Kas naujo, Maironi?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Maironiui – 150
AUTORIUS:Ai??AistAi?? KuA?inskienAi??
DATA: 2012-12

Konferencija Maironio 150-osioms gimimo metinAi??ms

Autoriaus kAi??ryba ne atspindi epochAi??, bet jAi?? ai??ziA?spindiai??? ai??i?? A?odA?iais ir turiniu A?aidAi?? pirmAi??jA? praneA?imAi?? konferencijoje Maironis ir jo epocha (LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, Vytauto DidA?iojo universitetas, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012-11-15ai??i??16) skaiA?iusi Viktorija DaujotytAi??. Maironis mums vertingas taip ai??zdrungnai, teoriA?kaiai??? ai??i?? asimetriA?ko santykio su lietuviA? lyrikos klasiku neslAi??pAi?? Marijus Ai??idlauskas. Ir nors visus metus netyla kalbos apie visA? humanitarA? kone prievolAi?? aktualizuoti MaironA?, ai??zpritrauktiai??? jA? prie mAi??sA? epochos neiA?traukiant iA? savosios, regisi, kad ir mokslininkams reikia suvokti, kaip prie jo prieiti ir atrakinti ne profaniA?kai, bet ir be egzaltacijos ai??i?? gal nesupyksite ai??i?? moksliA?kai. Tarp lietuviA? raA?ytojA?, kurie galAi??tA? prilygti Shakespeareai???ui ar Cervantesui savo iA?tirtumo apimtimis ai??i?? A?inoma, turint omenyje mokslo darbuotojA? skaiA?iA? vienam kvadratiniam metruiAi??ai??i?? pirmose gretose tikrai rikiuotA?si Jonas MaA?iulis-Maironis. Dar 1913 m., kai besiformuojanA?ios nepriklausomos Lietuvos kultAi??ros darbuotojai A?ventAi?? Maironio darbo metA? 25-Ai??jA? jubiliejA?, prasidAi??jo nenutrAi??kstanA?ios maironistikos studijos. Ar galime pasakyti kAi?? nors naujo, originalaus apie tautos dainiA?? Ar jA? minime, nes turime minAi??ti, o kalbame, nes reikia kalbAi??ti? TurbAi??t A?A? klausimAi?? ir aktualizavo Maironio 150-osioms gimimo metinAi??ms paminAi??ti skirta praneA?imA? lavina.

DviejA? dienA? konferencija vyko Vilniuje ir Kaune. Vilniuje dalyviai rinkosi Taikomosios dailAi??s muziejuje, kur pirmAi??jA? A?A?anginA? A?odA? tarAi?? LLTI direktorius Mindaugas Kvietkauskas, nubrAi??A?Ai??s Maironio ir lietuviA? santykio su juo gaires: pagarba A?iam autoriui yra lygiagreti pagarbai mAi??sA? paA?iA? orumui. Ai??kandin jo mokslininkus pasveikinAi??s kultAi??ros ministras ArAi??nas GelAi??nas dA?iaugAi??si visais Maironio metais ai??i?? turtingi renginiA? jie parodAi??, kad A?is klasikas teberAi??pi. Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos pirmininkas Antanas A. Jonynas daugiau kreipAi??si A? dabarties LietuvAi?? ir kiek minoriA?kai sankcionavo pastarA?jA? dienA? A?vykius, kurie laikomi ai??znevertais Maironioai??? (vAi??liau konferencijoje iA?tarti Ai??idlausko A?odA?iai). OficialiA? sveikinimA? ir antAi??rAi?? dienAi??, kuri paA?ymAi??tina praneA?imA? gausa (darbas vyko trijose sekcijose)Ai??ai??i?? VDU KatalikA? teologijos fakultete dalyvius sveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TamkeviA?ius SJ, pasidalinAi??s A?spAi??dA?iais iA? pirmA?jA? savo susidAi??rimA? su Maironio poezija, bei Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, kurio iniciatyva vakare Maironiui paminAi??ti organizuotas teatro renginys. Apskritai renginio organizatoriai verti padAi??kos uA? puikA? organizavimAi??, ir ypaA? ai??i?? uA? norAi?? kalbAi??ti bei kitus prakalbinti ir kritiA?kai mAi??styti apie MaironA?, klasikA? klasikAi??. TaA?iau ar yra kas naujo apie MaironA??

