Kas nutinka, kai remiame demokratijAi?? ir neremiame kultAi??ros

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: KultAi??ra
AUTORIUS:Ai??Liudvika PociAi??nienAi??

DATA: 2013-02

Kas nutinka, kai remiame demokratijAi?? ir neremiame kultAi??ros

Liudvika PociAi??nienAi??

PavadinimAi?? A?iam raA?iniui pakuA?dAi??jo kolegA? pasakojimas apie tai, kaip prieA? keliolika metA? jie kreipAi??si A? Amerikos centrAi?? Vilniuje, praA?ydami nedidelAi??s paramos vienam labai simpatiA?kam, dA?iazo gerbAi??jA? pamAi??gtam nekomerciniam projektui. IA? tuometAi??s direktorAi??s buvo gautas stulbinantis atsakymas: Mes neremiame kultAi??ros, mes remiame demokratijAi??.

Taip jau sutapo, kad po keleto dienA? du Boeingai rAi??A?Ai??si A? Niujorko bokA?tus dvynius… A?inoma, tai grynas sutapimas. TaA?iau ilgalaikis principo ai??zmes neremiame kultAi??ros, mes remiame demokratijAi??ai??? taikymas vis dAi??lto gali turAi??ti iA? tikrA?jA? katastrofiA?kA? padariniA?.

Be abejonAi??s, JungtinAi??s Amerikos Valstijos gali sau leisti neremti kultAi??ros, nes jA? rinka yra pakankamai didelAi??, todAi??l uA?sidirbti duonai gali ir tie kAi??rAi??jai, kurie nesiorientuoja A? masinAi?? auditorijAi??. Be to, privati parama kultAi??rai ten nAi??ra kokia nors iA?imtinAi?? keistenybAi?? ai??i?? daA?nas verslininkas laiko prestiA?o reikalu solidA?ia savo pelno dalimi paremti muziejA? ar skulptAi??rA? parkAi??, edukacinAi?? programAi?? ar teatro festivalA?. Nors, kita vertus, amerikieA?iai bene pirmieji pradAi??jo skA?stis, kad dAi??l rinkos spaudimo smunka A?iniA? kokybAi??, jau nekalbant apie smurto protrAi??kius valstybinAi??se mokyklose, iA? esmAi??s nulemtus kultAi??riniA? (plaA?iAi??ja prasme) prieA?asA?iA?…

Kita didelAi?? valstybAi?? ai??i?? Rusija elgiasi visiA?kai prieA?ingai: kultAi??rAi?? remia ypaA? dosniai (mainais, A?inoma, subtiliau ar be apsimestiniA? subtilybiA? papraA?ydama ir tam tikrA? ideologiniA? paslaugA?). TaA?iau rinkos dydis ir sAi??lygiA?ka laisvAi?? vis dAi??lto leidA?ia netgi ten iA?silaikyti nepriklausomiems kAi??rAi??jams, kuriA? garbAi??s reikalas ai??i?? neimti iA? valstybAi??s nAi?? kapeikos.

Abiejose didvalstybAi??se reitingai ir pardavimai sudaro tam tikrAi?? fonAi??, bet nAi??ra tokie praA?Ai??tingi kaip mikroskopinAi??se, palyginti su jA? masteliais, rinkose. LietuvAi?? derAi??tA? priskirti prie tokiA?, o tai reiA?kia, kad mes tiesiog negalime sau leisti prabangos neremti kultAi??ros. Daugelis maA?A?jA? Europos valstybiA? tAi?? jau seniai suprato. SkandinavA? kinas yra reiA?kinys, patvirtinantis, kad ne rinkos dydis lemia kAi??riniA? kokybAi??.

Ai??vairiose Europos A?alyse jau daug metA? veikia nacionaliniai kino institutai, be kuriA? originalus europietiA?kas kinas tikriausiai neiA?gyventA?.

Nuo pernai ir Lietuva pagaliau turi Kino centrAi??, kurio pareiga ai??i?? rAi??pintis nacionalinio kino finansavimu ir sklaida tarptautinAi??je erdvAi??je. TaA?iau A?is nacionaliniam kinui skirtA? keleto milijonA? litA? administravimo instrumentas pats savaime dar nieko nereiA?kia. Ar Lietuvos kinas atsigaus ir galAi??sime dA?iaugtis prasmingais, A?iAi??rovus praturtinanA?iais kAi??riniais, ar pagrindiniu kriterijumi bus laikoma komercinAi?? sAi??kmAi??, tiraA?uojant nereiklA? standartAi??, priklausys nuo aiA?kaus prioritetA? pasirinkimo.

