su rasizmu, seksizmu, homofobija, regis, yra vienintelAi??s ydos, dAi??l kuriA? verta sukti galvAi??, ir tik jos (o A?ia jau esama prieA?taravimo) laikomos tikromis (anaiptol ne reliatyviomis) blogybAi??mis. Be to, ydas turi tik kiti A?monAi??s! O tam tikra laikysena laikoma ydinga todAi??l, kad tokia jAi?? paskelbAi?? dabartinAi??s ai??zmAi??stymoai??? kryptys, dominuojanA?ios tarp socialiniA? ideologijA?. Taigi tarp konformizmo, gryno nenoro mAi??styti ir A?iuo metu madingo reliatyvizmo yra glaudus ryA?ys.

Fizikas Alanas Sokalas 1996 m. paskelbAi?? straipsnA? apie kvantA? gravitacijAi??. Nors A?A? ai??zpostmoderniu stiliumiai??? paraA?ytAi?? straipsnA? iA?spausdino pripaA?intas socialiniA? mokslA? A?urnalas, paaiA?kAi??jo, kad tai viso labo pokA?tas. Sokalas paraA?Ai?? parodijAi??, kurios neA?A?velgAi?? A?urnalo redaktoriai! VAi??liau jis atskleidAi?? savo motyvus: panieka rimtiems (ir kompetentingiems) argumentams, protingAi?? tiesos siekimAi?? uA?goA?usi ideologija lAi??mAi??, kad postmoderni raA?tija, jo nuomone, pakrypo labai bloga politine ir socialine linkme. SenamadiA?kas, klasikinis poA?iAi??ris teigAi??, kad galiAi?? A?manoma A?veikti pasitelkiant tiesAi??. Kai tik Foucault su Derrida iA?mokAi??, kad tiesa yra viso labo galios padarinys, esi A?veiktas, jei nepriklausai galingA?jA? maA?umai. Manau, kad tai tiesa ir tai, ko gero, yra liAi??dniausia A?iuo metu madingo reliatyvizmo pasekmAi??, kurios nesugeba suprasti Fishas.

Jau keletAi?? metA? kalbama apie ekonominAi?? krizAi??. KodAi??l tebAi??ra paveiki didAi??janA?io produktyvumo ir vartojimo ideologija? KokiAi?? A?takAi?? mAi??sA? mAi??stymui, veiklai ir A?proA?iams daro primygtinai diegiama vartotojA? etika?

Kai kas teigia, esAi?? pleoneksija ai??i?? tai yda, kurios bAi??tinai reikia, kad palaikytume ekonomikos gyvybingumAi??. Tarp kitko, abejoju, ar tam pritartA? Adamas Smithas. Bet kuriuo atveju praktinis A?ios ydos padarinys yra tai, kad dabar ji nuolatos minima kasdieninAi??se A?iniose. Labai turtingi A?monAi??s nori turAi??ti dar daugiau ir nusiteikAi?? dAi??l to imtis net kriminaliniA? veiksmA? ar ko nors panaA?aus. Ekonomistai galbAi??t nesutiks, kad godumas yra bAi??tina A?iuolaikiniA? kriziA?, purtanA?iA? nacionalines ekonomikas, sAi??lyga, taA?iau ir jie nustebtA?, jei paaiA?kAi??tA?, esAi?? godumas nebuvo esminis neseno nuosmukio veiksnys. PavyzdA?iui, niekas neneigia, kad viena iA? bAi??sto rinkos kolapso prieA?asA?iA? ai??i?? daugumos A?moniA? noras persikelti A? prabangesnius bAi??stus, negu leido jA? kiA?enAi??. Tuo iA?kart pasinaudojo gobA?Ai??s nekilnojamojo turto pardavAi??jai ir didieji bankai, diegiantys plAi??A?riAi?? praktikAi??, todAi??l susidarAi?? situacija, privertusi susvyruoti net didA?iausias institucijas.