DrA?stu taip klausti, nes A?vairioms institucijoms atstovavAi?? tyrAi??jai daA?nai norAi??jo iA?sprAi??sti ne ti(e)k Maironio kAi??rybos ar veiklos probleminius klausimus. IA? ne vieno praneA?imo galAi??jome iA?skaityti kitAi?? ai??zdidA?jA? klausimAi??ai???: atrodAi??, kad norima apsibrAi??A?ti savo santykA? su A?iuo klasiku, suvesti mokslinAi??s karjeros ai??zsAi??skaitasai??? su tuo, kurio tekstai kAi??rAi?? XIXai??i??XX a. sandAi??ros jaunA?jA? inteligentA? ai??zemocinAi?? bendruomenAi??ai??? (RamunAi?? BleizgienAi??); kurio klasikinAi?? eilAi??raA?A?iA? forma A?steigAi?? atramAi?? vAi??lesnAi??ms raA?ytojA? kartoms (Brigita SpeiA?ytAi??); kuris savAi??ja Trumpa lietuviA? raA?liavos apA?valga yra ir vienas pirmA?jA? lietuviA? literatAi??ros istorikA?. TurbAi??t todAi??l apie MaironA? norAi??jo ir nori kalbAi??ti bene visi turintys kAi?? nors bendra su literatAi??ra, o A?ioje konferencijoje A?ie kalbAi??jimai neretai balansavo ant akademiA?kumo ir asmeniA?kumo, mokslo kalbos ir poezijos pajautimA?, ant sveikinimA? ir pasidA?iaugimA? bei kritinAi??s refleksijos ribos.

Turint galvoje iA?likusA? reikalAi?? priminti Maironio svarbAi??, neatsitiktinai buvo fiksuojama jo kaip pradA?ios, saulAi??tekio figAi??ros amplua (DaujotytAi??, ai??zMaironio epocha: nuo saulAi??tekio iki saulAi??lydA?ioai???). Jo kaip A?iuolaikiniam lietuviui trAi??kstamos vertybinAi??s atramos pozicijAi?? sankcionavo ir Ai??idlauskas (ai??zDAi??l Maironio vertybiA?ai???), o autoriaus kaip tradicijos tAi??sAi??jo ir vertAi??jo situacijAi?? nubrAi??A?Ai?? SpeiA?ytAi?? (ai??zMaironis ai??i?? literatAi??ros tradicijos vertAi??jasai???; A?ia tema kAi?? tik pasirodAi?? ir jos knyga Anapus ribos: Maironis ir istorinAi?? Lietuva). Egidijus AleksandraviA?ius praneA?imu ai??zTautinio naratyvo permainos ai??i?? Maironio versijaai??? A?velgAi?? A? MaA?iulA? kaip A? istorijos/tautos kAi??rAi??jAi??: nors Maironio istoriniai tekstai (konkreA?iai ai??i?? Apsakymai apie Lietuvos praeigAi??) istoriografiA?kai netikslAi??s, taA?iau liaudyje iA?populiarinAi?? mitAi?? apie VytautAi?? DidA?jA? ir leidAi?? kurti tautinA? naratyvAi??, kuris ne maA?iau svarbus nei ai??ztikrojiai??? istorija. Visi A?ie praneA?imai galAi??tA? bAi??ti laikomi programiniais, nes likusiuose arba buvo aptariami poeto kontekstai ir recepcija, arba bandoma kiek kitaip perskaityti lyriko eiles. Nors temos A?vairavo, dalyviA? lAi??pose vis skambAi??jo A?odA?iai apie tarpusavyje ai??zsusiA?aukianA?iusai??? praneA?imus, todAi??l ir A?ia bus bandoma juos sugrupuoti.