IA?ties verA?ia sunerimti publikacijA? antraA?tAi??s, pavyzdA?iui, skelbianA?ios: ai??zDar keturi filmai mAi??gins pakartoti ai??zTado Blindosai??? sAi??kmAi??.ai??? TeisybAi??s dAi??lei, reikAi??tA? A?terpti A?odA? ai??zkomercinAi??ai???, nes, nepaisant to, kad operatoriaus darbas geras, o keletas patyrusiA? aktoriA? sukAi??rAi?? A?tikinamus vaidmenis, patA? filmAi?? vadinti kAi??rybine sAi??kme bAi??tA? sunkoka. Dar daugiau ai??i?? po reklaminAi??s ai??zpirmojo lietuviA?ko blokbasterioai??? sAi??kmAi??s bet koks tAi??sinys nebegalAi??s vilioti A?iAi??rovA? ai??zpirmojoai??? titulu, ir jeigu neatsiras idAi??jA?, tikrai vertA? didA?iojo ekrano, filmas atsidurs tame vidutiniA?kos produkcijos sraute, kuris uA?mirA?tamas iA?kart po premjeros…

PritarA?iau ArAi??no Matelio nuomonei: ai??zKino industrija turi rAi??pintis Ai??kio ministerija, o tAi?? ji sAi??kmingai ir daro, tad bAi??tA? absurdiA?ka, jei kultAi??ros bei meno lAi??A?os bAi??tA? paskirtos komerciniams projektams remti. KultAi??ros ministerijai juk nereikia A?okiA? deA?imtukA?, o pinigus ji skiria Operos ir baleto teatrui…ai??? (lrytas.lt).

GalAi??A?iau tik pridurti, kad paramos modelA? vertAi??tA? kiek suA?velninti ai??i?? populiarumo siekiantiems projektams nereikAi??tA? visiA?kai uA?trenkti durA?, nes visuomenAi??s kultAi??ros lygA? ugdo pirmiausia populiarAi??s kAi??riniai. TaA?iau jiems turAi??tA? bAi??ti taikomi ypaA? grieA?ti kokybAi??s kriterijai. Be to, kadangi komerciniai projektai nesunkiai atsiperka, jie galAi??tA? gauti ne paramAi??, o tik paskolAi?? iA? Kino centro lAi??A?A? ir jAi?? grAi??A?intA? iA?kart po pasirodymo kino teatruose.

Bet kaip nubrAi??A?ti ribAi?? ir kas asmeniA?kai ryA?is tAi?? padaryti? Gana nesunku autorinA? kinAi?? atskirti nuo komercinio, taA?iau takoskyra tarp populiariojo ir komercinio kino gerokai sudAi??tingesnAi??. Populiarus filmas gali surinkti masinAi?? auditorijAi?? kaip ir grynai komercinis projektas. Skirtumas tik tas, kad populiarus kAi??rinys yra orientuotas A? aukA?A?iausias A?mogiA?kumo apraiA?kas, o komercinis surogatas taikosi A? A?emiausius instinktus. Patinka man A?i Roberto Frippo mintis, nes ji tarsi pralauA?ia uA?darAi?? ratAi??, kuriame jau nebe pirmus metus sukasi suvargusi kritinAi?? lietuviA? mintis, kai kalbama apie nacionalinA? kinAi??, o juo labiau apie televizijAi??.

Neatsitiktinai kalbu bAi??tent apie A?iuos ai??i?? demokratiA?kiausius ai??i?? menus, skirtus gausiai auditorijai. AtrodytA?, A?ia ir turi galioti pats demokratiA?kiausias ai??i?? reitingo ai??i?? principas. Bet tada tektA? pripaA?inti, kad geriausias Lietuvos televizijA? visA? laikA? projektas buvo ai??zRadA?i ieA?ko A?monosai???… Dauguma balsuoja bAi??tent uA? jA?, nes tAi?? daugumAi?? guodA?ia faktas, kad galima vieA?ai tyA?iotis iA? A?igono ir kad projekte dalyvaujanA?ios merginos yra praradusios daug daugiau A?mogiA?kojo orumo negu bet kuris darbdavio ujamas ir nedrA?stantis jam paprieA?tarauti juodadarbis. Deja, toks yra dAi??snis: pats efektyviausias kelias A? reitingus ai??i?? rodyti A?mones, kuriems yra dar blogiau negu statistiniam A?iAi??rovui, nepraleidA?ianA?iam kasdieninAi??s kriminalinAi??s kronikos.

A?inoma, jei reitingAi?? laikytume svarbiausiu kriterijumi, bAi??tume absoliuA?iai nuosekliai demokratiA?ki, bet demokratinA? principAi?? redukuotume iki absurdo. Nuo tokio absurdo gelbsti kokybiniai kriterijai, kurie vis dAi??lto leidA?ia gerAi?? dalykAi?? atskirti nuo prasto. TAi?? netiesiogiai pripaA?A?sta net dainA? ir A?okiA? varA?ybA? prodiuseriai, kviesdami ekspertus vertintojus. Tiesa, su demokratiniu daugumos principu A?is institutas turi maA?ai kAi?? bendra, nes iA?skiria iA? minios profesionalus, A?inanA?ius, kas yra meistriA?kumas ir talentas. Tai aristokratinis principas, subtiliai primenantis, kad A?monAi??s lygAi??s tik prieA? A?statymAi??, taA?iau savo gebAi??jimais ai??i?? nei vienodi, nei gali bAi??ti vienodai vertinami. O tai, kad lemiamas balsas vis tiek atiduodamas auditorijai, puikiai paaiA?kina, kodAi??l tokia menka tikimybAi?? Lietuvai bent kiek geriau pasirodyti net ir Eurovizijoje.