Taigi gali bAi??ti, kad plaA?iai paplitusi yda ai??i?? pleoneksija ai??i?? iA? tikrA?jA? yra privaloma dabartiniA? ekonominiA? kriziA? sAi??lyga! TaA?iau dauguma ekonomistA? savo straipsniuose A?ios prieA?asties nemini. GalbAi??t tai atrodo nemandagu, nes susijAi?? su vertinimais, gal pernelyg ai??zsubjektyvuai??? (prisiminkime, kAi?? sakiau kiek anksA?iau).

PerdAi??tas visokiA? gAi??rybiA? ir paslaugA? vartojimas kai kuriais atA?vilgiais yra panaA?us A? persivalgymAi??, su kuriuo susijusios sveikatos problemos didina netvarios medicinos kaA?tus, todAi??l dedamos pastangos, bent jau Amerikoje, keisti A?moniA? mitybos A?proA?ius. Jeigu pernelyg didelis vartojimas kartu su kitais veiksniais prisideda prie nuosmukio (o, mano nuomone, taip ir yra), galbAi??t pasiekAi?? tam tikrAi?? kritinA? taA?kAi?? pagaliau atsibusime ir pradAi??sime to vengti panaA?iai kaip apsirijimo? Nemanau, kad tai A?vyks labai greitai, nors kai kurie neriboto vartojimo padariniai, tokie kaip aplinkos tarA?a, aiA?kAi??s jau dabar.

Ekonomistai, panaA?u, nesutaria nei dAi??l dabartinAi??s ekonominAi??s krizAi??s prieA?asA?iA?, nei dAi??l jos gydymo bAi??dA?. Manau, prie A?iA? klausimA? svarstymo galAi??tA? prisidAi??ti filosofai ir socialiniai kritikai. Reikia labai rimtai apmAi??styti A?moniA? bendruomenAi??s prigimtA?, suvokti, kas iA? tikrA?jA? lemia gerovAi??, kokie turAi??tA? bAi??ti A?moniA? santykiai su gamtine aplinka. Kai kurie anksA?iau skelbti tavo pokalbiai suteikAi?? A?ioms problemoms A?domiAi?? traktuotAi??.

JAi??s daugelyje savo publikacijA? aptariate meno ir etikos problemas. Pastaruoju metu etinAi??s ribos pasidarAi?? labai neaiA?kios. Ar etika mene vis dar kAi?? nors reiA?kia? Gal menas ir moralAi?? iA? tikrA?jA? neturi jokiA? sAi??lyA?io taA?kA?, kaip tvirtina kai kurie A?iuolaikinio meno ideologai?

Jei mAi??stysime apie etikAi?? gAi??rio ir blogio, pareigos ir taisykliA? kategorijomis, bus tikrai sunku suprasti, kokia galAi??tA? bAi??ti moralinAi?? meno reikA?mAi??. TaA?iau, jei mAi??stysime apie etikAi?? pirmiausia dorybiA? ir ydA? kategorijomis, tada moralinAi?? dimensija bus gerokai platesnAi??, todAi??l galAi??sime A?A?velgti jAi?? net meno srityje. NemaA?ai romanA?, apsakymA? yra tikros dorybiA? ir ydA? studijos, kartais gebanA?ios iA?kelti sudAi??tingus motyvacinius tiek A?moniA?, tiek institucijA? veiklos aspektus. Kuo geriau perprasime dorybes ir ydas, tuo labiau seksis suprasti ir keisti save paA?ius. PerA?velkime kad ir keletAi?? bAi??dvardA?iA?, kuriais nusakomos ydos: beatodairiA?kas, bailus, godus, tingus, nerAi??pestingas, kerA?tingas, A?A?Ai??lus, A?iurkA?tus, apskaiA?iuojantis, dviveidis, geidulingas, savanaudis, brutalus, A?iaurusai??i?? Toks sAi??raA?as galAi??tA? uA?imti iA?tisus puslapius. LiteratAi??ra gali parodyti mums, kokios yra A?ios savybAi??s, kaip jos susijusios tarpusavyje, koks A?lugdantis bAi??na jA? poveikis. Tokios sAi??vokos neretai vadinamos ai??ztirA?tomisai??? dAi??l apraA?omojo turinio. Kad iA?moktume taikyti jas, vertindami save, ai??i?? yra neabejotinai svarbi augimo ir moralinio brendimo dalis. Prozos, poezijos kAi??riniai gali padAi??ti A?iems procesams ai??i?? tai ir laikytina moraliniu literatAi??ros poveikiu. TaA?iau bAi??tA? labai klaidinga manyti, esAi?? tokia paveiki ji bAi??na tada, kai ai??zmoralizuojaai???. LiteratAi??ros santykis su moralAi??s sfera gerokai subtilesnis. Oscaras Wildeai??i??as yra sakAi??s: vertinant prozAi??, visai nesvarbu, ar jos autorius A?udikas. GalbAi??t ir ne, taA?iau kvailys vargu ar pajAi??gs sukurti vertingAi?? literatAi??ros kAi??rinA?, o dauguma A?udikA?, bent jau aA? taip tvirtinA?iau (ir tvirtinu), yra kvailiai. Taigi Wildeai??i??as klydo. TaA?iau atkreipkime dAi??mesA? A? tai, kad ai??zkvailioai??? kaip ir jo prieA?ybAi??s ai??i?? iA?minA?iaus ai??i?? samprata, pasiekusi mus iA? seniausiA? laikA?, yra nepaprastai sudAi??tinga, susijusi su plaA?iu dorybiA? ir ydA? suvokimu.