Konferencija tarptautinAi??, septyni praneA?imai skaityti sveA?iA? iA? uA?sienio. Atrodo, kad dalis jA? mus kreipia tikAi??tiniausia tolesniA? maironianos tyrimA?Ai??ai??i?? lyginamA?jA? studijA? kryptimi. Tenlink ir A?engAi?? RadosAi??awas OkuliAi??czius-Kozarynas, kalbAi??jAi??s apie artimus Maironio ir Jano Kasprowicziaus eilAi??raA?A?ius (ai??zTies KeturiA? kantonA? eA?eru. Maironio ir Kasprowicziaus AlpiA? eilAi??sai???), ir S?i??ndoras FNi??ldvari, lyginAi??s lietuviA? poeto ir vengrA? lyrikA? kalbiniA? iA?tekliA? bei eilAi??daros bendrybes, leidA?ianA?ias priartinti nutolusias literatAi??ros istorijas (ai??zMaironio poetiniA? formA? paralelAi??s vengrA? romantikA? kAi??rybojeai???). Artimieji kaimynai latviai daugiau dAi??mesio atkreipAi?? A? Maironio recepcijAi?? savoje A?alyje (Eva EglA?ja-Kristsone, ai??zai??zMaironis A?ino, kaip suA?ildytiai???: Maironio recepcija Latvijojeai???), apA?velgdami maironistikos leidimA? ir tyrimA? situacijAi??.

PanaA?iais lyginamaisiais ar recepcijos keliais bando eiti ir lietuviA? literatAi??rologai. IA?samios bibliografijos (Romas AdomaviA?ius), solidA?ios monografijos (Vanda ZaborskaitAi??), nuodugniA? tekstA? komentarA? (Irena SlavinskaitAi??), plaA?iai aptartA? eilAi??daros ypatybiA? (Juozas Girdzijauskas) ir apskritai gausiA? A?vairiaaspekA?iA? Maironio gyvenimo ir kAi??rybos tyrimA? kontekste gali pasijusti kaip toj jAi??roj, ai??zbegalinAi??j, plaA?iojai???. Belieka ne tiek ir daug: iA?samiau tirti poeto kontekstus, imtis lyginimA?, kreiptis A? smulkesnes jau paA?A?stamA? tekstA? detales, susitelkti A? maA?iau tirtus A?anrus (dramaturgijAi??, istorijos veikalus) arba kartotis. Apie bandymus geriau suvokti poeto epochAi?? pradAi??jo kalbAi??ti dar DaujotytAi??, paminAi??jusi VytautAi?? MaA?ernA? kaip galimAi?? pirmAi??jA? Maironio poetinAi??s tradicijos tAi??sAi??jAi??, A? kontekstiniA? tyrimA? laukAi?? A?raA?ytinas ir Algio KalAi??dos praneA?imas (ai??zMaironis ir lenkybAi??: poemos Znad Biruty kontekstaiai???). GenovaitAi?? DruA?kutAi?? pasuko dar nepramintu keliu: ji analizavo du Maironio iA? prancAi??zA? kalbos verstus eilAi??raA?A?ius (ai??zMaironio prakalbinti prancAi??zA? poetai: atsitiktinumas ar bAi??tinybAi??ai???), A?ia smulkiai aptardama poeto-vertAi??jo pasirinkimus bei A?vertindama vertimo kokybAi??.