Taigi, kas nutinka, kai remiame demokratijAi?? ir neremiame kultAi??ros? Jeigu tokiAi?? nuostatAi?? vieA?ai pareikA?tA? kuris nors atsakingas Lietuvos pareigAi??nas, bAi??dama Lietuvos pilietAi?? tikrai sunerimA?iau. Bet ne kAi?? labiau guodA?ia ir nuolatinis prisiekinAi??jimas, kad kultAi??ra ai??i?? tai prioritetas. YpaA? kai matai, kad ir tas skurdus biudA?eto kAi??snelis daA?niausiai iA?barstomas be aiA?kiA? kriterijA?, greiA?iau pagal kaA?kokA? mistinA? lygiavos arba ai??zsaviA?alposai??? principAi??. Realius prioritetus bene geriausiai atspindi tai, kaip mAi??sA? nacionalinis transliuotojas finansuoja ir kokiAi?? programos pozicijAi?? A?traukia rodyti tai, kAi?? bAi??tA? galima vadinti kAi??rybine dokumentika. IA?kalbingas jau pats naujA? filmA?, sukurtA? televizijos lAi??A?omis, skaiA?ius (neprireiks ir vienos rankos pirA?tA?, jei atmesime nepriklausomA? prodiuseriA? su privaA?iais rAi??mAi??jais sukurtus kAi??rinius, kuriuos TV maloniai sutinka parodyti nereitinginiu laiku).

Ar yra kokia nors garbinga iA?eitis iA? aklo sukimosi ratu? Ko gero, pirmiausia reikAi??tA? pradAi??ti nuo sAi??vokA? tikslinimo. Antai Juozas Miltinis mieliau kalbAi??davo apie kAi??rybAi?? negu apie kultAi??rAi??. Ir tai suprantama, nes kultAi??ra ai??i?? pernelyg plati sAi??voka, iA? esmAi??s nepadedanti tiksliau apibrAi??A?ti paramos prioritetA?. Gali bAi??ti A?vairios marginalinAi??s kultAi??ros ai??i?? subkultAi??ra, maA?umA? kultAi??ra ar pan. Ir visos jos traukia, kaip sakoma, antklodAi?? A? savo pusAi??. TaA?iau kAi??rybai vis dar galioja universalAi??s, daugiau ar maA?iau aiA?kAi??s kriterijai, pagal kuriuos nesunku tikrAi?? meno kAi??rinA? atskirti nuo darkymosi, nuo autodestrukcijos ar giliau neA?prasmintos saviraiA?kos. KultAi??ra tam tikru atA?vilgiu yra tas mAi??A?io laukas, kuriame autentiA?ka kAi??ryba nuolatos kaunasi su komercineai??i?? Toji kova yra bekompromisAi?? ir A?Ai??tbAi??tinAi??. ValstybAi??s institucijos gali daryti tam tikrAi?? A?takAi?? kAi??rybos naudai ai??i?? su sAi??lyga, kad jA? vadovai ir ekspertA? tarybos A?ino, kAi?? daro.

Filosofas Merabas MamardaA?vilis, skaitydamas paskaitas Vilniuje, akcentavo, kad kAi??ryba yra produktyvi, o kultAi??ra ai??i?? reproduktyvi. Kitaip tariant, kAi??rAi??jas A?kAi??nija originaliAi?? idAi??jAi??, pasitelkdamas savo talentAi??, meistriA?kumAi?? ir intuicijAi??, o kultAi??ra jo darbo vaisiais pasinaudoja tiek, kiek sugeba tuos vaisius padaryti prieinamus bendruomenei.

Ai??iuo atA?vilgiu lyg ir bAi??tA? galima daryti iA?vadAi??, kad kAi??rybAi?? ir kAi??rAi??jus ai??i?? unikalius atvejus ai??i?? turAi??tA? remti privatAi??s mecenatai (tik ar jA? atsiras Lietuvoje, kur pelnas greiA?iau investuojamas A? prabangius automobilius, nes mokesA?iA? politika abu pinigA? iA?leidimo bAi??dus laiko lygiaverA?iais, jau nekalbant apie tai, kad neA?A?velgiamas nAi?? menkiausias skirtumas tarp paramos kAi??rybai ir sporto rAi??mimo, kuris laikytinas veikiau savireklamos rAi??A?imi). O kultAi??rAi??, kaip kAi??rybos sklaidos erdvAi??, turAi??tA? palaikyti valstybAi??, kad, paisant demokratijos principo, kuo daugiau pilieA?iA? galAi??tA? jausti gyvAi?? sAi??lytA? su autentiA?kais, komercijos nesuA?alotais kAi??riniais.