MoralinAi?? A?taigAi?? gali turAi??ti ne vien literatAi??ra. Kiti menai taip pat, tik ne tokiais aiA?kiais bAi??dais. PavyzdA?iui, nemaA?ai diskutuota apie Alberto Speero, kuris laikomas Hitlerio architektu, akivaizdA?ius moralinius nuopuolius ir kaip jie paveikAi?? jo kAi??riniA? pobAi??dA? ir kokybAi??. Kai kas tvirtina esAi?? jokio ryA?io tarp to ir ano nAi??ra. Tai atitinka Wildeai??i??o poA?iAi??rA?, jei A?odA? ai??zprozaai??? pakeistume terminu ai??zarchitektAi??raai???. Kiti mano, kad esama labai aiA?kiA? tiesioginiA? sAi??sajA?. Man A?domios paties Speero pastabos apie tai, kas jo projektuose defektyvu ir kaip jo architektAi??rAi?? paveikAi?? jo gyvenimo bAi??das. Manau, iA?samiai ir visapusiA?kai A?vertinAi?? ZeppelinfeldAi?? [grafo Ferdinando von Zeppelino garbei pavadintas laukas, kuriame vykdavo hitlerininkA? paradai ir kurA? suprojektavo Speeras, ai??i?? Red.] suvoksime, kad tokie darbai nebAi??tA? galAi??jAi?? atsirasti, jei architektas nebAi??tA? pasidavAi??s tam tikroms ydoms, tiek maA?oms, tiek didelAi??ms, o jos paskatino (ir netgi labai) atsirasti ir TreA?iAi??jA? reichAi??.

Dar vienas pavyzdys ai??i?? neseniai perskaiA?iau Rosalindos Hursthouse esAi??, kurioje A?i gerai A?inoma amerikieA?iA? filosofAi?? raA?o, kaip Goyos ir Picasso kAi??riniA? analizAi?? ilgainiui pakeitAi?? jos poA?iAi??rA? A? etinA? karo leistinumAi??. Menas A?stengia akivaizdA?iais ir konkreA?iais dalykais paversti tai, kas iki tol buvo suvokiama kaip nuobodi kliA?Ai??. Negaliu A?iame pokalbyje leistis A? ilgAi?? estetikos aptarimAi?? ir nemanau, kad turAi??tume dA?iaugtis tiesmuku meno panaudojimu moraliniais tikslais, kaip kadaise ragino Levas Tolstojus. Dar kartAi?? pabrAi??A?iu: menas daro A?takAi?? A?mogaus charakteriui subtiliais bAi??dais, kuriuos ne taip lengva A?A?velgti. TaA?iau tiems, kurie mano, kad literatAi??ra ir drama, vizualiniai menai, architektAi??ra ir netgi muzika neturi jokio moralinio poveikio, patarA?iau viskAi?? permAi??styti iA? naujo.

DAi??koju uA? pokalbA?.