Su pasiAi??lymais atidA?iau A?velgti A? tolimuosius, kitA? literatAi??rA?, kitA? A?anrA? Maironio poezijos kontekstus sietinas ir noras kuo plaA?iau apA?velgti jo recepcijAi??, kurios motyvams aptarti skirtA? praneA?imA? A?ioje konferencijoje buvo daugiausia. Neretai klasiku a priori laikomas Maironis kaA?kaip natAi??raliai tapo tautos dainiumi, todAi??l labai svarbu klausti: kokie buvo/yra jo aktualizavimo mechanizmai? AmA?ininkA? recepcijAi?? A?imtmeA?iA? sandAi??roje ir padAi??tA? literatAi??ros lauke apA?velgAi?? AistAi?? KuA?inskienAi?? (ai??zMaironis ai??i?? kultAi??ros lauko agentas: A?(si)A?ventinimas, pozicijos uA?Ai??mimas ir palaikymasai???), Virginijus GasiliAi??nas kalbAi??jo apie Emberono slapyvardA?iu pasiraA?ytAi?? pirmAi??jAi?? egzaltuotos tonacijos publikacijAi?? apie poeto eiles, pasirodA?iusiAi?? LietuviA? laikraA?tyje (ai??zPirmoji bendro pobAi??dA?io publikacija apie MaironA? (1905 m.)ai???). Kiek daug pirmumo, kai kalbama apie MaironA?… BleizgienAi??s (ai??zMaironis ir moterys: XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. pradA?ios emocinAi?? bendruomenAi??ai???) praneA?imas padAi??jo pagrindus aiA?kinimuisi, kaip Maironio tekstai veikAi?? jaunuosius litvomanus, kaip jis patvirtinamas ankstyvosios inteligentijos autoritetu ne tik biografiA?kai, bet ir minint poetAi?? jA? literatAi??ros tekstuose. Jau moderniojoje ir A?iuolaikinAi??je literatAi??roje reflektuojamAi?? santykA? su Maironiu svarstAi?? VijolAi?? ViA?omirskytAi?? (ai??zMaironio poetinAi??s parafrazAi??s ir jo figAi??ra modernistinAi??je Antano Ai??kAi??mos ir postmodernistinAi??je Gintaro BeresneviA?iaus kAi??rybojeai???). Beje, teiginys, kad ai??zpoetiniA? Maironio parafraziA? galima rasti daugelio lietuviA? poetA? kAi??rybojeai??? iA? tiesA? gali nuvesti A? jau kultivuojamAi??, bet dar neiA?artAi?? laukAi?? ai??i?? kaip ir kodAi??l net ir A?iuolaikiniai raA?ytojai vis dar pasirenka MaironA? atskaitos taA?ku, kAi??rybiniu ai??ztAi??vuai??? ar ai??zprotAi??viuai????

Kiti prelegentai A?vilgsnA? kreipAi?? A? autoriaus figAi??ros tyrinAi??jimus, kritikAi??: RamutAi?? DragenytAi?? sklaidAi?? apie Maironio A?raA?ymo vadovAi??liuose, jo virtimo kanonu problematikAi?? (ai??zMaironis literatAi??ros istorijoseai???), A? paA?ius naujausius laikus ir jA? skaitytojo santykA? su Maironiu kreipAi??si IndrAi?? A?akeviA?ienAi?? (ai??zMaironis recepcijos teorijos aspektuai???), iA?kAi??lusi klausimAi??: ai??zKaip treA?iame tAi??kstantmetyje skaitytojas kuria MaironA??ai??? Maironis iA?eivijoje ai??i?? dar viena keliA? praneA?Ai??jA? tema, atskleidA?ianti, kad ne visos iA? maironianos linkmiA? mums gerai paA?A?stamos (Dalia KuizinienAi??, ai??zMaironio patriotinAi??s poezijos refleksija lietuviA? iA?eivijos kritikojeai???, LaimutAi?? AdomaviA?ienAi??, ai??zMaironiana iA?eivijoje: apA?valginiai A?trichaiai???). Taigi imtasi tirti ne tik MaironA?, bet ir joAi??tyrAi??jus.

Paskutinis atskirai iA?skirtinai recepcijos blokas ai??i?? Maironio tekstai ir folklorinAi?? tradicija. Autoriaus dainomis virtusiA? eilAi??raA?A?iA? ir jA? recepcijos ypatumus aptarAi?? A?ivilAi?? RamoA?kaitAi?? (ai??zMaironio poezija kompozitoriA? ir liaudies kAi??rybojeai???), pademonstravusi dainuojamA?jA? eiliA? melodijA? bei tekstA? A?vairovAi??, ir GraA?ina KadA?ytAi?? (ai??zMaironio poezijos tautosakinAi?? bAi??tis XX a. vyksmeai???), kalbAi??jusi apie poeto eiliA? dainavimAi?? A?vairiose kultAi??rinAi??se-istorinAi??se situacijose: ai??zMaironio poezija A?gyja tAi??stinumAi??, kurio svarbus laidasAi??ai??i?? tautosakinAi?? panaudaai???. Ai?? atskiro eilAi??raA?A?io transformacijas liaudies recepcijoje dAi??mesys krypo Jono Ai??lekio praneA?ime (ai??zMaironio eilAi??raA?A?io ai???Lietuva brangiai??? recepcijos metmenysai???): A?engiama A? labai aktualiAi?? ir tirtinAi?? sritA?Ai??ai??i?? kaip dAi??l tautosakAi??jimo ir cenzAi??ros lyrika A?vairiuose rinkiniuose A?gauna skirtingus tekstinius pavidalus.

Matome, kad daugiausia tyrAi??jA? nusikreipAi?? A? maA?iau iA?tirtus Maironio kontekstus, taA?iau LietuviA? literatAi??rAi??os Maironio muziejaus direktorAi?? Aldona RuseckaitAi?? savo praneA?imu (ai??zNeskelbti tekstai ai??i?? ar jie svarbAi??s Maironio vardui?ai???) parodAi??, kad ir tekstologai dar turi nemaA?ai darbo prie neskelbtA? ar ne galutinai iA?aiA?kintA? autoriaus tekstA?. Mat nebAi??tA? Maironis ai??zpoAi??taai???, jei nesipraA?ytA? naujA? atskirA? eilAi??raA?A?iA? ar poemA? analiziA?. Vienas iA? nedaugelio praneA?imA? apie eiles buvo KAi??stuA?io Nastopkos (ai??zKomunikacija ir autokomunikacija Maironio lyrikojeai???), paAi??teikusio keliA? Maironio eilAi??raA?A?iA? poetikos ir turinio analizAi??, parodanA?iAi??, kad net ir iA?narstytose A?io klasiko eilutAi??se dar turime A? kAi?? atkreipti dAi??mesA?, kad dar galime sugrA?A?ti prie mintinai mokamA? eiliA?, jA? ritmikos, rimavimo schemos: nereikia manyti, kad tai per daug paprasta ar A?prasta. PapildomA? reikA?miA? gerai A?inomiems Maironio eilAi??raA?A?iams bandAi?? suteikti EglAi?? KeturakienAi??, skaiA?iusi poeto tekstus per intertekstualumo prizmAi??: pastebAi??tos paralelAi??s tarp Maironio ir jo ai??zA?takA?ai???Ai??ai??i?? Ovidijaus MetamorfoziA?, Danteai??i??s DieviA?kosios komedijos, Sarbievijaus poezijos (ai??zIntertekstualumas Maironio poezijoje: kAi??rybos ir laiko aspektasai???). Siauriau, A? vienAi?? aspektAi?? ai??i?? griuvAi??siA? motyvAi?? ai??i?? susitelkAi?? Gintaras Lazdynas, savaip skaitAi??s ai??zTrakA? pilA?ai??? ir pateikAi??s netikAi??tAi?? interpretacijos versijAi?? (ai??zGriuvAi??siA? motyvas ir Maironio ai??zTrakA? pilisai???ai???). Ai??is praneA?imas tilptA? ir A? lyginamA?jA? maironianos studijA? paradigmAi??, mat bandant suvokti lietuviA? lyriko eiles, pasitelkiamas ir uA?sienio poetA? bei filosofA? arsenalas.

Lyrikos kalbos subtilybes ir santykA? su kontempliatyviAi??ja, RytA? lyrika ir filosofija savo praneA?ime akcentavo ir Regimantas TamoA?aitis (ai??zKalbos gelmAi?? Maironio eilAi??raA?tyjeai???). Prie atidA?iojo skaitymo, ne kontekstinio Maironio portreto, galAi??tume priskirti ir vienintelA? kalbinA? Jurgitos VenckienAi??s praneA?imAi?? (ai??zJono MaA?iulio-Maironio raA?omoji kalbaai???), kuriame sekama Maironio spausdintA? tekstA? kalbos kaita ankstyvuoju kAi??rybos periodu. Dar vienAi?? su kalbos problemomis susijusA? praneA?imAi?? atveA?Ai?? PaweAi??as Bukowiecas (ai??zKalba kaip kliAi??tis, arba Kretingos kapiniA? A?raA?aiai???); galbAi??t kalbama buvo ir ne visai (ar visai ne) apie MaironA?, taA?iau kontekstas artimas (lietuviA?ai??i??lenkA? kalbA? santykis XIXAi??a.). Ne atskiro eilAi??raA?A?io, bet viso ciklo struktAi??ros tyrimAi?? pateikAi?? kita vieA?nia iA? uA?sienio (Monika Pokorska-Iwaniuk, ai??zPavasario balsai kaip poetinis ciklasai???). TaA?iau teigdama, kad ai??zPavasario balsai analizuojami iA? pozicijos, kuria iki A?iol nesusigundAi?? literatAi??ros tyrAi??jai: atskirA? eilAi??raA?A?iA? lyrinis subjektas vertinamas kaip viso rinkinio kAi??rybos subjektas bei susiejamas su autoriumi, kaip pastarojo subjekto reprezentantuai???, Iwaniuk teisi nebent tokiu atveju, jei turimas galvoje ne lietuviA? literatAi??rologijos kontekstas. Dar SlavinskaitAi?? Maironio RaA?tA? komentaruose yra kAi??lusi panaA?iAi?? idAi??jAi??, taip pat apie autoriaus lyrinA? subjektAi?? kaip autoriaus-kAi??rAi??jo projekcijAi?? savo monografijoje raA?iusi ir ZaborskaitAi??, ja seka kiti tyrAi??jai. Mums A?i vieta svarbi, nes tendencija pastebima ne tik A?iame praneA?ime: atrodo, kad bAi??si pirmas, kaA?kAi?? tikrai atradAi??s, iA?tyrAi??s, pastebAi??jAi??s… TaA?iau kalbame apie ai??zlietuviA?kAi??jA? Schakespeareai??i??Ai??ai???, todAi??l verta pasidomAi??ti jau aptartais dalykais, mat iA?lieka nemaA?a tikimybAi??, jog iA? tokios gausos apie MaironA? kalbAi??jusiA?jA? kas nors taip pat buvo pastabus.

PraneA?imA? apie Maironio dramaturgijAi?? potemAi?? iA?skyrAi?? ir organizatoriai, rezervavAi?? jims atskirAi?? sekcijAi??, nors apie teatrinius veikalus kalbAi??ta ir kituose posAi??dA?iuose. Ai?? Maironio dramA? personaA?A? charakterius kreipAi??si AuA?ra MartiA?iAi??tAi??-LinartienAi?? (ai??zDramatiA?kasis Maironis: dramatizmo horizontai Maironio dramoseai???). Petras Bielskis (ai??zMaironio dramos socialumasai???) bandAi?? ai??zatgaivintiai??? Maironio draminiA? veikalA? svarbAi??: nors ir nesusilaukAi??s plataus pripaA?inimo kaip dramaturgas nei gyvenamuoju metu, nei vAi??liau, jis net galAi??tA? bAi??ti pavadintas lietuviA? dramaturgijos pradininku. PanaA?iAi?? pozicijAi?? palaiko ir Aurelija MykolaitytAi?? (ai??zMaironio dramaturgija: istorijos tragizmasai???), mananti, kad Maironis, savo dramose ai??zkeldamas politikos moralumo klausimAi??, rodydamas konfliktus, liudijanA?ius ne didingAi?? istorijAi??, o ribotA? galimybiA? A?mogA? istorijoje, galAi??tA? bAi??ti A?domus ir A?iA? dienA? skaitytojui ar A?iAi??rovuiai???. Ai??is teiginys tarsi iliustruoja bendrAi?? visA? dalyviA? nuotaikAi??: reikia grA?A?ti prie Maironio dramaturgijos ir atidA?iau jAi?? analizuoti. Eligijus Daugnora (ai??zMaironio dramaturgija ir religinAi?? dramaai???) prisideda prie naujA? autoriaus teatriniA? veikalA? tyrimA?, A?rodydamas, kad Kame iA?ganymas galAi??tA? bAi??ti analizuojamas religiniA? dramA? kontekste ir atitinka A?iam A?anrui keliamus reikalavimus. Ne A?ioje sekcijoje, dar pirmAi??jAi?? dienAi?? skaitytas Vidos BakutytAi??s praneA?imas (ai??zMaironis ir kai kurie teatrinio bei muzikinio sAi??jAi??dA?io aspektai (XIX a. pab. ai??i?? XX a. I pusAi??ai???) skirtas apA?velgti Maironio dramA? ir libretA? (ne)pritaikymus teatrui jo gyvenamuoju metu ir bandoma atsakyti A? klausimAi??: kodAi??l Maironis ne itin gerai priimtas reA?isieriA?, nors ai??zgalima A?A?velgti didesnAi?? A?ios poeto meninAi??s veiklos svarbAi?? nei ta, kuri neretai skelbiama, vien perraA?ant ankstesnius A?altinius, jA? neverifikuojantai???? Ir A?ia praverstA? A?ioks toks ekskursas ai??i?? vienAi?? iA? antrosios dienos inauguraciniA? kalbA? sakAi??s Stancikas, kalbAi??damas ne iA? Maironio tyrAi??jo, bet iA? ai??zvartotojoai??? pozicijA?, kiek kitaip A?sivaizduoja Maironio recepcijAi?? tarpukario Lietuvoje: jam pastarojo dramos rodosi buvusios sAi??kmingos, tik paA?iam Maironiui nepatikusios. Matyt, Maironio figAi??ros ambivalentiA?kumas net ir tuos paA?ius reiA?kinius leidA?ia interpretuoti visiA?kai prieA?ingai: kai kam jis tyrimA? objektas, o kai kuriA? sAi??monAi??je ai??i?? beveik patosiA?kai mylimas (ar turimas mylAi??ti) tautos dainius, kone mitologizuota figAi??ra, kuriai ai??znegaliojaai??? faktai.

PasiAi??lymA? atidA?iau skaityti ne autoriaus eiles, bet kitA? A?anrA? tekstus bAi??ta ir daugiau ai??i?? tokia linkme kreipAi?? Povilo Lasinsko praneA?imas apie maironiA?kAi??jAi?? istorijos sampratAi?? (ai??zMaironio istorinis romantizmasai???): net ir A?inomiems veikalams esAi?? dar trAi??ksta iA?tirtumo iA? A?vairesniA? perspektyvA?, mat nors Maironio istorijos ir nebuvusios traktuojamos kaip ai??ztikrosiosai???, veikiau kaip poetinAi??s, A?iuo atveju praverstA? uA?sidAi??ti istorikA? akinius. TaA?iau ne visus ai??znaujusai??? atigrAi??A?imus A? MaironA? taip lengva priimti. Tikriausiai dAi??l jautAi??rumo (sunku rasti tinkamesnA? A?odA?) Maironio atA?vilgiu Stepahno Kesslerio praneA?imas ai??zMaironisai??i?? Poetry in the Shadow of Romanticismai???, kuriame svarstyta autoriaus periodizacijos dilema ir visa XIX a. lietuviA? lyrika bandoma sudAi??lioti A? epochA? dAi??A?utes (praneA?ime ai??i?? diagramas), atrodAi?? kaip A?vilgsnis iA? per toli, erelio skrydA?io, atsitolinus, nejauA?iant.

Antra vertus, nors konferencijoje didA?iAi??ja dalimi kalbAi??ta apie MaironioAi??ai??i?? literato ai??i?? tapatybAi??s dalA?, vien antrosios dienos aplinka neleido pamirA?ti ir MaA?iulio kunigystAi??s. Viena iA? sekcijA? skirta bAi??tent dvasininko portretui aptarti, nors praneA?imA? apie teologinius dalykus bAi??ta daugiau. Dar pirmAi??jAi?? dienAi?? Dalia A?ioA?ytAi?? svarstAi?? A?A? problemiA?kAi?? raA?ytojo-kunigo santykA? ir nagrinAi??jo galimas kunigo projekcijas eilAi??raA?A?iuose (ai??zPoeto kunigo savimonAi?? Maironio lyrikojeai???), o antrosios dienos plenariniame posAi??dyje Irena Buckley pristatAi?? savo MaA?iulio pamokslA? tyrimus ir galimus jA? A?altinius (ai??zMaironio lietuviA?kA?jA? pamokslA? kontekstaiai???). PerAi??jAi?? A? teologijai skirtAi?? konferencijos sekcijAi?? matome, kad kai kurie praneA?imai skamba gana provokatyviai ai??i?? A?tai Gediminas Mikelaitis kalbAi??jAi??s tema ai??zKam reikalinga Maironio teologijaai???. TaA?iau tema ai??zA?A?Ai??liai???, o atsakymas papAi??rastas ai??i?? reikia jAi?? tirti, kad bAi??tA? galima pridAi??ti naujA? reikA?miA? jo kAi??rybos ar asmenybAi??s interpretacijoje. PanaA?iai apie Maironio teologijAi?? atsiliepia ir Rimas Skinkaitis (ai??zMaironio paveldas teologijos ir socialiniA? santykiA? srityseai???), kuriam norisi ai??zatskleisti jo akademinAi?? veiklAi?? bei svarA? indAi??lA? lietuviA? A?vietimo ir sAi??moninimo proceseai???, nors kartu A?ie teologiniai ir socialiniai Maironio veiklos aspektai gali prisidAi??ti ir prie A?vairiapusiA?kesnio kAi??rybos supratimo. Vilma A?altauskaitAi?? A?ioje sekcijoje kalbAi??jo kiek iA? kitos varpinAi??s: aptardama dvasininko situacijAi?? XIXai??i??XX a. sandAi??roje, Maironio amA?ininkA?Ai??ai??i?? pirmA?jA? litAi??vomanA? ai??i?? kartos savitumus (ai??zMaculewiczius. Maironis. MaA?iulis. Socialinis Romos katalikA? dvasininko portretas XIX a. pab. ai??i?? XXAi??a. pr. Lietuvojeai???).

IA? aptartA? praneA?imA? kiekio regisiAi??ai??i?? A?monAi??s (taip pat ir mokslo) dar nori kalbAi??ti apie MaironA?. Ar tikrai nori? DalyviA? gausa ir dAi??l A?ios prieA?asties radAi??sis laiko trAi??kumas daA?nai neleido A?siliepsnoti rimtesnAi??ms diskusijoms, kurios, matyt, geriausiai bAi??tA? atskleidusios, ko mes norime iA? tolesniA? Maironio tekstA? ir jo epochos tyrimA?. Kad (bendra?) vizija yra, matome iA? pasikartojanA?iA? temA? ir problemA?, keliamA? panaA?iA? klausimA? ir noro atidA?iau skaityti A?inomus ir ne tiek A?inomus tekstus. TaA?iau kartais rodAi??si, kad nuo Maironio ai??znaA?tosai??? esame pavargAi??, kad atiduodame jam duoklAi??, net ir nebenorime klibinti nusistovAi??jusiA? klasiko padAi??A?iA? mAi??sA? literatAi??rinAi??je sAi??monAi??je. Gal dAi??l to ir beveik visuose praneA?imA? pavadinimuose iA?keltas Maironio vardas, taA?iau kai kuriuose apie jA? kalbAi??ta maA?ai. Ir tenesupyksta konferencijos dalyviai ai??i?? ne visi praneA?imai buvo vienodai kokybiA?ki, bAi??ta ir nevisai aiA?kiA? interpretacijA?, ai??zpritempimA?ai???, kai vis dAi??lto norAi??josi ai??zprisitrauktiai??? patA? MaironA?: ai??zAi??alin, nusiminAi?? dAi??savimai skaudAi??s! / Jie silpnina dvasiAi?? paikaiai???, ai??zAi?? darbAi??, A? darbAi??, kaip Dievas A?sakAi??, / Su tekanA?ia saule viltiesai???.